Pirmas


Medijų rėmimo fondas remiamas projektas

M.K.Čiurlionio krašto kultūros puslapiai

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Buvęs savivaldybės tarybos narys, R.Malinausko
  bendražygis R.Viniarskas sulaukė teismo nuosprendžio:
  bėdų prisidarė, būdamas „Lazdijų šilumos“ direktoriumi

Remigijus Aleksandras Viniarskas
             Nuotrauka ir VRK archyvo

   Kauno apygardos teismas gegužės 21 d. paskelbė apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų šiluma“ buvęs direktorius Remigijus Aleksandras Viniarskas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais. R.Viniarskas – gerai visiems žinomas druskininkietis. Druskininkų savivaldybės tarybos nariu buvęs R.Viniarskas garsėjo kaip uolus R.Malinausko garbintojas, aršiai gindavęs pastarąjį nuo opozicijos narių kritikos.

Iš Druskininkų – į Lazdijus

   Žiniasklaidoje šią savaitę mirganti R.A.Viniarsko pavardė – gerai žinoma druskininkiečiams. Ne vienerius metus jis buvo Druskininkų savivaldybės tarybos nariu, vadovavo UAB “Litesko” filialui “Druskininkų šiluma”. 
   „Druskonis“ dar 2017 m. rašė apie R.Viniarsko karjeros pokyčius. „Kas jums sakė, kad Druskininkuose neįmanoma rasti gero, padoriai apmokamo darbo? Paklauskite kad ir vietos politiko, R.Malinausko vadovaujamai savivaldybės tarybos daugumai priklausančio Remigijaus Aleksandro Viniarsko, kokių žmogui reikia turėti asmeninių ir profesinių savybių, norint turėti finansiškai užtikrintą gyvenimą”, - 2017 m. buvo rašoma straipsnyje apie daugeliui netikėtą R.Viniarsko atsisveikinimą su UAB “Litesko”filialo “Druskininkų šiluma” direktoriaus pareigomis. Be darbo R.Viniarskas, kaip ir reikėjo tikėtis, ilgai nesėdėjo. Malinausko diriguojamai Tarybos daugumai priklausantis politikas, aršiai ginantis valdžią ginčuose su opozicijos nariais, kaipmat rado naujas, rimtas pareigas. Turbūt nenustebsite, kur – ogi savivaldybei priklausančioje bendrovėje UAB „Druskininkų butų ūkis“. Ten jis buvo įdarbintas vyr. energetiku. Tuomet, 2017 m., “Druskonio” kalbintas R.Viniarskas nenorėjo atskleisti, dėl kokių aplinkybių jis paliko “Litesko” filialo “Druskininkų šiluma” vadovo kėdę. “Aš nekalbėsiu ta tema”, - tuomet atsakė jis. Į klausimą, jog “redakcijos duomenimis, bendrovė „Litesko“ esą dėl jūsų buvo gavusi skundų, neva jūsų asmeniniame kotedže dirbo įmonės darbuotojai, jog „Litesko“ galimai netenkino vadovavimo metodai ir pan.?”, R.Viniarskas taip pat nenorėjo atsakyti. “Dar kartą kartoju, tie motyvai (atleidimo) lieka įmonėje”, - tuomet teatsakė R.Viniarskas, atsisakęs komentuoti savo išėjimo iš „Litesko“ priežastis.
  Iš “Druskininkų šilumos” išėjęs R.Viniarskas savivaldybei priklausančioje UAB “Druskininkų būtų ūkis” ilgai neužsibuvo. Kaip rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje, R.Viniarskas nurodė, jog Lazdijų savivaldybei priklausančioje UAB “Lazdijų šiluma” jis pradėjo dirbti nuo 2021 m. gegužės 1 d., laimėjęs konkursą.

Pareigūnai suskaičiavo daugiau nei dvi tonas 

   Praėjusią savaitę Lietuvą apskriejo žinia, kad karjera „Lazdijų šilumoje“ R.Viniarskui baigėsi nekaip. Žiniasklaida pranešė, kad „daugiau nei dvi tonas benzino bendrovės „Lazdijų šiluma“ lėšomis įgijusiam buvusiam jos direktoriui Remigijui Aleksandrui Viniarskui Kauno apygardos teismas gegužės 21 d. skyrė baudą, taip pat iš jo priteisė Lazdijų rajono savivaldybei padarytą žalą“. 
   Kaip skelbia Lietuvos prokuratūra, baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis, 2021–2024 m. eidamas UAB direktoriaus pareigas, valdydamas minėtai bendrovei išduotą kuro kortelę, įgijo daugiau nei 2 tūkst. 300 litrų benzino, už kurį atsiskaitė darbovietės lėšomis.
   Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis, turėdamas tikslą nuslėpti svetimo turto pasisavinimo faktą, suklastojo UAB dokumentus – 30 automobilio kelionės lapų – juose fiksuojant klaidingus duomenis apie transporto priemonės ridą ir degalų sąnaudas.
   Nustatyta, kad valstybės tarnautojui prilygintas buvęs bendrovės direktorius piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, naudojosi UAB piniginėmis lėšomis įsigydamas benziną.
   Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, gegužės 21 d. vyrą pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jam skirta subendrinta 5 tūkst. eurų bauda. Taip pat tenkintas UAB steigėjos, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, pareikštas civilinis ieškinys ir iš asmens priteista 3 tūkst. 445 eurai žalai atlyginti. Šis nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui.
   Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Kaltu neprisipažino

   Kaip rašoma teismo nuosprendyje, R.Viniarskas dėl pateiktų kaltinimų kaltu neprisipažino. Esą R.Viniarską apskundė jį apkalbėti norėjęs pavaldinys, ūkio dalies ir transporto meistras B., iš kurio jis neva reikalavęs disciplinos, o pastarasis jos vengęs. „Atėjęs dirbti į įmonę, ten rado labai prastą stovį. Kai pamatė tą BMW, tai tas automobilis buvo apverktinoje būsenoje, buvo supuvusios sėdynės, sudaužytos lempos, išsikrovęs akumuliatorius. Jis B. paklausė, kodėl tas automobilis nėra prižiūrėtas. B. atsakė, kad su juo niekas nevažinėja. Tada automobilį suremontavo, - tokia R.Viniarsko pozicija dėstoma teismo nuosprendyje. - Įmonėje sistema buvo popierinė, aktai, dokumentai buvo popieriniai, o ne kompiuteriniai. Tai jis B. pasakė, kad jam reikia susiimti ir pradėti dirbti šiuolaikiškai. B. buvo nepatenkintas, kai jis iš B. reikalavo disciplinos. Tarp jo ir B. prasidėjo nesutarimai. Su automobiliu įmonės reikalais jis važinėjo daug. Nes merė paprašė, kad jis padarytų viską, kad įmonė būtų pelninga“. „Mano principas, kad automobiliu turi naudotis visi pagal poreikį“, - taip teisme dėstė R.Viniarskas, naudojęs kuro kortelę, pildavęs kurą, o čekius pateikdavęs buhalterijai. „Man mintyse nebuvo, kad mane kontroliuos dėl kuro sąnaudų“, - teisme aiškino R.Viniarskas. 
   Pastarasis teisme taip pat dėstė apie nuvažiuotus kilometrus bei maršrutus: „Jis neprisimena, kad BMW neturėtų techninės apžiūros ir su juo būtų važiuojama. Jeigu ji neturėjo techninės apžiūros, su ja manęs negalėjo išleisti į kelią. Jis BMW nevairavo be techninės apžiūros. To negalėjo būti. Tuo metu 2021-06-28, kaip BMW be techninės apžiūros, o kuras piltas į tą automobilį, nežino, kaip taip galėjo būti. 2021 m. liepos mėnesį automobilis remontuojamas Vilniuje, o į jį pilamas kuras, tai paaiškinti negali. 2021-08-04 kuras pilamas, o automobilis techninę apžiūrą ėjo, tai galimas atvejis, kad buvo pilama į automobilį, nes reikėjo atlikti savo darbines funkcijas. Jei darbo metu, tai kurą buvo galima pilti į savo automobilį vykdant darbines pareigas. Gali būti, kad pyliau į savo automobilį ir naudojau savo darbinėms funkcijoms. Tai, kaip BMW buvo be techninės apžiūros, tai pyliau į automobilį, gal ir į savo. Nes man reikėjo atlikti darbines funkcijas“.

Meistrui kilo įtarimų

   UAB „Lazdijų šiluma“ tuometis ūkio dalies ir transporto meistras B., priešingai nei R.Viniarskas, teisme pasakojo, kad su buvusiu direktoriumi piktumų nebuvo. „Automobilį BMW bendrovė turėjo vieną. Automobilis BMW buvo priskirtas direktoriui. Tam automobiliui buvo skirta kuro kortelė ir ja naudojosi tik direktorius R.Viniarskas. Jeigu direktorius tą automobilį perduodavo naudotis kam nors kitam, tai perduodavo ir kuro kortelę. Direktorius man nepranešdavo, ar kam perduos kuro kortelę. Tas automobilis buvo priskirtas direktoriui. Visi automobiliai buvo kažkam priskirti direktoriaus įsakymu. Tas automobilis turėjo būti laikomas įmonės teritorijoje, bet ne namuose“, - teisme pasakojo „Lazdijų šilumos“ ūkio dalies ir transporto meistras. 
   Kaip rašoma teismo nuosprendyje, meistras direktoriaus nekontroliavo, jam pradėjus dirbti, juo pasitikėjo. „Jis patikrino gruodžio 5 d. ar 7 d. automobilį BMW. Automobilis buvo paliktas dirbtuvėse, buvo neužrakintas. Jis patikrino spidometro parodymus, spidometras rodė 493 tūkst. 215 km. Spidometrą nufotografavo, užsirašė duomenis. Jam buvo žinoma, kad lapkričio 1 dienai direktoriaus tarnybinio automobilio spidometro deklaruotas skaičius buvo žymiai didesnis. Užsirašytus spidometro duomenis atsinešęs į savo darbo vietą, patikrino su kelionės lapuose nurodytais duomenimis. Tai spidometre natūroje rodė daug mažiau kilometrų, nei buvo nurodyta kelionės lape. Kelionės lape buvo dirbtinai didinamas kilometražas. Tada jis pranešė UAB „Lazdijų šiluma“ valdybos pirmininkui J.“, - teismo nuosprendyje cituojami meistro parodymai. „Parašęs pateikiau direktoriaus pavaduotojui ir nunešiau į savivaldybę“, - pasakojo meistras, pripažinęs, jog „tada jam kilo įtarimų, kad ta kortele pilamas kuras ne į tą automobilį“. „Tada jis parašė pareiškimą tyrimo institucijai“, - minima teismo nuosprendyje.

Kauno apygardos teismo verdiktas

   Kad ir kaip „Lazdijų šilumai“ vadovavęs R.Viniarskas teisme įrodinėjo važinėjęs daug, „nes merė paprašė, kad jis padarytų viską, kad įmonė būtų pelninga“, Kauno apygardos teismo nuomonė buvo kitokia. „Kaltinamojo kaltę patvirtina byloje ištirti įrodymai. Apklausti liudytojai patvirtino esminę faktinę aplinkybę, kad automobiliu BMW važinėjo ir juo naudojosi direktorius R.A.Viniarskas, kuris pastoviai juo važinėjo. Teismas nenustatė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų padaryti išvadą, kad liudytojas B. apkalbėtų R.A.Viniarską“, - nurodė Kauno apygardos teismas. 
   Kaip rašoma teismo nuosprendyje, „specialisto išvada patvirtino, kad UAB „Lazdijų šiluma“ automobilio BMW kelionės lape už 2023 m. 11 mėn. ir kuro sunaudojimo akte už 2023 m. 12 mėn. įrašyti duomenys rodo 24 tūkst. 206 km didesnį automobilio nuvažiuotą atstumą, nei mėnesiu vėliau 2024-01-24 datai fiksuota ikiteisminio tyrimo pareigūnų automobilio odometro apžiūros metu. Tyrimo metu apskaičiuota, kad 24 tūkst.206 km atstumui su tiriamojo laikotarpio vidutine kuro norma (9,8 l/100 km) kuro kiekis sudaro 2 tūkst.372,19 litrų. Tyrimo metu nustatyta, kad 2 tūkst. 372,19 litrų kuro, iš viso už 3 tūkst. 445,57 Eur sumą buvo panaudota ne UAB „Lazdijų šiluma“ veiklai“.
   „Automobilio apžiūros metu nustatyta, kad automobilio BMW odometras veikia. Taip pat nustatyti atvejai, kuomet arba BMW buvo be TA ir negalėjo būti naudojamas, arba buvo remonte, o degalai buvo pilami į kažkur kitur, ir kelionės lapuose buvo nurodoma, kad neva automobiliu kaltinamasis važiavo. 2021 m. birželį ir liepą BMW buvo be TA, o rugpjūtį remonte, bet visą šį laiką degalai pilti, tačiau kaltinamasis atsisakė nurodyti, kur pylė šiuose degalus, - rašoma teismo nuosprendyje. - Pagal pareigybes kaip direktorius jis buvo atsakingas už bendrovės turto saugumą ir efektyvų jo panaudojimą. Jis pasielgė su bendrovės turto priešingai. Turėdamas įgaliojimus bendrovės turto atžvilgiu, jis jį pasisavino ir panaudojo kaip savo nuožiūra ir atsisakė teismui paaiškinti kur“.
  Kauno apygardos teismas, gegužės 21 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, R.A.Viniarską pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jam skirta subendrinta 5 tūkst. eurų bauda. Taip pat tenkintas UAB steigėjos, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, pareikštas civilinis ieškinys ir iš asmens priteista 3 tūkst. 445 eurai žalai atlyginti.
   Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Druskonio“ inf. 

 

  Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų Lietuvoje
  padidėjo
   Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vidurio ir Vakarų Lietuvos bei Sostinės regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 459 eurus ir per ketvirtį padidėjo 16 eurų. Vidutinis atlyginimas iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) sostinės regione buvo 2808 eurai – 1,3 proc. daugiau nei pernai ketvirtąjį ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 2349 eurus – 0,9 proc. daugiau, tuo metu „į rankas“ jis buvo atitinkamai 1698,8 euro (1,1 proc. daugiau) ir 1453,3 euro (1,5 proc. daugiau), trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
   Vidutinė alga iki mokesčių per ketvirtį labiausiai – 4,7 proc. – išaugo Tauragės, mažiausiai – Panevėžio (0,4 proc.) ir Kauno (0,1 proc.) apskrityse.
   Daugiausiai – 2808 eurus – uždirbo Vilniaus, mažiausiai – 2082,4 euro –Marijampolės apskrities darbuotojai. Vidutinis atlyginimas per ketvirtį išaugo 47 savivaldybėse: nuo 0,1 proc. (Skuodo) iki 5,8 proc. (Kazlų Rūdos), sumažėjo 13 savivaldybių: nuo 3,7 proc. (Neringos) iki 0,1 proc. (Švenčionių). Didžiausią algą – 2891,4 euro (iki mokesčių) – gavo Vilniaus miesto, mažiausią – 1871,7 euro – Zarasų rajono darbuotojai.
   Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, – vidutinis darbo užmokestis augo visose savivaldybėse: nuo 5,1 proc. (Neringos) iki 14,4 proc. (Elektrėnų).
   Druskininkų savivaldybė pagal bruto darbo užmokestį užima 35 vietą tarp visų Lietuvos savivaldybių. 2026 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ čia siekė 2080,50 eur, „į rankas“ – 1 317,20 eur. 
   Atlyginimų pokyčiams įtakos turėjo padidinta minimali alga, biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, didesnės darbų apimtys, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

„Druskonio“ inf.


 Ištrauka iš oficialiosios statistikos portalo duomenų lentelės

 

  „Atleto rate” dramatišką pergalę vėl išplėšė patirtis ir
  geležinė valia

Druskininkų šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas su „Atleto ratas 2026” varžybų nugalėtojo taure



   Gegužės 30 d. Alytaus miesto stadione virė tikros sportinės aistros. Čia vyko tradicinės, didžiulės ištvermės ir jėgos reikalaujančios funkcinio sporto varžybos „Atleto ratas 2026”. Antrus metus iš eilės stipriausiojo vardą ir nugalėtojo taurę į viršų kėlė druskininkietis, kurorto šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas, įrodęs, kad taktinė branda ir nepaliaujamas charakteris yra galingesni už bet kokius biologinius dėsnius.
   Funkcinio sporto varžybos „Atleto ratas”- tai universalumo testas, kuriame sportininkai privalo pademonstruoti išskirtinę jėgą, sprogstamąjį greitį ir gebėjimą dirbti ties visiško išsekimo riba. Atleto rato varžybas sudaro - 400 m bėgimas stadione ir 30 m atstume atliekami fiziniai pratimai su savo kūno svoriu. Laikas skirtas varžyboms - 45 min., per kurias atletai turi padaryti kuo daugiau ratų ir techniškai teisingai atlikti nurodytus pratimus. 
Šių metų varžybos tapo tikru desertu Alytaus miesto stadione susirinkusiems žiūrovams, o intriga stadione laikėsi iki paskutinių sekundžių. 
   Šių metų triumfas Ramūnui nebuvo lengvas. Pagrindiniu varžovu tapo vos 16-os metų perspektyvus lengvaatletis Pijus Prakapavičius, kelis kartus jaunesnis sportininkas, metęs čempionui bekompromisį iššūkį. 
   Nuo pat starto kova virė „ratas į ratą”. Jaunystės maksimalizmas ir greitis priešinosi Ramūno hibridinei jėgai ir brandai. Lemiamas lūžis įvyko ten, kur gimsta tikrieji čempionai - tiksint paskutinėms varžybų minutėms. Pademonstravęs fenomenalų greičio rezervą ir valią, Ramūnas atliko galingą spurtą. Žiūrovams stadione tai buvo gražus reginys, tačiau sporto profesionalai žino, kokia kaina pasiekiama tokia forma. Ramūno pasiekimas – unikalus. Jis sugeba suderinti du, regis, nesuderinamus pasaulius: solidžią raumenų masę sporto salėje jėgos treniruotėse ir elito lygio ištvermę bėgimo trasoje.
   Ši pergalė pasiekta neįtikėtino krūvio fone. Vos prieš keletą savaičių Ramūnas įveikė du pilnus maratonus (Kaune ir Druskininkuose) greičiau nei per 4 val. bei Vilniaus pusmaratonį (21.098 km) per 1 val. 40 min., o per savaitę treniruočių trasoje nubėga po 100 ir daugiau kilometrų. Toks universalumas sporto pasaulyje vadinamas „hibridiniu atletizmu“ – tai gebėjimas būti ir stipriam, ir neįtikėtinai ištvermingam vienu metu. Ne veltui Ramūnas savo misiją pavadinęs „Geležiniu stuburu“. Po sunkių operacijų jo stubure visam gyvenimui įdėti 2 implantai ir 4 titano varžtai. Su tokia diagnoze dažnas sportą pamiršta, tačiau Ramūnas įrodė, jog tinkama reabilitacija ir protingai parinktos treniruotės bei krūviai – net ir po itin sudėtingų operacijų, kai gydytojai pacientą jau būną „nurašę”, galima grįžti į aktyvų gyvenimą ir siekti rezultatų, ypač vyresniame amžiuje, Priminsime, jog Ramūnas į sporto areną grįžo jau gerokai perkopęs 40-metį... 
   „Ginti titulą visada yra sunkiau nei jį iškovoti pirmą kartą. Ši kova su jaunu, talentingu sportininku pareikalavo visų jėgų, bet būtent tokios pergalės yra pačios saldžiausios,“ – po apdovanojimų ceremonijos, laikydamas čempiono taurę, kalbėjo Ramūnas.
   Tačiau laiko poilsiui vietos herojus neturi. Jau birželio 14 d. Ramūnas vėl stos prie starto linijos dar viename iššūkyje – Alytaus maratone (42 km 195 m). Tai bus jau trečiasis maratonas šiek tiek daugiau nei per mėnesį. Prieš gerus 2-3 metus Ramūnas minčių apie maratoną net neturėjo, tačiau prieš metus pats sau metė šį iššūkį įveikti maratoną ir jį įveikė. 

„Druskonio“ inf.

 

  Vėžlį nuo įkaitusio asfalto nukėlę druskininkiečiai
  nesitikėjo sulaukti tokio susidomėjimo

Balinis vėžlys Dzūkijoje                          
Asmeninio albumo nuotr.



Gintarė KAIRYTĖ, LRT.lt

   Druskininkuose gyvenanti Dalia su vyru turi savo šeimos verslą, o laisvalaikiu mėgsta važinėtis motociklu. Vieno pasivažinėjimo metu jie sutiko balinį vėžlį, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą gyvūną. Kai pasidalijo savo įspūdžiais feisbuke, sulaukė didžiulio susidomėjimo – beveik 40 tūkst. peržiūrų.
   Dalia LRT.lt pasakojo, kad viskas vyko šeštadienį Dzūkijoje, Lazdijų rajone, kelyje Seirijai–Leipalingis. „Smagu ir tai, kad likus dienai iki šio įvykio – penktadienį – mano vyras vienas važinėjosi kitoje Dzūkijos vietoje ir jau buvo sutikęs vieną balinį vėžliuką. Grįžęs namo labai džiaugėsi, kad pavyko pamatyti tokį retą gyvūną. Ir še tau – šeštadienį važiuojame jau abu kartu ir kelyje vėl pamatome vėžlį ant įkaitusio asfalto!“ – džiugiai atsiminė moteris.
   Kadangi gyvūnėliui grėsė tiesioginis pavojus žūti po ratais, sutuoktiniai iškart sustojo ir pernešė jį į tą pusę, į kurią jis šliaužė. Vaizdo įraše girdėti, kad jie ir kalbasi šnabždėdami – tiesiog intuityviai nenorėjo gyvūno dar labiau gąsdinti, nes jis ir taip buvo susigūžęs šarve.
   Sutuoktiniai vėžliuką nufilmavo ir paskelbė įrašą feisbuke. „Mes nesame gamtininkai, o tiesiog paprasti piliečiai, todėl šiuo savo vaizdo įrašu norėjome paraginti kitus vairuotojus šiuo metu būti labai budrius Dzūkijos keliuose. Jei pamatote vėžliuką – sustokite ir padėkite jam, kad visi kartu išsaugotume šiuos unikalius Lietuvos gyvūnus“, – ragino Dalia ir nusistebėjo, kad vaizdo įrašas sulaukė tokio didelio susidomėjimo internete. Ko gero, tai rodo, kad ir kitiems žmonėms retieji ropliai labai rūpi.
   LRT.lt seniau rašė, kad Lietuvoje baliniai vėžliai sutinkami Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose bei Dzūkijos nacionaliniame parke. Patelės, vedamos stipraus instinkto, kartais įveikia net po kelis kilometrus, ieškodamos tinkamos vietos kiaušiniams dėti – saulėtų, neaukšta žole apaugusių pamiškių ar pietinių kalvų šlaitų.
   Baliniai vėžliai – viena seniausių roplių rūšių Europoje. Jie saugomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Jų išlikimui grėsmę kelia ne tik natūralūs plėšrūnai, bet ir buveinių nykimas, klimato kaita, ūkinė veikla bei žmonių trikdymas, todėl visi turėtume rūpintis jų apsauga. Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį balinių vėžlių populiacija Lietuvoje kiek išaugo – manoma, kad Metelių regioninio vandens telkiniuose gali gyventi apie tūkstantį vėžlių, šiek tiek mažiau – Veisiejų apylinkėse.

 

  Išeksponavo unikalių batų kolekciją 







   Ir šiemet Švendubrės bendruomenės pirmininkas Antanas Smaliukas surengė šaunias Gegužines. 
   Darbščių talkininkų Laimos Čirpuvienės, Elenos Smaliukienės, Antano Palačionio išpuoštame bendruomenės namų kiemelyje švendubrėnai ir svečiai sportavo, žaidė, šoko, dainavo, vaišinosi ant laužo virta sriuba.
   Popiet Gegužinės prasidėjo sportinėmis varžybomis, žaidimais. Vakarop gausiai susirinkę žiūrovai karštai plojo Margionių klojimo teatro artistams. Švendubrėnų dėmesį prikaustė Druskininkų pramoginių šokių studijos „Rock Rock“ šokėjėlės. Visus pradžiugino Janės ir Pranės pasirodymas. Elena Smaliukienė padainavo savo sukurtą dainą apie gražiąją Švendubrę. Skambėjo dainos, sukosi poros - Gegužinės tęsėsi iki vėlumos.

VšĮ „Švendubrės amatai“ inf.
Vytauto Balevičiaus nuotr.


Paieška