Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  „Vykdama į misiją Afganistane, žinojau ir supratau, kur
  keliauju, kokios galimos pasekmės nelaimės atveju būtų“

J.Jakavonytė su statulėle “Lietuvos karžygys 2021”
                                                      
Lietuvos kariuomenės nuotr.


J.Jakavonytę apdovanoja užsienio reikalų ministras G.Landsbergis
                                                               J.Azanovo / URM nuotr.


Keleivių registracija Kabule
                                                       Lietuvos kariuomenės nuotr.


Evakuacijos laukiantys vaikai Kabule


Mergaičių mokykloje dalinamos lietuviškos pasakos dari kalba


Justina (dešinėje) Sausio 13-osios bėgime Kišiniove
                                                   
Asmeninio archyvo nuotraukos


   Praėjusieji metai iš Druskininkų kilusiai diplo- matei Justinai Jakavonytei buvo ne vien besąly- giškos drąsos dienos dalyvaujant humanitarinėje misijoje Afganistane, bet ir jos pasiaukojamo darbo įvertinimas gaunant svarbius apdovanojimus. 
   Pirmąją 2022-ųjų metų dieną LRT pakvietė į iškilmingą Metų apdovanojimų teikimo ceremoniją, kuri priminė praėjusiųjų metų svarbias idėjas ir reikšmingus darbus. Iš skirtingų sričių žurnalistų specialiai suburta LRT darbo grupė sudarė metų apdovanojimų nominantų, labiausiai to vertų žmonių ir reiškinių, sąrašus. Šiais metais LRT Metų apdovanojimuose iš viso balsavo daugiau kaip 80 tūkstančių žiūrovų, klausytojų ir skaitytojų. Tai įpareigojo apdovanojimų šventę pristatyti kaip išskirtinį renginį. 
Skirtingose erdvėse paskelbti nominacijų Metų asmenybė, Metų kultūros reiškinys, Metų verslo lyderystė, Metų pilietinė iniciatyva, Metų atradimas, Metų ambasadorius, Metų valstybės kūrėjas laimėtojai. 
   Bene svarbiausią Metų asmenybės, iš kurios mokomės, kuri visus įkvepia augti, apdovanojimą, pelnė Kabulo vienuoliktukas už profesionalumą ir dideles širdis, pareigą, nugalėjusią baimę, – už sklandų afganistaniečių išskraidinimą iš Kabulo. Tai profesionalų komanda, operatyviai įvykdžiusi sudėtingą ypatingo pasirengimo ir kruopštaus darbo pareikalavusią užduotį – iš Kabulo evakavusi afganistaniečius vertėjus, misijos Afganistane metu padėjusius Lietuvos kariams. Kaip žinia, praėjusiais metais Talibano pajėgos perėmė Afganistano sostinės Kabulo kontrolę. Šis puolimas pareikalavo daug žmonių aukų. Suteikti humanitarinę pagalbą afganistaniečiams vertėjams ir jų šeimoms į Kabulą buvo nusiųsta Specialiųjų operacijų pajėgų 10-ies karių komanda bei Užsienio reikalų ministerijos diplomatė J.Jakavonytė, kurie Kabulo oro uoste subūrė visus 34, prieglobsčio paprašiusius vertėjus afganistaniečius, talkinusius Lietuvos kariams misijos toje šalyje metu. Mūsų pareigūnų besąlygiškos drąsos ir pasiaukojimo dėka per kelias rugpjūčio mėnesio paras 4-iais reisais į Lietuvą buvo parskraidinti vertėjai ir jų šeimos, iš viso 176 afganistaniečiai. 
Valdovų rūmuose atsiimdamas apdovanojimą, kurį įteikė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Specialiųjų operacijų pajėgų specialiosios misijos Afganistane komandos vadas, dėl savo veiklos negalintis atskleisti tapatybės, visos komandos vardu dėkojo už išreikštą pasitikėjimą ir priminė Kabulo vienuoliktuko išskirtinę misiją savo tikslais, iššūkiais, bendru daugelio žmonių susitelkimu. 
   Papildydama misijos bendražygį, diplomatė J.Jakavonytė dėkojo neabejingiems Lietuvos piliečiams: „Metų asmenybės apdovanojimo laimėjimas dar kartelį priminė, kad Lietuva ir jos žmonės pačiais sunkiausiais momentais visada ištiesia pagalbos ranką. Lietuvos žmonių palaikymas misijos metu ir tolesnė žmonių visokeriopa parama mūsų krašte įsikuriantiems Afganistano piliečiams atskleidė mūsų šalies žmonių širdžių didumą, gerumą ir atvirumą. Didžiuokimės tuo visi kartu. Būkite drąsūs, tikėkite savimi ir visada įveiksite visus iššūkius.“
   Darsyk „Druskonyje“ priminsim, jog Lietuvos kariuomenės dienos, minimos lapkričio 23-ąją, išvakarėse Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune jau 14-ąjį kartą buvo įteikti „Lietuvos karžygio“ apdovanojimai už kilnius, nesavanaudiškus ir dažnai rizikingus karių ir civilių asmenų poelgius. Šįmet Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pagrindinę „Lietuvos karžygio“ statulėlę įteikė diplomatei J.Jakavonytei – vienintelei šių metų rugpjūčio pabaigoje vykusioje „Kabulo vienuoliktuko“ operacijoje Afganistane dalyvavusiai civilei. Istorinės civilių afganistaniečių vertėjų evakuacijos iš pavojingos zonos metu Užsienio reikalų ministerijos diplomatė J. Jakavonytė operacijos vietoje organizavo visus formalumus, būtinus, kad Afganistano piliečiai, kurių dauguma 2005–2013 m. Afganistane talkino Lietuvos kariams ir diplomatams, būtų pargabenti lėktuvais iki Lietuvos teritorijos. Per 5-ias operacijos Kabulo oro uoste dienas, dirbant ypač pavojingomis aplinkybėmis, buvo išgelbėti 176 žmonės.
   Pokalbį su J. Jakavonyte “Druskonis” pradėjo klausimu:
   - Prisimenant tas kelias karštas dienas Kabulo oro uoste, su kokia rizika susidūrėte, gelbėdama afganistaniečius, mūsų karių ir diplomatų pagalbininkus? 
   - Ta paskutinė rugpjūčio savaitė buvo karšta visomis prasmėmis. Aplink stovyklą, kurioje buvome įsikūrę, reguliariai girdėjosi šūviai. Sprogimas greta vienų iš Kabulo tarptautinio oro uosto teritorijos vartų, kur rinkosi išvykti norintys Afganistano piliečiai, nusinešė beveik 200 afganistaniečių gyvybių, JAV neteko 13 karių. Tad rizika tiek mūsų pačių, tiek evakuojamų afganistaniečių šeimų saugumui buvo labai reali. Visgi vykdama į misiją, žinojau ir supratau, kur keliauju, kokios galimos pasekmės nelaimės atveju būtų. Priėmiau tai kaip savo asmeninę pareigą padėti tiems žmonėms, nes nemažą dalį jų aš pažinojau. 2008-2010 metais dirbau Lietuvos specialiojoje misijoje Afganistane, buvau atsakinga už Užsienio reikalų ministerijos (toliau - URM) finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų koordinavimą Goro provincijoje, kurioje veikė Lietuvos vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė. Didžiuojuosi tuo, kad šią vasarą Lietuva ištiesė pagalbos ranką tiems, kurie padėjo Lietuvos kariams ir diplomatams jų buvimo Afganistane metu. Intensyvų darbą sudėtingomis sąlygomis Kabule taip pat lydėjo svilinantis karštis lauke ir smėlio dulkės. Tačiau tuo metu galvojome ne apie darbo ar gyvenimo sąlygas, o apie misijos tikslus. Turėjome konkrečią užduotį ir siekėme, kuo sklandžiau ir greičiau ją atlikti. Neabejotinai, misijos sėkmę lėmė sklandus ir glaudus Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų bei Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas. Būdami tame karštame taške, jautėme stiprų Lietuvoje tuo metu intensyviai dirbusios vadovybės ir gausaus būrio kolegų užnugarį, kurių atsakingi sprendimai ir koordinacija su tarptautiniais partneriais mums vietoje padėjo atlikti praktinius evakuacijos žingsnius. 
   - Ar žmonių gelbėjimo operacija Kabule buvo pirmasis toks diplomatinis išbandymas jūsų profesinėje patirtyje? Galbūt nepirmąsyk teko atsidurti tokiuose karštuose objektuose? 
  - Ši gyvybes gelbėjanti humanitarinė misija buvo pirmoji ne tik man, tai išskirtinė operacija visoms Lietuvos institucijoms ir tarnyboms. Iššūkis buvo visiems, todėl ypatingai džiaugiuosi sėkmingais misijos rezultatais ir didžiuojuosi, galėjusi būti šios nepaprastos komandos dalimi. Visi vienuoliktuko nariai turėjo anksčiau darbo Afganistane patirties, mums buvo pažįstama tiek aplinka, tiek dauguma evakuojamųjų, tad šį išbandymą įveikėme kartu bendromis pastangomis. Dirbant Užsienio reikalų ministerijoje taip pat teko dalyvauti kitose trumpalaikėse misijose, pavyzdžiui, labai įdomi patirtis buvo Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misija Pakistane bei ESBO rinkimų stebėjimo misija Armėnijoje. Su diplomatinių išbandymų įvairove vėliau teko susidurti ir dirbant Lietuvos ambasadose Moldovoje bei Ukrainoje. Diplomatinė tarnyba išties yra unikali savo pobūdžiu ir suteikiama patirtimi.
   - Papasakokite, kaip tapote diplomate? Gal pasidalintumėt savo profesine patirtimi? 
   - Prisipažinsiu, apie diplomatės karjerą mokyklos laikais tikrai nesvajojau. Apie tai negalvojau ir įstojusi studijuoti sociologiją Vilniaus universitete. Pirmoji mano profesinė patirtis buvo susijusi su Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų įgyvendinimu Lietuvoje, teko domėtis pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką bei socialinį gyvenimą. Vėlesnės darbo paieškos nuvedė mane į Užsienio reikalų ministeriją dirbti labai įdomioje srityje – administruoti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo, t.y. paramos projektus tokiose šalyse kaip Baltarusija, Ukraina bei Afganistanas. Kelerius metus tai buvo laikino pobūdžio darbas, tačiau išsamiau susipažinusi su ministerijos veikla supratau, kad diplomatinės tarnybos kuruojamų klausimų įvairovė yra tokia įdomi ir plečianti akiratį, kad norėčiau šioje srityje likti. Tad teko susiimti ir įveikti nelengvą atrankos į diplomatinę tarnybą konkursą, kad tapčiau diplomate. Esu dėkinga susiklosčiusioms gyvenimo aplinkybėms ir savo priimtiems sprendimams, kurių dėka dabar esu šiame kelyje.
   - Po straipsnio apie druskininkiečius, apdovanotus „Lietuvos karžygio“ statulėlėmis, išgirdome vietinių jaunų žmonių klausimų, kaip galima tapti diplomatu...
   - Labai džiugu, kad jauni žmonės domisi šia sritimi. Išties, galimybių prisijungti prie Užsienio reikalų ministerijos komandos yra ne viena. Aukštųjų mokyklų studentai kviečiami atlikti praktiką ministerijos padaliniuose arba Lietuvos ambasadose užsienyje. Šiais metais taip pat startavo nauja URM jaunųjų talentų programa „Atrask savo talentą diplomatijai“, kuri kvietė magistro studijų studentus ar ne vėliau nei prieš metus baigusius bakalauro studijas dalyvauti atrankoje, kurioje geriausiems pretendentams buvo pasiūlyta sudaryti terminuotą vienerių metų darbo sutartį jų pasirinktuose ministerijos administracijos padaliniuose. Tokiu būdu siekiama programos dalyvius paskatinti savo gyvenimą ateityje susieti su Lietuvos diplomatine tarnyba.
   Ir, žinoma, kviečiu sekti informaciją apie konkursus į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą. Noriu atkreipti dėmesį, kad Užsienio reikalų ministerijoje savo žinias ir įgūdžius gali pritaikyti įvairių sričių specialistai – politologai, teisininkai, ekonomistai, komunikacijos specialistai bei kiti. Tad nuoširdžiai raginu susidomėjusius išbandyti savo jėgas diplomatijos srityje. 
   - Ar „Lietuvos karžygio“ pagrindinės statulėlės įteikimas jums buvo netikėta staigmena? Kaip jaučiatės „įšventinta“ į karžygius? 
   - Taip, tai tikrai buvo staigmena. Be abejonės, labai vertinu apdovanojimą, tačiau buvo išties netikėta, kad buvau išskirta iš visos vienuoliktuko komandos. Kiekvienas vienuoliktuko narys yra vertas šio apdovanojimo ir nusipelnęs karžygio vardo. Žinoma, malonu, kad mano – civilio asmens – indėlis šioje neeilinėje operacijoje buvo taip garbingai įvertintas. Diplomatams tenka dirbti įvairiomis aplinkybėmis, dažnai labai įtemptomis sąlygomis, tačiau tokio pobūdžio evakuacijos iš pavojingos zonos misija buvo pirmoji diplomatinės tarnybos istorijoje. Džiaugiuosi, kad sėkmingai pavyko susidoroti su visais fiziniais bei psichologiniais iššūkiais ir kad galėjau prisidėti prie šios kilnios humanitarinės misijos. 
   - Apdovanojimo ceremonijoje karžygio statulėlę jums įteikė kariuomenės vadas ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai, pasidabinę šarvais su Gedimino stulpais. Šia proga knieti paklausti, kokios Lietuvos praeities istorijos asmenybės jums yra didžiausi autoritetai? 
   - Atvirai kalbant, būčiau nenuoširdi, jeigu dabar įvardinčiau vieną ar kelias istorines asmenybes kaip savo autoritetus. Mėgstu apie jas skaityti ir sužinoti ką nors naujo, kaip formavosi vieni ar kiti procesai, kaip augo ir savo karjeros ar kūrybos kelią nužingsniavo žinomi politikai, rašytojai ar menininkai. Tikslieji mokslai mokykloje nebuvo mano stiprioji sritis, galbūt todėl taip pat ypač žaviuosi įvairiais išradėjais, kuriems gimsta unikalios idėjos ir vėliau materializuojasi į išskirtinius novatoriškus gaminius. Visgi ne ką mažiau mėgstu autoritetų ieškoti ne istorijos puslapiuose, o kasdienėse gyvenimo situacijose savo aplinkoje. Gyvename labai įdomiais ir intensyviais laikais, kai mes patys ir mus supantys žmonės čia ir dabar kuriame istoriją. Savo istoriją kūrė ir mūsų tėvai bei seneliai. Pastarieji buvo liudininkais itin skaudžių istorinių įvykių. Karą ir tremtį išgyvenę žmonės savo stiprybe, ištverme, laisvės tikėjimu, Tėvynės meile sugebėjo ne tik įveikti visas negandas, bet ir išliko kilnūs, dosnūs gerumo ir šypsenų, pilnomis atjautos kitiems širdimis. Toks buvo ir mano amžiną atilsį uošvis Mindaugas, stiprus žmogus, kurio, deja, 2021-aisiais netekome. Buvo gera pažinti ir matyti, kad tikrieji autoritetai kartais būna visai šalia mūsų.
   - Kas padeda atsipalaiduoti po panašių kaip Kabule dienų, apskritai po diplomatinės įtampos momentų? 
   - Naujausi mano pomėgiai ir atsipalaidavimo būdai padiktuoti pandemijos ir susijusių apribojimų. Prasidėjus COVID-19, aš dirbau Lietuvos ambasadoje Ukrainoje, kuri, kaip ir dauguma kitų šalių, įvedė griežtą karantiną 2020 m. pavasarį. Kurį laiką vienintelė pramoga buvo pasivaikščiojimai po miestą ir jo parkus, kuris buvo nemažas – Kijeve oficialiai apie 3 mln. gyventojų, tačiau dėl karo Rytų Ukrainoje ir perkeltų asmenų migracijos, spėjama, skaičius yra didesnis. Savaitgaliniai pasivaikščiojimai po Kijevą prasidėjo kukliai, po kelis kilometrus. Tačiau vieno atsitiktinio maršruto metu pradėjau fotografuoti piešinius ant sienų (muralus), Kijeve jų išties gausu. Taip kilo mintis žygiuoti po visą miestą ir užfiksuoti kuo daugiau gatvės meno piešinių. Žinoma, stengiausi iš anksto kruopščiai suplanuoti maršrutus, kurių ilgis buvo nuo 15 km iki 28 km, internete ieškojau informacijos ir koordinačių, kur kokius piešinius galima rasti. Tačiau vaikščiojimų metu atrasdavau daug netikėto gatvės meno, tad azartas sparčiai augo. Be to, skubėjau vaikščioti, nes 2020 m. vasarą turėjau jau grįžti į Lietuvą. Kijeve iš viso nužingsniavau 179 km ir radau beveik 400 nuostabaus gatvės meno pavyzdžių. Tad tokiu netikėtu būdu iškart įgijau du labai smagius pomėgius – žygius ir gatvės meno paiešką. Žygiai sėkmingai tęsiasi, mano rekordas kol kas 37 km, jį įveikiau kopdama į aukščiausią Lenkijos kalną. Na, o apžvalginės kelionės po kitus Lietuvos ar užsienio miestus jau neįsivaizduojamos be gatvės meno fiksavimo.
   - Neabejojame, jog saitai su Druskininkais išlikę, nes gimtajame mieste gyvena jūsų tėvai, vaikystės ar mokyklinių metų 4-ojoje vidurinėje draugai, buvę mokytojai... Galbūt jau mokykliniais metais buvo mokytojų ar tiesiog žmonių, kurie jus „stumtelėjo“ diplomatinės karjeros link... 
   - Tiesą sakant, įkvėpimo šaltinio diplomato karjerai neturėjau. Mokyklos laikais neteko susidurti su šios profesijos atstovais. Tačiau esu nuoširdžiai dėkinga visiems, be išimties, savo mokytojams, kuriuos anuomet skirstydavome į mėgstamus ir nemėgstamus, tačiau iš tikrųjų jie visi prisidėjo prie mano asmenybės formavimosi – tiek įgytų žinių, tiek asmeninių savybių prasme. Ypatingas ačiū klasės auklėtojai Danutei Andrijauskienei už nuolatinį rūpestį ir skatinimą netingėti mokytis, o už stiprią motyvaciją 5-oje klasėje pradėti gludinti anglų kalbos ypatumus, kuri būtina diplomato darbe, esu dėkinga mokytojai Rūtai Šumskienei. 

„Druskonio“ inf.


   Diplomatė Justina Jakavonytė gimė ir užaugo Druskininkuose, 1999 m. baigė Druskininkų 4-ąją vid. mokyklą. Studijuodama sociologiją Vilniaus universitete, 2005 m. įgijo socialinių mokslų magistrės išsilavinimą. 
   Dvejus metus dirbo tarptautinės veiklos koordinatore VšĮ „Socialinės politikos grupė“. 
   2007 m. pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Kaip vystomojo bendradarbiavimo patarėja daugiau nei dvejus metus koordinavo paramos projektus Lietuvos specialiojoje misijoje Afganistano Islamo Respublikoje. 2010-2015 m. dirbo įvairiose pareigose URM Vystomojo bendradarbiavimo departamente. Vėliau dvejus metus dirbo trečiąja sekretore Lietuvos Respublikos ambasadoje Moldovos Respublikoje; trejus metus buvo Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje trečioji sekretorė. 
   Nuo 2020 m. ir iki šiol - trečioji sekretorė URM Rytų kaimynystės politikos departamente. 
   2008 m. vasarį dalyvavo ESBO rinkimų stebėjimo misijoje Armėnijoje, o 2013 m. gegužę - Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoje Pakistane. 2014 m. stažavosi Europos Komisijos Vystymosi ir bendradarbiavimo generaliniame direktorate Briuselyje. 
   2010 m. rugpjūtį J.Jakavonytė apdovanota Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus”. 2021 m. rugpjūtį jai įteiktas LR Užsienio reikalų ministerijos medalio „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“ Aukso kryžius. 2021 m. rugsėjį J.Jakavonytė apdovanota Lietuvos Respublikos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. 
   2021 m. lapkritį diplomatei Justinai skirtas simbolinis Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimas „Metų diplomatė 2021“ „už ypatingą drąsą ir pasišventimą, evakuojant su Lietuva dirbusius afganistaniečius“. 2021 m. lapkritį Lietuvos kariuomenės vadas ją apdovanojo pagrindine „Lietuvos karžygys 2021“ statulėle. Šių metų sausio 1 d. LRT bei jos žiūrovai ir klausytojai svarbiausią Metų asmenybės apdovanojimą skyrė „Kabulo vienuoliktuko“ komandai, kurios nare buvo ir J.Jakavonytė. 

 


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Greitas kreditas
internetu

Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.