Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą
  pretenduojanti M.Navickienė apie Druskininkus žino daug: 
  čia ji pradėjo savo profesinį kelią

Monika Navickienė                                 Mindaugo Mikulėno nuotr.

   Neseniai pasibaigus Seimo rinkimams, naujoji Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė Prezidentui Gitanui Nausėdai jau pateikė pretendentų į naujosios Vyriausybės narius sąrašą. Tarp kandidatų į ministrus druskininkiečiai ypatingą dėmesį atkreipė į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą pretenduojančios konservatorės Monikos Navickienės pavardę. Daugelis kurorte ją laiko sava: pasirodo, M.Navickienė savo profesinę karjerą pradėjo Druskininkuose. „Tai ką, Spa Vilnius – ministrų kalvė?“ - skaitydami žiniasklaidos pranešimus apie M.Navickienę, komentuoja druskininkiečiai.
   Socialinės apsaugos ir darbo ministre siūloma Seimo narė konservatorė Monika Navickienė –viena iš labiausiai žiniasklaidos kalbinamų parlamentarių. 39 metų politikė sako, kad ši sritis jai yra pažįstama ir žinoma. Praėjusios kadencijos Seime M.Navickienė dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete. 
   „Akivaizdu, kad pandemijos fone yra labai svarbu socialinės apsaugos srities stabilumas ir mano pačios prioritetas, jei būčiau patvirtinta, būtų labiausiai atskirtų grupių didesnė įtrauktis. Tų, kurios patiria didžiausią atskirtį. Tai yra ir neįgalieji, ir vieniši augantys vaikai, ir pensininkai, ypač mažiausias pensijas gaunantieji. Taip pat stabili ir nuolat auganti pensijų sistema. Tam skirtume prioritetą ir dėmesį”, – naujienų portalui 15min.lt sakė M.Navickienė.
   Politikė sakė suprantanti ir laukiančią atsakomybę, tačiau pripažino, kad didelių kalbų ir galvojimų, įtikinėjimų ir įsitikinėjimų – ar priimti pasiūlymą tapti ministre – nebuvo: „Visi pokalbiai būdavo apie kriterijus, kuriuos turėtų atitikti kandidatai į ministrus. Buvo kalbama apie darbus, veiklas, prioritetus, vyriausybės programą. Tad tai buvo pirmoji diskusijų dalis, o asmenybiniai klausimai – antraeiliai“. 
   2019 metais M.Navickienė negailėjo kritikos ministerijai, kuriai dabar jai gali tekti vadovauti. „Visame Vyriausybės performavimo procese, neskaitant vaiko pinigų, itin pasigedau diskusijos apie socialinių problemų sprendimo būdus, o kartu ir apie ministro Lino Kukuraičio ateitį. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija garsiai giriasi darbais ir gerėjančia padėtimi, praėjusią savaitę pasirodęs Statistikos departamento tyrimas atskleidė, jog beveik 23 procentai šalies gyventojų gyvena skurde, o šis reiškinys labiausiai paplitęs tarp vienišų vaikus auginančių tėvų ir senatvės pensininkų. Manau, jog ministras Kukuraitis šioje situacijoje turėtų ne manipuliuoti skaičiais, sakydamas, jog viskas sparčiai gerėja, o pažvelgti realybei į akis ir prisiimti bent dalį atsakomybės už susidariusią padėtį“, – portalui 15min.lt teigė M.Navickienė. 
   Stulbinančią karjerą politikoje padariusi moteris gerai žinoma Druskininkuose. Pasirodo, čia ji pradėjo savo profesinį kelią. Iš Telšių kilusi M.Navickienė 1999 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir persikėlė gyventi į Vilnių. 2003 m. Vilniaus universitete ji įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. 2005 m. Mykolo Romerio universitete M.Navickienė baigė mokesčių administravimo studijas ir įgijo šių studijų magistro laipsnį. Dar besimokydama magistro studijose, M.Navickienė pradėjo savo profesinį kelią. Ir ne bet kur, o Druskininkuose: viename garsiausių sveikatingumo centrų Lietuvoje - Spa Vilnius. Mūsų kurorte ji praleido dvejus metus: čia ji 2004 – 2006 metais dirbo SPA Vilnius personalo vadove, SPA centro direktoriaus pavaduotoja. 
   Spa Vilnius savininkas Valdas Trinkūnas „Druskoniui“ sakė, jog džiaugiasi M.Navickienės sėkme ir neabejoja jos kompetencija užimti atsakingas socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas. „Žinoma, kad daugelis Druskininkuose ją pažįsta ir prisimena kaip be galo mielą, šiltą žmogų. Ji buvo labai šauni darbuotoja, aktyvi, kalbas moka gerai, labai komunikabili. Su klientais ir su darbuotojais puikiai mokėjo bendrauti, dirbo profesionaliai ir iš širdies. Žodžiu, buvome ja labai patenkinti. Tikrai neišvarėme, ji pati išvažiavo į Vilnių gyventi, ėmėsi kitos veiklos ir vėliau pasuko į politiką“, - minėjo V.Trinkūnas. 
   Druskininkuose dvejus metus praleidusi M.Navickienė paliko gerą įspūdį ne tik Spa Vilnius vadovams. Šią savaitę naujienų portalai taip pat pranešė, kad M.Navickienė, kaip pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą, puikų įspūdį paliko ir Prezidentui Gitanui Nausėdai. „Prezidentui paliko gerą įspūdį kandidatės šios srities išmanymas – ji sukaupusi patirtį šioje srityje, dirbdama Seime“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas S.Krėpšta. „Taip pat džiugu, kad kandidatė demonstruoja ryžtą, jeigu būtų paskirta, keisti santykinį skurdą, jį mažinti, skirti daug dėmesio socialinėms paslaugoms, kurių lygis ir kokybė šiuo metu netenkina, taip pat turi planų gerinti darbo ir laisvalaikio balansą, ypač šeimoms, turinčioms vaikus“, – pridūrė jis. 

„Druskonio“ inf.


 

  Po atleidimų „Eglės sanatorijoje“ kiti sektoriaus žaidėjai
  kalba nedrąsiai: situacija išlieka ypač sudėtinga 

Raminta RAKAUSKĖ, delfi.lt 

  „Eglės sanatorijai“ dėl pandemijos smarkiai sumažėjus klientų srautams ir paskelbus apie maždaug pusės darbuotojų atleidimą, kiti panašių paslaugų teikėjai bei viešbučiai sako iš paskutinių jėgų bandantys išlaikyti savo darbuotojus. Nors didžioji dalis jų šiandien – prastovose, įmonių atstovai teigia, kad vieniems iki šiol išsilaikyti padėjo sukaupti rezervai, kiti apie ateitį kalba nedrąsiai.

Pasiruošę įvairiausiems scenarijams 

   Druskininkuose esantis viešbutis „SPA Vilnius Druskininkai“ šiandien laikinai uždarytas, o jo duris užvertos nuo antrojo karantino paskelbimo pradžios, patikino viešbučio direktorius Rokas Navickas. Nors, anot jo, ten šiuo metu dirba 232 darbuotojai, esančių prastovose nėra daug – vos 15 asmenų. „Kol nebuvo aiški prastovų trukmė, didžiąją dalį žmonių išleidome į atostogas, tuo pačiu užtikrinant jų įprastą darbo užmokestį“, – sakė jis ir aiškino, kad bendrai situacija viešbučių, sveikatinimo ir poilsio sektoriuje dėl pandemijos bei karantino buvo ir išlieka ypač sudėtinga. „Nuolatinis pokytis, komandinis požiūris ir valstybinė parama iki šiol padėjo užsitikrinti, kad pasiektume antrąją COVID-19 bangą pilnoje komandoje, tačiau kas dieną matome kaip naują iššūkį“, – teigė jis, o pasiteiravus, kiek bendrai darbuotojų per šį laikotarpį įmonėje sumažėjo, sakė, kad šis skaičius nėra didelis – 16. Jo teigimu, nuo kovo mėnesio buvo 47 darbuotojai, kurių darbo sutartys nutrūko, tačiau vietoje jų buvo priimti nauji darbuotojai.
   „Nuo kovo 16 dienos viso sumažėjo tik 16 darbuotojų. Dirbančių buvo 248, dabar – 232“, – teigė vadovas, tačiau pridūrė nuo ateities prognozių, susijusių su darbuotojais, susilaikantis.    „Susilaikytume nuo komentaro apie ateitį, tačiau dedame visas pastangas, kad išlaikytume geriausius darbuotojus, kad nuo būsimo darbo pradžios būtume pasiruošę teikti aukščiausio lygio paslaugas, o ne mokintume naujus darbuotojus, nepažįstančių „SPA Vilnius“ paslaugų standartų, lojalių klientų poreikių ir komandos vidaus darbo kultūros“, – kalbėjo jis. Pasak R. Navicko, visgi viešbutis yra pasiruošęs įvairiems scenarijams, o situacija šiuo metu, labai nenuspėjama.
   „Kuris iš turimų ar būsimų scenarijų bus tas, kuriuo užbaigsime karantiną, sunku pasakyti, tačiau pirmoje bangoje pradėjome pirmu, baigėme trečiu, kas leido nuo pirmosios bangos pradžios sumažinti darbuotojų skaičių vos 6,5 proc. ir to pasiekėme ne aktyviais atleidimais, tačiau naujų darbinimų sulėtinimu, veiklos efektyvinimo skatinimu“, – teigė R. Navickas.

Darbuotojai patys vyko dirbti kitur, stojo į UT 

  Viešbučio „Europa Royale Druskininkai“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Lugnė Kapčė taip pat pasakojo, kad pirmuosius du antrojo karantino savaitgalius viešbutis dar eksperimentavo ir bandė vykdyti veiklą, tačiau norinčiųjų apsilankyti skaičius drastiškai krito, o apie 90 proc. rezervacijų buvo atšaukta, todėl viešbučio veiklą buvo nuspręsta laikinai sustabdyti iki kol bus atšauktas karantinas. „Tačiau čia labai svarbu pabrėžti, kad ne karantino pabaiga, o ribojimų paslaugoms švelninimas viešbučiams yra esminis dalykas“, – komentavo ji. Kalbėdama apie darbuotojus L. Kapčė sakė, kad jų skaičiaus svyravimas aptarnavimo sektoriuje yra natūralus dalykas, o įmonė visus juos stengsis išlaikyti kuo ilgiau. „Tačiau visi patys priima sprendimus dėl savo gerovės: kai kurie išvyko darbo ieškoti į kitą miestą ar kitą šalį, kai kuriems prastovų laikotarpiu didesnę išmoką pasiūlė Užimtumo tarnyba (UT). Šiuo metu pilnose arba dalinėse prastovose yra apie 90 proc. pastovių įmonės darbuotojų“, – sakė vadovė. Remiantis „Sodros“ duomenimis, 2020-ųjų kovo mėnesio viduryje įmonėje dirbo 76 drausti darbuotojai, o lapkričio 23 dieną tokių buvo 58. 
Drastiškų sprendimų išvengti pavyko
   UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ – taip pat ne išimtis. Direktorius Edmundas Antanaitis „Delfi“ pasakojo, kad šiuo metu vandens parkas, SPA centras, sporto klubas yra uždaryti ir nepriima lankytojų, nors, kaip pabrėžė, Druskininkų gydykla karantino metu veiklos nestabdė ir aptarnauja aplinkinių sanatorijų, viešbučių, svečių namų lankytojus. Tiesa, anot direktoriaus, pandemijos metu iš įmonės nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas, o įmonei, bent kol kas, drastiškų sprendimų išvengti pavyksta, nes ji dar prieš pandemiją turėjo sukaupusi piniginių lėšų rezervą. „Nuo pavasario stengiamės racionaliai naudoti įmonės lėšas, leisti pinigus tik būtinosioms reikmėms, sustabdėme daugelį įmonės planuotų projektų“, – sakė jis.   Šiandien, kaip teigė, dalis darbuotojų dar nuo pavasario yra pilnose arba dalinėse prastovose. „Mums svarbiausia išlaikyti darbuotojus, suteikti galimybę jų šeimoms neprarasti pragyvenimo šaltinio, todėl stengsimės daryti viską, kad darbuotojams netektų registruotis UT“, – situaciją komentavo jis ir pridūrė, kad per visą pandemijos laiką buvo keletas darbuotojų, kurie darbo sutartis nutraukė savo noru. Šiandien, anot jo, bendrai prastovose yra daugiau nei 80 proc. darbuotojų, o 1 darbuotojas yra dalinėje prastovoje.

Pranešė atleidžianti apie pusę darbuotojų 

   „Delfi“ primena, kad šiemet dėl pandemijos smarkiai sumažėjus klientų srautams, „Eglės“ sanatorija Druskininkuose ir Birštone pranešė atleidžianti apie pusę savo darbuotojų. BNS teigimu, bendrovė teigė ketinanti atleisti 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone. 
   „Sodros“ duomenimis, Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje šiuo metu dirba 616, „Birštono šaltinyje“, kurį valdo „Eglės“ sanatorija – 177 darbuotojai. „Esame priversti žengti šį labai sunkų žingsnį, 
siekdami išsaugoti likusias darbo vietas. Tikėjomės, kad situacija gerės, tačiau taip nenutiko“, – prieš kurį laiką pranešime sakė „Eglės“ sanatorijos vadovas Artūras Salda. Anot jo, „Eglės“ sanatorija pastarąjį pusmetį darbuotojas laikė prastovose ir tikėjosi, jog pandemija baigsis, tačiau prasidėjus antrajai koronaviruso bangai, naujų rezervacijų skaičius sumažėjo 90 proc. Bendrovė daugiausiai atleis aptarnavimo srityje dirbančius darbuotojus, kurių darbo krūvis tiesiogiai priklauso nuo klientų srautų: švaros, maitinimo, klientų registracijos padalinių darbuotojai, pagalbinis medicinos personalas. Atleidimų procesas bus vykdomas keliais etapais, o paskutinė dalis darbuotojų įmonę paliks tik kovą. Jei situacija pasikeistų, „Eglės“ sanatorija sako, kad atleidimo procesą būtų galima stabdyti arba mažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių. Darbuotojai įspėjimų dėl atleidimų sulauks po to, kai bus sudarytas atleidžiamų darbuotojų sąrašas. „Eglės“ sanatorijos rinkodaros ir komunikacijos vadovė Aistė Povilauskaitė BNS informavo, kad pirmadienį apie ketinimus atleisti darbuotojus informuota ir Užimtumo tarnyba. „Eglės“ sanatorija praėjusiais metais gavo 28,674 mln. eurų konsoliduotų pajamų ir uždirbo 4,29 mln. eurų grynojo pelno. 

Prastovose – beveik 39 tūkst. darbuotojų 

  Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, lapkričio 23 d. galiojančiose prastovose buvo 5065 įmonės bei beveik 39 tūkst. darbuotojų.
   Lapkričio 20 d. prastovose buvo 5030 įmonių ir 39135 darbuotojai, o praėjusios savaitės pradžioje, 16 dieną, 4282 įmonės ir 33302 darbuotojai. Tarp esančių prastovose, lapkričio 23-iosios duomenimis, daugiausia įmonės užsiimančios apgyvendinimo, turizmo ir maitinimo paslaugomis: UAB „Astorija Hotel“, UAB „SPA esė“ UAB „SPA travels“, AB „Atostogų parkas“, UAB „Esperanza Resort“. Taip pat turizmo bendrovės „Baltic Travel Group“, UAB „Kelionių era“, AB „Novaturas“, UAB „Travel Planet“, UAB „Kelionių centras“ bei įmonės UAB „Pramogų bankas“, UAB „Impuls LTU“, UAB „Circle K Lietuva“, UAB „Čili pica“, UAB „Amber Food grupė“.

 

 

  Įmūryti milijonai: Druskininkų kompleksas pralaimi
  lenktynes su laiku 













                                             Kiril Čachovskij nuotraukos, delfi.lt

Mindaugas AUGUSTIS, delfi.lt 

  30 mln. eurų valstybei kainavęs sportininkų rengimo centras Druskininkuose kelia ir juoką, ir graudulį. Grandiozinė bazė atrodo išmirusi lyg Pripetė po branduolinės katastrofos. Nors pirmuosius lankytojus centras tikėjosi priimti praėjusį rugsėjį, dabar turės palaukti mažiausiai iki Kalėdų.

Vaizdas – kaip filme apie pasaulio pabaigą


   12 metų statytas analogų šalyje neturintis sporto infrastruktūros objektas toliau aptarnauja vaiduoklius. Kuomet Delfi lankėsi sportininkų rengimo centre praėjusią vasarą, atrodė, lyg pro jo duris bet kurią akimirką turėtų pasipilti Lietuvos ir užsienio atletai. Išdėlioti treniruokliai, patiesti imtynių kilimai, nupjauta 1,5 tūkst. vietų stadiono veja, 25 m baseine teliuskuojantis vanduo – 9,9 hektarų sklype iškilusioje milžiniškoje bazėje buvo viskas, ko reikia bent keliolikos sporto šakų profesionalams.
   Net sportininkų viešbutyje svečių jau laukė lovos, kiti baldai ir buitinė technika. Laukė tuščiai – 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto rūmuose tebešvilpauja skersvėjai. 29 mln. eurų vertės sportininkų rengimo centro statybas rangovu pasirinkta bendrovė „Mitnija“ pradėjo dar 2008 metais. 2015-aisiais pirmą kartą atidaryta dalis komplekso – administracinis pastatas su baseinu ir sporto salėmis.
   Tačiau iškart teko vėl užsidaryti – dėl pasikeitusių teisės aktų statybų pabaiga nebegalėjo būti įteisinta, kol neužbaigtas visas projektas. Ir laukti teko dar penkerius metus, vietoje kalendoriaus lapų plėšant tuščius pakartotinių atidarymų pažadus.
Delfi jau rašė, kad ištisą dešimtmetį neveikiantį objektą administravo specialiai jam sukurta biudžetinė įstaiga, kurios reikmėms per metus valstybė išleisdavo dar 170 tūkst. eurų. Tik pernai susizgribta, jog tokie kaštai nedirbančios bazės prižiūrėtojams – pernelyg dideli, ir įstaiga buvo likviduota, o komplekso valdymą perėmė Lietuvos sporto centras (LSC). Tiesa, ir pastarajame suformuotas atskiras Druskininkų sporto paslaugų skyrius, turintis šešis darbuotojus. Skyriaus vedėjas Arnas Argustas praėjusią vasarą vylėsi į bazės atidarymą žurnalistus galėsiąs pakviesti rugsėjį. Rudeniui atėjus, LSC išties pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Tačiau jo vėl negavo.

Gyvenimas keitėsi greičiau nei kilo bazė

   Kaip Delfi informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), patikrinus statinių atitiktį projekto sprendiniams ir teisės aktų reikalavimams, statybos užbaigimo komisija nustatė gaisrinės saugos reikalavimų neatitikimų, nebaigtų statybos darbų bei dokumentų trūkumų. Praėjusį mėnesį LSC paprašė sustabdyti statybos užbaigimo procedūras, kol trūkumai bus pašalinti. Pagal galiojančius įstatymus tai galima padaryti per šešis mėnesius, antraip statybos užbaigimo procedūros bus nutrauktos.
   Kokiems statybos darbams dvylikos metų buvo per maža? Anot A. Argusto, pagalius į ratus kiša per tą laiką pasikeitę statybos techniniai reglamentai. Mat morališkai senstelėjęs projektas nebeatitinka kai kurių naujų reikalavimų.
   „Jei seniau neįgaliųjų tualete nereikėdavo automatinės pagalbos iškvietimo sistemos, dabar ji jau privaloma. Taip pat pirminiame projekte nebuvo numatytos atskiros priešgaisrinės kopėčios kiekvienam stogui, kas būtina pagal šiuolaikinius reikalavimus.    Užsakėme cinkuotas, sertifikuotas kopėčias ir laukiame. O dėl dokumentų, tai – ginčo objektas. Komisijos nariai prisikabino prie vieno dalyko, nors mes turime patvirtinančius dokumentus. Kalba eina apie stadiono tribūnos stogo metalo konstrukcijas, kurios yra storesnės nei pagal projektą, bet atitinka reikiamą degumo klasę. Mes netgi padarėme ekspertizę, kuri nemažai kainavo ir kuri patvirtino, kad atitinka. Dabar jau komisija tarpusavyje aiškinasi, tinka ar ne“, – Delfi pasakojo A. Argustas.
   Jis teigė, jog įgyvendinti statybos užbaigimo komisijos nurodytas pastabas nebus sudėtinga, ir vylėsi, jog centras gali būti atidarytas dar šiais metais.„Pastabų nėra tiek daug, manau, kad mes laiku įvykdysime visus reikalavimus. Aišku, pandemija čia irgi turi įtakos: žmonės suserga, darbai sulėtėja. Bet labai nuoširdžiai tikiuosi, kad iki Kalėdų įteiksime dovaną sportininkams“, – pažymėjo Druskininkų sporto paslaugų skyriaus vedėjas.
Tik niekas negali pasakyti, kiek kainuos tos dovanos įpakavimas.

Neūkiškumo simbolis

   Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kuriai pavaldus LSC, tikina, kad papildomo valstybės lėšų poreikio likę darbai nesudarys, tuo galima ir suabejoti. Dėl jų apmokėjimo LSC derasi su rangovu, bet kol kas nė viena pusė viešai nesimuša į krūtinę prisiimsianti ant savo pečių papildomus kaštus.
   „Šiuo metu tai derinama su užsakovu. Bendradarbiavimas vyksta profesionaliai, dalykiškai ir geranoriškai, todėl tikimės, kad likę klausimai bus išspręsti ir objektas priduotas dar šių metų gruodį. Visi likę klausimai yra paprasti ir lengvai išsprendžiami“, – teigė „Mitnijos“ statybos direktorius Valentinas Cilcius. Neaiški ir papildomų darbų kaina.
   „Bus matyti tik tada, kai susives visi galai, kai bus atsiskaityta už darbus. Papildomų lėšų reikia, bet tokia jau situacija“, – sakė A. Argustas. ŠMSM pateikiamais duomenimis, sportininkų rengimo centro statybos pagal pirminį projektą buvo užbaigtos dar praėjusį gruodį, o visus šiuos metus rangovai taisė defektus, daugiausia atsiradusius dėl per ilgai užsitęsusių statybų.
   Dešimtmečio sporto statybomis kompleksą Druskininkuose pavertė strigęs valstybės finansavimas. Dėl politikų noro įsiteikti rinkėjams vienu metu pradėta daugiau sporto objektų statybų nei leido valstybės kišenė, tad kai kurios iš jų gerokai prailgo, įšaldydamos išleistus milijonus neveikiančiose bazėse. „Pagrindinė priežastis, kodėl sportininkų rengimo centro statybos buvo ilgos ir nelengvos, yra finansinė. Jeigu projektas būtų turėjęs stabilų ir tvarkingą finansavimą, tokios apimties objektą galėjome pastatyti daugiausia per porą metų“, – aiškino „Mitnijos“ atstovas V. Cilcius.
Druskininkų kompleksą sudaro futbolo ir lengvosios atletikos stadionas su dengtomis tribūnomis ir atskiru metimų treniruočių sektoriumi, dirbtinės dangos futbolo treniruočių aikštė, 8 takų 25 m ilgio baseinas su 100 vietų žiūrovams, dvi krepšinio salės su 500 vietų tribūnomis, dvikovinių sporto šakų ir teniso salė, bokso salė su ringu, treniruoklių salė, 80 vietų viešbutis su keturiais retinto oro kambariais, konferencijų salė ir valgykla. ŠMSM teigimu, bazė pirmiausia tarnaus Lietuvos sportininkų rengimui, joje galės vykti nacionalinės ir tarptautinės varžybos, užsienio atletų stovyklos, o taip pat Druskininkų savivaldybės socialinės programos, pavyzdžiui, vaikų mokymo plaukti.


 

  COVID-19 susirgimai savivaldybėje per savaitę 

   Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Lietuvos statistikos departamento lapkričio 27 d. duomenimis, per paskutines 7 dienas Druskininkų savivaldybėje patvirtinta 116 susirgimų koronavirusu atvejų, per 14 paskutinių dienų – 177 atvejai. 
   Pagal lapkričio 27 d. duomenis patvirtinta tokia 14-os paskutinių dienų koronaviruso statistika kaimyninėse savivaldybėse: Varėnos raj. savivaldybėje - 181 atvejis; Lazdijų raj. sav. – 59; Alytaus raj. sav. – 265; Alytaus mieste - 693. 
   Pastaruoju metu, lapkričio 20 d., buvo nustatytas koronaviruso protrūkis VšĮ „Druskininkų globos ir slaugos namai“, kur šia liga susirgo 22 senyvo amžiaus gyventojai iš 59-ių, apsistojusių šioje privačioje įstaigoje. COVID-19 diagnozuota ir 3-ims globos ir slaugos namų darbuotojams. Lapkričio 24 d. registruotas naujas koronaviruso protrūkis Vaikų ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Nuo savaitės pradžios COVID-19 atvejų Druskininkų savivaldybėje vis gausėjo – nuo 160, užregistruotų lapkričio 23 d., iki 188, lapkričio 25 d. duomenimis. 
   Pagal lapkričio 25 d. duomenis Druskininkų savivaldybė buvo 14-a rizikingiausių savivaldybių pagal sergamumo rodiklį Lietuvoje sąraše. 

„Druskonio“ inf. 

 


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.