Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Druskininkiečio skulptūra parduota už milijoninę sumą

Ž.Lipšico skulptūra “La Rencontre”

   Lapkričio 16 d. „Sotheby’s“ aukcione už 1 mln. 350 tūkst. dolerių parduota druskininkiečio Jacques Lipchitz (Žako Lipšico) ankstyva bronzinė skulptūra “La Rencontre”. 
   Pasaulinio garso skulptoriaus Ž.Lipšico kūriniai saugomi Metropoliteno meno muziejuje Niujorke, Čikagos meno institute, Londono, Paryžiaus bei kituose pasaulio didmiesčių muziejuose. 
Žydų tautybės Ž.Lipšicas gimė 1891 m. Druskininkuose, kur su savo šeima gyveno iki 17 metų. Dar XX a. pradžioje išvykęs iš Lietuvos į Prancūziją, modernizmo klasikas išgarsėjo ne tik Vakarų Europoje, bet buvo pripažintas ir JAV. Būtent ten jis sukūrė daug skulptūrų, kurios puikuojasi žymiose JAV viešosiose erdvėse: Fairmount parke Filadelfijoje, Minesotos universiteto Tweed‘o meno muziejaus teritorijoje, Kolumbijos universiteto teritorijoje, Niujorke, Filadelfijos mieste, Pensilvanijos valstijoje bei kitur.
   Ž. Lipšicas savo meninius gabumus tobulino Paryžiuje, Nacionalinėje meno mokykloje ir Žiuljeno meno akademijoje. Prancūzijoje jis artimai bendravo su tokiais pasaulinio garso menininkais kaip Pablo Picasso, Amedeo Modigliani, Diego Rivera bei daugeliu kitų. Skulptorius buvo apdovanotas Prancūzijos garbės legiono ordinu. Ž. Lipšicas turėjo stiprų ryšį su gimtine. „Esu skulptorius iš Lietuvos“, – taip save pristatydavo menininkas, atidarydamas parodas prestižinėse pasaulio galerijose ar dalindamas interviu. 
   “Ž.Lipšico tėvai Druskininkuose turėjo viešbutį, iš kurio ir vertėsi. Šeimoje augo šeši vaikai – trys berniukai ir trys mergaitės. Nuo jaunumės besidomįs menais 1909-aisiais, kaip ir daugelis talentingų žydų kilmės jaunuolių, Ž. Lipšicas išvažiavo mokytis skulptūros į Paryžių, į Ecole des Beaux-Arts ir Académie Julian. Čia jis susipažino su Pablu Pikaso, kuris kartu su Brage tuo metu kaip tik baigė formuluoti revoliucines kubizmo idėjas. Jos Žakui, iki tol linkusiam į akademizmą ir art nouvau, padarė didžiulį įspūdį, ir 1915-aisiais jis – jau vienas kubistų. Jo abstrakčios skulptūros – tai tarsi Pikaso darbai, perkelti į trimatę erdvę. Drąsūs, įvairūs, spalvingi – kartą pamatęs Ž. Lipšico darbų, su niekuo jų nesumaišys.
   Ypač vėlesniojo periodo, kai griežtas, geometrizuotas kubistines plokštumas keitė aptakesnės, plastiškesės, silueto linija ėmė banguoti, tapo pulsuojanti, kitas pasakytų, netgi nervinga. Gėrio ir blogio grumtynės, žmogiškumo, motinystės, meilės – tai pagrindinės Ž. Lipšico temos, kurias jis interpretavo pasitelkdamas du šaltinius, kurie metams bėgant menininkui tapo vis svarbesni: Senąjį Testamentą ir antikinę mitologiją. 1936-aisiais Ispanijos pilietinio karo metu sukurtas „Prometėjas“ skulptūroje tuomet reiškė tiek pat daug, kiek Pikaso „Gernika“ dailėje.
   1941-aisiais naciams pradėjus deportuoti žydus iš Prancūzijos į koncentracijos ir mirties stovyklas Rytų Europoje, Ž. Lipšicui pavyko pabėgti: jis išvyko į Jungtines Valstijas, kur jau 1949-ųjų vasarą kartu su kitais 250 skulptorių dalyvavo Tarptautinėje skulptūrų parodoje, surengtoje Filadelfijos meno muziejuje. 1946 metais Prancūzijos respublikos Garbės legiono ordinas, 1952-ųjų Georgo D. Wiedenerio memorialo Aukso medalis, 1966-ųjų Niujorko meno akademijos Aukso medalis – tai tik keli iš daugybės apdovanojimų, kuriuos pelnė žydų kilmės vaikinas iš Druskininkų, - www.bernardinai.lt publikacijoje “Mūsų žemietis skulptorius Žakas Lipšicas” rašo Zigmas Vitkus. - Druskininkai, Vilnius ir Paryžius – šie trys miestai turėjo didžiausios įtakos Ž. Lipšicui. Į Vilnių iš Balstogės jis atvyko 1906 metais, čia apsisprendė dėl savo profesijos. Vilniaus aplinkos, tų „debesų ir barokinių bažnyčių bokštų“ jis niekada nepamiršo: „Aš gi Vilniaus bažnyčiose skulptūros išmokau“. Tada jis įsivaizdavęs, kad skulptūra turinti būti balta. Kaip Šv. Petro ir Povilo bažnyčios stiuko lipdyba.    Gyvendamas užsienyje, nepamiršo jis ir lietuvių liaudies skulptūros: susirašinėjimuose su V. Vildžiūnu ir pokalbiuose vis prašydavo šio atsiųsti liaudies dirbinių nuotraukų. Kartą laiške yra išsitaręs, kad labai norėtų, jog turėdama tokį liaudies meną, Lietuva tartų reikšmingą, universalų žodį skulptūroje. Pokalbiuose su kitu skulptoriumi, išeiviu iš Lietuvos Adomu Samogitu, netgi taip yra pasakęs: „Lietuviai gi skulptorių tauta. Lietuvos pakelėse kas kilometras stovi po kryžių, kurie apdėlioti tokios nuoširdžios išraiškos ir apibendrintų formų statulėlėmis“. Dar mėgo kartoti, kad „be lietuviškų šaknų“, nebūtų sukūręs „didžiųjų gyvenimo medžių“. Galima būtų sakyti: Ž. Lipšicas gimė Druskininkuose, kurie tuomet priklausė Rusijos imperijai, augo žydiškoje ir rusiškoje miestelio aplinkoje, lietuviškai nemokėjo, menininku tapo ir išgarsėjo Prancūzijoje, gyveno, dirbo ir mirė Amerikoje. Tarpukariu grįždamas į savo žemę, į Vilnių, grįždavo į vieną iš Lenkijos provincijų – vadinamų „kresų“. Kodėl turėtume juo domėtis kaip savu? Tuomet verta savęs paklausti, ar kalba, kilmė, išsilavinimas turi reikšmės, kai kalbama apie talentingą žmogų, menininką, mylėjusį savo kraštą ir nuolat visiems sakiusį, kad „esu iš Lietuvos“? Kodėl turėtume nepaisyti Ž. Lipšico (o ir kitų litvakų menininkų) paties noro būti savu? Kai Lietuvos intelektualai Vytautas Landsbergis ir jau minėtas Vladas Vildžiūnas sovietmečiu, 1972-aisiais, likus dvejiems metams iki skulptoriaus mirties, tarpusavyje nesitarę, parašė laiškus į Paryžių… apie kitą druskininkietį M. K. Čiurlionį, Ž. Lipšicas atsakė jiems kreipiniu: mieli žemiečiai. O kitą kartą: „Aš didžiuojuosi gimęs kaime, kurio žemę lietė jo kojos. Mūsų brangieji, nepamirštamieji Druskininkai!“ Ar reikia ko nors daugiau?”.

“Druskonio” inf. 


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Greitas kreditas
internetu

Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.