Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  „Bažnyčioje aš jaučiuosi kiek pakilęs nuo kasdienybės“

S.Prasauskas patarnauja šv. Mišioms ketvirti metai


Svajūnas su mama Ramune ir tėčiu Mindaugu


Šv. Mišių giesmės pritariant gitaroms


Svajūnas sporto aikštelėje

   Kiekvienas žmogus, manau, yra nepakartojama duotybė. Per daugelį metų bendraudama su moksleiviais, įsitikinau, kad šioji tiesa akivaizdžiai išryškėja tuomet, kai su juo bendrauji individualiai. Per tam tikrą laiką išsiugdė tam tikra, pasakyčiau, profesionali nuojauta, kuri padeda suprasti jį kiek arčiau. Savo gyvenime patyriau daug itin malonių akimirką, kai vos pažvelgusi į žmogų, pajuntu jame šviesą. Kai kurie (dažniausiai jauni) ją slepia po ironiška šypsenėle, kartais šmaikščiu posakiu ar net dabar jau populiariu žodeliu, kurio čia necituosiu. Mano rašinių tema, tiesą pasakius, viena – atskleisti žmoguje glūdinčią šviesą. ,,Nusižiūriu“, pakalbinu, įsiprašau, kaip dabar madinga sakyti, interviu, tada susitinkame ir kalbamės. 
   Šįkart mano pašnekovas Svajūnas Prasauskas. Parapijos jaunimui ir jaunimėliui žinomas tuo, kad dažnai esti reikalingas. Jis padės susitvarkyti neklusnias technologijas. Jis prisigretins su savo gitara, ir daina įgaus daugiau galios. Svajūnas niekada nevėluoja, jei yra pažadėjęs. Beje, jis daug nekalba – ramiai klauso ar stebi kalbančius, veikiančius ar šiaip bendraujančius. Bet svarbiausia – Svajūnas nusprendė, kad svarbiausia veikla tarp parapijos jaunimo – patarnauti per Šventąsias Mišias. Tai iš tiesų šiais laikais jau yra išskirtinis bruožas. Gal jis žada kunigu būti? Visgi ne. Bet pakalbinkime Svajūną – kartu su klebonu Žydriumi pavyko įtikinti, kad tai prasminga, reikalinga ir tikrai svarbu šiais neramiais laikais, kai ypač jauni žmonės nežino, kaip naudotis laisve. Tiesa, mane Svajūnas perspėjo, kad nemėgsta ilgų kalbų, todėl jo atsakymai bus trumpi ir aiškūs. Gerai, juk aiškumas – geriausias kalbėtojo ar rašančiojo stiliaus bruožas.
   - Pirmiausia atkreipiu dėmesį į Svajūno pavardę – čia, mūsų apylinkėse, negirdėtą. Vadinasi, tėvai turėtų būti atvykėliai... 
   - Mano tėtis Mindaugas iš Šakių miesto, o mama Ramunė - iš Krivilių kaimo netoli Varėnos. Taip ir apsiliko Dzūkijoje. Gyvena paprastą gyvenimą, abu darbštūs, o kadangi esu vienturtis, tai gyvenime nemačiau didelio nepritekliaus, bet niekada mūsų šeimoje nebuvo ir prabangos. Beje, abu tėvai tikintys, todėl jų nestebino mano pasirinkimas.
   - Kada tavo gyvenimą papildė buvimas sakralioje erdvėje. Juk patarnauti mišioms reikia ryžtis, atsitiktinai tokie dalykai neįvyksta. Kiek laiko, kai esi patarnautojas?
   - Ketvirti metai. Tai prasidėjo nuo katalikiško Lietuvos jaunimo dienų. O pasiūlė man ,,Atgimimo“ mokyklos tikybos mokytoja Ona Drulienė. Kaip paskatinimas buvo kvietimas ruoštis Sutvirtinimo sakramentui. Įvyko Druskininkuose.
   - Kaip įsijungei į aktyvesnę katalikiško jaunimo veiklą?
   - Kai grįžome iš Jaunimo dienų, man dar ilgai skambėjo naujoviškos religinės giesmės. Kartu su kitais ėmiau lankyti chorelį, kuriam vadovavo Asta Galbogytė. Šiuo metu ji vargoninkauja Liškiavos bažnyčioje.
  - Kada ir kodėl ėmei patarnauti Šv. Mišiose?
   - Kažkada, kai buvau mažas, maždaug 7-erių metų, man tai daryti pasiūlė buvęs Druskininkų klebonas Bronius Krakevičius. Visgi tada nedrįsau. Paskui, kaip jau minėjau, po jaunimo dienų įsijungiau į Ratnyčios Šv. Baltramiejaus parapijos jaunimo chorelį. Paskui atsirado kažkoks vidinis noras, apsisprendimas patarnauti Šv. Mišiose. Žinoma, ir dabar padedu pritarti gitara, kai giedama per ankstyvąsias mišias. Bet jau daug rečiau negu pradžioje.
  - Mačiau tave ir Džiugučių stovykloje. Ar šioji veikla tavęs neįtraukė?
   - Jų stovykloje buvau dvi vasaras kaip savanoris. Tvarkiausi su technika, teko imtis ir buities darbų. Pastebėjau, kad vaikai mane priėmė, nors aš nesu daugiakalbis, labai energingas ar vaikiškos veiklos žinovas. 
   - Pajutai darbo su vaikais skonį? Gal pamąstei apie mokytojo darbo ypatumus?
   - Pajutau, visi mes pajutome. Daugybė darbo, mažai miego. Vaikų nepaliksi be veiklos, teko kasdien kažką sugalvoti, užimti, ne tik žaisti, bet ir pasidarbuoti, atlikti turistinius žygius, mokyti valgyt gamintis ir daugelio kitų dalykų imtis. Jie, tie vaikai, atimdavo tiek daug energijos, kad vakare tiesiog ,,nulūždavome“. Mačiau, kad ne tik aš, bet ir prityrusios savanorės, šio darbo entuziastės Edita, Aksana pajusdavo kažką panašaus. 
   - Koks tavo požiūris apskritai į savanorio darbą?
   - Visų pirma reikia vykdyti pareigas. Savu noru pradėjęs negali gėdingai atsitraukti. Manau, kad ši veikla yra prasminga visur. Savanoriavimas leidžia atsiskleisti, tobulėti atliekant įvairiausius darbus. Be to, čia nejauti konkurencijos. Visgi aš per šias vasaras supratau, koks ypatingas mokytojo darbas. Ir dar aš supratau, kad nebūsiu mokytojas.
   - Bet juk patarnavimas Šv. Mišiose irgi yra savanoriška veikla. Kas tave skatina atlikti šią dvasinę pareigą?
   - Stebuklais tikiu, o ypač čia, bažnyčioje, aš jaučiuosi kiek pakilęs nuo kasdienybės. Būna kartais, kad sekmadienį sugaunu save pagalvojant, kad gal reikėtų pailsėti, praleisti nors kartelį, tačiau vidinis balsas man sako – eik.
   - Ar nepatyrei patyčių dėl tokios išskirtinės veikos? Juk mokykloje visada atsiranda ,,kietuolių“, kurie linkę sumenkinti kitus?
   - Ironiškų pastebėjimų, replikų, žinoma, buvo. Išlikau ramus ir neutralus. Ir liovėsi. Mane nustebino tai, kad merginos irgi linkusios ironizuoti, kartais labiau negu vaikinai. Pastebėjau, kad negaudami atsako paprastai aprimsta, netgi užmiršta.
   - Kokius religinius renginius lankai, mėgsti?
   - Esu abiturientas, laiko nėra per daug. Labai man patiko „Sielos“ muzikos festivalis. Mielai dalyvavau, ruošiantis Sutvirtinimo sakramentui. Reikia susikaupimo, bet yra ir pagalbos: paruoštos temos, liudijimai, o pokalbiai įvyksta savaime.
   - Kaip matau, domiesi dvasiniais dalykais. Ar su tuo sieji būsimos profesijos pasirinkimą? Gal studijuosi Edukologijos universitete?
   - Iš pradžių buvo minčių studijuoti universitete geografiją. Dabar ketinimai keičiasi – žadu studijuoti sociologiją. Norėčiau bendrauti su žmonėmis – jiems padėti. Bet mokytoju dirbti negalėčiau. Gal neturiu vadinamojo ,,valdymo pultelio“. Kai atlikome diagnostinius testus, atsakymai rodė, kad tinku bendrauti su žmonėmis.    Vadovavimo darbas visiškai manęs netraukia. Anksčiau svarsčiau apie psichologiją, lankiau psichologijos būrelį. Supratęs psichologo darbo skonį, suvokiau, kad tai irgi ne man.
   - Koks tavo požiūris į švietimo sistemą? 
   - Manau, ją būtų galima tobulinti. Lankau daug pamokų, darbas išblaškytas, tvarkaraštis kartais absurdiškas, kai po kelių „langų“ reikia eiti į paskutinę – kokią 8-tą pamoką. Bet aš visgi manau, kad jei labai sieksi savo tikslo, tai ir pasieksi. Nesutrukdys ir laisvos pamokos, kuriose reikia laukti paskutinės. Juk per laisvas pamokas galima skaityti, atlikti kitus darbus, tobulėti.
   - Ką galėtum pasakyti apie kitus savo pomėgius?
   - Negalėčiau pasakyti, ar būtų tam laiko. Žinoma, labai mėgstu groti gitara, seniau mane labai žavėjo žmonės, grojantys gitara, todėl ryžausi pats išmokti. Degdamas dideliu noru, per kurį laiką išmokau groti ir grodamas galiu jaustis gerai. Žinoma, visuomet yra kur tobulėti. Mūsų šeimoje yra būtinų darbų, kurių neatidėsi. Radyščiaus kaime turiu promočiutę. Jai 84 – eri metai, bet niekaip nesutinka gyventi mieste ir persikelti pas mus. Lankome ją keliskart per savaitę jos sodyboje. Lankome ne tik dėl pareigos padėti sunkiai gyvenančiai mano promočiutei, bet ir dėl to, kad ji mums labai artima, mes ją labai mylime. Senas namas, reikia dažnai kūrenti, bet apie miestą neužsimink. Ten ji gyveno nuo vaikystės. Ji nieko nebijo, tik už mus kiekvieną rytą ir vakarą meldžiasi. Netoli miškas, dirbami laukai. Ji dėl mūsų rūpinasi, mes jai svarbiausi. Po kambarį dar pavaikšto. Matau, kaip mano tėvai ten irgi bando įsikurti – tėtis stato nedidelį namelį, kad ateityje nereikėtų vien miesto būste gyventi. Promočiutė man kaip idealas: iš jos gali pasimokyti ne tik kaip mylėti savo šeimą ir artimuosius, bet ir nepasiduoti gyvenimo siunčiamiems išbandymams. Su ja visada gali pasikalbėti tikėjimo klausimais. Iš jos galima semtis tikėjimo pavyzdžio.
   - Tavo tėvai, dar jauni žmonės, ar nesvarsto didesnių uždarbių ieškoti emigracijoje?
   - Šis klausimas mano šeimoje kažkaip nekilo. Tėvams ir čia gera gyventi, nepaisant sunkumų, kurių visi turime. Tėtis gali save realizuoti kaime statydamas namą, mama būdama gamtoje ar kepdama įvairiausius skanėstus. Mūsų šeimai svarbiausia yra vienybė, likti kartu, neišsibarstyti po įvairiausius pasaulio kampelius, nes pinigais nepakeisi kiekvienos dienos buvimo su artimaisiais kartu.
   - Tradicinis klausimėlis – ko palinkėtum savo bendraamžiams?
   - Savo bendraamžiams... Siūlau džiaugtis kiekviena akimirka,    naudotis visomis galimybėmis, kuriomis galite atrasti save, tobulėti dvasiškai. Jei ir užklumpa sunkumai, nenusiminkite ir nenuleiskite rankų eidami tikslo link, nes per sunkumus kiekvienas galime tobulėti, kad būtumėme stipresni. Nebijokite išsiskirti iš kitų savo mėgstamais pomėgiais, nors jei kitiems tai ir nepatiks. Tiesiog mylėkite ir džiaukitės gyvenimu.

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.