Nežinojote, kiek uždirba valdžios tarnai? R.Malinausko
darbo užmokestis 4 tūkst. 55 eurai
Ne, jūs nesapnuojate: 2020 m. IV ketvirtį Druskininkų mero vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 4 tūkst.55 eurus. Palyginus su jo 2019 m. duomenimis (tuomet buvo 3 tūkst. 675 eur), pernai R.Malinausko vidutinis bruto darbo užmokestis per mėnesį ūgtelėjo beveik 400-ais eurų.
Palyginus R.Malinausko uždarbį su kitų Lietuvos savivaldybių vadovų algomis, paaiškėjo, kad jis gauna netgi didesnį darbo užmokestį nei Vilniaus ar Kauno merai. Mat pagal įstatymą valstybės politikų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. O R.Malinauskas mero kėdėje sėdi jau du dešimtmečius.
Pasiūlė merų algą pririšti prie vidutinių algų
Kol didžioji tautos dalis sunkiai suduria galą su galu ir turi išgyventi iš minimalios algos, o verslas raunasi paskutinius plaukus, kad kaip nors išsilaikytų, ypač dabar, egzistuojant žiauriu Covido laikmečiu, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomi valdžios tarnai gyvenimu nesiskundžia. Viešinti politikų ir valdininkų gaunamas algas verčia įstatymas, priešingu atveju jų uždarbio skaičius matytume kaip savo ausis be veidrodžio. Šie skaičiai turbūt ir yra geriausias atsakymas, kodėl kova dėl noro žūtbūt išlikti valdžioje yra tokia arši.
Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis dar užpernai Seime užregistravo idėją merų atlyginimus pririšti prie savivaldybių, kurioms jie vadovauja, vidutinių algų. Pasak pataisos autoriaus K. Masiulio, tai būtų teisinga: tada visų savivaldybių vadovai siektų mažinti šešėlį, bandytų pritraukti brangias darbo vietas steigiančius verslininkus, nes dabar stengtis neapsimoka: vis tiek alga mokama ne už pastangas. K.Masiulio pasiūlymo esmė - mero alga negali viršyti trijų vidutinių tos savivaldybės atlyginimų dydžio, vicemerų - pustrečio. Šiuo metu merų ir vicemerų alga priklauso vos nuo dviejų faktorių: nuo ištarnauto valstybei metų skaičiaus ir gyventojų savivaldybėse skaičiaus. Alga didinama, jei mero vadovaujamoje savivaldybėje yra per 100 tūkst. gyventojų.
Rodiklis galėtų būti ir demografinė situacija
Yra savivaldybių su 5 tūkst. gyventojų, o merų atlyginimai didesni nei sostinės mero, nes skaičiuojami ir priedai už stažą. Kitaip tariant, mažytėje savivaldybėje seniai dirbantis meras uždirba daugiau nei naujai išrinktas Vilniaus ar Kauno meras. Bet Vilnius atsakingas už beveik milijardo dydžio biudžetą. Jei sostinė tik sunegaluos, bus blogai visai Lietuvai. Jei sunegaluos koks Rokiškis ar Biržai, niekas to nė nepajus, juo labiau, kad jie visą laiką negaluoja, pusės gyventojų ten nelikę. O merams dėl to galvos neskauda, - komentavo K.Masiulis. Seimo narys sako tada prisiminęs savo, kaip vadybininko, patirtį, kad, apskaičiuojant algą, reikia atsižvelgti į nedaug kriterijų, tačiau į esminius. Mano supratimu, merų darbo rezultatus esmingai atspindi demografinė situacija. Vidutinis darbo užmokestis labai priklauso. Jei ten klesti šešėlis, jei nesistengi pritraukti gerai apmokamų darbo vietų, tai tegul tavo atlyginimas ir būna mažesnis, - sakė parlamentaras. - Kai gyventojų skaičius tarp savivaldybių skiriasi daugiau kaip 100 kartų, tai tikrai verta merų atlyginimų nustatymo pakopų sukurti daugiau. Galbūt pačių mažiausių savivaldybių merai galėtų dirbti panašiai kaip tarybų nariai atlyginant tik už konkrečiai sugaištą laiką? Savivaldybės politikų ir darbuotojų atlyginimai neatsiranda iš šv. Dvasios, jie mokami iš savivaldybės biudžeto, į kurį suplaukia mokesčiai. Jeigu savivaldybėje trūksta investicijų, nėra gerai apmokamų darbo vietų, jei savivaldybė katastrofiškai mažėja, tai ir įplaukos bus mažos. Daugelis savivaldybių išsilaiko todėl, kad yra dotuojamos. Kol kas savivaldybių vadovai mielai kalba apie didesnes galias, tačiau visai nenori matyti realybės, kad daugumą savivaldybių finansiškai remia didieji miestai, kur mokesčiai yra surenkami ir perskirstomi regionams, kur trūksta investicijų.
Šią savaitę Seimo narys K.Masiulis Druskoniui patvirtino, kad dėl pandeminės situacijos merų algų klausimas šiuo metu yra laukimo stadijoje. Taip jau sutarta, ir pas mus valdančiojoje koalicijoje, kad jokios svarbių finansinių klausimų idėjos dabar nesvarstomos. Kai pasibaigs pandemija, šį klausimą reikės gaivinti, jis nebus nukištas į stalčių, - minėjo Seimo narys.
Atkreipė dėmesį ir žiniasklaida
Naujienų portalo www.delfi.lt žurnalistas Arūnas Milašius savo komentare Kodėl provincijoje tik merų algos gali būti tokios kaip Vilniuje taip pat stebėjosi mažų savivaldybių didelėmis merų algomis: Didesniame mieste tiek žmonių turi miegamasis rajonas, kurį aptarnauja seniūnas su keliais darbuotojais. Dešimtys lietuviškų įmonių turi daugiau darbuotojų, nei šie administraciniai vienetai gyventojų. Tačiau jei yra savivaldybė, tai yra ir renkamas meras, taryba, jo pavaduotojas, visa reikalinga infrastruktūra. Labai patogi mini kunigaikštystė. Tuo labiau, kad dauguma rinkėjų tiesiogiai priklauso nuo vykdomosios valdžios. Užtenka biudžetinių įstaigų darbuotojų ir jų giminaičių balsų, kad postas būtų išsaugotas. Niekas nenori sulaukti valymo, kuris neišvengiamas keičiantis valdžiai ir į šiltas bei ne tokias šiltas vietas sodinant kitus nusipelniusius.
Ar galėtumėte patikėti, jog nedidelio rajono savivaldybės meras uždirba beveik tiek pat, kiek sostinės ar kito didžiojo Lietuvos miesto vadovas? - užpernai pavasarį, vos pasibaigus savivaldos rinkimams, rašė ir savaitraštis Dzūkų žinios, suskaičiavęs, kad, Lazdijų merės A. Miškinienės alga bus tokio paties dydžio, kaip ir keturis-penkis kartus didesnių Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių vadovų atlyginimai, taip pat priminęs, kad merų atlyginimai mokami iš savivaldybių biudžetų, kurių didžiąją dalį sudaro gyventojų pajamų mokesčiai. Iš tiesų, šios trijulės darbo užmokestis panašus: Šiaulių meras pernai gavo 3 tūkst. 457 eurų per mėnesį, Panevėžio vadovas 3 tūkst. 405 eurus, o Lazdjų rajono merė netgi daugiau už juos 3 tūkst.502 eurų priskaičiuotą darbo užmokestį.
Mero ir masės alga
Tačiau ir šiems merams telieka slėptis, pasižiūrėjus, kokį uždarbį gauna Druskininkų meras. Kaip matyti iš savivaldybės tinklapyje privalomų skelbti valdininkų algų, pernai ketvirtą ketvirtį R.Malinausko vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 4 tūkst. 55 eurai. Palyginus jo uždarbį su kitų Lietuvos savivaldybių vadovų algomis, paaiškėjo, kad R.Malinauskas gauna netgi daugiau nei Vilniaus ar Kauno merai. Štai Vilniaus miesto vadovo A.Šimašiaus priskaičiuotas darbo užmokestis pernai siekė 3 tūkst. 743 eurų per mėnesį, Kauno meras V.Matijošaitis uždirbo 3 tūkst. 478 eurų.
Už R.Malinauską šiek tiek didesnį priskaičiuotą darbo užmokestį pernai gavo Klaipėdos meras 4 tūkst. 330 eurų. R.Malinauską nedaug aplenkęs ir Varėnos rajono meras, beveik dešimtmetį Seimo nariu buvęs A.Kašėta: jis deklaruoja, kad ketvirtą praėjusių metų ketvirtį jo mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 4 tūkst.187 eurus. Kito kaimyno, Alytaus miesto mero N.Cesiulio alga ant popieriaus 2020 m. siekė 3 tūkst. 306 eur.
Kaip jau minėta, pagal įstatymą valstybės politikų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. O R.Malinauskas mero kėdėje sėdi jau beveik du dešimtmečius.
R.Malinauskas, kurio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis praėjusiais metais buvo 4 tūkst.55 eurai, vadovauja Druskininkų savivaldybei, kurioje gyvenantiems žmonėms iki jo algos turbūt kaip iki mėnulio: statistikos departamento duomenimis, vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis mūsų savivaldybėje trečiajį praėjusių metų ketvirtį tesiekė 1 tūkst.104 eurus. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad į šį visų savivaldybės dirbančiųjų atlyginimų katilą įskaičiuoti ir savivaldybės administracijos, savivaldybei priklausančių įmonių, biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurių solidžios algos taip pakelia bendrą visų Druskininkų dirbančiųjų atlyginimų vidurkį.Tačiau nežiūrint ir to, pagal 2020 m. III ketv. vidutinį bruto darbo užmokestį iš 60-ies Lietuvos savivaldybių Druskininkai buvo gale užėmė tik 54-ą vietą. Pirmose gretose pagal didžiausias algas užtikrintai stovi didmiesčiai Vilnius, Kaunas, taip pat Kėdainių, Mažeikių, Trakų rajonai.
Druskonio inf.
Su protrūkiu Druskininkų Rasoje siejama 11 atvejų
Vasario 22 d. koronaviruso protrūkyje gėrimų gamybos įmonėje Druskininkų rasa įregistruoti dar 3 nauji susirgimai. NVSC Alytaus departamento specialistai buvo atvykę į Druskininkus ir įmonėje teikė rekomendacijas dėl židinio suvaldymo, infekcijos prevencijos priemonių taikymo, užregistravo 35 rizikos sąlytį turėjusius asmenis. Vasario 24 d. įregistruoti dar 2 nauji atvejai (antriniai šeimose), susiję su protrūkiu įmonėje Druskininkų rasa. Iš viso su šiuo protrūkiu siejama 11 atvejų. Naujas protrūkis registruotas VSAT Kabelių užkardoje, kur COVID-19 liga nustatyta 4 darbuotojams.
Lietuvos statistikos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vasario 25 d. duomenimis, Druskininkų savivaldybėje COVID-19 sirgo 175 asmenys, iš viso buvo patvirtinti 1105 šios ligos atvejai, pasveiko 1004 asmenys, mirė 20 žmonių, per parą patvirtinti 5 nauji šio užkrato susirgimai.
Druskonio inf.
Siūlymai atnaujinti Karių reabilitacijos centrą
Krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas ir viceministras Vilius Semeška Karių reabilitacijos centre Druskininkuose
Krašto apsaugos ministras ir viceministras Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje
Šią savaitę krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas ir viceministras Vilius Semeška lankėsi Druskininkuose.
Šiandien aplankėme Alytuje dislokuotą Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną, kuris yra vienas labiausiai parengtų dalinių atremti konvencinėms ir hibridinėms grėsmėms. Taip pat KASP Dainavos apygardos 1-ąją rinktinę ir Druskininkuose įsikūrusį Karių reabilitacijos centrą. Pastarajame, be mūsų karių, buvo ir 300 ukrainiečių karių, sužeistų Rytų Ukrainoje, - vasario 23 d. savo feisbuko paskyroje naujiena pasidalino krašto apsaugos ministras dr. A.Anušauskas. Beje, iš pastarojo centro langų atsiveria gražus vaizdas į Druskininkus. Gal šiame vaizde kai kam ko nors labai trūksta, bet man jis gražus, - pridūrė jis.
Pasak viceministro V.Semeškos, atsakingo už krašto apsaugos sistemos infrastruktūrą, svarstomos galimybės išplėsti Karių reabilitacijos centrą, vietoje senų, nudėvėtų ir jau netinkamų naudojimui alytnamių pastatyti naują pastatą, sutvarkyti teritoriją, įsteigti ne vieną dešimtį papildomų darbo vietų.
Druskonio inf.
Klasiokai saugo gamtą
Praėjusiame Druskonyje besišnekučiuodami su benamių gyvūnų globos savanore Jekaterina Lomot ir neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi Laurynu Okockiu, sutarėme, jog mūsų miestelio, esančio gamtos ir gyvūnijos apsuptyje, ateičiai labai svarbūs jauni žmonės, savo veikla nuo mažumės ar jaunumės puoselėjantys bene didžiausią mums tekusį turtą gamtą bei globojantys silpnesniuosius laukinę ir naminę gyvūniją. Šįkart trumpi pasakojimai apie mūsų gamtos ateitį druskininkiečius moksleivius, kurie savo laisvalaikį skiria gamtai ir gyvūnijai pažinti, globoti, pasirūpinti.
Ieva Šimkonytė ir Nojus Kašlejus savo laisvalaikį skiria gamtai ir gyvūnijai globoti
Druskininkų Atgimimo mokyklos penktokai Nojus Kašlejus ir Ieva Šimkonytė sako, jog abu labai nuoširdžiai myli bei saugo gamtą. Šią labai sunkią žvėreliams žiemą abu klasiokai nuolatos į mišką jiems nunešdavo morkų, bulvių ir kitokių gėrybių. Paukšteliams pagamino savo rankų darbo lesyklėles, į kurias paberdavo sėklų, smulkių trupinių ir kt.
Nojus aktyviau susidomėjo gamta nuo 2015 metų rudens, kai vaikų darželyje vyko inkilų konkursas, kuriame ir jis pats dalyvavo. Išgirdęs daug įdomių faktų apie apie gamtą ir lesyklėles, panoro pats jas pasigaminti. Pirmąją lesyklėlę sukalti išdrįso po daugmaž vienerių metų. Kai pavyko, tuo dar labiau susidomėjo ir kiekvieną žiemą po kelias lesyklėles padarydavo. Padėdavo ne tik paukščiams, bet ir miško žvėreliams. Tai tęsiasi iki šiol. Ieva prisipažino, jog padėti gamtai paskatino jos stebėjimas: Kuo labiau stebėjau gamtą, tuo didesnis noras kilo jai padėti.
Druskonio inf.
Rapolas rūpinasi mažesniais draugais
Druskininkų Saulės mokyklos 7-metis pirmokėlis Rapolas Juškelis (nuotraukose) yra šeimos vijurkas, smalsus ir labai iškalbus berniukas su lakia fantazija. Jau keletą metų šeimos draugai ir giminės Rapolą vadina Tadu Ivanausku. Jam rūpi viskas, kas ropoja, šliaužia, šokuoja, rausia, plaukia ar skraido. Artimuosius labiausiai glumina jo noras viską imti į rankas, nešti į namus, tyrinėti, palaikyti dieną kitą sukurtame terariume, baseine ir t.t. Žaltys rankose, pilnas kibiras geldelių klampojant po dumblą, varlė ar rupūžė, sraigė ar koks vabalas - viskas yra labai įdomu. Namuose Juškeliai augina katinus, šunį, tačiau Rapolui nei naminių gyvūnų, nei gyvalazdžių terariume negana.
Kaip papasakojo Rapolo mama, žiemą ir vasarą jie kasdien miške, nes jame praktiškai gyvena. O ten jau veiklos tyrinėjimams ir ieškojimams - į valias. Žiemą Juškeliai rūpinasi voverytėmis, nešdami joms riešutus, paukšteliams gamina riebalų/sėklų kamuolius, veria vaisius, stirnoms kabina daržoves. Ši žiema įrodė, kad mažiesiems draugams reikia pagalbos, todėl jais susirūpinęs Rapolas į lesyklėles nuolat dosniai nešdavo mėgstamiausius riestainius, saujas riešutų, sėklų, kukurūzų burbuolių.
Druskonio inf.
Belorus darbuotojai iš darbo neina
LRT.lt pranešė, kad neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka siūlo gelbėti Druskininkų sanatorijos darbuotojus: tai bus perspėjimas. A.Lukašenka, kalbėdamas Baltarusijos nacionalinėje asamblėjoje, teigė, kad davė nurodymus rasti sprendimą, kaip padėti sanatorijos Belorus darbuotojams Druskininkuose. Tai praneša valstybinė baltarusių naujienų agentūra BelTA. Paprašysiu Vyriausybės nedelsiant vėl grįžti prie šios problemos. (...) Negalime apleisti ten dirbančių žmonių, pareiškė A. Lukašenka, neabejojantis, kad dėl Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų įšaldant sanatorijos Belorus sąskaitas Baltarusija turi svertų paveikti Lietuvos sprendimus. Turime ginti savo žmones. Kartu tai bus geras perspėjimas visiems, kurie nori pasipelnyti iš tokių dalykų, sakė režimo lyderis.
Sanatorijos Belorus darbuotojams, kurių dauguma lietuviai, valstybė skyrė išeitines kompensacijas savo noru išėję iš darbo asmenys gautų 2 mėnesinių atlyginimo dydžio išmokus, jiems žadama padėti įsidarbinti kitur. Tačiau darbuotojai iš darbo neina. Trišalėje taryboje socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad sanatorijos Belorus darbuotojai, nepaisant valstybės skirtų išeitinių, nelinkę palikti įstaigos: pasirinktas sprendimas palaikyti darbdavį. Jis pažymėjo, kad šiuo metu galioja pagalbos priemonė, jog savo noru sanatoriją Belorus palikę darbuotojai gaus 2 mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitines. Tam numatoma skirti per 700 tūkst. eur. Sanatoriją palikusiems darbuotojams taip pat žadama padėti įsidarbinti kitose įstaigose.
Esame aptarę su Užimtumo tarnyba priemonių paketą, kaip bus teikiama pagalba įsidarbinant buvusiems Belorus darbuotojams. Druskininkuose esančios sanatorijos priimtų tam tikrus specialistus jau šiandien. Sveikatos priežiūros ir globos įstaigose trūksta specialistų ir yra žmonių, kurie turi kompetencijas ir galėtų eiti ten ir dirbti, pažymėjo V. Šilinskas. Kaip mes suprantame, pasirinktas sprendimas palaikyti darbdavį. Mes padarėme papildomą pagalbą, tačiau žmonių išeiti neverčiame. Jiems yra paliktas sprendimas ir tas įstatymas galios dar metus, pridūrė jis.
Prieš keletą savaičių žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Belorus sanatorijos darbuotojai nusprendė savo teisę į pasirinktą darbą ginti teisme, kur tarp atsakovų kvies ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, kad viešai atsiprašytų ir paneigtų savo pasisakymą Belorus sanatorijos atžvilgiu.
Druskonio inf.
Pandemija šalies savivaldybes nualino nevienodai:
Druskininkams kliuvo labiau nei kitiems
Vieni verslai dėl karantino ribojimų nukentėjo labiau nei kiti. Lygiai taip pat ir savivaldybės vienose pandemijos poveikis beveik nematomas, o štai kitose kalbama apie stagnaciją ir merdėjimą. Ekonomistai įvardijo labiausiai pandemijos paveiktas Lietuvos savivaldybes bei nurodė, kokios to priežastys. Apie tai rašo naujienų portalas
www.lrytas.lt. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog sudėtinga epidemiologinė padėtis ir įvesti du karantinai per metus didžiausią įtaką turėjo toms savivaldybėms, kuriose gausiai vykdoma specifinė veikla. Labiausiai nukentėjo priklausomi nuo atvykstamojo turizmo, kuriuose nėra didelių pramonės įmonių, arba jeigu ir yra, bet jos gamino produktus, kurių paklausa dėl COVID-19 sumažėjo, pavyzdžiui, drabužių siuvimo įmonės, vardija T.Povilauskas. Taip pat nukentėjo ir tie rajonai, kuriuose yra santykinai daug savarankiškai dirbančių asmenų, kurie turėjo stabdyti veiklą dėl karantino ribojimų. Pasak jo, labai didelę reikšmę savivaldybių ekonominei situacijai turėjo ir stambieji darbdaviai, įsikūrę mažesniuose rajonuose. Kalbant apie labiausiai pandemijos nualintas savivaldybes ir miestus, T.Povilauskas nedvejodamas išskiria Druskininkų savivaldybę. Dėl COVID-19 Druskininkai neteko užsienio ir vidaus turistų, todėl ten ir nedarbas sparčiai augo, ir algų augimas buvo vienas mažiausių Lietuvoje, apie labiausiai nukentėjusias savivaldybes pasakoja T.Povilauskas. Taip pat didesniu registruoto nedarbo augimu pasižymėjo ir Lazdijų, Šilalės, Šilutės, Kelmės rajono savivaldybės.
Bet kokiu atveju, tos savivaldybės, kurios daugiau remiasi paslaugomis ar turizmu Druskininkai, Birštonas, Neringa, Palanga yra vidutiniškai daugiau nukentėję negu likę Lietuvos miestai, antrina ir Swedbank ekonomistas V.Šimkus. Vis dėlto, anot jo, vertinimas nėra vienareikšmiškas. Yra tokių miestelių, kur turizmas grynai vietinis, tad iki pat gruodžio mėnesio verslai ten galėjo veikti, o dėl keliavimo apribojimų, kai kurie verslininkai turėjo net ir labai gerą vasaros laikotarpį, per kurį galėjo gerai užsidirbti, teigia V.Šimkus.
Ekonomistas T.Povilauskas teigia, jog prieš pandemijos smūgius geriau atsilaikė didmiesčiai, kuriuose yra daugiau įmonių, veikiančių IT ir verslo paslaugų sektoriuose. Vieni svarbiausių rodiklių, vertinant savivaldybių ekonominę padėtį, nedarbo rodikliai. Pasak Užimtumo tarnybos, sausio mėnesį registruoto nedarbo rodikliai augo keturiasdešimt dviejose šalies savivaldybėse, keturiose išliko nepakitę ir keturiolikoje mažėjo. Didžiausias nedarbo augimas fiksuotas Druskininkuose, Kauno, Pakruojo rajonų, Birštono, Palangos miesto savivaldybėse. Vasario 1 d. daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų buvo registruota bedarbiais Lazdijų (25 proc.), Ignalinos ir Kelmės (po 22,2 proc.) rajonų savivaldybėse.
Druskonio inf.
Paieška
Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste. Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo. Darbo patirtis būtų privalumas. Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040.
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
