Šiuolaikinių skulptūrų parkelyje pirmasis įsikūrė Oreivis
Artūras Makštutis-Maksimilianas ir jo skulptūra Oreivis
Birželio 12 d. Druskininkų miesto muziejaus galerijos kiemelyje buvo oficialiai atidarytas šiuolaikinių skulptūrų parkelis ir pristatytas pirmasis jo kūrinys skulptoriaus Artūro Makštučio-Maksimiliano Oreivis. Dinamiškas, interaktyvus ir su aplinka sąveikaujantis darbas pradeda naują erdvės etapą, o autoriaus kūryba, kaip įprasta, išsiskiria unikaliu braižu bei akį patraukiančiais sprendimais.
Šis saulėtas kiemelis visada buvo atviras, visiems pasiekiamas, o šiuo metu norime jį dar labiau įjaukinti, kad jis taptų dar didesniu traukos centru, atidarymo metu kalbėjo galerijos kultūrinės veiklos koordinatorė Dovilė Lukoševičiūtė. Ji pabrėžė, kad būsimo parko ekspoziciją vienys tema, pasirinkta dar
pernai, kai Druskininkams buvo suteiktas Lietuvos kultūros sostinės titulas. Ši koncepcija remiasi M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais vanduo, žemė, oras ir ugnis.
Pristatydamas pirmąjį keturių stichijų ciklo kūrinį, skulptorius A. Makštutis-Maksimilianas šmaikštavo, kad apie orą dažniausiai kalbama tik pritrūkus žodžių. Tačiau menininkas apčiuopė gilesnę šio elemento prasmę: Oras yra vienas iš keturių esminių gamtos elementų, turintis daug atsakomybių. Jis atsako už intelektualią veiklą, mąstymą, idėjų sklaidą, informacijos perdavimą ir kūrybiškumą. Oras neša bei generuoja idėjas, skatina bendravimą aukštesniu, dvasiniu lygiu. Suprantama, gryname ore galva geriau dirba.
Kūrėją labiausiai patraukė oro kaita ir judesys, todėl jo sukurtas personažas Oreivis tapo savotišku žemės ryšio su dangumi palaikytoju. Kas žino, gal jis geba bendrauti su vietinės aplinkos dvasiomis? Gal sutiks Čiurlionio dvasią, gal ką nors papasakos ir perduos? Oreivis čia nusėdo, apsigyveno ir generuos šito mini parko idėjas, mąstė autorius.
Pasak skulptoriaus, šiame nedideliame skverelyje, kur vyksta edukacijos, atsiras kitokios skulptūros nei likusiose miesto erdvėse. Nors Druskininkai pasižymi didele plastikų įvairove nuo Sūručio ar Giedančio paukščio, šiai kamerinei muziejaus aplinkai labiau tinka kūryba, nukreipta į vidų, susijusi su savęs ieškojimu ir pažinimu.
Kažkas yra taikliai pasakęs: kai žmogus užsiima menu, jis negeria, nevagia, nenusideda. Jis užimtas, paskendęs mintyse ieško savęs. Toks ir turėtų būti šio parkelio pulsas, to linkiu šiai erdvei, linkėjimais renginį užbaigė A. Makštutis-Maksimilianas.
Naujasis galerijos gyventojas Oreivis jau laukia lankytojų ir naujų draugų!
Jei nesuskubote aplankyti įdomios parodos Poryc valgyc dyrbc valgyc, verta pasistengti, nes ji Druskininkų nepriklausomos kultūros erdvėje Lelija (V. Kudirkos g. 39) veiks iki birželio 26d.
Pastarosios parodos atidarymas birželio 5-ąją buvo itin svetingas autorių atvirumu bei šeimininkų dzūkiškomis vaišėmis. Šešios menininkės, išskyrus prancūzų dailininkę, nedalyvavusią atidaryme, išsamiai pristatė savo kūrybinį santykį su Dzūkijos kulinariniu paveldu, vietine aplinka ir gyvenimo būdu. Čionykšte kulinarine, ūkine, žodine, kasdienine patirtimi 7-ios skirtingų sričių kūrėjos įsitikino betarpiškai, apsistodamos Dzūkijos kaimuose ir miesteliuose. Bendravimas su mūsų krašto paveldu ir nūdiena įgavo kūrybinius fotografijų, piešinių, instaliacijų pavidalus, kurie pirmiausiai parodyti Marcinkonių geležinkelio stoties galerijoje. Taip pat pristatytas rankomis rištas, risografijos technika spausdintas projekto leidinys.
Trumpai apie parodos autores
Projekto Tarpdisciplininės maisto ekspedicijos leidinys ir paroda kuratorė, nepriklausomos meno iniciatyvos Verpėjos komandos narė, profesionali dizainerė Ugnė Venckė šiuo metu tyrinėja, kaip savo buityje ir kūryboje galima įterpti vis labiau užmirštamus kasdienius meditatyvius rankų darbus; ryšius tarp žmogaus, maisto, ūkių ir žemės.
Iliustratorė, grafikė ir spaustuvininkė Gabrielė Gudaitytė leidžia savilaidos knygas, iliustruoja bei bendradarbiauja su įvairiomis kultūrinėmis iniciatyvomis, organizuoja rezidencijų ir parodų programas, eksperimentuoja su netradiciniais spaudos būdais.
Amsterdamo mados institute įgijusi Mados ir technologijų bakalauro diplomą Monika Jagusinskytė, pasitelkdama fotografiją, tekstą ir videomedijas, fiksuoja žmogaus kūną kasdienybėje, jo nenutrūkstamą kaitą, susijusią su aplinka. Monikos kūrybą formuoja mados ir meno jungtis, taip pat rūpestingumo ir namų jaukumo temos, dažnai remiantis lietuvišku maistu ir folkloru kaip kolektyvinės atminties formomis.
Turinti grafikos bakalauro ir socialinės antropologijos magistro laipsnius Justė Margarita dalyvavo ir kuravo įvairias grupines parodas ir dirbtuves, surengė
personalinių parodų, taip pat savarankiškai išleido tris fotografijų ir tekstų leidinius. Knygos Tilto Namų Žaidimas pristatymo performansas sulaukė aukštų apdovanojimų dviejuose tarptautiniuose fotografijos festivaliuose. Justės Margaritos kūryba ir rašymas remiasi antropologiniu žvilgsniu į kasdienybę ji tyrinėja, kaip atmintis, maistas, aplinka, istorija veikia žmonių santykius, tapatybę ir bendrabūvį.
Turinti grafikos bakalauro ir antropologijos magistro laipsnius Milda Urbšytė domisi kaimo kraštovaizdžiu ir jo pokyčiais laike. Savo meninėje praktikoje ji naudoja piešimą, tapybą, keramiką bei tekstą. Milda pasitelkia tiriamąjį metodą bei šiuolaikinės antropologijos teorijas, ieškodama jautrios vizualinės raiškos patirties.
Morta Narkauskaitė, studijavusi vaidybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dabar daugiausiai kuria analoginės fotografijos srityje. Savo darbuose Morta gilinasi į mitologijos, magijos ir atminties temas, neretai reiškiamas per kūną ir jo santykį su gamta.
Laura Garbštienė - Vilniaus dailės akademijoje baigusi tekstilės magistro studijas tarpdisciplininio meno kūrėja, menininkų iniciatyvos Verpėjos įkūrėja ir kuratorė. Menininkės kūryboje pastebima humoro nestokojanti institucinė kritika, ekologinių temų plėtotė bei kritiškas požiūris į vartotojiškumą. 2024 m. ji apdovanota aukščiausiu Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimu - Garbės ženklu Nešk savo šviesą ir tikėk.
Prancūzų menininkę Clémentine Vaultier, nepaisant įgyto keramikės išsilavinimo, labiau domina ugnies aplinka nei jos pagalba kuriama produkcija. Menininkė vykdo tyrimus apie tai, kaip mes naudojame ir skleidžiame šilumą, jungdama keramikos, performanso ir pedagogikos sritis aplink ugnį.
Druskonio inf.
Druskininkų kultūros Lelijos (V. Kudirkos g. 39) darbo laikas:
nuo trečiadienio iki sekmadienio 13:0019:00 val. Savaitgaliais vykstant renginiams darbo laikas ilgesnis.
