Žinomas kompozitorius prisiminė bičiulius druskininkiečius
Vytautas P.Bložė
Alvydas Jegelevičius
Kompaktinės garso plokštelės Laukinės gėlės viršelis
Po ilgesnės pertraukos į Druskininkus atvykęs ir Kompozitorių kūrybos ir poilsio namuose apsistojęs žinomas kompozitorius, rašytojas Alvydas Jegelevičius panoro drauge su Druskonio skaitytojais prisiminti savo bičiulius druskininkiečius, pirmiausia ilgametį mūsų kurorto gyventoją
poetą Vytautą P.Bložę (1930-2016), pagal kurio eiles yra daug dainų sukūręs.
Paprašė perduoti ir padovanoti Švendubrėje apsistojusiam V.P. Bložės sūnui Rimvydui dailiai išleistą kompaktinę garso plokštelę Laukinės gėlės, kurioje visos A.Jegelevičiaus sukurtos dainos Vytauto P.Bložės tekstais. Kai kurios iš rinkinyje esančių 14-os dainų sukurtos pagal jau parašytus poeto tekstus, o kartais jie specialiai muzikai sukurti. Kaip pastebi žymi literatūrologė Viktorija Daujotytė, A.Jegelevičius, kompozitorius, tekstų kūrėjas, ansamblių vadovas, Vytauto P.Bložės poeziją yra pasirinkęs pagal artimumą,
perpratęs jos prigimtinį dainingumą, dainingumo lietuviškumą, ataidintį iš senųjų liaudies dainų, iš sutartinių, giesmių ir maldų, iš priedainių, garsažodžių, iš savitų ritminių vingių. Iš garsinės, muzikinės prigimties pakartojimų. Ir tiesiog iš puikių fonetinių, akustinių sąskambių, išlygintų, tarsi dainavimui parengtų eilučių.
Alvydo Jegelavičiaus vokaliniai-instrumentiniai kūriniai Vytauto Povilo Bložės eilėmis pirmiausia išsiskiria filosofiniu pobūdžiu, kaip ir dauguma šio kompozitoriaus dainų. Muzika kartu su poezija mąsto, guodžia, stiprina, anonsuoja kompozitoriaus ir poeto kūrybinę bendrystę muzikologė Rita Nomicaitė.
Priminsim, jog 1949 m. Alytuje gimęs, vaikų muzikos mokykloje smuikavęs ir dainavęs, konservatorijoje studijavęs chorinį dirigavimą, vokalą, vėliau estradinę, džiazo muziką, A.Jegelevičius pagarsėjo su Alytaus pašto grupe Aisčiai. Nuo 1973 metų pradėjo dirbti valstybinėje filharmonijoje pradžioje dainavo ansamblyje Estradinės melodijos, 19751977 m. vadovavo garsiems Vilniaus aidams, kur pasireiškė ne tik kaip dainininkas, instrumentalistas, bet ir kaip puikus aranžuotojas, kompozitorius. Dirbo estradinių orkestrų ir ansamblių susivienijime, solistu pianistu Neringos džiazo kavinėje, vėliau grupiniu dirigentu.
Viena A.Jegelevičiaus kūrybos viršūnių dainos ir pjesės, bendradarbiaujant su LRT lengvosios muzikos orkestru, Trimito koncertine grupe, su Lietuvos teatrais, estrados, džiazo atlikėjais. 19881995 buvo Vilniaus teatro Sietynas (vėliau Vaidilos) kompozitorius ir muzikos dalies vedėjas. Čia įstojo į Šaulių sąjungą ir su kolegom leido laikraštuką. 2004m. įkūrė karinės-patriotinės dainos ansamblį Gedimino vyrai. Vėliau pasireiškė ir kaip džiazo atlikėjas, improvizuojantisVilniaus džiazo erdvėse. 2005 m. įkūrė džiazo trio Amber Jazz Trio. A. Jegelevičius kaip ekspertas yra dalyvavęs ir tarptautiniuose žiuri Europos festivaliuose. Jo dainos ir aranžuotės yra pelnę įvairių prizų tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose. - Pokalbį su Druskininkuose viešėjusiu A.Jegelavičiumi pradėjome klausdami, kodėl būtent V.P. Bložė tapo jo dainų tekstų autoriumi?
- Jis jau buvo žinomas ir garsus tekstų kūrėjas pagal muziką, būtent pagal, nes pažinojo natas, pasigrodavo, suprato muzikos pulsaciją. Labai lengvai suprasdamas muzikinį ritmą, pagal tai pritaikydavo savo tekstus. Kartais V.P.Bložė pasiūlydavo savo idėją - teksto mintį, bet dažnai ir aš pats paprašydavau sukurti man tekstą atitinkama tema, tarkim, kad per smuiko stygas būtų galima kalbėti apie žmogaus sielos stygas. Kompaktinę plokštelę pavadinau Vytauto sugalvotu Laukinės gėlės. Kaip žinia, Vytautas buvo truputį mistikas, makro ir mikro kosmoso tyrinėtojas, kartais pats eidavo naktimis į miškus. Jam buvo labai svarbūs biofiziniai reiškiniai, medžio ir žmogaus energetika. Jo eilės ir tekstai formuodavosi iš žemės einančios energetikos, kurios simboliais tapdavo įvairiausios iškasenos - šukės, sagos, monetos, stikliukai, kaltinė vinis. Tai kaip didžiausia paslaptis jaudino poetiškos sielos, gilaus ir pagavaus būdo žmogų.
Etnologinis pradas Vytauto kūryboje įrodo jo stiprų ryšį su žeme, iš pačių pašaknų.
Kai išėjęs iš filharmonijos atsidėjau kūrybai, paprašiau Vytautą sukurti šlagerį ir jis, t.y. daina Pirmosios gėlės, iškart tapo garsia bei pateko į aukso fondą. Ilgai tęsėsi mūsų bendradarbiavimas. Sulaukiau Vytauto palaikymo, kai išleidau savo pirmąją knygą, nes nuo senų laikų linkau į poeziją, esė, rašinius, lingvistiką, man rūpėjo rimų sąšaukos, kalbos muzika, skambesiai ir kt. Mano keturiose poezijos bei trijose poemų knygose jaučiasi V.P.Bložės žemės pojūčio įtaka. Jis kartu su A. Žukausku, kitais poetais yra tikras mano poezijos vedlys... - Išsitarėt, jog ir su kitais Druskininkų menininkais teko pabendradarbiauti...
- Nuo valstybinės filharmonijos laikų bendradarbiavau su Miku Suraučiumi, nes abu ten dirbom. Mikas man yra brangus, kaip šaunus, pozityvus kolega. Tiek su M.Suraučiumi, tiek su kitais iš Druskininkų kilusiais muzikantais drauge susitikdavom ir koncertuodavom tuometiniuose festivaliuose. Bendruose koncertuose Mikas paduodavo tekstą sukurk muziką. Stengdavausi kurti muziką kaip būseną. Kai kurios iš jų išsirutuliodavo iki stambesnių muzikos veikalų teatrams...
O šiaip, panemunių krantais keliaujant pro atgyjančius LDK miestelius ir kaimus, galima daug iškilių pavardžių ir legendinių asmenybių prisimint iš anų, istorinių laikų, o ir šių dienų kūrėjai šio krašto poetai, dailininkai, liaudies menininkai nenustoja krutėję. Daugelį jų buvusių, išėjusių, o ir šiandien tebekuriančių teko pažint, bendraut. - Kokiomis progomis į Druskininkus užsukdavot?
- Ne taip dažnai, bet yra tekę pagrot, padainuot. Miko Suraučiaus kvietimu keletą kartų pasirodžiau Druskininkų miesto šventėj, vėliau ir bigbito 40-mečio renginyje, nors nei jam, nei man tada Alytaus Aisčių taip ir nepavyko suburti, bet Kauno Raganiai tada atskrido į šventę net iš Izraelio...
Praėjusiais metais kartu su akademiku Antanu Andrijausku ir druskininkiečiais Margionyse prisiminėm unikalaus žmogaus, filosofuojančio poeto Algio Uždavinio darbus. O šiais metais buvo malonu susitikti ir pabendrauti su kolega muziku, buvusiu garsaus Vilniaus Erfurto varjetė įkūrėju, vadovu ir režisieriumi Leonardu Petrausku. - Gal šįkart Druskininkų kompozitorių kūrybos ir poilsio namuose ką nors naujo sukūrėt?
- Gavęs galimybę pabūti kompozitorių namuose apsidžiaugiau, nes šios poilsiavietės septyni kotedžai būna nuolatos užimti, ypač vasarą. Kurti ten sąlygos geros: pirmame aukšte fortepijonas, antrame pianinas. Pasinėriau į apmąstymus darbų eilėtvarkai į priekį. Derinau mintis. Vaikštinėjau miškuose, lynų keliu pakilau į skrydį, panemunėj užmečiau meškerę ir neblogą ešerį išlupau. Pasisveikinau, padėkojau už pažintį ir paleidau.
Svarbiausias dalykas, dėl kurio kreipiausi į Jūsų Druskonį, pagerbti buvusio druskininkiečio V.P.Bložės atminimą ir pasidžiaugti kartu kompaktinės, galim sakyt, - archyvinės garso plokštelės Laukinės gėlės išleidimu ir dainomis. Vienos iš jų - archyviniai įrašai iš Lietuvos radijo fonotekos, kitos - vėlesnių laikų, aranžuotos įvairių autorių.
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
