Kiek mokesčių mokėtojams kainuoja išlaikyti valdininkų
armiją?
Valstybės kontrolė neseniai pateikė viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų apžvalgą, atskleidusią, jog mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma valdininkų armija toliau auga sparčiais tempais, nepaisant to, jog Lietuvoje gyventojų skaičius traukiasi. Biudžeto pinigais maitinamos šiltos darbo vietos vilioja užtikrintomis socialinėmis garantijomis ir didėjančiais valdininkų atlyginimais. Remiantis statistika, viešajame sektoriuje dirba maždaug kas penktas užimtasis Lietuvoje. Kaip matyti iš Valstybės kontrolės ataskaitos, didžiausios vidutinės valdininkų algos Dzūkijoje 2023-2024 metais fiksuotos Druskininkuose ir Alytuje.
Pagal viešai skelbiamą informaciją, daugiau kaip du dešimtmečius mero kėdėje sėdinčio R.Malinausko priskaičiuotas darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5 tūkst. 624 eurus. Ar jūs, mokesčių mokėtojai, galite pasigirti bent panašia alga?
Didžiausios vidutinės algosDzūkijoje - Alytuje ir Druskininkuose
Valstybės kontrolė neseniai parengė viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalgą, kuri atskleidžia, kaip trumpuoju laikotarpiu (20232024 m.) pakito darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus dinamika, lyginant atskirų institucijų ir pareigybių grupių atlyginimų skirtumus.
Kaip matyti iš minėtos apžvalgos, šiuo laikotarpiu didžiausias atlyginimų augimas tarp Alytaus apskrities savivaldybių administracijų fiksuotas Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių valdininkijoje. Pirmojoje darbo užmokesčio vidurkis užpernai buvo 2 tūkst. 497 eurai, pernai 2 tūkst. 688 eurai iki mokesčių. 2023-aisiais Druskininkų savivaldybėje valdininkų algų vidurkis siekė 2 tūkst. 168 eur, pernai - 2 tūkst. 482 eur, neatskaičius mokesčių. Alytaus valdininkams jis vidutiniškai padidėjo 8 proc., Druskininkų net 14 proc.
Kaip skelbiama viešame įmonių registre rekvizitai.lt, šiuo metu Druskininkų savivaldybės administracija turi 129 darbuotojus, o jų algų vidurkis gegužės 1 d. duomenimis dar padidėjęs 2 tūkst. 803 eurų ant popieriaus.
Alytaus savivaldybės administracija 2023-iaisiais turėjo 177 darbuotojus, 2024-aisiais 187, t.y. 5 proc. daugiau. Druskininkų savivaldybėje, palyginus minėtus metus, valdininkų taip pat padaugėjo 5 proc. nuo 122 iki 129.
Lazdijų rajono valdžia su mažiausiomis algomis
Po Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių administracijų pagal Valstybės kontrolės skelbiamų algų dydį per praėjusius dvejus metus rikiuojasi Varėnos rajono savivaldybės administracija: čia užpernai algų vidurkis buvo 1 tūkst. 857 eurai, pernai 1 tūkst. 993 eurai iki mokesčių. Tai reiškia, kad Varėnos rajono valdininkams atlyginimas pakilo 7-iais proc. Per šį laikotarpį Varėnos valdžios darbuotojų padaugėjo nuo 170 iki 187, arba 10 proc. Šiuo metu Varėnos rajono savivaldybės administracija jau turi 199 valdininkus, kurių vidutinis atlyginimas 2 tūkst. 244 eurai, neatskaičius mokesčių.
Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje nuo 2023-iųjų iki šiol išlieka mažiausi atlyginimai tarp Alytaus apskrities savivaldybių administracijų. Čia užpernai jų vidurkis buvo 1 tūkst. 542 eurai, pernai 1 tūkst. 661 euras, šiuo metu 1 tūkst. 846 eurai ant popieriaus. Tai reiškia, kad Lazdijų valdininkams darbo užmokestis pakilo 8-iais proc.
Palyginti 2023-iuosius su 2024-aisiais, Lazdijų rajono savivaldybės valdžioje valdininkų padaugėjo nuo 194 iki 198, arba 2-iem proc. Rekvizitai.lt duomenimis, dabar Lazdijų rajono savivaldybės administracija darbuojasi su 196 žmonėmis.
Merų algos maždaug panašios
Iš Lietuvos savivaldybių interneto puslapiuose skelbiamos informacijos apie merų atlyginimus matyti, kad algas Alytaus apskrities savivaldybių vadovai gauna beveik vienodus.
Šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 5 tūkst. 713 eurų, Alytaus rajono merės Rasos Vitkauskienės 5 tūkst. 436 eurai, Druskininkų mero R.Malinausko 5 tūkst. 624 eurai, Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės 5 tūkst. 356 eurai, Varėnos rajono mero Algio Kašėtos 5 tūkst. 344 eurai.
2023-ųjų vasaros pradžioje Seimui nustačius savivaldybių tarybų nariams atlyginimą, taip pat buvo padidinti ir merų atlygiai. Įstatymo pataisas inicijavę Seimo nariai paskaičiavo, kad nuo 2023 m. liepos visi merai uždirba maždaug 40-čia procentų daugiau nei gavo iki tol.
Perskaičiuoti merų atlyginimų koeficientai dabar yra susieti su miesto ar rajono gyventojų skaičiumi. Dauguma Lietuvos merų, 37, gauna beveik vienodą atlyginimą kiek daugiau nei 5 tūkst. 300 eurų neatskaičius mokesčių. Šiose savivaldybėse gyvena nuo 15 iki 50 tūkstančių žmonių.
Didžiausius atlyginimus, nuo 6000 iki 6300, uždirba Šiaulių, Klaipėdos, Kauno miestų merai. Taip pat Kauno ir Vilniaus rajono bei Vilniaus miesto vadovai.
Seimo narių skaičiavimais, kiekvienam merui atlygis didėjo nuo 1000 iki pusantro tūkstančio eurų prieš mokesčius.
Pagal įstatymo pataisą dabar visiškai nesvarbu, kiek ilgai savivaldybių vadovai yra įsisėdėję savo kėdėse, svarbiausias rodiklis šiuo metu, skaičiuojant merų algas, savivaldybės gyventojų skaičius. Priėmus šias pataisas, dejavo ne vienas nepakeičiamasis. Aš galvočiau, kad jeigu viską įskaičiuoti, tai mano atlyginimas konkrečiai nuo ano, to senojo, įskaičiuojant ir kompensacijas, padidėjo tik 200 eurų, 2023-aisiais skundėsi ilgametė Birštono merė N.Dirginčienė, jog, pakeitus tvarką, merams neskaičiuojamas valstybės tarnybos stažas. Priešingai nei Birštono nepakeičiamoji, beveik tris dešimtmečius Pasvalio rajonui vadovaujantis Gintautas Gegužinskas pretenzijų tuomet niekam nereiškė. Kiek valstybė moka tau, dirbančiam tokiose pareigose, tiek ir vertas esi. O svarstyti daug, mažai galima pasirinkti kitą darbą, jeigu nepatinka, kalbėjo jis.
Tarybos nariams atlyginimai už kelias posėdžių valandas
Po garsiai nuskambėjusio ir vis dar tebesitęsiančio čekučių skandalo 2023-aisiais buvo pakeisti įstatymai: dabar savivaldybių tarybų nariai gauna nebe išmokas kaip anksčiau, kurias reikėdavo pagrįsti konkrečiais dokumentais, bet jau nustatyto dydžio atlyginimą, t.y. dabar tarybos nariams už posėdžius gaunant pinigus nebereikia pateikinėti jokių čekučių.
Pagal naujas įstatytymo pataisas savivaldybės tarybos nariams už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, yra atlyginama ir nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui ir savivaldybės tarybos komitetų bei nuolatinių komisijų pirmininkams nustatytas 20 proc. didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas, jų pavaduotojams 10 proc. didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas.
Tai, kad čekučių skandalas rezultate ne kaip reikiant pamokė, o atvirkščiai tik
pamalonino Lietuvos savivaldybių tarybos narius, 2023-aisiais stebėjosi daugelis žmonių. Kai gyventojai juos rinko, etatinis atlyginimas jiems nepriklausė. Politikai galėjo gauti darbo valandų apmokėjimą ir išmokas kanceliarinėms išlaidoms. Po čekiukų skandalo, kai visuomenei tapo žinoma, kaip daugelio savivaldybių tarybų nariai nesąžiningai naudojo tokias kompensacijas, Seimas jas panaikino, o įsiskandalijusius politikus apdovanojo solidžiu darbo užmokesčiu, kuris
siekia 20 procentų mero algos, - tuo metu rašė šalies laikraščiai.
Praėjusios kadencijos Druskininkų savivaldybės tarybos nariai savivaldybės administracijai galėjo teikti išlaidas 290 eur išmokai per mėnesį gauti. Dabar jau Druskininkų savivaldybė skelbia, kad šių metų gegužę eiliniai tarybos nariai gavo po 1 tūkst. 124 eur ant popieriaus kiekvienas. Komitetų ir komisijų pirmininkams pridedama dar daugiau - 20 proc. nuo pagrindinio Tarybos nario atlyginimo (1 tūkst. 349 eur per mėn. ant popieriaus), pavaduotojams 10 procentų (1 tūkst. 237 eur per mėn. ant popieriaus).
Galbūt kam nors gali pasirodyti, kad tai gana menki pinigai, tačiau žinant, kad visi tarybos nariai dirba ir kitose darbovietėse, turi kitas pajamas, priskaičiuotas daugiau kaip tūkstantis eurų prie pagrindinio atlyginimo už kelias valandas posėdžių per mėnesį neblogas socialiai draudžiamas priedas. Juk kartą per mėnesį vykstantis vienas tarybos posėdis ir vienas ar du komiteto posėdžiai dažnai netrunka nė poros valandų, - stebisi žmonės.
Druskonio inf.
Nemune pradėtais tyrimais siekiama nustatyti jo taršą,
vėliau bus bandoma ją sumažinti
Nemuno sala ties Lipliūnais
Siekiant sumažinti Nemuno taršą, naujai įkurtas labdaros ir paramos fondas Nemunas 2.0 pradeda šios upės vandens tyrimus, trečiadienį pranešė fondas.
Mokslininko, ichtiologo, fondo Nemunas 2.0 valdybos nario Kęstučio Skrupskelio teigimu, didžiausios Lietuvos upės tyrimai pradėti šiemet.
Jais siekiama vykdyti sistemingą Nemuno monitoringą didžiausius ir išsamiausius Nemuno tyrimus istorijoje. Vėliau, išmatavus jo taršą ir aptikus stipriausiai paveiktas Nemuno zonas, bus siekiama užkardyti taršą.
Pasak fondo Nemunas 2.0, tyrimai pradėti viršutinėje Lietuvos teritorijoje tenkančioje upės atkarpoje, tarp Nemuno įtekėjimo į Lietuvos teritoriją Baltarusijos pasienio, netoli Kapčiamiesčio iki Punios šilo. Mokslininkai mano, kad svarbu įvertinti, koks vanduo yra atplukdomas iš kaimyninės Baltarusijos ir kuo jis užterštas.
Vėliau tyrėjai keliaus pasroviui ir vertins, kokį poveikį Nemunui daro Druskininkai. Taip pat bus vertinamas ir Druskininkų valymo įrenginių efektyvumas.
Taip pat bus tiriamas Nemuno vanduo Merkinėje bei negausiai urbanizuotame, žemiau Merkinės esančiame ruože, kur miškų apsuptyje tekantis Nemunas yra mažiausiai tiesiogiai paveiktas žmogaus įtakos.
Fondo teigimu, vėliau planuojama ištirti ir Alytaus Nemunui daromą poveikį.
Anot K. Skrupskelio, dabartinė Nemuno būklė žinoma iš ankstesnių metų tyrimų duomenų, tačiau tokios mokslinės informacijos yra labai mažai.
Bendra būklė, keliaujant pasroviui, palaipsniui blogėja. Iš esmės tai lemia pasklidosios taršos, daugiausiai žemės ūkio poveikis bei miestų išskiriama tarša, nuotekos. Šių metų pirminiai tyrimai rodo, kad ne Baltarusija yra upės būklės blogėjimo pagrindinė priežastis, pranešime cituojamas K. Skrupskelis.
Jo teigimu, esminė Nemuno ekologinės būklės blogėjimo priežastis yra Kauno hidroelektrinės patvanka.
Upės fragmentacija, jos hidrologinio režimo išniekinimas, negrįžtamai paveikė upę. Deja, bet ir pasklidoji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio, yra lyderis vertinant neigiamai upės ekologinę būklę veikiančius faktorius, teigė ichtiologas.
Anot Nemunas 2.0, prie šios iniciatyvos jungiasi daugybė mokslininkų, aplinkosaugos aktyvistų, žinomų visuomenės veikėjų, pavyzdžiui, gamtos fotografas Marius Čepulis bei plaukikė Rūta Meilutytė.
Labdaros ir paramos fondas Nemunas 2.0, įkurtas, siekiant sumažinti Nemuno taršą ir užkirsti kelią bioįvairovės nykimui bei sumažinti grėsmę upėje besimaudantiems žmonėms.
