Akvaparkas paskelbė savo pernykštį bendrovės derlių:
giriamasi pelnu, bet pripažįstamas ir klientų skaičiaus
smuktelėjimas
Savivaldybei 100 proc. priklausanti UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua birželio 12 d. Registrų centrui pateikė savo 2024 m. finansines veiklos ataskaitas. Vandens parką, tris viešbučius, Snow areną, gydyklas, maitinimo centrus ir net naktinį klubą valdanti savivaldybės įmonė giriasi pernai uždirbusi 1 mln. 237 tūkst. grynojo pelno. Kaip ir anksčiau, pernykštį pelną bendrovei sukrovė viešbučiai bei vandens parkas. Malinausko kūriniu liaudyje vadinamos Snow arenos nuostolis pernai siekė beveik pusę milijono.
Daugiausiai gėrio sunešė viešbučiai
Viešojoje erdvėje neseniai pasirodė duomenys, kokiais rezultatais praėjusius 2024 metus baigė savivaldybei priklausantis akvaparkas UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua. Be džiugesio apie finansinius pasiekimus, ataskaitose jau pripažįstamas klientų skaičiaus smuktelėjimas: 2024 m. vandens parke lankytojų, lyginant su 2023 m., sulaukta apie 5 proc. mažiau. Apmažėjo srautai ir akvaparkui priklausančiuose viešbučiuose. Bendrovė nurodė, jog pernai viešbučių AQUA, FLORES ir apartamentų centro bendras metinis užimtumas buvo 68 proc., kai 2023 m. šis rodiklis siekė beveik 72 proc.
Kaip matyti iš pernykščių finansinės atskaitomybės dokumentų, viešbučius, akvaparką, gydyklas, restoraną, naktinį klubą ir slidinėjimo trasas valdanti savivaldybės bendrovė bendrai uždirbo 1 mln. 237 tūkst. eur grynojo pelno. Visą šį gėrį įmonei atnešė trys jos viešbučiai, savivaldybės bendrovei pernai sugeneravę 1 mln. 71 tūkst. eur grynojo pelno, ir vandens parkas, kurio paslaugos įmonei uždirbo 998 tūkst. eurų grynojo pelno. Nuostolingai pernai dirbo Snow arena (483 tūkst. 416 eur nuostolis) bei gydyklos (praėjusiais metais turėjusios 349 tūkst. eur nuostolį). Kaip žinia, privatus verslas ir opozicija ne vienerius metus kritikuoja savivaldybę dėl tokio savivaldybės bendrovės verslavimo. Negana to, Snow arenos pašonėje dygsta dar vienas savivaldybės įmonės viešbutis. Ar Druskininkų privatus verslas išgalės konkuruoti su tokiu akvaparko viešbučių tinklu, kur savivaldybės įmonės viešbučių klientai viliojami ypatingais vandens ir žiemos pramogų bei gydymo programų pasiūlymais?
Ne vienerius metus vietos verslininkai murma, kad privatūs viešbučiai, ypatingai maži, klientus pajunta tik tada, kai
užsipildo akvaparko viešbučių lovos. Neabejotina, kad naujasis objektas prie slidinėjimo trasų trauks ne tik gražios panoramos mėgėjus, bet ir sportininkus. O privatūs verslininkai, šiuo metu uždirbantys iš žiemos sporto entuziastų apgyvendinimo, už būsimą perspektyvą galės toliau
ploti atsistoję miesto šeimininkui.
Pacientai su TLK siuntimais
Akvaparko ataskaita už 2024 m. turėtų sudominti ne tik Druskininkuose veikiančius privačius viešbučius, murmančius dėl savivaldybės įmonės viešbučių konkurencijos, bet ir iš teritorinių ligonių kasų, t.y. valstybės biudžeto, gyvenančias privačias sveikatinimo įstaigas. Kaip matyti iš paviešintų finansinių dokumentų, savivaldybės bendrovė pernai pajamas generavo ir iš šaltinių, kurie maitina kurorte veikiančias privačias sveikatinimo įstaigas sanatorijas ir reabilitacijos centrus. Kaip rašoma akvaparko ataskaitoje, bendrovei priklausančios gydyklos paslaugomis pasinaudojusių komercinių klientų (už gydymo paslaugas apmokančių savo lėšomis) skaičius 2024 m. nežymiai sumažėjo, tačiau, pasak bendrovės, išaugo privalomojo sveikatos fondo draudimo lėšomis gydytų pacientų srautas pernai savivaldybei priklausančios bendrovės gydykla priėmė 1 tūkst. 514 pacientų (2023 m. buvo 867 pacientai, 2022 m. tik 275 pacientai), atvykusių su siuntimais iš teritorinių ligonių kasų (TLK). Šiems pacientams specializuotos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos akvaparko gydykloje buvo teiktos 14 tūkst. 931 gydymo dieną (2023 m. buvo 8 tūkst. 969 gydymo dienos, 2022 m. - 3 tūkst. 849 gydymo dienos). 2024 m. priimtų pacientų su TLK siuntimais skaičius akvaparko gydykloje, lyginant su 2023 m., išaugo daugiau nei 2 kartus. Pajamos iš TLK 2024 m. sudarė 480 tūkst. 873 Eur (2023 m. siekė 264 tūkst. 457 Eur).
Savivaldybei priklausant bendrovė taip pat skelbia, kad pernai viešbučių AQUA, FLORES ir apartamentų centro bendras metinis užimtumas siekė 68 proc. (2023 m. šis rodiklis buvo beveik 72 proc.). Pagrindiniai viešbučių svečiai 2024 m. buvo lietuviai, klientai iš užsienio valstybių sudarė apie 35 proc. Didžiausią užsieniečių dalį, kaip ir ankstesniais metais, sudarė lenkai. Lyginant su 2023 m., akvaparko viešbučiuose klientų skaičius iš Lietuvos sumažėjo 6,5 proc. (arba 3-imis tūkst. 845 mažiau), svečių iš Lenkijos padidėjo 9,7 proc. (1 tūkst. 677 daugiau), klientų iš Latvijos sumažėjo 12,4 proc. (1 tūkst. 168 mažiau), svečių skaičius iš kitų užsienio šalių sumažėjo beveik perpus (2 tūkst. 344 mažiau).
Įsipareigojimai bankams
Pasak veiklos ataskaitų, 2024 m. pradžioje šioje savivaldybės bendrovėje dirbo 398 darbuotojai, o 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis 401 darbuotojas:15 administracijoje, 41 - viešbučių komplekse, 19 - viešbučio svečių maitinimo salėje, 38 - restorane - picerijoje, 71 - gydykloje, 16 SPA centre, 129 - vandens parke, 23 - vandens parko viduje esančiose kavinėse, 31 - Snow arenoje, 18 - Snow arena esančiose kavinėse/baruose.
Kaip teigia bendrovė, pastaruosius ketverius metus darbuotojų skaičius beveik nepakito. Per 2024 metus buvo priimti dirbti 72 darbuotojai, atleisti 69 darbuotojai. Darbuotojų kaitos rodiklis 2024 m. siekė 21,8 proc. Savivaldybei priklausančioje bendrovėje dirbančių moterų skaičius pernai sudarė 62 proc., vyrų - 38 proc. viso darbuotojų skaičiaus.
Kaip nurodė UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua, įsipareigojimai kredito bendrovėms, t.y. bankams, 2024 m. pabaigoje buvo 8 mln. 38 tūkst. 701 Eur ir per metus padidėjo
apie 1 proc. Pernai metais sugrąžintų paskolų suma siekė 1 mln. 23 tūkst. 288 Eur, o sumokėtų palūkanų suma - 475 tūkst. 686 Eur. Pasak bendrovės, 2024 m. spalio 8 d. su AB Šiaulių bankas buvo pasirašyta finansavimo limito sutartis dėl 8 mln. Eur sandorių, statant viešbutį Snow arenoje, finansavimo.
Ataskaitos skiltyje apie bendrovės veiklos planus akcentuota naujojo viešbučio Snow Arenoje statyba. Atlikus projektavimo darbus, 2024 m. vasarą buvo pradėti viešbučio Snow arenoje statybos darbai. Per 2024 m. antrąjį pusmetį investicijos viešbučio statybai siekė 872 tūkst. Eur, o 2025 m. per pirmuosius keturis mėnesius - beveik 3 mln. Eur. Šis viešbutis bus orientuotas į išskirtinius klientus - atvykstančius slidinėti sportininkus ir pavienius klientus. Planuojama viešbutyje organizuoti bekontaktį svečių priėmimą (registracija ir durų kodai bus siunčiami klientui elektroniniu būdu), - rašoma akvaparko ataskaitoje.
Šiuo metu vykdoma karinė intervencija Ukrainoje ir su ja susijusios sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos Federaciją neabejotinai gali turėti įtakos Europos ir pasaulio ekonomikai. Bendrovė neturi tiesioginių pozicijų Ukrainoje, Rusijoje ar Baltarusijoje, nenaudoja rusiškų bei baltarusiškų energetinių išteklių. Tačiau šiame etape bendrovės vadovybė negali patikimai įvertinti tolimesnės karinės operacijos poveikio, nes įvykiai gali kardinaliai pasikeisti tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Ilgalaikis karinių veiksmų buvimas Ukrainoje kol kas neturi įtakos bendrovės veikloje naudojamų medžiagų bei paslaugų kainų augimui, ilgesniam medžiagų pristatymo terminui, pinigų srautams. Tačiau 2024 metais kai kurių šalių piliečių migracijos ribojimas negali neturėti įtakos bendrovės viešbučių užimtumui ir kitų paslaugų pardavimų kitimui, - minima skiltyje Kitos reikšmingos operacijos, neapibrėžtumai, veiklos tęstinumas.
Kokia akvaparko direktoriaus alga?
Iš paviešintų akvaparko finansinių ataskaitų aiškėja ne tik informacija, kurie verslo segmentai bendrovei generuoja didžiausias pajamas, o kurie nuostolį, bet ir tai, kad jau trečius metus iš eilės atskirai neskelbiama bendrovės vadovo alga direktoriaus darbo užmokestis dabar įpinamas į bendrą jo ir dviejų jo pavaduotojų metinę atlyginimų sumą.
Akvaparko finansinėse ataskaitose nurodoma, jog pagrindiniai vadovaujantys administracijos darbuotojai yra trys: direktorius, direktoriaus pavaduotojas ir direktoriaus pavaduotoja. Duomenys už 2024 m. atskleidė, kad šiai trijulei pernai buvo priskaityta bendrai 196 tūkst.809 eurų darbo užmokesčio suma. Klausimas, kiek gi iš šios sumos praėjusiais metais konkrečiai gavo akvaparko direktorius?
Jeigu palygintume, sakykim, 2021 m. skaičius, kai dar vadovo alga buvo skelbiama atskirai, gautume, kad bendrovės direktoriui priskaitytas darbo užmokestis 2021 m. siekė 46 proc. visos minėtai trijulei priskaičiuotos sumos (iš trijų pagrindinių vadovaujančių administracijos darbuotojų metinės algų sumos -115 tūkst. 624 eur, akvaparko direktoriaus metinis darbo užmokestis tuomet, 2021 m., siekė 52 tūkst. 904 eur, t.y. 46 proc. nuo bendros sumos). Jeigu pagal tokią paralelę skaičiuotume 2024 m. darbo užmokestį, kurio bendra suma trims vadovaujantiems administracijos darbuotojams siekė 196 tūkst. 809 eur, gautume, kad akvaparko direktoriui priskaičiuotas darbo užmokestis pernai galėjo siekti 90,5 tūkst. eurų per metus, arba 7,5 tūks. eurų per mėnesį.
Koks konkrečiai pernai buvo savivaldybei priklausančios bendrovės direktoriaus atlyginimas, kaip pats direktorius jaučiasi prieš privačius viešbučius turinčius verslininkus, ypatingai mažų apgyvendinimo įstaigų savininkus, kai savivaldybės bendrovė su savo viešbučių plėtra užima vis didesnę vietinės apgyvendinimo rinkos dalį?
Klausimai UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua direktoriui E.Antanaičiui šią savaitę buvo išsiųsti el.paštu: admin@aquapark.lt ir info@aquapark.lt:
- Pagal savivaldybei priklausančios bendrovės UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua finansines ataskaitas už 2024 m., jau trečius metus iš eilės nenurodote bendrovės direktoriaus darbo užmokesčio, kuris paslėptas po bendru trijų vadovaujančių administracijos darbuotojų atlyginimo skaičiumi. Lyginant darbo užmokesčio dydį trims vadovaujantiems administracijos darbuotojams už 2021 m., kuomet dar vadovo atlyginimas buvo skelbiamas atskirai nuo jo dviejų pavaduotojų, matyti, kad bendrovės direktorius tais metais gavo beveik 46 proc. nuo bendro darbo užmokesčio, priskaičiuoto šiai trijulei. Prašome nurodyti, koks konkrečiai darbo užmokestis bendrovės direktoriui buvo priskaičiuotas už 2024 m.? Ar, remiantis 46 proc. formule, bendrovės direktorius pernai per metus gavo apie 90,5 tūkst. eurų priskaičiuotą darbo užmokestį, t.y. apie 7,5 tūkst. eurų per mėnesį, ar dar daugiau?
- Kaip matyti iš pateiktos finansinės atskaitomybės už 2024 m., pernai Snow arena, kaip atskiras veiklos segmentas, bendrovei atnešė beveik pusę milijono eurų nuostolio. Šis objektas, akivaizdu, bus bandomas gelbėti pelningiausia veikla prie pat Snow arenos statomu nauju viešbučiu. Kiek, jūsų paskaičiavimu, dėl naujojo savivaldybės bendrovės viešbučio prie Snow arenos pajamų praras privatūs Druskininkų viešbučiai, kuriuose iki šiol apsistoja atvykstantys slidininkai, snieglentininkai?
Į minėtus klausimus atsakymų taip ir nesulaukėme.
Druskonio inf.
V.Semeška naujose pareigose
Vilius Semeška
Juliaus Kalinsko / Delfi.lt nuotr.
Gerai visiems pažįstamas druskininkietis, buvęs krašto apsaugos viceministras ir Seimo narys Vilius Semeška pradėjo naujas eiti pareigas. Jis dirba bendros Vokietijos įmonių KNDS Deutschland ir Rheinmetall Landsysteme Lietuvoje įkurtos įmonės Lithuania Defense Services valdyboje. Vokietijos kapitalo įmonės valdybos nariu tapęs 53 metų V.Semeška yra atsakingas už įmonės pardavimus ir rinkodarą.
Jonavoje įsikūrusi įmonė Lithuania Defense Services
siūlo paslaugas nuo Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams skirtų transporto priemonių sistemų priežiūros ir remonto iki logistinės paramos. Džiaugiamės, kad Vilius Semeška, turintis ilgametę patirtį tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuje, prisijungė prie vadovų komandos, pranešime žiniasklaidai minėjo KNDS Deutschland vadovas Ralfas Ketzelis.
V.Semeška puikiai pažįstamas druskininkiečiams. 2015 2019 m. jis buvo kurorto savivaldybės tarybos narys, principingai ir sąžiningai dirbęs, atskleidžiant rezonansinius Druskininkų skandalus. R.Malinausko ir jo aplinkos kritikui teko atlaikyti masę anoniminių skundų pagrindu pradėtų patikrinimų - nuo aplinkosaugininkų vizitų jo šeimos sklype iki mokestinių tyrimų. Druskininkų valdžiai oponavusiam V.Semeškai buvo bandyta kenkti, nesėkmingai ieškant kabliukų jo verslo karjeroje ir netgi išsilavinime. Užgrūdintas tokio puolimo Druskininkuose, V.Semeška nepasidavė atvirkščiai, jo darbas ir pastangos buvo tinkamai įvertinti. Kaip juokiasi žmonės, R.Malinauskas turėtų nusigraužti nagus, matydamas, kokią karjerą padarė iš Druskininkų išgraužtas opozicijos narys. 2017 m. druskininkietis buvo paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Nuo 2021 metų iki 2022 m. gruodžio jis ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas. Į Seimą kandidatavęs druskininkietis išbandė ir parlamentaro pareigas. Seime V. Semeška dirbo nuo 2023 metų kovo iki praėjusių metų lapkričio.
Naujas etapas, džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie Vokietijos gynybos koncernų įkurtos bendros įmonės Lietuvoje Lithuania Defense Services vadovų komandos, - praėjusią savaitę apie savo naujas pareigas feisbuke pranešė V.Semeška.
Pasak komentatorių, Lithuania Defense Services - vienintelė įmonė, sertifikuota atlikti vokiškos kovinės technikos priežiūros reglamento ir gamyklinio lygio remonto darbus. NATO eFP ir Vokietijos brigados technika remontuojama tik ten.
Modernus logistikos ir techninės priežiūros centras įkurtas strategiškai svarbioje vietoje šalia Ruklos. Čia įsteigta didžiausia Lietuvos karinė bazė, joje įsikūrusi NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Centras taip pat turi tiesioginį susisiekimą geležinkeliu, palengvinantį technikos transportavimą.
Lithuania Defense Services, kurią įsteigė gamintojos Rheinmetall ir Krauss-Maffei Wegmann, taip pat rūpinsis kitų Baltijos šalių ir NATO pajėgų, dislokuotų regione, kovinėmis transporto priemonėmis.
Druskonio inf.
Atleto Rato taurė atkeliavo į Druskininkus
Druskininkietis Ramūnas Šerpatauskas su ištvermės ir jėgos varžybų Atleto Ratas 2025 nugalėtojo taure
Birželio 8-ąją Alytuje vyko unikalios ištvermės ir jėgos varžybos Atleto Ratas 2025, kurias organizavo klubas Entreniruotės. Šių varžybų 4-iose amžiaus ir lyties grupėse varžėsi daugiau nei 20 sportininkų, kuriems per 45 minutes teko įveikti kuo daugiau 400 m bėgimo ratų + besitęsiantį 30 metrų atletinio ir bendro fizinio rengimo pratimą su savo kūno svoriu nenaudojant jokio pašalinio inventoriaus.
Susumavus rezultatus, paaiškėjo, jog per 45 minutes įveikęs 14 ratų ir nepadaręs nei vienos fizinio pratimo klaidos 1 vietą iškovojo druskininkietis Ramūnas Šerpatauskas, atstovavęs Lietuvos šaulių sąjungos Karininko A.Juozapavičiaus šaulių 1-ąjai rinktinei. Tad Atleto Rato taurė atkeliavo į Druskininkus.
Druskonio inf.
Į mišką su...medaus stiklainiu?
Birželio 4 d. apie 23 val. pasienio pareigūnų per vaizdo stebėjimo sistemą pastebėta meška, perplaukusi per Nemuną ir išlipusi į krantą ties mūsų savivaldybės Gerdašių kaimu, socialiniuose tinkluose sukėlė karštas diskusijas.
Ši repečkojė arba rudasis lokys birželio 4 d. vidurnakčio tamsoje į Nemuną įbrido Baltarusijos krante, praplaukė valstybės sieną ir, įveikęs daugiau kaip pusšimčio metrų pločio upę, išlipo Lietuvos krante. Spėriai perėjo žolėtą pakrantės juostą ir dingo šalia esančiame Gerdašių miške. Ši beveik visose žiniasklaidos priemonėse paskelbta žinutė iškart sulaukė šmaikščių komentarų apie cigarečių kontrabandą ir hibridinę ataką besislepiant meškos kailyje, žvėrių sprukimą nuo lukašenkos diktatūros ir t.t.
Druskonis prisiminė dar gerokai anksčiau, kai kita meška į mūsų miškus atšlepsėjo per Čepkelių raistą, girdėtas savivaldybės miškų kaimų gyventojų pusiau rimtas užuominas, jog nuo plento pareinant vieškeliu link namų su savimi reikia neštis medaus stiklainį, kad akistatoje su lokiu jo dėmesį nukreiptum...
Per penkis šių metų mėnesius pasieniečiams vis dažiau užfiksuojant ruduosius lokius, atkankančius į Lietuvą, specialistai tai sieja su plačios stebėjimo sistemos įrengimu pasienyje dėl migracijos problemų bei su atsikuriančia šių gyvūnų nuolatine populiacija Lietuvoje.
Mokslininkai pripažįsta, jog meškos vis dėlto sugrįžo į Lietuvą. Šiuo metu niekas tiksliai negali pasakyti, kiek jų yra, veikiausiai nuo penkių iki dešimt. Mokslininkai teigia, kad tai nuolatinė populiacija. Dera priminti, kad rudasis lokys Lietuvos raudonojoje knygoje įtrauktas į saugomų gyvūnų sąrašą.
