Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Mūsų krašto sengirės                        Mindaugo Lapelės nuotraukos



   Neseniai nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ nuo kirtimo išsaugojo 5 ha dydžio miško plotą, o dalį išpirkimo sumos finansavo Šiaurės investicijų bankas. Šiam sklypui, esančiam prie Druskininkų savivaldybės Žiogelių kaimo, ir visai joje esančiai gyvybei grėsė reali sunaikinimo grėsmė – pernai žiemą su sklypu besiribojantis plotas buvo visiškai iškirstas.

5 ha šalia Žiogelių kaimo ir Nemuno 

   Sklypas yra vaizdingoje Dzūkijos Dainavos girioje, šalia Nemuno ir Žiogelių etnografinio kaimo, viename iš vertingiausių miškų masyvų, kurį atrinko fondo mokslininkai, vadovaudamiesi daugiau nei 50 kriterijų. Šis sklypas ribojasi su kitu, anksčiau išpirktu mažesniu sklypu, priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui, taip pat paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms ir „Natura 2000“ ekologiniam tinklui. Keletame sklypo vietų išskirtos kertinės miško buveinės – šarmingos žemapelkės, sausieji viržynai, Europos Bendrijos svarbos buveinės, žolių turtingi eglynai ir aliuviniai miškai, Lietuvai svarbi prioritetinė buveinė. 
   Daliai pušyno – 130-140 metų, eglyno – apie 120 metų. Mokslininkų teigimu, brandus medynas su negyva (gyvastinga) mediena praturtins genių gausą bei įvairovę vietovėje. Miške gausi sporinių induočių flora, pirminės apžiūros metu užfiksuotos šešios paparčių rūšys, griovoje pastebėti ir paparčių gametofitai. O kadangi valda prieina prie Nemuno, vieta svarbi ūdrai, bebrui, kitame krante perinčiam jūriniam ereliui. 
   Fondo mokslininkai apskaičiavo, kad šis išsaugotas miško plotas sugeria apie 13 tonų CO2e (anglies dvideginio, labiausiai dominuojančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas) išmetimą, per metus bei „užrakina“ maždaug 836 tonas anglies.

Miškai kovoja su klimato padariniais

   Praėjusių metų gruodį Kanadoje vykusiame Jungtinių Tautų susitikime buvo siekiama, kol nevėlu, pasiekti reikšmingų susitarimų dėl gamtos gelbėjimo. Pasauliniu mastu vis daugiau verslų imasi aplinkosauginių iniciatyvų, daugiausia dėmesio skirdami šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui.
   Tuo tarpu biologinės įvairovės išsaugojimą, kaip prioritetą, kol kas savo veikloje įvardina vos 5 proc. verslų. Tačiau, anot „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjo režisieriaus Mindaugo Survilos, būtent verslo pagalba galima pasiekti didelį, realų teigiamą pokytį, siekiant stabdyti biologinės įvairovės, senųjų miškų ir natūralių ekosistemų nykimą, dirvožemio, taip pat vandens ir oro taršą. 
Išsaugoti, ką dar turime
   Fondo bendraįkūrėjo teigimu, net trečdalį klimato kaitos poveikio švelninimo tikslų galima pasiekti sustabdžius miškų nykimą, išsaugant bei atkuriant juos, kadangi senieji regiono miškai yra vienas iš pagrindinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugėrėjų ir augmenijoje bei ypač dirvožemyje „užrakintos“ anglies šaltinių. Būtent įvairiaamžiai, įvairiarūšiai natūralūs miškai sudaro atsparumo gamtos stichijoms – sausroms, potvyniams, liūtims, audroms, dirvožemio erozijai – pagrindą.
   „Didelę biologinę įvairovę turintys miškai ir aplinka yra daug atsparesni ligoms ar invazinėms rūšims. Dažnai vis dar primirštama vieno svarbiausių planetos elementų – dirvožemio sveikata. Išsaugant ir neliečiant, išlaikoma jo sudėtis, struktūra, maistinės medžiagos ir derlingumas, atsparumas gamtos stichijoms, gausi biologinė įvairovė, jau sukaupta anglis ir užtikrinama vandens kokybė, – teigė M. Survila. – Todėl vis dažnėjančios miškų atsodinimo iniciatyvos, nors ir sveikintinos, negali pakeisti platesnį ir ilgalaikiškesnį poveikį ekosistemoms turinčių natūralių senųjų miškų išsaugojimo. Pirma būtina išsaugoti tai, ką turime – sengirėms ir bioįvairovei išnykus, jų atkurti gali būti nebeįmanoma.“
   Senųjų miškų išsaugojimas reikalauja didelių finansinių išteklių, nes siekiama išpirkti žemės sklypus, kad jie būtų apsaugoti nuo neigiamos žmogaus veiklos. Būtent verslo įsitraukimas finansiškai įgalina mokslo, gamtosaugos ekspertus nuveikti daug daugiau ir sukurti geresnę ateitį būsimoms kartoms.
   „Didžiausią poveikį tvarumo didinimui kuriame suteikdami ilgalaikes paskolas projektams, kurie skatina produktyvumą ir tausoja aplinką. Visgi tikime, kad kartu su įprastu finansavimu, taip pat svarbu ieškoti ir holistinių priemonių prisidėti prie savo šalių narių aplinkosaugos tikslų, – sakė Luca De Lorenzo, Šiaurės Investicijų Banko tvarumo ir mandato skyriaus vadovas. – Bendradarbiaudami su „Sengirės fondu“, remiame mokslinius tyrimus, ekosistemines paslaugas, gamtos išsaugojimą ir atkūrimą – visa tai prisideda prie geresnės bioįvairovės būklės mūsų regione.“

“Dabar mažiau žmonių, kurie mišką supranta“

   Primename skaitytojams, jog „Sengirės fondo“ misiją nesyk pristatėme „Druskonyje“ žinomo gamtininko, buvusio druskininkiečio Mindaugo Lapelės mintimis. Jis yra vienas iš „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjų. „Manau, kad miškas – ne tik mediena ir pelnas ar tiesioginė nauda, bet ir visų jame gyvenančių sutvėrimų – gyvūnų, augalų, grybų, laumių bei kaukų namai. Gal todėl ir į „Sengirės fondo“, siekiančio išsaugoti senuosius miškus, veiklą įsijungiau. Besigilindamas į gamtą, labiau imi suprasti ir dzūkus. Daug dalykų nebūtų buvę be gamtos suvokimo - be tų ganymų, grybavimų, be miško. Prisirišau prie šio krašto, ypač prie Merkinės, Marcinkonių, tik gaila, kad dabar mažiau žmonių, kurie mišką supranta. Buvimą gamtoje jie labiau sieja su nauda. Tai kombainų operatoriai, kurie “šnioja“ nėmaž nesvarstydami. Vis dėlto turi ateiti laikas, kai privalu ,,perjungti pavarą“. Tai nereiškia, kad reikia grįžti į praeitį, vaikščioti su vyžom ir beatodairiškai tausoti gamtą. Galima su mažiau gyventi, kad ir taip, kaip šilų dzūkai. Kol kas mes dar lekiam galvotrūkčiais, o sustabdyti vartojimo tempą vargu ar įmanoma,” – praėjusiais metais “Druskonyje” samprotavo dr.M.Lapelė. 
   “Dideli senoliai medžiai, dar vadinami medžiais milžinais, yra tarsi atskira ekosistema, tarsi gamtos sala kultūriniame kraštovaizdyje, todėl net ir vieno medžio likimas yra svarbus. O mums visiems palinkėčiau didesnio supratimo, kad miškas yra ne tik mūsų grybavimo, uogavimo ar šiaip poilsio vieta, kad tai ir namai tūkstančiams pastebimų ar nelabai matomų gyvųjų organizmų. Supratimo, kad miškas tai nėra parkas su tvarkingais takeliais ir suoliukais, kad tikrame miške turi būti amžiaus ir erdvių įvairovė, kad sausuoliai, suobriai ir virtėliai yra ne mažiau svarbūs miško gyvenimui nei žaliuojantys medžiai. O veikti yra ką – net mažiausias konkretus darbas gamtai yra labiau reikšmingas, nei bangos feisbuke. Be to, savo darbais ar aukomis galima paremti “Sengirės fondą” ar kitas panašias iniciatyvas, kurių atsiranda vis daugiau,”- kalbėjo M.Lapelė straipsnyje “Jau seniai laikas išmokti sugyventi su gamta – mes pavėlavome, bet dar yra vilties” “Sengirės fondo” įkūrimo metais, 2020-aisiais. 

Kokia tvarka miško sklypai įvertinami? 

   Savo ruožtu “Druskonis” per viešųjų ryšių agentūrą “„Blue Oceans PER“, išplatinusią informaciją apie išgelbėtą nuo kirtimo mišką prie Žiogelių, kreipėsi į „Sengirės fondą“, kad atsakytų į mūsų klausimus, kur ir kaip privalo kreiptis gyventojas, tarkim, druskininkietis, norėdamas “Sengirės fondui” parduoti ar padovanoti savo miško valdą? Kokia tvarka įvertinamas toks miško sklypas? Kaip kiekvienas gyventojas galėtų finansiškai paremti „Sengirės fondą“? 
   „Druskonio“ skaitytojams „Sengirės fondas“ atsakė:
„Visuomenės prisidėjimas prie vertingiausių senųjų miškų išsaugojimo labai svarbus – turintys brandaus, mažai ūkinės veiklos paveikto miško, kurį galėtų padovanoti ar parduoti „Sengirės fondui“, gali kreiptis el. paštu info@sengiresfondas.lt. 
Taip pat labai vertiname informaciją apie parduodamus vertingus miško sklypus – jei turite tokios informacijos, galite pasidalinti šioje Miško siūlymo anketoje. 
   Fondo komanda visus siūlymus peržiūri, įvertina, su siūlančiais – susisiekia. 
   “Sengirės fondas“ siekia išsaugoti minimaliai ūkinės veiklos paveiktus miškus, kurie jau yra arba gali tapti sengirėmis. Miškai atrenkami remiantis mokslininkų ir visuomenės siūlymais bei vadovaujantis šiais atrankos kriterijais:
   1. Struktūra – brandūs, įvairiarūšiai įvairiaamžiai miškai, pasižymintys negyvos medienos gausa, mikrobuveinių įvairove.
   2. Biologine įvairove – seniems miškams būdingų rūšių įvairove ir gausa. 
   3. Teritoriniais, teisiniais aspektais – miškai, kurių lokacija ir teisinis statusas sumažintų galimą neigiamą aplinkinės ūkinės veiklos poveikį ir taip užtikrintų ilgalaikį, savaiminį miško ekosistemos vystymąsi bei galimybę plėstis.
   Prie „Sengirės fondo“ veiklos finansiškai prisidėti gali kiekvienas. Finansiškai fondą paremti galima skiriant 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalį, taip pat paremiant vienkartine ar periodine parama – visi šie būdai pateikti „Sengirės fondo“ svetainėje https://www.sengiresfondas.lt. Taip pat itin svarbus verslo prisidėjimas bei žinutės apie senųjų miškų išsaugojimo svarbą sklaida“. 

„Druskonio“ inf.

APIE “SENGIRĖS FONDĄ”

   „Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui. Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.
   Fondas inicijuotas po sėkmingos filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo. 
   Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 57 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. 

Paieška