Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

   Dėl prasto šįmetinio derliaus tyliai dejuojantys privatūs Druskininkų viešbučiai ir svečių namai gali ir toliau ploti geltonųjų rūmų šeimininkui: savivaldybės įmonė UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua“ stato dar vieną viešbutį, konkuruosiantį su privačiu verslu. Savivaldybės verslo teritorija plečiasi: maždaug 200 vietų viešbutis šįkart dygsta prie slidinėjimo arenos, prieš kelis metus atitekusios tam pačiam akvaparkui. 

Ar savivaldybės funkcija plėsti verslą?

   Socialiniuose tinkluose neseniai pasklido naujiena apie Druskininkų privačiam apgyvendinimo verslui ruošiamą „dovanėlę“: dar vieną konkurentą – savivaldybės įmonės statomą dar vieną viešbutį. „Žiema — vasarą! Tiesa, žiemos pramogomis Druskininkuose daug susižavėjusių nepamačiau. Bet pamačiau statybas. Savivaldybė, tai yra jos 100 proc. įmonė — pradėjo dar vieno viešbučio statybas, jau trečiojo, - tokiu įrašu feisbuke pasidalino Seimo narys, druskininkietis Vilius Semeška. - O sakoma, kad Kultūros centrui, kurio sąmata siekia jau 46 mln. eurų, užbaigti bent 20 mln. trūksta. Pasirodo, resursų yra, tik ar savivaldybės ir jos įmonės funkcija plėsti komercinę veiklą?“. 
   Nors parlamentaras savo komentare mini, jog savivaldybė, t.y. jos 100 proc. įmonė UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua“, turi du viešbučius, ir Snow arenos pašonėje šiuo metu statosi trečiąjį, panašu, kad naujajį statinį reikėtų vadinti kaip ir ketvirtuoju savivaldybės viešbučiu. Akvaparkas, kaip žinia, turi ir valdo prie vandens parko prisišliejusius viešbučius „Aqua“, „Flores“ bei buvusiose gydyklos administracijos patalpose įsikūrusį prabangųjį Aqua apartamentų centrą. Pastarasis liaudyje gerai žinomas kaip 2015-aisiais skandalingai nuskambėję nuogalių vaizdais išpuošti buvę „slaptieji apartamentai“. 

Opozicija kritikavo jau seniai

   Valdžios norą turėti savo viešbučius ir verslininkauti ne vienerius metus aštriai kritikavo vietos verslininkai bei opozicija. „Savivaldos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose labai aiškiai kalbama apie viešąsias paslaugas, kuo ir turi užsiimti savivaldybės. Ar viešbučių verslas yra būtina gyventojams teikti viešoji paslauga? Tai pilnai galėtų daryti privatus kapitalas, privatus verslas. Nes priešingu atveju savivaldybės įmonės pradeda konkuruoti ne visai lygiomis sąlygomis su privačiu verslu“, - beveik prieš dešimtmetį kalbėjo tuometinis savivaldybės tarybos narys dr.Juozas Šarkus. 
„Druskonyje“ buvo ne kartą rašyta apie kilusį vietos verslininkų nepasitenkinimą dėl plečiamo savivaldybei priklausančio vandens parko viešbučio. “Negali taip būti, kad savivaldybė užsiiminėtų tais verslais, kuriais turi užsiimti privatininkai. Pirmiausia, manau, kad savivaldybė ekonominius pamatus griauna su savo gydyklomis, purvu, o jei dar ir viešbučių verslu užsiima, tai nėra gerai, - kritiškai šiuo klausimu nekart pasisakė ir SPA Vilnius SANA savininkas Valdas Trinkūnas. - Tokie dalykai, kaip valdiški viešbučiai, restoranai, naktiniai klubai, gydyklos – tai jau peržengia logikos ribas. Raskite Lietuvoje, o gal ir visoje Europoje, savivaldybę, kuri turėtų naktinį klubą? Privataus ir savivaldybės valdomo verslo visiškai nelygios jėgos. Tokia veikla yra principinis verslo pamatų griovimas savivaldybės rankomis. Tai gal tada tegul superka visus miesto viešbučius, įkuria administracijoje atitinkamą skyrių ir ūkininkauja?“. Pasak verslininko, tokius komercinius objektus statanti savivaldybė sudaro nenatūralią konkurenciją privačioms bendrovėms, kurortinių paslaugų ir apgyvendinimo versle.

Klausimai akvaparkui

   Snow arenos pašonėje dygstantį savivaldybės įmonės viešbutį planuojama užbaigti kitais metais – 2025 m. trečiąjį ketvirtį. Bent jau tokie duomenys pateikiami prie objekto sumontuotame informaciniame stende. Ar Druskininkų privatus verlsas išgalės konkuruoti su tokiu akvaparko viešbučių „tinklu“, kur savivaldybės įmonės viešbučių klientai viliojami dar ir „ypatingais vandens pramogų ir gydymo programų pasiūlymais“? Ne vienerius metus privatus verslas murma, kad privatūs viešbučiai, ypatingai maži, klientus, greičiausiai, pajunta tada, kai užsipildo akvaparko lovos. Neabejotina, kad naujasis objektas prie slidinėjimo trasų trauks ne tik gražios panoramos mėgėjus, bet ir sportininkus. O privatūs verslininkai, šiuo metu uždirbantys iš žiemos sporto entuziastų apgyvendinimo, už būsimą perspektyvą galės paploti miesto šeimininkui. 
   Šią savaitę „Druskonis“ kreipėsi į statytoją – savivaldybei 100 proc. priklausančios UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua“ direktorių Edmundą Antanaitį, užduodamas klausimus el.paštu info@aquapark.lt:
   - Savivaldybės bendrovė UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua“ neseniai pradėjo jai priklausančių uždarų slidinėjimo trasų rekonstravimo projektą – vėl statomas naujas viešbutis, šįkart jau prie Snow arenos. Į kokią klasifikaciją ir kambarių tipą pretenduos šis maždaug 200 vietų turėsiantis viešbutis? 
   - Kokia šio viešbučio statybos sąmata? Už kokias lėšas statomas šis viešbutis? Kiek milijonų akvaparkas skolinasi iš banko šio viešbučio statybai? Kokiam laikotarpiui paimta paskola, iš kokio banko ir už kokį palūkanų dydį?
   - Ar būdama savivaldybei priklausanti bendrovė, toliau plečianti komercinę veiklą, turinti jau tris viešbučių pastatus ir statanti dar ir ketvirtą, savo viešbučių klientams siūlanti „ypatingus pasiūlymus su gydymo programa ir vandens parku“, įsivaizduojate, kokią konkurenciją, būdama savivaldybės įmone, sukeliate privačiam Druskininkų apgyvendinimo sektoriui?
   - Kiek naujasis savivaldybės bendrovės viešbutis, iškilsiantis prie Snow arenos, tikisi uždirbti iš čia apsistosiančių sportininkų, užsiimančių žiemos sportu? Ir kiek, manote, pajamų dėl to praras privatūs Druskininkų viešbučiai, kuriuose iki šiol apsistoja atvykstantys slidininkai, snieglentininkai? 
   Atsakymų į šiuos klausimus iš akvaparko iki nurodytos datos taip ir nesulaukėme.

„Druskonio“ inf.

Jonas Barkauskas metalo detektoriaus pomėgiu užsiima 5-erius metus


Jono Barkausko aptiktas žydų amuletas, skirtas kūdikių apsaugai

   Šiek tiek pavėluotai skelbiam svarbią žinią, jog praėjusių metų pradžioje 33 metų jaskoniškio Jono Barkausko gimtajame Radvilonių kaime prie Veisiejų aptiktas žydų amuletas, skirtas kūdikių apsaugai, bei žydiškas lošimo vilkelis-dreidlas, skirtas žaidimams per Chanukos šventę, apkeliavo daugelio Europos šalių parodų sales ir,be abejo, sulaukė didelio senienų mėgėjų bei kolekcionierių dėmesio. 

Aptiko metalo detektoriumi

   Jaskoniškis J.Barkauskas šias vertingas senienas aptiko metalo detektoriumi buvusios Radvilonių plytinės vietoje, konsultavosi su žinovais ir galiausiai amuletą bei vilkelį-dreidlą padovanojo žydų memorialiniam fondui, kuris šiuos radinius patalpins nuolatinėje ekspozicijoje. Žydų memorialinio fondo atstovai spėja, jog 3,5 cm skersmens apskritimo formos amuletas su hebrajiška hei raide viduryje, augaliniu motyvu bei tekstu hebrajų kalba aplink, puoštais taškeliais pakraščiais gali būti datuojamas 1909 metais. Dviejų trikampių plokštumų žydiškas lošimo vilkelis-dreidlas arba sukutis, skirtas žaidimams per Chanukos šventę, naudojamas nuo 18-ojo amžiaus. Manoma, jog šias vertingas relikvijas galėjo palikti žydai, karo metu besislapstę Radvilonių plytinėje. Ir amuletą, ir vilkelį-dreidlą J.Barkauskas atidavė žydų memorialiniam fondui oficialiai pagal dovanojimo raštą, nors 2015 metais už tokį patį amuletą Lenkijoje buvo sumokėta 35 tūkst. 700 zlotų.
   „Man svarbesnė moralinė nauda, kad tokius daiktus pamatytų visuomenė, besilankanti muziejuose, geriau dalintis žiniomis, o finansinėje vertėje nematau esmės,“- priduria Jonas, už dovaną iš žydų memorialinio fondo gavęs dvi vertingas istorines knygas. 
Be amuleto ir vilkelio-dreidlo, kuriuos metalo detektoriumi aptiko J.Barkauskas trečiąją paieškos Radvilonių plytinėje dieną, ten pat jis, save vadinantis baltuoju archeologu, atrado ir vokiečių kareivio diržo sagtį bei daug LDK ir Prūsijos monetų. Tai liudija, kad Radvilonių plytinėje, esančioje prie Vernijo ežero, galėjo lankytis įvairūs pirkliai. 

Ką surado mūsų krašte? 

   5-erius metus metalo detektoriaus pomėgiu užsiimantis J.Barkauskas įgijo intuiciją, netgi nuojautą, kur galėtų slėptis neatrasti žmonių pėdsakai ir jų gyvenimo būdą nurodantys rakandai. Aptiktais daiktais Jonas mainosi arba juos dovanoja, o tikrai senus artefaktus, jeigu tokie papuola, priduoda pagal LR įstatymus Kultūros paveldo departamentui. Jaskonyse, prie Pariečės kelio, aptiktas X-XI a. seges pasiūlė padovanot miesto muziejui. Į paieškos vietą, prieš tai išnagrinėjęs vietovės žemėlapius ir reljefą, susipažinęs su istorinėmis aplinkybėmis, Cimakave atrado carinio kario diržo sagtį, vokiečių kariūno apdovanojimo ženklą, eigulio ženklą. Kabeliuose rado 1656 metų monetas, carines kapeikas, šilingus. Gudeliuose už Liškiavos, prie seno kelio, ieškikliu aptiko 1822 metų zlotų. Tai tik dalis jaskoniškio radinių Druskininkų krašte.

Laisvalaikio pomėgis 

   Pomėgis paieškoms metalo detektoriumi Jono laisvalaikio pagrindiniu užsiėmimu tapo prieš 5-erius metus, kai žmona Kalėdų proga jam padovanojo paprastą ieškiklį. Vėliau jis nusipirko tobulesnį profesionalų, o 2020 m. respublikinio detektorininkų sąskrydžio varžybose užėmė 1-ąją vietą ir laimėjo naujausio modelio ieškiklį. Dabartinis Jono lengvas ir patogus ieškiklis atranda senienas iki 40 cm gylyje. Šį rugpjūtį J.Barkauskas vėl ketina dalyvauti kasmetiniame detektorininkų sąskrydyje prie Dusios ežero. Į šiuos sąskrydžius susirenka iki 700 asmenų, kuriuos vienija bendras ieškotojų pomėgis. Pasak Jono, su šeima gyvenančio Jaskonyse ir dirbančio statybininku, nemažai tokio pomėgio asmenų yra ir Druskininkuose. Jonas jau turi planų pabendraut su bendro pomėgio kolegomis Latvijoje ir Estijoje ir taip praplėsti žinias bei pažintis.
   Kuo šis pomėgis Jonui Barkauskui yra savas? „Praplečia istorines žinias, tarkim, labiau įsigilini į LDK ar Žygimanto Senojo laikus, jų monetų simboliką,– atsako J.Barkauskas. – Kiekvienas radinys juk turi savo nepakartojamą istoriją“. 

„Druskonio“ inf.

Paieška