Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Čekučių skandalas ir savivaldybės kontrolieriaus tyrimas:
  S.Valentukevičiaus išvadą kritikuojanti opozicija pasigedo
  informacijos, kiek vis tik kortelių naudojo R.Malinauskas ir
  kiti, pylę degalus „darbui su rinkėjais“?
   Balandžio pabaigoje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje buvo pristatyta praėjusių metų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaita. Šiai tarnybai beveik du dešimtmečius nepakeičiamai vadovaujantis Sigitas Valentukevičius posėdyje sulaukė kritikos iš opozicijos atstovo Antano Balkės. Pastarasis atkreipė dėmesį į S.Valentukevičiaus vadovaujamos tarnybos atliktą auditą, susijusį su čekučių skandalu, klausdamas, kodėl gi neviešinami duomenys apie kiekvieno Druskininkų savivaldybės tarybos nario panaudotas korteles ir jų kiekį, sočiai pylus kurą net ir pandemijos metu „tarybos nario veiklai vykdyti“?

Klojo čekius su įspūdingomis sumomis


   Lietuvą sudrebinęs vadinamasis čekučių skandalas kilo praėjusių metų pradžioje. Prieš savivaldos rinkimus visuomenininkas ir žurnalistas Andrius Tapinas pradėjo akciją „Skaidrinam 2023“, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kaip skaidriai šalies savivaldybių tarybų nariai naudoja savivaldybės pinigus, skirtus tarybos nario darbo išlaidoms apmokėti. Pakračius Lietuvos savivaldybių tarybų narius, paaiškėjo skandalingi dalykai: daugelyje savivaldybių pinigai taškomi į kairę ir į dešinę. Apie tai, kur biudžeto pinigus leidžia Druskininkų politikai, deklaruodami išlaidas, „susijusias su tarybos nario veikla“, ne vienerius metus rašė ir „Druskonis“. 
   Kaip žinia, savivaldybės iki praėjusių metų tarybos nariams mokėjo išmokas už faktiškai tarybos nario pareigoms skirtą laiką, padengia kelionių, kanceliarijos, pašto, telefono, biuro patalpų nuomos ir kitas išlaidas. Praėjusios kadencijos Druskininkų savivaldybės tarybos nariai savivaldybės administracijai galėjo teikti išlaidas 290 eur išmokai per mėnesį gauti. Nors vietos politikams buvo nustatyta maksimali – 290 eurų gautina suma, didžioji Druskininkų savivaldybės tarybos narių dalis kiekvieną mėnesį klojo čekius su gerokai didesnėmis sumomis, esą išleistomis „darbui su rinkėjais“. Ir beveik visi pinigai, kaip taisyklė, buvo naudojami kurui bei transporto išlaidoms.

Išmokos atsisakė tik vienas

   Nors Druskininkai – nedidelis miestelis, kuriame, kaip sakoma, nuodėmė gadinti benziną, nes greičiau gali nueiti pėsčias ar važiuotas dviračiu, praėjusios kadencijos mūsų išrinktieji jiems skirtus biudžeto pinigus daugiausiai leido ne kam kitam, o degalams. „Rinkėjų labui“ daugelis deklaravo pravažinėjantys gerokai daugiau nei tuomet gaunama 290 eurų išmoka. 
   Eilinio rinkėjo akimis, vietinės tarybos reglamente nustatytoms pareigoms atlikti didelių sąnaudų nereikia. Politikas privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose, vykstančiuose kartą per mėnesį, būti vieno komiteto nariu, dalyvauti jo posėdžiuose. Per pandemiją, beveik dvejus metus, tarybos posėdžiai apskritai vyko nuotoliniu būdu, kiekvienam tarybos nariui prie kompiuterio sėdint patogiai namuose, t.y. į jokius posėdžius važinėti nereikėjo. 
Savivaldybė visus tarybos narius yra aprūpinusi nešiojamaisiais kompiuteriais, visi reikalingi Tarybos sprendimų projektai išsiunčiami elektroniniu paštu. 
   Nors peržvelgus praėjusios kadencijos 26-ių savivaldybės tarybos narių metines turto deklaracijas matyti, kad Druskininkų politikai gyvena pasiturinčiai, o vienas vadinamas net ir milijonieriumi, deja, pagal įstatymą jiems leidžiamoms gauti išmokoms, susijusioms su savivaldybės tarybos nario veikla – per mėnesį po 290 eurų kiekvienam neatsispyrė nei vienas. Vienintelis tarybos nario išmokos buvo atsisakęs 2015 m. į savivaldybės tarybą išrinktas liberalas Valdas Trinkūnas. 

Neužteko valdiškos mašinos?

   Valdišku automobiliu darbe besinaudojantis R.Malinauskas taip pat ėmė tarybos nario išmokas, daugiausiai irgi deklaravęs mašinos išlaidas „darbui su rinkėjais“. Bene daugiausiai R.Malinauskas nurodė išleidęs transportui per 2022 m. sausio mėnesį – net 353,86 eur. 
   Staigmeną važinėjime “darbui su rinkėjais” buvo pateikusi R.Malinausko bendražygė, mokytoja Ronata Balkaitienė. Pastaroji, deklaruodama tarybos nario išlaidas už 2021 m. rugsėjo mėn., nurodė per mėnesį turėjusi net 833,80 eur transporto išlaidų! “Telefoniniu rekordininku” buvo tapęs R.Malinausko bendražygis Aivaras Kadziauskas. Pandemijos metu už 2021 m. kovo mėn. jis pateikė nemenką - beveik 450 eurų sumelę - telefono sąskaitą už 247,26 eur, plius dar čekius už mašinos kurą 162,60 eur bei 39,80 eur sąskaitą už internetą. 

Per 4 metus – daugiau kaip 334 tūkst. eur

   Kilus čekučių skandalui, Lietuvos savivaldybių tarybos narių išmokomis, kaip žinia, susidomėjo prokurorai ir STT. Auditus atliko ir savivaldybių kontrolieriai. Druskininkų savivaldybės kontrolierius S.Valentukevičius taip pat turėjo imtis čekučių temos – šio audito ataskaita buvo surašyta 2023 m. gruodžio pabaigoje. 
   „Audito tikslas – įvertinti Druskininkų savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo 2019–2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos narių išmokoms teisėtumą ir tinkamumą“, - nurodyta pastarojo ataskaitoje. S.Valentukevičius buvo išsikėlęs klausimus, ar tinkamai savivaldybės taryba reglamentavo išmokos dydį ir jos išmokėjimo tvarką, taip pat, ar savivaldybės tarybos nariams buvo teisėtai kompensuotos jų patirtos išlaidos.
   Kaip rašoma šioje audito išvadoje, savivaldybės tarybos kadencijos 2019-2023 metų laikotarpyje išlaidų kompensavimo teise pasinaudojo 26 tarybos nariai, nesinaudojo 1 tarybos narys. Kadencijos laikotarpyje tarybos narių išlaidų kompensavimui buvo panaudota daugiau kaip 334 tūkst. tūkst. Eur savivaldybės biudžeto lėšų, t.y. mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigų.
Pasak S.Valentukevičiaus, „savivaldybės tarybos reglamente nebuvo aiškiai apibrėžtas kompensuojamų išmokų panaudojimas, dėl to kai kuriais atvejais kontrolės tarnyba negalėjo įvertinti, ar skirtos išmokos buvo naudojamos pagal paskirtį, racionaliai ir tikslingai“. 

Rinkėjų labui dirbo ir... Palangoje

   Dėl kuro čekių pasisakęs S.Valentukevičius ataskaitoje minėjo, jog “ nebuvo reikalavimo, kad Tarybos nariai deklaruotų, kokią konkrečią transporto priemonę naudoja Tarybos nario veiklai; nustatyti atvejai, kai Tarybos nariai tą patį mėnesį pateikia kelių skirtingų rūšių degalų (benzino ir/ar dujų, dyzelino) įsigijimo dokumentus, o tai reiškia, kad kompensuojamos kelių automobilių degalų išlaidos; neatsižvelgta į tai, kad asmeninis automobilis galėjo būti naudojamas ne tik Tarybos nario veiklai, bet ir asmeniniams tikslams. Dėl to buvo kompensuotos automobilio draudimo, padangų įsigijimo ir montavimo, automobilio remonto ir pan. išlaidos. Reglamente nebuvo numatytas reikalavimas, kokią dalį šių lėšų galima kompensuoti ir už kokią konkrečią Tarybos nario veikloje naudojamą transporto priemonę. Nebuvo reikalavimo pagrįsti kelionių būtinumo ir reikalavimo pateikti kelionės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad patirtos išlaidos, sietinos su Tarybos nario funkcijų atlikimu“. 
   Pasak S.Valentukečiaus vadovaujamos tarnybos išvados, „savivaldybės tarybos nariai pateikė kuro kvitus, kuriuose matyti, kad degalai buvo pilti ir už savivaldybės ribų: Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone, Panevėžio mieste, Lazdijų rajone, Varėnos rajone, Palangos mieste, Alytaus rajone ir pan.“. Anot kontrolieriaus, „nebuvo ir reikalavimo nurodyti, kokios Tarybos nario funkcijos vykdytos už Savivaldybės ribų, taip pat pastebėta, kad kompensuotos kuro išlaidos ir pandemijos laikotarpiu, Lietuvoje galiojus judėjimo ir tiesioginio kontakto draudimui, darbo, ūkinės ir pramoginių veiklų ribojimams“. Kaip rašoma kontrolės tarnybos audito ataskaitoje, „savivaldybės tarybos reglamente nebuvo jokių reikalavimų, kad tarybos narys įrodytų Tarybos nario veiklos pagrįstumą, o tai reiškia, kad tik jis sprendė ir buvo atsakingas už savivaldybės Finansų ir apskaitos skyriui pateiktus dokumentus ir išlaidas, kurios buvo patirtos su jo, kaip Tarybos nario, veikla“.

Penki grąžino dalį lėšų

   S.Valentukevičius patvirtino, kad tarybos narių išlaidų didžioji dalis sudarė transporto išlaidos: degalų įsigijimas, transporto priemonių remontas, draudimas ir pan. Kadencijos laikotarpyje tai sudarė 324 tūkst. Eur t.y. 89,74 proc. visų išlaidų. Išlaidos už telefono ryšio paslaugas sudarė 3,9 proc., o už interneto paslaugas sudarė tik 2,76 proc. visų išlaidų. Išlaidos už kanceliarines prekes sudarė 1,9 proc., biuro patalpų nuomos išlaidos - 1,5 proc., pašto išlaidos tik 0,2 procento nuo visų savivaldybės tarybos narių deklaruotų išlaidų.
   Ataskaitoje minėta, kad audito metu penki savivaldybės tarybos nariai priėmė sprendimą grąžinti nepagrįstomis ir/ar netinkamomis pripažintų 2019–2021, 2023 m. tarybos nariams kompensuotų išlaidų ir Druskininkų savivaldybės administracijai iki 2023 m. gruodžio 28 d. sugrąžino 1 tūkst. 351 Eur vietoje nustatytos 1 tūkst. 201 Eur permokos, arba 149 Eur daugiau, nei priklausė grąžinti.

Kiek kortelių naudojo kiekvienas narys?

   „Tarnybos veikla yra vieša. Todėl Tarnybos tinklalapyje buvo nuolat skelbiami metiniai veiklos planai, atliktų auditų ataskaitos ir auditų išvados bei kita, skaitytoją dominanti informacija“, - skambiai rašoma savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitoje. Tačiau šie žodžiai apie viešumą, siekiant informuoti visuomenę, kaip panaudojami mūsų visų, mokesčių mokėtojų pinigai, opozicijos nariams sukėlė greičiau juoką.
   „Reikėtų kalbėti faktų kalba apie kontrolės tarnybos veiklą, o neapsiriboti bendromis frazėmis, kaip čia dabar skamba iš tribūnos, - S.Valentukevičiaus pranešimą apie praėjusių metų veiklą sukritikavo savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Antanas Balkė. - Kalbant apie tarybos narių išmokų auditą, išryškėjo, kad buvo elgiamasi truputį šališkai. Paaiškėjo, kad nebuvo tikrintos tarybos narių kuro išlaidos šiuo aspektu – kiek kortelių naudojo kiekvienas tarybos narys, o tai yra esminis faktorius, žiūrint į sąžiningumo reikalus. Kontrolės ir audito tarnyba neatliko šito audito pilna apimtimi, prisidengdama tuo, esą „to nereikalavo prokuratūra“. Bet mes matome, kad informacijos pateikimas viešojoje erdvėje taip pat yra ribojamas. Ir ta ataskaita, kuri yra internete, - dviejų priedų nėra, paminėta, kad penki savivaldybės tarybos nariai kažką tai susimokėjo, bet faktas, ko gero, tas, kad buvo padaryta tiems tarybos nariams tam tikra...“. Šioje vietoje net sakinio nespėjusį užbaigti A.Balkę be skrupulų nutraukė R.Malinauskas su tradiciniu „ačiū, ar bus dar norinčių pasisakyt?“. 
   „Dėl S.Valentukevičiaus vadovaujamos tarnybos atlikto audito, susijusio su tarybos narių išmokomis, kyla daug klausimų. Kokiomis kortelėmis ir kokiu jų kiekiu 2019-2023 metais naudojosi pats R.Malinauskas ir visi kiti savivaldybės tarybos nariai, sočiai pylęsi degalus „darbui su rinkėjais“? Kodėl visuomenei neprieinama ši informacija?“ - stebėjosi opozicijos narys A.Balkė.

„Druskonio“ inf.

 

 

  Elenos Kriaučiūnaitės – gydytojos iš pašaukimo – 
  fenomeno paslaptis

UAB ,,Draugystės sanatorija” vykdomoji direktorė Violeta Kaubrienė ir prof. Donatas Katkus renginyje, skirtame E.Kriaučiunaitės 100-mečiui, 2024-04-27


E.Kriaučiūnaitė san. ,,Dainava” ,,žiburėlyje”, 1967-05-17

  
Poetai V.Bložė ir J.Marcinkevičius ,,žiburėlyje” sanatorijoje ,,Dainava”, 1971-03-17
                                         Nuotraukos iš san. ,,Dainava” archyvų


   Šiemet sukanka 15 metų, kai kultūros savanoriai, kūrybinių iniciatyvų sumanytojai ir įgyvendintojai druskininkiečiai Aušra ir Tauras Česnulevičiai atidarė Kūrybos namus „Druskos studija“. Per pusantro dešimtmečio jie sudėliojo turtingą kultūros įvykių mozaiką, suorganizavo įvairiausių renginių, propaguojančių Druskininkų kurortą, jo unikalumą, privalumus, įžymybes, kurorto raidai nusipelniusius žmones. Įsitraukę į kultūros verpetą, Kūrybos namų šeimininkai nepristinga gražių idėjų ir naujų raiškos formų, o jų sumanyti renginiai dovanoja gerų emocijų, skatina plėsti akiratį, užpildo žinių spragas, padeda atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių, suteikia atgaivą sielai.
   Rinkdama istorinę medžiagą apie iškilias Druskininkų asmenybes, Aušra Česnulevičienė aptiko faktų, liudijančių šiais metais sukankančias kurortui reikšmingas jubiliejines sukaktis. O kai sausio mėnesį šalies kardiologų konferencijos dalyviams skaitė paskaitą apie Druskininkų kurortą ir jo garsius medikus, negalėjo nepaminėti „širdininkų namais“ vadintos „Dainavos“ sanatorijos vyriausiosios gydytojos Elenos Kriaučiūnaitės. Iki šiol sklando sparnuota frazė, kad E.Kriaučiūnaitė žmonių širdis gydė savo šypsena bei gerumu. Šiemet sueina 100 metų nuo E.Kriaučiūnaitės gimimo, tad Kūrybos namų sumanymu Medicinos darbuotojų diena tapo pačia tinkamiausia proga prisiminti šią neeilinę moterį, legendinę kurortologę, Druskininkų garbės pilietę.
   Publikacijų apie gydytoją E.Kriaučiūnaitę yra labai mažai. Todėl minėjimo kuratorei Aušrai teko gilintis į „Dainavos“ istorinį palikimą, sklaidyti sanatorijos metraščius, lankytojų atsiliepimus, kreiptis į archyvus, Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, kitas įstaigas ir organizacijas, ieškoti ano laikmečio žmonių, bendravusių su sanatorijos vadove E.Kriaučiūnaite ar ją pažinojusių. Po kruopelytę surinkta informacija, skrupulingai išnagrinėti visi žinomi šaltiniai, pro akis nepraslydusios nė menkiausios detalės paskatino išplėsti renginio formatą, pasikviečiant šalyje pripažintų autoritetų, kūrusių ir puoselėjusių ypatingą „Dainavos“ aurą. Iš renginio svečių pasakojimų buvo atkurtas ir naujai sužvilgo didelės erudicijos moters, mūzų globėjos, talentingos gydytojos E.Kriaučiūnaitės portretas.

Gydytojos „silpnybė“ — meilė menui ir grožiui

   „Biurokratija visais laikais įtariai žiūrėdavo į menininkus, nes jie kitaip mato ir vertina pasaulį. Kai menininkas kitus pranoksta ir iškyla, valdžia jį sužlugdo – nurėžia tarsi žolę, kuri išauga aukštesnė už aplinkines. E.Kriaučiūnaitė partizaniškai globodavo žmones, kurių tarybų valdžia nemėgo. Ji buvo tų laikų didvyrė. Ji leido skleistis menui, neskirstė menininkų į pripažintus ir nepripažintus. Prieglobstį „Dainavoje“ rasdavo visi kompozitoriai, dailininkai, rašytojai, nes jie kūrė meną, o menas yra laikui atsparus grožis. Šie žmonės buvo labai svarbūs E.Kriaučiūnaitei. Grožio puoselėtoja E.Kriaučiūnaitė mylėjo ne tik kūrėjus, bet ir medžius. Ne veltui lietuvių liaudies simbolikoje žmogus ir medis yra neatsiejami.Vadovaujant E.Kriaučiūnaitei, sanatorijos teritorijoje buvo pasodinta daug medžių. Nuo E.Kriaučiūnaitės laikų „Dainavoje“ plevena poetinė dvasia. Todėl nieko stebėtino, kad būtent čia Kornelijus Platelis, Vytautas Bložė ir Sigitas Geda dar Nepriklausomybės pradžioje sumanė rengti literatūrinį festivalį „Poetinis Druskininkų ruduo“. Per keletą dešimtmečių šis renginys išaugo į tarptautinį pasaulinio lygio simpoziumą“, – kalbėjo Zenonas Streikus, dvidešimt metų (1996-2016) ėjęs direktoriaus pareigas „Dainavoje“, kuri tuo metu turėjo viešosios įstaigos Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro teisinį statusą.
   Renginio svečias konstatavo, kad apie E.Kriaučiūnaitę nėra jokios literatūros, išskyrus socialistinės pakraipos JAV lietuvių laikraštyje „Laisvė“ 1977 m. atspausdintą nedidelį Rimanto Jurgelionio straipsnį „Gydytojos rūpesčiai“. Z.Streikus perskaitė šį straipsnį. Jame rašoma, kad sanatorijos „Dainava“ vyriausioji gydytoja E.Kriaučiūnaitė turi ne tiek pareigą, kiek norą ir poreikį pagelbėti žmogui. Ji neišleidžia žmogaus jo nepakalbinusi, nepasiteiravusi, kaip jam sekasi. E.Kriaučiūnaitė teigia, kad neturi teisės apvilti žmonių, kurie į Druskininkus važiuoja kaip į saulės, sveikatos ir Čiurlionio miestą. Tačiau ne tik už rūpestingumą ją myli ir gerbia visi, kam tenka su ja susitikti ir pabendrauti. Turi gydytoja vieną „silpnybę“ – meilę menui ir grožiui. Meno žmonės mielai vyksta ilsėtis į „Dainavą“ ne todėl, kad čia tikisi rasti minkštesnę lovą ar gardesnį kąsnį, negu kitose sanatorijose. Jie žino, kad „Dainavoje“ jiems bus sudaromos sąlygos ne tik pasigydyti ir pailsėti, bet ir palaikoma kūrybinė nuotaika. Sanatorijos darbuotojai supranta, ko reikia poilsiautojui. Kiekvieną pavasarį čia gražinama aplinka, organizuojamos gėlių sodinimo talkos. Po darbo E.Kriaučiūnaitę galima pamatyti visuose svarbesniuose miesto kultūros renginiuose. Straipsnyje taip pat pažymėta, kad E.Kriaučiūnaitė daug kartų buvo išrinkta miesto deputate, darbuojasi Jaunimo reikalų komisijoje.
   Z.Streikus taip pat paminėjo, kad tuo metu, kai jis vadovavo Druskininkų miesto savivaldybės tarybai, 1995 m. E.Kriaučiūnaitei buvo suteiktas Druskininkų garbės pilietės vardas.

Metraštyje – iškalbinga „Dainavos“ istorija

   Apie „Dainavos“ veiklą pirmaisiais dešimtmečiais iškalbingai byloja iki šiol saugomas sanatorijos metraštis – trys sunkiai pakeliami stalviršio dydžio albumai. Juose nuotraukos sukauptos nuo pat sanatorijos įsteigimo, t. y. nuo 1958 m. Metraščio apipavidalinimas dažniausiai būdavo pavedamas dailininkui dekoratoriui, o tokią pareigybę turėdavo kiekviena didesnė organizacija. E.Kriaučiūnaitės gimimo sukakties minėjimo kuratorė A.Česnulevičienė metraštį ekranizavo ir renginio dalyviams pasiūlė virtualią kelionę laiku. Prezentacijai buvo panaudota 100 nuotraukų. Stebėdami ekrane besikeičiančius vaizdus, visi nusikėlė į praeitį, į pirmąjį vyriausiosios gydytojos dešimtmetį Druskininkuose. Iš pradžių „Dainava“ buvo įsikūrusi tik mediniuose pastatuose. Nuotraukose užfiksuoti darbo kabinetai, poilsiautojų kambariai, valgykla, biblioteka, kiemo aplinka, darbuotojų kasdienybė, talkos, bendros šventės, dailės parodos, koncertai, stalų serviravimo išmonė, kuria „Dainava“ išsiskyrė iš visų kitų sanatorijų. Įamžinti ir vėlesni įvykiai – naujo sanatorijos korpuso atidarymas, įspūdingos freskos atidengimas, šilumos tiekimo trasų atvedimas iki medinukų ir kt. Deja, prie daugelio nuotraukų trūksta datų, darbuotojų pavardžių ir pareigų. Jos jau nuėjo į užmarštį.
   Nuotraukos išduoda, kad įstaigos vadovė E.Kriaučiūnaitė buvo ne tik administratorė, bet nevengdavo ir fizinio darbo. Kartais sniego baltumo chalatą ir mediko kepuraitę gydytoja iškeisdavo į paprastesnius darbo drabužius, įsispirdavo į botus ir kastuvu bei grėbliu darbuodavosi gėlių darželiuose, ruošdavo dirvą kitai augmenijai. E.Kriaučiūnaitė sanatorijos teritorijoje įkūrė botanikos sodą. Medija tarpo, pastatai skendo žalumoje ir beribiame žydėjime. „Dainava“ buvo pirmoji miesto sanatorija, savo aplinką puošianti dekoratyvinėmis skulptūromis. Metraštyje skelbiama, kad per talkas „krutėdavo“ ir „Apuokas“. Taip šmaikštaujama apie liepos šakose įkurdintą skulptūrą, kurios autorius – keramikas Juozas Adomonis, vėliau užsitarnavęs profesoriaus vardą. Skulptūra išlikusi iki šiol. Dabar ilgaamžis „Apuokas“ senatvę leidžia jau po stogu, tupi Reabilitacijos centro „Dainava“ pirmo aukšto koridoriuje.
   Albumuose gausu nuotraukų su žymiais kultūros žmonėmis. Jie atvažiuodavo ne tik pailsėti, pasisemti sveikatos, bet ir būdavo kviečiami dalyvauti minėjimuose, kultūros renginiuose, sanatorijos personalo šventėse, vadinamose žiburėliais. Pastarieji tradiciškai vykdavo kovo 17 d., tačiau dabar nėra aišku, kodėl pasirinkta ši data ir su kuo ji susijusi. „Dainavoje“ buvo organizuojami ir miesto renginiai – čia pažymėtas Karolio Dineikos jubiliejus, vyko M.K.Čiurlionio 100-mečio minėjimo iškilmės. Oficialiuose renginiuose E.Kriaučiūnaitė nesiekdavo dėmesio, nesiverždavo į priekį – pirmą eilę užleidusi svečiams, pasitraukdavo tolėliau į antrą planą. Gal dėl to „Dainavoje“ nėra nė vienos jos portretinės nuotraukos. Kai fotografijos prireikė gydytojos 100-mečio minėjimo afišai sukurti, pagelbėjo fotomenininkas Juozas Valiušaitis, kuris iš nerežisuotos grupinės nuotraukos „iškirpo“ gydytoją ir sukūrė portretą – puikų meno kūrinį.
   „Dainavos“ metraštis atskleidžia ir tuo metu vyravusį politinį klimatą. Jis nebuvo palankus į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams. Atvykėliai turėdavo teisę apsilankyti tik keliuose miestuose. Stebėtina, kad užjūrio ar kitų kapitalistinėmis vadintų valstybių delegacijos pasiekdavo ir Druskininkus. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje dar buvo gajus diktatoriaus Josifo Stalino kultas, bet nuotraukose matyti, kad šokėjų ir dainininkų ansambliams jau buvo leidžiama pasidabinti tautiniais drabužiais.

Sanatorija prilygo kultūros centrui

   Minėjime dalyvavo ir šv. Kristoforo kamerinio orkestro garbės dirigentas prof. Donatas Katkus. 1965 m. jis subūrė styginių kvartetą ir jame iki 1994 m. griežė altu. Kolektyvas nuo 1973 m. pradėtas vadinti Valstybiniu Vilniaus kvartetu. Jau daugiau nei 50 metų Druskininkuose gyvuoja tradicija besibaigiančius metus palydėti šio kvarteto koncertu. Programoje būtinai skamba ir Franco Šuberto „Forelių“ kvintetas.
   Prisimindamas kvarteto muzikavimą, D.Katkus pasakojo, kad kolektyvo koncertinių kelionių maršrutai dažnai nusidriekdavo į Druskininkus. Klasikinės muzikos koncertai įprastai vykdavo „Dainavoje“. E.Kriaučiūnaitės vadovavimo metais ši sanatorija renginių gausa ir įvairove ilgą laiką prilygo kultūros centrui. 
   Sanatorijos vadovė E.Kriaučiūnaitė buvo nepaprastas žmogus. Ji kūrė Druskininkų mentalitetą, tapo miesto kultūros simboliu ir šviesuliu. Ji pripažino meno šviečiamąją bei gydomąją galią ir buvo įsitikinusi, kad menas padeda žmogui atsigauti. Ji pasižymėjo išskirtine vidine kultūra, po koncerto visada pasakydavo kalbą.   Sklandus minčių dėstymas, taisyklinga tartis su vos juntamu suvalkietišku akcentu, taiklūs ir įdomūs įvaizdžiai – visa tai būdinga gydytojos kalbėjimo manierai. Muzikantai ir atlikėjai su nekantrumu laukdavo E.Kriaučiūnaitės prakalbos, o ji niekada nesikartodavo. Po koncertų būdavo ištaisoma nuostabi karališka vakarienė.

Tęsinys kitame numeryje

 

 

 Druskininkietei suteiktas nusipelniusios slaugytojos vardas

Gitana Kalinauskienė                                 T.Bauro nuotr., lrytas.lt 

    Balandžio 30 d. Valdovų rūmuose Vilniuje vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams. Už nuoširdų darbą ir profesionalumą nusipelniusios slaugytojos vardo apdovanojimas įteiktas ir Druskininkų ligoninės darbuotojai Gitanai Kalinauskienei. 
    Šiais metais, minint jubiliejinę 20-ąją Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerijai garbingam apdovanojimui gauti buvo atsiųsta daugiau nei 300 kandidatų paraiškų iš visos Lietuvos. Taip pat įteikti ir naujienų portalo Lrytas.lt apdovanojimai mylimiausiems medikams, sulaukusiems daugiausia padėkų platformoje „Ačiū medikams“. 
   Nusipelniusių gydytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikiami nuo 2004 metų, nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai – nuo 2015-ųjų. Per visą apdovanojimų istoriją garbingi Nusipelniusių Lietuvos medikų vardai kartu su šių metų nominantais suteikti 374 gydytojams, 137 slaugytojams ir 420 sveikatos apsaugos darbuotojams. Primename, jog praėjusiais metais Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos garbės ženklu apdovanota Druskininkų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja Vilija Griškaitienė, o nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas suteiktas UAB „Draugystės sanatorija“ direktoriui medicinai Arvydui Balčiui. 

„Druskonio“ inf. 

 

 

  Mūsų krašto artojai Pirmosios vagos šventėje

Ūkininką Kęstutį Mizerą, vienkinkių plūgų varžybose užėmusį 2-ąją vietą, apdovanojo Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė

   „Druskonio“ kasmet remiama Pirmosios vagos šventė, vykstanti per Jurgines Veisiejuose, suburia tiek mūsų kašto artojus ir jų keturkojus augintinius, tiek žinomus politikus, tiek šventinės programos dalyvius ir pavasarinio jomarko smalsuolius. Be apeigų atrakinant žemę, bendro kiaušinienės kepimo, karietų varžytuvių, be abejo, šventės kulminacija yra arimo arkliais varžybos. Dera pridurti, jog neseniai arimo arkliais tradicija įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. 
   Šiemet, balandžio 27-ąją, arimo varžybose vienkinkiais ir dvikinkiais plūgais dalyvavo šiek tiek daugiau artojų nei pernai, t.y.15 dalyvių iš visų Dzūkijos savivaldybių. Visi jie kaip unikalios tradicijos puoselėtojai buvo apdovanoti Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės padėkomis ir medaliais. 
   Arimo varžybose Druskininkų savivaldybei savo iniciatyva atstovavo gerai žinomi artojai iš Mažonių kaimo – 70-metis Albinas Bražinskas su kumele Bite ir 61-erių Kęstutis Mizeras su savo 12-os metų kumele Kamane. Pastarieji įrodė, jog pagal vagų gylį ir tiesumą esantys vieni geriausių mūsų krašte: K.Mizeras ir Kamanė vienkinkių arklių rungtyje užėmė 2-ąją vietą. Abu Mažonių kaimo artojai, į varžybų vietą Veisiejuose atkakę nuosavų arklių kinkiniais, iš Pirmosios vagos šventės kaip ir kasmet parsivežė nemažai įspūdžių. 

“Druskonio“ inf.


Arimo varžybų tiesiojoje – Albinas Bražinskas su savo kumele Bite 

Lazdijų kultūros centro nuotraukos

 


Paieška

T-shit
onita.lt

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai





© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.