Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Nuotrauka iš asmeninio Stanislavos Plokštytės-Jastramskienės, Jono Sinkevičiaus-Jotvingio dukterėčios, albumo

Vytautas Sadauskas (kairėje) su broliu Juozu ir jo žmona Danute po visų tremčių ir kalėjimų 1956-57 metais


Partizanai iš Naujasodės (iš kairės) Jonas Sinkevičius–Jotvingis, Adolfas Sadauskas – Liūtas, Vytautas Sadauskas–Strazdas


Broniaus Sinkevičiaus - Paukščio žuvimo ir Prano Suraučiaus - Ąžuolinio sužeidimo įamžinta vieta Vertamedžio miške netoli nuo Naujasodės kaimo


Jaskonių ir Naujasodės bendruomenės vyrai atstato seniausią Jaskonių kryžių, kuris buvo pastatytas 1918 m., 2021 m.


Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės pirmininkas Juozas Sadauskas įteikia padėką pagrindiniam paminklo žuvusiems Naujasodės kaimo Lietuvos partizanams atminti rėmėjui Aleksandrui Alsheuski, 2021 m. rugpjūčio 14 d.


Ratnyčios klebonas pašventina paminklinį akmenį Naujasodės kaimo partizanams, kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę, 2021 m. rugpjūčio 14 d.
                            Juozo Sadausko asmeninio archyvo nuotraukos

   Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, atsigręžiam atgalios, į tuos, kuriems laisvė buvo trokštama siekiamybė, aukojant nuosavą gerbūvį ir gyvybę.

Daug partizanų iš nedidelio kaimo

   Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės pirmininkas Juozas Sadauskas apie keletą metų ruošiamą knygą „Čia – Naujasodė.... Jaskonys“ viešai prasitarė praėjusių metų rugsėjį bendruomenės rudens šventės metu. Tądien, rugsėjo 24-ąją, rudeninis susibūrimas prasidėjo Jaskonyse, Jaskelevičių sodyboje, kur pašventintas bendruomenės vyrų pagamintas informacinis stendas bei paminklas žuvusiems 4-iems partizanams – Alfonsui Damulevičiui-Sakalui, Jonui Valentukevičiui-Jaunuoliui, Petrui Miškiniui-Siuvėjui ir Antanui Česnulevičiui-Ėgliui. Tai tik vienas vietinių partizanų kovos ir žūties epizodas, aprašytas Juozo Sadausko būsimoje knygoje, kurios leidybos darbai artėja į pabaigą. 2021-aisiais metais Jaskonių ir Naujasodės gatvių sankryžoje šių kaimų bendruomenės pirmininko Juozo Sadausko iniciatyva bei UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ labdaringomis lėšomis buvo atidengtas paminklinis akmuo Naujasodės kaimo partizanams, kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę, atminti: Jonui Sinkevičiui-Jotvingiui, Vytautui Konstantinavičiui-Jokeriui, Broniui Sinkevičiui-Paukščiui, Motiejui Sinkevičiui-Lubinui ir Adolfui Sadauskui-Liūtui. Iki šiol tiksliai nežinomos žuvusiųjų partizanų amžinojo poilsio vietos. Pagal liudijimus Jotvingio, Paukščio ir Liūto kūnai buvo sumesti į Mergelių akių ežeriuką Druskininkuose. Iš visų 6-ių Naujasodės jaunuolių, kurie 1947 m. papildė Lietuvos partizanų gretas, vienintelis gyvas išliko Vytautas Sadauskas-Strazdas (1923-2010), perėjęs Golgotos keliais, kuriuose apvaizdos globa neapleido. Dar šeši nedidelio kaimelio Naujasodės vyrai, partizanų ryšininkai, buvo nuteisti po 10-15 metų ir ištremti į Sibirą: Albinas Konstantinavičius, Juozas Sadauskas, Petro, Juozas Kacėnas, Juozas Sadauskas, Antano, Alfonsas Kacėnas, Ipolitas Vaikšnoras. Nedideliame kaimelyje iš 13-os šeimų į Sibirą buvo išvežtos 8-ios. Iš 46-ių gyventojų išvežti 29. Vyresnieji šeimų nariai Sibire pasiliko amžinojo poilsio, kiti sugrįžo, bet savo namuose atrado įsikūrusius svetimus žmones. 

Mokytojas Antanas Suraučius 

   Juozą Sadauską rinkti medžiagą apie gimtojo krašto partizanus, pokario istorinius faktus, kaimų istorijas nuo pat jaunų dienų ragino žinomas rezistencijos dalyvis, buvęs partizanas ir politkalinys Antanas Suraučius (1919-2006), nuolatos atvykdavęs į gimtinę iš Lenkijos, kur repatrijavo iš Sibiro tremties. Jo viešnagės Lietuvoje padažnėjo Sąjūdžio pakilimo laikais, kuomet atpažino ir savo bendražygį partizaną Vytautą Sadauską, Strazdo slapyvardžiu pašaukęs. A.Suraučius, artimai bičiuliaudamasis su partizanų kovos draugu Vytautu, vis „paspausdavo“ pastarojo sūnų Juozą domėtis Naujasodės, Jaskonių, aplinkinių ir Dzūkijos vietovių rezistencinėmis kovomis, užrašyti partizanų artimųjų, gyventojų ir paties pono Antano atsiminimus šia tema. A.Suraučius labai mėgdavo rašyti laiškus, kuriuose pateikdavo prisiminimų ir įvairios informacijos. „Suklusau ir savarankiškai ėmiausi darbo, nes Antanas, vis atvažiuodamas, prašydavo, kad parodyčiau, ką esu nuveikęs,– prisimena J. Sadauskas. – Bendraudamas su senbuviais, pririnkau faktų ne vien apie partizaninį judėjimą, bet ir apie kaimus, jų istoriją“. 2001 m. Antanas Suraučius, Alfreda Pigagienė, Juozas Sadauskas ir Julius Petrelis įkūrė Druskininkų krašto klubą. A.Pigagienės rūpesčiu buvo išleistos kelios istorinės knygos apie mūsų kraštą. Juozas 2018 m. paruošė projektą apie Jaskonis ir Naujasodę, vadinamus Navasiolkus, jų gyventojus, mokytojus. Šiam projektui reikėjo aplankyt senesnius gyventojus, gyvai pasikapstyt po jų atmintį, per pažįstamus gaut žinių iš Gardino archyvo. Įdomu, jog Naujasodės kaimas, atsiradęs 1854 m., ilgą laiką priklausė Vilniaus gubernijai, o gerokai seniau įsikūrę Jaskonys, esantys kitame Ratnyčėlės upelio krante, buvo Gardino gubernijos dalis. 
   „2006 metais praradau savo mokytoją ir auklėtoją,“ - prisimena Juozas savo kelionę į A.Suraučiaus laidotuves Slupske, Lenkijoje, kur jam teko lietuviškai pabendrauti su žinomo Lietuvos patrioto, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiaus savininko vaikais, dukra Roma ir sūnumi Jurgiu , kuris devintajame dešimtmetyje netgi buvo išrinktas Lenkijos seimo nariu. 

Tėvo Golgotos keliai 

   Rinkti, kaupti, apibendrinti istorinius faktus ir išleisti knygą apie gimtinę J.Sadauską, ko gero, pastūmėjo ne vien A.Suraučius, bet ir jo giminės skaudi patirtis pradedant kaimo šviesuoliu seneliu 
Antanu, vadinamu Navasiolkų ūsočiumi ir patriotu lietuvininku, kuriam, sugrįžusiam iš Sibiro tremties, įsikurti nuosavuose, jau valdiškais tapusiuose namuose Naujasodėje itin padėjo sena pažįstama M.K.Čiurlionio dukra Danutė. Į tuos pačius gimtuosius namus iš tremties sugrįžo ir senelio Antano jauniausias sūnus Juozas, kuris, išvežtas, kai buvo dar nepilnametis, atsidūrė vaikų namuose Sibire. Vėliau tremtyje dirbo elektriku, kaip ir sugrįžęs bei įsidarbinęs Druskininkuose. Kaip žinia, vienas iš brolių Sadauskų, partizanas slapyvardžiu Liūtas, žuvo 1950 m. Randamonių kaime (ten 2000 m. pastatytas paminklas), nušautas gulėjo Druskininkų turgaus aikštėje, o po to jo kūnas buvo įmestas į Mergelių akių ežeriuką. Vyriausias iš brolių Vytautas, kai su savo tėvu Antanu pabėgo iš tremties Tiumenėje, išėjo partizanauti į mišką. Jis vienintelis iš Naujasodės partizanų sulaukė nepriklausomybės, pridurdamas, jog „išlikt man davė aukščiausiasis“. Vytauto sūnus Juozas Sadauskas, gimęs 1963 metais, neabejoja, jog tėvo gyvenimo patirtis verta atskiro grožinio kūrinio, kurio galbūt pats imsis. Tėvo vargai prasidėjo 1943 m., kai V.Sadauskas buvo paimtas į Vokietiją darbams. Karo metu vokiečiai okupantai 19-metį Vytautą priverstinai įdarbino tada veikusioje Latežerio terpentino gamykloje (vadinamoje smaliarnia), kur jaunuolis dirbo apie septynis mėnesius, o lapkričio 13-ąją jį išvežė priverstiniams darbams į Vokietiją, į Karaliaučiaus sritį. Vežė iš Gardino per Lenkiją su ginkluota apsauga krovininiuose vagonuose. Visi išvežtieji pagal vokišką tvarką miegojo ant vagono grindų, be jokio maisto - per visą kelionės laiką valgyti nieko nedavė. Nuo 1945 m. sausio pradžios vis labiau jautėsi didžiojo reicho krachas, tad atvežti darbams žmonės vokiečiams irgi jau nerūpėjo. Vytautui teko pėsčiomis traukti iš Vokietijos iki Gardino. 1945 m. jis buvo paimtas į sovietinę armiją, kur ištarnavo 2,5 metų. Sugrįžus namo į Naujasodę, 1947 m. Sadauskai kaip partizano Adolfo artimieji buvo ištremti į Tiumenę. Iš ten Vytautas su tėvu Antanu pabėgo ir grįžo į Lietuvą. Išėjusį į mišką partizanauti 1950 m. birželio 11 d. Vytautą ir Miką Gaidį-Kurmį prie Viršurodukio kaimo išdavė. Bandant atsitraukti M.Gaidys žuvo, o Vytautą sužeidė penkiomis kulkomis. Išgyveno, nors Viršurodukio kaime jam net buvo pastatytas atminties kryžiukas kaip žuvusiam. Tik prieš 2 savaites buvo žuvęs jo jaunesnis brolis Adolfas Sadauskas- Liūtas.
   Leisgyvį partizaną V.Sadauską iš Varėnos daboklės išvežė tardyt į KGB rūsius Vilniuje. Tikėdamiesi iškvosti naudingos informacijos, Vytautą perkėlė į karinę ligoninę. Išvalę jo žaizdas nuo knibždančių gyvių, vėl įmetė į kalėjimą. Iš pradžių nuteisė mirties bausme, o vėliau nusileido iki 25 metų bausmės lageryje. Pats V. Sadauskas stebėjosi, kaip sumuštas, be maisto, ištvėrė kelionę iki Karagandos lagerių. Tikriausiai ten būtų neišgyvenęs, jei ne atsitiktinai lageryje sutiktas partizanų ryšininkas, pusbrolis Juozas Sadauskas, dėl savo judrumo gimtajame Naujasodės kaime pramintas Bitele. Juozas savo leisgyvį pusbrolį Vytautą atpažino tik tuomet, kai jį Bitele pašaukė. J.Sadauskas Karagandos lageryje kalėjo jau 5-erius metus, turėjo gabaus senbuvio autoritetą, dirbo brigadininku, tad išsekusiam pusbroliui Vytautui galėjo parūpinti geresnio maisto ar lengvesnio darbo. Kai abu pusbroliai Sadauskai, Vytautas ir Juozas, iš lagerių sugrįžo, gimtinėje jų laukė nauji išbandymai dėl priregistravimo, gimtųjų namų susigrąžinimo, įsidarbinimo ir kt. V.Sadauskas, dirbęs Druskininkų miškų urėdijoje, sulaukė nepriklausomybės. Jo sūnus Juozas iki šiol susijaudina, kai prisimena tėvo ir kitų laisvės kovotojų dainas, kurias palydėdavo nuoširdžios ašaros...

Išsklaidė neviltį 

   Į daugmaž 300 puslapių knygą „Čia – Naujasodė... Jaskonys“ 60-metis J.Sadauskas ketina sutalpinti daug aptiktų istorinių žinių su nuotraukomis. Pasak autoriaus, tai bus tarsi nuotraukomis gausiai iliustruota muziejinė ekspozicija. Stipriu postūmiu apmąstyti, apibendrinti surinktą medžiagą bei rašyti tapo Juozo išėjimas į pensiją po 27-erių metų darbo muitinėje bei pandemijos laikotarpis, kai būsimai knygai, kurios leidybai liko lėšų nuo bendruomenės projekto, atsirado daugiau laiko. Kita vertus, Juozas pririnko tiek istorinių žinių, jog jau galvoja apie panašią antrąją knygą. 
   Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės pirmininkas nuo 2016-ųjų metų J.Sadauskas savo knygai ketina panaudoti likusias lėšas nuo paminklinio akmens Naujasodės partizanams statybos. 2021-aisiais šiam paminklui finansuoti J.Sadauskas parašė projektą Krašto apsaugos ministerijai, tačiau tegavo atsainų raštą, jog valdininkai lėšų neskirs. Susikrimtęs J.Sadauskas kaip tik tądien, kai gavo valdišką raštą, susitiko Jaskonyse įsikūrusį UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovą Aleksandrą Alsheuskį, kuris išsklaidė neviltį, skirdamas bendruomenei 5 tūkst. eur paramą paminklui kaimo partizanams atminti. Likusieji nuo paminklinio akmens statybos 2 tūkst. eur bus panaudoti knygos „Čia – Naujasodė.... Jaskonys“ leidybai. 2022-ųjų metų rugsėjį paminklinį ženklą keturiems žuvusiems partizanams atminti, iškilusį Jaskonyse, Kęstučio Jaskelevičiaus sodyboje, parėmė Gyventojų genocido ir rezistencijos centras. 
   Pasak Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės pirmininko J.Sadausko, bendruomenė palyginti dažnai rašo projektus ir gauna savivaldybės pritarimą. Žinoma, neapsieinama be ūkinių reikalų, tačiau bene labiausiai bendruomenę vienija Joninių šventė, susibūrimai jaukiuose Jaskonių ir Naujasodės bendruomenės namuose, valstybinių švenčių paminėjimai. Svečių iš visos Lietuvos nuolatos sulaukia komercinis bendruomenės projektas „Kaip dzūkas žmonos ieškojo“, kuriame linksmina ir vietinė kaimo kapela, ir cikras jaunikis su mama, ir muicinyko patikra, ir daktaro skiepai, žaidimai, šokiai, vaišės. 
   Bendruomenės pirmininkas Juozas jau sumanęs įrengt partizanų taką, aprėpiantį Vertamedzio mišką, bunkerį, kitas atmintinas pokario vietas ir organizuot ten žygius su muzika ir vaišėmis. Taip pat norėtų Naujasodės kaime šalia paminklo surengt tradicinį partizanų dainų konkursą. 

„Druskonio“ inf.

Paieška