Balandžio 25-ąją švendubrėnai po daugelio metų atgaivino seną tradiciją - šv. Morkaus dieną maldos eisena kartu su Ratnyčios parapijos klebonu kun. Algirdu Šimkumi palaimino laukus stabtelėdami prie keleto kaimo kryžių.
Kaip žinia, tądien minint šventą evangelistą Morkų, pagal paprotį buvo meldžiamasi prašant Dievo palaiminti žemę ir jos šeimininkus būsimam gausiam derliui ir gerovei, išvengti stichinių nelaimių ir bado. Malda buvo prašoma tarpusavio santarvės ir meilės, valdžios rūpesčio žemdirbiais, beveik visko, kas žmogui svarbu ir artima. Nors pagal tradiciją Morkaus diena buvo žemės dirbimo ir sėjos pradžia, tačiau tai buvo šventė, kurios metu niekas laukuose nedirbo.
Meldžiame tave, išklausyk mus, - apie 30-ies švendubrėnų būrys atsiliepdavo į Ratnyčios parapijos klebono kun. A. Šimkaus iš Šventojo rašto skaitomus prašymus, skirtus Dievui, kai eisenos dalyviai stabtelėdavo prie dirbamų laukų, kaimo kryžių, sodybų, koplytėlės.
Pasak švendubrėnų, gerokai anksčiau panaši eisena per šv. Morkų dažniau sustodavo prie kaimo kryžių. Jų įvairiais laikotarpiais Švendubrėje pastatyta arti 40-ies. Vienas iš seniausių išlikusių datuojamas 19 amžiaus pabaiga.
Maldos eisenos priekyje tarp šv. litanijos giesmininkų, vietinių ir svečių, Tadas Suraučius, kurio tėvas Antanas ilgą laiką buvo šios tradicijos puoselėtojas ir užvedėjas. Tad sūnus tęsia tėvo paprotį. Tadas kartu su šviesios atminties rašytoju Juozu Šikšneliu bei neseniai įkurtos VšĮ Švendubrės amatai nariais buvo šios tradicijos atgaivintojai ir organizatoriai. Pastarosios viešosios įstaigos vieni iš pagrindinių tikslų yra būtent senųjų tradicijų ir papročių puoselėjimas.
Kaimo senbuviai prisimena, jog maldos eisenos link kryžių vykdavo ne tik šv.Morkaus dieną, bet ir sausrų bei kitokiais bėdmečiais prašant Dievo pagalbos. Šįmetinės balandžio 25-osios maldos eisena Švendubrėje prasidėjo 19 valandą vadinamoje žydų ulyčioje. Giedodamas šv. litaniją palyginti gausus vietinių gyventojų būrys perėjo beveik visą kaimą, ilgiau stabtelėdamas prie kryžių, dirbamų laukų Raigardo slėnyje bei koplytėlės kaimo pradžioje. Stabtelėjimų metu tiek kryžiai ir koplytėlė, tiek kaimo laukai ir sodybos buvo palaiminti šventraščio žodžiais bei pašlakstyti šventuoju vandeniu. Druskonio pašnekintas kun. A.Šimkus atsakė, jog per savo ganytojišką patirtį laukus laiminti jam teko pirmąsyk.
Druskonio inf.
M.K.ČIURLIONIO
KRAŠTO KULTŪROS PUSLAPIAI
Druskonio
rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS
Medžio drožėjas Česnulis pristato kompoziciją Čiurlionio
150-osioms gimimo metinėms
Medžio drožėjas Antanas Česnulis pristato kompoziciją M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms
LRT stop kadrai
Rūta RIBAČIAUSKIENĖ, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
Skulptūrų ir poilsio parke šalia Druskininkų medžio drožėjas Antanas Česnulis pristato kompoziciją Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.
Kviečiu pas Čiurlionį, į Čiurlionio namus, kurie atsirado neseniai, sako medžio drožėjas A. Česnulis Druskininkų kultūros sostinės ambasadorius. Jis sako negalėjęs atsispirti norui savo skulptūrų ir poilsio parke įamžinti M. K. Čiurlionį.
Idėja brendo beveik metus, o Čiurlionio namelis, kaip vadina jį drožėjas, įrengtas iš 20 tūkst. medžio skydelių. Viduje iš skydelių suręstas aukuras, iš jo išnyra M. K. Čiurlionio skulptūra.
Mano tikslas ir buvo, kad jis būtų toks susimąstęs, susirūpinęs, žvelgiantis į tolį, kaip tos jo mintys gilios, tai ir čia lyg brandinantį ar tai muzikos, ar tapybos, pasakoja jis.
Medžio drožėjas kompozicijas apie aukurą ant namelio sienų kūrė pagal M. K. Čiurlionio paveikslus. Jis sako, ne kartą vartė albumus, kol subrendo idėja, kokie akcentai turi atsispindėti penkiose kompozicijose ant namo sienų. Pasirinkti paveikslai Karalaitės pasaka, Ožiaragis, Nojaus arka, Angelas, Šaulys.
Sujungti medį su metalu iki šiol nelabai ir teko, bet man idėja nauja tokia įdomi. Turėjau maumedžio gana seno. Ant to maumedžio fono, nes jo tekstūra įdomi, graži, atsiranda tokie akcentai kaip Ožiaragis, Karalaitės pasaka ir visi kiti, tęsia jis.
Medžio drožėjas Čiurlionio namą kūrė tris mėnesius, sako, buvo atėjęs stiprus įkvėpimas, juolab kad viena M. K. Čiurlionio skulptūra parke jau stovi. Aukuras viduryje namo taip pat iš medžio skydelių. A. Česnulis teigia, kad irgi teko pasukti galvą, kaip ant jo atspindėti M. K. Čiurlionį.
Sudėta panašiai kaip piramidė, ir čia tada atsirado senoviniai raižiniai, jo tema ir zodiako ženklai, ir čia tas malūnas, ir varpinė, taip surišta su jo kūryba. O pats akcentas yra aukuras, iš kurio išeina Čiurlionis, pasakojimą užbaigia menininkas.
Lankantis Čiurlionio name skamba kompozitoriaus kūriniai.
