Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

   „Atvažiuokit ir paklausykit patys to mašinų žviegimo“, - dar vasarą žurnalistus kvietėsi Gardino gatvės gale esančių „Raigardo“ sodų gyventojai, skųsdamiesi iš Drift arenos sklindančiu triukšmu. Rugsėjį ir spalį aktyviausi bendruomenės nariai raštu kreipėsi į vietos valdžią. Šios suorganizuoti susitikimai su arenos atstovais ir ten aptarti sprendimo būdai, panašu, gyventojams ramybės neatnešė. Gruodžio pradžioje savivaldybei, šįkart jau su gyventojų parašais, išsiųstas dar vienas, jau trečias, besipiktinančių pablogėjusia gyvenimo kokybe žmonių pareiškimas. Drift arenos atstovai, kuriems „Druskonis“ dar šios savaitės pradžioje pateikė klausimus, atsakė, kad jie esą nepažeidinėja jokių įstatymų ir normų. Tačiau gyventojai gali atsipūsti: R.Malinausko feisbuke gruodžio 18 d. pasirodė informacija, kad „Drift Arenos“ veikla – nutraukiama. 

Iškėlė klausimą, kas prisiimtų atsakomybę už galimas kompensacijas?

   Rugsėjį vietos politikai gavo elektroninį laišką, kuriame prašoma pagalbos dėl automobilių triukšmo, sklindančio iš buvusios sunkvežimių aikštelės Gardino gatvės pabaigoje. Čia įsikūrusioje Drift arenoje nuo pavasario vyksta automobilių sporto mėgėjų užsiėmimai – treniruotės, varžybos. „Kreipiuosi kaip Ratnyčios gyvenvietės gyventojas dėl šalia įsikūrusios drift arenos, kuri kelia nuolatinį triukšmą ir daro žalą vietos gyventojų sveikatai, gyvenimo kokybei bei lemia turto nuvertėjimą“, - laiške vietinės tarybos nariams minėjo druskininkietis. „Kalbame ne apie trumpalaikį triukšmą, o nuolatinį. Drifto renginiai vyksta visą dieną savaitgaliais, o įprastomis dienomis organizuojamos įvairios treniruotės, - rašte minėjo jis. - Šį kartą kreipiuosi asmeniškai, remdamasis tiek savo, tiek kaimynų pastebėjimais, bet pabrėžiu, kad gyventojų kantrybė turi ribas. Labai tikiuosi, kad šį kartą taip pat galėsime rasti sprendimą kartu ir šis signalas nebus ignoruojamas“. Į valdžią kreipęsis druskininkietis sakėsi nereikalaujantis jokių kompensacijų, bet siekiantis „pradėti realų dialogą su savivaldybe ir rasti tinkamą sprendimą, kuris apsaugotų gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę“. „Aišku, gyventojai, kurie mano, kad patiria žalą, turi turėti teisę įvertinti galimybę prašyti kompensacijos. Kiekvieno asmens skundas turėtų būti vertinamas individualiai, nes patiriama žala yra įvairi – nuo sveikatos pablogėjimo ir gyvenimo kokybės sutrikdymo iki turto vertės sumažėjimo. Todėl kyla keli klausimai: Kas prisiimtų atsakomybę už galimas kompensacijas – arenos organizatoriai, savivaldybė ar abu? Ar savivaldybė įvertino ir informavo gyventojus apie planuojamus renginius ir jų keliamą triukšmą? Ar buvo atlikti triukšmo matavimai? Kokių priemonių planuojama imtis triukšmui apriboti?“ - klausimus vietos valdžiai rugsėjo mėnesio rašte kėlė druskininkietis. 
   Savivaldybės tarybos nariams buvo pateikti ir vaizdo įrašai dėl keliamo garso, kuris ypač girdisi Pušyno g, Kadagių g, Pamiškio g. „Iš video aiškiai girdisi, kokiam nuolatiniam triukšme turi gyventi Ratnyčios gyventojai“, - rašoma Druskininkų politikams adresuotame rašte.
   Rugsėjo mėn. rašte vietos valdžiai buvo duotos dvi savaitės: „Laukiu Jūsų atsakymo ir konkrečių pasiūlymų dėl situacijos sprendimo bent per 14 dienų nuo laiško gavimo. Tikiuosi, kad išgirsime jūsų veiksmų planą, kaip sumažinti triukšmo poveikį gyventojams ir užtikrinti jų teises bei gyvenimo kokybę“.
Po rugsėjo mėn. kreipimosi savivaldybei teko skubiai surengti pokalbį su Drift arenos atstovais. Šio susitikimo metu pastarieji minėjo, kad „planuoja trumpinti arenos darbo laiką, slopinti sklindančius garsus, nuo rudens arenoje bus važiuojama ant šlapio asfalto, tai taip pat leis sumažinti automobilių keliamus garsus“. Į klausimą dėl aplinkos taršos Drift arenos atstovai tuomet aiškino, kad „visi automobiliai jų arenoje yra varomi bioetanolio kuru, kuris yra gerokai mažiau taršus už įprastą kurą“.
   R.Malinauskas viešojoje erdvėje netrukus paskelbė apie „atvirą ir konstruktyvų susitikimą“, kad „veiklos bus vykdomos atsakingai, gyventojai neturės pagrindo skundams, o šalia kurorto turėsime dar vieną traukos centrą automobilių sporto mėgėjams ir profesionalams“.
   Deja, po mėnesio savivaldybės tarybos narių pašto dėžutes pasiekė antras Ratnyčios gyventojų skundas, kuriame rašoma, kad situacija žmonių netenkina.

Gyventojai: „Tokia situacija negali būti toleruojama“

   „Kreipiuosi į jus vėl su tuo pačiu skundu dėl šalia veikiančios drift arenos. Pirmiausia norėčiau padėkoti už jūsų dėmesį ir surengtą diskusiją su arenos organizatoriais bei priimtus sprendimus. Deja, turiu pastebėti, kad organizatoriai šių sprendimų nevykdė, arba, jei jie buvo vykdyti, jie pasirodė neveiksmingi, - rašoma spalio mėn. rašte vietos politikams. - Teko diskutuoti su kaimynais ir kitais gyventojais – visi sutarėme, kad šalia esančios arenos veikla teikia tik žalą ir jokios naudos. Druskininkai yra sveikatos ir ramybės centras, todėl nesuprantame, ar šis triukšmas tikrai pateisina galimas investicijas, kurios atnešamos gyventojų gyvenimo kokybės sąskaita? Galbūt būtų racionaliau šią areną panaudoti kitaip, pavyzdžiui, išnuomoti logistikos įmonėms ar panaudoti kitais būdais, kurie nekenktų gyventojų gyvenimo kokybei. Galbūt organizatoriai galėtų įgyvendinti realias technines priemones triukšmui valdyti, pavyzdžiui, įrengti triukšmo barjerus, kaip tie, kurie naudojami greitkeliuose, kad garsas būtų slopinamas ir neatkristų į gyvenamąsias teritorijas. Prašome imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrinta gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė“.
   Spalio mėnesio rašte gyventojų interesams atstovaujantis druskininkietis vietos valdžiai išdėstė ir tolimesnius bendruomenės veiksmus: „Mes siekiame rasti sprendimą, tinkamą visoms pusėms, todėl norėtume išgirsti ir savivaldybės atstovų poziciją šiuo klausimu. Planuojame stebėti situaciją dar mėnesį. Jei po šio laikotarpio situacija nepasikeis, inicijuosime gyventojų grupinį skundą su parašais, o prireikus – ir grupinį ieškinį, nes turimi įrodymai, mūsų manymu, yra pakankami“. „Mes nesiekiame kompensacijų ar ieškinių – norime tik ramybės savo namuose, ypač savaitgaliais, kai žmonės ilsisi“, - minėta spalio mėn. rašte savivaldybei.
   Po šio antrojo rašto vietos valdžiai vėl teko organizuoti susitikimą su Drift arena atstovais. Viešojoje erdvėje R.Malinauskas pripažino, kad „mažinti triukšmą yra būtina, nes jis trukdo bendruomenei – ypač daug nusiskundimų sulaukta iš Ratnyčios, Naujasodės ir Jaskonių gyventojų“. Antrąkart organizuoto pokalbio metu arenos atstovai minėjo, kad „galėtų trumpinti arenos darbo laiką, ji galėtų veikti trečiadieniais, šeštadieniais ir galbūt sekmadieniais nuo 12 iki 16 val., pabrėždami, kad „triukšmas mažėja, važiuojant ant šlapios asfalto dangos“.

„Drift Arenos“ atsakymas 

   Gruodžio pradžioje vietos politikai gavo jau trečią laišką - šįkart su gyventojų parašais. Bendruomenės interesams atstovaujančiame laiške minima, kad „iki šiol siūlytos priemonės – trasų laistymas vandeniu, triukšmo mažinimo tentai ir darbo valandų apribojimai – nebuvo veiksmingos. Dėl oro sąlygų trasos nėra laistomos, tentai nesumažina triukšmo, o darbo valandų ribojimų (nuo 12 iki 16 val.) nesilaikoma – veikla dažnai pradedama anksčiau ir vyksta ilgiau“.
   Išreiškus tikėjimą vietos valdžios gebėjimu išspręsti šią problemą, laiške pabrėžiama, jog „nenorėtume manyti, kad galimi privatūs ryšiai su aikštelės savininkais trukdo Jums užtikrinti gyventojų teisę į ramią ir sveiką gyvenamąją aplinką“.
„Ši situacija kelia nuolatinį diskomfortą gyventojams ir riboja mūsų teisę ramiai naudotis nuosavybe. Todėl prašome situaciją suvaldyti dabar ir nenumesti gyventojų į tokią padėtį, kai būsime priversti kreiptis į teisines institucijas”, - akcentuota gruodžio mėn. gyventojų rašte.
   Šios savaitės pradžioje „Druskonis“ kreipėsi į Drift Arena klubo atstovus, prašydamas komentaro dėl gyventojų skundų, susijusių su triukšmu Drift arenoje. „Mūsų keliamas triukšmas yra mažesnis negu leidžia visos įmanomos normos. Mes nepažeidinėjame jokių įstatymų ir normų“, - taip atsakė Drift Arenos atstovai, pridėję nuorodą į vaizdo medžiagą youtube kanale: https://youtu.be/_XodUDVGSHY, kuriame, pasak jų, išdėstyta Drift Arenos pozicija. 17 minučių trukmės vaizdo medžiagoje Drift Arenos atstovas įvairiose vietose matuoja garso lygį, kuriose, kaip mini jis, „garsas – iki 40 decibelų, nors leistina riba – 60“. „Pravažiuojančios pro šalį mašinos sukelia didesnį triukšmą, nei mūsų veikla, - vaizdo medžiagoje kalba Drift arenos atstovas. - Galbūt kažkam ir nemalonus tas garsas, bet jis ant tiek tylus dabar po visų mūsų pakeitimų ir apribojimų, kad, aš sakyčiau, čia jau yra daugiau kabinėjimasis negu tiesa“.
   Opozicijai atstovaujantis savivaldybės tarybos narys Konstantinas Rečkovas šią savaitę „Druskoniui“ minėjo, jog “tai, kad Ratnyčios, Jaskonių, Naujasodės gyventojai jau trečią kartą kreipiasi į savivaldybės tarybos narius su ta pačia problema, leidžia suprasti, kad ji nėra sprendžiama efektyviai. Žmonės kreipiasi dėl teisėtų interesų - savo ramybės ir poilsio užtikrinimo. Esu tikras, kad turi būti rastas optimaliausias sprendimas, o pasiektų susitarimų bus laikomasi. Savivaldybės vaidmuo čia svarbus. Klausimas jau yra įtrauktas į jungtinių komitetų posėdžio darbotvarkę, tikiuosi, kad pagaliau jis sulauks rimto dėmesio”. 

Pranešė, kad „Drift Arenos“ veikla – nutraukiama 

   Gyventojai, piktinęsi dėl automobilių triukšmo, vis tik gali atsipūsti. Šį trečiadienį, gruodžio 18 d., R.Malinausko feisbuke buvo patalpintas pranešimas, jog „Drift Arenos“ veikla – nutraukiama“: „Deja, bet dėl beveik pusmetį Druskininkuose veikusios „Drift arenos“ savivaldybė sulaukė ne tik sporto fanų pagyrimų, bet ir labai daug gyventojų skundų dėl keliamo triukšmo. Dar vasarą, vos gavę pirmąjį skundą, kvietėmės organizatorius, buvo sutarta, kad jie imsis triukšmo mažinimo priemonių: trumpins darbo laiką, įrengs garsą slopinančius tentus, o automobiliai važiuos tik ant laistomo asfalto.Tačiau sumažinti triukšmo tiek, kad jis netrikdytų gyventojų, nepavyko – priemonės nepasiteisino. Nesuradę visiems priimtino draugiško sprendimo su drifto renginių organizatoriumi, inicijavome teisines procedūras su aikštelės savininku. Jis turi įsipareigojimų organizatoriams, tačiau supranta, kad dėl jo aikštelėje vykstančių renginių bendruomenė patiria nuolatinį diskomfortą ir toliau taip tęstis nebegali. Iš aikštelės savininko oficialiai pareikalavome atsakomybės, kad renginiai „Drift Arenoje“ daugiau nebevyktų“.

“Druskonio” inf. 

Parengta pagal fm99.lt naujienų portalą

   Reaguojant į Užimtumo tarnybos užsakymu atlikto nuomonės tyrimo tendencijas, buvo sukurtas interaktyvus Lietuvos regionų žemėlapis. Jame pateikiami daugiau nei 50 skirtingų rodiklių duomenys: iš darbo, būsto, švietimo ir kitų svarbių sričių. Informacija gaunama iš skirtingų duomenų šaltinių: Užimtumo tarnybos, „Sodros“, Valstybės duomenų agentūros, darbo pasiūlymų portalo „CV bankas“, nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Aruodas“ ir Nacionalinės švietimo agentūros.

Darbas, švietimas, būstas 

   Darbo rubrikoje – galimybė matyti svarbiausius su užimtumu susijusius duomenis: vidutinį darbo užmokestį savivaldybėje, užimtumo lygį, darbuotojų ieškančių įmonių skaičių, registruotus darbo skelbimus ir paklausiausias profesijas.
   Švietimo skiltyje – kiti aktualūs naujakuriams, pirmiausia iš užsienio sugrįžusiems lietuviams, rodikliai: darželių, mokyklų ir mokinių skaičius pasirinktoje savivaldybėje, valstybinės brandos egzaminus laikiusių ir išlaikiusių moksleivių procentinės išraiškos. Interaktyviai galima pasidomėti mokyklomis, kuriose vykdomos iš užsienio atvykusių lietuvių vaikų integracijos programos.
   Būsto skiltyje pateikiami būsto nuomos ir įsigijimo kainų vidurkiai, parduodamų ir nuomojamų nekilnojamojo turto objektų skaičius, taip pat 1 kv. m. pardavimo ar nuomos kainų palyginimas skirtingose vietovėse.
   Žemėlapyje nuolat atnaujinama platesnio konteksto informacija apie saugumą, rekreacijos galimybes, kultūrą ar sveikatą. Bendroje apžvalgoje suteikiama galimybė matyti kiekvienos savivaldybės pagrindinius rodiklius, pasirinkti metus, matyti poziciją tarp kitų savivaldybių, pagrindinę informaciją, įskaitant savivaldybės kontaktus.
   Tikimasi, kad šis metus kurtas įrankis padės Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems asmenims, įstaigoms ir net investuotojams operatyviai rasti svarbiausią informaciją apie visas 60 šalies savivaldybių ir galimybes jose.
   Be abejo, mums pirmiausia rūpi Druskininkų savivaldybės 2023-ųjų, paskutiniųjų pateiktų Lietuvos regionų žemėlapyje metų, rodikliai. 

Vidutiniokai pagal darbo užmokestį 

   2023 m. pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris Druskininkų savivaldybėje buvo 1603 eur, užimam šalyje 32 vietą, įsiterpę tarp Kaišiadorių raj. sav.(1612 eur) ir Šakių raj. sav. (1598 eur). Tuo tarpu Lietuvos didmiesčiuose 2023 m. vidutinis darbo užmokestis buvo daugiau nei 2 tūkst. eur. 
   Pagal gyventojų užimtumo lygį (70 proc.) Druskininkų savivaldybė – 23-oje vietoje šalyje. Pagal įmonių skaičių (599) mūsų savivaldybė – 28-oje vietoje. 2023 m. darbuotojų ieškojo 104 vietinės įmonės. Registruotas nedarbas Druskininkų savivaldybėje – 8.4 proc., ir tai 21 vieta Lietuvoje.

Vienas mažiausių švietimo rodiklių 

   Druskininkų savivaldybėje mokyklų skaičius – 5, mokytojų skaičius – 183, mokinių skaičius – 2 tūkst. Vienam mokytojui mūsų mokyklose tenka 12 mokinių (34 vieta šalyje). Vidutiniškai vienu kompiuteriu mūsų savivaldybės mokyklose 2023 m. naudojosi 3,8 mokiniai (48 vieta šalyje). Būrelius lankančių mūsų savivaldybės mokinių dalis – 32,2 proc. 2023 m. valstybinį matematikos brandos egzaminą išlaikė 87,9 proc. Druskininkų sav. mokinių, valstybinį lietuvių k. brandos egzaminą išlaikė 92,7 proc. mūsų abiturientų. 
   Vidutinių metinių išlaidų vienam mokiniui ir ikimokyklinio amžiaus vaikui mūsų savivaldybėje skirta 4 tūkst. eur lėšų, ir tai vienas iš mažiausių rodiklių šalyje. Pagal tai esam net 58-oje vietoje iš 60-ies savivaldybių. Du Druskininkuose esančius darželius, kuriuose yra 754 vietų, lanko 687 vaikai. 

Būsto kainos mažesnės nei kituose kurortuose 

   Vidutinė namo pardavimo kaina Druskininkų savivaldybėje 2023 m. – 128 tūkst.eur (11 vieta šalyje); vidutinė 2 kambarių buto pardavimo kaina – 102 tūkst.eur (6 vieta šalyje); vidutinė 2 kambarių buto nuomos kaina – 421 eur (11 vieta šalyje). Namo pardavimo vidutinė kv. m kaina – 1036 eur, 2 kambarių buto pardavimo vidutinė kv. m kaina – 2137 eur. Būsto kainos Druskininkų savivaldybėje yra mažesnės nei kituose kurortuose: vidutinė namo pardavimo kaina Neringos savivaldybėje– 671 tūkst.eur, Palangos m. sav. – 344,2 tūkst. eur, Birštone – 206, 2 tūkst. eur; vidutinė 2 kambarių buto pardavimo kaina: Neringos sav. – 271,3 tūkst.eur, Palangos m. sav. – 164,7 tūkst. eur, Birštono sav. – 119,5 tūkst. eur; vidutinė 2 kambarių buto nuomos kaina Neringoje – 774,5 eur, Palangoje – 580 eur, Birštone – 522,8 eur. 

Įvairi statistika 

   Pagal gyventojų skaičių (20,1 tūkst.) Druskininkų savivaldybė yra 43-oje vietoje iš visų šalies 60-ies savivaldybių. Medianinis amžius (vidurinis amžius, kurio pusė gyventojų yra jaunesni, kita pusė – vyresni) Druskininkų savivaldybėje yra 49 metai, t.y. pagal šį rodiklį priklausom vyriausių amžiumi šalies gyventojų vienuoliktukui. Tiesioginių užsienio investicijų vienam Druskininkų sav. gyventojų tenka vidutiniškai – 4321 eur (16 vieta šalyje). Pagal sporto salių skaičių (27) užimam 16 vietą šalyje. Pagal kultūros centrų skaičių (4) esam 44-oje vietoje. Tuo tarpu pagal dviračių takų ilgį (61,7 km) užimam 9 vietą. 
   Lovų Druskininkų ligoninėje skaičius, vidutiniškai tenkantis 10 tūkst. gyventojų – 26,9 (21 vieta šalyje). Policininkų skaičius, vidutiniškai tenkantis 100 tūkst. gyventojų Druskininkų savivaldybės teritorijoje, - 204 (34 vieta). Užregistruotų nusikaltimų skaičius, vidutiniškai tenkantis 100 tūkst. gyventojų - 1110 (10 vieta). Pagal rodiklį, kiek gydytojų, slaugytojų ir kitų praktikuojančių medicinos specialistų vidutiniškai tenka 10 tūkst. vietinių gyventojų (184,1) esam 4-oje vietoje šalyje. 

Parengta pagal Užimtumo tarnybos informaciją ir 
Lietuvos regionų žemėlapį 

Lina ir Žydrius Janulevičiai su sūnumi Vytautu narcizų lauke


Šventinės Janulevičių nuotaikos


Janulevičių šeima ruošia kalėdines dovanėles

Nerijus ŽERONAS

   Prieš dešimt metų verslininkė Lina Janulevičienė Vilniuje dirbo vienoje iš draudimo įmonių, kur vertindavo draudimo rizikas. Karjera sėkmingai klojosi, darbe susipažino ir su dabartiniu sutuoktiniu, IT specialistu Žydriumi, tačiau moteris jautė, jog gyvenime jai kažko trūksta. Kardinaliai keisti gyvenimą Liną įkvėpė apsilankymas Druskininkų narcizų lauke. „Ilgainiui pradėjau įkalbinėti savo vyrą Žydrių grįžti į jo gimtinę, čia kurti šeimos namus bei naują mūsų gyvenimą. Prireikė nemažai laiko apsispręsti, tačiau įtikinau vyrą palikti didmiestį bei persikelti į mažesnį miestą“, – sako L. Janulevičienė.

Pradžia nebuvo lengva

   Tiesa, įsikurti lengva nebuvo – tai pavyko padaryti tik po metų. Tiek užtruko darbo paieškos matematikės ir ekonomistės profesijas turinčiai moteriai. Linai nusišypsojo fortūna – gavo ekonomistės darbą viename iš didžiųjų Druskininkų viešbučių ir su vyru nusprendė galutinai įsikurti šiame kurorte.
   Iš prigimties darboholikė Lina, išėjusi į motinystės atostogas, atsidūrė kryžkelėje. „Prisimenu, pagimdžiusi sūnų Vytautą, antrą dieną ligoninėje aš rengiau ataskaitą. Tuo metu ilgalaikis išsiskyrimas su darbu man atrodė – misija neįmanoma ir buvo sunku atsiduoti tik motinystei“, – prisipažįsta L. Janulevičienė.
Paradoksalu, kuomet Linos sūnui buvo vos 6 mėnesiai, sutuoktiniams grįžtant namo iš žaislų parduotuvės, gimė idėja įkurti savo verslą. „Ir taip žodis po žodžio priėmėme sprendimą kurti žaislų parduotuvę. Viską pradėjome be jokio kapitalo – vos nuo 300 Eur pirmosioms prekėms. Per kelis mėnesius patys susikūrėme pirmąją savo el. parduotuvę „Lapute.lt“ ir taip prasidėjo mūsų kelionė“, – sako gerai žinomo edukacinių žaislų prekės ženklo įkūrėja.

Žaislas neturi linksminti

   Janulevičių šeimos verslo tikslas – tapti tėvų draugais, vaikų auginimo partneriais, kurie pataria, palaiko ir įkvepia tėvystės kelyje. Visą laiką verslininkai bendradarbiauja su vaiko raidos specialistais (ergoterapeutais, logopedais, psichologais), kurie padeda atsirinkti žaislus, skirtus nuo kūdikystės iki paauglystės. „Šiandien tėvai žaislus renkasi ne tik dėl smagumo. Dažnai tai būna lavinantys žaislai, pavyzdžiui, padedantys vaikui susipažinti su pasauliu, lavinti pastabumą, gerinti atmintį, kalbą, stiprinti tarpusavio ryšį. Tad tėvai vis atsakingiau renkasi žaislus“, – pasakoja žaislų prekės ženklo įkūrėja.
   Pasak verslininkės, visuomenę paveikė didžiųjų gamintojų parduotuvių reklamos, kurios suformavo nuomonę, jog lavinamieji žaislai yra tie, kurie atlieka tam tikrą veiksmą: groja, vaikšto, šviečia. „Dažnai iš pirkėjo sulaukiu klausimo: „O ką šis žaislas daro?“ Man dėl to pasidaro šiek tiek liūdna. Jei žaislas atlieka daugiau nei pats vaikas, jis bus įdomus tik trumpą laiką. Žaislas – tai žaidimo kaip proceso, kūrybos, mokymosi priemonė.“, – sako L. Janulevičienė.
   Žaislų prekės ženklo įkūrėjos tikinimu, į žaidimą reikia pažiūrėti kūrybiškai. Pavyzdžiui, jos sūnus Vytautas, būdamas dvejų metukų, dievino žaisti su paprasčiausiomis servetėlėmis. „Jam tai buvo ne tik servetėlės – jos virsdavo automobiliais, namais, pilimis. Būtent tokie „žaislai“ – nesuvaržyti funkcijų – leidžia vaikui žaisti savarankiškai, kurti ir lavinti vaizduotę. Todėl visada rekomenduoju rinktis žaislus, kurie suteikia galimybę veikti įvairiais būdais. Kuo daugiau veiklų su žaislu galite sugalvoti, tuo jis vertingesnis ir ilgiau bus naudojamas“, – pasakojo verslininkė.
Praėjusiais metais Lina su vyru pasiūlė dar neregėtą pasiūlymą – žaislų nuomos galimybę. „Šiemet pirmieji Lietuvoje pasiūlėme galimybę grąžinti įsigytus ir panaudotus žaislus. Jei žaislų nuoma visiems suprantama, tai žaislų grąžinimo galimybė stebina mūsų pirkėjus. Būna, kelis kartus perklausia, ar tikrai gali tiesiog atnešti vaikams nusibodusius žaislus ir įsigyti naujų“, – apie vis naujas prekybos formas, pasakoja žaislų verslo strategė.

Brangus žaislas gali džiuginti tik kelias minutes

   Artėjant didžiausioms metų šventėms, Lina sulaužo dar vieną mitą apie žaislus – sako, kartais į juos nereikia investuoti daug pinigų. Mat brangiai kainavęs žaislas gali vaiką džiuginti tik kelias minutes ir bus pamirštas. „Žaislas gali kainuoti ir 20 eurų, bet su juo bus žaidžiama kelerius metus, nes keisis žaidimo variacijos, tuo tarpu žaislas, kuris kainuoja 100 eurų, miauksi, šoka ar šviečia vaivorykštės spalvomis, dažnai būna greitai pamirštamas, nes apsiriboja tik keliomis funkcijomis“, – sako žaislų prekės ženklo įkūrėja.
   Verslininkė pastebi, kad lietuviai renkasi tvarius, ilgaamžius žaislus, pagamintus iš medžio arba ekologiško plastiko. Pavyzdžiui, tiek vaikus, tiek tėvus sužavi medinės traukinių trasos, kurių rinkinius vaikai mėgsta pildyti ir statyti vis sudėtingesnius miestus. Taip pat tėvai vis dažniau atkreipia dėmesį, kaip žaislai formuos vaiko pasaulėvoką, požiūri į save. Pavyzdžiui, rinkdamiesi lėles atkreipia dėmesį į jos proporcijas. Mūsų parduotuvėje dažnai renkasi Miniland lėles, kurios yra ne tik taisyklingų proporcijų, bet ir skirtingų lyčių bei rasių. Vyresniems vaikams didelį susidomėjimą kelia įvairūs mokslo rinkiniai – pavyzdžiui, bandymų laboratorijos, elektros grandinių konstruktoriai, ar net kvepalų kūrimo rinkiniai. „Nerekomenduoju vaikytis žaislų madų, siūlau atsižvelgti į vaiko poreikius, pažiūrėti, kas jį džiugintų, skatintų smalsumą, ugdytų žingeidumą, kūrybiškumą ir išliktų aktualus ilgesnį laiką“, – pataria L. Janulevičienė.

Buvo patyrusi perdegimą

   Pirmaisiais verslo metais Lina neskaičiavo darbo valandų, tad teko susidurti su darboholizmo neigiama puse. Moteris patyrė perdegimą. „Atsikeldavau nuolat pavargusi ir ne tik, kad neturėjau jėgų atsikelti, bet, atrodo, visas kūnas tirpdavo, lydėjo irzlumas, nuolatinis nerimas be priežasties, dideli galvos ir pilvo skausmai, dėl kurių pabusdavau naktį ir eidavau gerti vaistų nuo skausmo.  Ilgą laiką galvojau, kad tai tik vitaminų trūkumas ar paprastas nuovargis, ir tik neseniai sužinojau, kad tai jau pakankamai sunkaus perdegimo simptomai“, – atvirai prisipažįsta verslininkė.
Tad sutrikus sveikatai, Linai teko perdėlioti savo gyvenimą, išmokti atskirti darbą nuo šeimos, moteris pradėjo bėgioti, daugiau laiko leisti su vyru bei vaikais. Sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis ji prisimena savo mokyklos direktoriaus ištartą frazę. „Per mokyklos baigimo šventę direktorius pasakė: „Niekada nesirink lengviausio kelio“. Tad šie žodžiai tapo tarsi kompasu, primenančiu, kad iššūkiai nėra kliūtys – tai galimybė augti“, – sako Lina.
   Šiandien turinti sėkmingą šeimos verslą, Lina nesigaili dėl savo sprendimo kardinaliai pakeisti gyvenimą – iš didmiesčio persikelti į Druskininkus. Ir vardija ne vieną pliusą gyvenant gražiame kurorte. „Pirmaisiais metais atrodė neįtikėtina, jog prieš aštuntą ryto galima į darbą atvažiuoti ir išvengti varginančių kamščių. Druskininkai yra nuostabūs – jie kompaktiški, bet ir gyvi. Vasarą nespėjame dalyvauti visuose renginiuose, pro savo buto langus matome pušyną, iki centro nueiname per dešimt minučių. Čia vyrauja ir labai stiprus bendruomeniškumo jausmas“, – pokalbį baigia verslininkė. L. Janulevičienė.

Paieška