Šiuolaikinių skulptūrų parkelyje pirmasis įsikūrė Oreivis
Artūras Makštutis-Maksimilianas ir jo skulptūra Oreivis
Birželio 12 d. Druskininkų miesto muziejaus galerijos kiemelyje buvo oficialiai atidarytas šiuolaikinių skulptūrų parkelis ir pristatytas pirmasis jo kūrinys skulptoriaus Artūro Makštučio-Maksimiliano Oreivis. Dinamiškas, interaktyvus ir su aplinka sąveikaujantis darbas pradeda naują erdvės etapą, o autoriaus kūryba, kaip įprasta, išsiskiria unikaliu braižu bei akį patraukiančiais sprendimais.
Šis saulėtas kiemelis visada buvo atviras, visiems pasiekiamas, o šiuo metu norime jį dar labiau įjaukinti, kad jis taptų dar didesniu traukos centru, atidarymo metu kalbėjo galerijos kultūrinės veiklos koordinatorė Dovilė Lukoševičiūtė. Ji pabrėžė, kad būsimo parko ekspoziciją vienys tema, pasirinkta dar
pernai, kai Druskininkams buvo suteiktas Lietuvos kultūros sostinės titulas. Ši koncepcija remiasi M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais vanduo, žemė, oras ir ugnis.
Pristatydamas pirmąjį keturių stichijų ciklo kūrinį, skulptorius A. Makštutis-Maksimilianas šmaikštavo, kad apie orą dažniausiai kalbama tik pritrūkus žodžių. Tačiau menininkas apčiuopė gilesnę šio elemento prasmę: Oras yra vienas iš keturių esminių gamtos elementų, turintis daug atsakomybių. Jis atsako už intelektualią veiklą, mąstymą, idėjų sklaidą, informacijos perdavimą ir kūrybiškumą. Oras neša bei generuoja idėjas, skatina bendravimą aukštesniu, dvasiniu lygiu. Suprantama, gryname ore galva geriau dirba.
Kūrėją labiausiai patraukė oro kaita ir judesys, todėl jo sukurtas personažas Oreivis tapo savotišku žemės ryšio su dangumi palaikytoju. Kas žino, gal jis geba bendrauti su vietinės aplinkos dvasiomis? Gal sutiks Čiurlionio dvasią, gal ką nors papasakos ir perduos? Oreivis čia nusėdo, apsigyveno ir generuos šito mini parko idėjas, mąstė autorius.
Pasak skulptoriaus, šiame nedideliame skverelyje, kur vyksta edukacijos, atsiras kitokios skulptūros nei likusiose miesto erdvėse. Nors Druskininkai pasižymi didele plastikų įvairove nuo Sūručio ar Giedančio paukščio, šiai kamerinei muziejaus aplinkai labiau tinka kūryba, nukreipta į vidų, susijusi su savęs ieškojimu ir pažinimu.
Kažkas yra taikliai pasakęs: kai žmogus užsiima menu, jis negeria, nevagia, nenusideda. Jis užimtas, paskendęs mintyse ieško savęs. Toks ir turėtų būti šio parkelio pulsas, to linkiu šiai erdvei, linkėjimais renginį užbaigė A. Makštutis-Maksimilianas.
Naujasis galerijos gyventojas Oreivis jau laukia lankytojų ir naujų draugų!
