M.K.ČIURLIONIO KRAŠTO MENO PUSLAPIAI “Druskonio” rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS   Naujas ir modernus menininko žvilgsnis  G.Mažintas su žmona dailininke Ale  Gedimino Mažinto skulptūros pagal M.K.Čiurlionio kūrinius parodoje „Čiurlionis. Forma. Šviesa“ V.K.Jonyno galerijoje “Vakaras” “Aukuras” “Vakaras” “Pavasaris”    Iki gruodžio 5 d. V.K.Jonyno galerijoje Druskininkuose parodoje „Čiurlionis. Forma. Šviesa“ buvo eksponuojamos įdomaus menininko Gedimino Mažinto, kilusio iš Druskininkų, keturios skulptūros, kurias įkvėpė M. K. Čiurlionio kūryba. Pristatomas naujas ir modernus menininko žvilgsnis į gerai žinomus M. K. Čiurlionio kūrinius.    Menininkas G.Mažintas gimė Ratnyčioje. 1998 m. baigė juvelyrikos studijas St. Peterburgo technikos kolegijoje Floridoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Skulptūros bakalaurą įgijo studijuodamas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja skulptūrų simpoziumuose bei grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Priklausė menininkų klubui „Penktadienis 13“, surengęs keturias personalines parodas.    - Kadangi jau senokai jus „Druskonyje“ šnekinome, o pokalbiui atsirado palanki proga – neseniai V.K.Jonyno galerijoje veikusi jūsų skulptūrų paroda „Čiurlionis. Forma. Šviesa“, teiraujamės apie paskatas interpretuoti M.K.Čiurlionį, kodėl būtent jį? Gal tai proginės improvizacijos M.K.Čiurlionio 150-jų gimimo metinių išvakarėse, o gal tai vietinė bendrystė, nes su Druskininkais esat susiję?    G.Mažintas. Labai mėgstu M.K. Čiurlionio kūrybą, tik aš į jo darbus žiūriu kiek kitaip, man jie atrodo labai siurealistiški, daug simbolizmo. Kai kurie jo tapybos darbai man atrodo kaip eskizai, prašantys išpildymo iš tam tikros medžiagos. Muzikantai turi tokį sleng žodį „koveris“, kuris reiškia dainos perdarymą naujai, taip ir aš tiesiog naujai sumiksuoju kūrinį, palikdamas atpažįstamas užuominas.     - Be abejo, M.K.Čiurlionio kūryba yra dosni meninėmis improvizacijomis ar suvokimais. Gal paaiškintumėt, kodėl jūsų originalios ir įtaigios parodos pavadinime Čiurlionio pavardė papildyta formos ir šviesos apibūdinimais?     G. M. Parodos pavadinimas sugalvotas pasitelkiant dirbtinį intelektą, nors jis atspindi visus darbus, nes visos skulptūrinės interpretacijos turi šviesos šaltinį bei trimatį dimensinį tūrį ir sukurtos pagal M.K. Čiurlionio tapybos darbus, naudojant juos kaip eskizus išverčiant į 3d kalbą.     - Parodos „Čiurlionis. Forma. Šviesa“ anonsas praneša, kad tai penktoji jūsų paroda. Kuo ji svarbi jūsų kaip menininko patirtyje?     G.M. Čiurlionio darbų interpretacijos gimė dėka grupės „Penktadienis 13“, kur sau sugalvojome užduotį pažiūrėti kitaip į M.K. Čiurlionio darbus. Pastaroji paroda svarbi gal tuo, kad šiuos darbus eksponuoju pirmąkart vienas, ne grupinėje parodoje.     - Smalsu, kokiais savo kūriniais ar sumanymais pastaruoju metu papildėte viešąsias ar privačias erdves? Ką dabar kuriate?     G.M. Šiuo metu esu užsiėmęs menine kavinės interjero gamyba. Prieš gerą mėnesį su kolega skulptoriumi Artūru Makštučiu iš Liškiavos įgyvendinome antkapinį paminklą.  Tikram menui šiais metais nelabai radau laiko, nors sau ir esu išsikėlęs užduotį sukurti bent vieną skulptūrą per metus. Tai ir padariau tik prasidėjus metams. „Druskonio“ inf.

 

M.K.ČIURLIONIO KRAŠTO MENO PUSLAPIAI “Druskonio” rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS   Suspėjo pristatyti savo naująjį romaną  Knygos “Tiesos momentas” pristatyme (iš kairės): J. Šikšnelis, I.Petrauskaitė, P. A. Zurlys Renginį pagyvino ansamblio “Vakarėjant” dainos    Lapkričio 21-ąją žinomas rašytojas Juozas Šikšnelis Druskininkų viešojoje bibliotekoje suspėjo pristatyti savo naują romaną „Tiesos momentas“. Kaip žinia, lapkričio 24 d. rašytojas netikėtai mirė savo gimtojoje sodyboje Švendubrėje.     Pirmiausia J.Šikšnelis buvo maloniai nustebintas, kad į jo knygos pristatymą lapkričio 21-ąją susirinko gana daug žmonių. Renginio vedėjas, pono Juozo bičiulis Petras Algis Zurlys, ilgametis A.Mickevičiaus bibliotekos Vilniuje direktorius, išsamiai supažindino su versijų romano „Tiesos momentas“ pagrindiniu veikėju, istorine asmenybe prelatu Konstantinu Olšausku (1867-1933), kuris buvo apkaltintas savo meilužės bei vaiko motinos nužudymu ir pats žuvo mįslingomis aplinkybėmis. Pateikta jo biografija įrodė, jog prelatas buvo be galo įdomi asmenybė – principingas lietuvybės bei mūsų valstybingumo puoselėtojas, aktyvus tarpukario veikėjas, autoritetingas dvasiškis, priimtas netgi paties Popiežiaus audiencijoje.     Knygos autoriui J.Šikšneliui, bandžiusiam aiškintis K.Olšausko gyvenimo bei žūties aplinkybes bibliotekų archyvų dėka, kilo dar daugiau neįmintų mįslių. Nors prelatas buvo apkaltintas meilužės, su kuria neva turėjo bendrą vaiką, nužudymu, tačiau rimtų įrodymų, jog taip buvo iš tikrųjų, nėra. Tvirtų, nekeliančių abejonių faktų, rimtų įkalčių, patikimų liudininkų parodymų neturėjo nė vienas teismas.     Tai galėjo būti susidorojimas su aktyviu visuomenės veikėju dėl partinių rietenų bei paties prelato nepriklausomos laikysenos, tvirtos nuomonės ir tiesmuko charakterio. Neatsitiktinai versijų romano „Tiesos momentas“ veiksmas perkeliamas ir į mūsų laikus, kai valdžiai neįtinkantis asmuo gali būti užsiundomas teisėsaugos. „Išgalvota, tačiau gali atsitikt, - tęsė J.Šikšnelis. – Kiek žmonių apšmeižta, kiek likimų nekaltai sunaikinta...niekas nesikeičia šiame pasaulyje“.     Pasak pono Juozo, jam nuo vaikystės rūpėjo mįslės, kur dingo Vytauto karūna ir Lietuvos nepriklausomybės aktas, vėliau parūpo prelato K.Olšausko kaltės paslaptis. Kiaurėtuose archyvuose atsakymo nesuradęs tegalėjo įtart, jog prelato žūtis gali būti kaimyninės šalies žvalgybos užduotis. „Kiek išgalvota, kiek tikra, sunku atsakyt,“- komentavo knygos autorius J.Šikšnelis, priminęs, jog prelato asmeninio gyvenimo peripetijos taipogi kelia abejonių, nes tariama jo meilužė nebuvo švarios sąžinės moteris, kurios nužudymo aplinkybės ant Vytauto kalno Birštone taipogi nepanašios į tiesos momentus. Nors prelato kaltė neįrodyta, prieš jį tuomet buvo nusistačiusi visa spauda, klerikai jo taip pat negynė, o keli asmenys iš užjūrio, gynę apkaltintąjį, buvo neišgirsti. J.Šikšnelis savo romane „Tiesos momentas“ remiasi tikrais prelato gyvenimo bei veiklos faktais, tačiau juos susieja su išgalvotomis situacijomis bei sukurtais personažais. Pasakotojas, dabarties žmogus, persikelia į prelato laikmetį ir nuosekliai bando atskleisti tiesos momentą. Versijų romanas – grožinis kūrinys, todėl nepretenduoja tapti prelato išteisinimo dokumentu, tačiau kiekviena versija gali būti tiesa, nes kas gali paneigti...     Sambūrio „Druskininkų atmintis“ pirmininkė Irena Petrauskaitė pasidalijo savo poros mėnesių patirtimis būnant su „Tiesos momentu“. Pradėjo nuo „vyriško teksto“ bei knygos lakoniško apipavidalinimo, kurie teikia pilnaties pojūtį bei atmeta moterišką sentimentalų vertinimą. Nagrinėdama „Tiesos momento“ pramanus, tiesos klausimą ir siužetą, pasitelkė romano moto pagal Umberto Eco, kad pramanai visada traukia dėl domėjimosi tiesa: „Tačiau labai sunku nustatyti, kas yra tiesa. Dažnai lengviau nustatyti, kas yra netiesa. Ir per tai galima kai ką sužinoti ir apie tiesą“ (Umberto Eco). I.Petrauskaitė pabrėžė kūrėjo misiją – „Tylėt negaliu, jei žmogus neteisingai apkaltintas“. Tiek I.Petrauskaitės, tiek kitų nuomone, versijų romanas „Tiesos momentas“, be grožinės literatūros kūrinio priedermės, yra reikšmingas savo humaniška paskirtimi ieškant tiesos.  „Druskonio“ inf.

 

M.K.ČIURLIONIO KRAŠTO MENO PUSLAPIAI “Druskonio” rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS   Susigrąžino žiemą                                                              Jono Bilinsko nuotraukos    Jei pasiilgote tikros žiemos su storoku sniego apklotu ar spustelėjusiu šaltuku, būtinai užsukite į Gerardo Algirdo Stanislovo Šatūno meninės fotografijos parodą „Susigrąžintos žiemos akimirkos“, kuri lapkričio 15 d. atidaryta kavinėje „Vero Cafe“. Aštuonių nuotraukų parodoje atrasite ne tik ankstesnes sodraus baltumo žiemas, buvusias dar iki visuotinio klimato atšilimo, bet ir kalėdinių švenčių laukimo nuotaikas. 86-erių metų G.A.S. Šatūnas nuosavo archyvo nuotraukomis susigrąžino įvairių laikotarpių, netgi jaunystės, žiemišką grožį. Be abejo, daugiausia kadrų užfiksuota Druskininkuose, netgi iš nuosavo buto balkono. Vienas iš kadrų intriguoja pasivažinėjimu dviračiais ant storoko Druskonio ežero ledo. Pasak parodos autoriaus, atšilus klimatui, snieguotos ir šaltos žiemos tapo egzotika, kurią teprimena nuotraukos. Tuo tarpu dabartinės žiemos – keistos, nes šlapios ir besniegės.     Lapkričio 15-ąją meninės fotografijos parodą „Susigrąžintos žiemos akimirkos“ atidarė dailininkas Andrius Mosiejus, eilėmis sveikino Audronės Padegimaitės ir Loretos Baliukonienės duetas, tautodailininkė Monika Lukoševičienė padovanojo parodos autoriui savo išaustą juostą (žr. nuotraukoje). Gražiai apie susigrąžintas žiemos akimirkas atsiliepė bičiuliai, iš jų ir Juozas Šikšnelis. Jo romano „Tiesos momentas“ pristatyme lapkričio 21-ąją G.A.S. Šatūnas padovanojo bičiuliui Juozui žavų vitražiuką, kuriuo knygos autorius itin apsidžiaugė.     Meninės fotografijos paroda „Susigrąžintos žiemos akimirkos“ – G.A.S. Šatūno ketvirtoji autorinė Druskininkuose pastaruoju metu. Gerardas sukaupęs tiek fotojuostų negatyvų, jog galėtų savo parodas rengti nuolatos, be perstojo. Netrukus jo meninės fotografijos paroda bus atidaryta Vieciūnų bibliotekoje. „Druskonio“ inf.