Žmonės ėmėsi iniciatyvos renka parašus išsaugoti
Vilniaus alėjos autentiką
Druskininkiečiai priešinasi vietos valdžios sumanymui iškelti senąsias Vilniaus alėjos skulptūras. Socialiniuose tinkluose šią savaitę pasklido raginimai pasirašyti peticiją, kad būtų išsaugota Druskininkų istorija - kurorto centre, pėsčiųjų alėjoje, esančios skulptūros. Druskininkų Vilniaus alėjos skulptūrų išsaugojimas originalioje vietoje taip portale www.peticijos.lt vadinasi bendruomenės kreipimasis dėl šių kūrinių likimo. Peticijos tikslas yra išreikšti mūsų, miesto gyventojų ir svečių, nuomonę, kad nesutinkame su skulptūrų iškėlimu ir pakeitimu kitomis. Mes norime, kad alėja būtų rekonstruota tvariai, išlaikant joje esančius vertingus elementus ir estetiką. Siūlome restauruoti esamas skulptūras ir palikti jas alėjoje, - rašo peticijos autoriai, ragindami visus nelikti abejingais ir iki birželio 8 d. pasirašyti minėtą dokumentą, adresuotą Lietuvos Vyriausybei, Kultūros ministerijai bei kitoms atsakingoms institucijoms.
Sulaukė gyventojų pasipriešinimo
R.Malinauskas su savo bendražygiais, viešojoje erdvėje girdamiesi prasidėjusia kurorto pėsčiųjų alėjos rekonstrukcija, mokesčių mokėtojams kainuosiančia beveik 6 mln. eurų, sulaukė audringo gyventojų pasipriešinimo. Viešojoje erdvėje plinta raginimas išsaugoti senąsias alėjos skulptūras originalioje vietoje.
Druskininkų valdžia socialiniuose tinkluose jau anksčiau buvo kritikuojama dėl primityvios idėjos
pritupdyti Vilniaus alėją zodiako ženklų, kur visi lakstytų ir fotografuotųsi prie savo mėnesio skulptūros. Pataikavimas masiniam skoniui kurorte jau turi pavyzdžių - Druskininkų menininkai ne kartą išsakė savo kritinę nuomonę dėl Šv.Jokūbo gatvėje pastatytos pasagos, miesto biudžetui kainavusius didelius pinigus. 2013 m. žemyn galais įmūrytą pasagos formos skulptūrą vietos menininkai tuomet pakrikštijo Mero gėdos vartais. Kaip žinia, beveik 240 tūkst. litų biudžetui tada kainavęs skulptoriaus T.Gutausko darbas Svetingumo vartai buvo pastatytas 24 metus Druskininkų kurortą puošusios vietos skulptoriaus Antano Balkės skulptūros Legenda vietoje.
O ar reikia keisti veidą?
Šis projektas pakeis Druskininkų veidą ir suteiks kurorto centrinei daliai naują gyvybę, - apie Vilniaus alėjos atnaujinimą viešojoje erdvėje neseniai gyrėsi Druskininkų valdžia. Pasak R. Malinausko, kapitalinis rekonstrukcijos projektas buvo planuotas įgyvendinti prieš ketverius metus, tačiau tik dabar, 2025-aisiais, gavus finansavimą, galima jį pradėti. Daugiau kaip 30 metų skaičiuojanti Vilniaus alėja, anot Druskininkų valdžios, bus ne tik atnaujinta, bet ir pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams.
Kaip aiškino vietos valdžia, alėjoje šiuo metu esančios 1987 m. pastatytos originalios keramikinės skulptūros, sukurtos brolių Jono ir Bernardo Arčikauskų, bus iškeltos ir restauruotos: Skulptūros Laivas, Skruzdėlynas, Driežas, Varnas, Ožiaragis, Dagys ir Laumė per beveik 40 metų susidėvėjo, buvo ne kartą taisytos, todėl jas būtina atkurti iš naujo. Planuojama, kad po restauracijos darbų jos atgims naujam gyvenimui ir bus pastatytos Nemuno pakrantės alėjoje.
Toks Druskininkų valdžios planas pribloškė ne vieną. Gyventojai ėmėsi iniciatyvos senąsias Druskininkų Vilniaus alėjos skulptūras išsaugoti originalioje vietoje.
Ragina žmones pasirašyti peticiją
Žmonės raginami pasirašyti peticiją, adresuotą Lietuvos vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros infrastruktūros centrui, Kultūros paveldo departamentui. Kreipimasis paskelbtas interneto portale www.peticijos.lt, gyventojai savo valią gali pareikšti iki birželio 8 d.
Druskininkų savivaldybėje prasidėjo Vilniaus alėjos rekonstravimo darbai, kurių metu planuojama iškelti senąsias brolių Jono ir Bernardo Arčikauskų 1987 sukurtas skulptūras į Nemuno krantinę ir pakeisti jas naujomis, įkvėptomis M. K. Čiurlionio Zodiako ženklais. Iki darbų pradžios buvo teigiama, kad skulptūros liks savo vietoje, tačiau darbams įsibėgėjus paaiškėja, kad skulptūros bus perkeltos į kitą vietą ir Vilniaus alėja bus pakeista negrįžtamai. Šiuo žingsniu bus ne kuriama, o trinama miesto istorija, - pabrėžiama peticijos tekste. Kaip rašo kreipimosi autoriai, Peticijos tikslas yra išreikšti mūsų, miesto gyventojų ir svečių, nuomonę, kad nesutinkame su skulptūrų iškėlimu ir pakeitimu kitomis. Mes norime, kad alėja būtų rekonstruota tvariai, išlaikant joje esančius vertingus elementus ir estetiką. Siūlome restauruoti esamas skulptūras ir palikti jas alėjoje.
Pasak peticijos iniciatorių, ši alėja yra svarbi Druskininkų identiteto dalis, todėl alėjos išsaugojimas tokios, kokia ji yra, su visu savo turiniu ir estetika, yra svarbus ir reikšmingas simbolis, turintis istorinę vertę. Ši alėja įgavo savo dabartinį veidą Lietuvos nepriklausomybės atgimimo laikotarpiu ir buvo pervadinta iš Lenino gatvės į Vilniaus alėją. Todėl visa alėja, kaip reikšmingas istorinis ir kultūrinis objektas, turi būti išsaugota su visais jos elementais be išimties.
Norime atkreipti dėmesį į svarbą labiau rūpintis savo aplinka, istorija ir vertybėmis. Pastebime, kad siekiant naujumo, dažnai ignoruojama praeities svarba ir vertės išsaugojimas, - akcentuojama kreipimesi į atsakingas šalies kultūros institucijas.
Išsaugoti tai, kas autentiška
Peticiją pasirašę žmonės savo komentaruose akcentuoja būtinybę išsaugoti Druskininkų identitetą. Prieš puikių skulptūrų iškeldinimą prie Nemuno krantinės. Jos privalo likti pėsčiųjų alėjoje ir atnaujintos su savo buvusiu apšvietimu, kuris buvo iš pradžių, Alėja ir šios skulptūros yra Druskininkų unikalumas, Palaikau už istoriškai vertingų skulptūrų išsaugojimą!, Nemačiau nei vienos gražesnės naujai pastatytos skulptūros Druskininkuose už šias. Prikelti naujam gyvenimui ir grąžinti į vietą!, Remiu ir noriu, kad skulptūros išliktų ten, kur jos yra. Jos niekam netrukdo, Noriu, kad viskas liktų savo vietose, tai mūsų miesto paveldas!, Tikiuosi, skulptūros liks išsaugotos autentiškoje vietoje, Reikia vertinti tai, ką turime, jauki vieta, tikras pavėsio kampelis, Išsaugoti tai, kas autentiška ir asocijuojasi būtent tik su Druskininkais, Pasirašau už skulptūrų išsaugojimą originalioje jų vietoje!, Skulptūros yra miesto dalis. Vaikystės prisiminimai, Jas reikia ne keisti, o atrestauruoti ir prižiūrėti, Senosios skulptūros yra Druskininkų alėjos veidas, meninis paveldas ir neatsiejama Druskininkų dalis, Alėja ir jos skulptūros yra viena iš nedaugelio likusių vietų Druskininkuose, kurioje gali pajusti miesto dvasią, Atnaujinus skulptūras, jas grąžinti ten, kur jos visada stovėjo, - komentavo peticiją pasirašę žmonės.
Rekonstrukcija atsieis beveik 6 mln. eurų
Vilniaus alėjos rekonstrukcija bei senųjų skulptūrų likimas buvo vienas iš pagrindinių klausimų ir opozicijos valandoje, iškeltas vasario mėn. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje.
Nėra pakankamo aiškumo ir viešumo tiek dėl paties projekto, kuris iš esmės visuomenei nebuvo pristatytas, - opozicijos valandoje minėjo savivaldybės tarybos narys, konservatorius Antanas Balkė. - Visuomenė gauna tiktai tam tikras nuotrupas štai jau pavasarį pradėsim raust, todėl visuomenei kyla klausimų, kaip pavyks suderinti darbus, turint omeny kultūros sostinės reikalą,
išimant dalį alėjos, kaip bus vykdomas planuojamų skulptūrų konkursas?. Kad meras čia nevyrautų su savo komentarais, paprašysiu atsakyti direktorę, - į R.Malinausko pavaldinę, savivaldybės administracijos direktorę V.Jurgelevičienę tada kreipėsi A.Balkė.
Pastarosios žodžiais, viskas čia esą atlikta taip, kaip reikia. Kalbant apie projektus, noriu iš karto pabrėžti, tikrai paviešinti, tiek skulptūrų, tiek Vilniaus alėjos. Procedūros techninio projekto rengimo metu numato viešinimą visuomenei. Viskas padaryta preciziškai, išduotas statybos leidimas, organizuotas konkursas ir dabar jau turim rangovą. Ir mero feisbuke, ir mūsų svetainėj buvo parašyta, kad prasideda darbai, su rangovu jau buvom susitikę, aptarta grafikas, procesas prasideda, kai tiktai leidžia oras, mes tikrai Vilniaus alėją labai rimtai startuojam, - posėdyje dėstė V.Jurgelevičienė. - Kaina (alėjos rekonstrukcijos, - red.p.) nesiekia 6 milijonų eurų, kas mus labai džiugina, buvo rimtas konkursas, 7 berods pretendentai, laimėtojas su mažiausia kaina UAB Medinita. Procesas truks du sezonus, - aiškino R.Malinausko bendražygė. Kalbant apie senąsias skulptūras, tai jos bus restauruojamos ir pastatomos per tam tikrą laiką naujoj vietoj, derinam su autoriais, o kalbant apie naujas, yra paskelbtas jau idėjos konkursas, paskelbti vieši konkursai, kovo 17 d. vokai, kviečiam visus įmanomus skulptorius, kurie atitinka kvalifikaciją, - dar pridėjo V.Jurgelevičienė apie Vilniaus alėjos skulptūras.
Pasisakė ir profesionalai
Visažinės Druskininkų valdžios užmojai Vilniaus alėjoje sulaukė audringos reakcijos viešojoje erdvėje. Architektūros istorijos mokslų daktarė Viltė Migonytė-Petrulienė feisbuke taikliai pakomentavo kurorto valdžios planus pakeisti Vilniaus alėjos veidą: M. K. Čiurlionio metams Druskininkai parengė ypatingą, kapitalinę (statybinę) programą, su kaunietiško mentaliteto įpaminklinimo ambicijomis, grąžinusią prisiminimus kelis dešimtmečius atgal. Tuomet, narstant Druskininkų architektūrą ir viešąsias erdves, įsiprašiau ir į Jono Arčikausko dirbtuves Vilniuje. Paskutinių metų studenčiokei skulptorius be pasididžiavimo papasakojo apie savo pirmąjį užsakymą buv. Lenino alėjoje (dab. Vilniaus) Druskininkuose, jam vos baigus S. Žuko dailės technikumą. Projekto sumanytojas ir užsakovas 1987 m. buvo vykdomojo komiteto pirmininkas (arch. Mickevičius), kurį laiką domėjęsis vakarietiškomis urbanistinėmis - landšaftinėmis tendencijomis, ir, tikėtina, padėjęs apeiti vietinės cenzūros normas. J. Arčikauskas, įkvėptas M. K. Čiurlionio kūrybos, tiems laikams per drąsiai ieškojo rytietiškos gyvenimo kelionės filosofijos, kurią skulptūrose pynė su lietuviška mitologija. Pagal pirminį sumanymą, svarbiausią kamerinę kurorto pėsčiųjų arteriją turėjo papuošti devynių fontanų - žibintų vieninga stilistinė ir idėjinė kompozicija. Dėl įvairių aplinkybių iki šių dienų išlikę šeši J. Arčikausko fontanai bus restauruoti ir iškelti į vaizdingus Dzūkijos panemunės takus, nes modernūs sniego valytuvai ne tokie manevringi (neapeina skulptūrų kampų) ir Druskininkams reikia naujų skulptūrinių užsakymų - zodiako ženklų. Čia vyrauja įsitikinimas, kad dabar turistai domisi astrologija ir norės surasti savo naujovišką dangaus ženklą.
Niekada nemaniau, kad skulptūra yra efemeriškas menas. Deja, buldozeris vardu gražu, nes nauja, net ir vieną išraiškingiausių, unikaliausių ir, mano nuomone, čiurlioniškiausių urbanistinių viešojo meno kūrinių Lietuvoje, grasinasi paversti tik atmintyje apsigyvenusia iliuzija. P.s. Interviu LRT (https://bitly.cx/4Jkv) J. Arčikauskas kukliai ir taikliai pastebi priežastį: žmogus nesugeba vertinti to, ką turi, - savo komentarą užbaigė Viltė Migonytė.
Ir taip Druskininkai kičėja
Į šį architektūros istorijos mokslų daktarės komentarą feisbuke netrukus sureagavo ir R.Malinausko sąrašo narė savivaldybės taryboje, mokytoja Ronata Balkaitienė. Skulptūros niekur nedings, bus sutvarkytos, restauruotos pačių autorių ir papuoš Nemuno pakrantę, - gindama vietos valdžios sumanymą, feisbuke prašneko R.Balkaitienė, bet iškart gavo
pylos nuo savo nuomonę šiuo klausimu pareiškusio menininko Gintaro Žilio: Gerb. Ronata, tai nusikaltimas naikinti kultūrinį-meninį paveldą. Ir Jūsų Tarybos dauguma tampa caro nusikalstamų ambicijų, besitęsiančių jau 25 metus, bendraautoriais. Gėda už Jus!.
Išnaikins vaikystės jaukius prisiminimus, ir taip Druskininkai kičėja... Tie baisūs įstiklinti pliušiniai meškinai...graudu, - po Viltės Migonytės komentaru įrašą paliko viena druskininkietė.
Yra nesuprantančių, kad kita vieta - NE VIETA šioms Vilniaus alėjos skulptūroms. Nereikia užribio ar paribių, kažkur krantinėj Nemuno! Te būna kitos, zodiakinės žadėtos, kur Dangaus skliautas . Labai juk siejasi, - feisbuke rašė kita komentatorė.
Šiuo žingsniu yra ne kuriama, o trinama miesto istorija
Šįmet sausio pabaigoje LRT radijo laidoje R.Malinauskas dėstė apie planuojamą Druskininkų senamiesčio pagrindinės arterijos Vilniaus alėjos rekonstrukciją. Feisbuke nuoroda į šią radijo laidą pasidalinusi druskininkietė Nereta Sanajevienė paliko savo komentarą: Šioje laidoje išgirsite, kad Vilniaus alėjos skulptūras planuojama išlupti ir ištempti prie Nemuno, kur neužkliūtų turistams? Ar nors vienas turistas skundėsi, kad jos trukdo??? Kas išvis nusprendė, kad jos trukdo? Atkreipkite dėmesį į argumentą, kad 7 skulptūros trukdė sniego valymo mašinom (max mėnesį Lietuvoje sninga, ir tik kelias dienas, taip, kad reiktų traktoriais valyti). Mugių metu trukdė turistams pirkti kočėlus, ali express gintariukus ir arabiškus kvepalus. Mugės šiame mieste vyksta kelis kart į metus. Sninga šiame mieste mėnesį 7 senosios skulptūros trukdo, bet 12 naujų zodiako ženklų, kas yra dar 5 papildomos skulptūros (kliūtys) - nebe Ir tai yra patys menkiausi argumentai, kurie gali būti sugalvoti, siekiant pašalinti meno kūrinius iš pagrindinės pėsčiųjų erdvės Keli maži, skysti argumentai, nepatogumai dėl turgaus ir praktiški ūkio reikalai nusveria istoriją, dvasinę objekto prasmę, galų gale gyventojų sentimentus ir prisiminimus Neturiu aš žodžių.
Druskininkų savivaldybė šauna dar vieną trinkelių projektą, kurį vainikuos menininkų skulptūros SKIRTINGŲ MENININKŲ skulptūros vienoje erdvėje. Kaaip tai atrodys??? Pilkom trinkelėm išklota nauja kiliminė danga, nusagstyta skirtingais zodiako ženklais, sukurtais skirtingų menininkų Labas euroremonte ir RIP ikoniškoji alėja Su ten įsigyvenusiais meno kūriniais ir lenktais suoliukais, - feisbuke rašė N.Sanajevienė. - Šiuo žingsniu yra ne kuriama, o trinama miesto istorija. Ar kas nori šito pokyčio??? Kam keisti tik dėl keitimo? Ar tikrai yra būtinybė? Ar tikrai dabar yra tinkamas metas? Meras teigia, kad jas gadindavo sniego valymo įrenginiai, ir jos trukdė turistams, todėl reik iškelt Tai gal atsargiau valykit ir ne su traktoriais, ir
komunalščikus apmokykit, kad ne aplink šiukšlines, o meno kūrinius valoma yra. Labai liūdna ir pikta. Ir dar tokiam pasaulio kontekste, kai ateitis tampa nebeaiški, va taip lengva rankele yra skiriama 6 mln. eur naujai blizgančiai trinkelių alėjai, su galimai žemesnės meninės vertės blizgučiais Kai šiuo metu alėja atrodo puikiai. Bent jau yra tikra ir laiko žymėm išpuošta prisiminsim. O gal dar pakovojam už savo miestą, už savą, su prisiminimais, toks, koks jis yra gražiausias!?.
Druskonio inf.
Vien giedrios mintys praeities su jumis beliks
Dėkojame žinomai Varėnos krašto kultūros puoselėtojai, mokytojai Vandai Gudelionytei-Mockevičienei , Druskininkų vidurinės mokyklos 4-os laidos abiturientei, už įdomius prisiminimus, įtaigiai liudijančius apie atmosferą Druskininkuose 1946-1953 metais.
1952 m. Druskininkų vidurinės mokyklos moksleivė Vanda Gudelionytė tautiniais drabužiais
Vanda GUDELIONYTĖ-MOCKEVIČIENĖ
Pirmas susitikimas su Druskininkais buvo 1946 m. prieš rugsėjį, geriau sakyti, prieš mokslo metus. Brolis Vytas mane per vasarą šiek tiek paruošė laikyti egzaminą į šeštą klasę, nes aš po pradinės buvau susirgus ir metus praleidau sėdėdama namie. Tėtė atvežė mane pas Druskininkų gimnazijos direktorių D.Viščinį, gyvenusį Neravų kaime, ir paliko. Mes abudu su direktorium kitą rytą ėjom pėsti į mokyklą. Ėjom mišku, takais, paskui pasirodė miesto namai, daugiausiai mediniai, perėjom mediniu tiltuku upukį (Ratnyčėlį) visai pat prie Nemuno, per parką takeliais, dar pora neilgų gatvukių, va, ir mokykla. Direktorius man parodė, kurion klasėn aš laikysiu egzaminus ir išėjo į mokytojų kambarį. Laikiau aritmetiką, lietuvių kalbą ir rusų, kurios visai nemokėjau nei skaityt, nei rašyt, nes pradinėn tik po pavasario atostogų, atsieit, pradėjom mokytis ir rusų. Bet ir pati mokytoja rusų kalbos nemokėjo. Per tuos du mėnesius išmokom tris žodžius: električestvo, stol ir stul, raidžių rašyti nesimokinom. Rusų kalbos mokytojas Sviklas mano žinias įvertino dvejetuku. Kas daryti? Aš pas globėjų direktorių, neatsimenu ar beldžiaus duryse, ar ne, bet įėjau ir apskundžiau mokytoją Sviklą. Leido man mokytis šeštoje klasėje, bet iš tikrųjų su rusų kalba man buvo bėdų.
Mums su broliu Vytu Druskininkuose pasamdė butą pas Rimšelienę, netoli mokyklos. Namas nemažas, gal kokie trys butai, bet mūs tas butukas buvo nedidelis, vienas kambarys ir virtuvė. Tai tam kambary tilpom, brolis Vytas, Volungevičius nuo Leipalingio (brolio bendraklasis) ir dar vienas mokinukas (jau neprisimenu nei vardo , nei pavardės, tik atsimenu, kad jis vieną naktį pamatė per kambarį lekiantį velnią. Laimė, velnias išlindo per langą), aš ir vyriausia šeimininkės duktė Sabina. Mes abidvi ir miegojom vienon sofon. Virtuvėn miegojo vienon lovon šeimininkė ir jauniausia dukra Marysia. Tėvai už butą mokėjo maistu. Tuoj laiku krautuvėse maisto beveik ir nebuvo. Ir mokytojams vežė tėvai maistą. Gal jie dar algų negavo? Mūs tėvai tai aptarnavo mokytojus Kvaraciejus. Elena Kvaraciejienė buvo ir mano auklėtoja. Ji dėstė lietuvių ir anglų kalbas. Po pamokų pas juos ėjau mokytis anglų kalbos. O Vincas Kvaraciejus prieš karą buvo Lietuvos karininkas. Jo tėvai ir brolis buvo išvežti Sibiran. Jis dėstė fizinį lavinimą. Mokytojo gimtinė - Česukų kaimas prie Merkinės, kitoj pusėj Merkio. Auklėtoja buvo labai gabi, ne tik gerai dėstė lietuvių ir anglų kalbas, grojo fortepijonu, vadovavo chorui, kol nebuvo muzikos mokytojo, liaudies šokių kolektyvams, ruošė su mokiniais spektaklius, kuriuose ir aš kartais vaidinau.
Druskininkų mieste buvo daug medžių, namai - labai gražūs, daugiausiai mediniai su gražiais išpjaustymais, su verandom, bokšteliais, mūrinių pastatų buvo labai mažai. Druskininkiečių dauguma šnekėjo lenkiškai, bet mokėjo ir lietuviškai, tik užsispyrusiai save laikė lenkais, nors daugumos buvo tikros lietuviškos pavardės. Kaip ir mūs šeimininkė Rimšelienė, kadaise gyvenus Lazdijuose, vyriausia duktė Sabina baigus lietuvišką mokyklą, mokiusis pas Salomėją Nėrį, kalbėjo lietuviškai gražia Basanavičiaus tarme, tačiau labai pyko ant savo sesers, kad ta buvusi tokia gražuolė, Druskininkų kurorto grožio karalienė, ištekėjo už lietuvio Mikelionio nuo Leipalingio. Dabar jai uždrausta net mamą aplankyti. Arba ir kita jos sesuo Halina, gyvenus Gardine, susilaukus vaikelio nuo ruso karininko, kuris ją paliko, o vaikelis mirė, tai Sabina ne tik ją smerkė, bet motinai net neleido jos lankyti. Bet mama nebūtų mama. Slaptai parsivežė Haliną iš Gardino, ton pačion gatvėn suieškojo kambariuką ir čia slapta ją apgyvendino. Šeimininkės paprašyta ir aš slaptai jai nešiau valgyti. O Marysia, nors turėjo 15 metų, niekur nesimokino. Ji būdavo išsidabina, plaukus tokiom trūbelėm susuka (tada buvo tokia mada), raudonai lūpas ir skruostus išsiružavoja ir sėdi kaip pabučiuota, sakydavo Sabina, net šaukštų tingi suplauti. Sabina man buvo labai gera. Abi miegojom vienon sofon, mane pamokino skambinti gitara, man pasakodavo apie savo gyvenimą, kaip iš Lazdijų persikėlė gyvent į Druskininkus, parodė lenkų prezidento J.Pilsudskio namelį ant Nemuno kranto, kur vasaromis žiūrėjo į kitą Nemuno pusę, į Baltašiškę, į Lietuvą, pasakojo, kaip jis Rimšelytes, jaunas panenkas, kalbindavo, kaip Sabinos prašydavo pakalbėti lietuviškai, pasakyti lietuviškai Aš tave myliu, kad žodis mylimoji švelniau skamba nei
kochanka.
Tęsinys kitame numeryje
V.Mockevičienė apdovanota
Sidabrinės bitės ženklu už
kultūros tradicijų puoselėjimą Varėnos krašte
Varėnos r. savivaldybės nuotr.
Apie autorę
Vanda Gudelionytė- Mockevičienė gimė 1934 m. vasario 12 d. Aušrinės kaime prie Vilkiautinio. Mokėsi Liškiavos pradinėje mokykloje, Druskininkų 1-ojoje vid. mokykloje, o 1968-1972 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje chorinio dirigavimo ir dainavimo. Dirbo pradinių klasių mokytoja Masališkių, Montvilų, Gudakiemio kaimuose. 1959-1995 m. Nedzingės vidurinės mokyklos mokytoja. Vadovavo Nedzingės vidurinės mokyklos ir kultūros namų chorų, liaudies šokių, dramos, vokalinių ansamblių kolektyvams. Ponios Vandos vadovaujamas Nedzingės kultūros namų moterų ir mergaičių choras 1980 m. ir 1985 m. dalyvavo respublikinėse dainų šventėse. Bene labiausiai Nedzingę išgarsino V.Mockevičienės vadovaujamas vaikų folkloro ansamblis Piemenukai, 1984 m. tapęs festivalio Ant marių krantelio laureatu. Jis daugsyk koncertavo televizijos laidose, įvairiuose renginiuose visoje Lietuvoje, vaikų folkloro festivaliuose Lenkijoje ir Vokietijoje. Filmavosi H.Šablevičiaus filme Imu jūsų duoną (1988 m.). Už liaudies meno tradicijų puoselėjimą, dalyvavimą tarptautiniuose ir respublikiniuose folkloro festivaliuose, dainų šventėse vaikų folkloro ansamblis Piemenukai ir jo vadovė V. Mockevičienė yra gavusi daugybę Lietuvos kultūros ministro, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus, Varėnos rajono savivaldybės mero padėkų ir diplomų.
1998 m. V.Mockevičienė apdovanota Sidabrinės bitės ženklu už kultūros tradicijų puoselėjimą. Beje, 2022 m. Sidabrinės bitės ženklu ir Varėnos rajono savivaldybės kultūros premija už reikšmingus projektus ir aktyvią kultūrinę veiklą populiarinant dzūkišką tarmę apdovanota ir ponios Vandos dukra, žinoma aktorė Vitalija Mockevičiūtė.
V.Mockevičienė yra Nedzingės kaimo vyresniojo amžiaus žmonių asociacijos Nedzingėnai vadovė. Organizuoja švenčių paminėjimus ir įvairius renginius Nedzingės krašto žmonėms. Stengiasi užrašyti nykstančių vietinių kaimų istorijas, tradicijas. Savo straipsnius skelbia Varėnos rajono laikraščiuose. 2016 m. Druskininkuose vykusiose respublikinėse pasakorių varžytuvėse Žodzis žodzį gena V. Mockevičienė pelnė nominaciją už įdomią pasaką ir jos sekimą. 2017 m. išleista V.Mockevičienės knyga Šoka šarka ir genys: Dzūkijos kaimo autentiški vaikų žaidimai.
Praėjusiais metais ponios Vandos 90-ojo jubiliejaus proga išleista jos antroji knyga Aušrinės ir Nedzingės kelaliais.Tai prisiminimai, spaudoje paskelbti straipsniai, senovinės dzūkų pasakos.
Pasak ponios Vandos, dzūkai yra labai kuklūs, savo vaikais ir jų pasiekimais pasidžiaugia tik savo širdyse, nemoka pasigyrt. Ji su vyru Vytautu Mockevičiumi, kilusiu iš Panedzingio kaimo, susilaukė keturių vaikų, deja, juos auginti teko vienai Vandai padedant anytai, Vyto mamai, nes 1965 m. vyrą Dievulis pasišaukė pas save. Pirmą kartą gyvenime noriu viešai pasidžiaugti savo vaikais, nes jie garsina ne tik savo kraštą Nedzingę, bet ir Lietuvą,- priduria Vanda. Jos dukra Audronė ne tik baigė akordeono klasę Muzikos ir teatro akademijoje, bet ir tapo sporto meistre, Lietuvos ir Baltijos šalių trumpų distancijų bėgimo čempione. Ji šiuo metu gyvena Stokholme Švedijoje, dirba mokykloje. Dukra Jūratė, baigusi VVU socialinius mokslus, dirba neįgaliųjų žmonių centro Šviesa vadove, yra neįgaliųjų asociacijos prezidentė. Iš prezidentės Dalios Grybauskaitės gavusi valstybinį apdovanojimą.
Žinoma aktorė Vitalija Mockevičiūtė - baigusi Muzikos ir teatro akademiją. Su Neringa Varnelyte sukūrusios teatrą Labas. Praėjusį mėnesį V.Mockevičiūtei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Sūnus Darius baigęs folkloro studijas Muzikos ir teatro akademijoje. Ilgametis aklųjų kombinato folkloro ansamblio Versmė vadovas, folkloro ansamblio Ratilai dalyvis. Dirba suaugusiųjų gimnazijos Vilniuje direktoriaus pavaduotoju.
