Klaipėdiečiai prie Emilijos Pliaterytės kapo Kapčiamiestyje
Ekskursijos dalyviai Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje
Lipant į Vainežerio piliakalnį, vadinamą okopka
Pastarosiomis savaitėmis komfortiški erdvūs autobusai iš Klaipėdos į Druskininkus atvežė daugiau nei 70 uostamiesčio senjorų iš tenykščio III amžiaus universiteto. Netrukus pas mus į kurortą atvyks daugiau nei pusšimtis klaipėdiečių senjorų. Praėjusiais metais autobusai paviešėti mūsų kurorte atgabeno apie pusantro šimto uostamiesčio pagyvenusių žmonių. Klaipėdos III amžiaus universiteto kuratorė Tatjana Žuravliova Druskoniui patvirtino, jog gerokai iš anksto, tarkim, įpusėjus studijų laikmečiui, uostamiesčio senjorai jau klausia ir laukia, kada galės vėl važiuoti į Druskininkus? Be abejo, kyla klausimas, kokios malonės žmones iš pajūrio vilioja į mūsų kurortą?
Druskininkų ir Klaipėdos III amžiaus universitetai susipažino prieš 7-erius metus pajūryje rengiamose universiadose, kur aktyviai stovyklaudavo, tarpusavyje varžydavosi sporto rungtyse. Šiose visos šalies III amžiaus universitetų stovyklose Druskininkų III amžiaus universiteto Sveikatos ir fizinio aktyvumo fakulteto tuometinis dekanas Gediminas Grigelis prie jūros vesdavo kvėpavimo ir koordinavimo mankštas. Kilus minčiai panašią stovyklą surengti ne tik prie jūros, bet ir Druskininkuose, G. Grigelis ir jo darbovietė Reginos viešbutis sukurpė projektą Fizinio aktyvumo stovykla vyresnio amžiaus žmonėms, skirtą Lietuvos III amžiaus universitetų lankytojams. Pagal projektą kurorto svečiai senjorai apsistoja Reginos viešbutyje, kur gauna nakvynę, maitinimą, masažo paslaugas. Gali išklausyti paskaitas sveikatinimo tema. Kiekvienas stovyklos rytas prasideda nuo G.Grigelio vedamos mankštos prie Grožio šaltinio gydyklų parke.
Po pusryčių apžvalginė ekskursija po miesto lankytinas vietas. Vyresnio amžiaus žmones informuojam apie Gydyklose ar Vandens parke teikiamas sveikatingumo paslaugas, - pasakoja G.Grigelis. Daugiau dėmesio skiriu emociniam gydymui, kad žmogus mėgautųsi ir gėrėtųsi aplinkine gamta, tarkim, K.Dineikos sveikatingumo parke arba prie Mergelių akių ežeriukų. Dera priminti Gedimino anksčiau organizuotus žygius vietiniams bei svečiams iki Švyturio kopos arba panemune iki Uciekos. Taipogi pats sumanė ir patikrino maršrutus stovyklos svečiams autobusu į Liškiavą; pas jaunus ūkininkus, auginančius vynuoges ir gaminančius įvairų vyną Alytaus kaime; išvyką Emilijos Pliaterytės vietomis į Kapčiamiestį ir Vainežerį bei viešnagę Merkinėje aplankant apžvalgos bokštą, buvusią dvarvietę bei piramidę. Kadangi tai įvyko visai neseniai, dalijamės šviežiais įspūdžiais pirmiausia apie klaipėdiečių sekmadieninę viešnagę Liškiavoje, kur itin pavyko, nes buvo įleisti į vienuolyno rūsius. Visas autobusas klegėjo po įspūdingos pirmadienio kelionės į Alytaus kaimą, kur jauni ūkininkai augina apie 5500 vynuogių daigų, įsigyta įranga spaudžia vyną iš įvairių uogų, pavyzdžiui, svarainių, gervuogių, serbentų, šaltalankių, šilauogių, vyšnių, netgi pomidorų, šeivamedžių, abrikosų, rabarbarų ir kt. Šios išvykos tikslas pamatyt, kaip unikaliame Baltijos šalyse ūkyje gaminamas vynas, padegustuot jo įvairiausias rūšis, komentuoja G.Grigelis, su vyninės Miella savininkais susipažinęs Varėnos grybų šventės mugėje. Trečiadienį klaipėdiečiai pabuvojo Merkinėje įspūdingus kraštovaizdžius stebėjo iš apžvalgos bokšto bei iš buvusios dvarvietės, kur teko pabendrauti su vietinio restorano Pasaulio puodai šeimininku Vytaru Radzevičiumi. Pats klebonas supažindino su Merkinės bažnyčios turtinga istorija ir interjeru. Garsiojoje Merkinės piramidėje klaipėdietės įsidrąsino netgi pagiedoti.
Antradienį kartu su klaipėdiečiais iš III amžiaus universiteto bei G.Grigeliu į ekskursiją Emilijos Pliaterytės vietomis išsiruošė ir Druskonis, patyręs išties daug įspūdžių. Važiuojant iki Kapčiamiesčio gidas Gediminas, beje, baigęs biologijos studijas Vilniaus universitete, suteikė daug žinių apie vietinio kraštovaizdžio formavimosi ypatumus. Paveldo objektas, akmenuotas kelio grindinio fragmentas, besitęsiantis apie kilometrą, pasak gido, primena, jog kažkada čia buvo karališkasis kelias į Europą. Įdomiomis istorinėmis žiniomis aprėpta net tik pasienio miestelio Kapčiamiesčio, bet ir Dzūkijos krašto istorija pradedant jotvingiais, tęsiant užnemunės ir miškinių dzūkų gyvenimo būdu bei tarme.
Manau, žemaičiams iš Klaipėdos tai išgirsti buvo smalsu, kaip ir faktų gausą apie mūsų tautos didvyrės Emiliją Pliaterytės tragišką likimą, betarpiškai susijusį su Kapčiamiesčiu ir jo apylinkėmis. Noriai įsiamžinę prie E.Pliaterytės paminklo ir jos kapo senosiose kapinėse, atvėrėm turtingo eksponatais vietinio muziejaus, įkurto 1984 m., duris. Ekspozicijos, skirtos E.Pliaterytei bei žinomiems žemiečiams, pvz. kompozitoriui Česlovui Sasnauskui, liaudies dainų atlikėjai Veronikai Pavilionienei, TV diktorei Gražinai Bigelytei, medžio drožėjui Antanui Sadeckui ir kitiems, etnografinės trobos su senoviniais buities daiktais pateikimas liudija atminties svarbą, vietinį patriotizmą, muziejininkystės prasmę. Be abejo, muziejaus turtingos ekspozicijos papildė vietinės gidės Rimgailės ir G. Grigelio išsamias žinias apie legendinę asmenybę E.Pliaterytę, kuri vadinama lietuviškąja Žana dArk. Grįžome per buvusią Vainežerio dvarvietę, kur sužeista ir pasiligojusi E.Pliaterytė praleido paskutiniąsias savo gyvenimo dienas. Didžiuma senjorų nepabojo įkopti ir apeiti okopką aukštą senovinį gynybinį įtvirtinimą, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas į Ančios ežerą ir į kitapus kranto esančius Veisiejus. Pastarajame miestelyje stabtelėjome prie įdomios architektūros šv.Jurgio bažnyčios bei esperanto kalbos tėvo Liudviko Zamenhofo paminklo.
Būtent ekskursijos III amžiaus universiteto grupėms, atvykstančioms į Druskininkus ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Vilniaus, Panevėžio ar Kėdainių, paskatino G.Grigelį, masažo profesionalą, mokytis, išlaikyti egzaminus ir galiausiai šį balandį įgyti gido kvalifikaciją. Nors tai, ko gero, paveldėta, nes Gedimino mama Aldona Grigelienė daug metų dirbo gide Vilniuje. Neatsitiktinai druskininkiečio kaip būsimo gido kursinis darbas buvo susijęs su mūsų kraštu Druskininkais, Liškiava, Merkine. Po sėkmingai išlaikytų egzaminų gido pažymėjimui įgyti Gediminas jau sulaukė kvietimų lydėti ekskursijas į ES šalis. Tuo tarpu G.Grigelio mintyse ir veiksmuose dėliojasi nauji čionykščiai III amžiaus universiteto grupių maršrutai - į T.Barščio žirgyną, į Simną, į Metelių regioninį parką pabraidžiojant po Dzūkijos jūrą, pas vietinius ūkininkus- sūrininkus ir kt. Tad III amžiaus universiteto senjorams G.Grigelis siūlo įvairiausių kelionių pasirinkimą. Be to, druskininkietis priima grupes iš Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, kurioms veda praktinius užsiėmimus, tarkim, keliones pėsčiomis, drauge smagiai švenčia Užgavėnes ir kitokias linksmas šventes.
Daugelis III amžiaus universiteto atstovų iš įvairių miestų, daugsyk atvykstančių į Druskininkus, atvirai sako - važiuojam pas Gediminą. Klaipėdos III amžiaus universiteto kuratorė Tatjana Žuravliova aiškina, kad uostamiesčio senjorai noriai vyksta į Druskininkus, jaukų ir žalią kurortą, nes jiems imponuoja vietinė gamta, sveikatingumo mankštos su Gediminu, edukacinės programos ir prasmingas užimtumas, pažintinės kelionės po Dzūkiją, geranoriškas viešbučio darbuotojų bendravimas.
Klaipėdiečių kelionės suaktyvėja gegužės mėnesiais, kai universitetas atostogauja. Pasak T.Žuravliovos, Klaipėdos III amžiaus universitetui daug dėmesio skiria kuratorius Klaipėdos universitetas ir jo rektorius prof. dr.Artūras Razbadauskas.
Be abejo, Druskininkų svečiai iš kitų miestų III amžiaus universitetų bendrauja ne tik su pastarojo universiteto vietiniu Sveikatos ir fizinio aktyvumo fakultetu, bet ir senjorais iš kitų fakultetų, pavyzdžiui, iš Sporto fakulteto (vad. Vytas Lastovka), varžydamiesi įvairiose sporto rungtyse.
Druskonio inf.
Gediminas Užgavėnių šventėje
Neseniai G.Grigelis surengė privačią parodėlę, kurioje pateikė
savo pomėgį kolekcionuoti unikalius batus, kuriuos
pats restauruoja
|
