Ant EŽTT stalo leidimo gyventi Lietuvoje netekusios
baltarusės skundas
Jūratė SKĖRYTĖ (BNS)
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ėmėsi nagrinėti leidimo gyventi Lietuvoje netekusios Baltarusijos pilietės skundą.
Ji iškėlė bylą prieš Lietuvą dėl teisės į privataus ir šeimos gyvenimo pažeidimo.
Moters teigimu, ji 2019 metų rugsėjį susituokė su Lietuvos piliečiu ir gyveno dviejose vietose Druskininkuose bei Gardine.
Pastarajame mieste baltarusė 24 metus dirba Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vedėja Baltarusijos valstybinėje televizijos ir radijo bendrovėje Grodno.
Nuo 2020-ųjų Migracijos departamentas moteriai išdavė du leidimus laikinai gyventi, tačiau kai ji 2023-iųjų gegužę paprašė pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, sulaukė neigiamo atsakymo.
Skunde EŽTT nurodyta, kad Migracijos departamentas padarė išvadą, jog baltarusės asmeninis interesas šeimos susijungimo pagrindu gyventi Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Departamento teigimu, moteris Baltarusijos valstybinėje televizijos ir radijo bendrovėje Grodno dirba net 24 metus, o tai reiškia, kad ji yra nuolanki ir lojali minėtos Baltarusijos valstybinės televizijos ir radijo bendrovės darbuotoja, užmezgusi ilgalaikius darbinius ryšius su minėtoje bendrovėje įdarbintais asmenimis.
Moteris teigė sulaukusi atsakymo, kad ji su vyru gali gyventi ir Baltarusijoje.
Ji taip pat apkaltinta Migracijos departamentui pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie valstybes, kuriose ji lankėsi ar gyveno išduoto leidimo laikinai gyventi laikotarpiu. Pildydama prašymą pakeisti leidimą, laikinai gyventi moteris nenurodė, kad periodiškai lankėsi Baltarusijoje.
Dėl to jai nuo 2023 metų rugpjūčio buvo uždrausta 2,5 metų atvykti į Lietuvą.
Baltarusijos pilietė pralaimėjo visus teismus Lietuvoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad jos sutuoktiniui neužkirstas kelias atvykti pas ją į Baltarusiją, be to, draudimas nėra įtrauktas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno zonos režimas, teritorijoje.
Šioje byloje EŽTT vertins, ar buvo įsikišimas į pareiškėjos teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Nustačius įsikišimą, bus tiriama, ar jis buvo nustatytas įstatymu, siekė teisėto tikslo ir buvo būtinas, tai yra ar valdžios institucijos tinkamai įvertino pareiškėjos šeimos santykius ir ar jos įvertino poreikį apsaugoti Lietuvos nacionalinį saugumą pareiškėjos šeimos santykių kontekste.
Migracijos departamento duomenimis, pernai 1634 Baltarusijos piliečiai pripažinti kaip galintys kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, iš jų beveik 400 neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pakeista per 1 tūkst. anksčiau priimtų sprendimų.
