"Druskonis" - išsamiausias Pietų Lietuvos savaitraštis

   R.Malinauskui su bendražygiais nesiseka įgyvendinti dar vieną savo megaprojektą – daugiau kaip dvigubai išplėsti miesto teritorijos ribas. Apie tokį planą svaigstama beveik penkerius metus, tačiau šiam sumanymui niekaip „nepasirašo“ Lietuvos Vyriausybė. Finansų ministerija netgi suskaičiavo, kiek šalies biudžetui kainuotų tokie Druskininkų valdžios norai.

Beldėsi ne vieną kartą

   Vidaus reikalų ministerijos kabinetuose spalio pradžioje iš stalčių vėl buvo iškelti popieriai su Druskininkų valdžios norais daugiau kaip dvigubai pasididinti miesto teritorijos ribą. Tai – berods trečias kartas, kai R.Malinauskas su bendražygiais bando „klebenti“ Vyriausybės duris, aiškinant, jog Druskininkų miesto plotas turėtų padidėti nuo 24 iki 49 kvadratinių kilometrų. Tačiau ir šį kartą, kaip juokiasi žmonės, R.Malinauskas, panašu, vėl liks be Cezario – naujų žemių užkariautojo, laurų vainiko.
   Kaip žinia, Druskininkų valdžia dar 2018 m. gegužę nubalsavo už sprendimą pritarti naujam savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planui bei siūlyti Vyriausybei nustatyti šias ribas pagal pateiktą planą. Tūlas pilietis, perskaitęs minėto sprendimo aiškinamąjį raštą su jame dėstomais sausais teisės aktų pavadinimais, kuriais vadovaujantis esą prašoma išplėsti kurorto teritoriją, panašu, nelabai ir suprastų, kuriam galui tam Druskininkų miestui reikia dvigubai daugiau žemių. Druskininkų savivaldybės administracijos aikinamajame rašte tepasakyta tiek, jog „šiuo metu sąlyginės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos yra labai netikslios, nesutampa su upėmis, melioraciniais grioviais, valstybinės ar vietinės reikšmės keliais, žemės sklypų ribomis“, kaip to reikalauja „Vyriausybės nutarimu patvirtintos Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklės“. Minėtame savivaldybės išaiškinime yra vienas aiškus momentas, jog Druskininkų miesto plotas, dabar esantis beveik 24 kv. kilometrų, išplėtus miesto teritoriją, padidėtų daugiau kaip dvigubai – iki 49 kv. kilometrų. Naujose „kurorto žemėse“ tokiu atveju atsirastų ne tik aplinkinės gyvenvietės, bet ir dideli miško masyvai.
   Druskininkų valdžios žygiai į Vilnių su „naujų kurorto žemių“ idėja 2018-aisiais baigėsi nesėkme. Palaiminimo Vyriausybėje tuomet šis sumanymas taip ir negavo. Dar vienas R.Malinausko ir jo bendražygių bandymas įrodinėti savo tiesas vyko 2021 metais, tačiau ir jis baigėsi be rezultatų. Šįmet spalį vėl buvo įsuktas naujas „derinimo procesas“, bet Druskininkų valdžia vėlgi įsivėlė į tą patį kliūčių ruožą su neigiamomis ministerijų išvadomis.

Nepritaria kiti kurortai

   Pagal savo kompetenciją turinti rengti Vyriausybės nutarimo projektą, Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) spalio pradžioje kreipėsi į kolegas – Aplinkos, Finansų ir dar tris ministerijas, prašydama pakartotinai derinti nutarimo projektą „Dėl Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo“. Kaip rašoma minėtame VRM rašte, nutarimo projektas buvo teiktas derinti 2018 m. ir 2021 m.
   „2021 m. Nutarimo projekto derinimo metu iš suinteresuotų institucijų buvo gautos išvados su argumentais, kuriais nepritariama Nutarimo projektu siūlomiems sprendimams, t. y.: atkreiptas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą], pagal Nutarimo projektą padidinus Druskininkų miesto teritorijos ribas, Druskininkų savivaldybei tektų žymiai (apie 53 proc.) daugiau pajamų, tačiau atitinkamai sumažėtų pajamos, tenkančios likusių kurorto statusą turinčių savivaldybių biudžetams. Tokiam pajamų perskirstymui nepritaria kitos kurorto statusą turinčios savivaldybės, - rašoma spalio 13 d. registruotame VRM rašte penkioms ministerijoms. - Taip pat, prie Druskininkų miesto teritorijos prijungus gretimus miško plotus, privalės būti išperkami privatūs miškai (tam prireiktų 6,6 mln. eurų) arba privalės būti mokamos kompensacijos valstybinio miško ir privataus miško valdytojams dėl ūkinės veiklos apribojimo (tam kasmet prireiktų 59–84 tūkst. eurų), o tokiems finansiniams įsipareigojimams vykdyti papildomų lėšų valstybės biudžete nėra“.
   „Pažymėta, kad siūloma Druskininkų miesto teritorijos plėtra yra susijusi su kurorto teritorijos plėtra, todėl siūloma prijungti teritorija turi atitikti nustatytus reikalavimus. Į Druskininkų miesto teritorijos ribas įtraukus apie 3,2 km ilgio valstybinės reikšmės magistralinio kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas ruožą, kuriuo vyksta tranzitinis krovininių transporto priemonių eismas, vieno iš nustatytų reikalavimų būtų nesilaikoma“, - nurodyta VRM rašte.

Pasiūlė „persipiešti svajones“

   „Atsižvelgdama į nesuderintinas nuostatas dėl Nutarimo projektu teikiamų sprendinių, Vidaus reikalų ministerija Druskininkų savivaldybei grąžino dokumentus dėl Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų tvarkymo ir pasiūlė apsvarstyti galimybę priimti sprendimą siūlant Vyriausybei nustatyti Druskininkų miesto teritorijos ribas apsiribojant tik urbanizuotų, savo infrastruktūra su miestu susijusių gretimų kaimų dalių teritorijų prijungimu, į miesto teritoriją neįtraukiant miškų masyvų ir į kurorto teritoriją neįtraukiant magistralinio kelio ruožo,” - pabrėžta spalio 13 d. VRM dokumente.
   Paaiškėjo, kad į šį siūlymą „nusileisti ant žemės“ ir „persipiešti savo svajones“ Druskininkų valdžia sureagavo savo stiliumi. Vidaus reikalų ministerija šįmet rugpjūčio 25 d. gavo R.Malinausko raštą, kuriame „nurodomos aplinkybės dėl būtinumo kuo skubiau priimti sprendimą dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų tvarkymo“, taip pat, pasak VRM, buvo pateikti tie patys, kaip ir 2021 m., dokumentai dėl Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo.
   „Nors Druskininkų savivaldybė ir neatsižvelgė į pateiktus pasiūlymus dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų tvarkymo, prašome atkreipti dėmesį tiek į pasikeitusį teisinį reguliavimą, pagal kurį buvo nustatyta, kad miestuose ir miesteliuose esanti valstybinė žemė bus perduodama savivaldybėms patikėjimo teise, tiek į būtinybę kuo skubiau spręsti su teritoriniu administravimu susijusius klausimus“, - spalio mėn. rašte penkioms ministerijoms nurodė VRM.
   Aplinkos ministerija lapkričio 4 d. išvadoje dėl Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo nurodė, jog patikrinus minėtą Vyriausybės nutarimo projektą, buvo nustatyta, kad „pagal Nutarimo projektą prie Druskininkų miesto teritorijos bus prijungiami gretimi miškų plotai, o atsižvelgus į tai, kad turės būti išperkami privatūs miškai arba turės būti mokamos kompensacijos miško valdytojams dėl ūkinės veiklos apribojimo, būtina aiškiai nurodyti finansavimo šaltinį“.

Finansų ministerija nepritaria

   Žemės ūkio ministerija, lapkričio 3 d. registruotoje išvadoje pažymėjo mananti, jog nustatant Druskininkų miesto (kurorto) teritorijos ribą „turėtų būti apsiribota urbanizuotų, savo infrastruktūra su miestu susijusių gretimų teritorijų prijungimu, tai yra į Druskininkų miesto teritoriją neturėtų būti įtrauktas magistralinio kelio ruožas“.
   Finansų ministerija, išnagrinėjusi pakartotinai pateiktą derinti Vyriausybės nutarimo „Dėl Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo“ projektą, spalio 31 d. išvadoje informavo, kad nuomonės, išdėstytos savo 2021-07-05 rašte, šiuo klausimu nekeičia.
   „Pažymime, kad LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme yra įtvirtintas savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumus lemiantis rodiklis „savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas“, ir atitinkamas šio rodiklio koeficientas, pagal kurį kurorto statusą turinčių savivaldybių biudžetams yra priskiriami pajamų šaltiniai iš gyventojų pajamų mokesčio. Toks pajamų šaltinis kurorto statusą turinčioms savivaldybėms 2022 m., prognozuojama, sudarytų 5 mln. 892,4 tūkst. eurų, iš jų Druskininkų savivaldybei – 550,8 tūkst. eurų. Nutarimo projektu padidinus Druskininkų miesto teritorijos ribas 2 tūkst.518,37 ha (tai yra daugiau kaip dvigubai, be to, miesto ribos būtų praplečiamos prijungiant 1 tūkst.824 ha miškų teritoriją), Druskininkų savivaldybei tektų 477,5 tūkst. eurų pajamų daugiau, tačiau atitinkamai sumažėtų pajamos, tenkančios Birštono (30,9 tūkst. eurų), Neringos (284,2 tūkst. eurų) ir Palangos miesto (162,4 tūkst. eurų) savivaldybių biudžetams“, - pabrėžė Finansų ministerija.

Suskaičiavo naštą valstybės biudžetui

   „Kartu pažymėtina, kad prie Druskininkų miesto teritorijos prijungus gretimus miško plotus, privalės būti išperkami privatūs miškai (pagal praeitais metais Druskininkų savivaldybės pateiktą Druskininkų miesto plėtros plano kaštų ir naudos analizę prireiktų 6,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų), arba privalės būti mokamos kompensacijos valstybinio ir privataus miškų valdytojams dėl ūkinės veiklos apribojimo (tam kasmet prireiktų 84 tūkst. eurų), arba privalės būti mokamos kompensacijos privačių miškų valdytojams dėl ūkinės veiklos apribojimo (tam kasmet prireiktų 59 tūkst. eurų). Tokios kompensacijos ateityje neišvengiamai kils“, - nurodė Finansų ministerija.
   „Siekiant užtikrinti jau prisiimtų valstybės biudžeto įsipareigojimų vykdymą ir, atsižvelgus į pasikeitusią ir neapibrėžtą finansinę ir ekonominę situaciją, galimybių didinti valstybės biudžeto įsipareigojimus arba prisiimti naujus ilgalaikius įsipareigojimus nėra,” - pabrėžė Finansų ministerija, pakartotinai informavusi, kad pateiktam derinti Nutarimo projektui ji nepritaria.
   Neigiamas atsakymas dėl Druskininkų valdžios „teritorinių pretenzijų“ atėjo ir iš Susisiekimo ministerijos. „Pakartojame, kad Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planai, kurie buvo parengti ir derinti 2018 m., neatitinka šiuo metu galiojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų, - pabrėžė Susisiekimo ministerija. - Papildomai atkreipiame dėmesį, kad 2018 m. Susisiekimo ministerija, derindama Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planus, atkreipė dėmesį, kad keičiant Druskininkų miesto administracines ribas yra numatyta didelę teritorijos dalį kitoje magistralinio kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas pusėje prijungti prie esamos miesto administracinės teritorijos ir pažymėjo, kad tokiu atveju turėtų būti įvertintas reikalavimas, jog gyvenamojoje vietovėje, kuriai
siekiama kurorto statuso, turi būti aplinkkelis, kad tranzitinis krovininis autotransportas ją aplenktų. Įvertinus tai, kad magistralinis kelias A4 Vilnius–Varėna–Gardinas Druskininkų savivaldybėje nutiestas miškingose vietovėse ir yra nutolęs nuo realių (o ne administracinėmis ribomis nustatomų) miesto ribų, Nutarimo projektu patvirtinus naujas miesto ribas, naujo aplinkkelio įrengimas būtų neracionalus, kadangi jis iš esmės būtų skirtas miškams aplenkti“.

Kur čia šuo pakastas?

   „Koks, jūsų nuomone, vis dėlto galėtų būti tikslas beveik dvigubai išplėsti miesto ribą aplinkinių kaimų ir miškų sąskaita? - „Druskonis“ paklausė savivaldybės tarybos narį, opozicijos atstovą Antaną Balkę.
   “Šiuo atveju, manau, valdžia dar kartą demonstruoja aklą užsispyrimą, paremtą ne logika ir racionaliais argumentais, bet primityviu išskaičiavimu, sakyčiau, fiktyvia būtinybe neproporcingai didinti kurorto teritoriją ir gyventojų skaičių, kurio rezultatas - trumpalaikė finansinė nauda kitų kurortų ir valstybės sąskaita, bet kartu ir aklavietė, tvirtinant patikslintas visų gyvenviečių ribas, - nuomonę išsakė A.Balkė. - Tai - eilinė ambicija, kurios leitmotyvas tas pats - “viskas teisėta, mes visada teisūs”. Pabandykite įsivaizduoti situaciją, jeigu visi miestai užsimanytų dvigubai didinti savo teritorijas aplinkinių gyvenviečių ir miškų sąskaita? Nepagrįstas ir jau naudojamas argumentas, neva kurorto ribos miškus apsaugos nuo plynų kirtimų. Miškų naudojimas ir tvarkymas turi teisinį reglamentavimą ir nereikia čia apsimetėlių “gelbėtojų” ir reguliuotojų, nors, turiu pripažinti, kad ryškūs miško (nedidelė paslaptis, kam jie priklauso) tarp Druskininkų ir Grūto kirtimai rodo privataus intereso dominavimą. Todėl šis valdžios argumentas (gelbėti miškus nuo plynų kirtimų) negali būti laikytinas sąžiningu, kaip ir finansinės naštos
perkėlimas ant kitų pečių”.

Išstojo kaip miškų globėjas

   „Matyt, propagandiniame lygyje bus kalbama apie tai, kad mes štai paimsim mišką į miesto ribas ir tada niekas tų miškų nekirs, o jeigu nepaimsim, tai gali iškirsti. Čia, ko gero, toks bus pagrindinis propagandinis argumentas“, - komentavo opozicijos narys.
Kaip argumentą dėl miškų R.Malinauskas jau dėstė ir 2020 m. rugsėjį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame pasitarime dėl Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų teritorijų ribų tvarkymo, kur jis aiškino, kad „siūlymas priskirti miestui miškų teritorijas yra susijęs su siekiu išsaugoti miškus - kaip kurorto apsaugos buferinę zoną, neleidžiant jų iškirsti, kas galėtų vykti juos palikus savininkams“.
   „Rekreaciniais miškais dideli jo plotai verčiami ir savivaldybės bendrajame plane, ir link Latežerio, ir link Grūto, nepriklausomai, ar jie pakliūna į planuojamas išplėtimo ribas. Rekreacinės funkcijos miškams priskiriamos tam, kad juose galėtų atsirasti tam tikri poilsio paskirties objektai“, - komentavo A.Balkė.
   Paklaustas, kam kurortui reikia būtinai plėstis, kam plėsti tą miesto teritoriją, opozicijos narys čia įžvelgia „Malinausko valdymo“ specifiką. „Druskininkų klestėjimas primityviai siejamas su kurorto plėtimosi būtinybe į visas puses, - nusijuokė A.Balkė. – Bet, manau, labiau siekiu didinti kurorto gyventojų skaičių ir laikinai (pagal esamą teisinį reguliavimą) gauti didesnes pajamas iš valstybės biudžeto“. Kokį poveikį ši kurorto teritorijos plėtra turėtų prijungiamų kaimų gyventojams? „Keistųsi, matyt, žemės mokestis, pagaliau kurorto teritorija turi ir ūkinės veiklos apribojimų”, – komentavo A.Balkė.
   “Suprantu, kad daugelį rinkėjų žodžiai “plėtra” ir “išskirtinis, ambicingas projektas” užburia, bet reikėtų suprasti, kad jie dažnai naudojami kaip propagandinės manipuliacijos instrumentai, o sprendimai, jeigu jie prasilenkia su sveiku protu, turi ilgalaikes negatyvias pasekmes, - nuomonę išsakė A.Balkė. - Šia proga turiu priminti ir bendruomenei, ir valdžiai, į ką turėtų būti nukreiptas dėmesys ir sprendimai - ką esame įvardinę, kaip problemas, šių metų pradžioje savivaldybės tarybos patvirtintame Strateginiame plėtros plane: 1. Nediversifikuota įmonių veikla, ribotos galimybės pritraukti investuotojus, „protų nutekėjimas“, nekonkurencingas darbo užmokestis. 2. Mažėjantis gyventojų ir, atitinkamai, moksleivių skaičius. 3. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas (medicina, švietimas, t. t.). 4. Prastėjantys mokinių pasiekimai, nepakankamai aukšta švietimo paslaugų kokybė. 5. Aukštos naujos statybos nekilnojamojo turto kainos. 6. Mažas turistų skaičius iš Skandinavijos, Vakarų Europos šalių ir už Europos ribų”.

„Druskonio“ inf.

A.Anušauskas atremia specialistų kritiką dėl partizanų
vado palaikų: DNR tyrimai padaryti

Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo ženklai
                                                              Rūtos Averkienės nuotr.

Ramūnas JAKUBAUSKAS, 15 min.lt

   Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Katedros aikštėje paskelbė, kad galimai atrasti Pietų Lietuvoje veikusio legendinio partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Šis atradimas prilygtų Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų atradimui. Vis dėlto partizanų palaikų paieškas koordinuojančio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspertai ragina neskubėti su išvadomis – identifikavimo procesas dar nėra baigtas.
   15min spalio pabaigoje lankėsi Leipalingyje, buvusios NKVD būstinės kieme, kur archeologų grupė, vadovaujama Lino Kvizikevičiaus, atrado keletą žmonių, greičiausiai partizanų, palaikų.
   Vienoje duobėje rasti dviejų žmonių palaikai, virš kurių taip pat buvo atrasta ir granata. Netoliese, tame pačiame kieme, atrasti dar vieni palaikai, tiksliau – pusė jų. Šalia palaikų taip pat atrasta plokštelė su išraižytu Vyčiu.
   Netrukus po atradimo palaikai buvo išvežti antropologiniams tyrimams į Vilniaus universitetą, vėliau pradėti DNR tyrimai. Šiomis paieškomis Leipalingyje siekiama atrasti legendinių Dzūkijos partizanų J.Vitkaus-Kazimieraičio ir Lionginio Baliukevičiaus-Dzūko palaikus.

Ministro žinia

   Krašto apsaugos ministras žinią apie galimai atrastus J.Vitkaus-Kazimieraičio palaikus pranešė iškilmingoje rikiuotėje Katedros aikštėje. „Šiandien galiu pasidalinti žinia. Leipalingyje, buvusio NKVD stribyno kieme, buvo surasti palaikai, kurie, pagal pirminius tyrimus, leidžia teigti, kad tai gali būti pasipriešinimo kovų pradininko, partizanų vado, laisvės kovotojo, Vyčio kryžiaus kavalieriaus, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai“, – pranešė A.Anušauskas.
   „Tai buvo žmogus, kuris prisiekė savo gyvybę Lietuvai, ištikimai ją gynė, oriai kovojo, telkė ginklo brolius, kartu su Adolfu Ramanausku-Vanagu buvo mūsų pasipriešinimo kovų didžiausi vadai, o šiandien yra užtikrintos, ryžtingos ir drąsios Lietuvos kariuomenės ir mūsų visuomenės įkvėpimas. Ateis laikas, kuomet visi mūsų didvyriai bus palaidoti oriai ir pagarbiai“ , – pridūrė jis. Vėliau žurnalistams ministras teigė, kad „dar mokslininkai iki galo turės padaryti savo darbą“, bet atskleidė, kad DNR tyrimai jau atlikti.
   „Tai yra sudėtingas procesas (...) Bet jau yra DNR tyrimai atlikti, kurie patvirtina. Genocido tyrimo centras gali daugiau pasakyti detalių, bet pats faktas, kad atrastas žmogus, kuris A.Ramanauską-Vanagą paskyrė į pareigas, tai yra aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkas, kuris buvo ginkluotoje rezistencijoje realiai, o ne kur nors mieste, nes buvo miestuose ir generolų pasilikę, jie gan simboliškai buvo rezistencijoje, o šis vadas – tikras vadas, miškuose, kartu su partizanais, būdamas pulkininku leitenantu, organizavo ginkluotą pasipriešinimą Pietų Lietuvoje“, – kalbėjo A.Anušauskas.
   Jis taip pat sakė, kad J.Vitkų-Kazimieraitį galima vadinti partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje kūrėju. Po kurio laiko ministras feisbuke skelbė, kad atlikti DNR tyrimai teigiami, tačiau oficialios išvados surašymui reikės kur kas daugiau laiko, tad bent jau kol kas reikėtų susilaikyti nuo skambių antraščių. „Visiškai pritariu, kad oficialų identifikavimo procesą Genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su mokslininkais turi užbaigti. Tą jie tikrai padarys ir pasidalins oficialiais duomenimis. Žinia buvo labai svarbi artimiesiems, kurių tikrai labai didelis būrys atvyko į kariuomenės šventę ir kaip jie sako – Antrasis pasaulinis karas jiems pasibaigė tik dabar“, – skelbė A.Anušauskas.
   Identifikavimo procesas dar nebaigtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas 15min teigė, kad kol kas ministro teiginių patvirtinti negali. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras negali patvirtinti viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių, neva Leipalingyje atrasti žinomo partizano palaikai. Iš tikrųjų šį rudenį vykdant žuvusių partizanų paieškas Leipalingyje atkasti kelių asmenų kūnai, šiuo metu vykdomas jų identifikavimo procesas, tačiau jis nebaigtas ir rezultatai dar nėra aiškūs“, – sakė partizanų paieškas Lietuvoje koordinuojantis specialistas. Jo teigimu, centras pasidalins naujausiomis žiniomis su visuomene, kai tik turės „patikimus, moksliniais metodais pagrįstus duomenis“. Apie tai centras paskelbė ir savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“: „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras negali patvirtinti viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių, neva Leipalingyje atrasti žinomų partizanų palaikai. Iš tiesų, šį rudenį, vykdant žuvusių partizanų paieškas, Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, atkasti kelių asmenų kūnai. Šiuo metu vykdomas jų identifikavimo procesas, tačiau jis nebaigtas ir rezultatai dar nėra aiškūs.
   Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vadovaujantis žuvusių partizanų palaikų paieškų taisyklėmis, informuos visuomenę apie identifikacijos rezultatus, kai tik gaus patikimus, moksliniais metodais patvirtintus duomenis“.
Legendinės asmenybės
   Tiek J.Vitkaus-Kazimieraičio, tiek L.Baliukevičiaus-Dzūko palaikų atradimas būtų didelis laimėjimas Lietuvos partizanų, kurių kūnus sovietai slėpė, paieškose. Jie abu vadovavo Dainavos apygardai ir žuvo netoli Leipalingio. J.Vitkus-Kazimieraitis žuvo 1946 metų liepos 2-ąją, kai susidūrė su sovietų kariuomene, o L.Baliukevičius-Dzūkas – 1950 metų birželio 24-ąją Žaliamiškyje įrengtame bunkeryje. L.Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis, rašytas mašinėle 1948–1949 metais, yra vienas unikaliausių partizaninio pasipriešinimo liudijimų.„Aš dažnai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tėvyne? Kodėl tavo vaikai tokie keisti, tokie savotiškai užsispyrę? Iš kur toji didelė pasipriešinimo jėga teka? Aš jaučiu, jog aš savo kraštą pamilstu vis labiau ir labiau. Jeigu man šiandien kas pasiūlytų laisvę Amerikoj, aš neišvažiuočiau. Geriau žūti čia garbingai kovojant, negu rankas sudėjus laukti kažko iš kažkur nukrintant. Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės neapleidom. Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį“, – 1948 metų lapkričio 10-ąją rašė L.Baliukevičius-Dzūkas.
   Tuo metu J.Vitkus-Kazimieraitis, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, buvo bene vienintelis aukšto rango karininkas – tarpukariu jis buvo įgijęs pulkininko leitenanto laipsnį.
   Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, J.Vitkus gimė 1901 metais, 1920 metais jis įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigęs buvo paskirtas į Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką. Vėliau jis baigė Kauno aukštesniuosius karo technikos kursus, mokėsi Briuselio karo vadovybės inžinerinėje mokykloje. Grįžęs iš studijų užsienyje tarnavo Kaune inžinerijos bataliono technikos viršininku. 1938-aisiais, gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, pradėjo dėstyti Karo mokykloje inžineriją.
   1941 metais, prasidėjus karui, iš kariuomenės pasitraukė, nacių okupacijos metais dirbo inžinieriumi. Antrosios Sovietų Sąjungos okupacijos metais karininkas visas jėgas skyrė partizanų veiklos organizavimui. Pasak genocido centro, būdamas vos ne vienintelis tokio aukšto rango karininkas rezistenciniame sąjūdyje, jis gerai suprato politinę ir karinę organizacijos reikšmę.
   1945 metais J.Vitkus įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė jo pirmus direktyvinius dokumentus, vėliau suformavo Merkio rinktinę (po jo žūties pavadinta Kazimieraičio vardu). Jis įkūrė „A” apygardą, o 1946 metų pavasarį, susitikęs su Tauro apygardos pareigūnais, suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu.
   Tapęs pirmosios partizanų srities vadu, rūpinosi tolesniu partizanų veiklos koordinavimu. 1946 metais pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją. 1946 metų liepos 2 dieną susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje netoli Liškiavos Varėnos rajone J.Vitkus buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė.
   J.Vitkus-Kazimieraitis ir L.Baliukevičius-Dzūkas buvo legendinio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bičiuliai. Kazimieraitį Vanagas laikė savo mokytoju ir savo dienoraštyje jį apibūdino kaip „partizanų idealą“, o Dzūką – „uoliausiu ir sąžiningiausiu bendradarbiu“. Abiejų partizanų, kurių palaikus tikimasi atrasti, indėlis yra įprasmintas. J. Vitkaus-Kazimieraičio vardu pavadinta gatvė Vilniuje, taip pat Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas, įsikūręs Kaune. L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje pastatytas atminimo ženklas, taip pat skulptoriaus Roberto Ožalinsko sukurtas paminklinis akmuo. Muzikos grupė „Skylė“ yra sukūrusi albumą „Broliai“, kurį įkvėpė būtent L.Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis. Taip pat juo rėmėsi ir Vytautas V.Landsbergis, sukūręs spektaklį „Bunkeris“.”

Kurtinys užšoko ant mūsų miškininkų automobilio

Kurtinys ant Druskininkų miškininkų automobilio
                    Valstybinių miškų urėdijos feisbuko įrašo stop kadras

   „Druskininkų regioninio padalinio kolegos dalijasi neeiliniais kadrais iš miškininkų darbo kasdienybės – ant automobilio atskrido gražuolis kurtinys!“ – rašoma Valstybinių miškų urėdijos feisbuke.
   Šiuo itin retu vaizdeliu, kuriame Druskininkų miškininkams iš labai arti pozuoja vienas rečiausių ir didžiausių Lietuvos paukščių, su savo skaitytojais pasidalino pagrindiniai šalies tinklalapiai. Vaizdo įraše atrodo, lyg kurtinys, sukiodamasis į visas puses, tarsi specialiai pozuotų mūsų miškininkų kamerai. Kaip žinia, kurtinių patinų visoje Lietuvoje priskaičiuojama vos apie 300. Šie paukščiai įtraukti į Raudonąją knygą ir saugomi visoje Europoje. „Kurtinys – ypatingai jautrus, atsargus ir baikštus paukštis, tačiau kartais, ypač tuoktuvių metu, pasitaiko galvas pametusių drąsuolių, kurie ne tik puola savo gentainius, bet ir nebijo pro šalį einančių žmonių ar važiuojančių automobilių,“ – įspėja miškininkai.
   Šių metų kovo mėnesį “Druskonio“ skaitytojams perduodami ornitologų kreipimąsi dėl atnaujinamų duomenų apie kurtinių tuoktavietes, užsiminėme, kad šie kalakuto dydžio įspūdingo grožio paukščiai nyksta dėl keleto priežasčių. Tai sparti buveinių kaita, trikdymas tuoktuvių metu ir plėšrūnų įtaka. Ornitologų tyrimais nustatyta, kad brandos sulaukia vos penkiolika iš šimto išsiritusių jauniklių. Kurtiniai yra sėslūs paukščiai, gyvenantys Lietuvoje ištisus metus, o žiemą prisitaikę pramisti pušų spygliais. Tyrimais įrodyta, kad kurtiniai per savo gyvenimą nuo savo tuokviečių, į kurias tarsi į mūšio areną kasmet susirenka paslaptingos jėgos traukiami, nenutolsta daugiau nei 8 km.
   Prieš daugiau nei dešimtį metų „Druskonis“ išspausdino straipsnį „Kurtinių tuoktuvių liudininkas“ apie daugeliui pažįstamą druskininkietį Joną Bilinską, kuris vienas iš nedaugelio gali prisipažinti, jog kurtinius matęs ir netgi jų tuoktuves Randamonių-Cimakavo miške nufilmavęs. Ir senesnės kartos miškininkai, ir Cimakavo kaimo senbuviai papasakoję, jog lenkų laikais Cimakavo pelkėse buvo įrengta kūlgrinda, kur kilmingieji grafai netgi iš Varšuvos atvykdavo kurtinių medžioti. Už parodytą glušėką (kurtinį) grafai sumokėdavo Cimakavo gyventojams po 10 zlotų. Dabar daugiausia kurtinių buvimo vietų aptikta Dzūkijos ir Labanoro giriose. Valstybinių miškų urėdijos feisbuko įraše priduriama, kad miške pastebėjus kurtinį, ypatingai jautrų, atsargų ir baikštų paukštį, nereikėtų smalsauti, artintis prie paukščio bei trikdyti jų veisimąsi, o jeigu drąsuolis atskrenda pats – ramiai pasišalinti ir palikti paukštį ramybėje.

„Druskonio“ inf.

Dziudo klubo „Čempionas“ auklėtinių medaliai

Treneris Mantas Labalaukis ir Povilas Andruškevičius

Lapkričio 20 d. dziudo klubo „Čempionas“, kurio užsiėmimai vyksta Druskininkuose, Viečiūnuose ir Lazdijuose, ugdytiniai dalyvavo dziudo klubo „Kario kelias“ turnyre ir parsivežė daug patirties bei medalių. Pirmąsias vietas iškovojo: Dovydas Kelmelis, Arnas Kavaliauskas, Povilas Andruškevičius, Mykolas Jarutis, Vilius Vaitkaitis, Arnas Stonkus; antrąsias vietas užėmė: Tautvydas Kelmelis, Arman Gasparyan, Matas Mazutavičius, Laurynas Norkevičius, Joris Garbenčius. Trečiųjų vietų medalius parsivežė Pijus Andreskevičius ir Ąžuolas Želionis. Taip pat mūsiškiai Vilius Vaitkaitis, Povilas Andruškevičius ir Arnas Stonkus parsivežėme tris statulėles už gražiausias kovas ir gražiausią atliktą veiksmą.
Dalis sportininkų dziudo klube „Čempionas“ treniruojasi nuo pat klubo atidarymo 2019-aisiai metais, kiti prisijungė visai neseniai, tačiau visiems pavyko parodyti, kiek įdėta darbo bei pastangų. Net patys mažiausi „Čempiono“ sportininkai drąsiai kovėsi, parodydami kovingai išugdytus charakterius. Dziudo klubo „Čempionas“ dėkoja vaikams už pastangas, tėveliams už bendradarbiavimą, palaikymą ir pasitikėjimą. Primename, dziudo klube „Čempionas“ užsiėmimus veda klubo įkūrėjas treneris Mantas Labalaukis, pats nuo vaikystės aktyviai treniravęsis ir tapęs daugkartiniu Lietuvos bei įvairių tarptautinių turnyrų čempionu bei prizininku, Baltijos šalių žaidynių čempionu. Savo patirtimi ir sukauptomis žiniomis jis dalijasi su mūsų krašto jaunaisiais sportininkais ir tikisi išugdyti ne vieną Lietuvos ir tarptautinių turnyrų, o gal ir pasaulio čempioną.

„Druskonio“ inf.

Jaunieji dziudo kovotojai (iš kairės) Tautvydas Kelmelis, Joris Garbenčius, Laurynas Norkevičius, Arnas Stonkus, Dovydas Kelmelis, Ąžuolas Želionis su treneriu Mantu Labalaukiu

Treneris Mantas Labalaukis su savo ugdytiniais Tautvydu Kelmeliu, Joriu Garbenčiumi, Arnu Stonkumi, Dovydu Kelmeliu, Ąžuolu Želioniu, Arnu Kavaliausku, Vilium Vaitkaičiu, Laurynu Norkevičiumi ir tėveliais

Paieška

onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856

Svetainių kūrimas

Paminklai ir akmens
gaminiai

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.

Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai
plastikiniams
langams

Greitas kreditas
internetu

Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui,
plastikiniai langai

Langai

© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.