Ąžuolai ir liepos, pripažinti nacionalinėmis vertybėmis
Spalio 19 d. dieną baigėsi jau ketvirtą kartą vykę metų medžio rinkimai, kuriuose dalyvavo 13 pretendentų, atrinktų iš 23 paraiškų, t.y. šeši ąžuolai, penkios liepos, kaštonas, guoba. Primenam, jog 2016 m. Lietuvos metų medžiu mūsų šalies gyventojai išrinko Stelmužės ąžuolą, 2017 m. Raganų eglę, 2018 m. Raudonės pilies liepą. Šių metų laimėtojai pagerbti spalio 20-ąją, Tarptautinę medžio dieną, apdovanojimų įteikimo ceremonijoje. 2023 metų medžiu pripažintas vadinamasis Basanavičynės kaštonas, augantis mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje. Jis atstovaus Lietuvai Europos medžių konkurse.
Latežerio ąžuolas vienas seniausių
Kaip pastebi gamtininkai, šį rudenį ąžuolai, gausiausi pretendentai metų medžio titului, subrandino ypač gausų gilių derlių, kuris iki šiolei bumbsi žemėn nuo šakų. Senovėje lietuviai ąžuolą laikė šventu medžiu. Jo nukirtimas galėjo kainuoti galvą. Lietuvoje daugiau kaip 100 ąžuolų paskelbti gamtos paminklais. Seniausių Lietuvos ąžuolų sąvade, paskelbtame Valstybinės miškų urėdijos, garbingą vietą užima ir Latežerio ąžuolas, kurio aukštis 22 m, kamieno aukštis iki šakų 6 m, kamieno apimtis 4,5 m, lajos plotis 17 m. Nors pagrindinė ąžuolo dalis yra pakankamai sveika ir gyvybinga, daug nudžiūvusių šakų, ypač nuo ežero pusės. Nors šis ąžuolas auga ant Lato ežero kranto, jį rasti yra gana sunku, nes nėra jokių nuorodų ar informacijos šia tema. Seniausių ąžuolų sąvade ilgą laiką buvo ir vadinamasis Pilsudskio ąžuolas, augęs prie Ratnyčios ir Nemuno upių santakos. Deja, dėl nepriežiūros ir gūsingo vėjo šimtametis Druskininkų galiūnas galutinai palūžo 2017-aisiais metais.
Liepos gamtos paminklai
Metų medžio rinkimų pretendentų sąraše ąžuolams mažai tenusileidžia liepos. Prabėgusią vasarą, kai jos žydėjo, Valstybinė miškų tarnyba priminė senąsias Lietuvos liepas, kurias lietuviai nuo seno laikė sakraliniu medžiu. Kaip žinia, liepomis sodybas ištisai apjuosdavo bitininkai tai pagrindinis vasaros medaus, vieno iš labiausiai vertinamų, aruodas.
2021 m. Valstybinės miškų tarnybos statistikos duomenimis, liepynai Lietuvoje užėmė 0,5 proc. viso miškų ploto. Liepos vieni dažniausių medžių, kurie auginami dekoratyviniuose želdiniuose, gatvėse, pakelėse ir sodybose, nes ši rūšis pasižymi atsparumu dulkėms ir užterštam orui, be to, auga gana sparčiai. Tai ilgaamžis medis liepos gyvuoja 500-600 metų.
Valstybinė miškų urėdija pastaruoju metu vykdo seniausių, stambiausių medžių gamtos paminklų paieškas, jų inventorizavimą, duomenų bazių ir archyvų kaupimą.
Vertingiausioms mažalapės liepos medžių populiacijoms išsaugoti jų natūraliose augavietėse ir jų genetinių savybių tęstinumui užtikrinti yra įsteigti 4 mažalapės liepos genetiniai draustiniai bei atrinkti 306 liepos rinktiniai medžiai. Visiems jiems suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Lietuvoje apie 40 liepos medžių yra suteiktas gamtos paminklo statusas. Pastaruoju metu Valstybinė miškų urėdija įvertino daugiau kaip 80 seniausių Lietuvos liepų. Rasta ir ne viena dešimtis dar niekur nežymėtų, vertų seniausių ir storiausių liepų statuso.
Įspūdinga Liškiavos liepa
Manoma, kad seniausia ir storiausia liepa Lietuvoje auga Kauno rajone, Braziūkų kaime. Apie 500 metų amžiaus 8 metrų apimties medis vadinamas Liepa motinėle. Vietiniai pasakoja, kad XIX amžiaus viduryje liepos drevė, kur tilpdavo 7 vyrai, buvo tapusi sukilėlių slėptuve.
Kita Kauno rajone, Lampėdžiuose, auganti liepa tituluojama gražiausiu Lietuvos medžiu. Jos kamieno apimtis beveik 8 metrai, amžius apie 250 metų. Kaip pasakojama, tai kadaise viena šalia kitos pasodintos penkios liepaitės, kurios suaugo į vieną kamieną, tačiau viršūne vis dar prilygsta penkių liepų didybei.
Ne mažiau įspūdingos yra daugiakamienės liepos. Tarkim, Vilkaviškyje, Dabravolės piliakalnio papėdėje išsikerojusi daugiakamienė Dubravolės liepa su iš kelmo išsišakojusiais 26 kamienais. Seniausių Lietuvos liepų sąvade mūsų kaimynė Liškiavos liepa, kuriai jau daugiau kaip 400 metų. Ji auga rytiniame Liškiavos alkakalnio (Bažnyčios kalno) šlaite, prie automobilių stovėjimo aikštelės. Tad ją rasti visiškai nesunku. Liškiavos liepos aukštis 17 m, motininio kamieno apimtis 6,8 m, kamieno aukštis - 6,5 m, lajos plotis 30 m. Gumbuotas su daugybė kloninių atžalų motininis kamienas išlūžęs prieš maždaug 25 metus. Tikėta, kad į liepą perkūnas trenkia itin retai, tačiau Liškiavos liepa yra išimtis - jos dabartinę išvaizdą suformavo perkūnas. Nuo jo smūgio medis perlūžo, o aplink kamieną iš visų pusių išsikerojo kelminės atžalos. Kalbama, jog prieš karą po liepa mirė kunigo mama, tad jos atminimui kunigas ant medžio pakabino koplytėlę. Pro šalį keliaujantys čia sustodavo, kepures nuėmę nusilenkdavo. Po karo ši koplytėlė buvo nudaužyta. Pagal duomenis pastaroji liepa - aukščiausias ir bene seniausias medis Liškiavos apylinkėse.
Neieškojo kompromiso
Pagal Valstybinę miškų urėdiją šimtamečiai medžiai senoliai, taip pat išskirtinės išvaizdos ar moksliniu požiūriu vertingi medžiai turi būti matomi, gerbiami ir saugomi ateinančioms kartoms. 2018-ųjų metų gėdingas atvejis, kai dėl asfaltuoto kelio buvo nukirsta dvikamienė šimtametė liepa mūsų savivaldybės Vilkanastrų kaime, įrodo, jog ne visi tai suvokia. Valdininkų ir gyventojų užsispyrimas neieškant kompromiso dėl liepos išsaugojimo paslinkti kelią užbaigė visą šią istoriją gamtos niokojimo veiksmu, kuriam pasipriešinti nepavyko nei gretimos sodybos šeimininkei Indrei Skuminienei, nei gamtos aktyvistams, nors jie medį apjuosė tvorele ir akmenimis, budėjo šalia palapinėje, rengė gelbėjimo akcijas, panašias į neseniai vykusias Vilniuje, Basanavičiaus gatvėje, išsaugant medžius nuo iškirtimo. Vilniečiams pavyko, tuo tarpu išlaki ir tvirta dvikamienė Vilkanastrų liepa buvo nukirsta.
Druskonio ir Valstybinės miškų urėdijos inf.
Latežerio ąžuolas
Neišsaugota dvikamienė Vilkanastrų liepa
2023 metų medžiu pripažintas Basanavičynės kaštonas
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
