Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  ,,Mano gyvenime būta nemažai audrų – netgi šventinių
  renginių metu“ 






  

 
Tautodailininkės Monikos Lukaševičienės kūrybos parodos atidaryme Druskininkų viešojoje bibliotekoje
                                                         
Antano Ruginio nuotraukos





Monikos Lukaševičienės kūrybos paroda Viečiūnuose
                                                              
Izabelės Ūsienės nuotr.


Izabelė ŪSIENĖ

   Liepos 14 d. Druskininkų miesto viešojoje bibliotekoje pristatyta tautodailininkės Monikos Lukaševičienės kūrybos paroda. Šiais savo gyvenimo metais jubiliatė buvo pastebėta ir įvertinta. Pirmiausia, kaip ir dera, savo gimtinėje Kapčiamiestyje.
  
Gražią ir prasmingą Kapčiamiesčio 505-erių metų šventę įprasmino daugelis žmonių: čionykščiai miestelio gyventojai, svečiai, nusipelnę šio krašto žmonės, valdžios atstovai. Šalta liūtis, gūsingas vėjas tą birželio 13-ąją nesutrukdė apsilankyti ir deramą pagarbą išreikšti savo kraštui. Organizatoriai kvietė švęsti visą savaitę. Ir - gerokai kitaip. Visos savaitės programoje birželio 13 – 18 dienomis sušvytėjo ir tautodailininkės Monikos Lukaševičienės vardas. Ta proga jubiliejinės autorinių darbų parodos atidarymas įvyko prieš pat autorės jubiliejinį gimtadienį - birželio 15 dieną.
   Esame įpratę matyti ir manyti, kad M.Lukaševičienė – druskininkietė, čia subrendusi kaip plataus diapazono menininkė: medžio drožėja, gobeleno meistrė, juostų audėja ir daugelio kitų tautodailės darbų atlikėja. Betgi Monika visų pirma yra Kapčiamiesčio krašto žmogus. Ją prisimenu dar nuo pirmųjų savo darbo metų Kapčiamiesčio Onos Sukackienės vidurinėje mokykloje, kai Monika Kmieliauskaitė buvo tiesiog labai reikalinga visokiausių užklasinių renginių dalyvė, organizatorė, o labiausiai - ,,veiklioji entuziastė“, kuri viskam tiko, viską mokėjo, o svarbiausia – sugebėjo mintį, žodį ar prašymą tuojau pat įgyvendinti. Tokių žmonių reta, jų vis pasigendam. O kad talento grūdais dalytųsi nesvarstydama, neskaičiuodama laiko ir jėgų, tad ir buvo visų ,,garbstoma“, kaip pasakytų seni dzūkai. Mokytojams tokie mokiniai, žinoma, - tikras aukso radinys, kurio iš rankų paleisti nesinori. Nenutrūko mūsų pažintis iki šiol. Žaviuosi šios moters kūrybiniais ištekliais, atliktais darbais, gebėjimu įsiklausyti į kraštiečių balsą, o savo meniniais dirbiniais ,,paremti“ žmones, istorines datas, kalendorines šventes, tradicijas ir daugelį kitų tautos egzistencijos dalykų. 
   Taip jau atsitiko, kad Monikos jubiliejinį gimtadienį (2021-06-16) tuoj po laisvėjančio karantino ne tik pirmiausia aptiko, bet ir išmoningai pritaikė miestelio 505-ųjų metų jubiliejui įprasminti Odeta Barkauskienė - Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejaus vyr. muziejininkė. Tokių žmonių dėka į dienos šviesą atveriama kultūros klodų atodangos, gyvai pabendrauti sukviečiami žmonės - kūrėjai, jų rėmėjai, bendruomenės nariai. Paprašyta apie save Odeta pasakoja glaustai: ,,2008 m. pradėjau dirbti Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje, kuris tuomet ir buvo prijungtas prie Lazdijų krašto muziejaus. Dar keletą metų dirbau kartu su šviesios atminties mokytoja Birute Stacevičiene. Kaip tikra etnografijos žinovė ir praktikė ji ir mano veiklai padėjo pamatus. Pasitelkusi mokinius, miestelio žmones ir kolegas, mokytoja Birutė Stacevičienė įkūrė muziejų buvusiame pionierių kambaryje.   Nesiliovė šios veiklos puoselėjusi iki pat gyvenimo pabaigos“. Šio muziejaus ypatingą gyvastį lėmė ne vienas faktorius: buvimas ,,po mokyklos stogu“, atidus ir kruopštus muziejininkės darbas bei pasirinkti prioritetai. Odeta, kaip tikra šio krašto patriotė, rinko, kaupė, domėjosi visų pirma Kapčiamiesčio krašto praeitimi, įvairių menininkų, kilusių iš šio miestelio, veikla, pasiekimais. Taip gimė sumanymas po muziejaus stogu ,,apgyvendinti“ diktorę Gražiną Bigelytę, tautodailininką Antaną Sadecką, šviesios atminties mokytoją ir etnografę Birutę Stacevičienę ir šiemet jubiliejinius metus pažyminčią Moniką Lukaševičienę. 
   Ypatingas laikmetis – pandemijos įsisiautėjimas – kūrėjus palietė dvejopai: vieniems tai buvo ,,kaip ,,recesija“, supurčiusi iki sielos gelmių, kitiems, atvirkščiai, - suteikė jėgų panirti į kūrybinius ieškojimus ir juos įgyvendinti konkrečiais darbais. Muziejininkei O.Barkauskienei šis laikotarpis buvo tarsi pats tikrasis darbymetis. Skubėjo pamatyti pasaulį iš savo namų, o gyvus eksponatus, dokumentus ir kitą sukauptą medžiagą suskaitmenizuoti. Tai beveik padaryta. Netrūksta įvairių lankytojų, nes muziejuje gausu ne tik ekspozicijų – yra daug ,,podėlių“, kurie ištraukiami į dienos šviesą, lankytojui paprašius. Pasidalijimai feisbuke, virtualios parodos. Juk baigiasi karantino suvaržymai, vėl atgyja gyvas darbas: teminiai vakarai, edukacinės pamokos, renginiai, įvairiausių švenčių akcentai. Tokie kultūros žmonės kaip O.Barkauskienė yra tarytum ,,pilkieji kardinolai“, kurių dėka į dienos šviesą iškeliami daugelis svarbių dalykų. Ypač tautodailininkų - tautos meno, filosofijos ir galimybių skleidėjai. Mano pakalbinta, ji nusišypso ir, savo nuopelnų nesureikšmindama, sako: ,,Kaip ir privalu tai daryti. Tai mano profesija, kurią ,,netyčia“ lėmė mano vyro troškimas apsigyventi būtent Dzūkijoje – šis kraštas jam buvo mieliausias. Taip ir užsilikome čia, ypatingame pietų Lietuvos kampelyje, visai prie Baltarusijos prigludusiame. Jau 30 metų, kaip esu Kapčiamiesčio marti.“ 
   Paklausta apie M.Lukaševičienės parodą, Odeta pastebi labai įprastą, tradicinį muziejaus darbo braižą – paminėti jubiliejinius gimtadienius. Monikos 70-asis gimtadienis tiesiog gražiai sutapo su miestelio švente - 505 metų jubiliejumi. Tą iš anksto, prieš gerą pusmetį, numačiusi, bendravo ir aptarė su autore, kuri čia lankėsi ne sykį. Kviečiama atvykdavo ,,ne tuščiomis rankomis“. Dalyvavo pleneruose, audė progines juostas ir drožė medines lėkštes - taip pat progines. Jos edukacinės paskaitos buvo tikras papildas mokinukų pamokoms, kurių čia, muziejuje, pravesta daugybė. 
   Šiuo metu Monikos juostos užima muziejaus didžiąją ekspozicijos erdvės dalį. Juolab ir jos darbai atlikti – per pandemiją. Dar šios juostos ypatingos tuo, kad Monika kiekvienai parinko žodžius. Juostų tekstus Odeta rūpestingai atspausdino atskirai, tuo pažymėdama ir kūrėjos žodžio meninus gebėjimus. Dar mokyklinius Monikos rašinius pastebėjau – jie traukė minčių raiška. Pacituosiu ir šias mintis, įaustas į juostų audinius. Mums, lankytojams, bereikia įsivaizduoti, kiek darbo įdėta, norint šitokiu būdu pagerbti gimtojo žodžio svarbą ir grožį. O ir juostos įvairios paskirties – kaklajuostės, proginės juostos, netgi medžių drožiniuose autorė įterpia žodžius. Kaip ir šioje parodoje. Štai kokia turininga ekspozicija: medžio drožinys su liaudies dainos žodžiais „Devinti metai“; juostos su žodžiais: „Norėdami turėti visavertę, iš praeities turime pasiimti pačią geriausią patirtį – tikėjimą, viltį ir meilę - iš to gimsta gailestingumas“, „Palaimintas Jurgi Matulaiti, įkvėpk ryžto sergėti ir ugdyti sielos tyrumą, puoselėti tautinius senolių papročius, gyventi tiesa ir meile“, „Tavasis žodis – mano žingsniams žibintas, šviesa mano takui“, ,,Meilė tokia įprasta kaip šviesa, ir jos pažįstamas balsas niekad nesilpsta“, „Nieko neatsinešėm į pasaulį ir nieko neišsinešime. Turtėk meilėje“, „Tautą prikels tik darbštumo ir saiko terapija“, „Alkoholis yra silpnos valios ir pralaimėjimo šaltinis“, ,,Jėzau, Tu esi žemės druska ir pasaulio šviesa, Tu suteikei ir man gyvenimo skonio“. (Laiškas gyvenimui), „Ant mamytės kelių, mažų „gulbelių“ sostas“, Lietuvos 1000-mečiui: „Liaukis nuolat trauktis visiems iš kelio, pripažink savo atliekamą darbą, ir gyvenimas prisipildys harmonijos“; padėklas ( liepa su karnomis), gobelenas „Rasa“, kaišytinės „Žvaigždutės“, „Širdelės“, žalia šventinimo juosta, pinta aukštaitiška juosta, ąžuolinė dėžutė, drožinys „Mirti nebaisu – baisu gyventi tik sau“, medžio kiauraraštis „Šeima“ ir kt. 
  Kaip matome, juostų audiniuose dominuoja žodžiai – pačios autorės mintys, citatos, pastebėjimai. Nesunku įsivaizduoti, kiek darbo – fizinių ir dvasinių pastangų - į jas įdėta, kiek kruopštumo ir atidos reikalavo šie darbai. Beje, neteko girdėti, skaityti ar kaip kitaip sužinoti, kad menininkai kūrybos vyksmą būtų suskaičiavę kaip darbo proceso trukmę. 
   Paklausta apie jubiliejinės šventės renginių organizavimą visą savaitę, Odeta primena, kad tuomet dar buvo karantinas, todėl žmonės paprasčiausiai išsiskirstė būreliais pagal savo pomėgius. Tą lietingą birželio 13-os dieną miestelio aikštė taipgi priminė istorinę praeitį – žmones labai sudomino ekspozicija ,,Senos Kapčiamiesčio nuotraukos“. 
  Šiandien galima pasidžiaugti, kad Monika, kaip tikra tautodailininkė, pandemijos iššūkius iškentė, neatitoldama nuo savo gyvenimo tikslo – kūrybos, skirtos žmonėms. Apie tai kalba jos kūrybos žanrai, darbų apimtys, nauji sumanymai. Prakalbusios juostos.
   Dar kartą pasklaidau knygą, išleistą Druskininkuose, pažymint autorės 65-erių metų jubiliejų. Kaip gerai prisimenu, ir tą dieną, 2016 m. birželio 17-ąją, kai viešojoje bibliotekoje vyko knygos – albumo sutiktuvės: pliaupė liūtis, žaibavo, gūsingas vėjas vertė medžius. Keletą minučių sėdėjome tyloje. O Monika šypsodamasi tęsė savo kalbą: ,,Mano gyvenime būta nemažai audrų – netgi šventinių renginių metu.“ O knygoje – autorės gyvenimas – spalvingas gražus ir įvairus. Su savo artimaisiais, bendraminčiais, tautiečiais. 
   Šiemet paprašyta eksponuoti savo autorinę parodą Viečiūnų seniūnijoje, Druskininkų viešojoje bibliotekoje, Monika suskato kurti, savo krašto žmones pradžiuginti tik ką išaustomis juostomis, nesgi jos menas visų pirma skirtas žmonėms, jų įvairiausioms gyvenimo situacijoms pažymėti, išskirti iš kasdienybės. Būtent pradžiuginti, nes atėjus šventei ar ištikus liūdesio akimirkai, praūžus ,,audrai“, visada ieškome vilties. Ir randame – savyje, tarp žmonių, ir tokių menininkų darbuose. Jie sėja viltį, skleidžia ramybę, džiaugsmą, tikėjimą ir pasitikėjimą. 
   Liepos 6-ąją dieną Lietuvos valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) Viečiūnuose buvo pažymėta išties tautiškai. Gražią pavakarę prie bendruomenės centro rinkosi žmonės. Svarbiai šventei pasiruošta itin kruopščiai. O ir įvardyta tautiškai - ,,Verpstė Lietuvai“. Kaip žinome, žodis ,,verpstė“ reiškia dailės darbo įrankį. Su ja lietuvės moterys kuria grožį. Programa irgi numatyta turininga – verta valstybės dienos pagerbimo. Tautinių šokių iš Varėnos, Viečiūnų ir Druskininkų kolektyvai, Viečiūnų kapela, Leipalingio folkloro kolektyvas tikrai įgyvendino šventės esmę – svarbius gyvenimo dalykus reikia švęsti oriai, gražiai ir prasmingai. Tą aurą jautėme visi dalyviai. Atviroje erdvėje buvo jauku ir savotiškai gera, nes laisvės skonį po pandemijos suvaržymų atgiję žmonės kaimyniškai šnekučiavosi, plojo, pritarė ar kaip kitaip reagavo. Visai gretimai - Bendruomenės salėje gražiai derėjo tautodailininkės M.Lukaševičienės darbų paroda – juostos, medžių drožinai sakralinėmis temomis, gobeleno eksponatai, nuotraukos su kryžiais. Šventei baigiantis, prieš pat himno giedojimą, buvo pagerbta šios ypatingos moters indėlis į bendruomenės tautišką kultūrą. Renginio vedėja priminė Monikos kūrybinės biografijos akcentus. Dalyviai gyvai reagavo, nesgi Monika Lukaševičienė jiems visiems pažįstama, sava, o jos darbai byloja patys už save. Stebėtojai tarytum pajutome, kad šią pavakarę ji pagerbta kaip aktyvi tautos meno kūrėja. Jos kelias buvo tiesus ir skirtas žmonėms. Seniūnas Alvydas Varanis įteikė gėlių ir nuoširdžiai dėkojo visos bendruomenės vardu. Nulipęs nuo pakylos ir palydėjęs Moniką į jos vietą, dar pasidžiaugė: ,,Kaip gerai, Monika, kad mes tave turime“. Po Tautiškos giesmės žmonės dar linksminosi, o jiems gražiai talkino Regimantas Šilinskas – skrabalininkas, dainų autorius ir atlikėjas. Spalvingai ir nuotaikingai pažymėta valstybės diena. 
   Savo jubiliejaus apogėjų žinoma tautodailininkė pajuto Druskininkuose. Čia liepos 14-ąją viešojoje bibliotekoje pristatyta jubiliejinė autorės paroda. Renginio išvakarėse ji atvežta iš Kapčiamiesčio muziejaus. Nepaisydami alinančio karščio, susirinko bendraminčiai, kūrybos gerbėjai, o sveikintojų susidarė nemaža eilutė. Autorės kūrybos kelią apžvelgė bibliotekos direktorė Laima Žėkienė, o ekrane keitėsi nuotraukos, gražiai suskambėjo liaudies daina, kurią dainavo jauna atlikėja. Padėkos raštą ir dovanėlę miesto mero vardu įteikė savivaldybės darbuotoja. Tėviškės pažinimo draugijos Druskininkų skyriaus vedėja Alvyra Grėbliūnienė įteikė padėkos raštą ir pasveikino druskininkiečių, Tėviškės pažinimo draugijos narių, bei Jono Laurinavičiaus, Lietuvos žurnalisto, kraštotyrininko, filologo ir humoristo vardu. Buvo dėkojama už dalyvavimą šioje prasmingoje veikloje. Akrostichą, skirtą Monikos kūrybinei veiklai įprasminti tėviškės pažinimo srityje, perskaitė Julija Bliūdžiuvienė. Nuskambėjo itin pakiliai ir jaudinančiai. Kalbėtojų ir sveikintojų žodžiai buvo tikra atgaiva pačiai kūrėjai, kuri, pasiilgusi bendravimo ir gyvos veiklos, ir pati pasakojo daug epizodų iš savo gyvenimo. Gobelenai, medžio drožiniai, proginės lėkštės, kryžiai, rūpintojėliai, antkapių paminkliniai akmenys, juostų įrašai, daugybė darbų, pasklidusių po gimtinę, Lietuvą, iškeliavę į kitas pasaulio vietas, atgimė Monikos pasakojimuose. Klausėme jos ir turbūt visi dalyviai jautėme, kaip svarbu menininkui išsikalbėti, išsakyti savo meną, jį tiesiog padalinti.
   Betgi paroda tik ką pristatyta. Belieka priminti, pakviesti, patikinti, kad viešojoje bibliotekoje ne tik pasigrožėsite tautodailininkės M.Lukaševičienės darbais, bet ir pasislėpsite nuo alinančios kaitros. Čia ne tik jauku, bet ir maloniai vėsu. Apsilankykite. 

 


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Greitas kreditas
internetu

Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.