|
D.Jančiausko asmeninio archyvo nuotraukos
Ramunė KARLONIENĖ
Draugai ir bičiuliai Šiaulių dramos teatro aktoriaus Daliaus
Jančiausko (48 m.) dzūkišką kilmę identifikuoja labai greitai, geros širdzies
žmogumi pavadindami. O ir jis pats save apibūdina kaip itin jautrią
asmenybę.
Garbės ratai dviračiu sugrįžus
Paklaustas apie gyvenimo iššūkius ir išdaigas, aktorius sako:
Kiekvieno spektaklio kūrimas, žiūrovų reakcijos, o ir šiaip kasdienė
diena yra tam tikri iššūkiai tiek meno pasaulio, tiek eiliniam žmogui.
Bendravimą su draugais, kalbėjimą ir išsikalbėjimą laikantis vienu
svarbiausių momentų žmogaus gyvenime vyras neslepia neretai pasiilgstąs ir
vienumos.
Likus vienam nekyla klausimų, ką veikti, kaip dažnai klausia vaikai, - šypsosi
aktorius.-Skaičiuojant 48-uosius gyvenimo metus, būti su savimi man tikrai
nenuobodu.
Širdy esu druskininkietis, - sako D.Jančiauskas. - Vos tik
parvykęs gimtinėn, sėdu ant dviračio ir minu, kaip pats vadinu, garbės ratą
po kurortą ir jo apylinkes: Mergelių akys, Meilės sala, Raigardas
Akis
nepraslysta nė pro vieną naują gėlyną, skulptūrą
Iš Šiaulių, kur gyvena ir dirba teatre jau 26 metus, Dalius grįžta
retai. Išskyrus pirmą pandemiją, kai Druskininkuose praleido 8 mėnesius.
Tėvui buvo lengviau, nes po motinos mirties galėjau ilgą laiką būti šalia.
Tąjį kartą aktorius vadina ilgiausiomis atostogomis.
Teatras ar televizija?
D. Jančiauską daugelis prisimena iš televizijos laidos
Baltojo katino svetainė, taip pat iš keleto lietuviškų serialų. Nors
ne visuose televizijos projektuose jis sutinka dalyvauti, ne viskas televizijoje
jį žavi, vis dėlto atlygis, palyginti su aktoriaus duona teatre, neabejotinai
skiriasi. Paklaustas, ką renkasi - teatrą ar televiziją, Dalius išlieka
lojalus: abi specifikos labai įdomios. Tik štai filmuojamas negali
pasitaisyti, o spektaklyje kiekvienąkart galima tobulėti. Televizijoje vyksta
darbas su kamera, kuri fiksuoja kiekvieno vyzdžio krustelėjimą, reikia išlikti
ne tik budriam, bet ir gebėti identiškai pakartoti veiksmus, mimiką,
garsus.
Teatro scena prietemoje to nereikalauja, tačiau reikalauja
jausminio impulso ir ryšio su žiūrovu. Kino mene viskas dar preciziškiau.
Tarkim, kuo pasižymi žinomi ir brangiausiai apmokami Holivudo aktoriai, tokie
kaip Angelina Džoli ir Bradas Pittas ir kt.?
Jie geba tą pačią sceną suvaidinti 100 kartų ir lygiai taip
pat. Kine darbas labai sunkus ir sudėtingas. Netgi sužymimos vietos, iki kur
gali ištiesti ranką. Dėl to sunkiausia filmuoti vaikus.
Kiekgi tų spektaklių?
Kiek vaidmenų turi savo aktoriaus kraitėje, D.Jančiauskas nebūtų
skaičiavęs, jei ne vieno jo gimtadienių žaidime įstrigęs klausimas, dėl
kurio buvo priverstas suskaičiuoti. 62 vaidmenys ir smulkūs vaidmenukai. Ievos
Stundžytės režisuotame spektaklyje Man šiandien Hamletas, šiuo metu
keliaujančiame po Lietuvą, karaliaus, brolio žudiko Klaudijaus personažas,
brangus kaip visi kiti. Be kita ko, šio spektaklio istorija išskirtinė: prieš
premjerą, kuri buvo planuota 2021 metų gegužę, kovidu susirgo aktorė,
paskui susirgo ir režisierius, taigi į pagalbą atskubėjo režisierė Ieva
Stundžytė su savo vizija. Atsivežė choreografę, kuri du mėnesius kiekvieną
rytą aktorius mankštino ir sustatė šokius. Spektaklis skirtas Hamletą
perteikti mokiniams suprantama kalba, todėl specialiai jam kurti šiuolaikiniai
šokiai ir muzika suteikė savito žavesio.
Klaudijaus atgailos klausimas
Už Klaudijaus vaidmens sukūrimą spektaklyje Man šiandien
Hamletas Šiaulių miesto savivaldybė D.Jančiauskui skyrė premiją.
Nei vienas personažas nėra tik teigiamas ar neigiamas,
nesvarbu, ar Šekspyro, ar kurio kito autoriaus kūryboje, kiekvienas yra žmogus,
- sakė D.Jančiauskas. Aktorius vaidindamas pirmiausiai stengiasi įsikūnyti
į personažą ne tik empatiškai pajutęs jojo jausenas, bet ir įliejęs savo
žmogiškos patirties. Persikūnijimas atima jėgų ir laiko: aktorius skaito
literatūrą, kūrimo procesas vyksta ir dieną, ir naktį, kitaip tariant,
susitapatinęs gyveni savo personažo gyvenimą. Karaliaus Klaudijaus dramos
kulminacinę sceną - monologą, sakomą po spektaklio Pelėkautai, D.Jančiauskas
susidėliojo pats. Ilgai tobulino, gilino, tuščios vonios detalę keitė pilna
vandens, po to tas vanduo buvo išpilamas tiesiog scenoje. O Klaudijaus atgailos
klausimas tebelieka atviras žiūrovo pasaulėjautai ir sąžinei.
Kiekvienas esame bandę atgailauti, bet ar visada pastangos vaisingos? -
klausia D.Jančiauskas ir priduria: Neretai toji moralinė našta per sunki,
ir mus, mirtinguosius, valdantys instinktai, prigimtis, nuodėmingi troškimai
per stiprūs, kad gėris triumfuotų.
Spektaklis ant ratų
Aktoriaus duoną vadinąs sunkia ir nedėkinga D.Jančiauskas sako
iš uždaroko būdo lietuvio žiūrovo pasigendąs atvirumo. Retas kuris po
spektaklio išdrįsta prieiti ir padėkoti. Kitose šalyse aktoriaus kultas ryškesnis,
o Lietuvoje daugelis žino tik tuos, kurie pasirodo televizijos ekrane. Nors
neseniai tik Šiauliuose rodytas spektaklis Pakeliui sulaukė itin didžiulio
susidomėjimo. 40 vietų autobuse sėdintys žiūrovai išgyveno vieno personažo
istoriją - nuo gimimo iki senelių namų. Techniškai daug klausimų kėlusiame
spektaklyje scenos kėlėsi į 6-7 lokacijos/sustojimo vietas, kur, autobusui
sustojus, buvo vaidinama.
Nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos spektaklis, parodytas
15 kartų, nepaliko nė vieno abejingo, - sakė D.Jančiauskas. - Būtent po šios
bombos gatvėje sutikti žmonės mane ir sveikinasi, ir dėkoja.
Aktorius prisimena, kaip, pamatęs verkiančią teatro kasininkę, paklausė,
kas nutiko. Sužinojęs, kad pati dalyvavo spektaklyje ant ratų ir liko
sujaudinta, sukrėsta, D.Jančiauskas pats savęs klausia: Gal lietuviui žiūrovui
reikia ypatingo sukrėtimo, kad išdrįstų padėkoti? Spektaklis
Pakeliui prilygo kosmosui: aktoriai plojo žiūrovams, o bendri plojimai
prie teatro leido suprasti pabuvus kitoj realybėj. Menas juk tam ir skirtas,
kad duotų peno žmogaus sielai, o kartais taptų sielų jungtimi ir
atrama.
D. Jančiauskas spektaklyje Pakeliui
Arvydo Gudo nuotraukos
Spektaklyje Man šiandien Hamletas Sauliaus Jankausko nuotr.
Įvairūs Daliaus Jančiausko vaidmenys
Asmeninio archyvo ir Romualdo Lukstinsko nuotr.
|
