Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje tamsiausio metų mėnesio gruodžio 4-ąją svečiavosi Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis. Vyko gražios dvasinės bendrystės vakaronė. Simboliškai uždegta pirmoji adventinė vilties žvakelė. Tai vadinama pranašo žvakė, primenanti Jėzaus pasaulio šviesos atėjimą. Viltį, kad šviesa nugalės tamsą, dar labiau dvasiškai sustiprino vyskupo apsilankymas. Svečias atvežė naują, dvidešimtąjį 2026 metų kalendorių, pavadintą Mergelės Marijos apsireiškimams Medžiugorėje 45 metai.
Renginį pavadinau vakarone, nes jau eilę metų vyskupas sutinkamas Druskininkų Bočių su ištiestomis tautinėmis juostomis, liaudiška muzika ir dalyvių šypsenomis bei gausiais plojimais. Bendrijos pirmininkės Zitos Jančiauskienės vadovaujamas kolektyvas padovanojo šokį Žiurstelis, jos pačios sukurtą iš močiučių pasakojimų, keletą kitų adventinės vakaronės numerių. Pasidžiaugė, kad tai taip pat jubiliejinis 240-asis šių metų vakaronės pasirodymas.
Prisiminę gražią senolių papročių adventinę kelionę, bibliotekos direktorės Laimos Žėkienės buvome pakviesti į rimties ir susikaupimo tikėjimo ir meilės kelionę.Vyskupas priminė, kad 2026-aisiais bus minimos jubiliejinės metinės nuo pirmojo Dievo Motinos apsireiškimo, įvykusio 1981m. Medžiugorėje, Tai reikšminga dvasinė šventė, kuri pagal Dievo Motinos pageidavimą švenčiama birželio 25 dieną, kai Ji pirmą kartą kalbėjosi su regėtojais. Tai kvietimas viso pasaulio piligrimams susitikti su Taikos Karaliene, kuri iki šiol mus lanko ir kviečia melstis už taiką. (Citata iš kalendoriaus).
Medžiugorjė Bosnijoje ir Hercegovinoje yra maldos ir susitaikymo vieta. Šv. Jokūbo parapija, kurioje 1969 m. pastatyta naujoji bažnyčia, buvo įkurta 1892 m. ir ja ligi šiol rūpinasi pranciškonų vienuoliai.
Svečias pasidalijo įspūdžiais, kai pirmaisiais Atgimimo metais dar dirbo vyr. kancleriu prie kardinolo Vincento Sladkevičius. Jis pavedė pirmąkart suorganizuoti 27 kunigų grupės kelionę iš Lietuvos į Vatikaną. Sienas kertame, mes visi su koloradkėmis, sutanomis, įlipa pasienietis tikrinti, sako, dar niekur taip nematėme, šventi visi važiuoja!- prisiminė vyskupas emeritas E.Bartulis. Tada lankėsi ir Medžiugorėje. Vėliau tų kelionių buvo daugiau... Šiais metais keliavo su Šiaulių katedros choru Džiaugsmas. 2026 metų kalendoriuje kiekvienam mėnesiui skirta 12 svarbiausių lankytinų vietų. Kai kurias paminėsiu. Aštrių akmenų kalnas, kurio viršūnėje pastatytas 8,56 betoninis kryžius 1900-osioms Jėzaus mirties metinėms paminėti. Kryžiaus kelio stočių pabaiga su prisikėlimo bronziniu bareljefu. Pagrindinė Mergelės Marijos apsireiškimų vieta, Podbrado kalva. Švenčiausio Sakramento adoracija išoriniame altoriuje. Galilėjos Kanos vestuvių fragmento mozaika. Maldos oazė, skirta prisiminti Dievo gailestingumą. Paminklas 34 nužudytiesiems kunigams pranciškonams, stovintis senosios bažnyčios vietoje...
J.E.vyskupas E. Bartulis yra vienintelis dvasininkas Lietuvoje, leidžiantis katalikiškus kalendorius. Jie iliustruojami paties vyskupo darytomis nuotraukomis, kurių gausų archyvą jis sukaupė piligriminėse kelionėse ar kopdamas į kalnus, lankydamasis šalies ir užsienio bažnyčiose, bendraudamas su žmonėmis, studijuodamas bažnytinį paveldą ir šiuolaikinį sakralųjį meną, stebėdamas gamtos pasaulį. Anksčiau vyskupo išleistuose kalendoriuose užfiksuoti kryžiai ir šventovės kalnuose, Šventosios žemės vaizdai, unikalusis Kryžių kalnas, popiežiaus vizitas Lietuvoje, šventųjų relikvijos, Švenčiausiąją Mergelę Mariją menantys ženklai, atskleisti neįtikėtini eucharistijos stebuklai, įvykę šventųjų Mišių metu įvairiose pasaulio vietose, pasakojama apie angelų sargų vaidmenį žmogaus gyvenime, besiformuojančios krikščionybės skleidėjo apaštalo Pauliaus misijinę veiklą.
Leidybinę veiklą Jo Ekscelencija pradėjo dar 2000 m., kai išėjo pirmasis vyskupo fotografijų albumas Kryžių kalnas. Ši knyga tapo postūmiu pradėti rengti teminius fotografijų kalendorius. Nuo 2006 m. kalendoriai išleidžiami kasmet. Taigi kiekvieni metai pasitinkami nauju, vertingu leidiniu, kuriuo tarsi palaiminama ateinančiųjų metų kelionė.
Garbaus dvasininko palinkėjimas 2026-ųjų metų kalendoriuje: Telaimina jus Dievas, tegloboja Mergelė Marija...
Ir galutinis susitikimo akcentas tai Gloria giesmė, kurią giedojome visi, susikibę rankomis, keliaudami rateliu ir nusilenkdami, dėkojome Dievui. Tą jausmą sunku nusakyti žodžiais...
P.S. Dar noriu pasidalinti paskutiniu Tikėjimo dikasterijos dekretu: Tikėjimo mokymo dikasterija, gavusi popiežiaus leidimą, paskelbė dekretą dėl Medžiugorjės, kuriuo, nors nepatvirtinamas regėjimų tikrumas, pripažįstama, kad Medžiugorjės Taikos Karalienės parapijoje-šventovėje tikintieji sulaukia gausių dvasinių vaisių ir dėl to toje vietoje leidžiamas viešasis kultas. (Laikmetis, 2024 m.)
Druskininkiečio kūryboje atgijo Paprūsė
Andrius Mosiejus
Parodos Prūsų Lietuvos novelės arba nekalbūs sielos artefaktai kūrinys LRT stop kadrai
Kaip informavo LRT TV naujienų tarnybos žurnalistė Rūta Ribačiauskienė, Alytaus audiovizualiųjų menų centre (Kauno g.9) atidaryta žinomo druskininkiečio dailininko Andriaus Mosiejaus kūrybos paroda Prūsų Lietuvos novelės arba nekalbūs sielos artefaktai, skirta Paprūsės 500-osioms metinėms. Parodos autorius eksponuoja apie trisdešimt paveikslų Paprūsės krašto įdomios ir turtingos istorijos tema, kuria nuolatos domisi. Šis ciklas, skirtas Paprūsės 500-osioms metinėms, bus tęsiamas. A.Mosiejaus paveiksluose galima išvysti Karaliaučiaus krašto istorinių vaizdų fragmentus, šie susieti su asmenybėmis, Paprūsėje kūrusiais ar gyvenusiais lietuviais. Čia vaizduojami įsrutietis ir tilžietis, nadruvietis ir lietuvninkas.
Tas kraštas, Mažoji Lietuva, Paprūsė nuo Įsručio iki Tilžės ir nuo Latguvos iki Ragainės, be galo daug žymi žmonių išaugino, Martyną Mažvydą, Donelaitį ir eilę kitų, sakė LRT TV naujienoms dailininkas A. Mosiejus. Dailininkas dalyvauja grupinės e parodose, pleneruose, rengia personalines parodas. Jis teigia, kad savo braižo vis dar ieško, kūryboje naudoja įvairias technikas, mėgsta kurti koliažus, netikėčiausius grafikos vaizdinius perkelti į realybę.
Aliejus, drobė, tam tikri laikraščiai, giesmynai klijuoti, daiktai kaip asambliažas, dar grafikos elementai užfiksuoti, aukso truputį yra, tai va tokia mišri technika, pasakoja A.Mosiejus. Druskininkiečio darbai išsiskiria estetika, plastine darna, precizišku atlikimu. Dailininkas siekia, kad iš jo paveikslų smelktųsi kuriamo, užmiršto, atpažinto, atrasto pasaulio ilgesys. Pasikalbi su kolegomis, dailininkais, menininkais, sako, Andriau, tavo darbuose yra tokia užtaisyta Ezopo kalba arba tarp eilučių yra ir siurrealizmo, ir sarkazmo, ir grotesko, ir humoro. Tai tas ir matosi mano darbuose, išsiskiria jie, pastebi dailininkas.
Paroda Prūsų Lietuvos novelės arba nekalbūs sielos artefaktai Alytaus audiovizualiųjų menų centre veiks iki vasario.
Parengta pagal LRT TV naujienų tarnybos žurnalistės
Rūtos Ribačiauskienės reportažą
