Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Bendram projekto vystymui rinktis giminaičius – dažna praktika. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynystėje gyvenantys ūkininkai arba ūkininkaujantys draugai pasitiki vienas kitu ir ryžta-si drauge įgyvendinti projektą. Neringos Švelnienės nuotr.  Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų ben-dradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį– iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos para-mos pavyzdžiai rodo, kad drauge įgyvendinti projektus ne tik įmanoma, bet ir naudinga.  Vienas pavyzdžių – Akmenės rajone besidarbuojantis smulkusis ūkininkas Vaidas Gauronskas, pagal priemonės veiklos sritį gavęs beveik 50 tūkst. Eur paramos. Jo partnere projekte tapo ma-ma, taip pat ūkininkė, Gražina Gauronskienė. Gautą paramą mama ir sūnus panaudojo naujam kombainui pirkti, mat senasis vos pajėgdavo nukulti javų lauką – nuolatos strigdavo ir gesdavo.  Telšių rajone ūkininkaujantis Gintas Palekastaip pat buvo vienas pirmųjų ūkininkų, pasinaudoju-sių smulkių ūkių bendradarbiavimui skirta parama. Finansavimą jis gavo projektui, kurio viso vertė – 150 tūkst. Eur. Už gautą paramą ūkininkas įsigijo modernų traktorių, plūgus, priekabą, skutiką. Tiesa, su partneriu, kuriuo tapo žmonos sesers vyras, turėjo investuoti ir savų lėšų – 60 tūkst. Eur. Iš tiesų, bendram projekto vystymui rinktis giminaičius – tėvus, vaikus, brolius, seseris ir pan. – dažna praktika. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynystėje gyvenantys ūkininkai arba ūki-ninkaujantys draugai pasitiki vienas kitu ir ryžtasi drauge įgyvendinti projektą. Svarbiausia šiuo atveju – turėti bendrą tikslą.  Daugiau kaip 2,3 mln. Eur Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 314 570 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. Eur, visu 2014–2020 metų laikotarpiu vienam paramos gavėjui ji negali viršyti 200 tūkst. Eur. Pa-ramos intensyvumas priklauso nuo tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos:projekto bendrosios išlaidos finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc., o tais atvejais, kai smulkieji ūkiai bendradarbiauja gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkys-tės sektoriuose, yra kompensuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Pagal priemonės veiklos sritį remiamas smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas, organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, ap-linkosauginę veiklą. Parama pasinaudoti gali smulkieji ūkiai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paramos paraišką pareiškėjas turi teiktikartu tik sutais partneriais, kurie užsiima ta pačia veikla,t. y. žemės ūkio veikla užsii-mantys subjektai paraišką teikia kartu su su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miški-ninkystės veikla užsiimantys subjektai – su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais ir t. t.  Partnerystei – reikalavimai ir įsipareigojimai Partnerių įtraukimas į projektą – itin aktualus. Kuo daugiau partnerių, tuo daugiau atrankos balų suteikiama, vertinant paraiškas ir projektus.  Partnerystė negali būti sudaroma su paties pareiškėjo įsteigtu juridiniu asmeniu. Taip pat su juri-diniu asmeniu, kurio valdyme pareiškėjas arba partneris dalyvauja. Per vieną kvietimą partneriai gali dalyvauti tik įgyvendinant vieną projektą. Be to, paramos gavėjas projekto realizavimo laikotarpiu negali dalyvauti,įgyvendinant kitas investicines Progra-mos priemones ir veiklos sritis (yra išimčių).Partneriai ir paramos gavėjas projekto įgyvendinimo ir projekto kontrolės laikotarpiu negali būti keičiami. Jie taip pat negalinutraukti jungtinės veik-los sutarties, nebent viena iš šalių dėl patirtų finansinių sunkumų (bankrotas)pažeidžia sutartį ir kita šalis negali toliau tinkamai vykdyti projekto arba užtikrinti jo veiklų tęstinumo. Tuomet nu-kentėjusiojišalis turi teisę pakeisti kaltąją šalį kitu visus kriterijus atitinkančiu partneriu. Už aplinkosauginę veiklą – papildomi balai Prie tinkamų finansuoti išlaidų pagal priemonės veiklos sritį priskiriama: einamosios bendradar-biavimo išlaidos (ne daugiau kaip 5 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM), nau-ja žemės ūkio technika ir įranga, susijusi su žemės ūkio produktų gamyba, nauja N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonė, nauji technologiniai įrenginiai, nauja kompiuterinė ir programinė įranga, skirta projekto reikmėms, kitos ūkio paskirties pastatų nauja statyba, re-konstravimas ar kapitalinis remontas (darbus atliekant ūkio būdu, finansuojamos tik naujų staty-binių medžiagų įsigijimo išlaidos), infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas, nauja miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technika bei įranga (išskyrus medienos vežimo keliais techniką), dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmai, taip pat viešinimo bei bendrosios išlaidos (ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto iš-laidų vertės be PVM ir ne daugiau kaip 1 800 Eur, o kai projekte numatyti statybos, pastatų at-naujinimo (modernizavimo), rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3 000 Eur). Smulkių ūkio subjektų, norinčių vystyti tarpusavio bendradarbiavimą, paraiškos vertinamos pa-gal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai.  Kai projekto dalyvių skaičius yra 5 ir daugiau, pareiškėjui suteikiama 30 balų, nuo 3 iki 4 –20 balų. Kai projekte dalyvaujančių subjektųsmulkiųjų ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkci-jos standartine verte, vidurkis yra nuo 4 000 Eur iki 4 999 Eur, pareiškėjas gauna 15 balų; nuo 5000 Eur iki 6 999 Eur, –10 balų. Kai smulkiųjų miško valdytojų miško valdų dydžio vidurkis-nuo 1 ha iki 3 ha įskaitytinai, – pareiškėjui suteikiama 15 balų, nuo 3 ha iki 7 ha, –10 balų. Kai labai mažų įmonių ir (ar) fizinių asmenų vykdomos veiklos trukmės vidurkis yra daugiau nei 5 metai, – suteikiama 15 balų, nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai, – 10 balų. 10 balų suteikiama, kai projektas yra susijęs su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla. 25 balai suteikiami, kai projektas yra susijęs su gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uoginin-kystės, miškų ūkio arba kaimo turizmo plėtra, o įgyvendinus projektą, pajamos iš numatyto sek-toriaus sudarys ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų. Užsak. Nr. 40/1

Kooperatyvai – galimybė ne tik išlikti, bet ir užsidirbti   daugiau Pieno sektoriaus ateitis – kooperatyvai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip 30 proc. Apie būtinybę vienytis kalba ir patys kooperatininkai, kurie teigia, jog telkiantis bendrai veiklai galima išgauti didesnį sinerginį efektą bei išgelbėti Lietuvos pieno sektorių. Kooperatyvai Lietuvoje Kaip teigia žemės ūkio specialistai, tiek ilgametė kooperatinių įmonių veiklos užsienio šalyse raida, tiek kooperatyvų veiklos patirtis mūsų šalyje rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis kooperatyvai ūkininkams, ypač smulkiesiems bei vidutiniams, teikia neabejotiną naudą. Kooperacija žemės ūkyje yra ypatingai svarbi smulkiųjų ūkininkų išlikimui ir jų veiklos plėtrai. Deja, bet Lietuvoje kooperatyvai kol kas nėra labai stiprūs. 47 proc. Lietuvoje įsteigtų kooperatyvų veikia ilgiau nei 10 m., tačiau į kooperatyvus jungiasi nedaug narių, pvz., po daugiau nei 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų, o daugiausia yra turinčių iki 10 narių – net 72 proc. Visgi, anot specialistų, pastaraisiais metais mūsų šalyje žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo nuosekliai augo. Pažymėtina, kad dabar į kooperatyvų veiklą įsitraukia jau ne tik smulkieji, bet taip pat ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Dėl šių aplinkybių kooperatyvų narių sudėtis keičiasi gera linkme, kooperatyvų veiklos apimtys sparčiai didėja. Šis procesas stiprina kooperatyvus, o grįžtamuoju ryšiu stiprina ir jų narius. Tam pritaria ir kooperatyvų vadovai, kurie, paklausus apie kooperacijos naudą, visada pirmiausia įvardija privalumus jos nariams. Kuo tolyn, tuo geryn Anot žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pamario pienas“ direktorės Editos Katutienės, jų kooperatyvas buvo įsteigtas 2002 m. Mintis burtis draugėn kilo septyniems žemdirbiams iš Šilutės rajono Rusnės salos, trys iš Uostadvario kaimo ir keturi iš Rusnės miestelio. Šiuo metu, pasak pašnekovės, vadovavimą kooperatyvui perėmusios 2004 m. jie vienija apie tris šimtus narių, o per dieną bendrovė surenka apie 50 tonų pieno. „Dabar yra gerai – turime savo bazę, penkis pienovežius, dvi perpylimo stotis, dirbame ne tik su Lietuvos bendrovėmis, bet ir su užsienio šalimis, teikiame paslaugas savo nariams: autoserviso, buhalterijos, – džiaugėsi E. Katutienė. – Be to, aprūpiname savo kooperatyvo narius visais žemės ūkiui reikalingais dalykais – plėvelėmis, tinkleliais, kombinuotais pašarais ir kt. Dėl didesnių kiekių kooperacija labai naudinga tiek perkant, tiek parduodant. Mes savo nariais rūpinamės, stengiamės suteikti jiems kuo daugiau informacijos ir kitos reikiamos pagalbos. Susikooperavus yra lengviau, nes yra kas padeda ar pataria.“ Geresnei ateičiai – vienijimasis Pieną, E. Katutienės teigimu, kooperatyvas parduoda per UAB „Pieno partneriai“. Kaip teigė vadovė, ši antro lygio kooperacijos pieno gamintojų organizacija susikūrė 2019 m. pradžioje ir ją sudaro 8 stambūs ūkininkai bei 3 kooperatyvai: ŽŪKB „Pieno gėlė“, „Pamario pienas“ bei kupiškėnų „Pienininkai“. Anot pašnekovės, grupei įsisteigti patvirtinta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“. „Padarėme namų darbus ir supratome, jog turi kooperuotis ne tik patys pieno gamintojai, bet turi jungtis ir patys kooperatyvai,– teigė direktorė. – Tai būtina dėl pieno pardavimo geresnėmis sąlygomis, o pagrindinis tikslas yra konkurencinga ir rentabili pieno kaina. Daug mūsų ūkininkų gyvena vien iš pienininkystės ūkio, neturi jokių kitų pajamų, todėl jiems tai – labai svarbu.“ Anot E. Katutienės, jei Lietuvoje nebūtų kooperatyvų, perdirbėjai naudotųsi tuo, jog nėra kam atstovauti smulkiųjų pieno ūkių interesams, todėl siūlytų mažesnę pieno kainą. Taip išliktų tik patys atspariausi ir kantriausi ūkininkai, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be pieninės galvijininkystės. „Juk visa ūkio sėkmė susideda iš kainos – tai yra pajamų, – kalbėjo „Pamario pieno“ vadovė. – Visi nori parduoti brangiau, o nusipirkti pigiau ir kad gaunamos paslaugos ar prekės kainos ir kokybės santykis būtų adekvatus.“ Naudojosi parama Anot pašnekovės, 2018 m. kooperatyvas teikė paraišką Europos Sąjungos (ES) paramai gauti pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, kurios lėšomis praėjusių 2019 m. rugpjūčio pradžioje buvo įsigyti 2 modernūs pienovežiai, kuriuose telpa net po 10–11 tonų pieno. Šios transporto priemonės, pasak E. Katutienės, yra stipri paspirtis kooperatinei bendrovei. ES paramos lėšomis, direktorės teigimu, savo transporto bazę stiprino bei plėtė ir „Pieno partneriai“. „Automatiškai ir mums nuo to geriau, nes esame šio junginio dalis“, – kalbėjo pašnekovė. Sąnaudos didelės, pelnas – mažas Kito „Pieno partnerių“ nario kooperatyvo „Pienininkai“ direktorius Vytautas Klidzio pasakojo, jog Aukštaitijoje, Kupiškio rajone, įsikūrę „Pienininkai“ gyvuoja jau dešimt metų, o jų narių ir pieno statytojų ratas apima jau tris rajonus: Kupiškio, Pasvalio ir Biržų. Anot pašnekovo, pieną kooperatyvui pristato apie 370 pieninės galvijininkystės ūkių, o narių yra apie 140. „Turime apie 17 stambiųjų ūkių, kurie kasdien pristato apie 2–3 tonas pieno, o yra ir tokių, kurie per dieną primelžia tik 5–10 litrų“, – sakė direktorius. „Pieno surinkimo sąnaudos labai didelės, nes reikia samdyti pieno surinkimo punkto vedėją, vairuotojus, kainuoja pieno tyrimų atlikimas, nepigiai atsieina ir paties punkto įrengimas, automobiliai pienui vežti, – vardijo V. Klidzio. – Štai todėl ir galime pasiūlyti geresnę pieno supirkimo kainą savo nariams. Smulkiesiems pienininkams dėl to liūdniau, bet jei jie susikooperuotų, būtų visai kas kita.“ Prašo pažymų Pašnekovo teigimu, pieno sektoriaus ateitis Lietuvoje kol kas atrodo gana nelengva, nes smulkiųjų pienininkystės ūkių savininkai sensta, jų sparčiai mažėja, be to, dėl didelių sąnaudų jiems darosi nenaudinga veikti. „Bet jei jie kooperuotųsi, būtų labai gerai, – vėl patikino V. Klidzio. – Teko neseniai matyti tyrimą, kurio rezultatai rodo, jog rentabilūs ir gyvybingi gali būti tik ūkiai, laikantys apie 150 karvių“. Direktorius džiaugėsi, jog Žemės ūkio ministerija skatina kooperuotis ir kooperatyvo nariams suteikia papildomų atrankos balų vertinant paramai gauti teikiamas paraiškas. „Štai dabar buvo skelbiamas paraiškų priėmimas smulkiesiems galvijininkystės ūkiams, todėl nemažai mūsų ūkininkų prašė pažymų apie tai, kad jie yra kooperatyvo nariai“, – sakė V. Klidzio. Kartu – didesnė jėga Pašnekovas itin patenkintas tuo, jog „Pienininkai“ susivienijo su dviem kitais kooperatyvais ir keliais stambiaisiais pieno ūkiais bei susijungė į „Pieno partnerius“. „Mes visi kartu surenkame didelį kiekį pieno, todėl galime kitaip kalbėti su perdirbėjais, kelti pieno kainą“, – teigė V. Klidzio. Be to, naujoji bendrovė, pasak direktoriaus, gavo paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą ir įsigijo naują pienvežį, kurio jie, kaip atskiras kooperatyvas, nebūtų galėję nusipirkti, nes būtų buvę per smulkūs tokio dydžio paramai gauti. Dabar, anot pašnekovo, jie pieną parduoda „Rokiškio pienui“, „Marijampolės pieno konservams“, Lenkijos bendrovėms. „Lenkai mielai perka lietuvišką pieną, – aiškino direktorius. – Išeina kuriozas, kad mes vežam pieną ne į už 30 kilometrų esančią „Rokiškio pieno“ bendrovę, o 800–900 kilometrų į Lenkiją. O „Rokiškio pienas“ perka pieną iš Lenkijos. Viskas dėl kelių centų. Yra, kaip yra. Viską lemia kaina.“ Skiriama daugiau balų ir didesnė parama Pabrėžtina, jog visų žemės ūkio sektorių kooperatinės bendrovės turi didesnes galimybes gauti ES paramą. Įgyvendinant KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas “ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ bei priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ kooperacija skatinama, suteikiant projektų atrankos balų į paramą pretenduojantiems žemės ūkio kooperatyvams ar jų nariams. Taip pat pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, siekiantiems gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 proc. punktų (gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose), o pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ paramos intensyvumas pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, yra padidintas 10 proc. punktų ir yra 50 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Norintys steigti kooperatyvą turėtų žinoti, jog KPP priemonė „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ yra tiesiogiai skirta žemdirbių (žemės ūkio sektoriaus juridinių asmenų, sudarytų iš dalyvių pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų) kooperacijai skatinti teikiant paramą gamintojų grupėms ir organizacijoms įsisteigti.  Etaplius nuotr. Užsak. Nr. 40/2

 

Justė motociklu sugrįžta į namus Druskininkuose Edgaras Vegys ir Katerina Voropaj LRT projekte “Šok su žvaigžde”                                                 E.Blaževič nuotr., LRT Išsamiau apie tai >>

 

Pirmas Seimo rinkimų turas baigėsi: finišo tiesiojoje – Vilius   Semeška ir Zenonas Streikus Išsamiau apie tai >>

Kaip laikosi Druskininkų smulkieji verslininkai? Jonas Mortūnas ir Mečislovas Konstantinavičius prie savo kioskelių Vytauto gatvėje Išsamiau apie tai >>

 

Iškėlė klausimą dėl akvaparko direktoriaus atsakomybės:   Kodėl steigėjui pristatydamas praėjusių metų veiklos   ataskaitą, E.Antanaitis nepranešė apie nuostolingą Snow   arenos veiklą? Išsamiau apie tai >>

 

Karolis KAKLYS, Druskininkų savivaldybės tarybos narys,   teisės mokslų doktorantas: Trumpai apie parazituojančią   valdžią ir skęstantį caro melo laivelį Išsamiau apie tai >>

 

Apie koronaviruso protrūkį savivaldybėje Išsamiau apie tai >>

 

„Riebus katinas“, www.lrytas.lt: Restorane paragavo barščių   už 4,49 euro: „Tik du dalykai juos skiria nuo valgyklinių“  Išsamiau apie tai >>

 

Užderėjo didžiulis burokas Leipalingietė Onutė Čmukienė savo darže užaugino buroką, kuris sveria beveik 4 kg Išsamiau apie tai >>