Savo senelių Ipolito ir Marijos Jaskelevičių, nuteistų mirties bausme už žydų gelbėjimą, ir savo motinos Bronislavos Jaskelevičiūtės-
Karaliūnienės apdovanojimus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais 2012 m. rugsėjo 12 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Bronislavos dukroms Natalijai Mikutavičienei ir Elenai Bernatavičienei
Marija Jaskelevičienė nužudyta už žydų gelbėjimą (dešinėje) su savo dukra Bronislava. Prieškarinė nuotrauka. |
Bronislava Jaskelevičiūtė-
Karaliūnienė su dukromis Maryte ir Elena (apačioje) |
 |
Kovo 15-ąją Lietuvoje paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena, kuomet prisiminti ir pagerbti pasaulio tautų teisuolių alėjoje įrašyti 924 Lietuvos žydų gelbėtojų vardai. Šia proga Vilniuje eksponuojama Izraelyje sukurta paroda apie žydų gelbėtojus, parodytas siužetas šia tema. Tądien mūsų šalies vadovai priminė Lietuvos teisuolius šviesuolius, kurie yra tautos pasididžiavimas. Jie tragiškiausiu istorijos laikotarpiu neprarado žmogiškumo ir stengėsi padėti, nors patiems grėsė panaši lemtis kaip ir žydų tautybės žmonėms.
2012 m. minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo asmenis, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Šiame sąraše trys mūsų krašto žmonės Jaskonių kaimo gyventojai Ipolitas Jaskelevičius (1901-1943), jo žmona Marija Jaskelevičienė (1887-1943) ir jų dukra Bronislava Karaliūnienė, pabėgusi nuo nacių keršto ir gyvenusi Druskininkuose.
Apie jaskoniškių Jaskelevičių šeimos auką ir tragišką lemtį liudija Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus archyvai, neseniai išleista Juozo Sadausko knyga Naujasodė ir Jaskonys.Kaimų istorijos, Druskininkų viešojoje bibliotekoje įvykęs atminimo vakaras Išgelbėję vieną gyvybę, išgelbėjo visą pasaulį, skirtas Lietuvos žydų gelbėjimo dienai atminti.
Antrojo pasaulinio karo metais Ipolito ir Marijos Jaskelevičių šeima savo sodybos Jaskonyse kluone slapstė žydus. 1943 metų vasarą ir rudenį mūsų krašte vyko nacių reidai besislapstančių žydų gaudynės ir žudynės. Žydai buvo aptikti ir Jaskelevičių vienkiemyje. Sugautus žydus nužudė, sodybą suniokojo, o Mariją ir Ipolitą Jaskelevičius išvežė. Vokiečių dokumentai liudija, jog Bialystoko karo lauko
teismas iškėlė baudžiamąją bylą dėl žydų prieglobsčio lietuviams Ipolitui Jaskelevičiui (Hipolit Jaskielewicz gim. 1901) ir Marijai Jaskelevičienei (Maria Jaskelewicz, gim. 1887) ir nuteisė juos mirties bausme. Teismo sprendimu kaltinamųjų turtas buvo konfiskuotas Vokietijos nacionalinio judėjimo Aufbewerk (Vokietijos nacionalinės statybos judėjimo) naudai, 1943 m. nuosprendis buvo įvykdytas. Ipolito ir Marijos Jaskelevičių dukra Bronė (Bronislava Jaskelevičiūtė-
Karaliūnienė) prisimena:Mano tėvai Marija ir Ipolitas Jaskelevičiai kluone slapstė žydus. Kiek prisimenu, buvo 4 žmonės. Tėvams liepus, aš nešiojau žydams į kluoną valgį. Kartą atvažiavo sunkvežimis su vokiečiais, klausė, ar pas mus nėra žydų, tėvai sakė, kad nėra, bet tuo tarpu jie pastebėjo iš kluono bėgantį žydą, jį nušovė, o kitus surado ir suėmė. Suėmė ir išsivežė ir mano tėvus. Man mama buvo liepusi bėgti į mišką. Aš per mišką nubėgau pas savo tetą Petrę Tertelienę. Kai vėliau sugrįžau pažiūrėti į savo sodybą, radau ją visiškai suniokotą ir po tos baisios dienos savo tėvų daugiau nemačiau. Iš pradžių gyvenau pas tetą, vėliau dirbau ir gyvenau pas įvairius žmones. Toks buvo šioje sodyboje gyvenusios šeimos tragiškas likimas: Ipolitas ir Marija Jaskelevičiai nužudyti, vaikai liko našlaičiai, gyvenamasis namas bei kiti ūkiniai pastatai nugriauti ir ištąsyti, viskas sudeginta. Ilgainiui iš sodybvietės dingo netgi pamatiniai akmenys.
Pasidomėjome tolimesniu jauniausios šviesuolių Ipolito ir Marijos Jaskelevičių dukros Bronislavos likimu. Jos skaudžią gyvenimo istoriją papasakojo gyvenanti Druskininkuose dukra Marytė Lukšienė, nes mama Bronislava amžinybės keliu išėjo 2022 m. gegužį, sulaukusi 92-iejų metų. Pasak dukros Marytės, mamą, likusią našlaite, likimas taip užgrūdino, jog ji iki paskutiniųjų kovojo su savo negaliomis ir stengėsi būti savarankiška. Kai Jaskonyse atsitiko tragedija ir Bronislava liko be tėvų ir namų, vyresnieji brolis ir sesuo gyveno kitur. Vokiečiai, aptikę Jaskelevičių, darbščių ir sąžiningų žmonių, sodyboje išmūrytame bunkeryje slepiamus ir maitinamus žydus, tarp kurių buvo ir vaikai, šeimininkus Ipolitą ir Mariją bei atrastuosius nelaimėlius sugrūdo į sunkvežimį ir išsivežė. Tiesa, vieną žydą, bandžiusį pabėgti, nušovė. Tėvai tesuspėjo Bronislavai paliepti, kad bėgtų per mišką pas tetą. Taip prasidėjo mergaitės vargai klajojant ir dirbant pas svetimus žmones be tėvų ir namų. Karves beganydama prieš kitus vaikus apsimesdavo, kad tarp duonos riekių lašinuką įspaudusi, nors jo ten nebūdavo. Mama, prisimindama praeitį, vis atsidusdavo, kad labai vargo ir nieko gero nematė, niekam tokio gyvenimo nelinkinti, pasakoja dukra Marytė. Kai 45-erių metų vyras tragiškai žuvo Druskininkų statybose, 42 metų Bronislava liko našle. Viena augino dukteris, daug kur Druskininkuose dirbdama paprasčiausius darbus, kad joms nieko netrūktų. Be dviejų dukrų Marytės ir Elenos, įsidukrino dar vieną mergaitę Nataliją. Senatvėje neilgai tepasidžiaugė šiltu būstu daugiabutyje M.K.Čiurlionio gatvėje, nes iki tol gyveno kurorto medinukuose, apkūrenamuose malkomis. Dukros mama Bronislava nuolatos rūpinosi, ypač tuomet, kai jai teko atsisėsti į neįgaliųjų vežimėlį.
Druskonio inf.
|
