Gerardas Raitas Šatūnas atidarant savo kūrybos parodą
Kovo pradžioje Druskininkų miesto muziejaus galerijoje atidaryta vieno produktyviausių vietinių dailininkų Gerardo Raito Šatūno retrospektyvinė paroda Tikrovė ir iliuzija. Autorius ją skiria savo tėvų atminimui. Jo tėvai, garbūs druskininkiečiai architektas, meninės fotografijos ir vitražo kūrėjas Gerardas Stanislovas Algirdas Šatūnas bei mokytoja Veronika Šatūnienė, prieš metus vienas po kito iškeliavo į Amžinybę.
Nepermaldaujama tikrovė
Pagrindinę retrospektyvinės parodos mintį, temą ir idėją autorius grindžia rašytojo Hermano Hesės filosofinėmis įžvalgomis. Pasak H.Hesės, žmogaus kasdienė ramybė yra tik trapi iliuzija, sauganti nuo būties intensyvumo, o tikrovės suvokimas atneša mirtiną siaubą, todėl žmogus yra priverstas arba žūti tame tiesos verpete, arba gelbėtis, sugrįždamas į tą saugų, bet ribotą egzistavimą. H.Hesė tvirtino, kad tiesa niekad nėra tokia, kokios sau galėtum norėti ir rinktis ji visada nepermaldaujama. Nors mirtis yra vienintelė absoliuti tikrovė, kurios neįmanoma paneigti ar išvengti, bet žmogus vis vien linkęs kurti iliuziją, kad laikas yra begalinis...
Kasdienybė susiduria su amžinybe
G.R.Šatūno retrospektyvinė paroda apima 24 metų kūrybinės veiklos laikotarpį. Ekspozicijoje pristatomi darbai iš 2002 m. nutapytų paveikslų ciklo apie Afrikos genčių ritualines šventes, 2013 m. nupiešti aktai, 20092012 m. išraižyti grafikos lakštai bei pastarųjų metų pastelių rinkiniai. Tad parodos lankytojai turi puikią progą ne tik apžvelgti ilgą dailininko kūrybinio kelio atkarpą, susipažinti su jo stiliaus raida, bet ir pasinerti į mįslingą, mistikos kupiną autoriaus saviraiškos erdvę, kurioje atsiveria tiesos paieškos. Vienetinėje, netiražuojamoje, specialia technika atliktoje G.R.Šatūno grafikoje, pasižyminčioje kruopštumu, precizišku detalumu, gausu keistų alegorijų, netikėtų metaforų ir paslaptingų simbolių. Laikas čia sustabdomas tomis akimirkomis, kai kasdienybė susiduria su amžinybe. Didelio formato aktuose užfiksuotos skausmo, kančios ir liūdesio būsenos šiuos jausmus išreiškia ne paslėpti pozuotojų veidai, o iškalbinga kūno plastika. Tuo tarpu pastele atliktiems G.R.Šatūno darbams būdinga ryški koloristika, kontrastingi spalvų deriniai ir abstrakčios kompozicijos, primenančios sudėtingas organines struktūras. Parodos lankytojui kartais tenka spėlioti, ar paveiksluose, gausiuose brūkšnelių, linijų bei smulkių elementų, jis mato mikroskopinį vaizdą, ląstelę, o galbūt keistą vaisių ar spygliais padengtą jūros gyvį. Daugelio eksponatų pavadinimuose dominuoja mirties sąvokos ir apibūdinimai, pabrėžiantys dramatišką parodos temą bei verčiantys lankytoją susimąstyti apie trapų gyvybės ir nebūties ryšį. Tačiau greta abstrakcijų yra ir realistiniu stiliumi perteiktų miško peizažų, ir itin jautrus siužetas motinystės tema. Šie kūriniai į bendrą parodos visumą įneša ramybės, šilumos ir šviesos.
Paroda kviečia susimąstyti: ar tikrovė ir iliuzija tik priešpriešos? O gal tai neatsiejamos dalys, tarsi šviesa ir šešėlis, kartu kuriančios vientisą pasaulio vaizdą?
G.R.Šatūno retrospektyvinė paroda Tikrovė ir iliuzija veiks iki balandžio 1 d.
Druskonio inf.
Ritualinis šokis
Skausmingoje agonijoje
Gerardo Raito Šatūno paveikslai parodoje Tikrovė ir iliuzija
Alvydo Lukoševičiaus (www.alfotografija.lt) ir
feisbuko nuotraukos
|
