Svarstant klausimą dėl opozicijos darbo sąlygų savival-
dybėse, Seime parodyta ištrauka iš R.Malinausko šou
Dar kartą sakau: užduodate klausimą. Čia yra mažumos valanda, o ne pamokslų sakymas. Klausimą turite? - štai tokie opozicijos nariams skirti R.Malinausko komentarai buvo parodyti Seimo posėdžių salės ekrane balandžio 9 d. posėdyje, kaip pavyzdys, su kokiomis darbo sąlygomis tenka susidurti vietinei opozicijai.
Dėmesys - tarybos mažumos valandai
R.Malinausko pareiškimai savivaldybės tarybos posėdžių metu, nukreipti prieš opozicijos narius, šokiruojantys ne vieną druskininkietį, pasiekė jau ir Seimo narių ausis. Balandžio 9 d. Seimo vakariniame posėdyje, svarstant Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo projektą, ekrane buvo parodyta ištrauka iš R.Malinausko šou. Viename iš savo pasirodymų savivaldybės tarybos mažumos valandoje Druskininkų meras be skrupulų užčiaupia opozicijos narį, bandantį išsakyti savo nuomonę svarstomu klausimu.
Druskonis skaitytojams siūlo susipažinti su balandžio 9 d. Seime vykusia diskusija, kurios iliustracija ir tapo Druskininkų opozicijos narių darbo sąlygos.
Dabar kviečiu Seimo narį V.Semešką į tribūną pristatyti darbotvarkės 2-6 klausimą Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, - Seimo posėdžio pirmininkas pasisakyti pakvietė druskininkietį parlamentarą V.Semešką.
Mieli kolegos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, kad ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu savivaldybės tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir, žinoma, gauti į juos atsakymus. Jeigu posėdžio dieną nurodyti asmenys eina pareigas, jie savivaldybės tarybos mažumos valandoje privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems užduodamus klausimus. Tačiau savivaldybės tarybos mažumos nariams nesuteikta teisė reikšti savo nuomonę dėl svarbių savivaldos problemų, - pabrėžė Seimo narys V.Semeška. - Norėčiau pademonstruoti trumpą vaizdo ir garso fragmentą iš Druskininkų savivaldybės tarybos mažumos valandos. Paprašysiu jūsų dėmesio į ekraną.
Čia - ne pamokslų sakymas
Vaizdo įraše ištrauka iš vasario 28 d. vykusios Druskininkų savivaldybės tarybos mažumos valandos, kuriame R.Malinauskas replikuoja į opozicijos nario
Antano Balkės kalbą. Kai bandoma į klausimą atsakyti kažkokiais Esą kriterijai netikslūs. Tai yra valstybės vertinimas, tai yra objektyvūs faktoriai, - posėdžio vaizdo įraše kalba A.Balkė. Dar kartą sakau: užduodate klausimą. Čia yra mažumos valanda, o ne pamokslų sakymas. Klausimą turite? - opozicijos narį be skrupulų nutraukia R.Malinauskas. Tai yra noras išgirsti atsakymą, - toliau kalba A.Balkė. Klausimą turite? - griežtu tonu klausia R.Malinauskas. Taip, - jam atsako A.Balkė. Prašau klausimą, - jam atkerta R.Malinauskas.
Sekantis vaizdelis tarybos narės Kristinos Miškinienės įžanga į jos norimą užduoti klausimą: Tautai gresia išnykimas. 2023 metais . Labai atsiprašau, aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį. Pagal įstatymą ir nuostatas užduodami klausimai, ne pasisakymai, ne pranešimai, - jau švelnesniu tonu į savo buvusią pavaduotoją kreipiasi R.Malinauskas. Aš jau baigiu, - girdisi K.Miškinienės balsas. Tai čia ir ateičiai, - atsako R.Malinauskas. Dar kartą sakau: užduodate klausimą. Čia yra mažumos valanda, o ne pamokslų sakymas, vaizdo įraše vėl nuskamba R.Malinausko replika.
Tikslas skatinti nuomonių įvairovę
Šio įstatymo tikslas vis dėlto yra skatinti nuomonių įvairovę savivaldoje, taip plėtojant ir stiprinant demokratiją, taip pat užtikrinti savivaldybės tarybos mažumos nariams teisę per savivaldybės tarybos mažumos valandą ne tik klausti, tačiau ir pareikšti nuomonę dėl svarbių bei aktualių savivaldos problemų, - po šurmulį Seimo salėje sukėlusio vaizdo įrašo iš Druskininkų politinio gyvenimo pasisakymą tęsė parlamentaras V.Semeška. - Kaip jūs matote, per mažumos valandą pareikšti savo nuomonę ar daryti pareiškimus, kaip kad darome mes, Seimo nariai, įstatymas nenumato, ir dėl to tokia teisė yra netrukus išjungiama arba atimama. Taigi per organizuojamą savivaldybės tarybos mažumos valandą mažumos nariams pareikšti nuomonę dėl svarbių, aktualių savivaldos problemų iki šiol Vietos savivaldos įstatyme nėra tokia teisė numatyta. Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkas, šiuo atveju meras, turi teisę neleisti savivaldybės tarybos mažumos nariams tokius pareiškimus daryti, nutraukia jų pasisakymą arba išjungia mikrofoną, ką akivaizdžiai ir matėme pademonstruotame fragmente, tai yra įraše iš savivaldybės tarybos mažumos posėdžio.
Kalbant su savivaldybių tarybų mažumos nariais įsitikinta, kad Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 23 dalies papildymas būtų pageidautinas, prasmingas ir sustiprintų nuomonių įvairovę, leistų per mažumos valandą dalį laiko skirti mažumos nariams pasisakyti, pareikšti nuomonę dėl svarbių, aktualių savivaldos problemų. Kviečiu palaikyti šį projektą pateikimo stadijoje, galbūt, esant poreikiui, komitete papildyti ar patobulinti ir taip sudaryti teisę mažumos nariams būti išgirstiems per mažumos nariams skirtą valandą, - Seimo posėdyje kalbėjo V.Semeška.
Priminė ir kamufliažinę opoziciją
Į diskusiją Seime įsijungė ir parlamentaras Algirdas Sysas. Gerbiamas kolega, matote, yra Druskininkai, bet yra ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Širvintų, kur opozicija netgi neturi galimybės būti opozicija, nes opozicija yra paskirta iš pozicijos. Kaip tada tvarkytis tai tikrai opozicijai, kaip jai užduoti tą klausimą ar daug? Nesvarbu, kad tai įstatyme parašyta. Kaip spręsti šitą problemą? Ar mes negalime spręsti iš karto abiejų problemų? Jeigu žmonės, kurie laimėjo, įeina į daugumą, tai jie tikrai negalėtų sudaryti pirmiausia pseudomažumos. Mažumą sudaro tie, kas tikrai lieka mažumoje, - apie R.Malinausko politinės bičiulės, Druskininkų valdžios balių viešnios Ž.Pinskuvienės rajoną užsiminė A.Sysas.
Gerbiamas Algirdai, tikrai jūs kaip snaiperis į taikinio dešimtuką pataikėte. Dar pats būdamas savivaldybės tarybos nariu prisimenu, kai iš daugumos buvo suformuota viena frakcija, pavadinta opozicijos, tam, kad opozicija neturėtų daugumos opozicijoje ir būtų paimti visi komitetai, - Druskininkų patirtį A.Sysui priminė V.Semeška. - Tai yra opi problema. Mes diskutuojame frakcijoje. Galėtume net kartu ieškoti sprendimų, šią problemą tikrai reikia spręsti. Aš girdėjau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete apie šią problemą diskutuojama. Kiek supratau, gali ateiti įstatymų pakeitimo paketas, kad ši problema būtų sprendžiama. Tai neabejotinai didelė problema ir ją reikia spręsti. Labai ačiū, kad jūs dar kartą ją priminėte.
Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš suprantu tą situaciją. Prašau pasakyti, gal domėjotės, kaip yra su kitų šalių savivalda? Šalia Lenkija, Latvija, kaip ten yra su opozicija? į V.Semešką kreipėsi parlamentarė L.Nagienė.
Kitose šalyse tikrai yra įvairių situacijų. Mes turime tikrai pažengusią, demokratišką savivaldą. Kai kur tikrai tos teisės yra uzurpuojamos, o Lietuvoje mes irgi turime nemažai vadinamųjų C ryšių, kur, kaip ir minėjo gerbiamas A. Sysas, iš daugumos suformuojamos opozicinės frakcijos tam, kad atimtų visas realios opozicijos teises. Mūsų, man atrodo, užduotis čia, Seime, kad ta demokratijos erozija savivaldoje nesiplėstų, dėl to ir teikiamas šis įstatymo projektas, kuris praplėstų mažumos teises, - kalbėjo parlamentaras V.Semeška.
Pritarus V.Semeškos siūlymui, prie Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekto Seimas planuoja grįžti gegužės 16 dieną.
Druskonio inf.
Siaubas atsivėrė prieš akis: netikėti radiniai Raigardo
pasienio kontrolės punkto prieigose
Šiukšlių rinkimo akcija Raigardo pasienio kontrolės punkto prieigose
Akcijos organizatorių nuotr.
Druskininkų šauliai šeštadienį, balandžio 5 d., tvarkė uždaryto Raigardo pasienio kontrolės punkto prieigas. Tarp radinių ir buteliai su šlapimu, ir zlotai, ir dviračiai, ir švirkštai, ir netgi mėlynos spalvos švyturėlis. Surinkta keletas sunkvežimių atliekų, tačiau tai dar ne pabaiga.
Raigardo pasienio kontrolės punktas nuo kovo uždarytas, tačiau jį kirtusių žmonių pėdsakai vis dar likę ir labiausiai matyti miške šalia kelio.
Druskininkų šauliai balandžio 5 d. organizavo šio miško tvarkymo akciją, į kurią susirinko kelios dešimtys žmonių ir kurios metu surinkti trys sunkvežimiai atliekų. Akciją organizavęs Druskininkų šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas 15min.lt sakė, kad vaizdas miške baisus, buvo ir netikėtų radinių. Kita talka planuojama balandžio 20 dieną.
Surinkome nemažai šiukšlių išėjo trys pilni sunkvežimiai, kurie tą pačią dieną buvo išgabenti į sąvartyną. Daugiausia tai nuo dviejų iki šešių litrų talpos buteliai su vairuotojų šlapimu, maisto atliekų pakuotės, buvo lenkiškų zlotų, radome mėlyną veikiantį švyturėlį, kurį perdavėme pareigūnams, radome Lukoil nuolaidų kortelių, automobilių detalių, padangų, kaljaną radome, radome ir švirkštų, kas leidžia įtarti, jog važiuojantys per šį punktą vartojo narkotines medžiagas, pasakojo R.Šerpatauskas.
Stebino tai, kad vairuotojai butelius su šlapimu ne tai, kad kažkur pakelėje paliktų, bet buvo nunešta pakankamai toli nuo kelio 200 ar 300 metrų gilyn į mišką, pakasta po samanom, paslėpta. Tikrai baisu buvo, pridūrė jis. Jo teigimu, šiukšlių miške Raigardo pasienio kontrolės punkto prieigose ypač daug. Kai pradėjome tvarkyti, tai tas siaubas atsivėrė prieš akis. Tas šiukšlių kiekis šokiravo visus, kalbėjo vietos šaulys.
Pasak R.Šerpatausko, akcijoje dalyvavo kelios dešimtys miškininkų ir šaulių, taip pat prisijungė ir Druskininkuose gyvenančių ukrainiečių šeima su vaikais. Akcijos organizatorius teigė, kad šiukšlių dar liko, tad netrukus savanoriai vėl bus kviečiami į talką.
Šiukšlių liko ir manau, kad dar kokius du ar tris sunkvežimius
surinktume. Manau, kad artimiausiu metu vėl galvosime apie akcijos užbaigimą iki galo, tvirtino Druskininkų šaulių kuopos vadas. Kita talka planuojama balandžio 20 dieną.
Ties Raigardo pasienio kontrolės punkto ne kartą buvo nutįsusios krovininių automobilių eilės, o vairuotojai jose kartais laukdavo ir daugiau nei parą. Šis punktas garsėjo ir dėl dviračių, paliktų šalia jo. Šiomis transporto priemonėmis žmonės kirsdavo sieną nelaukdami bendroje automobilių eilėje.
15min.lt inf.
Druskininkų šaulių vadas: uždarius Raigardo postą, Pietų
Lietuva tapo saugesnė
Projektas Vienijamės dėl gynybos
Ramūnas Šerpatauskas
Organizacijos nuotr.
Romas SADAUSKAS-KVIETKEVIČIUS, www.delfi.lt
Ramūnas Šerpatauskas tapo pirmuoju šauliu iš Dzūkijos, baigusiu Lietuvos karo akademijoje organizuojamus pilietinio pasipriešinimo instruktorių kursus. Dabar jam teks nelengva užduotis mokyti atsparumo hibridinėms grėsmėms pietinio Lietuvos pakraščio žmones, užsispyrusiai važinėjusius į Baltarusiją pigesnio kuro bei rūkalų, nuodijamus nedraugiškos mums šalies televizijos kanalų transliuojamos propagandos.
Parengti pirmieji instruktoriai
Prieš pat Velykas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Žinių ir įgūdžių pilietiniam pasipriešinimui programos pirmojo modulio mokymai, kurių metų Lietuvos šaulių sąjungos, Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių gelbėtojų mokyklos instruktoriams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams buvo suteiktos žinios
apie hibridines grėsmes, priemones joms užkardinti ir valstybės bei visuomenės atsparumui stiprinti.
Lietuvos karo akademija kartu su Mobilizacijos departamentu sukūrė pilietinio pasipriešinimo modulius, kurių metu bus apmokyti instruktoriai. Mums teks parengti visuomenę pilietiniam pasipriešinimui, didinti jos atsparumą hibridinėms grėsmėms. Alytaus apskrityje šiandien esu pirmasis tam paruoštas žmogus ir pagal krašto apsaugos ministro įsakymą turėsiu apmokyti savivaldybių parengties pareigūnus, vesti mokymus įvairioms organizacijoms ir rengti visuomenę pilietiniam pasipriešinimui. Mokymuose nebuvo daug vietų, todėl iš Alytaus apskrities Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės buvau deleguotas tik aš. Visai Lietuvai paruošta vos pora dešimčių pirmųjų instruktorių, pasakojo Druskininkų Giedriaus Matulionio 103-osios šaulių kuopos vadas. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Druskininkų karių reabilitacijos centro ryšių su žiniasklaida specialistu šiuo metu dirbantis R. Šerpatauskas pilietinės tvirtybės sėmėsi iš Lietuvos kurorte gydomų Ukrainos karių dar tuomet, kai atviras Rusijos puolimas nebuvo prasidėjęs, o hibridinis konfliktas Donbase vos ruseno. Pirmiausia jis talkino sveikstantiems sunkius sužeidimus patyrusiems ukrainiečiams visuomeniniais pagrindais ir tik įrodęs savo veiklos prasmingumą tapo oficialiu karių reabilitacijos centro darbuotoju. Paskui buvo daugybė vizitų Ukrainoje, Lietuvos ir Ukrainos valstybinių apdovanojimų. Tačiau svarbiausia dovana Ramūnas vadina nenutrūkstantį ryšį su jo draugais tapusiais Ukrainos didvyriais, kurių dvasios stiprybės ir sukauptos patirties gali prireikti ir mūsų šaliai.
Privalome įžvelgti ryšį tarp pavienių incidentų
Paklaustas, ar mūsų visuomenė yra pasirengus rimtiems išbandymams, gyventojai žinotų ką daryti, nekeltų panikos ir netrukdytų savo chaotiškais veiksmais kariškiams, R. Šerpatauskas suabejojo, ar tai kas nors žino, kol iš tikrųjų nenutiko kažkas grėsmingo. Sunku pasakyti, kiek žmonių pasidomėjo savarankiškai, apsilankė tinklapyje LT72.lt, analizavo šeimos pasirengimo krizėms planą ar susidėjo išvykimo krepšį. Bet visuomenės susidomėjimas tikrai yra, nes pats asmeniškai sulaukiu kvietimų atvykti, skaityti paskaitas. Netgi besimokydamas minėtuose Karo akademijos kursuose, tarpuose tarp užsiėmimų surengiau paskaitą Nacionalinio vėžio instituto medikams, sakė Ramūnas. Šiuolaikinius karinius konfliktus visada lydi informacinė kampanija, kibernetinės atakos ir agresoriaus pastangos sutrikdyti užpultos šalies visuomenę, todėl pilietinio pasipriešinimo instruktoriai mokys mus atskirti patikimą informaciją nuo melo, pateiks hibridinių atakų pavyzdžius. Kai susidėlioji iš fragmentų visą įvykių paveikslą, tampa aišku, kad tai buvo ne atsitiktiniai įvykiai, o koordinuotas veikimas. Pakanka susidėlioti taškus ir nubrėžti laiko ašį, kalbėjo Ramūnas. Vienu iš tokių išpuolių grandinių R. Šerpatauskas vadina Adolfo Ramanausko Vanago paminklų Merkinėje ir Lazdijų rajone niekinimą, Holokausto aukų paminklo Druskininkuose nuvertimą, panašias provokacijas Latvijoje ir Estijoje. Tik sulaikius įtariamuosius visuomenė sužinojo, kad tai nebuvo pavieniai chuliganiški veiksmai. Dar įterpčiau Z raidžių paišymą ant dviračių takų Druskininkuose, kuris laike į tai įsiterpia. Mano manymu, sąsajas tarp tų įvykių įžvelgti gali ne tik žvalgybos operacijų specialistai, bet ir bet kuris šaltai mąstantis žmogus, turintis šiek tiek žinių. Turėtų būti kiekvieno iš mūsų pilietinė pareiga išmokti tai suprasti, sakė kurorto šaulių vadas.
Raigardo posto uždarymas sustiprino Pietų Lietuvos saugumą
Ramūnui pasitaiko bendrauti su įvairių amžiaus grupių žmonėmis nuo jaunųjų šauliukų iki senjorų ir tenka konstatuoti, kad vyresni žmonės pernelyg lengvai patiki socialiniuose tinkluose plintančia dezinformacija, neapgalvotai suskumba ja dalintis, siuntinėti kitiems nuorodas privačiomis žinutėmis, neapdairiai atiduoda savo paskyras sukčiams. R. Šerpatauskas žada nepalikti šių žmonių nuošalyje ir, jei tik bus pakviestas, pirmiausia pasidalinti savo žiniomis su senjorų organizacijų nariais. Vyresni žmonės sovietmečiu ir vėliau buvo įpratę tikėti viskuo, ką rodo televizorius, o dabar lengviau pasimauna ant dezinformacijos, pasiekiančios juos kompiuterio ar išmanaus telefono ekrane. Be to, nemaža Pietų Lietuvos gyventojų dalis vis dar žiūri iš Baltarusijos transliuojamus televizijos kanalus, kurių net ir pramoginis turinys gausiai atskiestas priešiška mūsų šaliai propaganda, sakė Ramūnas.
Baltarusijos įtaka visam Dzūkijos regionui buvo ir iš dalies tebėra itin juntama Druskininkų kurorte. Prieš uždarant Raigardo pasienio postą iš Druskininkų autobusų stoties į Gardiną kas valandą išvykdavo pilni žmonių autobusai, mieste kone kas antras automobilis buvo baltarusiškais numeriais, o apie Lukašenkos KGB veikimą kurorte sklandė legendos.
Paklaustas, ar Raigardo pasienio kontrolės posto uždarymas sustiprino Pietų Lietuvos saugumą, R. Šerpatauskas neabejodamas tokiam teiginiui pritarė ir papasakojo jam žinomus atvejus, kai apsipirkti į Gardiną išvykę druskininkiečiai buvo verbuojami teikti informaciją kaimyninės šalies žvalgybai. Baltarusių Druskininkuose šiek tiek sumažėjo, bet jų vis dar yra. Bet reguliariai važinėjančių įsigyti pigesnio kuro ir rūkalų druskininkiečių gerokai sumažėjo, kai reikia daryti šimtų kilometrų lankstą per Medininkus. Sumažėjo ir grėsmė, kad jie ten bus užverbuoti. Pats vieną tokį žmogų pažįstu, kuris vieną dieną nuvyko įsipilti kuro, gal dar kažko ir buvo sulaikytas baltarusių saugumo tarnybų, nuvežtas į apklausą. Buvo bandoma pasiūlyti jam bendradarbiauti, o priešingu atveju automobilyje bus surasti šoviniai, narkotikai ar dar kažkas draudžiamo ir jis ten ilgam įstrigs. Tai vyras pasielgė teisingai grįžęs viską papasakojo mūsų Valstybės saugumo departamento pareigūnams. Ir daugiau į Baltarusiją nevažiuoja, pasakojo Druskininkų šaulių vadas.
R. Šerpatausko teigimu, galime tik numanyti, kiek pasitaikė žmonių, kurie patys vertėsi ne itin teisėtu baltarusiškų prekių gabenimu bei perpardavimu, todėl nebuvo ypatingai lojalūs savo tėvynei ir sutiko talkinti Lukašenkos KGB. O kai važinėjančių per sieną liko mažiau, tai ir verbavimo bazė sumažėjo.
Mokymai (viduryje - R.Šerpatauskas)
Autobusai į Gardiną
Organizacijos nuotr.
Vaikštynės Nepažintos Druskininkų moterys
Jubiliejinio šimtuko ženklas prie E.Kriaučiūnaitės atminimo lentos ant Dainavos sienos
Rachelė Lėja Lipšic
E. Kvaraciejienės nuotrauka pateikta prie jos buvusios darbovietės Druskininkų progimnazijos
Tęsinys. Pradžia Nr.7
Tęsiame vaikštynes Nepažintos Druskininkų moterys kartu su jų sumanytoja gide ir menotyrininke Aušra Česnulevičiene. Jos kompetenciją įrodo ne vien žinios, atrastos Vilniaus universiteto ir kituose archyvuose, bet ir apdovanojimų srautas, patirtas pastaruoju metu. A.Česnulevičienę praėjusių metų pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerija apdovanojo padėka už nuopelnus turizmui, o Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga druskininkietės menų srities magistro darbą įvertino geriausiojo 2023-aisiais metais prizu ir diplomu. Šių metų kovo mėnesį Valstybinė lietuvių kalbos komisija apdovanojo A.Česnulevičienę už taisyklingą ir stilingą mokslo darbo Meninės sklaidos projektas Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje kalbą.
Pasaulinės šlovės menininko motina
Vaikštynių Nepažintos Druskininkų moterys 5 kilometrai pėstute aprėpia pasakojimus apie dešimt mūsų miestelio kultūrai ir istorijai nusipelniusių moterų. Žygio dalyvių būrelis, kuriame taipogi dauguma moterų, balandžio 1-ąją iš K.Dineikos parko ir Čiurlionių šeimyninės kapavietės senosiose Druskininkų kapinėse patraukė link šv.Jokūbo gatvės, idant stabteltų Frenkelio viešbučio kieme, buvusio namo vietoje, kur gimė ir augo pasaulinės šlovės skulptorius Žakas Lipšicas. Pasak A.Česnulevičienės, šis menininkas kartu su M.K.Čiurlioniu yra galingos kolonos, kuriomis remiasi Druskininkų kultūra. Tačiau šįkart apie Ž.Lipšico motiną Rachelę Lėją Lipšic, kuri su vyru Abraomu į Druskininkus atvyko iš Gardino 19 amžiaus pabaigoje. Persikraustymo į mūsų miestelį priežastis noras išvengti Rachelės tėvų, konservatyvių pažiūrų žydų, įtakos. Atvykę į Druskininkus Abraomas ir Rachelė Lipšicai atrado stiprią vietinę žydų bendruomenę su maldos namais, gydykla, mokykla. Architekto inžinieriaus A.Lipšico statybos bendrovė praturtino kurortą vilos Linksma (dab. miesto muziejus) išraiškingu pastatu. Tėvas pageidavo, jog ir vyriausias iš 6-ių vaikų, 1891 m. gimęs sūnus Chaimas Jokūbas (būsimasis garsus skulptorius Žakas Lipšicas) taptų verslininku, tačiau jį pasiglemžė dailė. Nors šiam sūnaus polinkiui tėvas Abraomas priešgyniavo, motina Rachelė besąlygiškai tikėjo savo sūnaus sėkme. Ji sūnaus piešinius nuvežė parodyti žinomam Vilniaus dailininkui Iljai Ginzburgui, kuris rekomendavo Chaimą tęsti dailės studijas. Su šia rekomendacija bei motinos Rachelės motinišku pasiaukojimu įduodant sūnui savo briliantinius auskarus kelionei, 18-metis Chaimas išvyksta į Paryžių. Motinos Rachelės paragintas, paprašo tėvo atleidimo, nes išvyko be jo palaiminimo. Mano tėvas statydavo pastatus, o aš juos tarsi išrinkdavau po plytą, - vaikštynių vadovė A.Česnulevičienė priminė žymaus skulptoriaus kubisto Žako Lipšico išsakytą palyginimą. Pacituotuose atsidavusios vaikams motinos Rachelės laiškuose, siųstuose sūnui iš Druskininkų, begalinis rūpestis ir linkėjimai Dievo pagalbos. Manoma, jog pasaulinės šlovės sulaukusio sūnaus motina Rachelė Lipšic buvo palaidota Druskininkų žydų kapinėse prie Mergelių akių ežeriukų.
A.Česnulevičienė užsiminė apie buvusią galimybę atvežti iš Niujorko ir eksponuoti Ž.Lipšico dešimt originalių skulptūrų jo gimtajame mieste Druskininkuose, tačiau dėl netinkamų tam parodų patalpų šio sumanymo buvo atsisakyta.
Globojo menininkus
Antrąsyk vaikštynių metu jubiliejinio šimtuko iškabą A.Česnulevičienė iškėlė prie buvusios Dainavos sanatorijos pastato, šalia memorialinės lentos Druskininkų garbės pilietei, buvusiai sanatorijos vyr. gydytojai Elenai Kriaučiūnaitei (1924-1995). Jos 100-oji sukaktis bus pažymėta renginiu Prisiminkime Gydytoją iš pašaukimo balandžio 27-ąją, Medicinos darbuotojų dieną. Šio renginio iniciatorė ir organizatorė A.Česnulevičienė atviravo apie rūpesčius sukviečiant draugėn gydytojos Elenos buvusius bendradarbius, jos globojamus žinomus kultūros žmones, tuos, kurie prisimena, kaip jų širdis gydė gydytojos dėmesys, šypsena ir gerumas.
Sūduvos dukros E.Kriaučiūnaitės trys dešimtmečiai nuo 1958-ųjų metų dirbant sanatorijos Dainava vyr. gydytoja paženklinti jos vadovaujamo kolektyvo veiksmingu pacientų širdžių gydymu po operacijų, jaukiai darbovietės aplinkai, kultūriniam gyvenimui, kuris tapo viso kurorto centru. Daugeliui Dainavos darbuotojų E.Kriaučiūnaitė tapo mokytoja, kaip gydyti ne tik pacientų kūną, bet ir dvasią, kaip paruošti vaišes ar šokti valsą, apskritai, kaip elgtis pagal etiketą. Dainavoje apsistodavę žinomi Lietuvos rašytojai, poetai, muzikai, dailininkai gaudavo ir procedūras, ir sąlygas kurti. Tarkim, Justinas Marcinkevičius Dainavoje sukūrė legendinę poemą Mindaugas. Iki šiolei Dainavoje tęsiasi tradiciniais tapę atsisveikinimo su senaisiais metais klasikinės muzikos koncertai, prasidėję vyr. gydytojos E.Kriaučiūnaitės iniciatyva. Neatsitiktinai gydytoja Elena tebevadinama kultūros mecenate. Anot A.Česnulevičienės, kiekvienas sanatorijos teritorijos medis ar augalas turi savo istoriją. Daugelį iš jų pasodino žinomi Lietuvos menininkai.
Už kruopštų darbą ir organizuotumą puoselėjant kurortą bei aktyvų dalyvavimą miesto kultūriniame gyvenime E. Kriaučiūnaitei 1995 metais suteiktas Druskininkų garbės piliečio vardas.
Puoselėjo tautinę kultūrą
Kitas vaikštynių stabtelėjimas netoli nuo buvusios Druskininkų progimnazijos pastato Kosciuškos gatvėje, kur dirbo nusipelniusi mokytoja, Druskininkų garbės pilietė Elena Kvaraciejienė (1919-2018). Kaip liudijo įjungtas jos balso įrašas, mokykloje E.Kvaraciejienė veikiau gyveno, nes namuose buvo tarsi svečias. Iš Sūduvos kilusi mokytoja Elena 1941 m. ištekėjo už dzūko Kvaraciejaus, kuris nepriekaištaudavo, jog žmona ilgai užtrunka mokykloje, nors prasitardavo, kad į namus ji grįžtanti tik permiegoti. 1945 m. sutuoktiniai apsigyveno Druskininkuose, kur E.Kvaraciejienė dirbo lietuvių kalbos mokytoja pradžioje progimnazijoje, po to gimnazijoje, galiausiai 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Pagarsėjo kaip savo darbo žinovė.
Tęsinys kitame numeryje
Duris užvėrusi legendinė Širdelė atgims kitoje vietoje:
jai vadovaus ilgametė darbuotoja
Rasa Petrušienė kavinėje Širdelė Modestos Meškės nuotr./delfi.lt
Kornelija MYKOLAITYTĖ, delfi.lt
Šių metų pradžioje veiklą nutraukusi legendinė kavinė Širdelė Druskininkuose atgims kitu formatu. Nauja įstaiga įsikurs buvusiose kavinės Alka patalpose, jai vadovaus ilgametė Širdelės darbuotoja Rasa Petrušienė. Kavinę žadama atverti antroje gegužės pusėje. R.Petrušienė Delfi plačiau papasakojo apie savo planus. Praėjusių metų pabaigoje pasitvirtino kurį laiką sklandę gandai, kad tris dešimtmečius nepriklausomoje Lietuvoje veikusi Širdelė skaičiuoja paskutines dienas. Iki šių metų pradžios kavinė priklausė Druskininkuose veikusiam valstybės ir savivaldybės tarnautojų mokymo centrui Dainava, tačiau įstaigai nuo kitų metų reorganizavimo būdu prisijungus prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, Širdelės istorija nutrūko.
Ne tik vietiniai, bet ir kitų miestų gyventojai uždarymui bandė priešintis sukurta peticija, kurioje nauji savininkai raginti iš naujo pervarstyti kavinės likimą. Šią kavinę žinojo ne tik vietiniai, bet ir kitų miestų gyventojai, čia rengtas festivalis Poetinis Druskininkų ruduo. Ji turėjo 6 darbuotojus.
Susijungs dvi vietos
Vis dėlto gegužės pabaigoje žadama versti naują Širdelės puslapį, sujungus dvi, anot R. Petrušienės, legendines vietas. Noriu toliau tęsti šią veiklą, man patiko šitas darbas, žmonės. Noriu toliau tobulėti ir bandyti save kitaip. Domėjausi procesu, kad išsinuomočiau Širdelę, bet nieko nepavyko. Atradau legendinę kavinę Alka, kuri irgi yra Druskininkų mieste, širdis linksta link jos, Delfi pasakojo R. Petrušienė, kuri Širdelėje dirbo 27 metus. Pašnekovė teigė išsinuomojusi Alkos patalpas, kavinė toliau veiks pavadinimu Raselės širdelė.
Kaip pasakojo ji, Alka anksčiau veikė su pertrūkiais, veiklos nevykdė žiemą, o R. Petrušienė sakė norinti, kad kavinė klientus priimtų kiaurus metus. Tikėtina, kad naujoji įstaiga duris atvers antroje gegužės pusėje. Kol kas tvarkomi dokumentai, laukiama visų reikalingų leidimų. Ten yra panašumo į Širdelę, bet autentikos dar daugiau, nes viskas iš medžio, mediniai suolai, mediniai stalai. Druskininkuose daugiau tokios nėra. Aišku, vieta kita, bet Druskininkuose nėra didelių atstumų, kad negalėtum atvažiuoti ar ateiti, tikino ji. Planuojama, kad kavinės siūlys lietuviškos virtuvės patiekalų. Joje veiklą tęs ir R. Petrušienės buvęs kolega iš Širdelės, tačiau plačiau darbuotojų klausimo ji nekomentavo, nes ne viskas dar yra aišku. Dar yra klaustukų dėl darbuotojų ir maisto, bet viskas bus gerai. Visų labai lauksime tiek druskininkiečių, tiek svečių iš kitų miestų ir užsieniečių, teigė ji.
Dzūkai atidaro gamtinio turizmo sezoną ir kviečia į
festivalį Vidur girių
Jau tradiciniu tapęs festivalis gamtoje Vidur girių ir šiemet kviečia patirti bundančią Dzūkijos gamtą drauge. Festivalis vyks paskutinįjį balandžio savaitgalį (2024.04.27-28), ypatingoje vietoje Čepkelių rezervato pašonėje, Marcinkonyse ir jų apylinkėse. Čia laukia gamtos pažinimo ir patyrimo veiklos, pokalbiai ir, žinoma, vietinių dzūkų amatininkų, ūkininkų bei maisto gamintojų turgelis. Šiemet Vidur girių festivalio pagrindinė tema žmogaus ir miško santykis.
Festivalis Vidur girių kvies į pokalbį apie žmogaus santykį su mišku, jo vertę, sieks plačiau suprasti ką reiškia šio reiškinio įtraukimas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kokios šioje vietoje atsiveria naujos galimybės ir tenka atsakomybės. Festivalyje netrūks ir gamtos pažinimo veiklų tiek apie mišką, tiek apie jo gyventojus dalyviai kviečiami eiti į pažintinius žygius apie grybus, paukščius, klausytis mus supančių garsų. Gamtininkai pasakos apie netradicinius gamtotvarkos darbus, kurie įgyvendinami Dzūkijos nacionaliniame parke atvertas kopas. Festivalio dalyviai turės puikią galimybę giliau pažinti dzūkiškas tradicijas dalyvauti dzūkiškų juostų, vaškinių žvakių, šiaudinių sodų narstymo edukacijose. Tiesiogiai iš marcinkoniškių išgirsti apie grybavimo bei drevinės bitininkystės tradicijas. Drąsesnieji galės išbandyti ir lipimą senoviniu bitininkų geiniu arba alpinistines virves. Su vietiniais meistrais bus galima pasiskaldyti tvorų štankietų ar balanų, pasigaminti inkilą ar apyrankę iš beržo tošies! Festivalio turgelyje kiekvienas ras ką nors sau tinkamo suvenyrų, originalių kūrinių, skanėstų, jaukių pašnekesių.
Vakare visi kviečiami kartu pasišildyti prie laužo su pokalbiais, vietinių pasakojimais ir dainomis. Nakvynė palapinėje ant Kastinio ežero kranto ar atskiroje stovyklavietėje paraistėje pats geriausias būdas atidaryti turizmo gamtoje sezoną. Anksti ryte festivalio akcentas: žygis į Čepkelių paraistes bei pilkųjų gervių, lutučių ir kitų rytinių gamtos garsų pasiklausymas. Tai išskirtinė galimybė ir kerinti patirtis.
Festivalyje bus galima įsigyti vietos bendruomenės gaminto maisto. Dalyviai kviečiami rūpintis gamta vengti vienkartinių plastikinių indų ir atsivežti savo, nes kitaip turės susimokėti sąžinės mokestį. Festivalio organizatoriai kviečia į Vidur girių vykti gamtai kuo draugiškesniu būdu kooperuotis ir važiuoti pilnais automobiliais, traukiniu, autobusu.
Detalią programą ir registraciją į veiklas galima rasti https://bef.lt/vidur-giriu/
Lietuvos geografijos patriarcho smėlėtais keliais
Įžymiam geografui, mūsų kraštiečiui Alfonsui Basalykui 100 metų
Prie A.Basalyko liepos ir koplytstulpio Balainėje, 2024.03.28
Miesto muziejaus archyvo nuotr.
A.Basalyko šeima prie Aušros vartų, 1977 m.
Šeimos archyvo nuotr.
Alfreda PIGAGIENĖ
Kovo 28 d. didelis būrys mokslininkų, geografų iš Vilniaus universiteto, A. Basalyko duktė Vanda, sūnus Alfredas suvažiavo į šalia Druskininkų esantį Balainės vienkiemį. Čia 1924 m. kovo 28 d. eigulio Broniaus ir Elžbietos Basalykų šeimoje gimė sūnus Alfonsas, būsimasis profesorius, mokslų daktaras. Vilniaus universitetas išvyką pavadino Smėlėtais Alfonso Basalyko keliais. Renginį organizavo Vilniaus universiteto
Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedra, Druskininkų miesto muziejus, Lietuvos geografų draugija. Alfonso Basalyko atminimą jo gimtinėje saugo šimtametė liepa. Šalia jos stogastulpis su profesoriaus bareljefu, kurį išdrožė Antanas Česnulis. Prof. dr. Dovilė Krupickaitė supažindino su renginio programa. Doc. dr. Regina Prapiestienė perskaitė eilėraštį Kai pušys ąžuolą pagimdo, skirtą A. Basalykui. Eilėraštį parašė jo buvęs mokinys, profesorius, pasivadinęs slapyvardžiu P.Drabužis. Doc. dr. R. Prapiestienė svetingiems sodybos šeimininkams Vitai ir Sauliui Adomavičiams padovanojo knygą Geografas profesorius Alfonsas Basalykas, kurią sudarė kartu su doc. dr. Jonu Miliumi. Sodybos šeimininkai pakvietė visus arčiau istorinės liepos pabendrauti prie kavos puodelio. Apie A. Basalyką, jo artimųjų tremtį, Cimakavo kaimo įamžinimą, kuriame gimė ir gyveno profesoriaus tėvukas ir senelis bei pats Alfonsas praleido nemažai laiko, pasakojo šio straipsnio autorė. Jaskonių Naujasodės bendruomenės pirmininkas Juozas Sadauskas svečius palydėjo į bendruomenės namus. Čia laukė šeimininkė su gardžiais dzūkiškais valgiais. Pirmininkas mokslininkams įteikė knygą Naujasodė ir Jaskonys. Kaimų istorijos.
Renginys pagal projektą Smėlio ženklai dzūkų krašto liudytojai persikėlė į Druskininkų miesto muziejų. Atvykusieji buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis. Salėje įžanginį žodį tarė vyriausioji muziejininkė Virginija Liupševičiūtė. Pasisakė Vilniaus universiteto geografai: prof. dr. D. Krupickaitė, doc. dr. R. Prapiestienė, prof. habil. dr. A. Česnulevičius, prof. dr. D. Veteikis, A. Basalyko sūnus Alfredas. Prisiminimų, diskusijų, pranešimų metu buvo pabrėžiama: Alfonsas Basalykas buvo didis geografas, ryški žvaigždė, Lietuvos geografijos patriarchas, geografijos mokslų milžinas, kuklus, paprastas, aukštos kultūros ir moralės žmogus, ryškiausias šviesulys Lietuvos geografijos padangėje, geraširdis, puikus pedagogas, geras draugas, rūpestingas vyras tėvelis, senelis... Jis vadovavo Vilniaus universiteto fizinės geografijos ir kartografijos katedrai, buvo Lietuvos geografų draugijos prezidentas, įvairių leidinių redaktorius, vadovavo mokslo darbuotojų disertaciniams darbams. A. Basalykas parašė 5 knygas, daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių, vertė iš kitų kalbų ir leido knygas. Visiems gaila, kad per anksti, tik 62 metų, netekome A. Basalyko.
Trumpa A. Basalyko biografija. Šeimoje augo su seserimis Elena ir Vanda. Penkerių metų skaitė, anksti pradėjo lankyti mokyklą. Alfonso tėvukas buvo eigulys, todėl ne kartą su šeima kėlėsi vis į kitas vietoves. Paauglys Alfonsas išvyko į Vilnių. Mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1940 m. tėvus, seseris, artimuosius ištrėmė į Sibirą. 15 m. vaikinas liko be šeimos globos. Buvo labai sunku, bet jaunuolis nepalūžo. Baigė gimnaziją, įstojo į Vilniaus universitetą. Įgijo geografo kvalifikaciją ir liko dirbti dėstytoju. Sukūrė šeimą. Su žmona Anele savarankiškam gyvenimui palaimino dukterį Vandą ir sūnų Alfredą, kuriuos labai mylėjo. Savo vaikus mokė būti dorais, teisingais žmonėmis. Tik po 30 metų Alfonsas Didžiojoje Britanijoje susitiko su savo tėvais, seserimi Vanda ir dėde Antanu, kuris atvyko iš Kanados. Dar po 10 metų dzūkelis Lenkijoje pagaliau apkabino ir savo seserį Eleną, atvykusią iš Pietų Afrikos. Alfonsas su tėvais Didžiojoje Britanijoje dar matėsi 1971 ir 1979 m. Kvietė sugrįžti, bet jie atsisakė. A. Basalykas ne kartą lankėsi ir šio straipsnio autorės tėvų namuose Druskininkuose. Prisiminė gyvenimą Cimakave, kitus įvykius.
Muziejininkė V. Liupševičiūtė padėkojo visiems susirinkusiems bei pasisakiusiems, įteikė dovanėles. Cimakavo bendruomenės vardu padėkojau visiems organizatoriams, dalyviams už tokį gražų kraštiečio A.Basalyko pagerbimą jo 100 metinių proga. Įteikiau knygas Cimakavas. Pagal savo mamos Stasės Basalykaitės pasakojimus, pačios surinktus duomenis sudariau Basalykų genealoginį medį, užrašiau kaimelio gyventojų prisiminimus. Į muziejų atvyko ir Juozas Akstinas iš prof. A. Basalyko motinos Elžbietos giminės. Visi susirinkusieji tęsė pokalbius, pažintis prie vaišių stalo. Pasivaikščiojusi po kurortą, visa delegacija išvyko į Liškiavą, kur laukė Mindaugas Lapelė, kilęs iš Druskininkų.
Renginiai Alfonsui Basalykui atminti vyksta toliau. 2024ieji metai paskelbti Lietuvos geografijos patriarcho Alfonso Basalyko metais.
