Šienpjovių čempionatas Tviskantys Raigardo dalgiai 2024
Juozas ŠIKŠNELIS
Prašytume atsakyti, kas geriau: ar laimėti konkurse solidžią sumą, ar leisti entuziastams su minimalia išorine parama organizuoti grandiozinį renginį. Nevarkite ieškodami atsakymo, nes aš palengvinsiu jūsų užduotį, pristatydamas šienpjovių čempionatą Tviskantys Raigardo dalgiai, kuris vyko rugpjūčio 10 d.
Švendubrės kaime ir kurį organizavo cikri entuziastai - Marina ir Tadas Suraučiai, be projektinės paramos, tik disponuodami savo bei bičiulių energija, sugebėję sukurti grandiozinį tarptautinį renginį. Viena finansininkė nuolatos kartodavo: su pinigais kiekvienas durnius gali organizuoti, bet tu pabandyk tai padaryti be pinigų. Marina ir Tadas ne tik pabandė, bet ir padarė! Tokio masto, tokio grožio renginio Švendubrėje, ko gero, dar nėra buvę.
Nuolatos minimas bendruomenės susitelkimas, bendrystė ir panašūs epitetai, kurie iš esmės tampa beverčiais, kai reikia rimtai padirbėti. Ant vienos rankos pirštų, deja, skaičiuosime švendubrėnus, kurie petys petin padėjo Suraučių šeimynai surengti šventę, tai: Laima Cirpuvienė, Algirdas Terten, Antanas Palačionis, Teresė Šikšnelienė. Tai yra visa bendruomenė ir bendrystė. Tiesa, į šventę susirinko nemažas būrys švendubrėnų, kas dalyvauti varžybose, kas tik paveizėti. Ir tai gerai.
Kaip viskas vyko: keturiose rungtyse varžėsi 33 šienpjoviai tarp jų įgudę, ne vieną dalgį supjovę ir pirmą kartą iš arti dalgį pamatę, ir į rankas paėmę. Zakario pieva kaip plotą, kuriame buvo sužymėti šienavimo ruožai, pavadino pats Tadas, buvo dėkinga mosuoti dalgiu, nusėta mažyčiais baltais žiedeliais, augo neaukšta, bet minkšta žolė. Vienas malonumas. O kur dar neįkyriai šildanti saulutė, virš slėnio tingiai slenkantys balti pūkiniai debesys. Drąsiai galima tvirtinti, kad pati gamta Suraučiams atėjo į pagalbą ir padovanojo gerą orą. Netgi kai kas tvirtino, jog Tadas su Marina užsakė gerą orą.
Įvairiose rungtyse nugalėtojais paskelbti: Asta Škarnulienė, Vytautas Mikelionis, Artūras Žalkauskas, Laima Cirpuvienė, Petras Grabys, Seda Bukauskienė. Jiems įteikti diplomai, dovanos ir kaip prizai - Juozo Šikšnelio iš kriaušės medžio drožtas Rūpintojėlis, iš ievos Angelas, Šienpjovys bei uosiniai šaukštai samčiai.
Dalyviai suvažiavo, sulėkė iš visos Lietuvos ir netgi vokiečių šeimyna varžėsi. Be kaimyninių vietovių dzūkų, atvyko pamario krašto pjovėjai, iš Lazdijų, Alytaus, Vilniaus ir Kauno.
Vienu žodžiu dviejų pasišventėlių Marinos ir Tado Suraučių triūsas virto visų dalyvavusių ŠVENTE, dovanojusia ne tik pakilią nuotaiką, bet ir neišdildomus įspūdžius.
Vis garsiau svarstoma šventę organizuoti ir kitąmet.
Taip mums besėdint, staiga Kastukas parodė keistą reginį. Toli, toli, gale slėnio, pamiškėje, saulės apšviestoje pievoje žaibavo. Kas tai galėjo būti? Dangus giedras, nė vieno debesėlio, o čia viršum pievos žaibuoja. Ir taip keistai, tai viename pievos gale, tai kitame tik švysteli pažemiais žaibas, o kitoje lankos pusėje jam atsako kitas. Ir beveik be pertraukos: tai čia, tai vėl toliau, taip ir perveria visą pievos paviršių skaidri, nors ir saulės spindėjimo kiek nublankinta šviesa. [...]
Grįžęs Kastukas papasakojo mums apie stebuklinguosius žaibus.
- Tai buvo paprasčiausias, bet labai įdomus dalykas, - kalbėjo jis. toli, pamiškėje, šienpjoviai pjovė šieną. Jie buvo taip toli nuo mūsų, kad paprasta akimi negalėjome jų matyti. Bet jų dalgiai atsispindėjo saulėje, ir kiekvienas mostelėjimas dalgiu suliepsnodavo it žaibas, skleisdamas šviesą per visą pievą. Todėl mums ir atrodė, kad žaibuoja. Jadvyga Čiurlionytė Atsiminimai apie M.K. Čiurlionį. V., Vaga, 1970, p. 75-76.
Bėkit, bareliai,
Galan valako.
Jei jūs nebėgsite -
Mes pavarysim
Ten pat, p. 111.
Suraskim, prisiminkim, pagerbkim...
Klaidinga lentelė partizanui Petrui Jazukevičiui - Ėgliui Druskininkų partizanų memoriale šalia Mergelės akių ežero
Juozas SADAUSKAS
Tęsinys. Pradžia Nr. 15
Ištrauka iš Antano Suraučiaus knygos Žaliojoj rikiuotėj:
...Padėtis buvo svarstoma vadovybėje su Juozaičiu, Aitvaru, taip pat man dalyvaujant. Labai norėta, kad Naujasodė paliktų nepaliesta. Deja, ėjo sunki įvykių griūtis. Ne tik tai, kad iš Briedžio kankinimais buvo vis daugiau išspaudžiama, ir priešas ruošėsi smūgiams, išnaudodamas Briedžio parodymus, kurių, kaip paaiškėjo, buvo tik dalis to, ką jis žinojo ir galėjo išduoti. Vieną gražią rugpjūčio dieną į pirmą būrį atėjo papildymas. Iš Naujasodės: Adolfas Sadauskas-Liūtas, broliai Sinkevičiai Bronius Jotvingis ir Jonas Paukštis, dar vienas Sinkevičius ir Konstantinavičius šių dviejų slapyvardžių rašymo valandėlę neprisimenu. Atėjo su savo ginklais stipriai apsisprendę... (knygos autorius A.Suraučius supainiojo brolių slapyvardžius: Jonas Sinkevičius-Jotvingis, Bronius SinkevičiusPaukštis, Lakštingala. Dar du partizanai iš Naujasodės kaimo - Motiejus Sinkevičius-Lubinas ir Vytautas Konstantinavičius-Jokeris ). Pirmasis paminklas - ąžuolinis kryžius žuvusiems partizanams Jaskonyse buvo pastatytas 1994 m. Autoriai Adelbertas Nedzelskis ir Vytautas Korotiejus. Atidengtas 1994 m. liepos 16 d. Kryžius, stovėjęs beveik 27 metus, buvo labai prastos būklės.
2020 m. lapkričio mėn. kreipiausi į LGGRTC Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyriausiąją istorikę Dalią Urbonienę su prašymu, kad Jaskonių kaime vietoj senojo beveik griūvančio labai prastos būklės ąžuolinio kryžiaus reikėtų pastatyti naują paminklą. 2021 m. gruodžio 18 d. Jaskonių kaime Elenos ir Juozo Jaskelevičių (dabar ši sodyba priklauso anūkui Kęstučiui Jaskelevičiui) sodybos kieme pagal dailininko ir skulptoriaus Jono Jagėlos (1945-2019) sukurtą tipinį paminklinį ženklą už valstybės lėšas pastatytas naujas atminimo ženklas. Šalia paminklo Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės vyrai pagamino ir 2022 m. birželio 8 dieną pastatė informacinį stendą. Stendui lėšos iš Druskininkų miesto savivaldybės biudžeto Kaimo bendruomenių rėmimo programa 2022 m..
Ant ąžuolinio kryžiaus, be kitų, buvo iškalta ir partizano Petro Jezukevičiaus-Ėglio pavardė ir kad jis žuvęs Jaskonių kaime tai klaida. Taip pat ir prie Druskininkų Mergelės akių ežero esančio partizanų memorialo paminklinėje lentelėje P.Jazukevičiaus-Ėglio pavardė yra klaida. Parašiau LGGRTC užklausą dėl Petro Jazukevičiaus. Po 2021 m. LGGRTC atlikto tyrimo nustatyta, kad Petras Jezukevičius, Bernardo (g. 1925 m. Marcinkonių kaime), o jo slapyvardis ne Ėglis, o Profesorius , nuo 1947 m. priklausė Dainavos apygardai Kazimieraičio ( Merkio) rinktinei, Merkio būriui turėjo seržanto laipsnį, būrio vadas buvo Adolfas Baublys-Merkys. Žuvo 1949 m. iš sausio 24 d. į 25 d. naktį Varėnos raj. netoli Perlojos, Palkabalio kaime. 1999 m. balandžio 27 d. Petrui Jezukevičiui - Profesoriui po mirties suteiktas Kario savanorio vardas. Tad išsiaiškinta, kad Jaskonių kaime žuvęs ketvirtas partizanas buvo Antanas Česnulevičius-Ėglis (g. 1928 m. Zakorių kaime). Tad ir prie Druskininkų Mergelės akių ežero esančio partizanų memorialo paminklinėje lentelėje P.Jazukevičiaus-Ėglio ir jo žūties vieta Jaskonių kaime yra klaida. Iš Krašto Apsaugos Ministerijos tinklalapio 1944 m. rudenį Perlojos miestelio ir gretimų kaimų vyrai ėmė ginkluotis ir telktis į būrį, kuriam vadovavo buvęs policijos nuovados viršininkas Adolfas Baublys-Merkys autoritetingas, sumanus ir teisingas vadas, besistengiantis išvengti bereikalingo kraujo praliejimo. Jo slapyvardžiu ir buvo pavadintas Perlojos partizanų būrys. 1948 m. pavasarį Merkio būrys įsirengė erdvų žeminės tipo bunkerį, kuriame galėjo gyventi iki penkiolikos kovotojų. Vis dėlto MGB užverbuotas pagrindinis šio bunkerio globėjas agentas Kirvis parodė partizanų slėptuvės vietą. 1949 m. sausio 24 d. nelygioje kovoje garbingai žuvo pagrindinė Merkio būrio sudėtis dešimt partizanų: Marytė Budėnaitė-Birutė, Petras Jazukevičius-
Profesorius, Adelė Kairevičienė, Jonas Kairevičius-Liepa, Pranas Kibirkštis-Lizdeika, Zigmas Mačionis-Sukilėlis, Mykolas Naujalis (Navaitis, Navickas)-Beržas, Vladislavas Novikevičius-Audra, Marytė Vaisietaitė ir tėvūnijos vadas Adolfas Baublys-Merkys. Iškasti partizanų palaikai 1996 m. rugpjūčio 10 d. buvo iškilmingai palydėti į amžinojo poilsio vietą Perlojos bažnyčios šventoriuje. Jų atminimui pastatytas paminklas. Žūties vietoje 1999 m. Varėnos politiniai kaliniai ir tremtiniai pastatė paminklą.
