Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Algimantas Mikelionis (kairėje) „Druskininkų poetiniame rudenyje“ 
                                          Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.

    Paskutinę vasario savaitę, prieš pat Vilniaus knygų mugę, „Homo liber“ išleido naują Veisiejuose gyvenančio rašytojo Algimanto Mikelionio, pasirašinėjančio savo grožinę kūrybą Aido Kelionio slapyvardžiu, humoreskų knygą „Žvilgsnis pro langą“. Rašytoją ta proga kalbino žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius.

   - Prieš metus Veisiejų krašto muziejuje pristatėte humoreskų knygą „Įkyrios mintys“. Žmonės nusipirko, padėjo į lentynas. Tai kam jiems dabar dar viena knyga? Ar kažką svarbaus užmiršote į aną užrašyti, kad prireikė leisti naują?
   - Na, tokių dalykų kaip knygų rašymas nesuplanuosi. Atrodo, parašei, pasidžiaugei ir galima užsiimti kuo nors kitu. Bet tai, ką geriausia gyvenime moku, yra rašymas. Kai parašiau pirmą knygą, pasakiau sau: jeigu jokia leidykla ja nesusidomės, daugiau nerašysiu. Susidomėjo ir išleido prestižinė Lietuvos leidykla „Tyto alba“, knyga tapo sėkminga, sulaukė rimtų literatūros kritikų dėmesio. 
Čia kaip ir su mūsų gyvenimu. Atsikeli ryte – nauja diena – nauja istorija. Tiesa, knyga turi tokią savybę – ji paima autorių už pakarpos, pasodina prie kompiuterio ir autorius supranta, kad nuo savo minčių ir idėjų niekur nepabėgs, o paprasčiausias būdas nuo kūrybinės lemties išsisukti yra viską užrašyti.
   - Radau „Žvilgsnyje pro langą“ daug pažįstamų vietų, pradedant mano Šadžiūnais ir baigiant Seinų „Biedronka“, bet staiga lyrinio herojaus akys pasiekia Pietų Amerikos šalis, kurioms skiriamas visas knygos skyrius. Kuo tamstą jos taip sudomino?
   - Jeigu „Dvylikos kėdžių“ herojus Ostapas Benderis svajojo nuvykti į Rio de Žaneirą, tai aš svajoju nuvykti į Buenos Aires. Jaučiu didelę simpatiją Pietų Amerikos futbolui, tad Pasaulio futbolo čempionatuose visada palaikau Urugvajaus rinktinę. Tik 3 milijonus gyventojų turinti šalis, knibždanti futbolo talentais, kurie papildo stipriausių Europos futbolo lygų klubus. Ir apskritai Pietų Amerika man yra labai jau egzotiškas ir paslaptingas žemynas.
   - Knygą pradedate labai atviru eilėraščiu „Epigrafas“ , kuriame atsiskleidžia ironiškas požiūris į savo kūną ir sielą. Ar ne baisu taip apsinuoginti prieš skaitytojus ir skaitytojas? Ypač mažame miestelyje. Ką žmonės pasakys?
   - Jeigu rašai humoreskas, reiškia, iš kažko juokiesi. Tad humoristas turi būtinai mokėti pasijuokti ir iš savęs. Gal net sakyčiau, kad pirmiausia iš savęs. Jau senokai išaugau provincijos marškinėlius ir net marškinius, tad apsinuoginti eilėraštyje visai nesunku: juk čia kūryba, tad realybę suplaki su kūrybine išmone. Kam reikia tas supras, o jeigu nesupras, tai jau aš čia šiuo atveju niekuo negaliu padėti.
   - Be „Epigrafo“ knygoje „Žvilgsnis pro langą“ aptikau ir trumpų kūrinėlių, kuriuos drąsiai galima priskirti poezijai. Ar prozininkas Kelionis ateityje gali virsti poetu Kelioniu?
   - Man patinka Juozo Erlicko ir Jurgio Kunčino poezija. Ji su didele humoro, nostalgijos ir melancholijos doze. Mėgstu rašyti trumpus kūrinius todėl, kad jie reikalauja didesnio ar net didelio meistriškumo. Ilgai gražbyliaudamas ir šnekėdamas protingas žmogus vis tiek kažką įdomaus pasakys. O tu pabandyk trumpai, aiškiai ir sąmojingai. Tai mane traukia kaip magnetas. Poetu savęs nelaikau, bet jeigu jau kai kuriuos naujos knygos kūrinius priskiriate poezijai, tuomet dėkoju už komplimentą.
   - Pradėjote kūrybinį kelią nuo gerokai storesnių knygų ir ilgesnių kūrinių, o dabar lepinate skaitytojus jau antra iš eilės trumpų humoreskų knygele. Ar dar grįšite prie ištakų, žanrų, kurie leidžia ne tik pašmaikštauti, bet ir papasakoti gerą istoriją?
   - Velniškai mėgstu juokingas istorijas. Tikrai turiu idėjų ir planų parašyti ilgesnę be galo šmaikščią ir juokinga istoriją, bet niekam nieko neprižadu. Dabar noriu pasidžiaugti nauja knyga ir ją pristatyti skaitytojams. Na, gerai, jau gerai, knygą pasiėmiau iš spaustuvės prieš savaitę, o jau turiu parašęs kelias dešimtis naujų humoreskų. 
   - Lazdijų rajono spaudoje skaitytojai randa Algimantą Mikelionį – nacionalinės ir vietinės politikos aktualijas komentuojantį apžvalgininką. O „Šiaurės Atėnuose“, kurių nusipirkti ir pačiam tenka važiuoti į Druskininkus, trumpas humoreskas rašo Aidas Kelionis. Kaip jiems, tokiems skirtingiems, pavyksta sugyventi viename asmenyje? Ar yra koks jungiklis, kuriuo perjungiate iš vienos į kitą susidvejinusias asmenybes, ar vienu metu tenka kęsti abi ir prižiūrėti, kad nesusimuštų?
   - Algimantas Mikelionis gyvena liūdną, melancholišką ir paprastą gyvenimą: valgo, miega ir kovoja su žudančia buitimi, o štai Aidas Kelionis, gyvenantis tame pačiame bute, klausosi muzikos, skaito knygas, žiūri trilerius ir vesternus, futbolą, domisi politika, istorija ir geografija, mėgsta kompiuteriu žaisti kortomis Black Jacką ir šachmatais.
   - Ar po mūsų, dabartinių penkiasdešimtmečių, kartos dar bus kam skaityti popierines knygas, laikraščius ir žurnalus? Juk tą patį pasakyti skaitytojams galite trumpu „TikTok“ filmuku ar „Instagram“ istorija – bus greičiau ir gal net auditoriją pasieks didesnę. Bet pačiam vis tiek reikia galvoje išnešiotas mintis perkelti ant popieriaus. Kam taip vargti?
   - Yra toksai žodis romantika, o romantikų niekas nesupranta, bet jiems tai atleidžia. Tai ir aš, perfrazuodamas klasiką, pasakysiu: esu paskutinis mamutas spausdinto žodžio įšalo žemėje.
   - Veisiejai nėra didelis miestas, esate vienintelis ten gyvenantis Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Kaip rimti žmonės, turintys tikras profesijas, pjaunantys parko žolę ar prekiaujantys garsiajame Veisiejų turguje, pakenčia tokiu nerimtu darbu – knygų rašymu – užsiėmusį tvirtą vyrą?
   - Dauguma turbūt susitaikė, kad kitaip nebus ir seno šuns naujų triukų neišmokysi. Kiti tiesiog tokį faktą nurijo, nors gal ir nebuvo labai skanu. O jeigu kas nors dar kramto, gromuliuoja ir galvoja, tuos galiu nuraminti, kad kitaip jau nebus.
   - Kur ir kada mūsų rajone planuojate pristatyti „Žvilgsnį pro langą“?
   - Kovo 9 dieną, ketvirtadienį, 12 val. Lazdijų viešojoje bibliotekoje vyks pats pirmas mano naujos knygos pristatymas. Tad visus kviečiu maloniai apsilankyti. Vėliau knygos pristatymai vyks ir kitose Lazdijų rajono bibliotekose.
   - Dėkoju už smagų pokalbį.

Paieška