Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Prie rekonstruotos vadavietės skambėjo patriotinės 
  dainos ir kalbos



Renginyje „Istorijos atgarsiai Merkio krante“



Rūta AVERKIENĖ

   Prasmingas renginys „Istorijos atgarsiai Merkio krante“ į pušynuose pasislėpusią dramatišką pokarį menančią ir ypatingą aurą turinčią dzūkišką sodybą ant Merkio kranto, kurioje gyveno ir šio krašto pokario laisvės kovų istoriją daugybę metų nenuilsdamas liudijo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, sukvietė daugybę žmonių. Renginio metu buvo atidaryta ir pašventinta pagal architekto, prof. Gintaro Čaikausko projektą atnaujinta Dainavos apygardos partizanų vadų A. Ramanausko – Vanago ir J. Vitkaus – Kazimieraičio vadavietė su autentiška įlindimo anga. Įvyko ir jautraus dokumentinio filmo „Juozas Jakavonis–Tigras“, kurį režisavo Valdas Babaliauskas, premjera. Kariai padėjo gėles ant J. Jakavonio–Tigro kapo Kasčiūnų kapinaitėse. Tylos minute buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę. 
   Renginio pradžioje visi sugiedojo Lietuvos valstybės himną. Jautriai kalbėjo praėjusių metų rudenį į amžinybę išėjusio 97-erių metų sulaukusio J.Jakavonio–Tigro dukra Angelė Jakavonytė. Renginio organizatorius ir dalyvius pasveikino pirmasis Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, Adolfo Ramanausko–Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė ir kiti. Renginį vedė aktorius Paulius Tamolė. 
   Renginyje dalyvavo du J. Vitkaus – Kazimieraičio sūnūs, vaikaičiai, provaikaičiai, Lietuvos partizanų artimieji, Europos Parlamento nariai, LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir jo pavaduotojas Giedrius Samulevičius, šauliai, tremtiniai, įvairių pilietinių organizacijų atstovai bei kiti svečiai.
   Prasmingas kalbas dar labiau įprasmino įspūdingas koncertas. Toli pušų viršūnėmis vilnijo operos solistų Liudo Mikalausko, Egidijaus Bavikino, solistės Agnės Sabulytės, Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“, patriotiškos roko grupės ,,Thundertale” atliekamos partizaniškos ir kitos nuostabios lietuviškos dainos. Kazimieraičio vaikaitės Vilijos Pranskienės smuiko melodijos jaudino iki sielos gelmių. Su atlikėjais dainavo ir visi susirinkusieji. Labai jautru buvo išgirsti ir pamatyti naujai atkurto bunkerio viduje nufilmuotą Jono Sakalausko dainą „Partizanų būrys“ grojant violončele. Renginio metu veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta fotografijų paroda „Vanagas su vanagėliais“. Fotografijose įamžinti tuometinis Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas A.Ramanauskas- Vanagas ir jo pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas. Taip pat buvo galima įsigyti LGGRTC išleistų knygų, pasivaišinti pasieniečių pagaminta koše ir arbata. Šauliai supažindino su unikalia ginklų paroda. 
   Šioje vietoje 1945 m. buvo įrengta pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, kurioje slapstėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai A.Ramanauskas-Vanagas ir J.Vitkus-Kazimieraitis, buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. Sodybos šeimininkas, 2018 metų Laisvės premijos laureatas, partizanas J. Jakavonis-Tigras prieš 25-erius metus su bendraminčiais šią vadavietę atstatė, ir nuolat ją lankantiems žmonėms nepailsdamas pasakodavo, kokia sunki ir tuo pačiu kokia prasminga iš tiesų buvo partizanų kova už Lietuvos laisvę. Čia kaskart simboliniai laiko tiltai tarsi sujungia praeitį su dabartimi, o sutiktos asmenybės palieka neišdildomų įspūdžių. 
   Šventindamas paminklą Kazimieraičio vaikaitis, kunigas Gintaras Vitkus savo prasmingoje kalboje pažymėjo, jog reikia branginti ir mokėti sukurti namus, kuriuose yra vietos svetingumui, pakantumui, gėriui. „Štai stovime šalia bunkerio, kuris yra įrengtas po žeme, kur šalta, drėgna, kur nėra šviesos. Mes suprantame, kad gyvenimo aplinkybės kartais mus išvaro iš tikrųjų namų. Mes meldžiame Viešpatį išmintingos pagalbos, kad mokėtume kurti namus bet kokioj aplinkoj. Bunkeris partizanams buvo prieglauda, atokvėpio vieta, kad jie vėl galėtų kilti į kovą. Tai buvo ir mirties vieta, nes partizanai užpulti bunkeriuose ir žūdavo. Šventindami šitą bunkerį, meldžiame, kad Viešpats globotų visus lankytojus, kurie ateis pasižiūrėti, kaip pokario metais čia glaudėsi partizanai – šlapi, alkani, tiesiog pūdami gyveno ir ieškojo dvasinės atramos, kuri padėtų kovoti. Mes dėkojame tiems žmonėms, kurie juos labai rizikuodami priglausdavo, globodavo. Šis bunkeris yra kaip muziejinė vertybė. Te kiekvienas lankytojas mokosi pavyzdžio iš čia buvusių narsių vyrų. Laimink Viešpatie šitą būstą, kad žmonės suprastų, kad net ir tokiomis sąlygomis Tavo pagalba juos pasiekia. Kad moko mylėti savo Tėvynę, kovoti ir dirbti vardan jos laisvės. Tegu bus palaiminti šie namai“. 
   Projekto autorius, architektas G.Čaikauskas pažymėjo, jog projektas įgyvendintas ir tai, ką jie su komanda atliko per nepilnus keturis mėnesius, prilygsta stebuklui. Prof. V.Landsbergis padeklamavo eiles apie pokarį Dzūkijos kaimuose. „Nuo pokario kovotojų išlikusi Lietuvos laisvės dvasia, pasišventimas tų, kurių išliko, ir drąsi mintis, jog reikia kovoti už Lietuvą vėl prikėlė mūsų Tėvynę laisvei. O kaip netoli nuo mūsų dabar rusiški čebatai trypia ir niokoja Ukrainos žemę. Matome, kad toli gražu ta partizanų kovota kova nesibaigė, ir ji nesibaigs, kol visa Europa nebus laisva“, – kalbėjo jis.
   Premjerė I. Šimonytė sakė: „Okupantams nepavyko sunaikinti nei Tėvynės meilės ir laisvės, nei savo gyvybes už mus paaukojusių kovotojų atminimo. Partizanai savo krauju išpirko mūsų silpnumą duoti atkirtį sovietinei okupacijai. Jie negalėjo sustabdyti okupacijos, tačiau partizanų kova turėjo didelę prasmę. Jie tapo didvyriais, iš kurių ir šiandien semiamės stiprybės. Jie yra pavyzdys, kad už laisvę turime kovoti kaip už brangiausią turtą. Ši kova, deja, turbūt niekada nesibaigs. Lietuvos partizanų drąsa dabar atsikartoja Ukrainoje, o Rusijos pradėtas karas ir visos jo aukos yra kaina, kurią tenka mokėti už nuolaidžiavimą, už turėtas iliuzijas“.
   A.Ramanauskaitė–Skokauskienė dalijosi prisiminimais, kaip prieš 25-erius metus su mama lankydama bunkerius, kuriuose buvo jos tėvelis, atvažiavo į Kasčiūnus. „Mus labai svetingai tada priėmė sodybos šeimininkas Juozas Jakavonis. Mes prašėme, kad jis sutiktų, jog jo sodyboje būtų atstatytas bunkeris. Ir jis sutiko, pats daug prisidėjo prie bunkerio atstatymo“. Ji perdavė A.Jakavonytei reikšmingą reliktą – iki šiol saugotas rodykles, kurias darė J.Jakavonis prieš 25-erius metus atidarant bunkerį. Solistas L.Mikalauskas prisiminė, kaip pirmą kartą drauge su J.Jakavoniu– Tigru Amerikoje sudainavo dainą „Tu esi Tėvyne man miela Lietuva“, kurią čia dainuodavo ir A. Ramanauskas–Vanagas. Po to dar ne kartą kartu ją dainuodavo šioje sodyboje.
   Savo jautrioje kalboje A.Jakavonytė ne tik prisiminė tėvelio veiklą, bet ir papasakojo, kaip gimė idėja atnaujinti bunkerį. „Praėjusių 2021 metų lapkričio 2-oji buvo paskutinė diena, kuomet tėvelis visam laikui paliko šiuos namus. Žiemai išvykdamas į Vilnių gyventi pas mane, apdengė buvusio bunkerio angos viršų ir pasakė: „Jau viskas griūva, duos Dievas sveikatos, pavasarį būtinai remontuosim“. Po dvidešimt vienos dienos Tėtis išėjo Anapilin. Stovėdama prie jo kapo duobės, daviau įsipareigojimą ir įžadą sau, kad paskutinė Tėvelio valia bus įvykdyta. Šių metų pradžioje sunkiai įsivaizdavau, jog tai, ką šiandien matote, yra įmanoma įgyvendinti. Įsteigėme „Juozo Jakavonio - Tigro labdaros ir paramos fondą“, tačiau prasidėjo karas Ukrainoje, gyvenimą supurtė nauji baisumai ir negandos, netikrumas. Atrodė, kad gyvenimas, o ypač tokie planai, kaip šis, sustojo visam laikui.   Impulsu tapo bendraminčiai, kurie labai palaikė mano iniciatyvą, nors ir patys netikėjo, kad tai įmanoma įgyvendinti per keletą mėnesių. Tėvelio norą, kurį įsipareigojome įgyvendinti po jo mirties, išgirdo geros valios žmonės. Vieni pirmųjų fondo aukotojų buvo merkiniškiai Živilė ir Marius Valukynai, paaukoję 10 tūkst. eurų sumą. Po to atsirado ir daugiau didelės širdies žmonių, kurie prisidėjo piniginėmis lėšomis, vėliau ir statybinėmis medžiagomis, darbais, parama. Jų primygtiniai prašymai nedelsti su partizanų vadavietės rekonstravimu mus stiprino dvasiškai, suteikė vilties, kad spėsime. Ypač branginu tai, kad dauguma „Juozo Jakavonio - Tigro labdaros ir paramos fondo“ rėmėjų yra buvusių partizanų vaikai ir jų šeimų nariai. Čia ir yra visų mūsų, kurių šeimos dešimtmečius gyveno visuomenės užribyje, simbolinė, nematoma jungtis, Tėvynės meilės bendrystė ir stiprybė.
   Dukra grafikos dizainerė Miglė Rukštelytė parengė projektą „Istorijos atgarsiai Merkio krante“ ir „Partizano Juozo Jakvonio-Tigro labdaros ir paramos fondui“ LR Krašto apsaugos ministerija skyrė dalį lėšų (9 540 eurų) partizanų vadavietės atidarymo renginiui surengti“. 
   Tylūs ir susikaupę dalyviai pasižiūrėjo filmo „Juozas Jakavonis–Tigras“ premjerą. A.Jakavonytė dėkojo šios idėjos ir filmo autoriams. Visi norintys galėjo įlipti ir apžiūrėti atnaujintą bunkerį, kuriame – partizanų gyvenimo liudytojai: gultai, kryžius, žvakė, rašomoji mašinėlė, radijo aparatas, „Laisvės varpo“ laikraščiai, indai, iš kurių valgė čia gyvenusieji.
   Svetingoje šviesaus atminimo Zosės ir Juozo Jakavonių sodyboje, kurią paveldėjo dukros Angelė ir Birutė, geras pusdienis ištirpo nejučiomis. Dukros pažadėjo, jog įvykdys tėvelio norą – ši sodyba kaip ir iki šiol bus atvira visiems, kuriems įdomi šiame krašte vykusių laisvės kovų istorija. Netolimoje ateityje čia bus įrengtas muziejus, kuriame bus saugomi svarbūs partizano J.Jakavonio–Tigro reliktai – padėkos, diplomai, partizaninės veiklos dokumentai ir straipsnių kopijos, reikšmingus susitikimus liudijančios nuotraukos. Taip pat kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas A.Ramanauskas–Vanagas prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje su Birute Mažeikaite. Taip pat – Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Visa tai – be jokių abejonių itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms.

Paieška



T-shit
onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Greitas kreditas
internetu

Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.