Aukščiausią balą lietuvių kalbos egzamine gavusi Gustė:
Kūrybos gyslelę paveldėjau iš savo tėvų
Gustė Šematovičiūtė
Su draugais po vasaros lietumi
Kūrybinė savanorių veikla
Lietuvių kalba, kaip žinia, vadinama viena seniausių ir sunkiausių kalbų pasaulyje. Sklandžiai dėlioti mintis ir rašyti be klaidų - iššūkis dažnam lietuviui. Užtenka paklausyti, kaip kalba vien mūsų politikai linksta ausys nuo barbarizmų, netaisyklingai vartojamų linksnių ir skurdaus žodyno. Socialiniai tinklai, kuriuose daugiausiai laiko praleidžia knygų nebeskaitanti jaunoji karta, užgrūsti svetimybėmis ir beraščių tekstais. Tačiau taisyklinga lietuvių kalba nėra neįmanoma misija. Yra ir Druskininkuose jaunų žmonių, kuriais galim didžiuotis: jų rezultatai šių metų valstybiniame lietuvių kalbos ir literatūros egzamine buvo įvertinti aukščiausiais balais. Viena iš jų šimtuką iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino gavusi Ryto gimnazijos abiturientė Gustė Šematovičiūtė.
Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros egzamine abiturientai tradiciškai galėjo rinktis vieną iš paskelbtų samprotavimo bei literatūrinio rašinio temų. Šįmet samprotavimo rašinio variantai buvo tokie: Nuo ko priklauso asmens savivertė? (Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas); taip pat Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui? (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis).
Literatūrinio rašinio temos buvo: Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose (Šatrijos Ragana, Antanas Škėma) bei Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje (Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius). Guste, kurią temą pasirinkai ir kodėl?
Pasirinkau samprotavimo temą ,,Nuo ko priklauso asmens savivertė. Būtent šio tipo rašiniui ruošiausi jau kurį laiką. Psichologinės temos mane labiau traukia, mat esu jausmų žmogus, mėgstu analizuoti, daug mąstyti apie žmogų ir jo vidinį pasaulį, todėl buvo iškart aišku, kad rinksiuosi būtent šitą temą. Apie ką rašei 100-u egzaminų komisijos įvertintame savo kūrinyje?
Rėmiausi dviem kūriniais: Vinco Mykolaičio-Putino ,,Altorių šešėly ir Šatrijos Raganos ,,Sename dvare. Naudojau gan daug psichologinių kontekstų, kuriais mus gerai pakaustė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, taip pat padėjo 12 klasės kalbėjimo informacija. Žinoma, turinio pagrindą sudarė tai, kas tuo metu šovė į galvą, nors ir bijojau, bet mintys liejosi gan laisvai. Koks apėmė jausmas, paskelbus rašinių temas: palengvėjimas, kad jos nesunkios, ar nerimas, kad šis egzaminas bus kietas riešutėlis?
Pirmu žvilgsniu iškart pastebėjau temą apie savivertę ir nurimau, tačiau, kai pradėjau mąstyti, kaip žodžiais išsakyti, kas yra toji savivertė, - sutrikau. Beje, nei vienas iš rekomenduojamų autorių man netiko - dar viena kelių minučių sumaištis. Tačiau svarbiausia buvo nepasimesti, suimti save į rankas ir patikėti savo jėgomis, o tada pamažu ėmė dėliotis žodžių puzlė. Kaip manai, kuo egzaminų komisiją galėjo nustebinti tavo rašinys, jei už jį tau skyrė aukščiausią balą?
Pirmiausia, noriu pasakyti, kad šimtuko tikrai nesitikėjau. Pamokose vis darydavau daug rašybos klaidų, rašinio turinys dažnai buvo išsibarstęs, tačiau egzamino metu suėmiau save į rankas. Egzaminų komisiją nustebinti tikriausiai galėjo smulkmenų pastebėjimas, nardymas po kūrinio gilumas, o ne plūduriavimas paviršiumi - viso to išmokau per sunkų darbą, tikrai labai sunkų darbą. Man nereikėjo šimtuko, aš tiesiog norėjau įrodyti sau, kad aš galiu. Kaip ruošeisi lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui? Ir apkritai, ar jam iš viso įmanoma pasiruošti, jei žmogus neskaito privalomos literatūros per visus mokslo metus ir nemoka sklandžiai dėlioti minčių?
Manau, mano pasiruošimas prasidėjo dar vaikystėje, kai kūriau keistus eilėraščius apie aveles bei visą mane supantį vaikišką pasaulį. Vaikystėje turėjau labai lakią vaizduotę ir daug svajodavau. Tačiau ją šiek tiek prislopino mokyklos rėmai, kalbu apie rašinių struktūrizavimą - su tuo susidraugauti užtruko daug laiko. Pavargusi nuo mokyklinių rėmų, dažnai atsigaudavau rašydama straipsnius apie savo mylimą vaikų dienos centrą ,,Džiugučiai"
bei jame užsiiminėdama sau patinkančia, išlaisvinančia ir auginančia kūrybine veikla. Tai padėjo nepamesti meilės lietuvių kalbai ir kūrybai. O kalbant apie darbą, kurį įdėjau, tai, žinoma, skaičiau visą privalomą literatūrą. Apie kiekvieną perskaitytą knygą ir jos autorių vedžiau aiškius ir informatyvius užrašus, kuriuos paruošti padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Paskutinį mokslo metų pusmetį rašėme labai daug rašinių, juos analizavome, tikrinome klaidas, gilinomės į struktūrą ir kūrinių gelmes. Prieš pat egzaminą mokiausi apie dvidešimt autorių (galiu tik pasakyti - tiek tikrai nereikia, tačiau man tai padėjo išplėsti bendrą suvokimą apie literatūrą) bevaikštinėdama po Saulės taką šalia savo namų. Pavasariška, o po to ir vasariška saulė, manau, tikrai padėjo nepasiduoti ir nenuleisti nuvargusių rankų. Paskutinį vakarą prieš egzaminą kartu su draugais smagiai pasikartojome, ką žinome - tai buvo vakaras prieš pirmą egzaminą ir jis buvo labai šviesus (dar gavau palaikymo puokštę iš lauko gėlių, gal ir ji padėjo lengviau lietis kūrybai ryte), tad svarbu geras nusiteikimas. O, mano nuomone, pasiruošti egzaminui užtenka ir tik perskaitytų kūrinių ištraukų - didelė dalis abiturientų tikriausiai yra to įrodymas, o jei dar turi talentą laisvai dėlioti mintis bei per pamokas klauseisi mokytojos, tai galima visai nesijaudinti, bet aš visada stengiuosi neiti lengviausiu keliu ir štai čia įrodymas, kad tai karts nuo karto atsiperka. Iš ko paveldėjai meilę lietuvių kalbai ir kūrybos gyslelę? Kam esi dėkinga už tokį aukštą įvertinimą egzamine?
Su meile lietuvių kalbai, manau, tiesiog gimiau. Anksti pradėjau aiškiai kalbėti ir tai man leido išreikšti savo norus, prašymus, jausmus - o visa tai juk sklido iš mano lūpų, mano gimtąja kalba. Kaip galima nemylėti kalbos, kuri mus lydi nuo pirmo oro įkvėpimo, kaip galima nemylėti kalbos, kuria žodis myliu buvo ištartas pirmąjį kartą? Juk tik mes, lietuviai, kalbame ta kalba, tik per mus ji gyva. Kūrybos gyslelę paveldėjau iš savo tėvų, mano mama - neatrasta menininkė, kuri geba iš nieko padaryti stebuklus, o tėtis laisvalaikiu mėgsta kurti dainas ir jas dainuoti (žinoma, tai girdi tik šeimos nariai). Visų pirma dėkinga už tokį aukštą įvertinimą lietuvių kalbos egzamine ir esu būtent jiems, tėvams, ir visai savo šeimai, kuri man visada leidžia jaustis savimi, skatina palengva skleistis, nespaudžia ir visada palaiko. Ir, kas be ko, esu dėkinga visoms lietuvių kalbos mokytojoms: pradinių klasių mokytojai Jolitai Miliauskienei, vidurinės mokyklos mokytojoms Rimai Pakalienei ir Vaivai Gintutienei bei savo auklėtojai ir lietuvių kalbos mokytojai Ryto gimnazijoje Ramutei Janulevičienei. Kokias labiausiai mėgsti knygas? Ar jaunimas šiandien apskritai dar skaito grožinę literatūrą?
Iš tiesų tai laisvalaikiu knygas skaitau labai retai, kai buvau maža skaitydavau labai daug pasakų, paskui buvo detektyvų banga, o dabar mieliausiai rinkčiausi meilės romanus. Per šiuos mokslo metus skaičiau tik privalomą literatūrą ir man labiausiai patiko ,,Altorių šešėly, todėl labai džiaugiuosi, kad pavyko panaudoti šį kūrinį ir rašinyje. Išties mano artimoje aplinkoje nėra labai daug knygas skaitančio jaunimo, tačiau tikrai pažįstu daug knygų fanų, nes tai nesenstanti klasika. Ar tavo ateities planai, studijos susijusios su lietuvių kalba? Ką ketini studijuoti?
Lietuvių kalba mane lydės visą gyvenimą, studijos - ne išimtis, tačiau filologijos nestudijuosiu, įstojau į verslo vadybą VGTU. Papasakok apie savo laisvalaikį, pomėgius.
Laisvalaikiu mėgstu būti ne ta Guste, kurią visi žino, buityje daug ką pamirštu, dažnai skraidau padebesiais savo svajonėse. Savanoriauju vaikų dienos centre ,,Džiugučiai, kurį galiu vadinti tiesiog namais. Labiausiai patinka kasmetinis pasiruošimas stovyklai, šiemet praūžė jubiliejinė dešimtoji vasaros stovykla ,,Pripildyti džiaugsmo. Todėl man ten ir gera, nes tiesiog prisipildai tikru džiaugsmu, kurio spinduliuoja vaikai, keistas jausmas ir jo perteikti žodžiais nėra įmanoma. Karts nuo karto pagroju gitara, esu baigusi muzikos mokyklą, grojau kanklėmis, tačiau jas jau senokai beliečiau. Labai mėgstu organizuoti renginius, bendrauti su žmonėmis. Taip pat daug laiko leidžiu su draugais, mėgstu važinėti dviračiu, vaikščioti, stebėti dangų ir žvaigždes. Tradicija tampa šešiasdešimties kilometrų žygis dviračiais pas draugą į kaimą Milioniškėse, ten gyvename palapinėse, maudomės Merky, maistą kepame ant laužo ir būname čia ir dabar, akimirkoje, tikrume. Didžiuojuosi savo draugu, nes jis ten įkūręs sendaikčių Muziejuką, Kultūros namus. Šiais metais kartu įrengėme kavinukę su vaizdu į Merkio vagą, džiugu, kad prie to galime prisidėti ir mes su draugais. Koks buvo ryškiausias šios vasaros atostogų nuotykis ar prisiminimas?
Ryškiausio šio vasaros prisiminimo neįvardysiu, tokius dalykus mėgstu pasilaikyti sau, tada tai atrodo labiau tik mano. Tačiau kiekvienas šios laisvos vasaros vakaras buvo savotiškas geriausias prisiminimas. Kažkodėl viskas atrodo daug sentimentaliau, kai žinau, kad rugsėjo mėnesį prasidės naujas gyvenimo etapas. Esu dėkinga už kiekvieną šios vasaros akimirką ir gyvenimo dieną.
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
