R. Malinauskas džiūgauja pajudėsiančia kultūros rūmų
statyba, tik klausimų nemažėja: iš kur savivaldybė gaus
dar 14,5 mln. eurų?
R.Malinausko feisbukas neseniai paskelbė naujieną dėl įstrigusios kultūros rūmų statybos. Druskininkų valdžia liepos mėn. pasirašė daugiau kaip 14,5 mln. eurų vertės sutartį su UAB Infes, kuri pagaliau turėtų užbaigti šį analogų neturintį objektą. Įdomus dalykas, kad su šia bendrove R.Malinauskas sukirto rankomis po ilgo teisminio ginčo.
Tie, kurie tiki R.Malinausko žodžiais, blizgančias sukneles ir savo naujus kostiumus kitų metų kalėdiniam baliui galės rodyti jau naujuose kultūros rūmuose. Tokį pažadą R.Malinausko feisbukas ištransliavo liepos vidury, pranešęs apie pasirašytą statybų užbaigimo sutartį su UAB Infes. Kaip žinia, šiuo metu objekto baigtumas yra 75 proc., liko dar 25 proc., į kuriuos reikės įdėti mažiausiai 14,5 mln. eurų.
Tiesą pasakius, R.Malinauskas prieš dvejus metus irgi labai gyrėsi panašios sutarties pasirašymu su kita bendrove - UAB Kaminta. Pastaroji analogų neturinčiame objekte jau buvo pradėjusi darbus, tačiau technikos ūžesį tada nutildė teismai: statybos darbų užbaigimo konkurse dalyvavusi, bet jį pralaimėjusi bendrovė - ta pati UAB Infes - savivaldybei tuomet kaip reikiant kibo į atlapus.
Įsisuko į teismų maratoną
Kaip jau rašyta anksčiau, 2023 m. metais Druskininkų valdžia paskelbė tarptautinį konkursą rangos darbams, kurio laimėtoja buvo paskelbta Kauno bendrovė UAB Kaminta, su kuria savivaldybė pasirašė Kultūros ir kongresų rūmų rangos sutartį - 16,2 mln. eur sumai likusiems statybos darbams užbaigti.
Druskininkų savivaldybės konkurso rezultatais besipiktinusi bendrovė UAB Infes, likusi antroje vietoje, tuomet nusprendė kovoti iki galo: įsisuko ilgas teismų maratonas. Druskininkų valdžios organizuoto konkurso sprendimą kasacine tvarka UAB Infes apskundė Aukščiausiajam Teismui ir čia laimėjo galutinę pergalę.
Tikimės teismo nešališkumo ir greitų sprendimų, tam pasitelkėme advokatus, kad būtų kuo mažiau tuščio bylinėjimosi, - pernai pavasarį dėstė R.Malinausko feisbukas, panašu, su išankstiniu perspėjimu, kam bus išleistos nemenkos pinigų sumos iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Tačiau Druskininkų valdžios neišgelbėjo net ir solidžias sumas mokesčių mokėtojamas kainuojantys advokatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai gegužės 21 d. nutartimi pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2024 m. sausio 22 d. Druskininkų savivaldybės administracijos ir UAB Kaminta sudarytą statybos darbų užbaigimo sutartį.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, aišku, neliko nutylėtas R.Malinausko feisbuke su pasipiktinimu, neva Lietuvos Aukščiausiasis teismas savivaldybės sutartį su rangovu pripažino negaliojančia ir sukūrė visiškai naują teismų praktiką, kuri stebina tiek viešųjų pirkimų specialistus, tiek teisininkus.
Įdomu tai, kad viešojoje erdvėje visą bylinėjimosi laiką R.Malinausko komentaruose buvo plėtojamas naratyvas, esą šis
galvos skausmas vyko dėl tarptautiniame konkurse dalyvavusių rangovų tarpusavio ginčų. Apie tai, kad pralaimėjusi bendrovė UAB Infes į teismą padavė būtent konkursą organizavusią Druskininkų savivaldybės administraciją ir bylinėjosi būtent su atsakove Druskininkų savivaldybės administracija, šį akcentą R.Malinausko feisbukas kažkaip nutylėjo.
Naujas pažadas bus kitoms Kalėdoms
Po pernykščio pralaimėjimo Aukščiausiajame Teisme Druskininkų valdžiai teko organizuoti naują konkursą ir rinktis naują laimėtoją. Antrajame vėl dalyvavo tos pačios bendrovės UAB Kaminta ir UAB Infes. Dabar jau Druskininkų valdžia nugalėtoja pasirinko UAB Infes. Tada jau į teismų trasą šoko laimėtojos medalį praradusi UAB Kaminta. Deja, šiai bylinėtis dėl milijoninio sandorio sekėsi ne taip sėkmingai. Neseniai, liepos vidury, Druskininkų valdžia pagaliau pasirašė kultūros rūmų statybos užbaigimo sutartį su UAB Infes. Tad - šiuo metu nėra jokių kliūčių, kad kitų, 2026 metų, Kalėdas švęstume naujuose rūmuose! - iškart pažadų saliutais pratrūko R.Malinausko feisbukas.
Druskininkų valdžia jau nekart viešojoje erdvėje nuskambėjo savo pranešimais apie planuojamus, tačiau vis atidedamus šio objekto atidarymus. Žiniasklaidoje kažkada buvo girtasi apie planus šių rūmų atidarymo juostelę kirpti dar 2019 m. Paskui įkurtuvių data buvo nukelta dvejiems metams: viešojoje erdvėje paleistas
piaras apie ypatingą šio atidarymo misiją - 2021 m. vasarą planuotas Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Vėliau atidarymą buvo siekiama padaryti jau iki 2025 m., pasitinkant M.K.Čiurlionio jubiliejų. Dabar jau paskelbti nauji atidarymo planai kitų metų Kalėdoms.
Šią savaitę Druskonis uždavė klausimus vietos valdžiai dėl jos planų per 15 mėnesių užbaigti statybos darbus: Liepos mėn. Druskininkų savivaldybės administracija su UAB Infes pasirašė Kultūros rūmų statybos užbaigimo sutartį. Pagal ją statybai užbaigti planuojama skirti 14,5 mln. eur. Kadangi pagal sutartį numatytas galimas medžiagų - darbų brangimas, tai kaina - 14,5 mln. eurų yra sąlyginė ir neišvengiamai didės papildomais susitarimais.
Įvertinus, jog į šio objekto statybą įdėta jau 27,5 mln. eurų, gaunasi, kultūros rūmų statybos sąmata su projekto, techninės priežiūros ir kt. išlaidomis gali siekti iki 45 mln. eur. Iš kokių konkrečiai finansavimo šaltinių ketinate gauti užbaigimui reikalingus pinigus mažiausiai 14,5 mln. eurų? Ar savivaldybė ketina imti banko paskolą? Kiek, planuojama, kainuos šio objekto išlaikymas, kai galbūt po 8 metų bus pagaliau pastatyti šie rūmai? Ar savivaldybė garantuoja, kad jo išlaikymas neužgrius ant mokesčių mokėtojų pečių?.
Informuojame, kad, kaip jau ne kartą esame jums minėję, objektas finansuojamas savivaldybės, valstybės ir ES lėšomis, - toks atsakymas tebuvo gautas iš vietos valdžios.
Optimalaus dydžio ir be pretenzijų - neužtenka?
Kaip jau skelbta, Druskininkų valdžia buvusios Nemuno sanatorijos koncertų salės vietoje užsimojo statyti 8 tūkst. kv. m ploto naująjį kultūros ir konferencijų centrą: 1 tūkst. 200 vietų koncertų salę, iki 513 vietų mažąją salę, 151 vietų kino salę, repeticijų sales.
Opozicijos nariai daugelį metų ragino valdžią statyti optimalaus dydžio kultūros centrą, kokius jau seniai pasistatė daugelis Lietuvos savivaldybių, ir nesvaigti gigantomaniškais projektais. Tačiau Druskininkų valdžia užsispyrė statyti dar vieną analogų neturintį objektą. Beje, dar 2017 m. pabaigoje buvo dėstoma, kad šis projektas kainuos 15 mln. eurų. 2018 m. vasarą jau pasirodė informacija, kad kultūros centro kaina išaugo dvigubai beveik iki 30 mln.eurų. Dabar šio Druskininkų valdžios statinio sąmata jau pasiekė 45 mln. eurų.
Racionalios apimties kultūros centrą Druskininkai galėjo turėti jau seniai. Atidavę buvusį kino teatrą Aidas prekybininkams, padarėme didelę klaidą, netgi žalą, tad dabar mokėsime už tai labai brangiai, - dar 2018 m. žiniasklaidoje komentavo opozicijai priklausantys savivaldybės tarybos nariai, prisiminę R.Malinausko bičiulio L.Peciukevičiaus 2003 metais per aukcioną už 300 tūkst. litų (87 tūkst. eurų) įsigytą ir eiliniu prekybcentriu paverstą buvusį kultūros centrą (kino teatrą Aidas), kurį, pasak opozicijos narių, valdžia galėjo sėkmingai rekonstruoti už europines lėšas, kaip padarė Varėna ir kiti Lietuvos miestai.
Kaip žinia, ir Kultūros ministerija dar 2018 m. paragino Druskininkų valdžią persipiešti savo megaprojekto svajones, atsisakyti didžiosios salės ir statyti optimalios apimties objektą. Tačiau Druskininkų valdžia tuomet atsakė, kad niekur nesitrauks ir darys taip, kaip jai atrodo geriau.
S.Skvernelio vadovaujama vyriausybė, šiam objektui dosniai skyrusi daugiau kaip 14 mln. eurų, Seimui 2020 m. rudenį pati pasiūlė užrišti pinigų maišą ir daugiau valstybės lėšų jam nebeduoti. 2021 m. I.Šimonytės vadovaujama vyriausybė dar papildomai skyrė 730 tūkst.eurų kultūros centro vitrinoms įrengti.
Prieš 17 metų vertė nesiekė ir 5 mln. eur
Druskonis skaitytojams primena, kokia geometrine progresija augo šio Druskininkų valdžios stumiamo objekto statybos kaina. Atskiras dėmesys turėtų būti atkreiptas į skaičius kiek per gerą dešimtmetį pakilo šio projekto sąmata (jau tiek metų Druskininkų valdžia vis kalba apie kultūros centro statybas). Dar 2008 m. pabaigoje buvo viešai pranešta apie projektuotojų pateiktą viziją, kaip atrodys naujasis Druskininkų kultūros centras. Tuomet buvo austi planai už 16 mln. litų (5 mln. eur) rekonstruoti buvusią Nemuno sanatorijos koncertų salę, turėjusią tapti didžiuliu renginių kompleksu ir įspūdingu statiniu. Tiek prieš 17 metų, tiek dabar svajojama apie panašaus dydžio objektą: 1 tūkst. vietų kultūros salė, 2 kino teatrai ir t.t. Skiriasi tik valdžios projekto kaina: 2008 metais šie skaičiai nesiekė 5 mln. eur, 2017 m. buvo įvardinti 15 mln. eur, 2018 m. sąmata pakilo iki 30 mln. 2020 m. gruodį valdžios ambicijos padidėjo iki 34 mln. eur, o dabar megaprojekto kaina jau pasiekė 45 mln. eurų ir klausimas, ar tai jau pabaiga?
Opozicijai atstovaujantys savivaldybės tarybos nariai anksčiau buvo išsakę nuomonę, jog kosminė šio objekto sąmata kiekvienam racionaliai mąstančiam žmogui turėtų kelti jau ne nuostabą, bet šiurpą: Situacija, panašu, iliustruoja negebėjimą priimti racionalių sprendimų, kurie vėliau programuoja panašias į lošėjo, kuris tiki atsitiktine sėkme, pasekmes. Kitaip tariant, už kvailas ambicijas visad mokėti tenka piliečiams. Kuo didesnė objekto sąmata, tuo mažesnės realios galimybės apskritai turėti galutinį rezultatą, nes papildomi milijonai netaps pasiekiami tik panorėjus. Jeigu Vilnius statytųsi kažką panašaus (pagal Vilniaus ir Druskininkų biudžetų proporcijas), tai būtų objektas, kurio sąmata siektų milijardą. Įdomu, kaip reaguotų sostinės piliečiai, jeigu dėl tokio objekto statybos sprendimą priimtų asmeniškai Vilniaus meras?.
Nidai užteko ir 13,5 mln.
O dabar paskaitykite, kaip kultūrai ir menui tobulas sąlygas sekasi kurti kitam Lietuvos kurortui. Grandiozinės kultūros centro statybos jau trečius metus vyksta pačiame Nidos centre. Kultūros ir turizmo centre Agila įkurtuvės po rekonstrukcijos žadamos kitų metų pradžioje. Kultūros centro širdis, svarbiausia jo erdvė yra pagal pasaulinius standartus įrengta scena. Įrengta salė yra 500 vietų, tačiau lengvai transformuojama ir gali būti pritaikoma tiek mažesniems, tiek didesniems, net 700800 žiūrovų
sukviečiantiems, renginiams. Padidinta ir sumažinta gali būti tiek scenos, tiek žiūrovų salės erdvė. Čia galės vykti konferencijos, koncertai, bus rodomas kinas, spektakliai, net opera. Scena iš abiejų pusių gali būti atidaroma ir tapti pusiau atvira. Tad galės į ją ne tik žirgas atjoti, bet ir automobilis įvažiuoti, žurnalistams pasakojo Nidos valdžia. Šalia salės rengiamos erdvės Nidos meno kolektyvams, kavinė, turizmo informacijos centro patalpos, rūsyje šokių ir parodų salė. Čia bus puoselėjami šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos bei kino menas. Tai reiškia, kad Agiloje sudarytos galimybės rodyti muzikinius spektaklius ir operą, nes įrengta duobė orkestrui. Pasigrožėti įspūdingu Nidos peizažu bus galima ir neišeinant iš Agilos. Ant jos stogo įrengta didžiulė lauko terasa su amfiteatru. Šalia jos veiks restoranas. Kiek kainuos toks kultūrinis grožis Nidoje? Agilos rekonstrukcijos darbai iš viso turėtų kainuoti 13,5 mln. eurų, po jos koncertinė Agilos salė turėtų talpinti 3 tūkst. žiūrovų. Druskininkų valdžios sumanytas kultūros centro variantas jau pasiekė 45 mln. eur sąmatą su beveik 2 tūkst. žiūrovų talpinsiančia trijų salių erdve.
Druskonio inf.
Druskininkuose žydus pasitiko antisemitiniai užrašai:
Žaidimai, provokacijos sunku pasakyti
Aušra MASKELIŪNAITĖ, tv3.lt
Neeilinis išpuolis Druskininkuose vandalai sienas ištepliojo grafičiais, kuriuose ir antisemitinės frazės, ir užrašai tegyvuoja Palestina. Druskininkuose dažnai atostogaujantys žydai sako, kad tokiu įtemptu laikotarpiu visko galima tikėtis, tačiau išvysti tokias išterliotas sienas yra nemalonu. Savivaldybė iškart ėmėsi sienas valyti, o policija pradėjo tyrimą ir ieško pažeidėjų. Druskininkuose, ant pastatų sienų ir patiltėse miesto gyventojai ir čia poilsiaujantys išvydo užrašus, kuriuose teigiama, kad izraeliečiai Druskininkuose ilsėtis neturėtų. Čia pailsėti atvykę žydai pasakoja, kad anksčiau su tuo susidurti neteko, nors atostogauja Druskininkuose ne pirmus metus:
Mes čia jau 15 metų, kiekvienais metais dviem mėnesiams atvažiuojame. <...> [Užrašai] antisemitiški, nebijokite ištarti šito žodžio. Tai nėra gėdingas žodis. Gėda tiems, kurie tuos jausmus jaučia, o mums izraeliečiams negėda būti izraeliečiais. Mes tuo didžiuojamės visada ir visur.
Druskininkų kurortą žydai mėgsta nuo seno, atvažiuoja čia pailsėti poromis. Iki Antrojo pasaulinio karo žydai sudarė maždaug trečdalį visų Druskininkų gyventojų. Nemažai žydų čia atostogauti atvyksta iki šiol.
Į užrašus ant sienų, teigiančius, kad jie čia ilsėtis neturėtų, žiūri dviprasmiškai ir sako, kad į tokius dalykus per daug dėmesio nekreipia, tačiau pripažįsta, kad tokį vaizdą išvysti nėra malonu:
Išreiškė savo nuomonę. Kvailai išreiškė. Tai viskas. Žaidimai, provokacijos sunku pasakyti. Provokacija būtų, jei ateitų pas mus į kambarį ir pradėtų kažką pasakoti.
Žmonės skirtingi, o ypač į izraeliečius paskutiniu metu požiūris nelabai. Reikia į viską reaguoti ramiai ir ne į viską kreipti dėmesį. Antisemitiniai užrašai ant sienų kliūva ir čia poilsiaujantiems lietuviams: Aišku, kad negražu. Į ką čia panašu, tepliot. Reikia būti žmogumi. Iš prigimties gauna žmogus tautybę, o visa kita priklauso nuo jo paskui.
Policija pradėjo tyrimą
Apie šiuos grafičius ant sienų viena moteris pranešė policijai. Vėliau žmonių skundų sulaukė ir Druskininkų savivaldybė, kuri visą informaciją taip pat perdavė pareigūnams.
Policija ėmė aiškintis, ar šie užrašai yra žeidžiantys. Taip pat pradėjo tyrimą dėl suniokotų viešųjų pastatų. Toliau vyksta tyrimas dėl kitų užrašų lietuvių kalba, kuriuose teigiama, kad izraeliečiai neturėtų ilsėtis Druskininkuose. Savivaldybė jau užrašus nuvalė, visą informaciją perdavusi pareigūnams, tačiau TV3 žurnalistams komentuoti gyvai atsisako.
Savivaldybės atstovai prašo pastebėjus tokius ir panašius pažeidimus, nedelsiant pranešti policijai, esant galimybei patiems sudrausminti pažeidėjus, nufotografuoti juos ir informaciją perduoti pareigūnams.
Straipsnis parengtas pagal
TV3 žinių reportažą
TV3 žinių reportažo stop kadrai
Druskininkuose kainos jau lenkia ir Palangą: už mažą
pyragėlį paprašė beveik 12 eurų
Delfi Gyvenimo skaitytoja Miglė su redakcija pasidalijo savo patirtimi populiarioje Druskininkų kepyklėlėje. Suprantu, kad tai kurortas, bet kainų ribos vis tiek kažkokios turi būti, moteris tik jau gavusi kasos kvitą pastebėjo, kad pyragas, o tiksliau mažas pyragėlis su varške ir uogiene jame užvardintas tortu ir kainavo 11,70 eurų! Kasmet kelis kartus apsilankome Druskininkuose, turime ten mėgstamas vietas, kurias stengiamės aplankyti. Viena tokių prancūziška kepyklėlė Boulangerie. Kasmet pastebime, kaip joje kyla kainos antai populiarūs ledai, kainuodavę eurą, gana greitai jau kainavo dvigubai tiek, o dabar jau ir visus 2,5 eur. Brangsta ir bandelės jų kaina svyruoja nuo 2 iki 5 eurų už vienetą. Šį kartą tradiciškai nusprendėm pasimėgauti bandelėmis. Vitrinoje jų buvo nemažai, prie visų buvo nurodytos ir kainos. Kai sūnus panoro paragauti pyragėlį su varške ir uogiene, labai nesigilinau, kiek konkrečiai jis kainuos. Mačiau, kad prie jo pridėta kitokia kainos etiketė, lyg buvo nurodyta ne vieneto, o kilogramo kaina. Bet pro langus labai švietė saulė ir buvo sunku įžiūrėti. Nors, tiesą sakant, labai ir nesigilinau, nes skubėjom. Buvau įsitikinusi, kad pyragėlis kainuos panašiai kaip ir kiti kepyklėlės kepiniai.
Tik jau gavusi čekį pamačiau, kad už jį, mažutį pyragėlį, man paskaičiavo net 11,70 euro! Žmonės mieli, juk tai paprastas pyragėlis iš miltų, varškės ir uogienės! Beje, kasos kvite perskaičiau, kad jis pavadintas tortu, o jo kilogramo kaina yra nei daug nei mažai 45 eurai už kilogramą! Nesusilaikiusi jį nufotografavau šalia savo rankos, kad galėtumėte įsivaizduoti jo dydį. Turbūt bus, įdomu, ar bent skanus buvo? Tikrai taip, tačiau ir dabar manau, kad jo kaina neadekvati, o savikaina tikrai nėra didelė: na kiek gi šiais laikais kainuoja miltai, varškė ir uogienė?
Kepyklėlė savo internetinėje svetainėje pažymi, kad Mūsų duona ir pyragaičiai gaminami rankomis, naudojant aukščiausios kokybės ingredientus. Darbą atlieka aukštos kvalifikacijos vietiniai amatininkai kepėjai. Tikiu ir sveikinu, bet manęs neapleidžia mintis, kad mokėti beveik 12 eurų už pyragėlį, kasos kvite sudarant įspūdį, kad tai tortas, yra mažų mažiausiai apiplėšimas vidury baltos dienos. Ir šį laišką jums rašau tik todėl, kad įspėčiau kitus, kaip toje kepyklėlėje reikia tikrinti ir klausti kainų, kai jos nenurodytos, arba nurodytos abstrakčiai, kai negali įsivaizduoti, kokia bus galutinė suma.
Saugant retus augalus ir gyvūniją norima gerokai išplėsti
Cimakavo draustinį
Smiltyninis gvazdikas
Vikipedia nuotr.
Žvirblinė pelėda
Juliaus Kalinsko nuotr./15min.
Sniegė BALČIŪNAITĖ, BNS
Siekiant išsaugoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu vertingas ekosistemas, saugomas gyvūnų, paukščių, augalų ir grybų rūšis, Druskininkų savivaldybės Cimakavo ornitologinį draustinį ketinama išplėsti beveik puspenkto karto ir pakeisti jo rūšį į botaninį-zoologinį.
Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Jonė Leščinskaitė, draustinio plotą siūloma plėsti nuo 366 iki 1961 hektaro.
Retas žmogus bus girdėjęs apie Lietuvos pakraštyje esantį Cimakavo draustinį, dar retesnis bus girdėjęs apie jame saugomas vertybes, BNS sakė J. Leščinskaitė.
Draustinis būtų plečiamas į šalia esančią saugomos teritorijos statuso neturinčią ekologinio tinklo Natura 2000 teritoriją Cimokinė II ir dalį Kermušijos, Vijuniūnų, Vijūninės ir Timakavo miškų, kur aptinkamos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės ir rūšys.
Kermušijos miško dalyje yra smiltyninio gvazdiko tipinio porūšio radavietės, kurios sudaro reikšmingą šalies populiacijos dalį. Šio augalo išlikimui labai svarbi draustinio suteikiama apsauga.
Pasak J. Leščinskaitės, šio porūšio augalai aptinkami tik pietų Lietuvoje, Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse.
Išplėtus Cimakavo draustinį taip pat būtų sustiprinta juodojo gandro, jūrinio erelio, paprastosios lututės, vakarinio kurtinio ir žvirblinės pelėdos apsauga. Čia aptinkamos ir stačiosios dirvuolės, vėjalandės šilagėlės, šneiderio kirmvabalis.
Nors Cimakavo ornitologiniame draustinyje buvo stebėtos kelios Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys juodoji meleta ir jerubė, taip pat itin retas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas tripirštis genys, prijungus naujas teritorijas būtų suteikta papildoma apsauga miškų buveinėms, kurios ypač svarbios saugomoms retoms rūšims, kaip juodasis gandras, vakarinis kurtinys, paprastoji lututė, BNS kalbėjo ministerijos atstovė.
Pasak jos, šioms rūšims kelia grėsmę miškų kirtimai, buveinių fragmentacija, senų medynų trūkumas: Apsaugant miškus nuo šių grėsmių, rūšys ir jų buveinės turi didesnius šansus išlikti.
Iki šiol teritorijoje tinkamai neapsaugojus natūralių buveinių, Europos Komisija (EK) jau yra pradėjusi prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą.
Draustinis dabar apima ornitologiniu požiūriu vertingą pelkę, esančią Dainavos girioje, prie Cimokinės aukštupio.
Pakeliui į grybavietę netikėtas susitikimas
Kelią Druskininkų miškuose perbėgę stumbrai
Asmeninio archyvo nuotr.
Lina GALKUVIENĖ Etaplius.lt
Šiemet tiek socialinėje erdvėje, tiek žiniasklaidoje netrūko pranešimų apie gyventojų pastebėtas meškas, kurios pasirodė ne tik Lietuvos gamtoje, bet ir bėgo sostinės gatvėmis ar Vilniaus rajono gyventojų kiemais. O štai Druskininkų apylinkių miškuose grybavimą paįvairino susitikimas su kitokiais žvėrimis. Jam kelią perėjo ir dar kurį laiką į akis žiūrėjo du suaugę stumbrai.
Grybų rinkimas šiuo metu yra viena aktualiausių temų socialiniuose tinkluose. Kas pasidalina vis pilnesnėmis pintinėmis baravykų ar kitų rūšių kepurėtųjų, kas klausia augimviečių ar panašiai. O Druskininkuose gyvenantis Andrius pasidalino nuotraukomis, ką sekmadienį, apie pusę dvylikos, sutikęs pakeliui iš vienos grybavimo vietos į kitą.
Grūte, koks kilometras nuo kaimuko, važiavau su mašina, kai staiga prabėgo du dideli stumbrai pro keliuką. Jie sustojo už kokio 50 metrų atstumo nuo manęs. Sustojau ir aš, nufotografavau. Jie stovėjo nebijodami ir žiūrėjo į mane. Nelabai jauku buvo, apie netikėtą susitikimą pasakojo vyras.
Anot Andrius, netoliese niekas stumbrų, jo žiniomis, neaugina, todėl labai tikėtina, kad jie miškuose gyvena laisvai.
Aš nufotografavęs juos už kokių penkių minučių, o jie liko stovėti toje pačioje vietoje. Šalia jų iš kažkur buvo ir šuniukas, lojo ant jų, pasakojo vyras.
Anot jo, šuo, iš pažiūros, mišrūnas, todėl galėjo būti ne medžiotojų padėjėjas, o galimai vietos gyventojas, galimai kažkam palaikęs draugiją grybavimo metu.
Kaip baigėsi stumbrams su šuniu, nežinia, tačiau Andriui kelią perbėgę, iš gana arti matyti laukiniai žvėrys įspūdį paliko.
Esu sutikęs briedžių, stirnų, kiškių. O čia buvo netikėtas nuotykis grybavimo metu, sakė Andrius, iš miško vėliau negrįžęs tuščiomis. Pintinėje buvo visai gražių baravykų ir kitų grybų.
