Druskininkai nuskambėjo - išsirinko merą, kuriam pareikšti
kaltinimai prekyba poveikiu teisėjų korupcijos byloje
Na ką, išsirinkome, tai išsirinkome. Mūsų laukia aštraus siužeto filmo verti metai, per kuriuos įdėmiai seksime skandalingosios teismų korupcijos bylą, kurioje kaltinamojo statusu dalyvauja pagrindinis kovo 5-ąją vykusių rinkimų Druskininkuose herojus, bei kitas su R.Malinausko pavarde siejamas istorijas. Dar vienas svarbus akcentas rinkimuose į Druskininkų savivaldybės tarybą kaskart dalyvauja vis mažesnis kiekis balsavimo teisę turinčių savivaldybės gyventojų. Šįkart į rinkimus atėjo vos daugiau nei pusė Druskininkų savivaldybėje gyvenančių rinkėjų 56,26 proc. Palyginimui 2019 m. rinkimuose dalyvavo 58,55 proc., 2015 m. vykusiuose rinkimuose 59,68 proc. balsavimo teisę turinčių savivaldybės gyventojų.
Kai kurių taryboje neišvysime
Kovo 5 d. vykusiuose rinkimuose Druskininkų savivaldybėje dalyvavo 56,26 proc. rinkėjų. Tai yra 2,29 proc. mažiau žmonių, nei 2019-aisiais, kuomet rinkimuose į Druskininkų savivaldybės tarybą atėjo 58,55 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Rinkimuose kaskart dalyvauja vis mažesnis kiekis rinkėjų. Palyginimui į 2015 m. vykusius rinkimus atėjo 59,68 proc. balsavimo teisę turinčių savivaldybės gyventojų. Šįmet, prie balsavimo urnų tesusirinkus 56,26 proc. rinkėjų, iš jų balsą už R.Malinausko sąrašą atidavė 64,47 proc.
Iš 25-ių savivaldybės tarybos vietų R.Malinausko komitetas gavo 17, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 3 mandatus , Lietuvos socialdemokratų partija 2, Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos (S.Skvernelio partija) 2, bei vos 1 vietą dosniai valdžios propagandiniame organe besireklamavęs valstiečių sąrašas.
Kaip matyti, su R.Malinausko sąrašu šiuose rinkimuose jau nebedalyvavo verslininkas Vidas Stašinskas, nuskambėjęs istorijoje apie migrantų pietus, kai paaiškėjo, jog savivaldybės konkursą laimėjusi politiko bendrovė nelegalus per dieną maitino po 15 eur, o ligoninės pacientus po 4,59 eur. Naujos kadencijos savivaldybės taryboje nebematysime besąlygišką lojalumą R.Malinauskui demonstravusio Algimanto Šiaučiulio, užėmusio 29-ą vietą ir likusio už rinkimų borto. Rinkimų kartelės neperšoko ir savo grožį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje mėgstantis demonstruoti Liudas Vaisieta, tepasiekęs 26-ą numerį. Aukščiau 35-os vietos nepakilo ir kadenciją baigiančios tarybos narys, mokytojas Juozas Dailydė. Į vietinės politikos olimpą taip ir neužkopė skanduote mes už mero kaip už mūro pagarsėjusi Druskininkų Bočių pirmininkė Zita Jančiauskienė, iš 33-os vietos R.Malinausko sąraše nureitinguota beveik į galą 47-ą vietą. Į naujos kadencijos savivaldybės tarybą nepateko ir buvusi vietos politikė choreografijos mokytoja Valė Šmitienė, R.Malinausko sąraše atsidūrusi 24-oje vietoje.
Rinkimų rezultatai
R.Malinausko politinė komanda (Linas Urmanavičius, Vytautas Kvedaras, Vilma Jurgelevičienė, Aivaras Kadziauskas, Simonas Kazakevičius, Violeta Grigorienė, Agnė Jazepčikaitė-Gaidienė, Inga Cololo, Benjaminas Čepas, Ronata Balkaitienė, Jevgrafijus Samuchovas, Modestas Vitkauskas, Artūras Skausmenis, Greta Urbonienė, Algis Bolys, Inga Salickienė, Dainius Dailydė) naujoje savivaldybės taryboje turėtų kiek pasikeisti, kadangi tarp išrinktų narių bent keli asmenys šiuo metu eina pareigas, nesuderinamas su tarybos nario pareigomis (dirba savivaldybės administracijoje), nebent jie pasirinks visuomeninę veiklą tarybos nario pareigas.
Į savivaldybės tarybą išrinkti 3 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Gerardas Sokolovas, Konstantinas Rečkovas ir Antanas Balkė. Daug iš šių rinkimų tikėjęsi valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, dosniai reklamavęsi valdžios propagandoje, tegavo vieną mandatą. Į savivaldybės tarybą pateko kažkada aktyviu R.Malinausko oponentu buvęs, o dabar į R.Malinausko tikėjimą perėjęs Donatas Mizaras. Antruoju numeriu valstiečių sąraše buvusiam Vytautui Dabrukui šįkart pritrūko balsų. Du mandatus gavo Lietuvos socialdemokratų partija: politikos naujokas Povilas Jagelavičius bei buvusi R.Malinausko pavaduotoja, paragavusi ir Seimo nario duonos Kristina Miškinienė. Trečioje vietoje liko buvusi Atgimimo mokyklos direktorė Danutė Časienė. Praėjusiuose savivaldos rinkimuose vieną kėdę taryboje gavusių socdemų atstovė K.Miškinienė savo mandato tuomet atsisakė. Kaip ji pasielgs šįkart, paaiškės netrukus. Aišku tik tiek, kad 2019 m. vietoj K.Miškinienės į tarybą patekusios ir su R.Malinausko bendražygiais darniai balsavusios Jūratės Burokienės šioje kadencijoje jau nebebus.
S.Skvernelio partija - Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos šiuose rinkimuose gavo 2 mandatus. Įdomu tai, kad sąrašo vedlys Česlovas Jezerskas buvo nureitinguotas į antrą vietą, o pirmasis porinkiminiame sąraše atsidūrė trečioje vietoje įrašytas buvęs policijos pareigūnas Anatolijus Goborovas. Antruoju numeriu S.Skvernelio partijos sąraše buvęs vietos politiko Vido Stašinsko brolis Romualdas Stašinskas į tarybą nepateko liko ketvirtas. Rinkimuose nepasisekė ir su S.Skvernelio partija politinę laimę bandžiusiam buvusiam darbiečiui Renaldui Maziukui, kuris iš 8-o vietos pašoko tik į 4-ąją. Į vietos tarybą su šiuo sąrašu nesėkmingai mėgino patekti ir seimūno Zenono Streikaus žmona Danutė, taip ir nepakilusi aukščiau 9-os vietos.
Panaši situacija ir kitur
Kovo 5 d. vykusių savivaldos rinkimų rezultatai Druskininkuose, panašu, ypatingo šoko niekam nesukėlė. Panaši situacija formuojasi ir Kaune, Druskininkuose, Širvintų ir Akmenės rajonuose. Absoliučia balsų dauguma Kauno meru trečią kadenciją iš eilės išrenkamas verslininkas Visvaldas Matijošaitis, nepaisant visų korupcijos skandalų savivaldybėje, perspėjimų apie neskaidrumą ir jo paties ryšio su verslu, iki šiol veikiančiu Rusijoje, Vičiūnai. V. Matijošaitis daug kritikos sulaukia ir dėl elgesio su žurnalistais, - apie rinkimų rezultatus šią savaitę rašė naujienų portalas www.delfi.lt.
Vienvaldystė taip pat pasireiškia ir Druskininkuose, Akmenės ir Kauno rajonuose, Birštone, Palangoje, Neringoje. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas šiose pareigose skaičiuoja trečią dešimtį, o nuo 2015-ųjų jį gyventojai meru išrenka pirmuosiuose rinkimų turuose, - mini delfi.lt.
Rinkimus daugelyje savivaldybių, kur merai jau išrinkti, laimėjo ne politikai, kurie teoriškai turėtų remtis idėjomis, o tiesiog apsukrūs žmonės ir geri vadybininkai, gebantys viską, ką gali, išspausti iš vadinamojo administracinio resurso. Ir nepadėjo jokie parodomieji įtarimų skelbimai ar suėmimai. Jie ir nepadės, nes Lietuva, matoma iš Vilniaus, atrodo visiškai kitaip, nei Lietuva, matoma iš kurio nors kurortinio ar pasienio miestelio, - naujienų portale www.delfi.lt, nuomonių skiltyje Pagrindiniai laimėtojai rinkimuose skurdas ir baimė, lygiai prieš ketverius metus minėjo Arūnas Milašius. - Spėkite, ką galvoja kuklus savivaldybės ar kitos biudžetinės įstaigos darbuotojas, plušantis rajono centre už kuklią algą. Apie demokratiją, permainų skonį ir naujus iššūkius, kuriuos iš televizoriaus deklaruoja nacionaliniai lyderiai, ar tiesiog apie tai, kaip išmaitinti šeimą ir neprarasti darbo?. Žmogui, kuriam artėja pensija, o už pečių tik keli dešimtmečiai darbo valstybiniame sektoriuje, rasti kitą pragyvenimo šaltinį gūdžioje provincijoje praktiškai neįmanoma. Jis tikrai eis į rinkimus ir atsives visus draugus bei pažįstamus, nes sprendžiamas jo ir jo šeimos likimas. Tokie valstybės tarnautojai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai milžiniška jėga ir vertina stabilų ir ramų gyvenimą su jau pažįstamu meru, iš kurio aišku, ko tikėtis. Pridėkime vietos įmonių, kurios maitinasi iš savivaldybės užsakymų, darbuotojus ir savininkus. Įveikti šią masę sudėtinga, - rašė tuomet A.Milašius. - Mes pradedame gyventi tarsi Rusijos Kaukaze, kur valdžią dešimtmečiais išlaiko tos pačios šeimos. Tačiau, skirtingai nuo Kaukazo, kur klanus palaiko centrinė valdžia, mūsų komitetai ir netgi atskirų partijų skyriai, paprastai būna nutolę nuo sostinės. Visos ministerijos ir parlamentas - tradicinių partijų rankose. Vystyti regioną neturint šio užnugario sudėtinga. Tačiau daugumai ilgamečių vadovų to ir nereikia, nes investicijos ir nauji verslai galėtų išklibinti jų valdžios pamatus ir sukelti grėsmę vietiniam verslui kam reikia algas didinančių investuotojų, su kuriais dar reikia dalintis savivaldybės užsakymus?.
Druskonio inf.
Seimo narių gretas papildęs Semeška: esu pasiruošęs
sunkiam darbui ir dideliam krūviui
Jadvyga BELIAVSKA, ELTA
Padėjęs ranką ant Konstitucijos pirmajame pavasario Seimo sesijos posėdyje prisiekė naujas parlamentaras konservatorius Vilius Semeška. Į Seimo TS-LKDS frakcijos darbą įsijungsiantis politikas prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai; gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Seimo nario priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo teisėjas Gintaras Goda. Baigęs skaityti priesaiką, V. Semeška pasirašė vardinį priesaikos lapą.
Po iškilmingos priesaikos ceremonijos V. Semešką gėlėmis, rankų paspaudimais sveikino kolegos. Darbą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje pradedantis Vilius Semeška deleguojamas į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, taip pat planuojamas jo paskyrimas į Antikorupcijos komisiją. Man svarbiausia sąžiningai ir garbingai dirbti stiprinant mūsų valstybę, tarnauti rinkėjams taip, kaip jie iš manęs to tikisi, neprarandant jų pasitikėjimo. Džiaugiuosi, kad TS-LKD frakcija mane deleguoja į ypač svarbų Teisės ir teisėtvarkos komitetą, teigiamai vertindama mano patirtį ir kompetenciją. Esu pasiruošęs sunkiam darbui ir dideliam krūviui. Šiuo metu Lietuvai kaip niekad reikia susitelkimo, greitos reakcijos į geopolitinius įvykius, užtikrinant šalies stabilumą, saugumą bei augančios ekonomikos vystymąsi, sako prisiekęs Seimo narys V. Semeška.
Pasak TS-LKD frakcijos seniūnės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, frakcija pasipildo labai aktyviu, politinės patirties sukaupusiu Seimo nariu. V. Semešką pažįstame kaip itin aktyvų mūsų bendruomenės narį, kurio veikla ilgą laiką buvo nukreipta stiprinant skaidrumo principus politikoje, politinę karjerą pradėjusį Druskininkų savivaldybės taryboje. Todėl jo žinios ir patyrimas, įgytas dirbant savivaldoje, darbas viceministro pareigose Krašto apsaugos ministerijoje, tikrai labai pravers bendrame frakcijos politiniame veikime tiek savivaldos, tiek ir nacionaliniu lygiu, sako R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turintis V. Semeška pastaruosius penkerius metus ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nario pareigas, dirbo frakcijos referentu Seime bei Krašto apsaugos viceministru. Jis turi patirties ir privačiame sektoriuje yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku. Seimo narys V. Semeška yra apsigynęs magistro laipsnį Vilniaus universitete, baigęs bankininkystės studijas Vilniaus aukštesniojoje ekonomikos mokykloje. Jis taip pat yra Lietuvos Šaulių sąjungos narys Antano Juozapavičiaus šaulių 1-ojoje rinktinėje. V. Semeška Seime pakeitė mandato netekusį Kristijoną Bartoševičių, kuris 2020 m. į Seimą buvo išrinktas pagal TS-LKD sąrašą.
Savivaldybių merų ir tarybų rinkimų atgarsiai šalies
žiniasklaidoje
Nuomonių ir straipsnių ištraukos
Ilgamečių merų perrinkimai jau pirmajame ture rodo stagnaciją politiniame lauke stokojant naujų ir stiprių kandidatų, sako politologai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė, docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė ir G. Burbulytė-
Tsiskarishvili BNS teigė, kad savivaldos rinkimų tendencijos bendrai buvo pakankamai tikėtinos. Nuostabą joms kelia didelis ne vienerius metus miestams vadovaujančių merų palaikymas, siekęs po 60-70 ir daugiau procentų. Politologių manymu, tai taip pat rodo stagnaciją tų miestų politiniame lauke.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, jog jai nuostabą sukėlė gausus kai kurių merų palaikymas jau pirmajame ture, tarp jų Palangos, Neringos, Širvintų, Druskininkų ir kitų miestų. Kai kur rinkėjų atiduoti balsai jiems siekė ir iki 70 procentų. Politologų rezultatai nedžiugina: ilgamečių merų perrinkimai pirmame ture žymi politinę stagnaciją, TV3
Mes pamažu, sunkiai realizuojame savo programą susigrąžinti savo valstybę. Daug kam tai galbūt kelia šypseną, bet, kuomet daugelyje Lietuvos savivaldybių yra feodalinės kunigaikštystės, kurias valdo karaliukai, piliečiams yra ką susigrąžinti. (...), žėrė kritiką V. Radžvilas. Giedrė Balčiūtė, Radžvilas: leisiu sau atkreipti dėmesį į vieną specifinį Vilniaus bruožą, delfi.lt
Kokios dekolonizacijos mums reikia? pavadintą Budraitskio esė neseniai su grupe kairiųjų ir bendraminčių iš Lietuvos, JAV ir Rusijos skaitėme ir aptarinėjome vienoje imperializmui ir pokolonializmui nagrinėti skirtų tęstinių skaitymų sesijoje Kaune, socialiniame centre Emma. Po skaitymų ir diskusijų kilo mintis, kad dekolonizacijos perspektyva yra tinkama ir produktyvi, kalbant apie pokyčius savivaldos rinkimams besiruošiančiame Kaune. Kaip atvejis tiktų ir Druskininkai, tačiau kalbėti pirmiausia apie Kauną skatina faktas, kad pats jame gyvenu. Karolis Dambrauskas, Kokios Kauno dekolonizacijos mums reikia?, Šiaurės Atėnai.
Jeigu mes klaustume, kas laimėjo šiuos rinkimus, pirmas į galvą atėjęs atsakymas buvę arba esami dabartiniai merai. Jeigu mes pasižiūrėsime 26 savivaldybėse t.y. beveik pusėje, rinkėjai jau pirmajame ture išsirinko merus, kurie yra ir dabar. Be to, 18 iš šitų merų ateina su daugumomis tarybose. Tai yra labai aiškus ženklas, kad pusėje savivaldybių valdžia nesikeis. Kitaip tariant, jokių pokyčių nebus, Žinių radijo laidoje Dienos klausimas pastebėjo Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.
Jai pritarė ir komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas. Ekspertas juokavo, kad kai kuriems šalies merams turėtų pavydėti net ir neteisėtas autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Pakankamai daug merų, kurie laimi triuškinančiais rezultatais. Kai kuriems iš jų turbūt A.Lukašenka pavydėtų tokių rezultatų santykinai laisvuose rinkimuose. Manau, kad nėra blogai, jei rinkimus laimima 51, 52 ar 55 proc., kaip vyksta Amerikoje, bet, kai laimima 70 ar 80 proc., galima svarstyti apie šiokią tokią demokratijos būklę. Ne tik dėl to, kad kažkas labai klastotų balsavimo biuletenius, bet, kai uždominuoji viešąją erdvę, tu tiesiog išstumi (kitus kandidatus) ir nelabai yra norinčių su tavimi rimtai konkuruoti, pabrėžė M.Lapinskas.
Į tą pačią statistiką, kalbant apie rinkimus, krypsta ir Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės akys. Jos teigimu, tų pačių politikų perrinkimas vėl ir vėl rodo ir naujų lyderių trūkumą. Tai reiškia, kad neatsiranda jokie nauji lyderiai, alternatyvos. Nepaisant to, kad Seimo rinkimuose žmonės vis ieško naujų kandidatų ir balsuoja už naujus, savivaldos rinkimuose šis dalykas visiškai nebegalioja. Visada galima daryti prielaidą, kad tie, kurie jau yra merais ir eina mero pareigas, turi labai nemažus šansus vėl sėkmingai sudalyvauti rinkimuose, Žinių radijuje aiškino R.Urbonaitė. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad dažniausiai tie patys merai ir vėl būna perrenkami ne dėl gerų darbų, o sutelktų administracinių resursų.
Ypač, jeigu savivaldybėse yra nemažai darbo vietų, kurios priklauso būtent nuo pačios vietinės valdžios, kuri tam turi nemažai įtakos. Kitas dalykas, reikia pripažinti, kad ir tos alternatyvos (nėra), konkurencija yra nelabai gera. Kai kur konkurencija net mažėja, nes niekas nebesivargina jos tiems lyderiams sudaryti, apgailestavo politologė. Ji pridūrė, kad anksčiau svarstytas merų kadencijų ribojimas, žiūrint į šiuos rinkimus, nebuvo toks ir prastas siūlymas. Akys krypsta į iškalbingą rinkimų statistiką: dėl kai kurių savivaldybių skamba ekspertų perspėjimai, lrytas.lt
Stebint savivaldybių rinkimus, tenka konstatuoti, kad Druskininkai, Kaunas, Širvintos, Šalčininkai toliau lieka beprincipių kunigaikštukų-verslininkų rankose. Kauno meras atvirai neprisileidžia žurnalistų, Druskininkų meras sukurpė kišeninę Druskininkų žiniasklaidą, Širvintos neatsilieka, o Šalčininkai ir toliau be prošvaisčių. Liūdna, kai matai, kad autoritarinės tendencijos Lietuvoje niekur nedingsta, atvirkščiai, jos atvirai puoselėjamos. Arkadijus Vinokuras, Kažkas ant Lietuvos negerai, LRT.lt
Kristaus amžiaus Nepriklausomybė
Šarūno Mažeikos nuotr./delfi.lt
Romas SADAUSKAS-KVIETKEVIČIUS, www.delfi.lt
Krikščionys tiki, kad Jėzus buvo nukryžiuotas, būdamas 33 metų. Lygiai tiek šiandien sukanka mūsų atkurtai nepriklausomai Lietuvos Respublikai. Žmogui Kristaus amžius mūsų kultūroje visuomet reiškė visiškos asmenybės brandos ribą, tai gal ir sulaukusią tokios sukakties valstybę galime vadinti brandžia? Net o gal ir ypač tada, kai po kiekvienų rinkimų laisvai liejasi raudos, esą ir vėl ne tuos išsirinkome. 1990-ųjų kovo 11 d. po truputį tolsta į praeitį, pamažu virsdama ne realiu šiandien gyvenančių žmonių prisiminimu, o tik kita spalva pažymėtu skaičiumi kalendoriuje ir skirsniu istorijos vadovėliuose. Gimusieji po Nepriklausomybės atkūrimo nebėra tie vaikai, kuriuos šventinių minėjimų organizatoriai kviesdavo padeklamuoti eilėraštį apie laisvę nuo scenos, bet jau brandžios asmenybės. Dabartiniai penkiasdešimtmečiai 1990 m. dar tik mokėsi paskutinėse gimnazijos klasėse.
Todėl nebus visai šventvagiška teigti, kad gyvų prisiminimų apie Kovo 11-ąją turi tik nedidelė gerokai pagyvenusių mūsų visuomenės narių dalis, o visi kiti tenkinasi tuo, ką iš jos sužinojo arba išmoko mokykloje. Apie Lietuvos valstybingumo projekto sėkmingumą jie gali spręsti ne lygindami savo buitį su vėlyvuoju sovietmečiu, bet reikliai vertindami, kaip šių dienų Lietuva atitinka jų lūkesčius. O jei ir lygina, tai tik su gerokai už mus ilgiau savo gerovę kūrusiomis Vakarų Europos šalimis, į kurias buvo išvykę studijuoti ar padirbėti. Kristaus amžiaus Lietuvoje ką tik vyko rinkimai ir kelių neišklibintų iš merų sostų prieštaringų asmenybių perrinkimas jau pirmajame ture mano feisbuko burbule sukėlė nemažai abejonių mūsų demokratijos tvarumu. Tačiau savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose šiemet dalyvavo didžiausia rinkėjų dalis per pastaruosius dvidešimt metų aktyvumas siekė beveik 49 procentus.
Net 49 ar tik 49 procentus? Niekada nepritardavau tiems privalomo balsavimo šalininkams, kurie teigia, kad dalyvavimas rinkimuose yra piliečio pareiga, o už jos nevykdymą reikėtų numatyti baudas.
Mano nuomone, dalyvavimas laisvuose rinkimuose yra ne nuobodi prievolė, o laisvų žmonių privilegija, kurios šimtus metų siekė nesuskaičiuojamos tironų engiamų žmonių kartos. Net ir šiuolaikiniame pasaulyje mes, gyvenantieji liberaliosios demokratijos šalyse, nesudarome žmonijos gyventojų daugumos.
Jeigu žmogus savo noru atsisako galimybės spręsti, kas turėtų vadovauti jo miesto ar rajono savivaldybei, tai nėra jokio reikalo tempti jį už rankovės prie balsadėžės. Atvestos balsuoti tokios nepolitinės būtybės paišo biuleteniuose gyvates arba pažymi pirmą pasitaikiusį, garsiausiai rėkiantį populistą. Privalome gerbti tų žmonių pasirinkimą atiduoti teisę išrinkti valdžią tiems, kas iš tikrųjų nori balsuoti ir supranta savo pasirinkimo pasekmes.
Jeigu per 70 proc. druskininkiečių mano, kad jiems geriausia turėti už kyšius teisiamą merą, tai kodėl aš jiems iš Šadžiūnų pelkių turėčiau aiškinti, kas nutiks, kai jų išrinktąjį pasodins? Palaukim, pamatys patys. Užtat mano mylimuose Lazdijuose rinkimai baigėsi taip, kaip ir prognozavau: rinkimus laimėjo esama merė Ausma Miškinienė ir buvęs meras Artūras Margelis. Antrą kartą antrajame ture susitinkančios poros neišskyrė net Vilma Danauskienė, prisipažinsiu, gerokai viršijusi mano prognozes gavusi net 595 rinkėjų balsus. Vilma bus vienintelė valstietė rajono savivaldybės taryboje ir jau buvo minėjusi, kad bandys toliau derinti politiką su žurnalistės profesija. Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius teigia, kad tos profesijos nesuderinamos, bet V. Danauskienė baksnoja į kitus mūsų klano atstovų dalyvavimo politikoje pavyzdžius ir neketina lengvai nusileisti.
Sveikinu visus kaimynus, kad rajone turime veikiančią demokratiją, kurioje meras neišrenkamas putiniška persvara per pirmąjį turą. Galima skelbti Lazdijus saugoma teritorija ir vežti turistus iš Kauno, Širvintų bei Druskininkų parodyti, kaip veikia gyva demokratija.
Neabejoju, kad likusią iki antrojo rinkimų turo savaitę viešojoje erdvėje dominuos sostinės kandidatų dvikova. Jau dabar akivaizdu, kad Artūrui Zuokui tereikia smarkiau įsukti visi prieš konservatorius naratyvą, ir prinokusi pergalė pati nukris į rankas.
Taip jau buvo 2016 m. Seimo ir 2019 m. Prezidento rinkimų antruosiuose turuose. Valdas Benkunskas gali įveikti šitą TS-LKD politikus lydintį prakeiksmą, jeigu sugebės įrodyti, kad gali būti ne tik sostinėje gausių savo partijos šalininkų, laisviečių ir liberalų, bet ir visų vilniečių meru. Tačiau jo pralaimėjimas bus neišvengiamas, jeigu A. Zuokui pavyks atvesti į rinkimų apylinkes pirmajame ture už Waldemarą Tomaszewskį balsavusius sostinės lenkus ir rusus.
Brandi demokratija tuo ir skiriasi nuo jaunos, kad jos giluminė valstybė gali integruoti į sistemą bet kurį rinkimus laimėjusį populistą ar atsitiktinį nevykėlį ir priversti jį veikti bendrosios gerovės labui. Visos aimanos, esą ir vėl išrinkome ne tą, tik dar kartą patvirtina, kokie laisvi esame, kad kiekvienas pilietis gali viešai kritikuoti ar net tyčiotis iš daugumos pasirinkimo ir vadinti jį klaida. O paskui, blogiausiu atveju, ieškotis darbo kaimyniniame rajone.
Savivaldybių rinkimai sugriovė svarbų mitą, esą per pandemiją kilęs antisisteminių jėgų maištas yra reali politinė galia. Nė vieno iš Lietuvos šeimų sąjūdžio lyderių dalyvavimo rinkimuose negalėčiau pavadinti sėkmingu: Artūras Orlauskas sutriuškintas Kauno rajone, Raimondas Grinevičius krito prie Marijampolės savivaldybės slenksčio. Suvažiavę iš visos Lietuvos į vieną aikštę šeimamaršininkai gal ir gali atrodyti įspūdinga minia, bet grįžę į savo rajonus vėl tampa niekada jokių rinkimų nelaiminčiais provincijos keistuoliais.
Tradicinės opozicijos ir valdančiosios daugumos partijos po Seimo rinkimų gali pasikeisti vietomis, bet jau negali būti nušluotos kažkokios naujos, per vieną naktį feisbuke suburtos, politinės jėgos, kuri siūlytų radikaliai pakeisti valstybės politikos kryptį. Nes Kristaus amžiaus sulaukusi mūsų laisvė subrendo.
Vokietija kompensuos sveikatinimo paslaugas mūsų
sanatorijose
Pacientams iš Vokietijos bus siūloma kompensuoti sveikatinimo paslaugas Lietuvos sanatorijose tai šių metų kovo 1 d. paskelbė Nacionalinė tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų organizacija Vokietijoje EU-Patienten, išleidusi rekomendacijas Vokietijos privalomojo sveikatos draudimo organizacijoms dėl sveikatinimo paslaugų Lietuvos kurortuose. Pripažinta, kad mūsų kurortuose veikiančios sanatorijos, jų paslaugų kokybės lygis atitinka Vokietijos privalomojo sveikatos draudimo įstaigų keliamus reikalavimus.
Labai džiaugiamės, kad Lietuva pateko tarp užsienio šalių, į kurias rekomenduojame vykti sveikatintis. Lietuvos sveikatinimo organizacijas atstovauja Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, kuri yra tarptautinės asociacijos Quality in Health Prevenion e.V narė. Mes vertinome šios asociacijos narius ir galimybę sertifikuotis EuropeSpa med pažymėjimais, užtikrinančiais aukštesnę paslaugų kokybę, lyginant su kitų Europos šalių sanatorijomis, - pažymi tarptautinės asociacijos Quality in Health Prevenion e.V vadovas dr. Kurt von Stroch.
Tai ypatingai svarbi ir reikšminga žinia Lietuvai, kuri šio pripažinimo siekė jau eilę metų. Pagaliau ir mūsų šalis yra įtraukta į Europos sveikatos turizmo žemėlapius, kas yra nepaprastai svarbu žinant mūsų sanatorijų įdirbį, požiūrį į kokybę, personalo kompetenciją. Klausimas dėl Vokietijos ligonių kasų yra labai svarbus tiek kurortams, tiek sanatorijoms, jis buvo keliamas jau labai ilgą laiką, todėl džiugina, kad po vertinimo procedūrų turime žalią šviesą dirbti su Vokietijos privalomojo sveikatos draudimo organizacijomis, pastebi Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Pažymėtina, kad Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos duomenimis, klientai iš Vokietijos visuomet sudarė Asociacijos narėse didžiausią užsienio klientų grupę. 2022 m. sveikatinimosi tikslais į Lietuvą atvyko tūkstančiai klientų iš Vokietijos, kurie vidutiniškai praleido 10 nakvynių. Tai vis dar mažiau lyginant su priešpandeminiais 2019 m., kai iš Vokietijos atvyko daugiau nei 11 tūkst. klientų, kurie vidutiniškai praleido 12 nakvynių sveikatinimo įstaigose.
Jau daug metų klientai iš Vokietijos, net ir negaudami kompensacijų iš ligonių kasų, savo sveikatinimui rinkdavosi Lietuvą dėl itin aukštos paslaugų kokybės, profesionalių specialistų, mūsų gydomojo purvo ir mineralinio vandens. Vokietijos sveikatos priežiūros sistema kelia labai aukštus kokybės standartus, todėl labai džiaugiamės tokiu pripažinimu. Pats įrodinėjimo procesas tikrai nebuvo lengvas, truko ne vienerius metus. Labai dėkojame ir Valstybinei ligonių kasai, kuri padėjo kolegoms iš Vokietijos įrodyti, jog atitinkame aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus, - sako Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas ir Eglės sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda.
Lietuvos kurortinis gydymas ir sveikatinimas yra viena iš didžiausią potencialą turinčių turizmo sričių. Lietuvos kurortai su juose veikiančiomis sanatorijomis, sveikatinimo įstaigomis yra ypač gerai vertinami ir žinomi visoje Europoje. Pernai metais net 27 proc. visų į Lietuvą atvykusių Vokietijos piliečių nakvynių praleista būtent mūsų šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose.
Tikime, jog gavę galimybę dalį savo sveikatinimosi išlaidų susigrąžinti iš Vokietijos ligonių kasų, dar daugiau šios šalies piliečių savo sveikatinimui rinksis Lietuvą, tai padės sukurti daugiau darbo vietų mūsų šalies kurortuose,-pažymi Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič.
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos/BNS inf.
Romo Kalantos žygdarbis ir jo liudininkai Druskininkuose
Aldona JAKAVONIENĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Kovo 10 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos (Kovo 11-osios) išvakarėse, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas skaitė paskaitą Druskininkų Trečiojo amžiaus universitete. Paskaitos tema: Laisvės kaina: Romo Kalantos žygdarbis gyvas.
Renginio Druskininkų švietimo centre metu lektorius pristatė dr. Ramūno Trimako sudarytą straipsnių ir pranešimų rinkinį Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus 19722022. Knygą praeitų metų pabaigoje išleido LGGRTC kartu su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu.
Dr. Arūnas Vyšniauskas yra vienas iš šios knygos autorių, paskelbęs joje beveik 4 autorinių lankų apimties mokslinį straipsnį Sakralinė Romo Kalantos auka, jaunimo neramumai Kaune ir katalikų padėtis Lietuvoje pagal 1972 m. užsienio spaudos pranešimus. Paskaitos metu lektorius akcentavo, kad Romas Kalanta savo tragiškai ugningu protestu pagrindinį tikslą pasiekė.
1972 m. gegužės 21 d., praėjus savaitei po viešo susideginimo akto Kauno muzikinio teatro sodelyje, užsienio korespondentams Maskvoje jau gavus patikimesnių žinių apie susideginusio jaunuolio mirtį ir vėliau kilusius neramumus Kaune, šias naujienas ėmė pranešinėti daugelio pasaulio šalių radijo stotys ir televizijos studijos. Nuo kitos dienos, t. y. gegužės 22-osios, tos naujienos pakliuvo į užsienio spaudą, daugeliu atvejų dėtos į pirmuosius laikraščių puslapius su komentarais ir analitinėmis įžvalgomis. Tų publikacijų užsienio periodikoje globaliniu mastu žiūrint buvo tūkstančiai, jei žiūrėtume per ilgesnį laikotarpį. Apie viešai susideginusį katalikų jaunuolį, po to kilusias masines demonstracijas ir neramumus Kauno gatvėse, jų malšinimą, o taip pat Sovietų Sąjungos pavergtą Lietuvą kalbėjo ir rašė visame pasaulyje: nuo Singapūro iki Brazilijos, nuo Romos iki Vašingtono, nuo Reikjaviko iki Sidnėjaus, nuo Naujosios Zelandijos iki Britų salų ir t.t.
Tada, už vadinamosios geležinės uždangos Šaltojo karo metais, kapitalistinių šalių spauda prievarta į SSRS inkorporuotos Lietuvos gyventojams buvo praktiškai neprieinama. Dabar gi, masinio senųjų periodinių suskaitmeninimo užsienio šalyse dėka, pasidarė įmanoma prieš pusę šimtmečio pasaulyje leistus laikraščius ir žurnalus skaityti per internetą. Apie tai ir buvo kalbama paskaitoje, palyginant kaip 1972 m. gegužės įvykius Kaune nušvietė sovietinė žiniasklaida ir visiškai skirtingai Vakarų šalių žiniasklaidos agentūros bei masinės informacijos priemonės. Renginio pabaigoje gausiai susirinkę Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto dalyviai, gyvieji ano laikmečio liudininkai, pasidalijo atsiminimais apie jų jaunystėje, 1972 m. gegužę, patirtus įspūdžius, kurie neišblėso iki šių dienų.
Lipliūnai Švendubrėje
Prie gražaus stendo apie Lipliūnus, pastatyto prie Švendubrės autobusų stotelės, vietiniai gyventojai kraipo galvas ir nejaukiai pasijunta, tarsi būtų pasisavinę kaimynų iš anapus Nemuno gamtos privalumus. Teisybės vardan turiningas stendas apie Nemuno salas prie Lipliūnų ir ten perinčius retus paukščius privalėtų stovėti šalia autobusų stotelės Lipliūnuose, o ne Raigardo slėnio įkalnėje, prie mūsų kaimo autobusų stotelės, kur jau stovi Švendubrės plano stendas su vietine istorine bei gamtine informacija,- samprotauja ir pataria pašnekovas švendubrėnas.
Druskonis įsitikino, jog stendų gausa prie Švendubrės autobusų stotelės primena pakelės muziejinę ekspoziciją. Vienas iš stendų kartu su Švendubrės lankytinų vietų žemėlapiu ir įtaigiomis nuotraukomis informuoja, jog tai senas gatvinis rėžinis kaimas, architektūros paminklas, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1620 metų. Kaimas glaudžiasi šalia Raigardo slėnio. Raigardas, šventoji dauba, susiformavo prieš 5000 metų. Slėnyje užfiksuotos 32 senovinės gyvenvietės. Raigardo slėnį ir Švendubrę buvo labai pamėgęs M.K.Čiurlionis. 1907 m. jis nutapė įžymų, tikroviškais bruožais paremtą triptiką Raigardas. Laukuose auga senas senasis ąžuolas, kuris, kaip manoma, įkvėpė M.K.Čiurlionį nutapyti paveikslą Sonata IV Andante. Legendomis ir padavimais garsėja mitologinis Švendubrės akmuo su dubenėliais, dar vadinamas Velnio akmeniu. Tai dešimtasis pagal dydį Lietuvos riedulys, - cituojame stende apie Švendubrę pateiktą informaciją, kurioje galbūt aptiksite naujų, dar jums negirdėtų faktų.
Arčiau Švendubrės autobusų stotelės pastatytas stendas Lipliūnai nuotraukomis ir aprašymais primena Nemuno upėje ties pastaruoju kaimu smėlio ir žvyro sąnašines salas, retų paukščių pamėgtą 60 ha ploto teritoriją. Ten 2009-2010 m. kūrėsi daugiau kaip 50 porų mažųjų žuvėdrų, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tuo metu tai sudarė 10 proc. visos šalies šių paukščių populiacijos. Be to, 2008-2009 m. šiose Nemuno salose prie Lipliūnų perėjo daugiau kaip 40 porų upinių žuvėdrų. Vėliau dėl natūralių ekologinių pakitimų smėlio ir žvyro salos apaugo aukšta žole, krūmais ir tapo nebetinkamomis žuvėdroms perėti. Projekto metu Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva salose buvo pašalinta sumedėjusi augalija, o nuolatiniais šienavimais suformuota žemaūgė žolių danga. Be to, žemsiurbėmis išvalyta upės vaga, nes sausringomis vasaromis salas nuo kranto skiriantis upės ruožas nusekdavo ir jos tapdavo lengvai pasiekiamos plėšrūnams.
Paukščiai įvertino įvykusius pokyčius ir vėl sugrįžo į Lipliūnų salas. 2019 m. vienoje iš salų perėjo daugiau kaip 50 porų upinių žuvėdrų, apie 30 porų mažųjų žuvėdrų, apie 15 porų rudagalvių kirų, apie 10 porų pempių, kelios upinių kirlikų, raudonųjų tulikų ir krantinių tilvikų poros. Veisimosi metu tose salose pastebėta ir gaidukų, tikučių, o migracijos metu apsistoja tilvikinių paukščių būriai. Salose šalia Lipliūnų lankosi saugomos ūdros. Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva šiai salų teritorijai, esančiai Druskininkų savivaldybėje, suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, skirtas mažosios žuvėdros apsaugai.
Stendas Lipliūnai, kažkodėl stovintis Švendubrėje, parengtas Lietuvos ornitologų draugijos kartu su partneriais įgyvendinant ES LIFE programos lėšomis finansuojamą projektą gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje.
Druskonio inf.
Lipliūnų ir kiti stendai prie Švendubrės autobusų stotelės primena pakelės muziejinę ekspoziciją
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
