R.Malinausko pavaldinė pasirinko perspektyvesnį merą?
Lina Gaidžiūnaitė
lrytas.lt. nuotr.
Šią savaitę žiniasklaida pranešė apie permainas Druskininkų mero, 58 metų R.Malinausko aplinkos būryje. Jį ruošiasi palikti Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Gaidžiūnaitė. Įdomu, kaip dabar jaučiasi R.Malinauskas? socialiniuose tinkluose juokavo komentatoriai, prieš dvi savaites pasirodžius pranešimui, jog Alytaus meras, 42 metų Nerijus Cesiulis savivaldybės tarybai ketina teikti trečiojo vicemero kandidatūrą, o šias pareigas turėtų užimti Druskininkų savivaldybėje dirbanti L.Gaidžiūnaitė. Šią savaitę, lapkričio 30 d., posėdžiavusi Alytaus miesto savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė jos kandidatūrai.
Ieškojo daugiau nei pusę metų
Alytaus miesto meras N.Cesiulis pasirinko trečią vicemero kandidatūrą: surado ne Alytuje,
bet Druskininkų savivaldybėje. Dzūkijos sostinės vadovas
Alytaus savivaldybės tarybai pateikė, o ši šią savaitę patvirtino trečiojo vicemero kandidatūrą. Šias pareigas užims iki šiol Druskininkų savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja dirbusi nepartinė, keturiasdešimtmetė Lina Gaidžiūnaitė.
R.Malinausko komandą paliekanti L.Gaidžiūnaitė nuo 2021 metų dirbo Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Druskininkų savivaldybėje, ji taip pat yra Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA valdybos narė.
Alytaus miesto meras N.Cesiulis Alytausgidas.lt portalui sakė, kad pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui ir panaikinus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybes, daugiau krūvio esą tenka vicemerams. Su dabartine kandidate teko bendrauti dirbant Alytaus regiono plėtros taryboje. Ji turi daug gerosios patirties ir privačiame versle, ir viešajame sektoriuje. Tikiu, kad jos patirtis padės mums artimiausioje ateityje dirbant su ateinančiomis investicijomis bei projektais, aiškino N.Cesiulis. Pasak jo, L.Gaidžiūnaitė yra nepartinė, nepriklausė jokiai partijai ar komitetui, o tai, kad ji ne alytiškė tai dar jos vienas privalumas, padėsiantis kitu kampu pažvelgti į Alytaus miesto trūkumus ir privalumus.
Tikrai norisi dar daugiau greičio, efektyvumo, racionalaus mąstymo, profesionalumo. Daugiau nei pusę metų ieškojau kandidato trečiai vicemero pozicijai. Esu patenkintas dabar turimais dviem. O su Lina man šiek tiek teko dirbti regiono plėtros taryboje, tam tikrose darbo grupėse. Manau - tai tinkamiausias kandidatas, - apie kandidatę į trečiojo Alytaus vicemero pareigas kalbėjo N.
Cesiulis.
Lina - švarus lapas
Apie permainas R.Malinausko aplinkoje bei Alytaus mero komandoje rašė ir naujienų portalas alytusplius.lt Anot N.Cesiulio, jam norėjosi į komandą įlieti kito mąstymo žmogų, turinčio didelę patirtį darbe su investiciniais projektais. Aš informavau Druskininkų merą, kad savo komandoje norime turėti šią specialistę. Visi nori išsaugoti gerus specialistus, tačiau manau, mes Linai pasiūlėme didesnius iššūkius, - sakė Alytaus meras. Įdomu tai, jog L. Gaidžiūnaitė nepriklauso nei politiniam komitetui, nei partijai. Dažnai rodo pirštais tai į vieną, tai į kitą poziciją, kad tai partinis žmogus, kad čia įvairūs partiniai atspalviai. Lina švarus lapas, kuris padės ir duos tam tikro postūmio. Čia įrodymas, kad ne tik partiniai žmonės gali dirbti, kad norime prisitraukti profesionalų, - teigė N. Cesiulis.
Druskininkų savivaldybėje Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos pareigas L. Gaidžiūnaitė ėjo beveik trejus metus. Taip pat L. Gaidžiūnaitė yra UAB Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro AQUA valdybos narė. Pasak portalo alytusplius.lt, karjerą ji pradėjo nuo administratorės VšĮ Verslininkų namai, po to dirbo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiąja specialiste, vėliau - skyriaus pavaduotoja ir laikinąja vedėja. Privačioje įmonėje dirbo projektų vadove, Aplinkos apsaugos agentūroje - atstove ryšiams su visuomene. Kandidatė į Alytaus vicemerus Vytauto Didžiojo universitete yra baigusi Politikos mokslų bakalauro ir magistro studijas.
Kelionė į Ispaniją
Kaip minėjo N.Cesiulis, jam su L.Gaidžiūnaite teko bendrauti dirbant Alytaus regiono plėtros taryboje, tačiau Alytaus mero keliai su R.Malinausko komandos nare, panašu, susikirto ne tik ten. Šįmet rugsėjo mėn. žiniasklaidoje nuskambėjo Pietų Lietuvos savivaldybių vadovų kolektyvinė išvyka į saulėtąją Ispaniją. Keliant klausimą dėl politikų pasivažinėjimų į turistinius kraštus naudos, žurnalistai domėjosi, kiek mokesčių mokėtojams atsiėjo tą mėnesį vykusi valdininkų grupės kelionė į Andalūzijos regioną. Tuomet ir paaiškėjo, kad R.Malinauskas į Ispaniją išsiruošė ne vienas: su juo kartu keliavo R.Malinausko bendražygė, savivaldybės administracijos direktorė V.Jurgelevičienė bei minėta Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja L.Gaidžiūnaitė. Į Ispaniją tuomet važiavo13 asmenų.Tarp jų ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, taip pat Lazdijų, Varėnos, Alytaus rajono vadovai.
Druskonis tuomet domėjosi, kiek savivaldybės biudžetui kainavo V.Jurgelevičienės ir L.Gaidžiūnaitės kelionė į Ispaniją rugsėjo 11-15 d. skrydžio bilietai, viešbutis, pervežimo paslaugos Ispanijoje ir kt. kokia biudžeto suma buvo paklota už kiekvieną atskirai? Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės ir Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos komandiruotės (kvalifikacijos kėlimo) išlaidos sudarė 2 tūkst.914 Eur ir buvo apmokėtos savivaldybės biudžeto lėšomis. Dienpinigiai apskaičiuoti ir išmokėti vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo, - taip tuomet atsakė vietos valdžia.
Žiniasklaidos susidomėjimas merų ir jų aplinkos išvyka į Ispaniją, atrodo, keliautojams nelabai patiko. Nors R.Malinausko feisbukas paprastai transliuoja kiekvieną jo kryptelėjimą, kelionės į saulėtą kraštą įspūdžiais pastarasis kažkodėl su savo mylėtojais nesidalino. Jei ne žurnalistai, panašu, bendruomenė būtų taip ir nesužinojusi apie gerosios patirties sėmimąsi saulėtame krašte.
Druskonio inf.
Nustebo, kaip vakare atrodo Druskininkų autobusų stotis:
Keleiviai maklinėja pasišviesdami telefonais
Skaitytojas susirūpinęs, kad neapšviesta Druskininkų autobusų stotis
Skaitytojo nuotr.
LRYTAS.LT
Naujienų portalui Lrytas.lt parašė skaitytojas Antanas, susirūpinęs dėl tamsoje skendinčios Druskininkų autobusų stoties. Vyras pasidalino nuotraukomis, kaip atrodo kurorto stotis darbo savaitės viduryje, apie 18 valandą vakaro.
ANTANAS
Štai taip atrodo Lietuvos kurorto Druskininkų tarptautinė autobusų stotis viduryje savaitės, apie 18 valandą. Tai kas ten būna 21 val.? Nykiausių Lietuvos visuomeninės paskirties pastatų rinkimuose galėtų gauti aukštą prizinę vietą. Stotis veikianti. Bet po 18 val. joje tuščia. Pastate tuščia, bet po teritoriją slampinėja piliečiai, užsienio piliečiai taip pat. Visos pastato durys užrakintos, nėra
tualeto. Visa prašmatnaus kurorto stoties teritorija neapšviesta. Pastato languose šviesa niekur nešviečia.
Taip taip keleivių įlaipinimo platformoje, autobusų aikštelėse nešviečia nė viena elektros lemputė. Keleiviai maklinėja pasišviesdami telefonais. Jeigu dabartiniais laikais kurortui yra nuostolinga turėti ir išlaikyti (apšviesti 1 2 elektros lemputėmis) autobusų stotį, tai gal tarpmiestinius ir tarptautinius autobusus mielai priimtų ir aptarnautų kurorto prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė? rašė susirūpinęs Antanas.
Rekonstrukcijos projektas dar derinamas
UAB Druskininkų investicija atstovas Linas Skardžiukas apgailestavo dėl tokios situacijos. Atsiprašome visų. Pono Antano taip pat, neturiu kontaktų, tai tik per jus. Minimalius patvarkymus, taip pat ir apšvietimą, sutvarkysime kartu su stoties operatoriumi UAB Druskininkų autobusų
parkas. Tuo pačiu informuojame, kad jau parengtas DAS rekonstrukcijos projektas yra pabaigtas ir įkeltas į Infostatybą derinimui su valstybinėmis institucijomis. Tikimės, kad gavę statybos leidimą darbus atliksime 20242025 m. laikotarpyje, iš esmės sutvarkydami stotį, kaip miesto vartus. Dėkojame už kantrybę, dar kartą atsiprašome už nepatogumus, tikiuosi, laikinus, komentavo Druskininkų investicija atstovas L. Skardžiukas.
Legendinė kavinė Širdelė skaičiuoja paskutines dienas
Modestos Meškės nuotr./ delfi.lt
Gerą pusmetį Druskininkuose netilo kalbos apie ketinamą uždaryti legendinę kavinę Širdelė, veikiančią kurorto senamiestyje esančiame valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre Dainava. Pastarąjį centrą nuo naujųjų metų iš Vidaus reikalų ministerijos perima Kauno klinikos. Sujudę žmonės netgi ėmė rinkti parašus, ragindami naujuosius savininkus išlaikyti istorinę Druskininkų vietą. Kai kurie bandė belstis ir į vietos valdžios sąžinę, - gal dėl Širdelės R.Malinauskas su vėliavomis irgi galėtų nuplevėsuoti iki Vilniaus, kaip buvo su Belorus sanatorija? Šią savaitę žiniasklaida paskelbė, kad kalėdinio stebuklo Širdelė vis tik nesulaukė - kavinė dirbs iki gruodžio 31 dienos.
Surašė net peticiją
Kurorto senamiestyje veikianti kavinė Širdelė per ilgus savo gyvenimo metus užsiaugino būrį ištikimų gerbėjų. Gandai apie uždaromą jų mylimą užeigą kaip reikiant sukrėtė žmones. Socialiniuose tinkluose prieš kelis mėnesius pasklido raginimai pasirašyti peticiją kreipimąsi į naujuosius savininkus, kad šie išsaugotų Druskininkų svetingumo simboliu tapusią legendinę senamiesčio kavinę. Kavinės Širdelė veiklos persvarstymas taip portale www.peticijos.lt vadinasi bendruomenės kreipimasis dėl šios kavinės likimo.
Lankėsi V.Adamkus ir V.Landsbergis
Šią savaitę kavinei Širdelė dėmesį skyrė ir naujienų portalas
delfi.lt: Uždaroma kavinė, kurioje lankytojai galėjo mėgautis sustojusiu laiku, čia lankėsi ir Valdas Adamkus, ir Vytautas Landsbergis.
Viena seniausių Lietuvoje veikiančių kavinių Širdelė skaičiuoja paskutinius savo veiklos mėnesius. Druskininkuose veikianti kavinė dirbs iki gruodžio 31 dienos, nes Dainavos sanatorija, kuriai priklauso maitinimo įstaiga, bus prijungta prie Kauno klinikų. Kavinės darbuotojai jau įspėti apie pokyčius, - rašė delfi.lt žurnalistė Modesta Meškė. - Ar žinote tą jausmą, kai atrodo, tarsi viskas sustoję laike? Užtenka užsukti į legendinę Druskininkų kavinę Širdelė ir supranti, kad čia vis dar 1996-ieji. Jokių naujų mados vėjų lėkštėje čia nerasite, bet ta jauki autentika interjere sukelia kažkokį keistą sentimentalų jausmą.
Dar 2017 metų pabagoje delfi.lt žurnalistė šioje Druskininkų kavinėje kalbėjosi su 21-erius metus čia dirbančia Rasa Petrušiene, vietinių vadinama tiesiog - Rasele iš Širdelės. Ji neatsiejamas šios vietos veidas. Druskininkietė kavinėje dirbti pradėjo dar būdama 24-erių ir čia dirba ligi šiol.
Aš šitą darbą esu įsimylėjusi. Visada dirbau tik tokį darbą ir jokio kito nesu dirbusi. Atradau Širdelę, kai ji tik kūrėsi. Sovietiniais laikais ši vieta veikė tik vasarą. Anksčiau ji buvo kaip sezoninė kavinė. Čia vykdavo šokiai. Nuo 1996 metų kavinė pradėjo veikti ištisus metus, nuotaikingai pasakojo už baro ir pačioje kavinėje besisukanti Raselė, - rašė delfi.lt.
Kasmet šioje Druskininkų kavinėje vykdavo Druskininkų poetiniai rudenys, sutraukdavę menininkus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, o kartu su jais ir debesį poezijos gerbėjų.
Pasak čia dirbančios R. Petrušienės, legendinėje kavinėje yra lankęsi ir daug politikų. Čia svečiavosi ir prezidentas Valdas Adamkus, ir Vytautas Landsbergis.
Ant Širdelės sienos kabėjo televizijos laidų vedėjos Rimantės Kulvinskytės-Miškinės-Eidukonės kavinių TOP 5 sąrašas, į kurį buvo įtraukta ir legendinė Širdelė. Autentiška kavinė su autentišku interjeru ir patiekalais. Ji įsikūrusi Rašytojų sąjungai priklausančiuose namuose, sienos iškaltos lentutėmis ir nukabinėtos lengvai įkaušusių rašytojų nuotraukomis. Barmenė ten ikoniško įvaizdžio, o paragauti rekomenduoju Kijevo kotletus, čirškintus svieste, gastronominėmis rekomendacijomis tuo metu dalijosi žinoma moteris, - rašė delfi.lt.
Dėmesys šukuosenai
Raselė iš Širdelės neslėpė, kad laikui bėgant meniu šiek tiek patobulinamas, atnaujinamas, bet išlaikoma tai, ką klientai mėgsta labiausiai. Kiekviena prekė, kaip ir kiekviena kavinė arba įstaiga turi savo svečią ar klientą. Manau, kad visi patenkinti tuo paprastumu ir ta autentika. Čia yra dvasia. Net interjeras nesikeičia tiek, kiek čia dirbu. Pasikeitusios tik kėdės. Ir nemanyčiau, kad reikėtų jį keisti, nes tada nebeliktų dvasios, nes visos sienos jau yra įsikvėpusios žmonių ir poetų, kurie čia buriasi. Visi labai mėgsta šią vietą. Užsuka ne tik druskininkiečiai, bet ir miesto svečiai, studentai, verslininkai, atviravo moteris. R. Petrušienė pripažino, kad dirbti vienoje vietoje dar nepabodo, be to, ji pati visada svajojo turėti savo nuosavą kavinę, - rašė delfi.lt. - Gal kažkada ją ir turėsiu. Tik reikia labai norėti. Aš ateinu į darbą ir man labai gera, aš labai gerai jaučiuosi ir visai nesvarbu kelintą valandą aš grįšiu, ir kad mažiau miegosiu. Dirbu darbą, kurį mėgstu ir dar gaunu atlygį, nuoširdžiai tada kalbėjo Rasa.
Delfi.lt žurnalistė tuomet aprašė ir pačios barmenės įvaizdį: Kaip kavinė išlaiko savo autentiką, taip ir Raselės dėmesį atkreipianti šukuosena nekinta tiek pat metų. Pasak moters, jokios čia paslapties nėra, tai paprasčiausia šukuosena, kurią galėjo sau susikurti. Kažkada buvau labai garbanota ir turėjau daug plaukų, su kuriais sunku susitvarkyti, tad nešiojau dvi kasytes juk reikia, kad į lėkštes neprikristų. Tokiame darbe turi būti tvarka. Pripratau prie tokios šukuosenos, kiekvieną dieną aš su ja. Nebent ypatingomis progomis, kai noriu pasikeisti, pasileidžiu plaukus arba nesupinu kasos, bet vis tiek juos surišu. Jei pasikeisčiau, manęs kiti net neatpažintų, - apie savo ikonišką įvaizdį kalbėjo 45-erių moteris.
Kaip bus toliau?
Druskonis šią savaitę pakartotinai kreipėsi į Kauno klinikas dėl nuo 2024 m. sausio 1 d. įvyksiančio centro Dainava, reorganizacijos - prijungimo prie Kauno klinikų: Remiantis informacija viešojoje erdvėje, jau priimtas sprendimas nuo Naujųjų metų uždaryti mokymo centre Dainava veikiančią kavinę Širdelė, o patį pastatą perduoti Turto bankui. Prašome atsakyti, kiek darbuotojų atleidžiama, ar jiems pasiūlytos kitos darbo vietos, jei taip, kiek iš jų priėmė naujus pasiūlymus? Ką ketinama daryti su kavinės Širdelė patalpomis ir pačiu pastatu?.
Kauno klinikos apie būsimas veiklas ir planus galės daugiau pakomentuoti tik nuo kitų metų sausio 1 d., kai centras Dainava taps LSMU ligoninės Kauno klinikų filialu Druskininkų reabilitacijos centru Dainava, orientuotu į medicininės reabilitacijos paslaugų teikimą, ir kai bus aišku, kurie tiksliai pastatai bus perduoti naudotis Kauno klinikų filialui, - atsakyme nurodė Kauno klinikų komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-
Šviažienė.
Kavinė Širdelė dirbs iki 2023 m. gruodžio 31 d. Veikloms vykdyti naudojamas valstybės turtas ir mūsų turima panaudos sutartis galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. Darbuotojai apie darbo sąlygų pasikeitimą yra informuoti. Visiems darbuotojams yra pasiūlyta užimti laisvas darbo vietas Centro Dainava maitinimo dalyje. Nuo 2024 m. sausio 1 d. tapsime Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialu, o universiteto ligoninės filiale veiklos, susijusios su alkoholio prekyba, negalėtų būti vykdomos, - atsakė valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro Dainava direktorė Vesta Janeikienė.
Druskonio inf.
Legendinė Širdelė nematė tiek svečių nuo įkūrimo laikų
druskininkiečiai susirūpino, kad kavinė bus uždaryta
Lapkričio 18-oji kavinėje Širdelė
Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.
Romas SADAUSKAS-KVIETKEVIČIUS
Lapkričio 18-osios vakarą druskininkiečiai gausiai susirinko pademonstruoti solidarumą su planuojama uždaryti legendine Širdelės kavine. Kurorte, o gal ir visoje šalyje nerasite kitos tokios vietos, kurios sienos būtų sugėrę tiek dabar jau išėjusių Anapilin garsių Lietuvos poetų balsų, druskininkiečių pirmųjų ar paskutinių pasimatymų prisiminimų. Todėl žinia apie gręsiantį Širdelės uždarymą paskatino visus, kam ji buvo brangi, dar kartą ateiti ten pavakaroti ir savo buvimu išreikšti palaikymą šauniesiems Raselei ir Virgiui, virtuvės personalui, pademonstruoti, kiek mūsų, kuriems Širdelė reikalinga, yra daug.
Jau nuo 19 val. eilė prie baro nutįso per visą kavinės ilgį, o susodinti visus svečius pavyko tik atidarius antrąją Bubilo salę.
Seimo narys Zenonas Streikus, porą dešimtmečių vadovavęs Širdelę valdančiam Dainavos mokymo ir reabilitacijos centrui, prisiminė kaip 1996 m., užbaigęs Druskininkų savivaldybės tarybos pirmininko kadenciją, pradėjo čia dirbti ir ieškojo būdų įveiklinti apleistą unikalios architektūros medinį pastatą.
Įsivaizduokite, net tualetų tada šitame pastate nebuvo, reikėjo eiti į viešą anapus gatvės. Tik ta Maironio gatvelė, kol nebuvo pastatytas Parko tiltas per Nemuną, atrodė gerokai ramesnė, prisiminė Z. Streikus.
Jo teigimu, nuo 1996 m. į Dainavą persikėlė literatūros festivalis Poetinis Druskininkų ruduo, maždaug tuo pačiu metu Širdelėje pradėjo dirbti barmenai Rasa ir Virgis.
Ar žinote, kad jie net ir gimę tą pačią dieną, tik skirtingais metais, pasakojo Seimo narys.
Atsisveikinimo su Širdele vakarą prie vieno stalo susitiko iš sostinės atvykęs poetas Mantas Balakauskas, druskininkietė poetė Diana Paklonskaitė ir veisiejietis rašytojas Algimantas Mikelionis. Ankstokai iš vakarėlio pasišalinęs dailininkas Andrius Mosiejus dar spėjo priminti, kad Širdelę savo eilėraščiuose aprašė Gintaras Patackas ir Stasys Stacevičius.
Druskininkų savivaldybės tarybos narys Gerardas Sokolovas ir druskininkietis Lukas Kantanavičius sistemoje Peticijos.lt kaipmat sukūrė peticiją, adresuotą naujiesiems Dainavos komplekso savininkams, kurią suskubo pasirašyti daugelis šeštadienio vakarą susirinkusiųjų Širdelėje.
Druskininkiečių bendruomenę neseniai pasiekė žinia, kad kavinę Širdelė planuojama uždaryti. Kreipiamės į jus dėl šio sprendimo persvarstymo. Suprantame, kad galbūt iš kito miesto atvykusiems žmonėms tai atrodo niekuo
neypatinga vieta, tačiau čia gyvenantys kaip niekad jaučia šiai vietai ypatingą ryšį, rašoma peticijoje.
Pasirašiusieji teigia, kad Širdelė yra ypatinga kelių kartų bendruomenės nariams ir pasižymi nepaprasta aura, laikui nepavaldžiu interjeru, su meile savo pašaukimui jaučiančiais barmenais Rasele ir Virgiu.
Peticijos kūrėjų nuomone, Širdelės uždarymas reikštų ir kiekvieno druskininkiečio dalelės širdies uždarymą, todėl jie kviečia iš naujo pasvarstyti, ar tikrai nėra galimybės palikti šią vietą atvirą.
Romoje gyvenantis žurnalistas ir maisto kritikas Paulius Jurkevičius jau po Širdelės palaikymo renginio apgailestavo iš anksto
apie jį nežinojęs, nes kaip tik tuo metu atvyko į Druskininkus.
Gaila, kad nežinojome, būtume dalyvavę. Plastiko eros triumfas. Vieta, į kurią visada norisi sugrįžti. Ne dėl Michelino skonių ten einame, teigė P. Jurkevičius.
Įdomu, koks bus visų nuotraukų ir kitų istorinių objektų likimas, susirūpino poetas Antanas A. Jonynas. Savo nuotraukų, puošiančių kavinės sienas, likimu susidomėjo ir druskininkietis fotomenininkas Gintaras Žilys.
Kol kas klausimų yra daugiau negu atsakymų, o per visas žiemos šventes Širdelė dar dirbs. Ir geriausias būdas ją palaikyti, pasak Raselės, būtų kuo dažniau čia apsilankyti jei ne dienos pietų, tai bent puodelio kavos.
Ką svarbaus užgyvenote nuo mokyklinių metų?
Tęsiame Leipalingio mokyklos 100-mečio temą. Šįkart šnekiname jaunesnės kartos buvusius moksleivius, pateikdami jiems tuos pačius penkis klausimus:
1. Šį rudenį Leipalingio mokyklai sukako 100 metų. Kiek metų šioje jubiliejinėje mokykloje mokėtės, kada ją baigėte?
2. Ar mokykliniai metai jus stipriai susiejo su buvusiais mokytojais ir klasės draugais?
3. Kiek jūsų dabartyje Leipalingio mokykloje įgytų ar patirtų įgūdžio siekti profesinio tobulumo, gyvenimo išminties, gėrio suvokimo, tarpusavio bendrystės ir t.t.?
4. Koks mokyklinių metų nuotykis jums ilgainiui išliko kaip svarbi tolimesnė patirtis?
5. Nuo mokyklinių metų iki šiolei ką sau svarbaus užgyvenote tiek profesiniu atžvilgiu, tiek asmeniškai?
M.Vaikšnoras gyvena ir dirba Klaipėdoje
Modestas - Leipalingio mokyklos pradinukas 1997 m.
Modestas Vaikšnoras (32 m.):
1. Leipalingio mokykloje mokiausi 10 metų, tuo metu mokykloje jau buvo likę tik 10 klasių. Leipalingio mokykloje mokytis baigiau 2007 metais.
2. Be abejonės, iki šiol yra išlikę ryšiai su artimiausiais klasės draugais, nors ir gyvenimo keliai pasuko į skirtingus miestus ir skirtingai, tačiau mokyklos prisiminimai išlikę ir jausmas susitikus toks pats kaip ir pabaigus mokyklą. Taip pat visada prisimenu ir puikius pedagogus, kurie įdėjo daug pastangų ugdant ir formuojant mane kaip asmenybę ir suteikė visas reikiamas žinias ir pamokymus bei įgūdžius, tai pradinių klasių auklėtoja Julija Radžiukynienė, auklėtojai Eglė Aurylienė bei Antanas Ruginis, matematikos mokytoja Aldona Švetkauskienė, vokiečių kalbos mokytoja Angelė Rudžionienė, lietuvių kalbos mokytoja (šiuo metu mokyklos direktorė) Asta Černiauskienė, bei ekonomikos modulio mokytoja Žaneta Krivonienė, kuri iš tikrųjų ir įkvėpė mane bakalauro studijose rinktis ekonomikos studijų programą. Tai tikrai puikūs pedagogai visomis prasmėmis.
3. Mokydamasis Leipalingio mokykloje buvau aktyvus įvairiose užklasinėse veiklose ir užsiėmimuose. Mokantis mokykloje tikrai buvo suteiktos plačios galimybės saviraiškai: sportinio aktyvumo skatinimui kaip pvz. tinklinio treniruotės, kurias pats lankiau, iki šiol pamenu mokytojos, vedusios treniruotes, Birutės Želionienės šmaikštumą, taip pat dalyvavimas projektinėse veikose. Su klasės auklėtoja Egle Auryliene buvome laimėję projektą ir atsinaujinome savo klasę, net filmavomės televizijos laidoje. Galėčiau vardinti tikrai daug dalykų, ir jie visi buvo tikrai svarbūs formuojantis man kaip asmenybei, davė teigiamos įtakos tolimesniuose ateities pasirinkimuose.
4. Jei tampai merginą už kasų ir pradedi nuo jos bėgti, kai ji tave vejasi, tai neatsisukinėk staigiai, nes gali užsidirbti mėlynę po akim. Tokia istorija buvo nutikusi man su klasioke. O rimčiau tai, manau, visi patyrimai susidėjo į vieną svarbią patirtį.
5. Pabaigus gimnaziją, įstojau į Lietuvos verslo kolegijos Ekonomikos bakalauro studijas. Dar nepabaigus studijų, III kurse pradėjau dirbti kolegijoje. Jau 11 metų dirbu Lietuvos verslo kolegijoje Strateginės plėtros ir komunikacijos skyriaus vadovu bei dėstau pažangaus vadovavimo komandoms dalyką. Taipogi baigiau verslo vadybos magistrantūros studijas. Taip nutiko, kad gyvenimas atvedė į Klaipėdą, bet širdis visada gimtojoje Dzūkijoje. Papildomai vedu seminarus, atlieku jaunimo profesinį orientavimą bei karjeros konsultavimą, dalyvauju įvairiose veiklose Klaipėdos mieste, organizuoju muges, vedu švietimo renginius, dalyvauju tarptautinėse studijų mugėse bei prisidedu prie Klaipėdos miesto jaunimo ir švietimo politikos formavimo.
Romas Prakapas (49 m.):
1. Leipalingio vidurinėje mokykloje (kai mokiausi, ji buvo vidurinė mokykla) mokiausi nuo pat pirmosios iki dvyliktos klasės. Pradinio ugdymo pamokos vyko Leipalingio dvaro pastate, šoniniame fligelyje, virš mokyklos katilinės, o vėliau visi perėjome mokytis į naująjį mokyklos pastatą, kuriame mokslai buvo organizuojami kabinetine sistema. Mokyklą baigiau 1991 m.
2. Man buvo garbė mokytis mokykloje, kurios kiekvieno mane mokiusio mokytojo vardą reikėtų rašyti tik didžiosiomis raidėmis. Tai buvo žmonės, kurie ne tik mokė konkrečių dalykų, bet buvo tais, kurie patardavo, nukreipdavo, padėdavo ieškant, džiaugdavosi kiekviena sėkme.
3.Labai anksti, tik perėjus iš pradinių klasių į dalykinę mokymosi sistemą, kažkaip nejučia įsitraukiau į mokyklos kraštotyros būrelio veiklą. Pradžioje tai buvo savotiška pramoga ir galimybė kartu su mokytoju Algirdu Volungevičiumi keliauti į muziejų, prižiūrėti ekspozicijas, tvarkyti medžiagą ir eksponatus. Vėliau mokytojo pasitikėjimas didėjo ir leisdavo savarankiškai muziejuje vesti ekskursijas. Tai iš dalies ir nulėmė mano būsimą kelią pasirinkau istorijos studijas. Prie šio pasirinkimo, žinoma, savo ranką pridėjo ir mano istorijos mokytoja Aldona Vaikšnorienė, išmokiusi, kaip šiandien populiaru sakyti, kritinio mąstymo. Istorinių tekstų skaitymai, juose esančios informacijos kontekstinis vertinimas ir t.t. Visą mokyklinį kelią mane lydėję mokytojai buvo pavyzdžiu, koks turėtų būti mokytojas tikintis savo mokiniu, jį gerbiantis, skatinantis, esant poreikiui ir sudrausminantis. Visos šios aplinkybės prisidėjo, kad istorijos studijas pasirinkau ne senajame, o pedagoginiame universitete (gaila, kad šiuo metu jis jau uždarytas!). Taigi tapau istorijos ir etikos mokytoju, norinčiu bent dalelyte būti panašiu į savo buvusius mokytojus.
4. Mokykliniais metais nuotykiai lydėdavo kiekvieną dieną. Labiausiai įstrigo vienoje kelionėje iš mažo miestelio Leipalingio į Kijevą patirtas nuotykis. Metro pasimetė du bendraklasiai. Mūsų auklėtoja labai ramiai nepasimetė šioje situacijoje, suvaldė prasidedančias mūsų panikas, pasirūpino mūsų saugiu sugrįžimu į nakvynės vietą ir surado pradingėlius. Net neabejoju, kad auklėtojos išorinė ramybė slėpė didelę įtampą, nerimą, stresą... Tačiau tuokart tai buvo pavyzdys, kaip pedagogiškai galima išspręsti situaciją nesukeliant aplinkiniams įtampos.
5. Mokykliniais metais pradėtas veiklas tęsiu iki šiol.
Kraštotyros muziejaus tvarkymas, ekskursijų muziejuje vedimas peraugo į hobį esu įgijęs kelionių vadovo ir gido pažymėjimus. Laisvu nuo darbų metu keliauju pats ir padedu keliauti kitiems. Kartu su žmona esame parengę kelionių vadovą po Slovakiją, metodinį leidinį būsimiems gidams apie tai, kaip reikia parengti ir vesti ekskursijas.
Baigtos istorijos ir etikos bakalauro studijos Vilniaus pedagoginiame universitete sužadino norą gilintis į ugdymo problemas ir greta savo darbo Vilniaus vaikų pensionate ar Lentvario M.Šimelionio vidurinėje mokykloje tęsiau studijas VPU. Pradžioje studijavau socialinės pedagogikos magistro studijų programoje, o vėliau jos metu pradėtus tyrimus vykdžiau jau doktorantūros studijose. Visus tyrimus atlikau mokykloje, analizuodamas vaikų, augančių sudėtingomis socialinėmis sąlygomis, elgesio korekcijos galimybes. Dar dirbdamas mokykloje, buvau pakviestas į universitetą dėstytojauti. Nuo mokyklos gyvenimo neatitrūkstu ir šiandien, nors pamokų mokyklose nevedu. Dirbdamas Mykolo Romerio universitete, kartu su kolegomis atlieku tyrimus, vedu mokymus ir t.t.
Lietuvių kalbos kursų ukrainiečių pabėgėliams metu Romas Prakapas juos mokė Lietuvos istorijos ir vedė jiems ekskursijas Vilniuje
R.Prakapas su Š.Ualikanovo universiteto studentais Kazachstane
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
