Šienpjovių čempionato Tviskantys Raigardo dalgiai 2024 organizatoriai ir talkininkai (iš kairės): Algirdas Terten, Teresė Šikšnelienė, Antanas Palačionis, Laima Cirpuvienė, kino režisierius Romualdas Jarašauskas, Marina ir Tadas Suraučiai
Dokumentinio filmo Raigardo tviskantys dalgiai pristatymas Druskininkų viešojoje bibliotekoje sausio 30-ąją tapo nuotaikinga švente, sklidina dzūkiškos tarmės, liaudiškos muzikos ir šokio, nuoširdžių padėkų, svetingų švendubrėnų vaišių.
Be abejo, šis renginys turi priešistorę, praėjusį rugpjūtį Raigardo slėnyje įvykusį pirmąjį mūsų regione šienpjovių čempionatą Tviskantys Raigardo dalgiai 2024. Tokio masto, tokio grožio renginio Švendubrėje, ko gero, dar nėra buvę, stebėjosi Druskonyje šviesios atminties rašytojas, vienas iš čempionato talkininkų Juozas Šikšnelis, pristatęs mūsų laikraštyje jo organizatorius Mariną ir Tadą Suraučius, kurie, be jokios projektinės paramos, pasikliaudami tik savo bei bičiulių Laimos Cirpuvienės, Algirdo Terten, Antano Palačionio, Teresės Šikšnelienės energija, sugebėjo surengti tarptautinį renginį, sukviesti į jį šienpjovius iš visos Dzūkijos, Pamario, Lietuvos didmiesčių ir netgi Vokietijos.
Sausio 30-ąją įvykusio renginio vedėjai Viešosios bibliotekos direktorei Laimai Žėkienei visus, itin gausiai tądien susirinkusius, pavyko nuteikti dzūkiškai. Simboliškai daina apie Švendubrę vietinės gyventojos Elenos Smaliukienės žodžiais savo pasirodymą pradėjo ansamblis Ratnyčėlė (vadovas Gintaras Černiauskas) talkinant smuikininkui Linui Savilioniui. Visos ansamblio dainos buvo kruopščiai atrinktos ir susijusios tai su tėviške, tai su Nemunėliu. Ko gero, koncertinės dalies kulminacija tapo Dainų šventės dalyvio, Lazdijų savivaldybės Teizų laisvalaikio salės šokių kolektyvo Trepsiukas (vadovė Angelė Liaukonienė) nuotaikingi šokiai, įrodantys, jog tam joks amžius ne riba. Švendubrėnų bičiuliai iš Teizų nuolatos dalyvauja mūsiškių organizuojamuose renginiuose, tarkim, neseniai gausią komandą atsivežė į malkų pjovimo čempionatą.
Dokumentinio filmo Raigardo tviskantys dalgiai režisierius Romualdas Jarašauskas savo pasisakymą pradėjo nuo pamatytų gamtos vaizdų Amerikos draustinyje Kalifornijoje, kurie savotiškai atliepia į užfiksuotus kino kamera momentus Raigardo slėnyje šienpjovių čempionato metu. Anot režisieriaus, šienavimas dalgiais tai mūsų paveldas, stiprinantis tautos savastį. Filmuojant čempionatą, R.Jarašauskui teko rimtas išbandymas gaudyti kadrus vienam ir tuokart per kiekvieno šienpjovio mostą ar žingsnį atskleisti jo charakterį, pasitikėjimą savimi ar iki šiol nepatirtą išbandymą. Plojimais palydėtas pono Romualdo pastebėjimas, jog šienpjovių čempionate dzūkės moterys nė kiek nenusileido vyrams. Montuodamas filmą R.Jarašauskas apsisprendė apsieiti be muzikos, kurią visiškai atstoja dalgio garsai ir jų skambėjimas, kaip ir pievų kvėpavimas. Filmo peržiūrą savaip papildė Viešosios bibliotekos salėje išeksponuota Teresės Šikšnelienės ir Algirdo Terten meninės fotografijos paroda tuo pačiu pavadinimu Raigardo tviskantys dalgiai.
Po filmo peržiūros čempionato Tviskantys Raigardo dalgiai-2024 organizatoriai, respublikinio konkurso Mūsų bendruomenės savanoris 2024 laureatai Marina ir Tadas Suraučiai gausiai publikai paatviravo, kaip asmeninių lėšų ir bičiulių pagalbos dėka šienpjovių varžytuves pavyko surengti. Tadas Suraučius, kaip visuomet nevengiantis pašmaikštauti, pajuokavo, jog čempionato dalyviai jam padėjo Zakaro pievos nemažą plotą nušienauti. A.Terten priminė J.Šikšnelio, išskobusio iš medžio nugalėtojams prizus, raginimus imtis iniciatyvos. L.Cirpuvienė perdavė gerą žinią, jog šių metų šienpjovių čempionatas Tviskantys Raigardo dalgiai turėtų įvykti liepos pradžioje.
Druskonio inf.
Smagūs Lazdijų savivaldybės Teizų laisvalaikio salės šokių kolektyvo Trepsiukas (vadovė Angelė Liaukonienė) šokiai
Druskininkų ansamblis Ratnyčėlė (vadovas Gintaras Černiauskas) koncertavo talkinant smuikininkui Linui Savilioniui
M.K.ČIURLIONIO
KRAŠTO MENO PUSLAPIAI
Druskonio
rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS
,,Ne neapkęsti, o mylėti aš gimiau
Antano Dambrausko jaunystės nuotrauka, padovanota Aldonos Ramanauskienės
Aušra ČESNULEVIČIENĖ
1911 m. vasario 9 d. (kituose šaltiniuose vasario 10 d.) Norkūnuose, Rokiškio rajone, gimė
Antanas Dambrauskas (1911-1995). Tauri, kukli, principinga ir labai darbšti asmenybė nugyveno nelengvą, bet labai prasmingą gyvenimą. Iškilus Lietuvos vertėjas, mokytojas, rašytojas, politinis kalinys, Druskininkų garbės pilietis gyveno sykiu su viena giliausių žmogiškumo tiesų, išsakytų Sofoklio ,,Antigonėje: ,,Ne neapkęsti, o mylėti aš gimiau.
Prisiminimų vakaras ,,Prasmės kelionė: nuo Homero iki mūsų dienų, skirtas 114-ajam A. Dambrausko gimtadieniui, vyko Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje. Rimutė Viniarskaitė, nuo praėjusių metų rudens besidarbuojanti šiame muziejuje, supažindino su turtingu ir išsamaus tyrimo dar laukiančiu Antano Dambrausko archyvu. Gausiai susirinkę druskininkiečiai žiūrėjo LRT dokumentinę laidą ,,Renome, kurią dar 1994 m. sukūrė žurnalistė Dalia Kutraitė- Giedraitienė ir režisierė Vanda Vainoraitė. Archyvinėje juostoje įamžintas jaukus vakaras vertėjo namuose, kur savo mintimis ir rūpesčiu dėl kultūros dalijosi ne tik namų šeimininkas, bet ir jo bičiuliai ilgametis M.K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vedėjas Adelbertas Nedzelskis, poetas Kornelijus Platelis, poetas Leonardas Matuzevičius.
A.Dambrausko jaunystės laikų nuotrauką atsiuntė Dambrauskų kaimynė Aldona Ramanauskienė, kartu dar pasidalijo ir prisiminimais: ,,Antanas buvo mūsų šeimos bičiulis ir visam laikui išliks gyvas mūsų atmintyje. Tai Norkūnų kaimo šviesulys, mokslo žmogus. Matęs gyvenime daugiau šalto nei šilto. Jis visada būdavo laukiamas mūsų namuose. Atvažiavęs, žinoma, ne tuščiomis, visada pasibelsdavo į mūsų duris, nešinas naujų knygų krepšiu. Labai džiaugdavosi gimtuoju kaimu, jo gamta. Ypatingai jautėsi jo ilgesys gimtajam kaimui, kai atvažiuodavo iš Kauno. Brolis Petras siųsdavo jam siuntinius į tremtį, ateidavo pas mus, kad mano dėdė Antanas užrašytų adresą. Didelė asmenybė yra Antanas Dambrauskas, vertas didelės pagarbos.
Prisiminimų vakaras ,,Prasmės kelionė: nuo Homero iki mūsų dienų, skirtas 114-ajam A. Dambrausko gimtadieniui, vyko naujose Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus patalpose, Vilniaus al. 30
Jono Bilinsko nuotr.
Vasario 11 d. ant A.Dambrausko kapo buvo uždegtos žvakutės
