Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Dėl ES sankcijų „Swedbank“-as įšaldė Druskininkų
  sanatorijos „Belorus“ sąskaitas
   Praėjusių metų pabaigoje tiek Druskininkus, tiek visą šalį supurtė skandalas, susijęs su Druskininkų sanatorijos „Belorus“ įšaldytomis sąskaitomis „Swedbank“-e gruodžio 18 d. 

Kreipėsi pagalbos į valdžią 


   Baltarusijos valstybei priklausančios sanatorijos „Belorus“ vadovas Ilja Epifanovas pranešė, kad „Swedbank“ bankas įšaldė jos sąskaitas, todėl įstaiga negali išmokėti atlyginimų darbuotojams. Tokius savo veiksmus „Swedbank“-as motyvavo Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos režimui ir tuokart viešajai įstaigai sanatorijai „Belarus“, kuri yra Baltarusijos prezidento reikalų valdybos dalininkė. I. Epifanovo duomenimis, ES sankcijų sąraše sanatorijos „Belorus“ nėra, tačiau į jį gruodžio mėnesį įtraukta Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausioji ūkio valdyba. I.Epifanovas kreipėsi į Lietuvos institucijas, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams, kurių didžioji dalis – t.y. 350 asmenų yra Lietuvos piliečiai iš visų 393 sanatorijos darbuotojų. Įstaigos vadovas teigė, kad sanatorija dirba sėkmingai, aprūpina darbu daug žmonių, nuolat ir sąžiningai moka visus mokesčius, palaiko Lietuvos valstybę, todėl sąskaitos įšaldymas jam yra nesuprantamas. Direktorius informavo, kad nuo gruodžio 17 d., sugriežtinus karantiną, didžioji dalis sanatorijos darbuotojų yra prastovose, tačiau iki tol sanatorija dalinai dirbo. 
   Dauguma „Belorus“ klientų yra iš Baltarusijos, daugiausia vaikai, tačiau gydytis atvyksta žmonės iš viso pasaulio. Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijos režimui įvestos dėl represijų prieš taikius demonstracijos ir rinkimų klastojimo. Baltarusijos prezidento administracijos vyriausioji ūkio reikalų valdyba į sankcijų sąrašą įtraukta gruodžio 17 d.
   Dėl galimybės sanatorijos „Belorus“ darbuotojams išsimokėti algas I.Epifanovas kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, į užsienio reikalų ministrą G.Lansbergį, į Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž.Pavilionį, į Vidaus reikalų ministeriją, į centrinį banką. Juolab įprastai atlyginimai „Belarus“ darbuotojams mokami iki mėnesio 4 d., o už gruodį – dar prieš Naujuosius. Šįkart direktorius tikėjosi, kad už darbą gruodį pavyks sumokėti sausio pradžioje.
   Visose trijose sanatorijos „Belorus“ įšaldytose sąskaitose, esančiose „Swedbank“-e, viešoji įstaiga jokių operacijų, įskaitant ir 
pervedimus už darbuotojų prastovas, atlikti negali. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad sanatorija iki sąskaitų įšaldymo aktyviai naudojosi galimybe skelbti prastovas. Iš 393 darbuotojų gruodį prastovose buvo apie 350. Įdarbinimo tarnybos duomenimis, įstaiga mechanizmu naudojosi nuo kovo mėnesio. Paskutiniais, spalio mėnesio duomenimis, prastovose buvo 266 darbuotojai, įstaigai tuomet išmokėta 123 tūkst. eur subsidijų. I.Epifanovas patikino, kad įstaiga negauna paramos iš Baltarusijos ir jokia finansinė pagalba sėkmingai dirbančiai savarankiškai įstaigai yra nereikalinga. „Belarus“ vadovas tvirtino, jog kol kas negalvojantis apie galimus atleidimus ir norintis išsaugoti personalą. 

Atsiliepė Baltarusijos opozicija 

   Į ES sankcijas „Belarus“ sanatorijos sąskaitoms atsiliepė ir Baltarusijos opozicijos atstovas, jos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka, BNS naujienų agentūrai pareiškęs, kad nuo sankcijų nukentėjusi Druskininkuose įsikūrusi sanatorija „Belorus“ yra A.Lukašenkos režimo korumpuotos sistemos dalis. „A.Lukašenkos valstybė tapo mafijine valstybe. Prezidento administracijos įmonei priklauso daugybė kompanijų, restoranų, prekybos centrų, privačių medicinos centrų ir netgi sanatorijų“, – BNS sakė F.Viačorka. „Ši organizacija atsidūrė sankcijų sąraše, o sąskaitų blokavimas yra A.Lukašenkos valstybės mafijinės struktūros rezultatas“, – teigė jis, pridūręs, kad opozicija kovoja ne tik dėl laisvų rinkimų, bet ir prieš korupciją. 
   Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž.Pavilionis žiniasklaidai teigė, kad Druskininkuose veikiančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojai turi suprasti, kad įsidarbinę tokioje įstaigoje prisiima didžiulę riziką. „Tiek jie, tiek bet kokios įmonės, kurios įeina į darbo santykius ar sudaro darbo sutartis su Baltarusijos režimu ar bet kokiais kitais autokratiniais režimais, turi suprasti, kad jie prisiima didžiulę riziką“, – BNS sakė Ž. Pavilionis. Paklaustas, ką darytų sanatorijos darbuotojo vietoje, jis teigė, kad visų pirma nesidarbintų į tokią sanatoriją. „Savo ruožtu tie piliečiai, kaip ir bet kurie Lietuvos piliečiai, nukentėję vienaip ar kitaip, galbūt ir dėl savo kaltės, dėl savo apsisprendimo, jie turi teisę kreiptis į mūsų ministeriją socialinių paslaugų ir užsienio reikalų ministeriją, ieškoti tos teisybės“, – teigė Ž. Pavilionis. Jo teigimu, sanatorijos darbuotojai turėtų suprasti, kad “Belorus” sanatorija nėra Lietuvos įmonė. Kaip žinia, tarpvalstybiniu susitarimu sanatorijos „Belarus“ teritorija Druskininkuose buvo išnuomota Baltarusijai 99-eriems metams. 

Nusprendė padaryti išimtį 

   Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė gruodžio 30 d. informavo, kad Vyriausybė rengia planą, kaip tinkamai ir greičiau padėti Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams atsiskaitant su jais už darbą gruodžio mėnesį bei padengiant sanatorijos įsipareigojimus valstybei, jeigu tokių yra. Gruodžio 31 d. Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į „Swedbank“ banką, prašydama leisti naudoti dėl ES sankcijų įšaldytas sanatorijos „Belorus“ lėšas darbuotojų atlyginimams išmokėti, prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui subsidijuoti bei įsipareigojimams Lietuvos valstybei vykdyti. 
   Gruodžio 31 d. Lietuvos bankas informavo, kad Vyriausybei tądien nusprendus padaryti išimtį dėl ES sankcijų taikymo, „Belorus“ sanatorijos darbuotojus atlyginimai turėtų pasiekti artimiausiu metu. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė J.Govina aiškino, kad bankas apie sąskaitų įšaldymą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Užsienio reikalų ministeriją (URM) informavo gruodžio 21 d. Pasak jos, pagal įstatymą siekiant pasinaudoti išimtimi, reikia kreiptis į FNTT, o ši institucija ar finansų įstaiga kreipiasi į URM dėl išimties suteikimo.

Pavedimai sanatorijos darbuotojų algoms

   Sausio 5-ąją Lietuvos bankas pranešė, kad tądien jau pradėti daryti pavedimai „Belorus“ sanatorijos darbuotojų algoms. Jos turėjo būti išmokėtos antradienį. Sanatorijos vadovas I.Epifanovas BNS yra sakęs, kad kartu su mokesčiais valstybei ir darbuotojų algomis pervedama suma siekia daugiau nei 300 tūkst. eur. Iki sausio 5 d., kai darbuotojus turėjo pasiekti atlyginimai, sanatorija su FNTT ir „Swedbank“ privalėjo suderinti konkrečius mokėjimus. Tądien buvo pranešta, jog Vyriausybė šiuo metu taip pat rengia planą, kaip padėti sanatorijos darbuotojams ilguoju laikotarpiu. Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę „Belorus“ sanatorijos situaciją aptarė su užsienio reikalų ministru G.Landsbergiu ir pabrėžė, kad ES sankcijų taikymas Baltarusijos režimui neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ar įmonių padėties.

Pirmas toks atvejis šalyje

   Sausio 6-ąją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui mokėti specialias išmokas „Belorus“ sanatoriją nusprendusiems palikti darbuotojams pritarė Ministrų kabinetas, nors finansų ministrė išsakė abejonių, nes tokiais atvejais svarbu nuspręsti dėl ilgalaikės strategijos ir tvaraus modelio. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės M.Navickienės, tokiu būdu siekiama paskatinti Lietuvos gyventojus palikti darbą, kuriame perspektyvos išlaikyti „savo atlyginimus ir galimybes dirbti yra tikrai stipriai miglotos“. „Todėl siūlome keisti Ilgalaikio darbo fondo įstatymą, kad tiems darbuotojams, kurie pasirenka išeiti iš darbo, būtų išmokėtas dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokos, jos būtų mokamos iš fondo, tačiau fondui kompensuota iš valstybės biudžeto“, – posėdyje kalbėjo M. Navickienė.
   „Tokiu būdu valstybė neberemtų sankcionuotos įmonės ir Užimtumo tarnyba prastovų darbuotojams nebekompensuotų, bet iš kitos pusės jie turėtų galimybę gauti tas papildomas išmokas, registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti visas savo su tuo susijusias socialines garantijas“, – argumentavo ministrė.
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis sakė, kad „Belarus“ sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos, todėl svarbu valstybei teisiškai pasirengti, jei tokių sankcionuotų įmonių dar atsirastų. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pabrėžė, kad nors šis sprendimas leidžia išspręsti konkrečią situaciją, reikėtų įvertinti, ar tai geriausias sprendimas ir rasti optimalų. Galutinį sprendimą priims Seimas.
   „Belorus“ pranešė, kad, sekdama LR Vyriausybės rekomendacijomis kovoje su COVID-19 pandemija, sanatorija, Druskininkuose veikianti adresu Maironio g. 2, stabdo veiklą iki 2021 m. sausio 31 dienos.

„Druskonio“ inf. 


 

  „Belorus” sankcijų tema pratrūkęs R.Malinauskas sulaukė
  griežtos kritikos
   „Meras absurdu vadina Druskininkų sanatorijos „Belorus“ sąskaitų įšaldymą dėl ES sankcijų“, - tokios antraštės praėjusių metų pabaigoje pasirodė Lietuvos naujienų portaluose. Baltarusijos sankcijų tema pratrūkęs R.Malinauskas griežtos kritikos sulaukė viešojoje erdvėje. 
   „Tai yra absurdas, tai yra apgailėtina, kad eiliniai žmonės kenčia dėl kažkokių tarptautinių politinių reikalų. Sanatorija ne tik kad negali tęsti veiklos, žmonėms atlyginimų negali sumokėti, negali sumokėti už šilumą, vandenį, kitus dalykus. Prie ko čia sanatorija? Sakyčiau, jei dar kažkokie baltarusių oligarchai vysto kažkokius verslus ar kitokius dalykus... čia ilsisi žmonės, o visoje veikloje 90 proc. buvo vaikai. Imtis tokių priemonių – kažkas nesuderinama su sveiku protu“, – BNS aiškino R. Malinauskas. „Reikia dar ir proto turėti prie europinio lygmens taikymo ir vertinti situaciją. Per 20 mano darbo metų nesu girdėjęs, kad čia būtų koks nors politinis veikėjas atvažiavęs atostogų“, – tuomet dėstė jis.
   Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius šį R.Malinausko išsikalbėjimą griežtai įvertino feisbuko paskyroje. „Sanatorijoje dirbančių Lietuvos piliečių palikti vienų bėdoje tikrai negalima. Ir, kiek suprantu, Lietuvos valdžia dar prieš R.Malinausko aiškinimus (beje, padėti juk galėtų ir meras - ar jis tik skambiais pareiškimais gabus svaidytis?) paskelbė, kad ieško būdų tai padaryti, - komentavo M.Laurinavičius. - Tačiau DIDŽIAUSIAS ABSURDAS yra tikrai ne ES sankcijų taikymas ir laikymasis. DIDŽIAUSIAS ABSURDAS, mano manymu, yra tai, kad tik tokį supratimą apie tai, kas yra tarptautinės sankcijos (apie pačios Lietuvos užsienio politiką ir jos tikslus net nekalbu) turintis asmuo iš viso gali būti meru. O gal čia ne Lietuvos mero, o A.Lukašenkos arba jo lobistų Lietuvoje balsas? Nesinorėtų tuo tikėti, bet juk tik Rusija ir Baltarusija pačios nusprendžia, kada joms laikytis tarptautinės teisės, o kada - ne. R.Malinauskas, panašu, norėtų, kad ir Lietuvoje būtų, kaip Rusijoje ar Baltarusijoje... Ir tai verta įsiminti. Ypač hibridinių grėsmių kontekste“.

„Druskonio“ inf. 


 

  Įvertino Z.Streikaus balsavimus Seime
   Praėjusių metų pabaigoje Seime pasižymėjo į šalies parlamentą antrai kadencijai išrinktas druskininkietis Zenonas Streikus. Gruodžio 15 d. Seime buvo balsuojama, ar pritarti nutarimo „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“ projektui. Jame rašoma, jog Lietuvos Respublikos Seimas nutaria paskirti 2020 metų Laisvės premiją Baltarusijos demokratinei opozicijai ir ją įteikti Laisvės gynėjų dieną – 2021 m. sausio 13-ąją. Z.Streikus buvo vienas iš nedaugelio, susilaikiusių balsuojant dėl minėto nutarimo projekto. Seimūno motyvais susidomėjo žiniasklaida, paklaususi Z.Streikaus, ar jam atrodo, jog Baltarusijos opozicija neverta gauti Laisvės premijos? Z.Streikus po dviejų dienų, gruodžio 17 d. Seime, priimant patį nutarimą, jau persigalvojo ir balsavo kartu su visais - Už. Druskinkiečio pozicija parlamente dėl premijos Baltarusijos opozicijai sulaukė reakcijos ir Druskininkuose. 
   „Šiandien turime pripažinti, kad Baltarusijos opozicija kaunasi ne tik už savo tautos laisvę, bet ir už viso mūsų postsovietinio regiono šviesią ateitį, nes kritus A. Lukašenkai, Kremliaus režimo dienos bus taip pat suskaičiuotos. Jie tai puikiai žino ir todėl to bijo. O kritus Kremliaus režimui, žmonių kelyje į demokratiją ir ekonominę gerovę nebeliks vietos jokioms diktatūroms, bent jau mūsų pasaulio gabalėlyje. Baltarusių kova yra istorinė kova. Baltarusijos opozicija gali tapti mūsų pasaulio gabalėlio diktatorių eros pabaigos įkūrėja. Įvertinkime tai ir įteikime šitą premiją,“ – Seime gruodžio 15 d. pristatant nutarimo projektą, kalbėjo TS-LKD frakcijos narys A.Vyšniauskas. 
   Balsavime dėl minėto nutarimo projekto tądien seimūnas nuo Druskininkų Z. Streikus buvo vienas iš penkių, kurie balsuojant „Susilaikė“. Tokia Z.Streikaus pozicija nustebino ne vieną. „Gal tai alergija opozicijoms? Kadangi R.Malinauskas šitaip agitavo per Seimo rinkimus balsuoti už Z.Streikų, o valdžios „meilę“ opozicijai mes žinom, gal čia, sakau, Zenonui suveikė koks savisaugos instinktas?“ – juokėsi vienas „Druskonio“ skaitytojas.
   „Druskonis“ Z.Streikui pateikė klausimus, kokie motyvai lėmė jo sprendimą susilaikyti dėl šio nutarimo projekto. „Susilaikiau, nes mano nuomone, nepelnytai iki šiol Laisvės premija neskirta daug Lietuvai nusipelniusiems ir už Lietuvos laisvę kovojusiems patriotams, pavyzdžiui, kunigui Robertui Grigui bei daugeliui kitų. Baltarusijai Lietuva, pagal galimybes, skiria išskirtinai ir pakankamai didelę paramą“, - tokį atsakymą tuomet atsiuntė Z.Streikus. Netrukus paaiškėjo, kad parlamentaras vis tik „opozicijoms nealergiškas“. Praėjus dviem dienoms, gruodžio 17 d., Seime balsuojant dėl paties nutarimo, Z.Streikus jau persigalvojo ir kartu su visais parlamentarais balsavo už Laisvės premijos skyrimą Baltarusijos demokratinei opozicijai. 
   Ši Z.Streikaus pozicija Seime sulaukė reakcijos ir Druskininkuose.
„Visiems, bent kiek susipažinusiems su Seimo darbo specifika, žinoma, kad susilaikymas yra iš esmės lygiavertis balsavimui prieš. Gerai, kad esant rinkėjų, žiniasklaidos susidomėjimui, paskutinę akimirką vis dėlto Seimo nario balsavimas nesukėlė nemalonios staigmenos Lazdijų ir Druskininkų rinkėjams, - po balsavimo rezultatų paskelbimo nuomonę išsakė savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos seniūnas K.Rečkovas. - Lietuvoje užsienio politikos klausimai daugumoje atvejų grindžiami konsensuso principu. Neabejotinai, tokia yra ir pozicija dėl situacijos Baltarusijoje - tai įrodo ir tai, kad visų partijų atstovai už sprendimą dėl Laisvės premijos balsavo vieningai. Svarbu, kad demokratinė Baltarusija turėtų visapusišką mūsų parlamento, Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos palaikymą. Matau, kad jis yra“. 
   „Ar jums oficialioji Druskininkų pozicija Baltarusijos atžvilgiu, pritarianti Lietuvos valstybės pozicijai, neprimena ,vaizdžiai sakant, kalbėjimo tarsi pro sukąstus dantis? Kodėl Druskininkų valdžios nesimatė Baltarusijos laisvės kelyje?“ - „Druskonis“ paklausė opozicijos atstovą savivaldybės taryboje K.Rečkovą.
   - Daug kartų esu išsakęs savo nuomonę, kad vietiniai valdantieji esminiais klausimais įrodo, kad yra, panašu, prieš principines pozicijas Lietuvos užsienio politikoje - sankcijas Lukašenkos režimui, aiškų smurto pasmerkimą, paramą demokratinėms Baltarusijos jėgoms. Juos, matyt, domina jų verslo ir asmeniniai interesai Baltarusijoje ir dar klausimas, koks tas verslas yra. Visai neseniai R.Malinauskas sakė nuolat komunikavęs su aukščiausia Baltarusijos politine vadovybe. Manau, daug kam būtų įdomu sužinoti šių pokalbių turinį. Dėl šių priežasčių mūsų frakcijos labai konkretaus turinio rezoliucija, siūliusi išreikšti solidarumą Baltarusijos tautai, pasmerkti žiaurumą, vasarą net nebuvo svarstoma. O apie Laisvės kelią klausimas labiau retorinis - manau, Druskininkų valdančiųjų vadą šiuo metu gal labiau domina laisvė nuo įstatymo?
   - Kaip vertinate Z.Streikaus poziciją, tiesa, pasikeitusią per dvi dienas, tiek dėl premijos skyrimo Baltarusijos opozicijai, tiek balsuojant dėl kitų politinių sprendimų? 
   - Iš tikrųjų Zenonas dar darbo Druskininkų taryboje laikais buvo vienas iš nedaugelio žmonių, kuris opozicijoje neįžvelgė priešų, tai verta pripažinti. Tačiau jo, kaip mūsų vienmandatėje išrinkto parlamentaro, veikla pateikia šiokių tokių staigmenų. Galima prisiminti jo bendraautorystę skandalingame įstatymo projekte, kuris įpareigotų žiniasklaidą skelbti ne mažiau 50 proc. “pozityviųjų naujienų”, taip pat susilaikymas balsuojant dėl Dariaus Jauniškio - pripažinto saugumo profesionalo skyrimo VSD vadovu (lygiai taip pat balsavo Rozova, kuriai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija). Bet pavyzdys su Laisvės premija Baltarusijai yra geras - tai reiškia, kad į argumentus visgi atkreipiamas dėmesys. Druskininkų taryba galėtų pasimokyti iš buvusio kolegos.

„Druskonio“ inf. 

 

  COVID-19 mūsų savivaldybėje 
   Paskutinę praėjusių metų dieną Statistikos departamentas pranešė apie pandemijos protrūkį Druskininkų PSPC Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kur per parą buvo patvirtinti 5 nauji užkrato atvejai, vienas - darbuotojui, kiti - pacientams. Taip pat 2 ligos atvejai patvirtinti Druskininkų greitosios medicinos pagalbos centre. Į naujuosius metus Druskininkų savivaldybė įžengė su 27-iais naujais 
   COVID-19 atvejais, 258-iais sergančiais, 709-iais iš viso patvirtintais atvejais, 428-iais pasveikusiais, 14 mirusių. Per pirmąją naujųjų metų dieną savivaldybėje buvo patvirtinta 11 naujų COVID-19 atvejų, 1 mirtis nuo šios ligos, t.y. iš viso jau 15, 267 sergančiųjų, 429 pasveikusiųjų, iš viso 720 atvejų. 
   Sausio 8 d. duomenimis, mūsų savivaldybėje COVID-19 sirgo 249 asmenys, iš viso buvo patvirtinti 773 šios ligos atvejai, pasveiko 500 druskininkiečių. 

„Druskonio“ inf. 

 


  Druskininkiečių mėnuo
   Praėjusių metų gruodžio mėnesį Druskininkuose susituokė 7 poros: vyriausias vedęs vyras buvo 41-erių, vyriausia ištekėjusi moteris – 49 metų. Jauniausias vedęs vyras - 27-erių, jauniausia ištekėjusi - 35-erių. 1-ąjį kartą susituokė 5 vyrai ir 4 moterys, 2-ąjį kartą – 1 vyras ir 3 moterys, 3-ąjį – 1 vyras.
   Išsituokė 5 poros: vyriausiam išsiskyrusiam vyrui - 49 metai, vyriausiai moteriai - 50 metų. Jauniausias išsiskyręs vyras - 33 metų, jauniausia moteris - 32 metų. Vieną nepilnametį vaiką augino 1 šeima, 2 nepilnamečius vaikus - 1 šeima. Ilgiausiai santuoka truko 8-erius metus, trumpiausiai - 1-erius metus.
   Įregistruoti 8 naujagimiai: 5 berniukai ir 3 mergaitės. Vyriausiam tėvui - 38 metai, vyriausiai motinai - 36-eri. Jauniausias tėvas - 25 metų, jauniausia motina - 21-erių. Berniukų vardai: Rėjus, Kajus, Aronas, Jokūbas, Augustas. Mergaičių vardai: Fausta, Kamila, Veronika. 
   Mirė 45 žmonės: 22 vyrai ir 23 moterys. Druskininkų mieste – 29 (16 vyrų, 13 moterų), Viečiūnų seniūnijoje – 9 (4 vyrai, 5 moterys), Leipalingio sen. – 7 (2 vyrai, 5 moterys). Vyriausiam velioniui - 98 metai, vyriausiai velionei – 93 m. Jauniausiam velioniui - 39 metai, jauniausiai velionei – 65 metai.

Parengta pagal Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir
civilinės metrikacijos skyriaus inf. 


 

 Aistros dėl švietimo įstaigų pertvarkos: tėvai sukilo prieš
 siūlomą planą „Atgimimą“ paversti pradine mokykla
   Praėjusių metų pabaigoje kurorte pasklido kalbos apie netikėtą ir esą skubiai planuojamą vykdyti Druskininkų švietimo įstaigų pertvarką - neva „Atgimimo“ mokykla virstų pradine mokykla, o “Saulė” - 5-8 klasių mokykla. Po šios žinios mieste kilo didžiulės aistros. „Atgimimo“ mokykloje buvo atlikta tėvų apklausa: iš 181 respondento daugiau kaip 80 proc. pasisakė prieš planą „Atgimimą“ paversti pradine ir priešmokyklinio ugdymo mokykla. Kaistant tėvus auginančių tėvų ir mokytojų emocijoms, aistras prieškalėdiniu laišku tėvams mėgino malšinti savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėja D.Brown, o R.Malinauskas feisbuke išstojo savo stiliumi: esą „kai kurie pedagogai kelia intrigas ir juodina savo kolegas“, užsipuolęs dar ir „Atgimimo“ direktorę, neva „D.Časienė vietoj to, kad šią temą išdiskutuotų mokytojų kolektyve, tendencingai pateikdama informaciją pirminėje stadijoje, gerokai per anksti įtraukė ir tėvus“.

Tėvams – „Ar svajojate kartu su mumis?“

   Gruodžio pabaigoje kurorte pasklido kalbos apie bręstančias 
permainas švietimo srityje. Kadangi Druskininkų švietimo įstaigų pertvarka liečia didžiąją dalį bendruomenės, naujiena sujudino daugelį – tiek mokytojus, tiek tėvus. Žmonės dalinosi su redakcija tuo, ką girdėjo vieni iš kitų – esą vicemeras ir švietimo skyriaus vedėja jau dalyvavo dviejuose “Atgimimo” mokyklos mokytojų susirinkimuose, kur buvo aiškinama, jog tikimasi Europos Sąjungos lėšų naujam mokyklų pertvarkos planui, todėl reikia jį skubiai parengti ir pradėti vykdyti iki 2021 m. gruodžio 31 d., tada esą atsiras lėšų ir “Atgimimo” mokyklos generaliniam remontui. Esą siūlomas toks planas - “Atgimimas” virstų miesto pradine mokykla, “Saulė” - 5-8 klasių mokykla. “Jų argumentai, kodėl to reikia, neįtikina nei mokytojų, nei tėvų. Nujaučiame, kam to reikia - turbūt vienam žmogui“, - pasakojo viena mama, kurios vaikai mokosi „Atgimimo“ mokykloje.
   Kaistant tėvus auginančių tėvų ir mokytojų emocijoms, aistras prieškalėdiniu laišku tėvams mėgino malšinti savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėja D.Brown. Šiame laiške „dėl kilusios sumaišties“ dėstyta, esą buvo svarstyti trys variantai: pirmas - kelių mokyklų juridinis apjungimas, liekant mokiniams mokytis tose pačiose patalpose, antras – paliekant viską, kaip yra dabar, ir trečiasis, sukėlęs daugiausiausiai aistrų, - „Atgimimo“ mokykloje organizuoti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, o „Saulės“ mokykloje – 5-8 klasių ugdymą. Čia pat D.Brown vardino, kokie esą šio trečiojo varianto („Atgimimas“ – pradinukams, „Saulė“ – 5-8 klasėms) privalumai, kad jo tikslas - išvengti mokyklų konkurencijos nukreipiant skirtingo amžiaus mokinius į skirtingas mokyklas ir nedubliuoti vykdomų ugdymo programų, mažinti mokytojų darbo krūvį ruošiantis vieno koncentrato mokinių pamokoms, didžiausią laiko dalį skiriant gyvam bendravimui bei bendradarbiavimui ir t.t.). „Mieli tėveliai, patikėkite, kai sakom Jums, kad labiausiai šiame siūlyme ir yra galvojama apie vaikus“, - aiškino D.Brown. 

R.Malinauskas pareiškė „nusivylęs šių dienų įvykiais“

   Į kilusias bendruomenės aistras žaibiškai sureagavo ir R.Malinausko feisbukas. Pradėjęs nuo pagyrų, kokia čia vietos valdžia šaunuolė, pirmoji šalyje pradėjusi švietimo sistemos optimizavimą, kaip čia puikiai valdomi mokinių srautai, naudojamos lėšos ir t.t., R.Malinauskas toliau perėjo prie „nusivylimo šių dienų įvykiais“: esą „vietoj to, kad ir toliau ieškotume geriausių sprendimų mūsų vaikams ir švietimo bendruomenei, kai kurie pedagogai kelia intrigas ir juodina savo kolegas“.
   Dėstydamas, esą valdžia turi parengti naują Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų planą, R.Malinauskas aiškino, jog „pirmasis etapas, kol dar nėra parengto dokumento plačiai diskusijai su tėvais, buvo numatytas diskusijoms švietimo bendruomenės tarpe“. Esą, „kad vėliau tėvams būtų galima pristatyti ir diskutuoti su jais apie aiškų, pedagogų lygmenyje sudėliotą strategijos planą“. 
    R.Malinauskas feisbuke užsipuolė „Atgimimo“ mokyklos vadovę: “Žinau, kad „Atgimimo“ mokyklos direktorė D. Časienė vietoj to, kad šią temą išdiskutuotų mokytojų kolektyve, tendencingai pateikdama informaciją pirminėje stadijoje, gerokai per anksti įtraukė ir tėvus“.
    „Tėvai tikrai bus įtraukti į šią diskusiją, kai turėsime aiškiai sudėliotą strategijos planą“, - toliau aiškino R.Malinauskas, dėstydamas, jog dar „reikia sulaukti laiko, kai turėsime apie ką diskutuoti“. Esą bus atliktos išsamios analizės ir skaičiavimai, „pasisakys mūsų mokytojai ir šalies ekspertai“. „Ir tik tada, kai turėsime aiškų strategijos planą, galėsime diskutuoti plačiau“, - dėstė R.Malinauskas.

Bendruomenė reagavo audringai

   Ši R.Malinausko prakalba feisbuke neliko be atsako. Beje, į ją trumpai sureagavo ir „Atgimimo“ mokyklos direktorė D.Časienė”: „1. Pokalbis vyko Mokyklos metodinės tarybos iniciatyva. 2. Apie kitas mokyklas nekalbėjome. 3. Pokalbis buvo viešas ir ramus“.
„Jei ši reforma įvyks, sugriausit žmonių pasitikėjimą. Aš asmeniškai, 40 metų būdama druskininkietė, galvoju apie išvykimą iš Druskininkų vien dėl tokios reformos, nes to patogaus gyvenimo, kokio norėjome ir siekėme, nebeliks, liks tik prievarta ir nepasitenkinimas. Absurdiška gyvenant pora žingsnių nuo savo mokyklos vežioti vaiką į kitą mokyklą. Rinkomės būstą, galvodami apie vaiko ateitį! Mes taksistais nebūsim! O ir vaikai dar nėra savarankiški vieni trankytis po pasaulį. Niekada nesutiksiu!“ - po R.Malinausko pareiškimu komentarą paliko druskininkietė Diana.
„Kodėl pasirinktas šiai reformai toks metas? Ar būtina prisidengus 2021-2025 m. planu taip sudraskyti bendruomenes, kardinaliai keistis nežinia dėl ko? Juk galima palaukti, kai nurims pandemija ir bus tinkamas laikas. Nors pirmieji jos žingsniai buvo padaryti šį rugsėjį visus devintokus sukėlus į vieną mokyklą. Iš kur reformai atsiras lėšų? Nors nereikia atsakyti, patys žinome, kaip buvo su Senamiesčio mokykla. Ją išardžius, per vasarą atsirado pinigų patalpas paruošti gimnazijai. Ar kompetentingi žmonės vykdys šią reformą? Neteko tinklapyje, laikraščiuose matyti skelbimų dėl darbo vietų konkursų švietimo skyriuje. Kodėl atsiradus problemų su Vijūnėle, parašais, vizitais buvo pasiektas net Seimas? O mokykla tiesiog susirinko padiskutuoti??? Kodėl tiek triukšmo dėl kitokios nuomonės? Ar tikrai gyvename demokratiškame mieste?“ - piktinosi kitas komentuotojas.
   „Šita reforma tik kursto neapykantą... Daugelis tėvų nepritaria... Man asmeniškai nepatinka, rinkdamasi mokyklą ir darželį, rinkausi pagal gyvenamą vietą, nes tai patogiausia mano šeimai, o pagal jus dabar man reiktų belstis į kitą miesto galą... Valdininkai niekada negalvoja apie žmones, tėvus, vaikus, žiūri, kas jiems patogiau ir geriau... Ir jei visa tai įteisinsit, tai bus jūsų tik nuomonė, nes bent 80 proc. tėvų nepritaria...“ - komentavo druskininkietė Agnė.
   „Neįsivaizduoju savo 6 metų mažiuko, savarankiškai einančio 3 km. nuo namų į „Atgimimo“ mokyklą. Kelias į mokyklą būtų visą laiką šalia intensyvių Neravų ir Veisiejų gatvių. Tikrai vešim vaikus, nes saugumo jokio čia nėra. Vaikai penkis metus bus vežiojami. Kamščiai bus garantuoti. Savarankiškumo bus nulis. Mes tikrai nerizikuosime vaikų sveikata. Gaila, kad apie ekologiją taip pat negalvojama“, - komentarą paliko ir druskininkietė Ramunė.
   „Pone Mere, turėtumėt atsižvelgti į žmonių nuomones ir prašymus negriauti esamos švietimo sistemos, kokia čia laisvė, jei neturėsim pasirinkimo. Ar finansiniai prioritetai visgi užgoš tikrąsias žmogiškąsias vertybes? Mes Jumis tikėjome! Jokių spragų dabartinėse mokyklose nėra, tai išgalvotas pretekstas patenkinti kažkieno ambicijas. Ar neturėtumėt atsižvelgti į tikrosios daugumos tėvų balsus, kurie prieš šią reformą. Jau įvykęs balsavimas rodė tikrąją daugumą. Niekada nebus geriau nei yra dabar! O siūloma reforma tikrai nebus tikslinga ar kažkuo geresnė, nes tai tik prielaida gauti tai, ko siekiama naivių žmonių patiklumu. Minimi pažadai reformos minusų toli gražu tikrai neatsvers“, - komentavo druskininkietė Diana.
   „Atgimimo“ mokykloje buvo atlikta tėvų apklausa: iš 181 respondento daugiau kaip 80 proc. pasisakė prieš planą „Atgimimą“ paversti pradine ir priešmokyklinio ugdymo mokykla. Minėtoje apklausoje dalyvavo pradinio ir priešmokyklinio ugdymo mokinių tėvai. Atsakymai buvo gauti iš 181 respondento. Buvo pateiktas klausimas:“ Kokią matome mokyklą ateinančius metus?“ ir trys atsakymų variantai: 1. Liekame tik pradinio ir priešmokyklinio ugdymo mokykla ; 2. Progimnazija (liekame tokia kokia esame dabar iki 8 klasės); 3. Progimnazija su sportine kryptimi (plaukimas ar slidinėjimas). Apklausos rezultatai: 1 atsakymas - 19,2 proc. 2 atsakymas-31,78 proc., 3 atsakymas - 48,8 proc.

„Mokyklų bendruomenes užgriuvo nežinomybė“

   Į „Druskonio“ klausimus sutiko savo nuomonę išsakyti viena „Atgimimo“ mokyklos mokytoja, nenorėjusi viešai skelbti savo pavardės. 
   - Kada pasirodė pirma informacija/kalbos apie valdžios planus “Atgimimą” paversti miesto pradine mokykla, “Saulę” - 5-8 klasių mokykla? Kas ją pranešė?
   - Apie miesto mokyklų reorganizaciją sužinojome gruodžio pradžioje: gruodžio 1 d. Druskininkų švietimo skyriaus vedėja Diana Brown mokyklos bendruomenės susitikime užsiminė apie galimą kitokią mokyklų viziją, o gruodžio 10 d. susitikime viziją pristatė konkrečiau: „Atgimimas“ – miesto pradinė mokykla, „Saulė“ – 5-8 klasių mokykla.
   - Pasklidusi naujiena kaip reikiant sujudino Druskininkus. „Atgimimo“ mokytojai, be abejo, geriausiai gali atsakyti, kokias įžvelgia grėsmes, šio sumanymo minusus? O gal, perfrazuojant D.Brown kalėdinį laišką, naujasis pertvarkos planas toks puikus, kad mums belieka tik ploti rankomis ir kepti šventinius sausainius?
   - Kadangi pertvarkos projektas pateiktas be svarių argumentų, mokyklų bendruomenes užgriuvo nežinomybė. Reorganizacijos pristatymo metu buvo teigiama, kad antras etapas – diskusijos. Mokytojai, vadovaudamiesi ilgamete darbo mokykloje patirtimi, turi daug klausimų, kurie neatsakyti virsta argumentais prieš eilinę pertvarką švietimo srityje. Vardan ko vėl ardomos mokyklų bendruomenės, kuriančios tradicijas, telkiančios mokytojus, mokinius ir tėvus bendradarbiavimui ugdymo kokybės labui? Kodėl mokinys turės patirti dar daugiau streso kas 4 metai keisdamas mokyklą, taip prailginant adaptacijos laikotarpį? Ar atlikta detali analizė dėl mokinių skaičiaus ir mokytojų krūvio: kiek bus 5-8 klasių komplektų, ar jie sutilps į „Saulės“ mokyklos pastatą ir dirbs ne dviem pamainomis? Kiek mokytojų bus atleista? Kokia tarptautinių mokyklos projektų, kurių sutartys pasirašytos keleriems metams, ateitis? Čia tik maža dalis klausimų.
   - Ar „Atgimimo“ mokytojus įtikino D.Brown rašto argumentai?
   - D. Brown argumentai, manau, neįtikino mokyklos bendruomenės. Galima juos peržvelgti. 
   2020 m. baigiasi Lietuvos savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos planai, todėl reikia sudaryti naują pertvarkos planą kitiems 5 metams:
   1. Būtų užtikrinta, kad vaikai gautų išsilavinimą pagal visas ugdymo programas; (Ar dabar mokyklos to neužtikrina?)
  2. Būtų tolygiai valdomi mokinių srautai ir užtikrintas reikiamas mokytojų poreikis; (Mokinių srautai juda pagal mokinio poreikius, kuriuos geriausiai užtikrina jo šeimos pasirinkta mokykla, joje mokinys jaučiasi geriausiai. Kokiu būdu užtikrins reikiamą mokytojų skaičių ši pertvarka, neišgirdome).
   3. Būtų sudarytos saugios ir šiuolaikiškos ugdymo sąlygos efektyviai išnaudojant esamą infrastruktūrą savivaldybėje. („Atgimimo“ mokykla nepritaikyta pradinių klasių mokinių ugdymui. Tos pačios sąlygos yra pagal galimybes užtikrinamos ir gali būti tobulinamos jau dabar, tam nereikia reorganizuoti dviejų savivaldybės mokyklų).
   - Kokie buvo mokyklos bendruomenės apklausos rezultatai?
   - Mokyklų tinklo pertvarka, kaip teigia švietimo skyriaus vedėja D. Brown ir meras R.Malinauskas, bus vykdoma vaikų labui. Tėvai – mokyklos bendruomenės nariai, todėl jie taip pat turi teisę ir galimybę išsakyti savo nuomonę. Anoniminėje apklausoje tėvai teigia, jog nori, kad toje pačioje mokykloje klasių bendruomenė išliktų 1-8 klasėse. 
   - R.Malinauskas, audringai reagavęs į kilusį triukšmą, vėl mosikuoja vėliava „Viskas vardan vaikų“. Panašiu lozungu buvo bandoma „dangstytis” ginant skandalingąjį Vijūnėlės dvarą, susigalvojus, kad ten, ant tvenkinio kranto, neva būtų geriausia vieta dailės klasėms. Šis valdžios planas, kaip žinia, neišdegė. Kaip manote, ar valdžia įsiklausys į mokyklos bendruomenės, mokytojų ir tėvų, nuomonę, argumentus? Valdžios gebėjimus organizuoti palaikymo akcijas ir rinkti palaikymo parašus jau įrodė Vijūnėlės dvaro istorija. Nemanote, jog galimai jau viskas nuspręsta, ir mums teliktų tik klusniai pritarti naujajam mokyklų pertvarkos planui?
   - Ar viskas nuspręsta, mes nežinome. Laukiame tikro dialogo ir visos miesto bendruomenės įsitraukimo į tikrą diskusiją. 

„Druskonio“ inf.

 


  Abiturientas savo pomėgius groti ir sportuoti vadina
  gyvenimo varikliu

Muzikos studijos „Mikutis“ pučiamųjų orkestras, kuriame groja Justinas, gyvuoja penktus metus


J. Galčius (dešinėje) ant ėjimo varžybų prizininkų pjedestalo

Ramunė KARLONIENĖ

   Druskininkų „Ryto“ gimnazijos abiturientas Justinas Galčius (18 m.) 6-erius metus iš rankų nepaleidžia saksofono ir 5-erius metus uoliai užsiima sportiniu ėjimu.
  
Norėdamas suderinti sportą, muzikavimą ir mokslus, po mokyklos bėgioja pirmyn atgal iš sporto į muzikos salę ir atvirkščiai.
   Abiturientas pomėgius vadina gyvenimo varikliu ir grodamas bei sportuodamas jaučiasi įprasmindamas savo idėjas, mintis, siekius.

Muzika


   Draugystė su muzika druskininkiečiui J.Galčiui prasidėjo kitaip nei bet kuriam kitam vaikui. Vaikystėje, pamatęs svetimą žmogų savo namuose, jis tiesiog lįsdavo po suolu. 
   Tėvai savo vaiko baimes nusprendė padėti įveikti užrašydami į M.K.Čiurlionio meno mokyklą. Tikėjosi, kad ten Justinas įveiks drovumą, o vėliau - ir scenos baimę. 
   Prisimindamas senus įvykius, abiturientas teigia, kad tuomet nauji žmonės muzikos mokykloje ir muzika, apie kurią nieko nenutuokė, tapo iššūkiu. 
   Nors muzikos pamokos mažai terūpėjo, o namuose grojo tik tėvų verčiamas, šiandien jis didžiuojasi savimi, nes blizgantis saksofonas tapo neatsiejama jo dalimi, tarsi draugu.
   Iki pilnametystės Justinas spėjo išbandyti įvairius muzikos instrumentus: gitarą, smuiką, fleitą, būgnus, pianiną, klarnetą. Su gitara skambino ir būgnus mušė tik keletą mėnesių. Supratęs, kad tai visiškai skirtingi instrumentai ir norint įgūdžių, prireiksią daug laiko. Pianinu, klarnetu ir fleita grojo apie trejus metus.
  O labiausiai patiko spindintis saksofonas. Šis instrumentas ypatingas dėl skambesio ir tembro. Pūsdamas saksofoną, jautėsi pasitikintis savimi, tarsi labiau subrendęs,nes garsai, kuriuos skleidžia šis instrumentas, yra galingi, tvirti. Justinui saksofonas asocijavosi su brandžiu vyru.
   Per 7-erius metus muzikos mokykloje teko susipažinti su įvairiais mokytojais. Svarbiausiu savo asmenybės ir muzikinių įgūdžių ugdytoju Justinas laiko mokytoją Juozą Mikolainį, kuris išmokė ne tik groti, bet ir būti savarankiškam, o svarbiausia - grojant mąstyti.
Justinui baigus muzikos mokyklą, mokytojui J.Mikolainiui gimė idėja suburti savo privačios studijos ir mokyklos mokinius į vieną orkestrą.
   Grodamas orkestre, Justinas greit sumojo, kad melodija daug gražesnė, kai garsus išgauna pilnas orkestras. Šiuo metu jis- vyriausias mokinių orkestro narys, prisiimantis atsakomybę už jaunesnius vaikus. Juos stengiasi motyvuoti, kartais imasi mokytojo iniciatyvos, juos pakontroliuodamas ar pabardamas.
Druskininkų pučiamųjų orkestras „Mikutis“ gyvuoja penktus metus, dalyvauja įvairiose šventėse ir konkursuose.
   Justinui labiausiai įsiminė Pučiamųjų instrumentų orkestrų konkursas B kategorijoje, kuriame jaunieji orkestrantai pelnė pirmąją vietą. Įsimintinas ir dalyvavimas 2020 metų televizijos projekte „Lietuvos talentai. Supervaikai.“ 
   Justinas kiekvienais metais pildo savo repertuarą naujais kūriniais. Labiausiai patinka atlikti paties klausomą muziką. „Manau, daugelis mokinių, baigę muzikos mokyklą, atsikrato savo instrumento, nes buvo verčiami groti sudėtingus, įkyrius bethovenus,“ - sakė Justinas.
   Nors jam Bethovenas - mėgstamiausias kompozitorius klasikas, šiandien savo malonumui renkasi groti paprastesnius, naujesnius ir girdėtus kūrinius. Šiuo metu klausosi 1970-2000 m. sukurtų dainų ir jas atlieka saksofonu. 
   Saulėtomis vasaros dienomis Justinas išeina pamuzikuoti į kurorto gatves. Buvo atvejų, kai policijos pareigūnai liepė Justinui eiti groti į kitą vietą, prie fontano ar prie gatvės. Bet juk prie grojančio fontano ir taip aidi muzika iš kolonėlių, o prie gatvės kas gi jį beišgirs...
   Melodiją praturtindamas savomis interpretacijomis, Justinas pagaliau suvokė, ką reiškia muziką girdėti ir susilieti su melodija, ją pajausti kūnu ir siela.

Sportas

   Šalia muzikos Justino gyvenime labai svarbus sportas.
Nuo mažens laisvalaikį mėgo leisti su draugais futbolo stadione. Tačiau dėl didelio užimtumo muzikos mokykloje ir, nesulaukus paskatinimo iš šeimos, su laiku futbolas buvo pamirštas, bet ne sportas.
   Baigus muzikos mokyklą, atsirado daugiau laiko. Justino fizinio lavinimo mokytojas Jonas Jazepčikas pakvietė lankyti lengvosios atletikos sportinio ėjimo šaką. Justinas greit tapo sportinio ėjimo entuziastu. Nusišypsojus fortūnai, laimėjus Lietuvos jaunimo čempionatą, turėjo garbės apsivilkti Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos rinktinės aprangą.
   „Jaučiausi prisiėmęs tokią atsakomybę, kokią turi rinktinės krepšininkai ar futbolininkai,“ - savo jausenas prisiminė Justinas.
Šis nekomandinis sportas Druskininkuose turi gilias tradicijas. Nusipelnęs treneris ir Lietuvos sportinio ėjimo čempionas Kęstutis Jezepčikas tebeugdo jaunąją ėjikų kartą. Treniruodamasis pas jį, Justinas jaučiasi vieningos Druskininkų ėjikų komandos dalimi. 
„Regint pajėgesnių draugų, varžovų rezultatus, atsiranda noras vytis, o priešininkai tampa draugais, - sakė Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos rinktinės narys.- Be draugų paskatinimo nebūčiau nieko pasiekęs, tad esu dėkingas ir jiems“.
  Komandos draugų šūksniai, kaip teigia ėjikas, atgaivina išsekusį kūną ir motyvuoja siekti pergalės atiduodant save visu 100 procentų. 
   Monotoniškai vaikščiodamas valandų valandas, Justinas atranda savo naują asmenybę. Sportuodamas permąsto praeitį ir susitelkia į ateities tikslus. Nejučia gimsta naujų planų, pavyzdžiui, patekti į Europos lengvosios atletikos čempionatą.
   Po kiekvienos treniruotės sako jaučiantis nedidelę euforiją, kuri gimdo priklausomybę nuo sporto.

Sportas ir muzika

   Nors treniruočių ir pamokų grafikai kartais sutampa, jis spėja būti visur ir netgi atranda laiko išbandyti dar šį tą nauja. 
Daug kas iš aplinkinių pataria 12-oje klasėje kažko atsisakyti. 
   „Mano smegenys sutinka, bet širdžiai neįsakysi,- šypsosi muzikantas ir ėjikas. - Kaip gera būtų dienoje turėti kiek daugiau laiko“.

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.