Beveik 4 tūkst. eurų tiek druskininkietis Gytis (vardas pakeistas, - red.p.) turės atlyginti moteriai, kurią sukandžiojo jo neprižiūrėtas šuo. Beveik tiek pat jis turės atlyginti ir ligonių kasoms už moters gydymą. Negana to, vyras dėl agresyvaus gyvūno elgesio užsidirbo dar ir teistumą.
Vedžiojo visiškai girtas
Vietos teismas neseniai priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje kaltu buvo pripažintas druskininkietis, tinkamai neprižiūrėjęs šuns. Gyvūno stipriai sukandžiota garbaus amžiaus moteris turėjo iškentėti ilgą gydymo procesą.
Visa ši istorija nutiko lygiai prieš metus. Kaip teisme pasakojo Gytis, tuomet jis gyveno bute pas savo seserį. Jo sesuo prieš aštuonerius metus įsigijo vokiečių aviganių veislės šunį, kurį laikė tame pačiame bute. Šunį prižiūrėdavo sesuo, tačiau, kai šios nebūdavo namuose, gyvūną prižiūrėdavo ir vedžiodavo Gytis.
Kelios dienos prieš nelaimę, Gyčio sesuo išvyko ir paliko jam prižiūrėti šunį. Gyvūną jis vedžiojo rytais ir vakarais, žinojo, kad šuo turi būti vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu.
Pernai birželio 17 d. pavakary Gytis išvedė šunį pavedžioti. Šunį tądien jis vedžiojo Neravų kaime, keliu, su pavadėliu, be antsnukio. Aplinkui žmonių nematė, todėl vyras nusprendė šuns pavadėlį atlaisvinti iki 6 metrų. Eidamas keliu pro kaimynės daržą, moters jis sakė ten nepastebėjęs, tačiau šuo, pamatęs ją, rovė tiesiai link jos ir ją užpuolė: pargriovė ant žemės ir pradėjo kandžioti. Kur konkrečiai šuo įkando, Gytis teisme pasakojo tuomet nematęs. Sutramdęs šunį, vyras tuomet nuvedė jį į namus. Vėliau, pamatęs pas kaimynę atvykusius policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbą, jis pats nuėjo pas pareigūnus, kuriems paaiškino, kas ten buvo ir kaip viskas įvyko. Policininkai tuomet jam nustatė net 2.99 promilių girtumą.
Teisme Gytis prisipažino, kad pažeidė gyvūnų laikymo taisykles, dėl ko buvo sužalota moteris, aiškino, kad dėl to labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau posėdžio metu pareiškė, kad nesutinka atlyginti jai padarytos žalos, nes esą neturi tam pinigų.
Puolė ravėjusią moterį
Kaip teisme pasakojo šuns apkandžiota 85 metų moteris, pernai birželio 17 d., apie 18 val., savo namo kieme ji ravėjo neaptvertą daržą. Ravint daržą, ji netikėtai pajuto, kad ją puola didelis vilkinis šuo. Pargriovęs moterį ant žemės, šuo pradėjo kandžioti jai į kojas, pilvą. Vaizdas turėjo būti klaikus: sugriebęs dantimis už dešinės kojos šlaunies-kelio srities, gulinčią moterį keletą minučių šuo tąsė į šalis ir išplėšė dalį odos su mėsa. Šuo tuo metu buvo su pavadėliu, kurį rankose laikė neblaivus kaimynas. Kai šuo dantimis buvo įsikibęs jai į koją, gyvūną vedęs Gytis bandė šunį nuo jos atitraukti, tačiau jam tai padaryti nepavyko, nes jis buvo per daug girtas. Po kurio laiko vyriškiui šunį vis tik pavyko atplėšti nuo moters. Dėl šuns išpuolio moteriai buvo išplėštas delno dydžio odos ir audinių gabalas, kuris liko kabėti ant odos ir maskatavosi, kaip skuduras, iš kojos žaizdos stipriai bėgo kraujas.
Pasak moters, vyriškis, atplėšęs šunį nuo jos, paliko ją gulėti lauke ir jos nepaklausęs, ar reikalinga kokia nors pagalba, abejingai nuėjo. Stipriai sužalota, kraujuojanti, šoko būsenoje moteris pati paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė pagalbos. Po skambučio pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Medikai tuomet jai suteikė pirmąją pagalbą ir nuvežė į miesto ligoninę, kur moteriai buvo atlikta operacija. Iš Druskininkų ligoninės ji buvo išrašyta daugiau kaip po dviejų savaičių - 2022 m. liepos 3 d. Tada savo lėšomis pernai liepos 4 d. ji nuvyko į Kauno klinikas, kur moteriai buvo atliktos dvi operacijos. Iš Kauno klinikų moteris buvo išrašyta 2022 m. liepos 22 d., nuo tos dienos iki 2022 m. rugsėjo 19 d. padarytus sužalojimus druskininkietė gydėsi ambulatoriškai. Dėl sužalojimo moteris patyrė tiek turinę, tiek neturtinę žalą.
Veislė - mišrūnas
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir nukentėjusios moters dukra, kuriai tądien, 2022 m. birželio 17 d. paskambinusi motina paprašė greičiau atvažiuoti, nes jai įkando šuo. Dukra pas mamą atskubėjo per 10 minučių. Įeidama į namą, ji matė lauke pritaškytą kraują. Jos mama sėdėjo koridoriuje ant kėdės, jos dešinės kojos kelyje buvo plėštinė žaizda, oda kabojo, žaizda smarkiai kraujavo. Jos mama tuomet jau buvo susisiekusi su bendrojo pagalbos centro specialiste, kuri telefonu teikė informaciją, kaip elgtis ir kokią pagalbą suteikti, kad mama neprarastų sąmonės. Atvykus greitosios pagalbos medikams, jos mama buvo perduota jų priežiūrai. Kartu su medikais atvykus policijos pareigūnams, kieme pasirodė ir kaimynas, kurį pareigūnai nusivedė į tarnybinį automobilį, nustatė jam girtumą.
Pasak nukentėjusios moters dukters, ligoninėje seselei paprašius išsiaiškinti, ar šuo yra vakcinuotas, ji pati nuvyko pas kaimyną, kuris tądien buvo akivaizdžiai neblaivus. Šuo tada buvo agresyvus, bandė išbėgti pro duris, vyriškis sunkiai suvaldė šunį ir pasakyti jai, ar gyvūnas vakcinuotas, negalėjo.
Liudytojos statusu, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo apklausta ir šuns savininkė. Moteris patvirtino, kad jai priklauso šuo, kurio veislė yra mišrūnas. Šuo yra panašus į vokiečių aviganį, tačiau šuns kilmę įrodančių dokumentų ji neturi. Apie tai, kad 2022 m. birželio 17 d. jai priklausantis šuo užpuolė ir sukandžiojo moterį, ji sužinojo iš brolio, kuriam laikinai buvo palikusi saugoti šunį. Pasak jos, numatyti, jog šuo įkas kaimynei bei užkirsti tam kelio negalėjo, nes negalėjo numatyti, kad brolis su šunimi elgsis neatsargiai bei neužtikrins, jog gyvūnas nesukeltų grėsmės žmonių sveikatai.
Pripažino kaltę
Nukentėjusi moteris, pasibaigus sudėtingam gydymo procesui, 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į policiją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Pagal Baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.
Pasak Druskininkų teismo, byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad kaltinamasis dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją. LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, būdamas mišrūno veislės (vokiečių aviganio mišrūno) šuns, kuris jam buvo paliktas priežiūrai, laikytoju, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, viešoje vietoje vedžiojo šunį, laikydamas už pavadėlio jo nesutrumpinęs ir neužtikrino, kad šuo negalėtų pasiekti žmonių ir nesukeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl ko šuo užpuolė ir įkando savo namų valdos sklype buvusiai nukentėjusiajai ir jai padarė kąstines žaizdas dešinės šlaunies srityje, pilvo kairėje su kraujosrūva bei kairėje blauzdoje, sukėlusias nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, - nurodė Druskininkų teismas.
Pagal BK 139 str. 1 d. asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Pakišo koją alkoholis
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau kaltinamasis teismo posėdyje aiškino, kad jo apsvaigimas įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Visgi teismas, įvertinęs kaltinamajam iš karto po įvykio nustatyto neblaivumo laipsnį 2,99 promilių, tai, jog kaltinamasis ne iš karto sureagavo į šuns veiksmus, o tik jau šuniui pargriovus ir kandžiojant nukentėjusiąją, taip pat nukentėjusiosios parodymus, jog kaltinamasis bandė atitraukti šunį, tačiau dėl neblaivumo jam tai padaryti iš karto nepavyko, moters dukters parodymus, jog po įvykio nuvykus pas kaltinamąjį į namus, šuo elgėsi agresyviai, o kaltinamasis, būdamas neblaivus, sunkiai jį suvaldė, pripažino, kad kaltinamojo apsvaigimas aiškiai susilpnino jo gebėjimą reaguoti į situaciją bei tinkamai ir laiku suvaldyti šuns agresiją, o tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tuo pagrindu teismas priėjo išvados, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir tai buvo pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaip nurodė teismas, druskininkietis padarė vieną neatsargų (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas, per 5 metus du kartus yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra neįgalus (jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turto neturi.
Byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu jam skiriamos bausmės dydis buvo sumažintas vienu trečdaliu.
Be teistumo turės atlyginti ir žalą
Nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti jai padarytą 1 tūkst. eur turtinę žalą ir 30 tūkst. eur neturtinę žalą. Šuns neprižiūrėjęs kaltinamasis savo ruožtu nesutiko, jog iš jo būtų priteista žala, aiškindamas, esą jis neturi galimybių jos atlyginti, be to, aiškino, kad nukentėjusiosios prašomų priteisti žalų dydžiai yra per dideli.
Druskininkų teismas nukentėjusios moters civilinį ieškinį tenkino iš dalies.
Be kelionės išlaidų į gydymo įstaigas moteris teismui pateikė ir įrodymus apie kitokią žalą. Pasak nukentėjusiosios, užpuolus šuniui, buvo suplėšytos jos kelnės, kurias ji įvertino 20 eur, bei palaidinė už 15 eur. Taip pat šuns sukandžiota moteris mobiliojo ryšio telefonu norėjo išsikviesti pagalbą, tačiau dėl patirto šoko jį įmetė į vandenį, dėl ko po pokalbio su bendruoju pagalbos centru telefonas nebeveikė. Tuomet moteris už 29,99 eur nusipirko naują mobiliojo ryšio telefoną. Teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis. Pridėjus prie jų patirtas išlaidas kelionėms į gydymo įstaigas, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai buvo priteistas 298 eur turtinės žalos atlyginimas.
Druskininkų teismas taip pat įvertino ir nukentėjusiosios prašymą priteisti 30 tūkst. eur neturtinę žalą. Teismo vertinimu, esant nukentėjusiajai nustatytiems sužalojimams, nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą, nes jai tris kartus buvo operuota dešinė koja, persodinta oda, ji gan ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje, vėliau turėjo gydytis ambulatoriškai. Dėl įvykio nukentėjusioji tapo jautri ir nervinga, iki šiol jaučia baimę bei blogai miega. Akivaizdu, kad tokia trauma, ypatingai atsižvelgiant į ganėtinai ilgą gydymosi procesą, nukentėjusiajai sukėlė ir dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl sveikatos būklės ateityje, - rašoma teismo nuosprendyje. Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis yra iš dalies darbingas, šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo taryboje, turto neturi, jo teigimu, jis pragyvena iš 202 eur gaunamų socialinių išmokų.
Įvertinus visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais,
siekiant nukentėjusiosios bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, teismas nukentėjusios moters civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 3 tūkst. 500 eur.
Teismas taip pat tenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo priteisė 3 tūkst. 974 eur gydymo išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Šuns neprižiūrėjęs druskininkietis užsidirbo ir teistumą. Teismas jį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 139 str. 1 d., ir paskyrė laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Druskonio inf.
Kauno teismas dėl baudų skolos pamokė tris mūsų
žemiečius
Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Rimvydas Kaduškevičius, Justinas Krušas ir Giedrius Valatkevičius kaltinti dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Kadangi anksčiau Lietuvoje teisti ir užsienyje ir daugybę administracinių nusižengimų padarę asmenys turi didžiulius įsiskolinimus ir sąmoningai nemoka jiems paskirtų baudų, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Įrodyta, jog R.Kaduškevičius, J.Krušas ir G.Valatkevičius, veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. gegužės 10 d. per Varėnos rajono savivaldybėje esančius miškus pėsčiomis gabeno Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 4 000 pakelių cigarečių Minsk Capital MS, kurių vertė beveik 14 000 eurų. Pasaloje budėję Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai visus tris asmenis sulaikė. Vieną iš asmenų, numetusį gabentas cigaretes ir pabėgusį, pareigūnai sugavo naudodami tarnybinį šunį.
Valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Kauno apygardos prokuroras, sakydamas baigiamąsias kalbas ir prašydamas kaltinamiesiems skirti bausmes, atkreipė
teismo dėmesį į šių asmenų charakteristikas, dėl kurių bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti, jeigu už padarytą nusikaltimą būtų paskirtos sankcijoje numatytos piniginės baudos visi asmenys pirmiau teisti, o du ir iš jų šią nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais, taip pat jie visi sąmoningai nemoka baudų už padarytus administracinius nusižengimus. Prokuroras teigė, jog visi kaltinamieji abejingai žiūri į jiems skiriamas finansines bausmes ir nuolat daro įvairius nusižengimus. Kaltinamasis R.Kaduškevičius perduodant bylą į teismą bei už bylos nagrinėjimo metu padarytus administracinius nusižengimus nebuvo sumokėjęs jam paskirtų baudų, kurių bendra suma siekia 102 000 eurų. J.Krušas taip pat nesumokėjęs daugiau nei 26000, o G.Valatkevičius daugiau nei 33000 eurų anksčiau gautų baudų.
Kauno apygardos teismas pritarė valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro prašymui kaltinamiesiems skirti laisvės atėmimo bausmes. 2023 m. gegužės 17 d. teismo nuosprendžiu visi trys asmenys pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. R.Kaduškevičiui paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o J.Krušui ir G.Valatkevičiui paskirtos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant nedelsiant atlikti pusės metų įkalinimą. Likusios bausmės dalies vykdymas šiems asmenims atidėtas trejiems metams, įpareigojant nurodytu laiku būti namuose bei dirbti arba mokytis.Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.
Parengta pagal 15min.lt inf.
KRIMINALAI
Aptiko skenduolę
Gegužės 23 d., antradienį, 17.25 val., prie tvenkinio Snaigupės kaime buvo aptikti moters rūbai. Apie tai informuoti į įvykio vietą atvyko Druskininkų ugniagesiai gelbėtojai. Jie 5 metrų atstumu nuo kranto 1,5 m gylyje surado nuskendusią 78 metų moterį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
