Natūralių gamtinių išteklių kurortuose mokslinis
pripažinimas yra kertinis pagrindas
Pavasaris Druskininkuose
Šiuo metu Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos neišnaudoja viso savo potencialo, kuris būtų naudingas šalies ekonomikai. Siekiant tinkamo bei darnaus kurortų ir kurortinių teritorijų išteklių panaudojimo, gegužės 18 d. po dvejus metus trukusio derinimo proceso Seime pritarta Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymui. Jis turėtų įsigalioti jau šių metų liepą. Parengtas įstatymas nustato nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslus, jos įgyvendinimo uždavinius, kurortų ir kurortinių teritorijų finansavimą, gamtinių gydomųjų veiksnių mokslinių tyrimų atlikimo pagrindus bei valstybės ir savivaldybių institucijas, atsakingas už kurortų ir kurortinių teritorijų darnų vystymą.
Pasak šio Įstatymo projekto iniciatoriaus, Seimo nario Mindaugo Skritulsko, nuoseklus ir strategine prasme visas kurortams ir kurortinėms teritorijoms aktualias sritis kuruojantis vieningas dokumentas yra neatsiejamas nuo mūsų šalies konkurencingumo didinimo. Lietuvos kurortai, kurortinės teritorijos yra vienas iš pagrindinių mūsų šalies turizmo produktų, kuris itin vertinamas į šalį atvykstančių turistų. Pavyzdžiui, net 65 proc. į Lietuvą atvykstančių turistų iš Izraelio apsistoja būtent Lietuvos kurortuose. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad sveikatinimas šiandien yra ne tik paklausi, bet ir didelį neišnaudotą potencialą turinti mūsų valstybės turizmo ir ekonomikos dalis, pastebi M. Skritulskas.
Su šiuo itin svarbiu žingsniu Lietuvą sveikina ir kitos Europos šalys, kuriose tokio lygmens dokumentai veikia jau ilgus metus. Europos kurortų asociacija vienija 20 ES valstybių.
Lietuvos kurortai išskirtiniai savo gamtiniais resursais ir jų panaudojimo metodikomis. Tai yra ypač svarbu, nes visuomenė sensta, dažnėja lėtinių ligų ir pokovidinio laikotarpio sukeltų pasekmių. Prevencinės priemonės ir jas taikyti leidžiantys mineralinis vanduo, purvas, jūros vanduo yra neatsiejama mūsų ateities dalis. Turime galvoti apie dar platesnį ir prieinamesnį prevencinių paslaugų panaudojimą visuomenės poreikiams. Lietuva su savo turimais natūraliaisiais gamtiniais ištekliais gali drąsiai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Puikiai išvystyta kurortų infrastruktūra, graži aplinka, modernios sanatorijos ir SPA viešbučiai tai papildo ir sukuria specifinę atmosferą.
Apie natūralių gamtinių išteklių panaudojimą kurortuose pasigirsta skirtingų nuomonių. Seime svarstant Įstatymo projektą, gautas pasiūlymas pakeisti iki šiol galiojusią tvarką bei numatyti, kad gamtiniams gydomiesiems veiksniams kurortuose nebūtų privalomas mokslinis pripažinimas, t. y. keisti šiuo metu keliuose galiojančiuose LR įstatymuose ir nutarimuose įtvirtintą nuostatą, kurios laikomasi jau ne vieną dešimtmetį ir kuri sudaro ne tik mūsų šalies, tačiau ir visoje Europoje esančių kurortų esmę.
Praėjusioje kadencijoje Seimo narės Astos Kubilienės atliktoje išsamioje studijoje apie kurortų ir kurortinių teritorijų reglamentavimą skirtingose ES šalyse mokslinio pripažinimo ir kurortologinių mokslinių tyrimų faktorius yra kertinis ne tik kurorto statuso suteikimui, bet ir tolesnei kurortų plėtrai. Gamtinių gydomųjų išteklių tinkamumas sveikatinimo tikslams turi būti įrodytas ir nuolat patvirtinamas moksliniais tyrimais, ekspertizėmis pagal esamą mokslo lygį. Tai įprasta praktika ES šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje ir kt.), tarp jų iki šiol buvo ir Lietuva. Dėl šiuo metu Seime svarstomo pasiūlymo kyla pavojus sugriauti ne tik kurortų esminį elementą, bet ir mūsų šalies vardą, įdirbį, konkurencinį pranašumą ir ateities galimybes.
Natūralių gamtinių išteklių kurortuose mokslinis pripažinimas yra kertinis elementas Europos lygmeniu. Atsisakius šios nuostatos, Lietuvai gresia atsidurti sveikatinimo turizmo sektoriaus paraštėse. Tai kelia didelį nerimą, ypač žinant, kad š. m. kovo mėnesį Nacionalinė tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų organizacija Vokietijoje EU-Patienten pateikė rekomendacijas Vokietijos privalomojo sveikatos draudimo organizacijoms dėl išlaidų už sveikatinimo paslaugas Lietuvos kurortuose kompensavimo. Tai atvėrė duris Vokietijos piliečiams gauti sveikatinimo paslaugas Lietuvos kurortuose ir gauti už tai kompensavimą iš Vokietijos ligonių kasų. Jeigu mokslinio pripažinimo gydomųjų išteklių klausimu atsisakysime, šis ilgus metus siektas rezultatas taps niekinis. Tiesiog neatitiksime europinių standartų, pastebi Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Jai pritaria ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, profesorius Raimondas Kubilius: Mokslo įrodymais pagrįstas gamtinių gydomųjų veiksnių tyrinėjimas ir jų poveikis sveikatai visuomet buvo ir yra mokslininkų akiratyje, siekiant šį unikalų Lietuvos kurortų gydomųjų veiksnių paveldą labiau integruoti į gyventojų ir pacientų sveikatinimo ir reabilitacijos programas. Pastaruoju metu reikšmingai išaugęs Lietuvos ir tarptautinių mokslo institucijų, mokslininkų grupių dėmesys natūraliems gydomiesiems kurortiniams veiksniams rodo, kad mokslo bendruomenės neabejoja vis didesniu gydomųjų natūralių veiksnių pritaikomumu šioje plačiai pasaulyje besivystančioje sveikatinimo ekosistemoje, drauge liudijančiu ir mūsų šalies, kaip unikalaus Europos regiono, išskirtinumą.
Lietuvos kurortų asociacijos inf.
APIE LIETUVOS KURORTŲ ASOCIACIJĄ:
Lietuvos kurortų asociacija yra ne pelno organizacija, sprendžianti savo narių savivaldybių, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, bendrąsias problemas, atstovaujanti savo narių bendriesiems interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių kurortų ir kitose tarptautinėse organizacijose, formuojanti Asociacijos narių veiklos strategiją, koordinuojanti jų kryptingą veiklą sveikatos turizmo, kurortinio gydymo, sveikatinimo natūraliais gamtiniais ištekliais, kurortologijos mokslo, Spa paslaugų ir kitose srityse, tenkinanti ir ginanti kitus Asociacijos narių viešuosius interesus.
Asociacija veiklą pradėjo 2007 metų kovo 2 d. ir šiuo metu vienija Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortus bei Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines vietoves.
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
