K.Platelis pagaliau įvertintas ir namuose: poetui suteiktas
Druskininkų garbės piliečio vardas
Kornelijus Platelis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
75-metį ir 50-ies kūrybinės veiklos metų sukaktį šįmet švenčiantis druskininkietis Kornelijus Platelis sulaukė Druskininkų valdžios dėmesio. Balandžio 13 d. savivaldybės tarybos posėdyje jam suteiktas Druskininkų garbės piliečio vardas.
Balandžio 13 d. savivaldybės tarybos sprendimu Druskininkų garbės piliečių vardai buvo suteikti dviem druskininkiečiams - Kornelijui Plateliui ir Zitai Joanai Jančiauskienei. Šis apdovanojimas jiems skirtas už išskirtinius nuopelnus miestui, reikšmingą indėlį į kultūros puoselėjimą ir bendruomenės stiprinimą.
Kornelijus Platelis 1973 metais baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 19751988 metais dirbo inžinieriumi Druskininkuose. 19911993 metais buvo kultūros ir švietimo viceministras, 19982000 metais švietimo ir mokslo ministras. 19911994 ir 20032007 metais ėjo Lietuvių PEN centro prezidento pareigas. 19961998 metais vadovavo leidyklai Vaga, o 20012014 metais buvo savaitraščio Literatūra ir menas redaktorius.
K. Platelis yra išvertęs T. S. Elioto, E. Poundo, W. B. Yeatso, T. Hugheso, E.E.Cummingso, J. Słowackio, O. Milašiaus ir kitų autorių poeziją. Jo kūryba versta į daugelį užsienio kalbų, tarp jų anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, lenkų, latvių, estų, norvegų ir kitas.
Už kūrybinę veiklą K. Platelis yra pelnęs Jotvingių premiją (1985), tapęs Poezijos pavasario laureatu (1996), apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2002), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2011), B. Savukyno premija (2013) ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija (2019).
Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacija šių metų sausio mėn. taip pat įvertino K.Platelio ilgametį ir prasmingą indėlį į Lietuvos kultūros, švietimo ir pilietiškumo stiprinimą. Poetas, eseistas, vertėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas K.Platelis buvo apdovanotas Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos medaliu Už pasižymėjimą.
Druskininkų savivaldybės taryboje dirbantys opozicijos nariai gerokai anksčiau ragino vietos valdžią parodyti deramą pagarbą ir įvertinti K.Platelį už jo išskirtinius nuopelnus Lietuvos kultūrai bei Druskininkams.
Kai 2021-ųjų sausio 22 d. 70-mečio jubiliejų šventęs poetas K.Platelis sulaukė sveikinimų net iš Lietuvos prezidento G.Nausėdos, druskininkiečiai tuomet stebėjosi vietine tyla, keldami klausimus, ar scenarijus būtų buvęs toks pats, jei Kornelijus nebūtų dešiniųjų pažiūrų, nebūtų konservatorius ir apie vietos valdžią kalbėtų tik gerai arba nieko?
Druskininkų valdžia poeto nuopelnus įvertino K.Plateliui švenčiant 75-metį. Balandžio 13 d. savivaldybės tarybos sprendimu jam suteiktas Druskininkų garbės piliečio vardas. Manau, kad ir šioje salėje, ir apskritai Druskininkuose absoliuti dauguma žmonių, kurie galvoja, kad Kornelijus šio titulo buvo vertas ir prieš penkerius metus, ir prieš 10 metų, - posėdyje kalbėjo savivaldybės tarybos narys, konservatorius Antanas Balkė.
- Žinoma, geriau vėliau negu niekad. Kornelijaus asmenybė Druskininkų kultūrai yra pakankamai daugiaplanė, pakankamai reikšminga ir, manau, nebus abejojančių dėl šio titulo suteikimo. Aš savo ruožtu noriu pasakyti, kad tai galėjo padaryti ir anksčiau. Šią opozicijos nario repliką R.Malinauskas iškentė be savo komentarų.
Druskininkų garbės pilietės vardas balandžio 13 d. savivaldybės tarybos posėdyje taip pat buvo suteiktas ir pedagogei Zitai Joanai Jančiauskienei. Pasak vietos valdžios, vadovaudama Lietuvos pensininkų sąjungos Bočiai Druskininkų miesto bendrijai, Z. J. Jančiauskienė reikšmingai prisideda prie kultūros puoselėjimo, tradicijų išsaugojimo ir bendruomeniškumo stiprinimo. Ji jau daugelį metų vadovauja tautinių šokių kolektyvui, inicijuoja kultūrinius renginius ir projektus, telkia bendruomenę bei skatina vyresnio amžiaus žmonių aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
Druskininkų garbės pilietės regalijomis balandžio 13 d. posėdyje apdovanota pensininkų sąjungos Bočiai Druskininkų miesto bendrijos pirmininkė Z.Jančiauskienė savo pasisakyme neapsiėjo be pagyrų R.Malinauskui (kai paskelbiau tokį konkursą, ko labiausiai pavydi visi Lietuvos bočiai Druskininkų bočiams, tai pasipylė atsakymai Mero, taip!). Po Z.Jančiauskienės visi laukė, ką gi savo kalboje pasakys Druskininkų valdžios apdovanojimą priėmęs K.Platelis?
Kiekvienas žmogus, kuriam primenama, kad jis turi šiokių tokių nuopelnų, yra patenkintas, žinoma, nors jis pats visada tuo abejoja, - posėdyje kalbėjo K.Platelis. - Nepaisant visų čia išvardintų dalykų, mano biografijos faktų, tai buvo veikla, kurią aš galėjau vykdyti ir geriau. Noriu padėkoti Druskininkų tarybai už tą suteiktą garbę, manau, kad ji yra svarbi tiek man, tiek bendruomenei, ir ką čia daugiau bepridursi. Dar norėjau pasakyti, kad mano nuopelnai, palyginus su kito Druskininkų garbės piliečio Antano Dambrausko nuopelnais, yra gana kuklūs. Mes dirbome panašioje srityje, bet mano nuopelnai kur kas kuklesni, bet džiaugiuosi, kad buvau pripažintas ir Druskininkuose.
Nors aš ir Vilniuje ilgokai dirbau, bet visada buvau deklaravęs gyvenamąją vietą Druskininkuose. Nesakykit to Vilniaus merui, žinoma, - juokaudamas tęsė K.Platelis, tvirtindamas, kad visada jautėsi Druskininkų piliečiu, o dabar dvigubai džiaugiasi būdamas Druskininkų garbės piliečiu.
Druskonio inf.
Bendryste ir prasmės pojūčiu prisodrintas laikas
Druskininkiečiai protesto akcijoje Šalin rankas nuo laisvo žodžio Vilniuje balandžio 8 d.
Virginijus SUTKUS
Apie balandžio 8 d. vakarą Vilniuje prie Seimo surengtą protesto akciją Šalin rankas nuo laisvo žodžio yra daugybė informacijos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Į daugiatūkstantinę akciją, nešini vėliavomis, plakatais, rinkosi žmonės iš visos Lietuvos, taip pat ir iš Druskininkų. Tarp susirinkusiųjų buvo daug šviesaus jaunimo, studentijos, šeimų su vaikais, senjorų visus čia atvedė bendras tikslas, nerimas ne tik dėl spaudimo visuomeniniam transliuotojui, grėsmės žodžio laisvei, bet ir dėl mūsų valstybės ateities.
Protesto akcija, emocingai, taikliai pasisakant žurnalistams E.Kubiliui, B.Davidonytei, R.Miliūtei, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narei G.Masteikaitei, pasirodant atlikėjams Pijui Operai, G&G Sindikatui, tinklaraštininkui K.Žukauskui, truko beveik dvi valandas, tačiau šis bendryste, prasmės pojūčiu prisodrintas laikas, atrodo, niekam neprailgo.
Visus susirinkusius sujaudino žinia, kad į protesto akciją atvyko Vengrijos Orbano režimo persekiotas ir šnipinėjimu apkaltintas žurnalistas Szabolcsas Panyi.
Aš atvykau čia tam, kad įspėčiau, kur gali nuvažiuoti jūsų valstybė, jeigu jums nepavyks apginti laisvos žiniasklaidos, sakė žurnalistas.
Istorinis protestas, kaip jį pavadino charizmatiškasis Edvardas Kubilius, emocingomis, įkvepiančiomis kalbomis stipriai suvienijo susirinkusius aikštėje, todėl dažnai iš susirinkusių krūtinių veržėsi skanduotė Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
Įvykiai, kuriuos pats asmeniškai patiri, išgyveni, ilgam pasilieka atmintyje. Trisdešimt penkeri metai praėjo nuo 1991 metų sausio, daug kas stipriai įsirėžę atmintin iki šiolei.
Kas viso to neišgyveno gyvai, paieškoję internete gali rasti įrašą apie tai, kaip tuo metu, sovietų omonininkams užimant LRT pastatą Vilniuje, Konarskio gatvėje, iki paskutinės sekundės savo pareigą iš susijaudinimo virpančiu balsu Lietuvos žmonėms atliko jauna žurnalistė. Ji kartu su sąžiningų, kompetentingų žurnalistų komanda LRT dirba iki šiol. Ginti laisvą žodį visų mūsų pareiga paprastai ir aiškiai pasakė prieš vieną iš neseniai vykusių Panoramos laidų ta pati žurnalistė Eglė Bučelytė, ko gero, viena drąsiausių man žinomų moterų.
Reikia ugdyti ne bet ką, o drąsą. Jeigu žmogus neturi drąsos, jis gali visas kitas vertybes susikišti kur nori. Jeigu tau trūks drąsos, tu neapginsi nei žodžio, nei garbės, nei tiesos, nei tėvynės, teigia viename iš savo pasisakymų tinklalaidėje KAS ir KAM? garsus istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas.
Kaip ir kitais, Lietuvai reikšmingais istoriniais momentais, taip ir dabar, ir ateityje reikės pasiryžimo, drąsos, kantrybės, išminties, supratingumo tam, kad išsaugotume tai, kas daugelio mūsų tautiečių pasiekta, tai ką vadiname oria, laisva demokratiška valstybe.
Mūsų miškuose pagausėjo pušų kenkėjų
2026 m. atlikti stebėjimai rodo, kad pušynus pažeidžiančių kinivarpų kirpikų populiacija Lietuvoje padidėjo ir viršija daugiametį vidurkį. Šie kenkėjai graužia takus po gyvų pušų žieve. Kirtikų pagausėjimas verčia būti budriais, tačiau mastas nėra didelis ir masinio pavojaus grėsmės nekelia.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai nuo 2008 metų vykdo sistemingą didžiųjų ir mažųjų kirpikų monitoringą. Šiais metais tyrimai atlikti 4 regioniniuose padaliniuose, 11 girininkijų ir 58 miško sklypuose.
Kirpikų gausumas vertinamas pagal ant miško paklotės randamas nukirptas pušų šakelių viršūnėles, kurių šerdyje matyti kinivarpos išgraužtas takas. Tokios šakelės lengvai nulūžta nuo vėjo ir vizualiai atrodo kaip nukirptos. 2026 m. vidutiniškai jų rasta 31,6 vieneto 100 kv.m plote tai beveik 1,9 karto daugiau nei 2025 m. (16,7 vnt.).
Didžiausias kirpikų aktyvumas nustatytas Musteikos girininkijoje (Druskininkų regionas) 155 vnt. nukirptų šakelių 100 kv. m plote ir Marcinkonių girininkijoje (Varėnos regionas) 47 vnt. Lyginant regionus, didžiausias kirpikų populiacijos augimas fiksuotas Druskininkuose (6,1 karto), Varėnoje (2,7 karto) ir Jurbarke (1,7 karto).Svarbu pažymėti, kad net ir padidėjusi kirpikų populiacija nesiekia ribos, kuri laikoma pavojinga pušynams. Sanitarinės apsaugos priemonės taikomos tik tuomet, kai randama daugiau nei 500 šakelių 100 kv.m plote su kirpikams charakteringais pakenkimais.
Specialistų vertinimu, 2026-aisiais kirpikų populiacija, nors ir gausesnė nei 2023-2025 metais, neturės reikšmingos įtakos pušynų būklei. Vis dėlto šie kenkėjai gali prisidėti prie pavienių ar nedidelių grupių medžių džiūvimo, ypač ten, kur medžiai jau yra pažeisti ligų. Kinivarpos gali pakenkti daliai pušų medynuose po einamųjų kirtimų. Didžiausia kirtikų grėsme tuose medynuose, kuriuose paliktos nesutvarkytos vėjo išverstos ar nulaužtos pušys.
Miškininkai primena, kad svarbi prevencinė priemonė laiku sutvarkyti pažeistą ar išverstą medieną, nes neprižiūrėta mediena sudaro palankias sąlygas kenkėjų plitimui. Taip pat, laikant medieną miško sandėliuose, svarbu tinkamai ją apsaugoti, kad neapniktų kenkėjai ir neišplistų į pušyną.
