Sibiro Madonos skulptūros kopija, pastatyta Krasnojarsko krašte
Eugenija SIDARAVIČIŪTĖ
Lapkričio 15 d. Ratnyčios ir Druskininkų parapijiečiai važiavo į Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo atlaidus Vilniuje. Kelionę organizavo Vitas Martinonis ir ses. Rima Galdauskaitė. Mes, piligrimai, dar autobuse sukalbėjome Rožinio maldą. Prašėme Dievą, kad žmonės įstengtų daugiau sielos ir kūno gailestingų darbų nuveikti.
Šv. Teresės bažnyčioje dalyvavome šv. Mišiose. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila apgailestavo, kad dažnai šeimose pritrūksta įsiklausymo, noro suprasti kitą, esantį šalia. Iš gailestingumo Motinos pravartu mokytis dėmesingumo, geranoriškumo, ištikimybės, tarpusavio meilės.
Druskininkietis kun. Virginijus Česnulevičius, Arkikatedros administratorius, jau laukė mūsų atvykstančių. Vedžiojo po Švento Vladislovo, Stanislovo, Kazimiero, Valavičių, Goštautų (Sapiegų Madonos) koplyčias. Daug dėmesio skyrė Lietuvos globėjui. Iki mūsų laikų sklinda pasakojimai apie 1518 metų Polocko apgynimą nuo rusų antpuolių ir kitus Šv. Kazimiero stebuklus. Kai karalaičio pasigesdavo rūmuose, tarnai jį užtikdavo naktį besimeldžiantį prie uždarų Katedros durų. Rūstus ir jo gyvenimo moto: Mirsiu, bet nenusidėsiu. Dėl to mene vaizduojamas su lelija tyrumo, šviesos, begalinio atsidavimo Dievui simboliu. Tremtinių koplyčioje išvydome šiuos arkivyskupus: akademiką, prelatą M.Reinį, 1953 m. mirusį Vladimiro kalėjime, ir Vilniaus ordinarą J.Steponavičių. Visų dėmesį prikaustė Sibiro Madona, prie kurios 2018 m. rugsėjo 22-ąją meldėsi popiežius Pranciškus. Krasnojarsko krašte, Manos rajone, Korbiko gyvenvietės kapinėse iškilo Dievo Motinos statula. Kas jos autorius? Tai Linkuvos gimnazistas, pokario metais iliustravęs pogrindinį laikraštėlį Nepavergtos mintys. Už tokį baisų nusikaltimą teistas 10 metų lagerio ir 8-erius tremties. 1955 m. paleistas iš lagerio, iškeliavo į tremtį pas tėvus, apgyvendintus Korbike. Ten iš galingos pušies išdrožė Švč. Mergelei Marijai paminklą, prie kurio melsdavosi lietuviai, kitų tautybių žmonės. Įdomu, kad statulą pašventino iš Krasnojarsko atvykęs Juozas Gustas, paskutinis Salomėjos Nėries, prieš ją išvežant į Kremliaus ligoninę, nuodėmklausys. Kai Korbiko Madoną parvežė į Lietuvą, vidus buvo taip išpuvęs, jog prireikė 4 metų ją restauruoti. Skulptorius A.Salys išdrožė Švč. Mergelės Marijos kopiją. Ji buvo pastatyta Korbiko kapinėse. Viena iš supažindinimo su Katedra įsimintinų akimirkų tai pasikėlimas liftu ir pasivaikščiojimas po stogą. Taip arti išvydome didingą Šv.Stanislovo skulptūrą, iš aukštybių pasigėrėjome ir senamiesčio panorama.
Vėliau atvykome į Šv. Faustinos namelį Antakalnyje. Čia ekskursijų vadovė pažėrė mums daug įdomybių apie vienuolę Kovalską. Gimusi neturtingoje 10 vaikų šeimoje, nebaigusi net trijų pradinės mokyklos klasių, 16-metė palieka gimtuosius namus, kad materialiai padėtų tėvams. Vis dėlto jos didžioji svajonė vienuolynas, bet nė vienas jos nepriima: trūksta išsilavinimo ir atitinkamos sumos pinigų. Pagaliau Varšuvoje Gailestingumo Motinos seserų vyresnioji paprašo Faustiną pirmiausia pasimelsti ir pamąstyti, koks tikrasis jos pašaukimas, atnešti įstojimo mokestį. 20-metė Faustina, per 3 mėnesius įvykdžiusi vienuolės nurodymus, priimama į seserų bendruomenę. 1933-1936 m. ji apsigyvena Gailestingumo Motinos vienuolyne Vilniuje, Antakalnyje. 18 seserų 5-iuose pastatuose tenka auklėti 60-90 moralinių elgesio problemų turinčias merginas. Vilniuje Faustina sutiko dvasios tėvą ir nuodėmklausį Mykolą Sapočką, kurio paskatinta pradeda rašyti dienoraštį. 1934 m. M.Sapočkos prašymu pagal Faustinos pasakojimus dailininkas Eugenijus Kazimirovskis nutapo Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Kitais metais padiktuotas regėjimų metu Gailestingumo vainikėlis. Įsibrėžia atmintin jos giliaprasmės mintys: Žmogau, gyvenime nėra nė vienos akimirkos, kurioje nebūtų Dievo gailestingumo. Kad 2026 m. birželio 7-12 dienoms Vilnius taps pasauliniu Gailestingumo centru, turime iš visos širdies dėkoti šventajai vienuolei Faustinai Kovalskai, Dievo Gailestingumo apaštalei.
Grįždami namo ir patys kai kuriuos faktus bei įvykius papildėme savomis prisiminimų nuotrupomis. Ši mūsų išvyka į Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo atlaidus tai nepakartojamos džiaugsmo, dvasinio nušvitimo akimirkos. Tegul kelionės organizatorius, širdingąjį Arkikatedros administratorių kun. V.Česnulevičių lydi gausios Dievo malonės...
P.S. Viktoro Aleknos knygoje Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis, išleistoje 1997 m., rašoma, jog 1945 06 25 pavakary kun. J.Gustas Raudonojo kryžiaus ligoninėje išklausė S.Nėries išpažinties. Toliau knygoje aiškinama: Greitai po poetės mirties J.Gustas buvo areštuotas, nuteistas dešimčiai metų ir išvežtas į Tolimųjų Rytų lagerius. Atlikęs bausmę, buvo paliktas tremtyje Krasnojarsko krašte, kur ir mirė 1958 03 13. Kaip pasakoja tremtiniai, J.Gustas mirė Krasnojarske, kur buvo palaidotas.
