Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



Garsus pilotas, vienintelis lietuvis kosmonautas bandytojas
 mėgdavo svečiuotis pas seserį Grūte 

Unikalioje knygoje-albume „Skrydis“ apie Lietuvos aviacijos istoriją nemažai vietos skirta Janinos Stankevičiūtės-Jakubauskienės broliui Rimantui Antanui Stankevičiui 


Legendinis pilotas, kosmonautas bandytojas Rimantas Antanas Stankevičius


Tragiškos lemties kosmonautas bandytojas R.Stankevičius iki šiol prisimenamas knygose ir renginiuose apie lietuvių aviacijos pasiekimus 


Rimantas Antanas Stankevičius su žmona Irena ir vyresniuoju sūnumi Gintaru


Antanas ir Marija Stankevičiai (kairėje) su vaikais Janina, Vytautu ir Rimantu

   „Druskoniui“ jau senokai knietėjo pašnekinti pirmojo ir vienintelio lietuvio kosmonauto bandytojo Rimanto Antano Stankevičiaus seserį Janiną Stankevičiūtę-Jakubauskienę, nuo 1980 metų gyvenančią Grūte. Juolab apie jos brolio gyvenimo darbus, nuopelnus aviacijai ir kosmonautikai bei tragišką žūtį iki šiol leidžiamos knygos, rašomi straipsniai, organizuojami renginiai. 

Paminėjo žūties metines 


   Praėjusiais metais J.Stankevičiūtė-Jakubauskienė buvo pakviesta į renginį „Iš Lietuvos aviacijos istorijos metraščio“, kur buvo paminėtos jos brolio Rimanto 30-osios žūties metinės, jo atminimas pagerbtas tylos minute, uždegtos žvakės. Be abejo, trejais metais už brolį Rimantą jaunesnė Janina renginyje papasakojo apie brolio vaikystę, kuri neatsiejama nuo lėktuvų jo mintyse, piešiniuose, šuoliuose iš parašiuto gimtojoje Marijampolėje. Pasakojo apie brolio nuoseklų ir kryptingą ruošimąsi pakilti į kosmosą. Tai, kad aukščiausios klasės naikintuvų pilotas, lietuvių kilmės kosmonautas taip ir negavo progos pakilti į kosmosą, juolab jo žūtis Italijoje aviacijos šventės metu, apaugę įvairiomis sąmokslo teorijomis. Kaip žinia, pirmasis ir vienintelis lietuvių kosmonautas bandytojas lakūnas R.Stankevičius tragiškai žuvo 46-erių metų 1990 metais, aviacijos šventėje Italijoje parodomojo skrydžio naikintuvu „Su-27“ darydamas mirties kilpą. Renginyje dalyvavęs, su R.Stankevičiumi artimai bendravęs ir apie jį savo knygoje „Lemties kilpa“ rašęs Edmundas Ganusauskas žūties priežastyse įžvelgė sovietinės sistemos ypatumus, kitaip tariant, visišką betvarkę ir nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, kurių įkaitu bei auka tapo mūsų garsusis žemietis, vienas profesionaliausių to laikmečio lakūnų. 

Suvaldydavo plieninius galiūnus 

   R.Stankevičius buvo įvaldęs 57 tipų lėktuvus, turėjo daugiau nei 4 tūkst. valandų savarankiškų skrydžių stažą, o skrisdamas beveik tris kartus greitesniu už garsą greičiu, buvo pakilęs į 22 kilometrų aukštį virš žemės. Pilotas pasižymėjo tuo, kad ištobulino nosimi žemyn krentančio naikintuvo išvedimo iš suktuko metodiką. Pasak E.Ganusausko, pačiam R. Stankevičiui buvo įdomiausia skraidyti su lėktuvais-laboratorijomis Tu-154 ir MiG-25, kuriuose buvo įrengtos „Burano“ valdymo sistemos. R. Stankevičius su I.Volku buvo pirmoji įgula, kuri Tu-154 su „Burano“ valdymo blokais pakėlė į Žemės atmosferą. Iš viso buvo atlikta 14 tokių bandymų. E. Ganusausko teigimu, šis plieninis galiūnas būdavo pakeliamas į 10 km aukštį, išjungiami jo šoniniai varikliai ir tuo pat metu išleidžiama važiuoklė, įjungiama atbulinė trauka. Įgudę pilotai virtuoziškai suvaldydavo smunkantį lainerį ir, išlyginę jo nosį, saugiai nusileisdavo į aerodromą. Lakūnai- bandytojai turėjo būti stiprių nervų ir geros koordinacijos, kad atlaikytų milžiniškas perkrovas organizmui.

Nuoskaudos dienoraštyje 

   „Rimantui tekdavo skristi penkiskart per dieną skirtingais lėktuvais su vis kitomis užduotimis, nors aukščiausios klasės lakūnų bandytojų norma būdavo ne daugiau kaip du skrydžiai, - pasakoja jo sesuo J.Stankevičiūtė-Jakubauskienė. – Daug kartų Rimas būdavo bandomuoju triušiu, po 7 paras gulėdavusiu vandenyje „hidrolaboratorijoje“, o po to pakildavusiu į 14 km aukštį; atšiaurias sąlygas Vorkutoje ištverdavusiu tik su kosmonauto amunicija; nusileisdavusiu aklinoje lėktuvo kabinoje užuolaidėle uždengiant priekinį stiklą ir kt.“. Kaip vienas patikimiausių ir profesionaliausių lakūnų bandytojų R.Stankevičius buvo pakviestas į specialią grupę rengtis skrydžiui erdvėlaiviu „Buran“. Pagal bendrą kosminės parengties programą mokėsi Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo centre ir buvo įtrauktas į kosmonautų tyrėjų būrį. Kai išlaikė visus egzaminus ir įskaitas, 1982 m. gavo kosmonauto bandytojo kvalifikaciją. Nesyk buvo įtrauktas į įgulas, kurios buvo rengiamos tiksliai numatytiems skrydžiams į kosmosą, tačiau likimas nesuteikė kosminio pakilimo galimybės, nors drauge su kitais kosmonautais bandytojais 1989 m. buvo parengtas skristi kosminiu laivu „Buran“. Janina, skaitydama savo brolio ranka rašytą mėlynąjį sąsiuvinį, aptiko jo nuoskaudas dėl patirtų neteisybių vis atidedant jo dalyvavimą kosmoso skrydžiuose ar dėl bylos, kai jis katapultavosi iš naujo supernaikintuvo „Mig-29“, kuris krito į žemę. 

Nuosekliai ruošėsi pakilti į kosmosą 

   Janina įvairiuose susitikimuose, parodose, knygų apie brolį ir Lietuvos aviaciją pristatymuose būtinai papasakoja apie garsaus brolio norą tapti lakūnu nuo pat vaikystės. Gimtojoje sodyboje Marijampolėje Rimantas nuolatos išbėgdavo į kiemą palydėti lėktuvų, o jų piešiniais mirgėjo brolio sąsiuviniai ir užrašai. Už Šešupės pievose buvo įsikūrusios kareivinės, šalia kurių vaikai praleisdavo daug laiko, stebėdami kabantį „cepeliną“, gondolą, kylančius ir nusileidžiančius parašiutininkus. Nors mokykloje buvo gabus daug kam (be sporto, grojo mokyklos estrados ansamblyje saksofonu, klarnetu ir akordeonu), pirmenybę laisvalaikiu teikė šokinėjimams parašiutu iš kareivinių bokšto. Kol baigė mokyklą, Rimantas vadovavo jaunųjų parašiutininkų būreliui. Jo nariai vaikinai atlikdavo šuolius parašiutu nuo įvairių treniruoklių ir aerostato, kybodavo parašiutų diržuose, bendraudavo su desantininkais. Parašiutininkų būrelio vadovas iš kariškių netgi įsigijo lakūno striukę. Baigęs Marijampolės 2-ąją vidurinę, kuri dabar pavadinta jo paties vardu, įstojo į aukštąją Černigovo karo aviacijos mokyklą padedant žemiečiui Juozui Žilioniui, tos pačios aukštosios mokyklos trečiakursiui. Sesuo Janina prisimena, jog parvažiavęs namo atostogų ilgėliau neužsibūdavo, nes skrydžiai jį nenumaldomai traukė. Sėkmingai baigęs karo aukštąją karo aviacijos mokyklą R. Stankevičius tarnavo karinėse pajėgose, pradžioje Lenkijoje. Vedė geriausią sesers draugę Ireną Sodaitytę. Už 25-ių kovinių užduočių įvykdymą Artimuosiuose Rytuose buvo apdovanotas. Iš Egipto, kur dalyvavo karo veiksmuose, buvo sugrąžintas į Turkmėniją. Ten Karinių oro pajėgų kovinio parengimo centre savo kaip instruktorius patirtį perdavė jauniems lakūnams. 1973 m. kaip majoras, išėjęs į atsargą, baigė lakūnų bandytojų mokyklą ir buvo priimtas lakūnu bandytoju į M.Gromovo skrydžių bandymų instituto skrydžių bandymų centrą. 
   Ten atlikdavo sudėtingiausius kovinių bei transporto lėktuvų bandomuosius skrydžius, tapdamas vienu patikimiausių bandymų 
aerodromo pilotu. Ten prasidėjo jo pasirengimas kosmonauto bandytojo veiklai. Daugkartinio kosminio laivo „Buran“ bandymų sėkmę didžia dalimi nulėmė R.Stankevičiaus darbas pakeliant laivą į orą bei nuleidžiant į aerodromą. Lietuviui buvo patikėtos SSSR aviacijos pramonės ministerijos kosmonautų bandytojų ruošimo komplekso viršininko pavaduotojo pareigos, atsakingiausios bandymų užduotys. Jis buvo gerbiamas lakūnų bandytojų institute, kosmonautų draugėje, Žvaigždžių miestelyje. 

Mirties kilpa 

   Pasak J.Stankevičiūtės-Jakubauskienės, prasidėjusios pertvarkos ir viešumo laikais pasaulio dėmesį sovietų karo technikai lydėjo pasiūlymai dalyvauti aviacijos šventėse, o tai paskatino lakūnus bandytojus imtis parodomųjų skrydžių. 1990 m. Rimo pasirodymas JAV virš pilnutėlio Geros valios žaidynių stadiono su supernaikintuvu „SU-27“, atlikusiu aukštojo pilotažo figūrų kompleksą, visiems padarė didelį įspūdį, kaip ir vėlesnieji kviestiniai skraidymai Sietlo aviacijos salone. Sietle susipažinęs su vietiniais Amerikos lietuviais, paprašė jų į šventę atsinešti lietuvišką trispalvę. Jos dėka šventėje R.Stankevičius sulaukė tautiečių palankumo ir palaikymo. Grįžęs iš Amerikos Rimantas sužinojo, kad jam reikės pasirodyti aviacijos šventėje Italijoje. „Išvyka į Italiją jam nepatiko jau vien dėl to, kad jis turėjo skristi vienas, kai tuo tarpu programa buvo paruošta dviems lėktuvams, o be to, mes visi rugsėjo 8 d. buvome nutarę švęsti mūsų mamytės gimimo dieną. Jai sukako 65 metai. Jis žadėjo, kad suskraidęs Italijoje 9 d., tuoj pat parvažiuos į Lietuvą. Bet į Lietuvą Rimantą parvežė tik karste,“ - prisimena Janina. Rimantas palaidotas Aukštųjų Šančių kapinėse Kaune. Nusipelniusio lakūno, kosmonauto bandytojo R.Stankevičiaus atminimas paminklu, gatvės pavadinimu ir memorialine lenta ant namo, kur su šeima gyveno, įamžintas Žukovskio mieste Pamaskvėje. Garsaus lakūno bandytojo žūties vietoje Italijoje atidengta atminties granitinė plokštė. 2002 m. Marijampolės 2-ajai vidurinei mokyklai, kurioje garsusis lakūnas mokėsi, suteiktas Rimanto Stankevičiaus vardas. Mokykloje įkurtas jam skirtas muziejus, kuriam sesuo Janina atidavė nemažai brolio daiktų. 
   Tėvo meilę dangui paveldėjo R.Stankevičiaus sūnūs Gintaras ir Algimantas bei anūkai Dominykas ir Laurynas. 

„Kosmonautiška daina lietuviškai nesukurta“ 

   „Ore jaučiuosi gerokai saugiau nei vaikštinėdamas gatvėmis,“ – prieš daugiau nei 10 metų žiniasklaidoje užsiminė jaunesnysis J. Stankevičiūtės-Jakubauskienės brolis Vytautas, buvęs bendrovės „Lietuvos avialinijos“ vyr. pilotas, „Avia Baltica“ akademijos direktorius ir skraidymo instruktorius. V.Stankevičius, dešimt metų jaunesnis už seserį Janiną, piloto profesiją pasirinko kaip ir jo trylika metų vyresnis brolis Rimantas. Tiek Janina, tiek ir Vytautas prisimena, jog brolio Rimanto, bene geriausio tuometinio sudėtingų skrydžių programų bandytojo, lemtingą žūtį lydėjo keisti sutapimai, tądien pakeičiant parodomajame skrydyje kitą pilotą ar bandymų institute įtrūkusį brolio nuotraukos stiklą. Vytautas neabejoja, kad sovietų generolai stengėsi nuslėpti svarbų katastrofos faktą, jog nelaimė įvyko dėl lėktuvo defekto. Janina taipogi stebisi, kaip jos broliui, kuriam tokios parodomosios mirties kilpos buvo įprastos, tąkart, 1990 m. rugsėjo 9 d., tapo lemtingomis? E.Ganusauskas nurodė ne vieną nelaimės aplinkybę. Jis pats buvo apsilankęs šiame nedideliame Italijos provincijos aerodrome, apsuptame kukurūzų lauko, ir tvirtina, kad pasirodyti jame su galingu naikintuvu buvo didelė avantiūra. Kita vertus, dėl nežinomų priežasčių R.Stankevičius vėlavo į aerodromą, be to, aukščiausios klasės pilotas ore buvo neatpažįstamas, tarsi koregavo skridimo parametrus. E.Ganusausko manymu, galimai jis disponavo klaidinga skrydžio informacija. Pagal oficialią versiją pilotas, darydamas mirties kilpą, nepasirinko saugaus aukščio. Žinoma, kad jis galėjo katapultuotis, bet paskutinę akimirką nukreipė lėktuvą nuo sodybos, kurią būtų kliudęs.
   „Kosmonautiška daina lietuviškai nesukurta. 
   Didžiulė netektis lydėjo ir nusivylimas, 
   Kai rodės greitai jau išauš ta išsvajotoji diena. 
   Kosmonautiška daina lietuviškai nesukurta,
   Nes žuvo kosmonautas Stankevičius Rimas. 
   Tapti kosmoso šalim prarado šansą Lietuva“. 

   Iki šiol apie R.Stankevičių kuriami eilėraščiai, kaip ir šis sueiliuotas Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės jos knygoje „Dangus vilioja, kviečia, šaukia“. 

„Grūte jam labai patiko“

   J.Stankevičiūtė-Jakubauskienė niekad neatsisako atvykti į susitikimus ar knygų pristatymus ir papasakoti apie savo legendinį brolį Rimantą, kurį namuose Grūte primena straipsnių apie jį iškarpos, knygos, nuotraukos, spauda. Kai 1980 m. Janina su vyru iš Vilkaviškio rajono Keturvalakių kolūkio, kur dirbo pirmininko pavaduotoja, privalėjo persikraustyti į nusipirktus namus Grūte, Rimantas juos aplankydavo vis dažniau. Patys Jakubauskai iš Keturvalakių į Grūtą kraustėsi nenoriai, nors privalėjo tai padaryti, idant nuo dažnų įsilaužėlių išsaugotų namą, kurį pirko kaip vasarnamį netoli nuo kurorto. R.Stankevičius mėgdavo svečiuotis sesers sodyboje, esančioje gražioje vietoje prie ežero – iš Rusijos atvykdavo ir atsipalaiduoti, ir darže pasikapstyti. „Grūte jam labai patiko,“ – sako Janina, prisiminusi smagų atvejį, kai brolis, vagodamas lauką, arklį duona vis pašerdavo. 
   J.Stankevičiūtė-Jakubauskienė Druskininkuose dirbo pagal savo agronomės-ekonomistės specialybę, kurią įgijo Žemės ūkio akademijoje. Įsidarbinusi Druskininkų agroprekybiniame ūkyje pirmiausia tapo laborante, po to pakilo į ekonomistės pareigas, galiausiai tapo direktoriaus pavaduotoja prekybai. Kaip žinia, Druskininkų agroprekybinis ūkis turėjo kurorte 5-ias parduotuves, kuriose prekiaudavo savo šiltnamiuose išaugintomis daržovėmis. Kai agroprekybinis ūkis buvo panaikintas, Jakubauskai Grūte įkūrė savo kavinę ir parduotuvę. Po to sekė Janinos emigracija į Australiją, kur padirbėjo vienerius metus, sugrįžusi namo vėl išvažiavo – tąkart jau 10-čiai metų į Ameriką. Išsiskyrimo išbandymo neišlaikė Janinos šeima, tad išsiskyrė su vyru. Erdvioje sodyboje Grūte dabar Janina gyvena kartu su sūnaus Sauliaus šeima. Dukra Audronė įsikūrusi tėvų namuose Marijampolėje, kur išvyko padėti seneliui, Janinos tėvui. Abu Rimanto, Janinos ir Vytauto Stankevičių tėvai iškeliavo amžinybėn palyginti neilgai teišgyvenę po sūnaus Rimo tragiškos mirties.
   „Nors gyvenom priespaudos sąlygomis, neturėjom išsvajotos laisvės, teko stovėti po svetima vėliava, visada išlikome lietuviais ir šlovinome Lietuvos vardą,“ – tarsi apibendrino J.Stankevičiūtė- Jakubauskienė savo pasakojimą apie brolį Rimantą, kosmonautą bandytoją, vieną garsiausių lietuvių pilotų aviacijos istorijoje. 

„Druskonio“ inf.

 


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.