Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Prisidėjo prie garsaus filmo kūrimo
   „Kino pavasario“ žiūrovų numylėtiniu išrinktas tapytas lenkų filmas „Kaimiečiai“ neseniai buvo pristatytas ir druskininkiečiams, kurie papildė puikių atsiliepimų apie jį gausą. “Druskos studijos” vadovė Aušra Česnulevičienė, kurios dėka šis unikalus kūrinys buvo parodytas Druskininkuose, pristatė ir šedevru liaupsinamą filmą, ir druskininkietį dailininką Saulių Rudziką, prisidėjusį prie šio netradicinio filmo kūrimo. Iš viso kuriant šį filmą dalyvavo trylika Lietuvos dailininkų. 
   Be abejo, sudėtinga suvokti, kiek rankų darbo reikėjo ištapant kiekvieną fillmo “Kaimiečiai” sekundę, idant atskiras kadras būtų tarsi atskiras paveikslas. Kūrėjai pasakojo, jog vienai šio filmo sekundei sukurti kartais prireikdavo net savaitės.Tapytos aliejiniais dažais animacijos techniką režisieriai DK Welchman ir Hugh Welchman išrado pirmajame savo filme “Jūsų Vincentas”, kuris buvo teigiamai įvertintas visame pasaulyje. 
   Specialiai filmui “Kaimiečiai” Vilniuje pusantrų metų buvo įkurta studija, kuri turėjo būti identiška panašioms studijoms Lenkijoje, Serbijoje ir Ukrainoje. Menkiausias apšvietimo, potėpio, spalvos ar dažų sluoksnio nuokrypis galėjo nulemti, kad skirtingose šalyse tapomi kadrai tarpusavyje nederėtų. Tad reikėjo akylai stebėti, kad skirtingų šalių studijose tapyti vaizdai būtų harmoningi. Pasak dailininkų, kūrusių šį filmą, animacijos tapymas – ne kiekvienam charakteriui. Pirmiausiai tai – darbštiems dailininkams, nes šis darbas yra labai lėtas ir ilgas, imlus ir apgalvotas. Kita vertus, tapyba aliejiniais dažais – įnoringa technika, ypač kai tarpusavyje turi derėti daug paveikslų, t.y. filmo kadrų. 
   Pasak druskininkiečio S.Rudziko, pirmiausia reikėjo įveikti filmo “Kaimiečiai” dailininkų atranką, kurioje į vietą patekti varžėsi nemažai pretendentų. Jis atranką praėjo, pateikęs vertintojams įtikusį portretą. Po to atrinktiesiems kelis mėnesius vyko mokymai įvaldyti animacinės tapybos techniką, dirbti tarptautinėje komandoje ir kt. Galiausiai aprūpino darbo priemonėmis ir paskyrė darbo vietą studijoje Vilniuje, kur laukė kasdieninis aštuonių valandų imlus darbas. Jo pagrindinis principas, pasak S.Rudziko, “arba gerai, arba nieko”. Vienas iš druskininkiečio nutapytų įtaigių epizodų filme “Kaimiečiai” – piršlio atvykimas pas pagrindinę heroję. Nors S.Rudzikas tarptautinėje filmo dailininkų komandoje padirbėjo palyginti neilgai, tačiau tai įvardija nauja gera patirtimi. Šiuo metu 53 metų Saulius ne tik tapo ar piešia portretus, rengiasi meno mugėms ir parodoms, bet ir mokosi arboristo - augalijos išsaugojimo ir priežiūros – amato. 

“Druskonio” inf. 


Filmo “Kaimiečiai” žiūrovai su Aušra Česnulevičiene ir Sauliumi Rudziku (viduryje)

 

 

  Vaikštynės „Nepažintos Druskininkų moterys“ 
Tęsinys. Pradžia Nr.7 


Pasakojimas apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę prie jos vyro paminklo

   Trečiąsyk tęsiame vaikštynes „Nepažintos Druskininkų moterys“ kartu su jų sumanytoja gide ir menotyrininke Aušra Česnulevičiene, stabteldami prie buvusios Druskininkų progimnazijos vietos Kosciuškos gatvėje, kur praėjusiame numeryje pradėjome pasakojimą apie Druskininkų garbės pilietę Eleną Kvaraciejienę (1919-2018). 

Puoselėjo tautinę kultūrą 

   E.Kvaraciejienė dirbo lietuvių kalbos mokytoja pradžioje progimnazijoje, po to gimnazijoje, galiausiai 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Vadovavo valstybinio pedagoginio instituto studentų lituanistų pedagoginėms praktikoms. Pagarsėjo kaip savo darbo žinovė, tarkim, jos metodinė patirtis apie mokiniams įdomias pamokas buvo publikuojama spaudoje. Šalia tiesioginio mokytojos darbo E. Kvaraciejienė visuomet buvo popamokinės moksleivių veiklos iniciatorė, ilgametė moksleivių dramos būrelio ir šokių kolektyvo vadovė. Jos visuomeninė veikla neapsiribojo vien mokykla: vadovavo Druskininkų pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyvui bei įvairiems miesto folkloro ansambliams. Be to, mokytoja rinko ir užrašinėjo aplinkinių kaimų tautosaką, aprašė Švendubrės tarmę. Kaip žinia, puoselėti tautinę kultūrą visasąjunginio kurorto laikmečiu rusakalbystės apsuptyje buvo gana sudėtinga ir rizikinga, tačiau E.Kvaraciejienės charizmatiška energija paskui save patraukdavo daugelį. 1995 m. už nuopelnus puoselėjant mūsų krašto tradicijas ir papročius, etninės kultūros propagavimą E. Kvaraciejienei suteiktas Druskininkų garbės piliečio vardas.
   Genijaus žmona Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886-1958) rašytiniuose šaltiniuose ir prisiminimuose išliko savimi pasitikinčia ir drąsia žemaite, su Druskininkais susijusia savo mylimo vyro, mūsų tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dėka. Jei ne jos atkaklumas ir užsispyrimas, nežinia, ar Lietuva turėtų tokį genijų. Neretai tvirtinama, jog ši trapi žemaitė M.K.Čiurlioniui sparnus aukštai pakėlė. Būtent Sofija paskatino Mikalojų Konstantiną dalyvauti lietuvių kultūrinėje veikloje, būtent ši moteris mokė savo vyrą lietuvių kalbos ir tautinės savasties. M.K. Čiurlionio paminklo papėdėje vaikštynių dalyviai išgirdo A.Česnulevičienės užuominas apie Sofijos visišką ištikimybę vyrui Konstantinui Mikalojui, trumpus abiejų sutuoktinių laimės metus, dangišką meilę, na, ir jaunos našlės su kūdikiu dalią. Ypatingi S.Kymantaitės-Čiurlionienės nuopelnai atgimusiai Lietuvai. Be vertėjos, dramaturgės, literatės įdirbio, ji pagarsėjo lietuvių kalbos gryninimo veikla. Jos namuose Kaune šeštadieniais susirinkdavo gimtosios kalbos puoselėtojai, rašytojai, kalbininkai, filosofai, aktoriai, padiskutuoti, susitarti bei išgerti šeimininkės gardžios kavos. Ponia Sofija savo laikmečiu tapo moterų teisių gynėja, skaučių vyriausiąja vade, mūsų šalies atstove Tautų sąjungoje. Karo metais savo namuose Kaune slėpė žydus. Šiuose namuose, kur S.Kymantaitė-Čiurlionienė gyveno 1932 – 1958 metais, iki šiol išsaugotas autentiškas jos memorialinis kambarys. 

Direktorės nuopelnai

   Neatsitiktinai vaikštynės užbaigtos sanatorijos „Draugystė“ teritorijoje pasakojimu apie šios įstaigos ilgametės direktorės, Druskininkų garbės pilietės Violetos Kaubrienės nuopelnus kurortui ir jo kultūrai. A.Česnulevičienės iniciatyvą rengti retų filmų kino vakarus taip pat priglobė V.Kaubrienė, todėl seansai prasidėjo „Draugystėje“, t.y. kavinėje „Mūza” ir viešbutyje „Violeta“. Ponia Aušra išvardijo dailės plenerus, kuriuos globojo „Draugystės“ direktorė, imli menui, stiliui, estetikai. Anot vaikštynių organizatorės, sanatorijos visi trys aukštai – tarsi žinomų dailininkų paveikslų nuolat veikianti galerija. Garsus savo monumentaliais kūriniais Žako Lipšico skulptūrų parkas sanatorijos „Draugystė“ teritorijoje – taip pat akmens simpoziumų mecenavimo sėkminga pasekmė. Neatsitiktinai V.Kaubrienė, dirbusi sanatorijoje „Dainava“ su menininkų globėja Elena Kriaučiūnaite, pastarąją laiko savo mokytoja. Vaikštynių dalyviams buvo priminti „Draugystės“ ir jos direktorės nuopelnai kurorto infrastruktūrai atgaivinant senąją architektūrą. 
   Vaikštynių metu patirti įspūdžiai buvo apibendrinti prie kavos puodelio viešbutyje „Violeta“. Kiekvienas iš dalyvių dovanų gavo po nepažintos Druskininkų moters portretą. Visi sutarė, jog nekantriai lauks vaikštynių tęsinio papildant nepažintų moterų sąrašą naujomis pavardėmis bei vaikštant nepažintų kurorto vyrų pėdomis, nes tai pažadėjo A.Česnulevičienė. 

„Druskonio“ inf.


Paieška

T-shit
onita.lt

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai





© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.