Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Planuojama parduoti mokymo centrą „Dainava“
VRM atsisako penkių pavaldžių įstaigų, atliekančių ministerijai nebūdingas funkcijas 


                                                         www.hotel-dainava.lt nuotr.


                                                          www.centrasdainava.lt inf.

    Pasak ELTOS pranešimo, įgyvendinant Vyriausybės programą, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sudaryta Viešojo valdymo tobulinimo grupė įvertino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pavaldžių įstaigų vykdomą veiklą ir funkcijas. VšĮ Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai, VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ ir VšĮ VRM Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bus likviduotos, o jų turtas perduotas Turto bankui. 
   „Kartu su pareigūnų bendruomene per 2022 m. bus parengtas profesinių ligų prevencijos ir reabilitacijos paslaugų teikimo modelis, kuris atlieps pareigūnų poreikį laiku gauti aukščiausios kokybės paslaugas. Planuojama didinti finansavimą pareigūnų reabilitacijos paslaugoms ir siekti, jog jų kasmet gautų bent 10 proc. pareigūnų“, - pranešė ELTA.
   „Nepriimtina, kad pareigūnai paskirtos reabilitacijos turi laukti trejus metus. Iki šiol gajos nomenklatūrinės tradicijos stabdo pokyčius ir mažina reabilitacijos paslaugų prieinamumą pareigūnams. Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas. Reabilitacijos paslaugos pareigūnams turi būti prieinamos skaidriai, greitai ir kokybiškai“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos, ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams. Taigi šių sanatorijų paslaugos orientuotos į plačiosios visuomenės ir privilegijuotų asmenų, o ne į pareigūnų poreikius. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad 2020 m. „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai. Panaši ir „Dainavos“ situacija – čia praėjusiais metais reabilitacijos paslaugų suteikta 459 pareigūnams, o valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo paslaugų – vos 18 pareigūnų.    Peržiūros metu nustatyta, kad iš visų VRM pavaldžių įstaigų mažiausią dalį paslaugų vidaus reikalų sistemai suteikia Kultūros, pramogų ir sporto rūmai – 2021 m. nesudaryta nė viena sporto paslaugų arba kultūros srities sutartis. Minėtuose rūmuose dėl neapšiltintų pastato sienų susidaro dideli šildymo kaštai, todėl dar 2014 m. buvo atjungtas daugelio patalpų šildymas ir dabar veiklai ištisus metus naudojama tik apie 46 proc. pastato ploto. VRM atsisako savininko teisių ir į nemokiu pripažintą VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centrą bei BĮ koncertinę įstaigą VRM reprezentacinį pučiamųjų orkestrą. Bendrystės centro socialinės veiklos bus tęsiamos kitomis formomis, o Vilniaus švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia liks ir toliau pavaldi VRM.   Reprezentacinis pučiamųjų orkestras nebus likviduojamas – jis grįš Policijos departamento žinion, iš kur istoriškai kildinamas. Orkestrui kasmet skiriami VRM asignavimai sudaro šiek tiek daugiau nei 0,5 mln. eurų. VRM nebūdingas paslaugas teikiančių įstaigų likvidavimo planą ministrė aptarė su minėtų įstaigų vadovais ir pareigūnų profesinėmis sąjungomis. Numatomiems pokyčiams įgyvendinti numatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis. Vidaus reikalų sistemoje iš viso yra 38 pavaldžios įstaigos, veikiančios kaip atskiri juridiniai asmenys“, - rašoma ELTOS pranešime.
   Apie planus atsisakyti nebūdingų funkcijų VRM jau buvo pranešusi prieš dešimt metų – 2011 m. pavasarį. Tuomet žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimai jog šešių ministerijoms pavaldžių mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigų nekilnojamas turtas, tarp jų ir centro „Dainava“, turėtų būti perduotas Valstybės turto fondui (VTF). Tuomet buvo nurodyta šios procedūros planuojamo įgyvendinimo data - iki 2012 metų sausio 1 dienos. Tačiau tuomet nieko taip ir neįvyko. Kalbama, kad 2011-aisiais šis VRM planas, panašu, buvo sulaukęs nemenko pasipriešinimo.
   VRM priklausančiam centrui „Dainava“ daugiau kaip 20 metų vadovavo Zenonas Streikus, dabartinis seimūnas nuo Druskininkų. Pastarajam 2016-aisiais tapus Seimo nariu, VRM paskelbė konkursą į atsilaisvinusią “Dainavos” vadovo kėdę. Šios pareigos, redakcijos žiniomis, domino nemažai žinomų pavardžių Druskininkuose. Konkurse tuomet dalyvavo penki pretendentai. Paskelbus jo rezultatus, paaiškėjo, jog centro „Dainava“ vairas buvo patikėtas buvusiai Z.Streikaus pavaldinei, šios įstaigos mokymo dalies vadovei Vestai Janeikienei. 
   Pats Z.Streikus apie dabar artėjančius pokyčius „Dainavoje“ , matyt, turėtų žinoti neblogai: kaip matyti iš seimūno privačių interesų deklaracijos, Z.Streikaus žmona ir dabar dirba centre „Dainava“: nuo 1996 m. darbo santykius su „Dainava“ turinti Danutė Streikuvienė eina vyr.mokymo renginių organizatorės pareigas.
   Centro „Dainava“ tinklalapyje pateiktoje informacijoje nurodoma, kad 2021 m. 2 ketv. įstaigoje dirbo 82 darbuotojai. Skelbiama, kad centro “Dainava” direktorės vidutinis nustatytasis darbo užmokestis 2020 m. buvo 3 tūkst. 277,12 eur per mėnesį, trečiąjį šių metų ketvirtį – 2 tūkst. 824,92 eur.
   Pagal centro „Dainava“ finansines ataskaitas matyti, kad 2019 m. „Dainava“ baigė su 10 tūkst. 465 eur grynuoju pelnu, o 2020 m. ši įstaiga uždirbo 32 tūkst. 447 eur grynojo pelno. 

„Druskonio“ inf.

 

 

  Mobilizuoti kariai Druskininkuose įsikūrė ne ten, kur
  geriausia
Indrė JURČENKAITĖ, aktualijų žurnalistė, 15min

   Dėl migrantų antplūdžio pajėgas aktyvavę Lietuvos kariai Druskininkuose įsirengė stovyklą. Kariuomenė siekė įsikurti savivaldybės valdomame pakilimo take, bet stovykla iškilo verslininkams priklausančioje teritorijoje, kurią šie sutiko suteikti neatlygintinai. Kodėl? Kariuomenės ir savivaldybės versijos skiriasi. 
   Papildomus pajėgumus Lietuvos kariuomenė aktyvavo tada, kai pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis dėl masinio migrantų antplūdžio – Druskininkuose nuspręsta įrengti priešakinę operacijų bazę. Tam, pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, tiko kelios vietos, bet labiausiai – savivaldybės valdomas pakilimo takas, esantis šalia pasienio užkardos. 

Pakilimo takas – prioritetinė vieta 

   „Aktyvavus papildomus pajėgumus nedelsiant buvo atliktas vietovės vertinimas ir identifikuotos vietos Druskininkuose, kur būtų patogu įrengti priešakinę operacijų bazę – vietą, esančią kaip įmanoma arčiau užduočių vykdymo vietos – pasienio. 
   Pasirinktos kelios vietos, kurios potencialiai atitiktų reikalavimus priešakinės operacijų bazės įrengimui – dėmesys buvo kreipiamas į privažiavimo kelius, plotą, paviršiaus pagrindą, taip pat – ar yra galimybė prisijungti prie esamų komunikacijų. Dėl šių kriterijų, taip pat ir dėl arti esančių VSAT (Valstybės sienos apsaugos tarnybos – 15min) komunikacijų, pirmuoju prioritetu numatytas pakilimo takas, esantis šalia VSAT Druskininkų pasienio užkardos“, – atsakyme 15min dėstė kariuomenė. 
   Dėl šios ir dar kelių vietų prioriteto seka kariuomenė nurodė besikreipusi į jų savininkus. Tai buvo daroma užklausiant tiesiogiai. „Tokiais atvejais kariuomenė klausimus sprendžia tiesioginiais arba telefoniniais pokalbiais, nes oficialių raštiškų užklausimų 
siuntimas atimtų brangų laiką ekstremaliose situacijose, o vietos prieinamumo negarantuoja. O tiesioginis derinimas leidžia užtikrinti greitą reakciją ir tai yra vienas iš pagrindinių faktorių, leidusių kariams sėkmingai ir operatyviai paremti VSAT bei apsaugoti Lietuvos žmones“, – tikino kariuomenė. 

Tiesiogiai kreipėsi į vicemerą 

   Pirmiausia dėl pakilimo tako naudojimo buvo susisiekta su Druskininkų savivaldybės vicemeru Linu Urmanavičiumi. Jis esą davė neigiamą atsakymą. „Dėl pirmos prioritetinės vietos, tinkamos priešakinei operacijų bazei, lapkričio 9 dieną Lietuvos kariuomenės Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono atstovas telefonu susisiekė su Druskininkų savivaldybės vicemeru. 
Į kariuomenės atstovo klausimą, ar būtų galima kariuomenės reikmėms (stovyklos įrengimui, apgyvendinti karius, kurie remia VSAT) pasinaudoti Druskininkų miesto savivaldybės valdomu pakilimo taku prie VSAT Druskininkų pasienio užkardos, buvo gautas neigiamas atsakymas ir pasiūlyta naudotis Lietuvos kariuomenės ar VSAT turima infrastruktūra“, – dėstė kariuomenė. Tuomet, pasak jos, dėl kitos teritorijos, adresu Statybininkų g. 5, telefonu susisiekta su ją valdančiais verslininkais. Jie sutiko laikinai įsileisti karius. 
   „Gavus jų sutikimą laikinai suteikti teritoriją Lietuvos kariuomenės reikmėms, su savininkais buvo pasirašyta tipinė sutartis, o jų teritorijoje pradėta įrenginėti stovykla – esame dėkingi verslininkams už nedelsiant priimtą sprendimą padėti kariams atlikti Lietuvai svarbias užduotis“, – pažymėjo kariuomenė. 

Stovyklos neperkėlė, bet taku pasinaudojo 

   Vėliau, pasak kariuomenės, savivaldybė pripažino klaidą ir leido naudotis jos valdomu pakilimo taku. Tačiau ten perkelti karių stovyklą esą buvo per vėlu – įsikūrė tik bepiločius orlaivius valdantys kariai. „Lapkričio 11 dieną VSAT Druskininkų pasienio užkardos vadovybė perdavė kariuomenės atstovams informaciją, gautą iš Druskininkų savivaldybės, jog, pasak savivaldybės, įvyko nesusikalbėjimas ir Lietuvos kariuomenė gali naudotis pakilimo taku neribotą laiką. Kadangi savivaldybės leidimas duotas tik po dviejų dienų, karių stovykla jau buvo įrengta esamoje vietoje ir į naują neperkelta. Tačiau pakilimo take, kuriuo jau buvo gautas leidimas pasinaudoti, išsidėstė bepiločius orlaivius valdantis karių vienetas“, – aiškino kariuomenė. 

Esant ekstremaliai situacijai, bendrauja kitaip 

   Ji pažymėjo, kad Lietuvos kariai naudojosi ir naudojasi ir kitų savivaldybių – Varėnos ir Lazdijų rajonų – infrastruktūra: „Kuri buvo suteikta derinantis tiesiogiai, be oficialių raštiškų kreipimųsi. Visa papildoma parama taip pat buvo suteikta paprašius žodžiu.“ 
„Iškilus ekstremaliai situacijai Lietuvos kariuomenė turi reaguoti nedelsiant – reakcijos laikas nuo pajėgumų aktyvavimo momento skaičiuojamas valandomis ir minutėmis. Tokiais atvejais kariuomenė sutrumpina visas biurokratines procedūras iki minimumo arba išvis jų atsisako – visi klausimai derinami čia ir dabar, tiesioginiais ir telefoniniais pokalbiais, atsisakoma beveik visų raštiškų prašymų ar užklausų“, – tikino kariuomenė. 

Vicemeras: pasiūliau alternatyvą 

   Druskininkų savivaldybės vicemeras L.Urmanavičius patvirtino sulaukęs Lietuvos kariuomenės kreipimosi dėl galimybės naudotis savivaldybės valdomu pakilimo taku. Kariuomenei jis teigė pasiūlęs kitą vietą – esą ji būtų tinkamesnė. 
   „Lapkričio 9 dieną gavau neoficialų Lietuvos kariuomenės atstovo skambutį dėl galimybės įrengti karių stovyklą Druskininkų aerodrome. Telefoninio pokalbio metu kaip alternatyvą pasiūliau karių stovyklą įrengti Švendubrės upių pasienio kontrolės punkte, kur yra stacionarūs, karių apgyvendinimui tinkami pastatai, yra visa inžinerinė infrastruktūra ir kariams būtų užtikrintos geresnės sąlygos – galbūt net nereiktų palapinių“, – atsakyme 15min dėstė vicemeras. Vėliau kariuomenė į savivaldybę, pasak jo, kreipėsi oficialiai. 

Savivaldybė: viskas buvo suderinta, kariai dislokuoti 

   Tą patvirtino ir savivaldybė, tačiau išdėstė visiškai kitokią istorijos versiją nei kariuomenė – esą viskas buvo suderinta vos tik kariuomenė kreipėsi. „Lietuvos kariuomenė lapkričio 9 dieną kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl iškilusio poreikio dislokuoti karius ir karinių oro pajėgų nuotoliniu būdu valdomų orlaivių Druskininkų aerodrome. Tą pačią dieną Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko skambučiu viskas buvo suderinta, duoti savivaldybės administracijos atsakingų specialistų kontaktai. Kariai Druskininkų aerodrome dislokuoti lapkričio 17 dieną“, – 15min nurodė savivaldybės vyriausioji specialistė komunikacijai Diana Sinkevičiūtė. Daugiau į Druskininkų savivaldybę dėl karių dislokacijos, pasak jos, kreiptasi nebuvo. 

Bazėje – visi patogumai 

   Bazėje Druskininkuose Lietuvos kariuomenės logistikos padalinių kariai įrengė visą tokioms vietoms įprastą infrastruktūrą: šildomas palapines, valgyklą, sanitarines zonas, technikos parkavimo vietas, užtikrino elektros tiekimą, apšvietimą ir kitas nuolatiniam buvimui reikalingas paslaugas, anksčiau skelbė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Nepaprastoji padėtis pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 km į valstybės gilumą nuo jo įsigaliojo lapkričio 10-ąją. Ji įvesta dėl „masinio užsieniečių antplūdžio kilusios grėsmės visuomenės rimčiai“ ir galios bent mėnesį. Nepaprastosios padėties metu numatyta pasitelkti Lietuvos kariuomenę, kuri įgyvendintų „nepaprastąsias priemones“.


Laikina Lietuvos karių stovykla Druskininkuose
                                              Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. 

 

 

  Susierzinimas dėl klausimo apie savivaldybės turto
  užstatymą opozicijai sukėlė dar daugiau klausimų
   Lapkričio 12 d. tarybos posėdyje R.Malinausko vadovaujamos daugumos balsais buvo patvirtintas Druskininkų savivaldybės turto įkeitimo tvarkos aprašas. Opozicijos nariai R.Malinauską bandė išklausti, kurį savivaldybės turtą ketinama įkeitinėti bankams. Paskaitykite, koks buvo pastarojo atsakymas.
   Pagal tarybos posėdyje lapkričio 12 d. priimtą sprendimą savivaldybės turto įkeitimo tvarkos aprašas reglamentuoja Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto įkeitimą. Jame rašoma, kad „savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas, neviršijant skolinimosi limitų ir turint teigiamą Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadą, gali būti įkeičiamas įstatymų nustatytais atvejais Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu“.
   Svarstant šį klausimą tarybos komitetų posėdyje, sprendimo projekte buvo pateikta konkretesnė formuluotė, jog „savivaldybės turtas gali būti įkeičiamas, kai: savivaldybė skolinasi pinigines lėšas investiciniams projektams ar kitiems projektams finansuoti, o turto įkeitimas būtinas savivaldybės prievolės įvykdymo užtikrinimui; taip pat savivaldybė suteikia garantiją: savivaldybės valdomai uždarajai akcinei bendrovei, vykdančiai Savivaldybės pavestas konkrečias funkcijas, jei paskola draudžiama paskolos draudimo sutartimi ir, įgyvendinant kredituojamą projektą, bus pagerinamas (sukuriamas) Savivaldybės arba jos valdomos uždarosios akcinės bendrovės turtas; taip pat viešajai įstaigai, kurios savininku yra Savivaldybė, jei paskola draudžiama paskolos draudimo sutartimi ir, įgyvendinant kredituojamą projektą, bus pagerinamas (sukuriamas) turtas“. Tačiau šios versijos galutiniame sprendimo variante neliko, aiškinant, kad „turint bendresnį turinį“, ateity, keičiantis teisės aktams, nereikės „taisinėti“ sprendimo.
   Sprendimas dėl savivaldybės turto įkeitimo tvarkos aprašo sukėlė ne vieną klausimą opozicijos nariams dar pirminėje šio klausimo svarstymo stadijoje – lapkričio 5 d. vykusiame jungtiniame tarybos komitetų posėdyje. „Kodėl toks sprendimas priimamas tik dabar, nes analogiškus sprendimus dėl įkeičiamo turto tvarkos aprašo, pvz. Kauno, Molėtų, Šakių rajonų savivaldybės yra pasitvirtinusios jau šių metų vasario mėnesį? – į klausimą pristačiusį savivaldybės administracijos Ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoją Gintarą Grigorą kreipėsi tarybos narys, konservatorius Konstantinas Rečkovas. - Taip pat klausimas, ar yra svarstomas šio aprašo praktinis taikymas, tai yra galbūt jau numatyti tam tikri savivaldybės turto objektai, kurie galėtų būti ar jau yra planuojama juos įkeisti?“.
   „Atsakant galėčiau pasakyti, kad konkrečių objektų šiai dienai nėra, kuriem specialiai būtų galima pritaikyti šią tvarką. Tvarka reglamentuota įstatymu, ji turi būti patvirtinta. Ir kaip sakyt, jinai nebuvo galbūt anksčiau teikiama svarstyti ir tvirtinti, kadangi nu tiesiog nebuvo poreikio turto įkeitimui“, - tuomet pareiškė G.Grigoras.
   „Aš manau, kad poreikio ir dabar nėra, - net neklaustas operatyviai įsiterpė komitetų posėdžiui vadovavęs vicemeras L.Urmanavičius. – Tiktais tiek, kad įstatymas tą numato“.
„Gal dėl to poreikio – išties reikėtų aiškiau pasakyti, ar jis yra, ar jo nėra. Nes jei Gintaras sako, jei anksčiau nebuvo poreikio, dabar jis yra“, - į galimai „per daug prišnekėjusio“ G.Grigoro kalbą iškart atkreipė dėmesį K.Rečkovas. „Nėra! Nėra, sakau, nėra to poreikio“, - nukirto L.Urmanavičius. „Iš to gal nereikia daryti kažkokių paslapčių, – iš L.Urmanavičiaus reakcijos nusijuokė opozicijos narys Antanas Balkė. – Nes lyg daugmaž aišku, kad poreikis yra“. „Poreikio nėra! Dar kartą sakau, tą numato įstatymas“, - atskriejo L.Urmanavičiaus atsakymas.
   Minėtas sprendimas daug aistrų sukėlė ir lapkričio 12 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje. „Mano klausimas būtų jums, mere. Komitetų posėdyje buvau uždavęs tokį pat klausimą ir gavau du skirtingus atsakymus – iš G.Grigoro ir L.Urmanavičiaus. Klausiau, kodėl būtent dabar toks projektas yra atnešamas į salę, ar yra savivaldybei poreikis savivaldybei priklausančio turto įkeitimui ir galbūt yra numatyti objektai, kuriuos galima būtų įkeisti. Tai Gintaras pasakė, kad anksčiau tokio poreikio nebuvo, dabar jis, matyt, atsirado. Tuo pačiu metu Urmanavičius sakė, kad tokio poreikio nėra. Gal atsakytumėte, kokia ta situacija iš tikrųjų?“ - į R.Malinauską kreipėsi K.Rečkovas.
   „Jeigu būtų poreikis atsiradęs, tokia tvarka būtų iš karto svarstyta ir priimta. Poreikio nebuvo. Ir priėmimo nebuvo. O kad atsirado dabar toks poreikis irgi nežinau, kol kas kad jisai būtų atsiradęs, tiesiog pastebėta, kad teisės aktas tai numato, tą reikia padaryti, kad tai būtų padaryta. Galėjom padaryti anksčiau, nebuvo poreikio, nepadarėm, nėra poreikio, bet sužinojom, arba sakykim, išgirdom, kad jis turi būti patvirtintas, atėjom dabar. Bet kad jau jis būtų reikalingas naudotis kažkokiam tai tikslui, bent iki manęs tokia informacija nedaėjusi“, - štai taip pareiškė R.Malinauskas, bet savo atsakymu opozicijos narių taip ir neįtikino. 
„Jeigu teisingai suprantu, tai šis aprašas priimamas Vyriausybės atstovo pasiūlymu, prašymu. O jeigu eitų kalba apie objektus, kurie galėtų būti užstatomi, tai čia gal irgi reikėtų visuomenei suteikt galimybę žinoti, kas gi pakliūtų į tą sąrašą“, - į R.Malinauską kreipėsi A.Balkė.
   „Dar kartą aiškiai atsakau – šiandien dienai jokių minčių apie jokį objektą, kurį būtų galima užstatinėti, užstatyti pagal šį dokumentą, nėra. Jeigu jūs čia bandot lenkti link slidinėjimo trasos ar kažko tai, jūs esate susiklaidinę ar suklaidinti. Atsakingai pasakau – šiandien dienai jokio objekto nėra, kuriam planuotume taikyti šią tvarką. Artimiausiu metu tokių minčių neturim“, - atrėžė jam R.Malinauskas. 
   “Kaip vertinate tokį susierzinimą, kurį sukėlė jūsų klausimas dėl savivaldybės turto įkeitimo tvarkos ir prašymas pateikti informaciją, kuris turtas pretenduotų į įkeitimą?” - „Druskonis“ paklausė savivaldybės tarybos nario A.Balkės. 
   „Susierzinimas, matyt, turi pagrindą, nes skolų augimo situacija ir finansinės perspektyvos neteikia optimizmo ir toliau skolintis teks, tik sąlygos bus vis sunkesnės. 2020 m. pabaigoje deklaruoti savivaldybės įsiskolinimai (paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai) siekė 14 mln. eurų, 2021m. vien trumpalaikės paskolos viršijo 3 mln., mero įvardintas poreikis naujam Kultūros centrui dar 8 mln. Taigi kurorto klestėjimas, panašu, baigėsi, ir tai pripažinti nelengva“, - komentavo A.Balkė. 
   - R.Malinauskas jums posėdyje pareiškė: “Atsakingai pasakau – šiandien dienai jokio objekto nėra, kuriam planuotume taikyti šią tvarką“. Apie kai kuriuos jo „atsakingus pareiškimus“ mes jau girdėjome: pavyzdžiui, kai R.Malinauskas turėjo atsiprašinėti dabartinio krašto apsaugos ministro dr.A.Anušausko, kurį buvo išvadinęs nusikalstamos grupuotės nariu. Kitas dalykas – pasakymas „šiandien dienai“. O kaip gali būti po mėnesio kito?
   A.Balkė: “Mano nuomone, ilgametė mero patirtis ir galimybė ES paramos lėšomis auginti savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir komercinius verslus veikė kaip dopingas sportininkui, padėjo sukurti autoritarinę valdymo sistemą, kuri be dopingo neišvengiamai degraduoja. Vandens parko įsiskolinimai siekia 8 mln. eurų, didelė dalis turto užstatyta bankui, už 6,3 mln. nupirktas Snow arenos verslas ir toliau dirba nuostolingai, nors direktoriai gauna solidžius atlyginimus. Pati Snow arena įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą. Ją sėkmingai parduoti, panašu, nėra jokių objektyvių prielaidų (pastato ir komunikacijų vertė sąraše - 28 mln.). Taigi po šiuo savivaldybės turto užstatymo poreikio neigimu, mano nuomone, slepiama nemaloni visa savivaldybės finansinė situacija, kuri pilnai būtų žinoma bendruomenei tik po Valstybės kontrolės patikrinimo”.

„Druskonio“ inf.

 

 

  Migrantų maistas Druskininkuose – ir laidoje KK2
   Apie maisto tiekimą Druskininkų savivaldybėje apgyvendintiems migrantams, sukėlusį daug klausimų opozicijai, informavo daugelis Lietuvos žiniasklaidos priemonių. Migrantų maistas Druskininkuose sulaukė ir populiaraus TV šou KK2 dėmesio.
   LNK infošou laida, pateikianti skandalingas naujienas iš politinio, visuomeninio ar pramogų pasaulio gyvenimo, nušvietė ir nelegalų maitinimo ypatumus Druskininkuose.
   “Plūstant migrantams, atsirado daug problemų – kaip jų neįleist, ką jiems duot valgyt, kur juos apgyvendint ir suguldyt, bet tuo pačiu metu tiems, kurie turi verslo gyslelę arba priėjimą prie valdžios, atsivėrė nauja landa – Užsidirbt! – dėstyta reportaže su vaizdo iliustracijomis iš pasienio. - Užkardose apgyvendinti migrantai ilgą laiką buvo maitinami tiktai sausais maisto daviniais – sausainukais „Gaideliais“, liaudyje vadinamais „bomžpakiais“ ir konservais“. 
   „Sausus maisto davinius migrantai gavo ir Druskininkuose. Atėjūnų maitinimo konkursą laimėjo mero R.Malinausko kolegos Vido Stašinsko vadovaujama įmonė „Minolga“. V.Stašinskas yra Druskininkų tarybos narys, į kurią pateko su R.Malinausko judėjimu. Savivaldybė su V.Stašinsko įmone sudarė tris sutartis kurių bendra vertė – 258 tūkst. 940 eurų“, - berdama skaičius, rodė KK2 laida.
   Druskininkų savivaldybės tarybos narys Konstantinas Rečkovas reportaže pasakojo, kas jį labiausiai nustebino šioje istorijoje: „Kaina buvo 15 eurų migrantui per dieną, ir kaip mes supratome, tai nebuvo karštas maistas, tai buvo sausas davinys, kuris buvo tos konkursą laimėjusios bendrovės surenkami parduotuvėje perkami krepšeliai, kurie buvo tiekiami migrantams. Tuo pačiu metu mes sužinojome, kad ta pati bendrovė sėkmingai sugeba gaminti maistą Druskininkų ligoninei už tris kartus mažesnę kainą asmeniui“. 
   „Už tą 15 eurų vienas migrantas gavo: vandens, konservuotų vištienos šlaunelių, greitai paruošiamų makaronų, liaudyje vadinamų „bomžpakiais“, konservuotų alyvuogių, avinžirnių arba kukurūzų, džemo, cukraus, arbatos, duonos lazdelių, riešutų mišinio, krekerių, avižų košės“, - vaizdingai apie nelegalų maitinimą Druskininkuose pasakojo KK2. 
   „Taip ir man kilo klausimas, tai kas turi nutikti tai tuno skardinei arba avinžirnių skardinei, arba vandens buteliui, kad jo kaina kaina užaugtų dvigubai po pirkimo parduotuvėje“, - stebėjosi K.Rečkovas. 
   „Kai kurių migrantams nupirktų produktų kainos ir kainos prekybos centruose ženkliai skiriasi. Kai kurie tarybos nario parduotuvėse pirkti produktai, kol atvažiavo kelis kilometrus nuo Druskininkų iki pasienio, išbrango beveik dvigubai! Pavyzdžiui, natūralus vanduo migrantui kainavo 1 eurą 60 centų, o parduotuvėje – dvigubai pigiau: 80 centų, duonos lazdelės pabėgėliams pirktos už 1 eurą 60 centų, nors parduotuvėje kainuoja 85 centus!“ - pasakojo KK2. Ir, aišku, pateikė, ką apie tai mano R.Malinauskas. „Nu žinot, apie tokias nesąmones net kalbėti nėra ką. Tai dabar kad mes šiandien pasikalbėjom, tai jau jūs dabar negalėsit vaikščioti kažkur Druskininkų gatvėm, ar kas? – įdomius argumentus reportaže ėmė žerti R.Malinauskas. - Tai yra keista, tai yra keturių varijotų paistalai, apie kuriuos net kalbėti neturiu ką. Buvo reikalavimai, savivaldybė čia nedarė jokio interpretavimo. Pasienio tarnyba pasakė, kas turi būti įdėta į paketą, kaip dažnai tai turi būti tiekiama. Kad žmogus šiame mieste yra pažįstamas arba ir bendrakeleivis, tai dar nieko nereiškia, nes mes čia visi vieni kitus pažįstam“.
   „Taip, klausom“, - reportaže pasigirsta ir telefonu kalbančio V. Stašinsko balsas. „Norėčiau aš jus pasikalbinti apie tą sutartį, kurią buvote laimėjęs dėl migrantų maitinimo. Mes kaip tik prie jūsų įmonės, „Minolgos“, esame, gal galim į svečius užsukti kelioms minutėms? Ar jūs į lauką galit išeiti?“ - pasiūlė KK2 laidos žurnalistė. „Ne, tikrai, ne ne, ne, užsiėmęs, tikrai neturiu kada“, - į kalbas nesileido V.Stašinskas. „Viskas turi savo kainą. Ir karmą, kuri, kaip sako žmonės, dažnai grįžta bumerangu“, - taip KK2 užbaigė reportažą apie migrantų maistą Druskininkuose. 

„Druskonio“ inf.




KK2 laidos stop kadrai

 

 

  Druskininkų sanatorija „Nemunas“ virs apartamentais
15min.lt 

   Restoranai, kavinės, SPA centras, vaikų darželis ir bendradarbystės erdvė pirmame bei paskutiniame aukšte, apartamentai kituose aukštuose – taip po renovacijos turėtų atrodyti daugiau kaip dešimtmetį pirkėjų laukusi apleista buvusi Druskininkų sanatorija „Nemunas“, praneša nacionalinis transliuotojas LRT.
   „Nemuną“ įsigijusios bendrovės vadovas Mindaugas Vanagas sako, kad statybų darbus „Nemune“ planuojama pradėti po kelių mėnesių – kovą-balandį. Tuo pat metu turėtų prasidėti ir apartamentų rezervacija. Darbus baigti planuojama kitų metų gale arba dar kitų metų pradžioje. „Svečių tikimės sulaukti kitų metų pačiame gale, o realiai turbūt dar kitų metų pradžioje, 2023 metų pradžioje,” – žadėjo jis. 
   BNS anksčiau rašė, kad šių metų gegužės pradžioje pasibaigusiame buvusios Druskininkų sanatorijos „Nemunas“ aukcione už nebeveikiantį apleistą kompleksą pasiūlyta 3,63 mln. eurų. 13 metų miesto savivaldybės bandyto parduoti komplekso aukcioną laimėjo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ savininko M.Vanago netiesiogiai valdoma įmonė „Arinela“.

 

 

  Kodėl kelias valandas Druskininkuose dingo elektra? 
   Šeštadienio, lapkričio 27 d., vakarą dalyje Druskininkų savivaldybės dingo elektra. Nuo daugmaž 22 val. pagalbos telefonais kreipėsi nemažai gyventojų, informuodami, jog nuo 21.50 val. Druskininkai liko visiškai be elektros. Be abejo, didelių nepatogumų kilo ne vien vietiniams gyventojams, bet ir savaitgalį į viešbučius ar sanatorijas suvažiavusiems poilsiautojams. Kaip informavo ESO atstovas, tai atsitiko dėl dviejų elektros įrangos gedimų linijose. Vidurnaktį „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene atstovas A.Ketlerius patikslino, kad gedimo priežastis nustatyta, t.y. sugedo transformatorius rekonstruojamoje pastotėje.
   Elektros tiekimas buvo organizuojamas iš kitų elektros pastočių. Iš Vilniaus, Kauno, Utenos bei Alytaus į Druskininkus buvo vežami mobilūs elektros generatoriai, kurių dėka buvo atstatomas elektros tiekimas. 
   Praėjus kelioms valandoms nuo pirmųjų pranešimų apie Druskininkų savivaldybėje dingusią elektrą, „Ignitis“ atstovas pranešė, kad ESO atstatė elektros tiekimą visiems klientams Druskininkuose. „Siekiant užtikrinti, kad elektros tiekimo sutrikimai nepasikartotų, Druskininkuose liks budėti mobilūs elektros generatoriai. Atsiprašome klientų už patirtus nepatogumus“, – išplatintame laiške rašė įmonė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). Elektra dingo ir dalyje pasienio ruožo, kuris sustiprintu režimu saugomas nuo migrantų bandymų nelegaliai pereiti Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Tačiau pasieniečiai neliko be technikos: apsaugos sistemas maitino generatoriai.

„Druskonio“ inf.


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Greitas kreditas
internetu

Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.