Labai svarbi patirtis: į Ispaniją R.Malinauskas išsiruošė
toli gražu ne vienas
Pietų Lietuvos savivaldybių delegacija saulėtoje Ispanijoje R.Malinausko darbotvarkėje buvo nurodytas tik žodis komandiruotė
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje nuskambėjo Pietų Lietuvos savivaldybių vadovų kolektyvinė išvyka į saulėtąją Ispaniją. Keliant klausimą dėl politikų pasivažinėjimų į turistinius kraštus naudos, žurnalistai domėjosi, kiek mokesčių mokėtojams atsiėjo rugsėjo 11-15 dienomis vykusi valdininkų grupės kelionė į Andalūzijos regioną. Paaiškėjo, kad R.Malinauskas į Ispaniją išsiruošė ne vienas: su juo kartu keliavo ir R.Malinausko bendražygė, savivaldybės administracijos direktorė V.Jurgelevičienė bei Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Gaidžiūnaitė.
Pažindinosi su hubais
Dzūkijos savivaldybių vadovai Ispanijoje semiasi verslumo patirties, - praėjusią savaitę pranešė šalies žiniasklaida, dalindamasi informacija apie Dzūkijos regiono savivaldybių vadovų ir atstovų viešnagę Andalūzijos regione, Ispanijoje, kur jie pažindinosi su ten veikiančiais bendradarbystės centrais, vadinamaisiais hubais, ir jų veiklomis.
Pranešta, kad penkių dienų komandiruotės metu delegacija iš penkių Dzūkijos savivaldybių aplankė maždaug šešis tokius centrus.
Šią komandiruotę organizavusios Alytaus regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Butrimaitė žurnalistams aiškino, kad į Ispaniją buvo išvykę tarybos kolegijos ir darbo grupės nariai, savivaldybių atstovai. Iš viso -13 asmenų. Tarp jų Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Alytaus rajono vicemeras Aurimas Truncė.
Šios komandiruotės tikslas verslumo skatinimas ir bendradarbystės verslo centrų, vadinamųjų hub’ų, aplankymas. Užsienio šalyse tokie centrai yra labai pažengę, o Lietuvoje visiška naujovė. Planuojame juos kurti savo regiono savivaldybėse, o kad jų veikla nesidubliuotų tarpusavyje, norime atrasti skirtingas specializacijas. Mums tikrai trūksta žinių apie tai, todėl ir vykstame į komandiruotę, - taip į klausimą dėl valdininkų kelionės prasmės aiškino J. Butrimaitė.
Alytaus regiono plėtros tarybos kolegijos nariams, šiuo atveju savivaldybių merams, bei plėtros tarybos administracijos direktorei komandiruotė Ispanijoje buvo finansuojama iš Alytaus regiono plėtros tarybos biudžeto, visi kiti vyko savivaldybių lėšomis.
Nesivargino detalizuoti, kur konkrečiai vyksta
Labai svarbi patirtis: Alytaus regiono merai savaitei išvyko lankyti hub’ų saulėtoje Ispanijoje, - apie R.Malinausko ir jo kolegų kelionę rašė ir naujienų portalas 15min.lt. Žurnalistai domėjosi, kiek mokesčių mokėtojams kainavo ši Alytaus regiono savivaldybių vadovų itin svarbi komandiruotė, ir ką politikai ten veikė.
Žiniasklaidos atstovai pastebėjo, kad nė vienas merų savivaldybių skelbiamose darbotvarkėse nenurodė, kad išvyksta į komandiruotę Ispanijoje, ten buvo rašoma tik - tarnybinė komandiruotė arba komandiruotė. R.Malinausko darbotvarkėje taip pat švietė tik vienas žodis komandiruotė, nesivarginant mokesčių mokėtojus konkrečiai informuoti, kur ir kokiu tikslu išvažiavo jų išlaikomas politikas.
Šią itin svarbią komandiruotę, trukusią nuo rugsėjo 11 iki 15 dienos, organizavo Alytaus regiono plėtros taryba institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą Alytaus regione.
Alytaus regiono plėtros tarybos administracijos vadovė J.Butrimaitė žurnalistams aiškino, kad į komandiruotę Ispanijos pietuose esančiame Andalūzijos regione vyko ne tik merai, bet ir Alytaus miesto bei Druskininkų savivaldybių administracijų direktoriai.
Kai gausi valdininkų delegacija grįžo namo ir viešumoje pasirodė jų kelionės nuotraukos, paaiškėjo, kad su R.Malinausku į saulėtąją Ispaniją keliavo ne tik savivaldybės administracijai vadovaujanti V.Jurgelevičienė, bet ir savivaldybės administracijos investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja L.Gaidžiūnaitė.
Pasak kartu su Pietų Lietuvos savivaldybininkais keliavusios J.Butrimaitės, ši patirtis yra labai svarbi, kadangi Alytaus regiono savivaldybės 2023-2030 metais planuoja steigti verslo skatinimo funkcinę zoną regione ir kiekvienoje savivaldybėje kurti tokius hub’us kaip Ispanijoje. ( ) Įrengti tam tinkamas patalpas, aprūpinti reikiama įranga ir šių centrų teikiamų paslaugų pagalba didinti verslumo ugdymą ir skatinti kurti bei plėsti verslą regione, - žurnalistams štai taip aiškino J.Butrimaitė. Tiesa, žurnalistų kalbinta dar kelionės metu, ji nenurodė, kuriuose Andalūzijos miestuose vieši delegacija ir prašė palaukti komandiruotės pabaigos, kad pateiktų detalią informaciją.
Pasak Alytaus regiono plėtros tarybos administracijos vadovės, susitikimai ir vizitai Ispanijoje buvo suplanuoti visas dienas. Formaliai tai buvo kvalifikacijos kėlimas, ir šią paslaugą Alytaus regiono plėtros taryba pirko už viešus pinigus.
Alytaus regiono merų ir kitų vadovų kelionė į Ispaniją atsiėjo beveik 15 tūkst. eurų, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos dokumentai.
Už minėtą sumą apmokėta gyvenamojo ploto nuoma, transporto pervežimo išlaidos Ispanijoje, su išvykimu susijusių dokumentų tvarkymas, programos parengimas, vertėjo paslauga ir kitos išlaidos. Ši paslauga buvo pirkta viešojo pirkimo būdu iš viešosios įstaigos Lietuvos savivaldybių asociacijos mokymo ir konsultavimo centras.
Realiai komandiruotė turėjo atsieiti daugiau nei 15 tūkst. eurų, kadangi kitų delegacijos narių išlaidas apmokėjo jas delegavusios institucijos savivaldybės.
Kiek kainavo komandiruotė
Kaip jau minėta, viešai aiškinama, jog Pietų Lietuvos savivaldybių merų komandiruotė Ispanijoje buvo finansuojama iš Alytaus regiono plėtros tarybos biudžeto: jų kelionė į saulėtąją Viduržemio jūros valstybę kainavo beveik 15 tūkst. eurų. Tačiau tai tie patys mokesčių mokėtojų pinigai, tarp jų ir druskininkiečių, todėl merų dangstymas, esą asmeniškai jiems kelionę dengė plėtros tarybos biudžetas, reiškia ne ką kita, o tuos pačius mūsų - mokesčių mokėtojų pinigus. Druskininkų savivaldybės taryba dar 2020 m. buvo priėmusi sprendimą Dėl Alytaus regiono plėtros tarybos steigimo, kuriuo buvo perduotas 2 tūkst. Eur dydžio stojamasis įnašas Alytaus regiono plėtros tarybai. Jos nuostatuose tiesiai šviesiai pasakyta, kad minėtos plėtros tarybos dalyviai, t.y. penkios Pietų Lietuvos savivaldybės, kasmet šiai institucijai moka nario mokesčius. Kaip matyti iš Alytaus regiono plėtros tarybos 2022 m. veiklos ataskaitos, šis viešasis juridinis asmuo be valstybės biudžeto asignavimų pernai gavo ir 50 tūkst. Eur Tarybos dalyvių (regiono savivaldybių) lėšų. Padalijus iš 5, gaunasi, kad kiekviena savivaldybė, taip pat ir Druskininkų, iš savo biudžeto merus į Ispaniją vežusiai tarybai pernai pervedė po 10 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
Druskonis domėjosi, kiek savivaldybės biudžetui atsiėjo ir dviejų R.Malinausko bendrakeleivių savivaldybės administracijos direktorės V.Jurgelevičienės bei investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos L.Gaidžiūnaitės išvyka į saulėtąją Ispaniją. Kiek savivaldybės biudžetui kainavo V.Jurgelevičienės ir L.Gaidžiūnaitės kelionė į Ispaniją rugsėjo 11-15 d. skrydžio bilietai, viešbutis, pervežimo paslaugos Ispanijoje ir kt.? Prašome nurodyti sumas atskirai už kiekvieną paslaugą. Kokio dydžio komandiruotpinigiai buvo išmokėti minėtoms savivaldybės administracijos atstovėms? - šie klausimai šią savaitę buvo nusiųsti savivaldybės administracijai.
Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės ir Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos komandiruotės (kvalifikacijos kėlimo) išlaidos sudarė 2 tūkst.914 Eur ir buvo apmokėtos savivaldybės biudžeto lėšomis. Dienpinigiai apskaičiuoti ir išmokėti vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo, - nurodė vietos valdžia, atsakinėdama į klausimus dėl konkrečių sumų.
Žiniasklaidos susidomėjimas merų ir jų aplinkos išvyka į Ispaniją, atrodo, keliautojams nelabai patiko. Nors R.Malinausko feisbukas paprastai transliuoja kiekvieną jo kryptelėjimą, kelionės į saulėtą kraštą įspūdžiais pastarasis kažkodėl su savo mylėtojais nesidalino. Jei ne žurnalistai, panašu, bendruomenė būtų taip ir nesužinojusi apie šviežią gerosios patirties sėmimąsi saulėtame krašte.
Klausantis Alytaus regiono plėtros tarybos vadovės kalbų apie itin svarbią komandiruotę ir ispaniškus verslumo skatinimo hubus, ne vienas, panašu, kraipė galvą. O ką tokiu atveju veikia iš savivaldybės biudžeto išlaikomas ir dosniai išlaikomas Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, kurio vienas iš skambiai deklaruojamų užsiėmimų lyg ir yra verslo skatinimas?
Druskonio inf.
Vandens parko ataskaitoje už 2022 m. direktoriaus algos
nesužinosite pateikė tik bendrą jo ir pavaduotojų darbo
užmokestį
Savivaldybei priklausančios bendrovės UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua direktoriaus metinis darbo užmokestis, kuris ankstesniais metais bendrovės finansinėse ataskaitose būdavo išskirtas atskira eilute ir viešinamas šalia jo pavaduotojų algų, nuo šiol bendruomenei jau nebeprieinamas: savivaldybės įmonė dokumentuose už 2022 m. skelbia tik bendrą visų trijų vadovaujančių administracijos darbuotojų direktoriaus, jo pavaduotojo ir pavaduotojos darbo užmokestį. Palyginus jiems praėjusiais metais priskaičiuotas algas su 2021 m., matyti, kad šios trijulės bendras darbo užmokestis pernai išaugo beveik 50-čia procentų: nuo 116 tūkst. eur iki 169 tūkst.eur per metus. Klausimas, tik ar po lygiai, ir kuriam vis tik buvo atriekta didžiausia dalis? Ir dar už kokius čia titaniškus nuopelnus? Ar tik ne už besąlygišką aukojimąsi, ant savo galvos perimant nuostolingai dirbusią Snow areną?
Kiek per metus užaugo vadovų algos
Akvaparko direktoriaus algos turbūt gali pavydėti visi Druskininkai, išskyrus gal tik R.Malinauską (kaip skelbiama, R.Malinausko vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2023 m. II ketv. siekė 4 tūkst.
392 eur). Iki praėjusių metų savivaldybei priklausančio akvaparko direktoriaus alga būdavo skelbiama metinėse bendrovės ataskaitose. Kaip atskleidė bendrovės finansinės ataskaitos už 2021
m., vandens parko vadovas užpraeitais metais gaudavo panašiai kaip ir R.Malinauskas: akvaparko direktoriui priskaitytas darbo užmokestis 2021 m. siekė 52 tūkst. 904 eur, arba vidutiniškai - 4 tūkst. 409 eur per mėnesį.
Kiek savivaldybės bendrovės direktorius gavo pernai, bendruomenė šios informacijos viešai jau nebegali gauti: įmonės dokumentai už 2022 m. atskleidžia tik bendrą visų trijų vadovaujančių administracijos darbuotojų direktoriaus, jo pavaduotojo ir pavaduotojos darbo užmokestį. Jeigu palygintume jų pernykštes algas su 2021 m., matyti, kad šios trijulės bendras priskaičiuotas darbo užmokestis 2022
m. išaugo net 46-iais procentais: nuo 116 tūkst. eur iki 169 tūkst.
eur per metus. Iš šios sumos 14 tūkst. eur sudarė priedai ir premijos, o 11 tūkst. eur išmokos kodiniu pavadinimu kita.
Jeigu ši trijulė dalintųsi visą sumą po lygiai, kas, žinoma, nerealu, išeitų, kad pernai per mėnesį kiekvienas iš jų būtų gavęs maždaug po 4 tūkst.700 eur priskaičiuotą darbo užmokestį. Kadangi, aišku, taip nėra, ir iš ankstesnių metų ataskaitų yra žinoma, kad akvaparko direktoriaus alga ant popieriaus būdavo daugiau kaip 50 proc. didesnė už jo pavaduotojų darbo užmokesčius, galima prognozuoti, kad vandens
parko direktoriaus priskaičiuota alga pernai metais galėjo vidutiniškai siekti ir apie 7 tūkst. eur per mėnesį. Kokie direktoriaus darbo užmokesčio skaičiai 2022 m. buvo iš tikrųjų, Druskonis šią savaitę paklausė paties akvaparko vadovo, nusiuntęs klausimus el.paštu info@aquapark.lt: Kodėl 2022 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nenurodėte, koks konkrečiai darbo užmokestis buvo priskaitytas bendrovės direktoriui, nors tą pagal galiojančius teisės aktus skelbdavote ankstesniais metais? Prašome pateikti informaciją, koks konkrečiai darbo užmokestis buvo priskaitytas UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua direktoriui 2022 metais, taip pat kokio dydžio jam pernai buvo išmokėti priedai ir premijos. Deja, atsakymo iš savivaldybei priklausančios bendrovės direktoriaus E.Antanaičio taip ir nesulaukėme.
Klausimas už kokius čia titaniškus nuopelnus pernai šitaip pakilo akvaparko vadovybės algos? Ar tik ne už besąlygišką aukojimąsi, ant savo galvos perimant nuostolingai dirbusią Snow areną?
Koks vis dėlto rezultatas?
Remiantis 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, savivaldybei priklausantis akvaparkas užpraeitus metus baigė su 350 tūkst. eur nuostoliu. Vertinant bendrovės vykdomos veiklos segmentus (vandens parkas, viešbučiai,
gydykla, Snow arena), matyti, kad didžiausias akmuo po kaklu bendrovei 2021 m. buvo slidinėjimo trasos: užpernai Snow arena atnešė daugiau kaip pusės milijono eurų nuostolį minusas siekė net 586 tūkst. eur.
Snow arenos, liaudyje vadinamos Malinausko unoru, finansiniai rezultatai visuomet buvo laikomi lyg už devynių užraktų. Apie čia augusius nuostolius bendruomenė sužinojo tik 2019 m. pavasarį, kai iš savivaldybei priklausančio Snow arenos pastato tuomet pasitraukė debesį skolų turėjęs privatus operatorius R.Malinausko gero pažįstamo, alytiškio Andriaus Stasiukyno valdoma UAB Stamita. Akvaparko finansinės ataskaitos už 2019 m. atskleidė, kad Snow arena 2019 m. baigė su 284 tūkst. eur nuostoliu. 2020 m. Snow arenos nuostolis buvo beveik tris kartus didesnis: siekė beveik 800 tūkst. eurų. Užpernai Snow arena, kaip minėta, atnešė 586 tūkst. eurų nuostolį.
Pernai visos UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua finansiniam rezultatui reikšmingos įtakos turėjo du rodikliai, susiję su Snow arenos pirkimu: į veiklos sąnaudas 2022 m. buvo įtraukta 3,5 mln. eur teisių į Koncesijos sutartį likutinė vertė bei į kitos veiklos pajamas įskaičiuota 5,3 mln. eur kompensacija, kuri buvo gauta iš savivaldybės už akvaparko 2019 m. pirkinį Snow arenos verslo modelį, įsigytą iš slidinėjimo trasų po eilės metų nuostolingos veiklos iščiuožusio buvusio koncesininko UAB Stamita. Šios dvi sumos kaip reikiant pakoregavo bendrovės 2022 m. metinį rezultatą, kuris gavosi su dideliu pliusu 2,76 mln. eur grynuoju pelnu. Peržvelgus bendrovės pernykštį derlių pagal veiklos segmentus, dėmesys, žinoma, krenta į Snow arenos pusę, kur apskaitoje ir nutūpė minėti rodikliai. Druskonis akvaparko direktoriui E.Antanaičiui uždavė klausimą apie slidinėjimo trasų realų veiklos rezultatą praėjusiais metais, kokius bendrovė gavo skaičius tiesiogiai iš žiemos pramogų verslo? 2022 m. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodėte, jog pernai į apskaitą buvo įtraukta su Snow arenos pirkimu susiję rodikliai: į veiklos sąnaudas buvo įskaičiuota 3,5 mln. eur Koncesijos teisių vertė, o į pajamas 5,3 mln.eur kompensacija, kuri buvo gauta iš savivaldybės. Atmetus šiuos skaičius iš 2022 m. deklaruotų Snow arenos veiklos rodiklių, gaunasi, kad iš savo slidinėjimo veiklos Snow arena pernai, panašu, patyrė beveik 800 tūkst. eur nuostolį? Nesigailite, užsikrovę ant galvos šį Malinausko ambicija vadinamą objektą? - buvo nusiųstas klausimas el.paštu E.Antanaičiui. Atsakymo iš jo per dvi darbo dienas taip ir nesulaukėme.
Druskonio inf.
2022 m. bendrovės direktoriaus alga pasislėpė tarp pavaduotojų darbo užmokesčio
VYKSTA KARIŲ SAVANORIŲ PRATYBOS
Rugsėjo 2024 d. Alytaus, miesto, Druskininkų, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio, Lazdijų, Varėnos rajonų savivaldybėse vyksta pratybos Tvirtas skydas 1, kuriose Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai treniruosis planuoti ir vykdyti gynybos operacijas.
Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu: kariai judės pėsčiomis arba ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis bei sprogstamuosius užtaisus, specialiąsias priemones, dūminius paketus. Didžioji dalis užduočių bus vykdoma civilinėse teritorijose, kurių naudojimas karinių pratybų tikslais yra iš anksto suderintas su savivaldybių institucijomis ir jų savininkais. Pratybų organizatoriai užtikrina, kad pratybų metu bus laikomasi gamtos apsaugos taisyklių, teritorija po pratybų bus sutvarkyta. Prašome gyventojų išlikti ramiais ir supratingais.
Daugiau informacijos rinktinės facebook paskyroje - https://www.facebook.com/KASP1R
Kontaktai pasiteiravimui +370 706 83690.
Žemės sklypas tapo viso kaimo problema
Pranas Stankevičius prie išnuomoto žemės sklypo, kur piktžolės išbujojo iki žmogaus ūgio
Didžiasalio senbuvis Pranas Stankevičius apsisprendė iškelti viešumon išnuomoto 8 ha sklypo, kuriame piktžolės išbujojo, bėdas, nes su nuomininku nesutarė, be to, savivaldybės pareigūnų pagalbos nesulaukė. Tuo tarpu į 83-ejų metų nuomotoją Praną kaimynai skersai žiūri tarsi jis būtų kaltas, kad iš jo pagal sutartį 5-eriems metams ūkininkui Valentui Streikui išnuomoto sklypo piktžolės, vėjui papūtus, gretimuose sklypuose užsisėja ir skraido aplinkui jų sėklos tarsi snaigės. Kai vėjas labiau papučia, tai tarsi rūkas iš užleistos piktžolėmis išnuomotos žemės pakyla, - pasakoja tvarkingas kaimo gyventojas P.Stankevičius. Juolab atskiri išnuomoti 3 ha ir 5 ha sklypai yra Didžiasalio kaimo ribose, mažesnis prie pat Prano namų, kitas tolėliau. Piktžolėmis iki žmogaus ūgio užleisti išnuomoti sklypai, esantys matomoje vietoje prie pat kelio, tai jau ne tik mano, bet ir viso kaimo problema, nuogąstauja P.Stankevičius. Dėl to jis kreipėsi į savivaldybės administraciją, kur per stiklo pertvarą iš valdininko išgirdo, kad tai ne jų reikalas, be to, jis patvirtino, jog dėl apleistų sklypų baudas tektų mokėti nuomotojui, o ne nuomininkui. Leipalingio seniūnijoje P. Stankevičių informavo, jog taip pat niekuo padėti negali.
3 ha ir 5 ha žemės sklypų, esančių Didžiasalio kaime, nuomos sutartį P.Stankevičius ir ūkininkas V.Streikus iš Kabelių sudarė praėjusių metų rudenį. Netrukus nuomininkas sklypą suarė ir pažadėjo, kad šiais metais ten sės pievą, skirtą gyvulių pašarui. Tuo viskas ir baigėsi, primena P. Stankevičius, taipogi turėjęs nemalonias patirtis ir su ankstesniais dviem šio savo žemės sklypo nuomininkais. Į tėvų sodybą Didžiasalyje ponas Pranas sugrįžo tapęs pensininku po darbinės patirties Druskininkuose, Nemuno ir Eglės sanatorijose.
Nuo praėjusio rudens nesulaukęs nei V.Streikaus įdirbio, nei nuomos mokesčio, Pranas nutarė nuomos sutartį, sudarytą 5-eriems metams, nutraukti su sąlyga, jog nuomininkas sutvarkys žemės sklypą, pašalindamas per vasarą išbujojusias piktžoles. Ūkininkas V.Streikus, Druskonio paklaustas, ar P.Stankevičiaus sklype ketina ką nors daryti, atsakė, jog tuos 8 ha Didžiasalyje dar šiemet išars skubos tvarka, jei nuomotojas turi tiek nemalonumų. Pavasarį šiuos plotus nuomininkas planavo užsėti pievų žole. Tad nutraukti sutarties dėl žemės sklypo nuomos jis neketino.
Ūkininkas V.Streikus, rugsėjo 20-osios rytą atsiuntęs traktorių į Didžiasalį nuomojamai žemei suarti, sulaukė P.Stankevičiaus pasipriešinimo. Nuomotojas neleido sklypo suarti ir pareikalavo žemės sklypo nuomos sutartį nutraukti, nes suradęs pareigingą nuomininką. Druskonio žiniomis, žemės sklypo nuomos sutartį nuspręsta nutraukti abipusiu sutarimu.
Druskonio inf.
Nugalėjo mūsų šienpjovių azartas
Šių metų rugpjūčio pabaigoje Druskonis, pasakodamas apie švendubrėnų sėkmę nacionaliniuose šienpjovių čempionatuose, užsiminė apie lenkų pakvietimą mūsiškiams dalyvauti tarptautiniame šienpjovių čempionate kaimyninės šalies Biebžos nacionaliniame parke, netoli nuo Augustavo. Į šį pakvietimą švendubrėnai atsiliepė, kartu su kitais lietuviais bei palaikymo būriu atstovaudami mūsų šaliai rugsėjo 9 d. įvykusiame Biebžos nacionaliniame parke jau 18-ame tarptautiniame pelkėtų lankų šienpjovių tradiciniais dalgiais čempionate Biebžos šienapjūtės. Atsiliepusi į kaimynų kvietimą dalyvauti čempionate komanda pavadinimu Švendubrėnai, sudaryta iš dviejų giminaičių Tado Suraučiaus ir jo svainio Antano Smaliuko, tarp daugiau nei 30-ies komandų iš Lenkijos, Lietuvos, Belgijos ir Olandijos tapo nugalėtojais, privalomą 50 m pievos plotą nušienavę ir greičiausiai (per 13 min. 04 sek.), ir kokybiškiausiai. Lenkijoje Švendubrėnai nugalėjo ir triskart Lietuvos čempionus - žemaičių komandą Dalgio broliai , kurie iškovojo antrąją vietą. Pjovėjų čempionate Biebžos nacionaliniame parke vienoje iš 4-ių Lietuvai atstovavusių komandų dalyvavo ir švendubrėnas Vytautas Povilauskas. Nors Biebžos nacionalinio parko pelkėtų lankų žemą ir išsausėjusią žolę, primenančią šieną, švendubrėnams buvo gerokai sudėtingiau šienauti nei, tarkim, Nemuno deltos pievose, tačiau čempionate lietuviai išsiskyrė savo darbo kokybe.
Besivaržant mūsiškių šienpjovių azartą skatino gausus palaikymo būrys, atvykęs iš Švendubrės ir kitų vietų. Fotografuojantys ir filmuojantys žurnalistai daug dėmesio skyrė mūsiškių vienodiems marškinėliams, kurių užrašas ragino saugoti nykstantį paukštį meldinę nendrinukę, moterų nusipintiems gyvų gėlių vainikams, dalyvių senovinei aprangai ir apavui. Į mūsiškių palapinę pasivaišinti, tarkim, skanaus Marinos Suraučienės pyrago, užsukdavo tiek organizatoriai, tiek vietiniai. Patirtų įspūdžių gausa neatsiejama nuo lenkų organizatorių svetingumo lietuvius aprūpinant nemokamu viešbučiu ir maitinimu, nuo įvairios koncertinės programos, nuo draugiško dėmesio. Netoli nuo sienos su Baltarusija esančiose Biebžos nacionalinio parko pelkėtose lankose, kur vyko čempionatas, visi jautėsi itin saugiai, nes budėjo greitoji medicinos pagalba, policija, pasieniečių malūnsparnis.
Turint galvoje švendubrėnų šienpjovių laimėjimus bei Raigardo slėnio pievų platybes, peršasi mintis, gal kada nors šienpjovių čempionatas įvyks ir mūsų lankose?
Druskonio inf.
Švendubrėnai tarptautiniame šienpjovių čempionate Biebžos nacionaliniame parke Lenkijoje
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com