Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centras (poliklinika) praneša, jog pernai daugiau kaip 300-ais sumažėjo klientų skaičius. Prisirašiusiųjų prie Druskininkų PSPC asmenų skaičius 2024 m. pabaigoje siekė 15 tūkst. 848.
Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (poliklinikos) 2024 metų veiklos ataskaita skelbia, kad prisirašiusių prie poliklinikos asmenų skaičius pernai siekė 15 tūkst.848, iš jų drausti privalomuoju sveikatos draudimu buvo 15 tūkst. 170 asmenys. Palyginimui, prisirašiusiųjų prie poliklinikos asmenų skaičius 2023 m. pabaigoje siekė 16 tūkst. 153.
Per 2024 metus prisirašiusių gyventojų sumažėjo 305-iais, daugiausiai - darbingo amžiaus grupėje, taip pat visose vaikų amžiaus grupėse. Padaugėjo prisirašiusių asmenų virš 65 metų amžiaus. Analizuojant pacientų sudėtį pagal amžių, vyrauja grupė nuo 18 iki 64 metų, kuri sudaro 58 procentus visų prisirašiusiųjų. Vaikai sudaro 17 procentų, ir lyginant su 2023 metais, sumažėjo vienu procentiniu punktu. Tuo tarpu senjorų vienu procentiniu punktu padaugėjo, minima Druskininkų PSPC 2024 m. veiklos ataskaitoje.
Pernai didžiausias PSPC klientų skaičius buvo darbingo amžiaus žmonių nuo 18 iki 49 metų grupėje 5 tūkst. 291. 2023 metais šis skaičius siekė 5 tūkst. 422, tai reiškia, kad pernai šios amžiaus grupės pacientų poliklinikoje sumažėjo 131-u. Klientų amžiaus grupėje nuo 50 iki 65 metų poliklinika pernai turėjo 3 tūkst. 875 115 mažiau nei 2023 m. (užpernai prisirašiusiųjų skaičius šioje amžiaus grupėje siekė 3 tūkst.990 žmones). Pernai 89-iais pacientais padaugėjo prisirašiusųjų skaičius vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje viso buvo 3 tūkst.922 (2023 m. šio amžiaus klientų PSPC turėjo 3 tūkst.833). Pacientų nuo 7 iki 17 metų pernai poliklinika turėjo 1 tūkst. 849. Palyginus su 2023 m. (1 tūkst. 907), šios amžiaus grupės klientų pernai sumažėjo 58-iais.
Praėjusiais metais Druskininkų PSPC fiksavo 142 tūkst. 737 apsilankymus. Per 2024 m. bendrai apsilankymų pirminės sveikatos priežiūros centre sumažėjo 9 proc. Daugiausiai sumažėjo (15 proc.) odontologijos paslaugų apimtys, taip pat sumažėjo apsilankymų pas šeimos gydytojus tiek dėl ligos, tiek dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo. Psichikos sveikatos centro gydytojų paslaugų didėjimas (+20 proc.) stebimas antrus metus iš eilės, minima įstaigos veiklos ataskaitoje. Didžioji dalis konsultacijų buvo teikiama tiesioginio kontakto būdu, atitinkamai 95 proc. visų konsultacijų ir 96 proc. šeimos gydytojo konsultacijų. Santykinai daugiausia nuotolinių paslaugų suteikė gydytojai psichiatrai, kas pakartoja ir ankstesnių metų tendenciją. Sumažėjo nuotolinių akušerio ginekologo konsultacijų skaičius. Vertinant gyventojų sergamumo 2024 m. statistiką, pažymėtina, jog dėl kraujotakos sistemos ligų stebimi 2478 (2023 m. 2414) asmenys, iš kurių 584 (2023 m. 579) serga išemine širdies liga.
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos: 976 (2023 m. 951) asmenys, iš jų cukrinis diabetas 411 (2023 m. 404).
Dėl onkologinių ligų 2024 metais dispanserizuoti buvo 322 asmenys (2023 m. buvo 317). Naujai diagnozuoti 69 (2023 m. buvo 27); 10 ankstyvoje stadijoje (2023 m. buvo 6).
Psichikos sveikatos centro įskaitoje dispanserinėje ir konsultacinėje priežiūroje įrašyti 3 tūkst. 182 asmenys (2023 m. 3 tūkst. 63), iš jų vaikai 306 (2023 m. - 265). Psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas 431(2023 m. buvo 409), opioidų priklausomybė 23; naujai nustatyti psichoaktyvių vartojimo atvejai 34. Metadono programoje dalyvauja 6 asmenys.
Skiepytinų vaikų imtis Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre buvo 883. Viso per 2024 metus paskiepyta 837 vaikai, kas sudaro 95 proc.
Gripo vakcina (apmokama iš PSDF) pernai buvo paskiepyti 883 asmenys (2023 m. buvo 1 tūkst. 55 žmonės), nuo pneumokokinės infekcijos 111 gyventojų (2023 m. buvo 37), Covid 19 vakcina pernai buvo paskiepyti 209 asmenys.
Mokamos vakcinacijos statistika 2024 m. buvo tokia: gripo vakcija pasiskiepijo 82 žmonės (2023 m. buvo 116 asmenys), nuo vėjaraupių 18 (2023 m. buvo 7).
Pernai gerokai daugiau žmonių skiepijosi nuo erkinio encefalito 1tūkst. 476 (2023 m. skiepijosi 1 tūkst. 258).
Pasak PSPC, prevencinių programų vykdymas ženkliai padidėjo visose programose. Lyginant su 2023 metais, prevencinių programų vykdymas išaugo 3 kartus: per 2023 metus suteiktos 3409 prevencinių programų paslaugos, o per 2024 metus - net 10 tūkst.188.
Visų programų vykdymas pagerėjo: storosios žarnos programoje pernai patikrinti 3 tūkst. 581 žmonės, t.y. 63-imis proc.daugiau nei 2023 m. (užpernai buvo 1 tūkst. 384). Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje (50-69 m., kas 2 metai) pernai patikrintos 1 tūkst. 443 moterys, t.y. 52-iem proc.daugiau nei užpernai (2023 m. buvo 731). Vyrų priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (50-75 m., kas 2 metai): patikrinti 1 tūkst. 627 vyrai,t.y. net 76-iais proc. daugiau nei 2023 m. (užpernai buvo 489). Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (25-34 m. (imtinai) kas 3 metai, 35-59 m. kas 5 metai): pernai buvo patikrintos 1 tūkst. 233 moterys, t.y. 38iem proc.daugiau nei 2023 m. (užpernai buvo patikrintos 652). Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (40-55 m. vyrams ir 50-65 m. moterims, atliekama programa vienąkart per metus): patikrinta 2 tūkst. 304, t.y. 55-iais proc. daugiau nei užpernai (2023 m. buvo 1 tūkst. 853 asmenys).
Druskininkų PSPC skelbia pernai metus pabaigusi su 53 tūkst. 627 eur pelnu. Per ataskaitinius metus paslaugų pardavimo pajamų suma padidėjo 271 tūkst. 881 Eur, t.y. 6,28 proc. daugiau nei praėjusį ataskaitinį laikotarpį, - rašoma Druskininkų PSPC ataskaitoje. - Pajamos už suteiktas paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų, per 2024 m. sudarė 4 mln. 280 tūkst. 217 Eur (249-iais tūkst. 817 Eur arba 6,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Pasak įstaigos, pajamos už suteiktas paslaugas, apmokamos fizinių ir juridinių asmenų, per 2024 metus sudarė 326 tūkst. 398 Eur (22-iem tūkst.186 Eur arba 7,3 proc. daugiau nei užpernai). Didžiausią dalį pajamų (94 tūkst. 548 Eur) už mokamas paslaugas generuoja pajamos už suteiktas odontologines paslaugas. Lyginant ataskaitinį ir praėjusį laikotarpį, labiausiai išaugo pajamos už vairuotojų sveikatos patikrinimo medicinines pažymas 18-a tūkst. 900 Eur (49 proc.), minima Druskininkų PSPC ataskaitoje.
Darbuotojų skaičius šioje įstaigoje 2024 m. siekė 125. Druskininkų PSPC pernai dirbo 27 gydytojai, 38 slaugytojai, kitas personalas, teikiantis asmens sveikatos priežiūros paslaugas 18. Įstaigos administraciją sudarė 12 darbuotojų, į kategoriją Kitas personalas pateko 30 žmonių.
Gydytojų vidutinis mėnesinis atlyginimas atitinkamai pernai buvo 4 tūkst. 681 eur, slaugytojų 2 tūkst. 384 eur; kitas personalas, teikiantis asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gavo 2 tūkst. 131 eur vidutinį priskaičiuotą darbo užmokestį. Administracijos vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis pernai siekė 2 tūkst. 827 eur, darbuotojai, priklausantys kategorijai kitas personalas, pernai gavo vidutiniškai 1 tūkst. 267 eur priskaičiuotą atlyginimą.
2024 m. įstaigos darbuotojų vidutinis priskaičiuotas vieno etato darbo užmokestis, lyginant su 2023 m., padidėjo: gydytojų 16,36 proc., slaugytojų 5,68 proc., kitų specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas 15,95 proc., kito personalo 6,39 proc., administracijos 10,09 proc. Įstaigos 2024 m. valdymo išlaidos sudarė 203 tūkst. 511 eur arba 5 proc. nuo įstaigos pagrindinės veiklos sąnaudų. Direktoriaus darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, per 2024 m. sudarė 82 tūkst. 613 Eur, iš jų 71 tūkst. 95 Eur bazinis atlyginimas, 11 tūkst. 518 Eur priedai, t.y. vidutiniškai 6 tūkst. 884 eur per mėn. Palyginimui 2023 metais PSPC direktoriaus priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 70 tūkst. 908 eur, iš jų 60 tūkst. 887 Eur buvo bazinis atlyginimas, 10 tūkst. 21 Eur priedai, t.y. vidutiniškai 5 tūkst. 909 eur per mėn.
Druskonio inf.
Socialiniame tinkle vietos politikės ir valdininkės apsižodžiavimas
Kovo vidury savivaldybės tarybos narė, socialdemokratė Kristina Miškienė, feisbuke paskelbusi žinutę apie Saulės pagrindinės mokyklos virtuvės problemas, iškart sulaukė
pamokslo iš valdžios rūmų. Po K.Miškinienės įrašu netrukus atsirado vicemere ne taip jau seniai tapusios, buvusios savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjos Dianos Brown komentaras, neva vietos politikė, rašinėdama tokius gandus ne padeda, bet kenkia. Kaip greitai pavaldiniai mokosi, - juokėsi ne vienas druskininkietis, komentuodamas, jog D.Brown tekstas - lyg būtų vienas prie vieno su Malinausko feisbuko stiliumi.
Druskininkuose plinta gandai, kad Saulės pagrindinėje mokykloje nebeliko virėjų ir mokytojai patys priversti vaikams gaminti maistą. Ar tai gali būti tiesa? Laukiu Jūsų komentarų.
Tie, kurie bijo viešumos, gali rašyti man asmenine žinute. Tik bendromis pastangomis galime išspręsti iškilusias problemas, - tokį įrašą kovo vidury savo feisbuko paskyroje paskelbusi savivaldybės tarybos narė K.Miškinienė sulaukė nemenko erzelio.
Gerb. Kristina, rašinėdama tokius gandus ne padedate, bet kenkiate. Iš darbo išėjo vyr. virėja ir virėja. Mokykla ieško naujų darbuotojų. Mokykloje dirba pagalbiniai virtuvės darbuotojai, Vsb dietologės, padeda visa bendruomenė, situacija žinoma ir savivaldybei. Visi padedame kaip galime. Visi tai daro nuoširdžiai ir geranoriškai, nes žinome, kad nesklandumai laikini, - netrukus po K.Miškinienės įrašu atsirado R.Malinausko pavaldinės, vicemerės D.Brown komentaras.
Aš nesuprantu, kaip galiu pakenkti, - valdininkei nenusileido vietos politikė. - Tik norėjau išsiaiškinti, ar tai tiesa. Jūs gi suprantate, kad rūpinimasis vaikais - svarbiausias mūsų darbas. Kaip galėjo išeiti visa virtuvės komanda? Gal reikia peržiūrėti šių darbuotojų darbo užmokestį, kad kvalifikuoti specialistai galėtų maitinti vaikus mokyklose?. Džiaugiuosi, kad Jūs atsiliepėt. Tikiuosi, jei problemą žinote, tai padėsite ją operatyviai spręsti. Jei ką, kvieskite. Eisime kartu bulves lupti, kol atsiras virėjai profesionalai, - vicemerei dar pridėjo K.Miškinienė. Viešai pasisiūliusi į talką, savivaldybės tarybos narė iš D.Brown atsako, panašu, nebesulaukė.
Bet K.Miškinienės iniciatyva feisbuke sulaukė nemenko dėmesio.Pagal galiojančius Lietuvos higienos normų reikalavimus mokyklos darbuotojai ir mokytojai, kurie įprastai nedirba su maistu, negali ruošti maisto mokiniams be papildomo sveikatos patikrinimo. Tad kartu bulvių lupti neišeina, - rašė viena komentatorė. Mokykla išties pateko į nepavydėtiną situaciją, kai neliko virėjų. Pavyko išsiaiškinti, kad jų intensyviai ieškoma, siūlomi gerokai didesni atlyginimai. Belieka palinkėti, kad visos problemos greičiau išsispręstų, ir mokiniams būtų atnaujintas pilnaverčio maitinimo tiekimas, - atsakė jai K.Miškinienė.
Čia ne pletkai, buvo geros virėjos, tai gal reikia stengtis išlaikyti gerus darbuotojus, ar jūs tikitės kad iš UT (užimtumo tarnybos) ateis darbuotojai mokant MMA (mininalią mėnesinę algą)? - rašė kita komentatorė. Tiesa. Tegul moka normalias algas ir nebus išėjimų, - tuomet komentavo dar viena druskininkietė.
Druskonio inf.
Visuomenės aistros netyla: Kultūros sostinė su
statybine
programa?
Šie metai mūsų kurortui turėtų būti ypatingi. 2025-aisiais Druskininkai paskelbti Lietuvos kultūros sostine. Tačiau daugelis, tiek vietiniai, tiek atvykėliai, besiruošiantys dalyvauti M.K.Čiurlionio jubiliejui skirtuose renginiuose, nustebę, kodėl miesto valdžia, užuot palaukusi metus, nusprendė rausti miesto senamiesčio pagrindinę arteriją: pėsčiųjų gatvę - Vilniaus alėją. Apie kurorto statybas ir Vilniaus alėjos rekonstrukciją, sulaukusią visuomenės kritikos, Druskonis kalbina skulptorių, Druskininkų savivaldybės tarybos narį Antaną Balkę. - Didelio susidomėjimo sulaukė architektūros istorijos mokslų daktarės Viltės Migonytės-Petrulienės neseniai feisbuke patalpintas komentaras apie Druskininkų valdžios planus pakeisti Vilniaus alėjos veidą, kuriame ji taikliai apibūdino pastarųjų dešimtmečių kurorto valdymo bruožus: M. K. Čiurlionio metams Druskininkai parengė
ypatingą, kapitalinę (statybinę) programą, su kaunietiško mentaliteto įpaminklinimo ambicijomis. Iš tiesų daugeliui nesuvokiama, kodėl, iškilmingai paskelbus, jog šiais, 2025-aisiais metais, Druskininkai tapo Lietuvos kultūros sostine, vietos valdžia būtinai ėmė rausti kurorto senamiesčio pėsčiųjų alėją? Kam visas tas
statybinės programos šou? Gal R.Malinauskas ir jo bendražygiai čia taip supranta kultūros sostinės prasmę? Ar vietos valdžia negalėjo tiesiog palaukti kitų metų, kol baigsis M.K.Čiurlionio jubiliejui skirti renginiai, ir tada imtis Vilniaus alėjos rekonstrukcijos darbų? Negi šalies valdžia tuos milijonus imtų ir atimtų, kaip neįsisavintus? Kokia Jūsų nuomonė šiais klausimais?
- Sunku nesutikti su architektūros istorijos mokslų daktarės Viltės Migonytės-Petrulienės nuomone, vertinant Vilniaus al. rekonstrukcijos planavimą ir įgyvendinimą. Akivaizdūs keli nesklandumai. Projektas pradėtas rengti 2000 metais ir žadėta parengti per kelis mėnesius, parengtas tik 2024 m., bet taip, panašu, ir nepristatytas visuomenei tinkama forma, apsiribota keliomis savigyros atspalvio pastraipomis viešoje erdvėje. Ne kartą per 5 metus svarstant biudžetą ar strateginį veiklos planą (ataskaitas), klausiau, kada bus pristatytas projektas, kaip bus sprendžiamas keramikos skulptūrų likimas. Konkrečių atsakymų nebuvo. Yra pagrįstų abejonių, ar valdžios deklaruojamas alėjos veido keitimas už 6,9 mln. eurų nevirs brangia alėjos plastine operacija su komplikacinėm pasekmėm. Akivaizdu ir tai, kad merui, panašu, nerūpi šių metų kultūrinis Druskininkų išskirtinumas, labiau vertinamas regiono plėtros programos lėšų įsisavinimas čia ir dabar, nors netekti savivaldybei skirtų pinigų kelerių metų periodui (22 mln. eurų) priežasties, panašu, nėra. - Žiniasklaidoje jau rašyta, kad druskininkiečiai ėmė priešintis vietos valdžios sumanymui iškelti senąsias Vilniaus alėjos skulptūras. Socialiniuose tinkluose pasklido raginimai pasirašyti peticiją, kad būtų išsaugota Druskininkų istorija - kurorto centre, pėsčiųjų alėjoje, esančios skulptūros jų originalioje vietoje. Kaip vertinate šią bendruomenės iniciatyvą? Kokia Jūsų, kaip skulptoriaus, nuomonė, apie kurorto valdžios sumanytą Vilniaus alėjos astrologizaciją naujas zodiako ženklų skulptūras, kurios neva bus superinis traukos objektas besifotografuojantiems turistams?
- Sveikintina iniciatyva, rodanti, kad druskininkiečių paklusnumas ne absoliutus, kad yra neabejingų piliečių Druskininkų kultūros paveldo likimui, kad valdžia privalėjo išgirsti bendruomenės nuomonę dėl rekonstrukcinių Vilniaus alėjos užmojų. Šiuo metu nematome šių skulptūrų autorių - J. ir B.Arčikauskų pozicijos, nors girdėjome, kad jiems buvo pasiūlytas dealas (susitarimas). Alėjos astrologizacijos idėjos autorius neįvardintas, bet lengvai numanomas. Jam niekada nereikėjo diskusijos su vietos kultūros bendruomene - Kultūros ir meno tarybos formate (tokias turi dauguma miestų, bet Druskininkams, panašu, nereikalinga) - priimant svarbius viešųjų erdvių tvarkymo, kultūros strategijos sprendimus. Šiuo atveju apskritai nelabai etiškas ir netgi primityvus noras M.K.Čiurliono kūrybos Zodiako ciklą panaudoti astrologinei alėjos puošybai, nes simbolistui (M.K.Č.) rūpėjo visatos ir dangaus kūnų, žvaigždynų paslaptys, ne astrologinės fantazijos. Paveikslų ciklo vizijas paversti skulptūrine forma, mano vertinimu, yra tiesmukiškas sumanymas. Ne kartą esu siūlęs idėją, jog miesto senamiestį galėtų puošti istorinių kurorto personažų skulptūros: fotografo, gydytojo, sūručio, gėlių pardavėjos ir pan. Jeigu meras nepasitiki bendruomene, gali klausti Lietuvos kultūros ir meno autoritetų nuomonės, bet to, panašu, nedaro. Todėl Pasaga, Avinai, karikatūrinis Sūrutis, trafaretiniai suoliukai už 70 tūkst. eurų liudija provincialumą, yra arčiau kolūkinio meno lygio, nes sprendimai dėl jų, panašu, buvo priimti mero aplinkos (visada pritariančiosios jam) rate. - Pakalbėkime ir apie kitas Druskininkų valdžios statybas. Prie pat Snow arenos štai kyla dar viena konkurencinė
rakštis privačiam verslui pasak R.Malinausko, superinis ekonominės klasės viešbutis. Į kritiką dėl valdžios noro turėti savo viešbučius ir verslininkauti R.Malinauskas neseniai vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje bandė aiškinti, esą visą laiką sakiau ir sakysiu, kad mes padėti objektui susikurti turime, bet išgyventi tas objektas turi pats. Bet vien iš slidinėjimo niekada neuždirbsi tiek, kad tai atsipirktų, gali uždirbti tik aplinkui besikuriančios paslaugos maitinimas, apgyvendinimas, kartingai, šmartingai ir dar visokie kitokie dalykai, - štai tokiais argumentais prabilo R.Malinauskas, atsakinėdamas į kritiką, kaip savivaldybei 100 proc. priklausanti įmonė gali daryti konkurenciją privačiam verslui. Praėjusią savaitę savo feisbuke R.Malinauskas net ir nuotraukų prisidėjo, kaip gaspadorius apžiūrinėjantis statomo naujo Snow arenos viešbučio kambarius. Kaip Jūs pakomentuotumėte tokią savivaldos, turinčios rūpintis tik viešosiomis paslaugomis, veiklos logiką?
- Kartą pabandęs, negali sustot Bent jau pripažino, kad snow arenos veikla negali būti nenuostolinga (nepriklausomai kas vadovauja: ar draugas, ar tarnas). Du viešbučiai net ir vandens parką traukia į rentabilumą. Taigi pasirinkimas menkas, reikia gelbėti didžiojo šaldytuvo titaniko funkcionavimą. Jeigu šaldytuvą būtų nupirkęs privatus investuotojas, situacija Druskininkams būtų geresnė, bet meras, panašu, šito labai nenorėjo, turi erdves baliams bet kuriuo paros ir metų laiku. Atspėkit, kur bus mero 60 -mečio balius? Situacijos Druskininkuose, matyt, nebesuvaldo ir Konkurencijos taryba, nuolaidžiauja, tuo labiau, kad ir privatus apgyvendinimo verslas tyli, nors akivaizdu, kad įstatyminiai pagrindai draudžia savivaldybėms verslauti apgyvendinimo, maitinimo paslaugų srityse, o turi rūpintis bendrais viešaisiais reikalais: švietimu, socialine, sveikatos apsauga, aplinkos, infrastruktūros tvarkymu ir priežiūra ir kt.
Druskonio inf.
Dar ne viskas pasakyta
Janina Šarkuvienė su vyru Juozu karališkoje aplinkoje
Su sūnumis Mindaugu ir Laimonu
Joninių proga pagerbti Jonai ir Janinos, Druskininkų trečiojo amžiaus universiteto lankytojai (iš kairės):
Jonas Burokas, Janina Klimienė, Janina Šarkuvienė, Janina Žibūdienė ir Jonas Valskys
Izabelė ŪSIENĖ
Visi esame Kelyje, kurio algoritmas identiškas. Gimstame, gyvename, mirštame. Jeigu gimimą dar lemia aplinkybės, tai mirtis vis tiek visada visus pasiima. Mirtis užbaigia fizinę egzistenciją. Bet nepajėgia atimti iš žmogaus dvasinių lobių, kuriuos paliko Išėjusysis ar Išėjusioji.
Jau praėjo mėnuo su trupučiu, kai šį pasaulį paliko šviesi, tauri asmenybė Janina Šarkuvienė tobula žmona, mylinti motina, močiutė, visuomenės veikėja, neužmirštama bičiulė. Liko prisiminimų šviesa. Žinoma, ir mums Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams. Ypač šios bendruomenės senbuviams. Kurį ar kurią bepakalbintume, savo vaizduotėje tuoj atgamintų jautrų prisiminimą. Bet šįkart pakalbinau tris moteris: Janiną Klimienę, Janiną Žibūdienę ir artimą giminaitę dukterėčią Dianą Griniūtę.
Beje, visos trys Janinos kažkuo ,,giminiškos. Visų pirma tuo, kad pirmiausia skuba dalytis, būti veikloje, džiaugtis mūsų ypatingo, sakyčiau, likutinio gyvenimo akimirkomis. Janina Klimienė artimiau bendravo su Janina Šarkuviene. Ji paliudijo: ,,Mus jungė meilė gėlėms, dailei, namų puošybai ir, žinoma, tuo, kas moterims labai svarbu, darbužių puošybai savo išmone. Abi stengėmės siekti elegancijos, valdyti savo nuotaikas, neleisti skleisti liūdesio ar kitų negatyvų. Norėjome būti pastebimos, regimos, reikalingos, mokėmės būti gerai nusiteikusios. Manau, Janina skleidė tą ypatingą moteriškumo grožį, kurį moka sukurti savomis rankomis. Mums patiko dovanoti, būti per Velykas Velykėmis.
Janina Žibūdienė, be kurios neapsieina nė vienas sportinis ar kultūrinis renginys, beje, visada mus dar nustebina neragautu pyragu. Sakykime, iš burokėlių pagamintu. Visiems. Paprašyta įvardyti šviesų prisiminimą, ji pabrėžė Janinos Šarkuvienės dosnumą: ,,Dalytis su kitais jai buvo tiesiog gyvenimo reikmė. Mokėjo surasti žmogų, kuriam kažko reikia. Ir tuoj išspręsti problemą. Matėme Ją visuose renginiuose, ieškančią progos, ką paremti materialine ar dvasine
prasme.
Mūsų trys Janinos. Tuoj pasigendame, jei kuri ilgiau nesirodo.
O Svarbiausioji jau žvelgia į mus iš Anapus. Ji žengė gyvenimo keliu, ilgai nesvarstydama apie save - mokėjo dovanoti kitiems, įžvalgia akimi matydama, širdimi jausdama, ko ir kiek reikia stokojantiems. Mes Ją tokią pažįstame - laimingą, džiugią, skubančią veikloje su meile ir pasiaukojimu. Esame dėkingi ir įsipareigoję mintyse būti Kelyje, pavyzdžiu laikydami taurią Janinos Šarkuvienės egzistenciją. Ji buvo Žmona, Motina, Močiutė. Globėja, svarbi visuomenės asmenybė. Tebūnie Jos sielos kelionė nutvieksta gerų darbų šviesos.
Jos artima giminaitė Diana Griniūtė skyrė laiko pokalbiui. Nepaisydama rūpesčių, skausmo.
,,Nuo penkerių metų taigi 50 m. Jiedu su vyru Juozu buvo mano Krikšto tėvai. Prisiėmė krikščionišką pareigą rūpintis manimi. Buvau jiems kaip dukra, o jie man kaip tėvai. Ji palaikė mano norą šviestis, džiaugėsi, kad rinkausi tokią specialybę - dailės terapiją, kaip galimybę padėti žmonėms. Mano širdyje ji paliko daug šviesos, gerumo priimdama sprendimus remiuosi į juos. Mane žavėjo Jos gebėjimas priimti svečius. Per Jonines suburdavo šeimą, gimines. Pridarydavo stebuklų. Paparčio ieškojimas kiekvienam buvo atradimo sėkme palytėtas. Laukdavome kvietimų. Ji laikė šeimos branduolį. Ji kaip mūsų visų mama, laimės talismanas. Dosni, gera, palaikanti - Ji vertino kiekvieno mūsų pasirinkimą. Janinai kartu su vyru Juozu išvykus gyventi į Druskininkus, turėjome gražią tradiciją kartu trise susitikti ir lankytis Vilniuje vyksiančioje Kaziuko mugėje. Neišdils iš atminties, kaip ji vakare sėsdavo prie siuvimo mašinos ir pasiūdavo patalynę medžiagas rinkdavosi pati ir tas, kurių raštai gražūs, su margaspalviais drugeliais. Mūsų rankose Jos pasiūti dekoruoti maišeliai. Mane apimdavo nuostaba iš kur ji semiasi tiek energijos, tiek galėjimo veikti. Buvo kaip šeimos nematomas, bet esamas medis. Savo darbštumu abu su vyru kūrė namus, atvirus visiems. Ji kaip mama buvo ne tik savo dviem sūnums Mindaugui ir Laimonui, bet seserims ir broliams Janina vyriausia šeimoje, bei dukterėčioms - išmokome skaniai gaminti, siūti, megzti, kurti ir rūpintis kitais. 2017 m. per šeimos šventę Janinai, kaip visapusiškai idealiai moteriai, buvo suteiktas šeimos karalienės titulas. Šventėme Lenkijoje, dvare, kur buvo įsigalėjusi teminė paslauga netgi su karališkais drabužiais. Mane lietė Jos aukso vertės patarimai, išnarpliotos istorijos, žavėjo estetiškas maisto pateikimas. Dėkinga už daugelį dalykų, kurių ir ,,į jaučio odą nesurašytum. Už aktyvų sportą ir įsitraukimą į visuomeninę veiklą. Buvo tikra trijų ,,rūmų ponia. Turiu omeny darbą Vilniaus ,,baltuosiuose rūmuose - prezidentūroje, Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto erdvę ir, žinoma, Grūto kaimo ,,rūmuose.
Tas ypatingas noras padėti kitiems - tai švelnus rūpestis kitais - vos ne kaip šeimos nariais. Šią savybę ji paveldėjo iš savo tėvelių, o dabar paveldėjome ir mes. Per visas šventes visus apdovanodavo. Skubėjo padėti visiems, kas jausdavo reikmę. Rūpėjo šeima, giminės, kaimynai. Vilniaus daugiabučio kaimynai.
Senai močiutei, prie kasos stovinčiai, kai trūksta kelių eurų, vienišai mamai, likusiai vienai su vaikeliu ant rankų, pradedančiai jaunai menininkei. Visi šeimoje jautėme saugumą dėl to, kad Ji yra. Liko Gyvas posakis ,,Janytė taip darė. Gėlės, mezgimas, kulinarija perėję į vaikų ir giminės moterų rankas ir širdį. Prisiminimai, netgi įpročių tęsinys, tarytum Jos gyvasties tęstinumas. Išėjo tik fizinis kūnas. Šviesus liūdesys su dideliu dėkingumu glosto liūdesį ir ramina. Janina nuo jaunystės mėgo piešti, kurti ir šį talentą pradėjo labiau puoselėti jau gyvendama Grūte prieš kelerius metus pradėjo lankyti dailės būrelį Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokykloje. Ją tapyti ir kurti labai įkvėpė dailės mokytoja, o visi šeimyniškiai su nuostaba ir susižavėjimu įvertino Janytės tapybos darbus, kurie buvo pristatyti per Josios šių metų gimtadienį vasario mėnesį. Vienas iš Jos darbų net patekęs į jaunų menininkų išleistą 2025 metų kalendorių Hütte Žiogeliai 2025. Todėl ir mano dailės terapijos magistro studijų pasirinkimas buvo labai pamalonintas Janinos pritarimo. Siekė, kad studijuočiau būtent dailės terapiją, kaip pagalbą sužeistai sielai.
Mane veikė Jos gyvenimo vertybės: teisingumo ir atjautos patarimai vedė į pozityvius potyrius, sprendimus. Rūpinkis ne tik savimi buvo jos gyvenimo credo. Ji sugebėjo būti paprasta moteris, besidarbuojanti savo gėlynuose, virtuvėje, valstietė, triūsianti sode. O prie Vienos valso - žavi ir elegantiška karalienė.
Vilniuje vykdavo labdaros Vienos pokylis rotušėje, kurio metu kartu su vyru aukojo tiems, kam labai reikia. Dalyvavo ir organizavo Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo, skirto kaimo mokyklų ir vaikų globos namų vaikams, paramą ir renginius. Katu su moterimis Soroptimistėmis ir ,,Šiltų širdžių klubu padėjo talentingam jaunimui. Ji buvo elegantiška ir šiuolaikiška. Ėjo kartu su laikmečiu. Savo veikloje trokštu surasti tokį ryšį su šeima, turėti traukos galią. Išlaikyti vidinę šviesą ir pozityvumą. Pagarbų bendravimą su žmonėmis, nepaisant kiekvieno statuso ar amžiaus. Siekti tokios abipusės darnos vyro ir žmonos santykiuose. Tai abipusis ryšys, meilė ir pagarba, palaikant vyro siekimus. To paties sulaukti iš jo. Pokalbio pabaigoje į klausimą, kas Janinai buvo Trečiojo amžiaus universiteto veikla: įpareigojimas, būtinybė ar kas kita, atsakė aiškiai ir nedviprasmiškai: veikla, žmonės, žinių troškimas.
Bendravimas su žmonėmis. Jai rūpėjo neužsidaryti savo sodyboje ir ieškoti bendraminčių. Ji labai įsitraukė į universiteto veiklą, domėjosi, kuo gyvena jį lankantys žmonės, kūrė pozityvią, šventišką ir palaikančią atmosferą daug pasakodavo, kur dabar važiuoja, kokias paskaitas klausė ir kokių dar laukia. Paskaitos dažniausiai apie sveikatą, tai ją domino nuo jaunystės sveikas gyvenimo būdas buvo puoselėjamas abiejų su vyru Juozu. Šita sodyba alsuoja istorija: dar būdami jauni pradėjo puoselėti ir gražinti tėvų palikimą. Čia nėra kičo, daug natūros. Abu jie vienas kitą gavo iš Likimo rankų gerų rankų.
Pasakojimas liejosi spontaniškai, tarytum skubant išsakyti viską, ką Diana patyrė šiuose namuose. Kaip skaidraus šaltinio vanduo, nuplaunantis netekties skausmą.
Buvau klausytoja. Besąlygiškai tikinti šios moters žodžiais, kurie sušildo, paguodžia, atgaivina prisiminimų šviesą. Ją patyrėme dauguma DTAU lankytojų.
Vien giedrios mintys praeities su jumis beliks
Gimnazistės prisiminimai apie Druskininkus I946-1953 metais
Dėkojame žinomai Varėnos krašto kultūros puoselėtojai, mokytojai Vandai Gudelionytei-Mockevičienei, Druskininkų vidurinės mokyklos 4-os laidos abiturientei, už įdomius prisiminimus, įtaigiai liudijančius apie atmosferą Druskininkuose 1946-1953 metais.
Tęsinys. Pradžia Nr. 5.
Vanda GudelionytėMockevičienė
Vanda GUDELIONYTĖ MOCKEVIČIENĖ
Sabina man papasakojo apie tą baisią Gardine naktį, kaip jos akyse žuvo mylimas vyras, lenkų karininkas, per pirmą karo dieną. Ji verkdavo, ir man ašaros byrėdavo. Ji pačion gražiausion vestuvinėn nosinaitėn prie širdies nešiodavos savo mylimo vyro kūno gabalėlį. Sabiną buvo įsimylėjęs ir toks sulenkėjęs bernas iš Baltašiškės kaimo. Bet turėjo tokių bėdų, labai pykdavo, net akmenimis apmėtydavo, jei jį pašaukdavo: Pan Juzek, žiūrėk, Baltašiškė dega. Vaikėzai jį tiesiog persekiodavo. Girdėjau, kad Sabina visgi ištekėjo už jo, atleido ir seserims jų paklydimus, vienos kitom padėjo nelengvą to laikotarpio gyvenimą vargti.
Kitais mokslo metais mums su broliu Vytu kambarį pasamdė visai arti Druskonio ežero, prie gatvės, kuri vedė į traukinių stotį. Tuo metu ją vadino Kirovo gatve. Šeimininkas Poznėkas, kilęs iš Panaros kaimo, bet buvo aršus lenkas, net vaizduojantis, kad nemoka lietuviškai šnekėti. Jo žmona, kilusi nuo Marcinkonių, šoko pagal vyro dūdelę. Vaikų jie neturėjo, bet augino šeimininkės sesers dukterį Stasiūnį (Stasytį). Stasytės mama buvo mirus, o jos kitą jaunesnę seserį augino kita teta, mūs šeimininkės sesuo. Bet keisčiausia, Stasiūnė labai su akcentu kalbėjo lietuviškai, o jos sesuo visai lenkiškai nekalbėjo, jos tuo paauglystės laikotarpiu ir nebendravo, nes viena buvo lietuvaitė, kita lenkaitė. Pan Pozniak, kap save vadino šeimininkas, buvo invalidas, mažai vaikščiojo, vienos kojos nevaldė, buvo labai piktas, keiksmažodis Psia krev beveik nenudžiūdavo nuo jo lūpų. Čia išgyvenau gal trejus mokslo metus. Šeimininkė buvo labai gera, jautri, skaniai valgyti padarydavo. Ir mano mamai, kai ji gulėjo ligoninėje, nunešdavau šeimininkės išvirtos sriubos ar košės. Ji mokėjo be pykčių bendrauti su vyru, jį nuraminti, ir mus pamokydavo, kaip su sergančiu žmogum elgtis. Jų šitan turbūt nuosavan naman buvo trys butai. Šeimininkai turėjo du kambarius, erdvų prieškambarį ir verandą į gatvės pusę. Kitan galan gyveno vienišas vyras. Pasakojo, kad jis prieškary Druskininkuose turėjo banką kiton gatvės pusėn, jau dabar nacionalizuotą, dar iš kiemo pusės buvo vienas butukas. Čia gyveno dvi ar trys moterys, labai paslaptingos, su niekuo nebendravo. Tai va, kaip buvo. Atėjo pas šeimininkus kažkas iš valdžios ir pareikalavo, kad apgyvendintų merginą vardu Tuska. Šeimininkas labai pyko, labai keikės, bet nieko negalėjo padaryti. Nebuvo kur tai Tuskai miegot, tai liepė su manimi, vienoj lovoj. Taip ir buvo. Bjauri buvo mergina. Mėgo visus išjuokti, apie save nieko nepasakodavo, net nežinojau jos pavardės ir iš kur kilus, bet paaiškėjo, kad čia ji apgyvendinta su tikslu sekti tas moteris ir bankininką. Lindo jo butan, piršosi jam, meilindavos, bet tas tik šypsojos, nudavė, kad nesupranta nei lietuviškai, nei rusiškai. O mūs šeimininkų prieškambario siena jungės su tų paslaptingų moterų butu. Tuska vakarais eidavo čia pasėdėti, ramiai knygos paskaityti, bet iš tikrųjų pasiklausyti, ką jos kalba. Po kelių mėnesių naktį šitan butan įsiveržė KGB-istai ir išsivežė tas moteris. Ir Tuska, ačiū Dievui, išsikraustė.
Dar vienus mokslo metus gyvenau pas rusį toje pačioje gatvėje, buvusių šeimininkų kaimynystėn. Čia gyvenom trys mergaitės, visos linksmos. Šeimininkė, kaip ji pasakojo ir kiek mes supratom, buvo caro laikų generolo žmona. Vyrą komunistai sušaudė, o karo metu ji su dukra kažkaip atsirado Druskininkuose. Dukra save laikė baltaruse, matyt, tėvas buvo baltarusis. Ji mane išmokino baltarusišką dainelę Bulba. Ten yra toks posmelis: Garni garni, bulbu spieči, u tarbačku dy na plieči, adzyn lapec drugi bot, a ja šliakcec dali Bog. Ji paskui labai bijojos, kad aš šitos dainos niekur nedainuočiau, nes yra žodis bog. Senoji šeimininkė arbatą virė samovaran. Labai mėgo burti iš kortų. Ir mane pamokino, bet reikia ką išmokai - neapleisti, jau dabar gal ir nemokėčiau spėlioti iš kortų savo ar draugių ateities. Būdavo senoji klausos gavarilkos (radijo taško). Kai transliuodavo futbolų, sakydavo, kad valdžia labai nervuotai kalba, gal bus permaina. Laukė senoji caro laikų generolo žmona tų permainų, bet komunistų letena nedavė žmonėms laisvai gyventi - prievartos, kalėjimai ir visokios kitokios nesąmonės. Paskutiniais mokslo metais 1952 m. gyvenau pas mamos pusbrolį Juzekų. Jis jau buvo vedęs, bet kol kas gyveno be šeimos. Irgi buvo. Jau ir vakaras, ir naktis, o Juozo kaip nėra, taip nėra. Aš jau pergyvenu, kas jam atsitiko, visokios mintys galvon lenda. Parėjo prieš rytą, apsikabino mane ir verkė, verkė. Paskui prasitarė: Aš jiems nieko nesakysiu, nieko nesakysiu...
Tais pačiais mokslo metais ir brolis Vytas su žmona Janina persikėlė gyventi į Druskininkus, tai aš pas juos ir apsigyvenau. Gavo dviejų kambarių ir virtuvės butą dabartinėn Čiurlionio gatvėn netoli ežero, bet pagyvenom gal tik dvi savaites, pasirodo, tas pats butas paskirtas ir kitam žmogui, ukrainiečiui su keturių žmonių šeima. Susitarė, nesipyko, pasidalino kambariais, bendra virtuve. Po kelių mėnesių broliui buvo paskirtas kitas butas ir mes persikraustėme. Tai buvo 1953 m. pavasaris. Aš baigiau Druskininkų vidurinę mokyklą ir jau Druskininkus tik retkarčiais aplankydavau.
1952 m. Druskininkų vidurinės mokyklos šokėjos atlieka mokytojos Irenos Stravinskienės sukurtą šokį Siuntė mane motynėlė. Iš kairės: Danutė Liaukevičiūtė, Julija Treigytė, Vanda Gudelionytė, Elvyra Jakubauskaitė
