Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Ar Šimonytė nepagailės pinigų merų svajonėms mūryti?

                                                   Šarūno Mažeikos nuotr., delfi.lt

Romas SADAUSKAS-KVIETKEVIČIUS, www.DELFI.lt 

   Kai Vyriausybė skelbia, kad pinigų yra, Seime netruks prasidėti „pageidavimų koncertas“. Bet ar kas bent pasidairė, kaip regionuose panaudoti buvusių valdžių išdalinti milijonai?
   Miške po šalnų jau neturiu ką veikti – apraudojau Feisbuke paskutinę šiais metais išrautą iš Kapčiamiesčio girios samanų voveraitę ir pakabinau pintinę ant vinies iki kito grybavimo sezono. O kol Dzūkijos miestai ir miesteliai dar nenušvito Kalėdų žiburiais, turiu laiko įdėmiau stebėti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje. 100 eurų už skiepą bus – iš antro karto Seimo daugumai pavyko mobilizuotis ir balsų sprendimui priimti užteko. Iškart suskaičiavau, kad norint anūkui nupirkti naują „iPhone“, reikėtų paskiepyti 8,29 senelio. Ir tai tik kukliausiam 128 GB „iPhone 13 Mini“, o ne „Pro“.
Kita vertus, gražiau atrodo, kai paskaičiuoju taip: hipotetinis anūkas iš mamos ir tėvo pusės iš viso turi 4 vnt. gyvų senelių. Jeigu jie, sutaupę iš pensijų, Kalėdoms planavo padovanoti jam „iPhone 13 Mini“, tai paskiepyti jau galės nupirkti „iPhone 13 Pro“.
   Net jeigu pensijos kitais metais didės ne taip sparčiai, kaip kuro, elektros ir šildymo kainos, šių šuolis tėra laikinas. O kartą padidinta pensija jau nesumažės, nes Konstitucinis Teismas dar po anos krizės išaiškino, kad valdžiai jų nevalia liesti. Vyriausybė planuoja dosnų kitų metų biudžetą, bet Seimo vienmandatininkams ta žinia, kad pinigų yra, nuskambėjo tarsi startinio pistoleto šūvis pradėti kasmetį „pageidavimų koncertą“. Vienam rajonui būtinai reikia naujo sporto centro, kitam – užbaigti pusę miesto gyventojų sutalpinsiantį kultūros ir pramogų centrą. Ir dar asfalto – visur, kur per karantiną nespėta nuasfaltuoti. Išsiuntę į Seimą opozicijos atstovus, regionai tokiu metu neslepia nusivylimo, kad jų išrinktųjų prašymai valdančiosios daugumos nebus išgirsti. O savivaldybių vadovai kartais atvirai užsimena savo remtam per rinkimus Seimo nariui, kad tas gal jau geriau balsuotų už biudžetą kartu su dauguma, nes rajonui naujo tilto reikia. 
   Būdami opozicijoje konservatoriai tokią „pageidavimų koncertų“ praktiką kritikavo ir žadėjo, kad jiems atėjus į valdžią, nieko panašaus nebus. Tai netrukus turėsime progą pamatyti, kaip jiems seksis sutramdyti savo bei koalicijos partnerių vienmandatininkus ir drauge užsitikrinti biudžeto projektui patvirtinti būtiną balsų skaičių.
   Viešųjų pinigų taškymas niekaip su viešu interesu nesusijusioms statyboms regionuose jau seniai tapo vietinės valdžios galios simboliu: kuo įtakingesnis meras, tuo aukštesni statybų kranai kyla. Ričardo Malinausko klestėjimo laikais, kai visos jo svajonės virsdavo „zadanijomis“ ministrams, Druskininkuose iškilo sunkiai paaiškinamo dydžio vandens pramogų parkas, visus metus veikianti slidinėjimo arena ir juos sujungęs lynų keltuvas per Nemuną. 
   Rugsėjo 30 d. to paties R. Malinausko tebevadovaujama Druskininkų savivaldybės taryba jo bendražygių daugumos balsais nusprendė į savivaldybės parduodamų objektų sąrašą įtraukti 10-ąjį jubiliejų ką tik atšventusią „Snow areną“. Skelbiama, kad jos pastatų likutinė vertė siekia beveik 28 mln. eurų, o pardavimo kaina bus nustatyta turto vertintojų. 
   „Snow areną“ eksploatavusi alytiškių bendrovė „Stamita“ 2014 m. patyrė apie 205 tūkst. eurų nuostolių, 2015 m. – 317 tūkst., o 2019 m. pardavė savo nuostolingą verslą Druskininkų savivaldybei už 6 mln. eurų. Ne pastatus, o tik nuostolingą „verslo modelį“, nes pastatai visada priklausė savivaldybei. Ši slidinėjimo trasą prijungė prie pelningai veikusios savo bendrovės „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, o vadovauti jai pavedė drauge su R. Malinauskui teisėjų korupcijos byloje įtariamojo statusą pelniusiam Aivarui Kadziauskui. Verslauti „Snow arenos“ komplekse Druskininkų valdžiai nesisekė: 2019 m. ji uždirbo 283 tūkst. eurų, o 2020 m. – beveik 800 tūkst. eurų nuostolį.
   Kol vienas kurortą subjaurojęs griozdas laukia savo pirkėjo, kitapus Nemuno kyla kitas – valstybės ir savivaldybės lėšomis statomas 8 tūkst. kv. metrų ploto, beveik 2 000 žiūrovų talpinsiantis kultūros, konferencijų ir pramogų centras. Mat buvusį Druskininkų kultūros centro (kino teatro „Aidas“) pastatą amžių sandūroje R. Malinausko savivaldybė pardavė ir dabar jame įsikūręs prekybos centras. Čiabuviai šneka, kad kurorto elitas svajojo į naujuosius rūmus pasikviesti koncertuoti Filipą Kirkorovą, tik bėda, kad jo Lietuva neįsileidžia. Centro sąmata siekia 34 mln. eurų ir gali dar išaugti, o savivaldybės atstovai neslepia, kad pinigų statyboms užbaigti kurortas neturi, bet tikisi jų iškaulyti iš centrinės valdžios.
   Prieš metus S. Skvernelis, baigdamas kadenciją premjero poste, šių statybų užbaigimui pinigų nedavė. Nepadėjo net R. Malinausko agitacija už LVŽS kandidatą Lazdijų-Druskininkų apygardoje. Ar Ingridos Šimonytės vyriausybė per visus pandeminius ir pabėgėlių stabdymo rūpesčius turės laiko pasidomėti, kam dalina pinigus, pamatysime jau netrukus, kai valstybės biudžeto projektas taps viešu dokumentu. Kiek šimtų milijonų o gal ir milijardų eurų per visą Lietuvą įmūryta į pastatus, kurių niekam nereikia, investuota į valdiškus verslus, kurių nuostolingumą iš anksto galėjo apskaičiuoti bet kuris matematikos egzaminui besiruošiantis gimnazistas? Uždirbo statybininkai, projektuotojai, medžiagų tiekėjai, vietos politikai pasidžiaugė augančia regiono ekonomika, o kad galiausiai statinys liko niekam nereikalingas – ne jų bėda. Juk ne iš savo santaupų ar asmeninės paskolos stato – už viską moka Lietuva ir ES.
   Pagal Europos Komisijos paskelbtą „Žaliąjį kursą“ 2021–2027 m. milijardai plauks tiems, kas savo projektus sugebės pagrįsti anglies dvideginio emisijų mažinimo tikslais. Lietuviams tai neturėtų tapti didesniu iššūkiu negu Lenino ir Leonido Brežnevo citavimas vėlyvojo sovietmečio mokslinių darbų įžangose – sukaišiojai „saugiklius“, o toliau gali rašyti ką tik nori. Svarbiausia įsisavinti lėšas, o paskui sugalvosim, kam mums to reikia.    Nesugalvosim, tai parduosim ar tiesiog paliksim griūti, kaip šitoje šalyje buvo jau ne kartą, pradedant kunigaikščių pilimis, kolūkių fermomis ir baigiant be vaikų likusiomis renovuotomis miestelių mokyklomis.

 

 

  Prisigyrė apie „pamokytą“ ministrą, bet pristigo drąsos
  pripažinti apie K.Mažeikai pralaimėtą bylą 
   R.Malinausko vadovaujama savivaldybė Kauno apygardos teisme galutinai pralaimėjo bylą prieš buvusį aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką. Pastarąjį Druskininkų valdžia nesėkmingai bandė šokdinti dėl jo pasisakymų, susijusių su Vijūnėlės dvaro teritorijos užstatymu. Dėl užgaidos pamokyti buvusį ministrą buvo ištaškyta daugiau kaip 4 tūkst. eurų Druskininkų biudžeto pinigų. 

Užtrimitavo per anksti


   R.Malinausko bendražygių ambicijos pamokyti prieš Vijūnėlės dvaro teritorijos užstatymą pasisakiusį buvusį aplinkos ministrą K.Mažeiką baigėsi savivaldybės pralaimėjimu. Kauno apygardos teismas rugsėjo 23 d. panaikino R.Malinausko kariaunai palankų Marijampolės teismo sprendimą, atmetė Druskininkų savivaldybės ieškinį ir K.Mažeikai priteisė mokėti bylinėjimosi išlaidas. 
   Šį pavasarį R.Malinausko feisbukas, skambiai trimitavęs apie pergalę prieš buvusį aplinkos ministrą, bet gudriai nutylėdamas, kad tai tebuvo pirmos instancijos teismas, naujiena apie rugsėjo pabaigoje galutinai prapiltą bylą prieš K.Mažeiką jau nepasigyrė. 
Kai pernai pavasarį R.Malinausko vadovaujama dauguma patvirtino Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, tuometis aplinkos ministras šią iniciatyvą žiniasklaidoje įvertino taip: “Tokia Druskininkų savivaldybės tarybos iniciatyva, visų pirma, atrodo lyg galios demonstravimas - kai vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas”. Įsižeidę R.Malinausko bendražygiai K.Mažeiką padavė teismą. Pirmos instancijos teismas Marijampolėje kovo 25 d. baigėsi Druskininkų savivaldybės pergale. Po šios nutarties praėjus dviem savaitėms, R.Malinauskas feisbuke ėmė girtis apie „pamokytą“ ministrą, bet nutylėjo, kad jokio savo žodžių paneigimo iš pastarojo taip ir nesulaukė. Įtarimai, kad R.Malinauskas džiūgauja gerokai per anksti, ir dar neaišku, kuo tie jo džiaugsmai gali baigtis, pasitvirtino. Seimo narys K.Mažeika „Druskoniui“ tuomet patvirtino, jog Marijampolės apylinkės teismo nutartį neabejotinai skųs aukštesnės instancijos teismui, tikėdamas, kad tiesa – jo pusėje.

Dėl dvaro – net dvi Aukščiausiojo Teismo nutartys

   Kaip žinia, 2019 m. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui antrą kartą paskelbus, kad Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas, nes stovi neleistinoje vietoje, su realybe niekaip nenorėjusi susitaikyti Druskininkų valdžia pradėjo raštais atakuoti institucijas, įtikinėjant, kad pastatą reikėtų išsaugoti – siūlė čia netgi įkurti meno mokyklos dailės skyrių. 2019-ųjų rudenį buvo prasidėjusi “(m)isterija“ - „Dvaras – menui“. Vėl vyko parašų rinkimo akcijos, į Seimą lėkė delegacija su meno mokyklos direktore priešaky, bandant įtikinti, kaip ten, ant tvenkinio kranto, būtų pati geriausia vieta dailės klasėms, lyg Druskininkuose nebūtų daugiau kitų tam tinkamų patalpų. Aplinkos ministerija, įvertinusi Druskininkų valdžios prašymą perimti dvarą visuomenės reikmėms, tuomet pareiškė, kad toks išsaugojimas sukeltų prielaidas pažeisti įstatymus ir viešąjį interesą. Nebelikus jokių vilčių išsaugoti taip Druskininkų valdžios gintą pastatą, Vijūnėlės dvaras nuo žemės paviršiaus buvo nušluotas per mėnesį. 

Vėl bus bandoma istoriją pasukti atgal?

  
Tie, kurie ironizavo, kad „Malinauskas su tokiu pralaimėjimu nesitaikstys“, buvo teisūs. Pernai balandį, per karantiną sušauktame savivaldybės tarybos posėdyje R.Malinausko vadovaujama dauguma patvirtino Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą. Jame opozicijos nariai ir aptiko, kad rekreacinėje parko teritorijoje iškilusio bei per didžiausią skandalą nuo žemės paviršiaus nušluoto Vijūnėlės dvaro sklypas naujoje savivaldybės bendrojo plano versijoje pažymėtas ... kaip urbanizuotina teritorija. Paprastai kalbant, šią rekreacinę erdvę ant tvenkinio kranto vėl siekiama užstatyti. Druskininkų valdžia viešai pareiškė esą čia bus meno mokyklos dailės skyrius. 
   „Tokia Druskininkų savivaldybės tarybos iniciatyva, visų pirma, atrodo lyg galios demonstravimas - kai vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas. Kita vertus, kadangi šiuo metu Europos žmogaus teisių teisme nagrinėjama byla, būtų keista, kad valstybė sudarytų sąlygas keisti tos teritorijos naudojimo paskirtį. Aplinkos ministerija, kaip vykdomosios valdžios institucija valstybėje, taip pat prokurorai ir Vyriausybės atstovas turi ginti viešąjį interesą, todėl reikalaujame imtis priemonių stabdyti tokio sprendimo projekto svarstymą. Priešingu atveju, ministerija imsis proaktyvių veiksmų, siekiant apginti viešąjį interesą“, – dar minėto 2020 m. balandžio 24 d. savivaldybės tarybos posėdžio išvakarėse „Delfi“ teigė aplinkos ministras K. Mažeika.
   Druskininkų valdžia į ministro išsakytą poziciją reagavo savo stiliumi – viešajai erdvei kaipmat buvo iškeptas pranešimas apie „Druskininkus puolančius priešus“, kurių sąraše jau atsirado ir K.Mažeika.
   R.Malinausko bendražygiai iš pradžių mėgino „pašokdinti“ patį K.Mažeiką, kreipdamiesi į jį ir reikalaudami paneigti išsakytus žodžius. Tačiau pastarasis į Druskininkų mero aplinkos pageidavimus nereagavo. 
   Druskininkų valdžia taip pat išsišnekėjo, kad teismams ir toliau negailima mokesčių mokėtojų pinigų: paaiškėjo, kad savivaldybė kreipėsi į teismą dėl minėto aplinkos ministro pasisakymo. 

Apskundė ir Seimo etikos sargams

   Negana to, buvęs aplinkos ministras, dabartinis Seimo narys K.Mažeika buvo apskųstas dar ir Seimo etikos bei procedūrų komisijai. Tačiau R.Malinausko bendražygių noras Seimo etikos sargų rankomis „pamokyti“ ministrą, ką ir kaip kalbėti, vis tik neišdegė. Pastarieji nusprendė, jog K.Mažeika, pasisakydamas apie Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano svarstymą, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų nepažeidė bei savo tarnybinių įgaliojimų neviršijo. 
   „Galiu pasakyti tik tiek, kad tiek ponas meras, tiek aš esame politikai, ir yra politiko teisė kalbėti. Ir bandymas kažkokiu tai būdu ar pagąsdinti, ar tai įtakoti, manęs tai visiškai neveikia, - „Druskoniui“ tuomet sakė aplinkos ministras K.Mažeika. - Mes kiekvienas žinome savo, kaip politiko ribas. Tikrai aš jo neįžeidžiau ir neketinau įžeisti, tiesiog komentavau patį faktą, todėl nesijaučiu absoliučiai, kad būčiau ką nors pažeidęs, net ir politiko elgesio normas. Norėčiau palinkėti daugiau susitelkti į darbus savivaldybėje, o ne tik į tuščią politikavimą“. 
   Paklaustas, ar savo darbo karjeroje buvo kada nors susidūręs su tokia agresyvia savivaldybės reakcija, kai puolama dėl neįtinkančio pasisakymo, lekiama į teismus ir skundžiama etikos sargams, K.Mažeika atsakė, kad tai tikrai yra pirmas kartas, kuris jį labai nustebino. 

Vėl „išlietas skausmas“ dėl Vijūnėlės

   Dėl K.Mažeikos pasisakymo R.Malinausko bendražygiai Druskininkų savivaldybės vardu kreipėsi į teismą. Šių metų kovo 25 d. pirmos instancijos - Marijampolės apylinkės teismas baigėsi Druskininkų savivaldybės pergale.
   „Už savo žodžius reikia atsakyti ir ministrams“, - praėjus dviem savaitėms, didžiosiomis raidėmis ištrimitavo R.Malinausko feisbukas. „Prieš beveik metus labai drąsiai šmeižikiškais teiginiais apie Druskininkus svaidęsis buvęs aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika šiandien teismo įpareigotas paneigti savo melą. Visada sakiau ir sakysiu, kad net jei esi ministras, kuriam vos treptelėjus koja paklūsta Statybų inspekcija ar kitos institucijos, negali sau leisti kalbėti melagingų, žeminančių reputaciją, faktais nepagrįstų teiginių“, - dėstė tuomet R.Malinauskas.
   Vėl buvo atvertos dar neužgijusios žaizdos. „Kadangi šiuo atveju mes kalbame apie „Vijūnėlės dvaru“ žiniasklaidos pramintą ir iš piršto laužtais skandalais apipintą gyvenamąjį namą, tai atsakingai galiu pareikšti, kad tai, kas buvo padaryta su šiuo pastatu, yra teisėsaugos afera, nusikaltimas“, - savo tiesas feisbuke dėstė R.Malinauskas. 

„Tikrai nieko nepaneigiau“

   Druskininkų savivaldybės ieškinyje, kurį pirmąja instancija nagrinėjo Marijampolės apylinkės teismas, R.Malinausko bendražygiai aiškino, esą K.Mažeika delfi.lt straipsnyje „paskleidė teiginius, kurie yra tikrovės neatitinkantys duomenys, pažeidžiantys Druskininkų savivaldybės dalykinę reputaciją“, jog K.Mažeika, „teiginiais įvardydamas tariamą Druskininkų savivaldybės ketinimą statyti ištisą dvarų kvartalą, šį tariamą ketinimą pateikia kaip tikrą, realų, nustatytą, t.y. tokį, dėl kurio nekyla abejonių“.
   Su tokia versija nesutikdamas K.Mažeika savo atsiliepime akcentavo, jog „šiuo konkrečiu atveju, straipsnis buvo rengiamas itin opia, aktualia ir itin didelio visuomenės dėmesio susilaukusia tema. Kaip žinoma, dėl vadinamojo „Vijūnėlės dvaro“ teisminiai ginčai vyko net kelis metus, o šiuo metu byla nagrinėjama Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Tuo tarpu Druskininkų savivaldybė bei jai vadovaujantis meras R.Malinauskas tiek teisiniais būdais, tiek viešais pareiškimais kryptingai gynė „Vijūnėlės dvaro“ statybą, kuri galutiniais teismų sprendimais pripažinta neteisėta“. „Nors teisminis ginčas šiuo metu vis dar vyksta Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, Ieškovė ėmėsi iniciatyvos ir Druskininkų savivaldybės tarybai pateikė tvirtinti keičiamą Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Patvirtinus planą, atsiranda galimybė keisti žemės paskirtį teritorijoje, dėl kurios nėra pasibaigę teisminiai ginčai. Taigi Ieškovė deda pastangas numatyti galimybes šioje teritorijoje vykdyti statybas“, - atsiliepime akcentavo buvęs aplinkos ministras K.Mažeika, pažymėjęs, jog, priešingai nei teigia Druskininkų savivaldybė, „jis paskelbė ne melagingas, išgalvotas, reputaciją žeminančias žinias, o pakomentavo, kaip jis, būdamas Aplinkos ministerijos vadovu, remdamasis turimais duomenimis, vertina esamą realią, neišgalvotą situaciją bei Druskininkų savivaldybės tarybos elgesį, kuomet nepasibaigus teisminiams procesams siekiama patvirtinti naują Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą“. „Minėtame plane, be kita ko, numatomas teritorijos funkcinio zonavimo pakeitimas, keičiant funkcinę zoną iš rekreacinės į urbanizuojamąją, tokiu būdu teritorijoje leidžiant statyti pastatus, įskaitant - gyvenamuosius namus“, - pabrėžė K.Mažeika. 
„Tikrai nieko nepaneigiau“, - nusijuokė K.Mažeika, šį pavasarį paklaustas, kaip vertina R.Malinausko džiaugsmą feisbuke „apie pamokytą ministrą“. „Labiausiai apmaudu, kad savivaldybė eikvoja mokesčių mokėtojų pinigus tokiems dalykams“, - tuomet pabrėžė K.Mažeika.
   Marijampolės apylinkės teisme Druskininkų savivaldybei atstovavo advokatai Živilė Gulla ir Juris Petreikis. Jų teisinės paslaugos vien pirmos instancijos teisme savivaldybei atsiėjo 1 tūkst. 309 eur. 

Atmetė savivaldybės ieškinį

   K.Mažeika, kreipęsis į apeliacinės instancijos teismą, čia pasiekė visišką pergalę. Kauno apygardos teismas rugsėjo 23 d. panaikino R.Malinausko bendražygiams palankų Marijampolės teismo sprendimą, atmetė Druskininkų savivaldybės ieškinį ir K.Mažeikai priteisė mokėti bylinėjimosi išlaidas. 
   „Atsakovas (K.Mažeika, - red.p.) ginčo straipsnyje, teisėjų kolegijos vertinimu, remdamasis ieškovės ketinimais keisti Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pateikė savo vertinimą apie galimybes užstatyti teritoriją, kurioje buvo pastatytas statinys, įgijęs „Vijūnėlės dvaro“ pavadinimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į didelį atgarsį visuomenėje turėjusią istoriją, susijusią su „Vijūnėlės dvaro“ statyba, sprendžia, kad ginčo straipsnyje išsakyti teiginiai, apie galimybes, 
siekius užstatyti teritoriją, kuri skirta visuomenės poreikiams, negali būti vertinami kaip išgalvota, melaginga informacija, - pažymėjo Kauno apygardos teismas. - Straipsnyje pateikti faktinio pobūdžio samprotavimai apie rekreacinės teritorijos pakeitimą į urbanizuojamą, galimybes ar ketinimus šioje teritorijoje vykdyti statybas negali būti priskirti prie teiginių, pasižyminčių kaltinimais neteisėtomis, uždraustomis, teisės ir geros moralės aspektu nepriimtinomis veikomis. Teisėjų kolegija sutinka su K.Mažeikos argumentais, kad teiginiai apie dvarų kvartalą, negali būti suvokiami ar prilyginami prabangių ar didelių statinių statybai, kadangi visuomenės informavimo priemonėse sąvoka „Vijūnėlės dvaras“ taip pat nebuvo vartojama tikrąja žodžio „dvaras“ prasme. Tiek žiniasklaidos atstovai, tiek visuomenė vartojo sąvoką „Vijūnėlės dvaras“, todėl atsakovo panaudotas hiperbolizavimas „dvarų kvartalas“, atsižvelgiant į ketinimus keisti teritorijos paskirtį, t. y. sudarant galimybes šioje teritorijoje statyti statinius, kurioje, atsakovo vertinimu, statyba negalima, negali būti vertinama kaip klaidinama“. 
   „Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, todėl nuomonė, išreikšta sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta įžeidžiančia ir žeminančia dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės teisės į dalykinę reputaciją apribojimas buvo proporcingas atsakovo siekiamo tikslo – ginti visuomenės interesą“, - pabrėžė apeliacinės instancijos teismas.
   „Šiuo atveju teiginiai buvo asmens, kuris jų paskleidimo metu vadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir kuris užėmė neigiamą poziciją dėl teritorijos, kurioje buvo pastatytas statinys, įvardintas „Vijūnėlės dvaras“, užstatymo galimybės. Atsakovas neigiamai vertina galimybes keisti teritorijos paskirtį ir statyti teritorijoje, kuri skirta visuomenės poreikiams-poilsiui, pramogoms, statinius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, informacija apie ieškovės sprendimus keisti teritorijos paskirtį, suteikiant galimybę ar ketinant vykdyti statybas buvo paskelbta ne turint tikslą įžeisti, sumenkinti ieškovę, o siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamų padarinių, - pabrėžė Kauno apygardos teismas. - Atsakovo kalbos stilius ir išraiškos priemonės – hiperbolizavimas, susirūpinimo išreiškimas, yra natūralūs ir būdingi tokio pobūdžio teiginiams. Atsakovo teiginiai paremti ne tik jo subjektyviais pastebėjimais, bet ir pačios ieškovės patvirtinta informacija apie ketinimus keisti teritorijos paskirtį ir galimybes šioje teritorijoje vykdyti statybas. Taigi, atsižvelgiant į visą situacijos kontekstą – didelį visuomenėje sulaukusios istorijos galimą tęsinį, teiginių pareiškimo aplinkybes – atsakovas laikytinas pareiškusiu kritišką nuomonę, kuriai netrūko faktinio pagrindo“.

Priteisė atlyginti bylinėjimosi išlaidas 

   „Pažymėtina, kad jau iki atsakovo teiginių paskelbimo, apie ieškovės veiklą kritiškai ir neigiamai buvo atsiliepta televizijos laidose, spaudoje, interneto tinklapiuose, kompetentingos institucijos buvo nustačiusios atvejų, kai nepagrįstai buvo keičiamos teritorijos paskirtys ir įteisinama statyba, kuri šioje teritorijoje negalima. Taigi, nors kritinė nuomonė buvo išsakyta konstatuojama forma, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje egzistuoja teisėtas, nustatytas įstatyme ir pagrįstas būtinybe ginti visuomenės vertybes, ieškovės teisės į dalykinę reputaciją apribojimo pagrindas, nes atsakovas, viešai pareikšdamas su ginču susijusius teiginius, neperžengdamas įstatyme leistinų ribų, įgyvendino savo konstitucinę (konvencinę) teisę į saviraiškos laisvę su viešuoju interesu susijusiu klausimu”, - akcentavo Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, priėmusi sprendimą panaikinti R.Malinausko bendražygiams palankų Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
   Iš Druskininkų savivaldybės K. Mažeikos naudai buvo priteista 3 tūkst. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pridėjus pinigus, išleistus pačios savivaldybės samdytiems advokatams (vien pirmoje instancijoje Druskininkų valdžią atstovavusių teisininkų paslaugos kainavo 1 tūkst.309 eur, o kur dar teisinės išlaidos apeliacinės instancijos teisme), matyti, kad dėl užgaidos pamokyti buvusį ministrą buvo ištaškyta daugiau kaip 4 tūkst. eurų Druskininkų biudžeto pinigų. 

„Druskonio“ inf.

 

 

  Spalio 19-ąją COVID-19 užsikrėtė 47 druskininkiečiai 
   Lietuvos statistikos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 14-os dienų naujų susirgimų korona virusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1226,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis ūgtelėjo iki 13,2 procento. Vertinant savaitinį naujų atvejų pokytį per pastarąsias 7 dienas, pandemija veržiasi didžiojoje dalyje savivaldybių. Sudėtingiausia situacija išlieka uostamiestyje: 1-oje vietoje pagal naujų atvejų skaičių yra Klaipėdos miestas (2,224.0), 2-oje – Klaipėdos rajonas (1,874.0). Toliau rikiuojasi Šiaulių miesto (1,766.7), Joniškio rajono (1,656.5), Druskininkų savivaldybės (1,603.9). Pastarosiomis dienomis Druskininkų savivaldybėje naujų 
COVID-19 atvejų buvo užfiksuota: spalio 18 d. – 34 nauji susirgimai, spalio 19 d. – net 47, spalio 20 d. – 31. Spalio 21 d. COVID-19 susirgo 6 druskininkiečiai. 7-ių dienų užkrato vidurkis Druskininkų savivaldybėje – 21 atvejis. Lietuvos statistikos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro spalio 21 d. dienos duomenimis, Druskininkų savivaldybėje COVID-19 sirgo 253 asmenys, iš viso patvirtinti 2096 šios ligos atvejai, pasveiko 1769 asmenys, mirė 30 žmonių. 

„Druskonio“ inf.

 

 

  Mobilizacijos plano realizavimo aspektai Leipalingio ir
  Druskininkų valsčiuose ir jų apylinkėse
   Pradedame spausdinti Nijolės Koženevskajos bakalauro darbo „Lietuvos partizanų mobilizacijos plano gyvendinimas 1945-1952 m. Druskininkų ir Leipalingio valsčiuose“, parašyto Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, ištraukas. Jose aptiksite naujų faktų apie organizuotą partizanų kovą mūsų krašte bei daugelio artimųjų dalyvavimą jame. 
   Šią vasarą iš Druskininkų kilusią įdomios biografijos N.Koženevskąją, gyvenančią Vilniuje, „Druskonyje“ šnekino sambūrio „Druskininkų atmintis“ vadovė Irena Petrauskaitė. 

Nijolė KOŽENEVSKAJA

   Rezervinio „Žaibo“ būrio susiformavimas Leipalingio valsčiuje
Lazdijų apskrities Leipalingio valsčiuje veikė Šarūno rinktinė, kurią sudarė keturi batalionai, turintys valsčių pavadinimus: Kapčiamiesčio, Veisiejų, Seirijų, Leipalingio. Remiantis Broniaus Kašelionio duomenimis, Leipalingio valsčiuje buvo 62 kaimai, 1300 ūkių ir 8500 gyventojų. Valsčius turėjo 9 seniūnijas, kurioms vadovavo seniūnai: Kazys Vonsila iš Diržų, Vaclovas Zautra - iš Ricielių, Pranas Janulevičius - iš Gailiūnų. Vakarinės Dzūkijos partizanų rinktinei mobilizuoti ir vadovauti laikinai buvo skiriamas buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, leitenantas V. Kazimieras Gontis-Alseika. Nuo 1945 m. vasario 22 d. su juo pradėjo palaikyti ryšius Antanas Suraučius-Paberžis, Tauras iš Švendubrės k. Druskininkų valsčiaus ir kartu vykdyti Šarūno rinktinės organizacinį darbą – kurti rinktinės mobilizacinį fondą.
   Orientuodamiesi į Anglijos ir Amerikos greitą konfliktą su Sovietų Sąjunga, jie ėmė kartu organizuoti ginkluotus būrius ir jų rezervus. Jų suorganizuoti du partizanų būriai veikė Merkinės, Leipalingio, Liškiavos ir kitų valsčių ribose, kuriems vadovavo Slauta-Aušra ir Grušauskas-Siaubas. .„Paberžis“, „Alseika“ bei kiti partizanų vadai nusprendė kurti minimalius partizanų būrius, nes dideliam būriui judėti ir manevruoti tapo sudėtingiau, atsirado didesnis pavojus būti pastebėtam. Jie planavo dalį partizanų pervesti į legalų gyvenimą namuose, suteikiant rezervinio (sėslaus) partizano statusą, t.y. iš tų asmenų organizuoti rezervinius būrius, įpareigojant teikti ginkluotą ir materialinę pagalbą partizanams, vykdyti pavestas užduotis. 
   1945 m. pavasarį į štabą Mizarų k. rajone, Leipalingio vls. Lazdijų apskrityje, atėjo Gailiūnų k. gyventojas Jonas Stonkus ir pareiškė, kad yra suorganizavęs grupę ginkluotų vyrų iš Gailiūnų ir kitų šalia esančių kaimų, kurie slapstėsi nuo sovietų valdžios organų, nenorėdami eiti į Raudonąją Armiją. Jis paprašė „Alseiką“ priimti priesaiką iš jo vyrų ir prijungti prie rinktinės. J. Stonkus vadus apibūdino savo būrio žmones, jų nuotaikas. Po kurio laiko A. Suraučius-Paberžis, paėmęs apsaugą, atėjo pabendrauti su naujais pasipriešinimo sąjūdžio dalyviais, kuriuos J. Stonkus surinko Gailiūnų miške. Ten vykusiame susirinkime „Paberžis“ papasakojo apie tuometinę partizanų padėtį ir visiems rekomendavo pasilikti gyventi legaliai savo ūkiuose ir tuo pačiu padėti veikiantiems partizanams, nes greitu laiku kils sovietų konfliktas su Amerika ir Anglija. Jis pasiūlė J. Stonkui ir kitiems dalyviams dalyvauti pogrindyje kaip partizanų rezervistams. Šis mitingas vyko kaip pasirengimas įsijungti į veikiantį būrį. Po pusantro mėnesio J. Stonkus surinko savo rezervinį būrį Pusčios miške prie Ringailiškių, kur „Alseika“ visus prisaikdino lietuviškam nacionaliniam pogrindžiui ir kiekvienam suteikė pasirinktą slapyvardį. Po priesaikos buvo sudarytas rezervinio būrio dalyvių sąrašas su pavardėmis ir slapyvardžiais bei kiekvieno parašu. Šį sąrąšą saugoti buvo perduota J. Stonkui, pasirinkusiam „Žaibo“ slapyvardį. Sąrašai buvo sudaromi tam, kad nugalėjus sovietus, būtų žinomos pavardės tų, kurie su ginklu rankoje kovojo prieš sovietų valdžią. Po Gailiūnų k. rezervinio būrio formavimo 1945 m. pavasarį į jo sudėtį įėjo 20 žmonių. I-o skyriaus vadu paskyrė Joną Stonkų-Žaibą. Jam buvo pavaldūs 7 (septyni) pogrindžio nariai. II-am skyriui vadovavo Pranas Marcinkevičius, kurio sudėtyje buvo 10 (dešimt) vyrų iš Gailiūnų ir Baltašiškės kaimų.
   Suformavus Gailiūnų k. Leipalingio vls. rezervinį grupę, Slapukės miške, aikštelėje šalia Gailiūnų k., 500 m. nuo Juozo Čiurlionio ūkio, rezervistai Grigas Jonas, Levulis Bolesius, Marcinonis Antanas ir Šmitas Antanas įrengė savo grupės bunkerį ginklams saugoti. Nelabai kokybiškas bunkeris 1946 m. buvo pakeistas nauju, kiek toliau nuo senojo. Jame buvo saugomas rankinis kulkosvaidis, devyni automatai (rusiški ir vokiški). 

(Bus daugiau)


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Greitas kreditas
internetu

Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.