Šunų veisėją į teismą padavusi moteris įrodė, kad jai
pardavė šlubuojantį pudelį
Druskininkų teismo rūmai neseniai nagrinėjo bylą, kurioje - graudi istorija apie mažą pudelį, kurį iš veisėjos nusipirkusi Daiva (vardas pakeistas, - red.p.) netrukus suprato, kad įsigijo „šunį maiše“: paaiškėjo, jog šlubavęs gyvūnas turėjo problemų su sąnariais.
Parvežus pastebėjo, kad šuo šlubuoja
Daivos šeimoje pernai vasarą buvo didelė ir visų laukta šventė: birželio 6-ąją, vakare, iš šunų veisėjos moteris parsivežė šuniuką - nykštukinį pudelį. Daiva neturėjo jokios ankstesnės patirties ir atitinkamų žinių, kad galėtų įvertinti įsigyjamo šuniuko būklę, todėl, pasitikėdama pardavėja, jai sumokėjo 750 eurų už šunį. Už įsigytą gyvūną moteris sumokėjo grynaisiais pinigais.
Bėdos prasidėjo jau tą patį vakarą. Parsivežus šuniuką namo ir paleidus jį vaikščioti, Daivos draugas, kuris jai padėjo parsivežti pudelį iš pardavėjos, iškart pastebėjo, kad šuniukas šlubuoja. Įtartinai atrodė jo galinių kojų padėtis, kuri buvo netaisyklinga - lanko formos. Kaip paaiškėjo vėliau iš gydytojų paaiškinimų, labiausiai tikėtina priežastis buvo sąnarių ligos. Daiva ieškinyje teismui pažymėjo, kad veisėjos namuose gyvūnėlis visą laiką tupėjo, į automobilį jį nusinešė ant rankų, todėl iki atvykimo į namus ji ir negalėjo pastebėti, kad šuo šlubuoja.
Pastebėjus, kad šuniukas sunkiai vaikšto, dar tą pačią dieną Daiva skambino pardavėjai, kad pasiaiškintų dėl gyvūno būklės, tačiau veisėja neatsakė į skambutį. Tą patį vakarą moteris padarė video įrašą, jog šuniukas šlubuoja. Kitą rytą šuniukas vis dar blogai vaikščiojo, todėl dar kartą nufilmavo jo vaizdą ir pasikonsultavo su kitais šunis auginančiais šeimininkais. Visi pastebėjo, kad galinių kojų padėtis, kuri buvo lanko formos, yra netaisyklinga. Visą laiką šuniukas nerodė didelio noro vaikščioti lauke, stengdavosi gulėti, buvo pasyvus, kartais sucypdavo, darant judesius.
Matant, kad būklė negerėja, Daiva kreipėsi į veterinarijos kliniką šuns apžiūrai. Birželio 16 d. šuniukas buvo apžiūrėtas gydytojo veterinaro. Veterinaras iškart pastebėjo netaisyklingą šuns sėdėjimo padėtį, kojų padėtį, silpnas kelio girneles. Nepatikslinta diagnozė buvo tokia - kryžmens, sąnarių ligos. Diagnozės patvirtinimui buvo paskirtas rentgenas, šuniui buvo suleistos injekcijos nuo skausmo ir uždegimo, paskirti nuskausminamieji.
Gavus veterinarijos klinikos paaiškinimus dėl šuns sveikatos, buvo būtina atlikti papildomus tyrimus ir kaip įmanoma skubiau pradėti gydymą. Daiva savo ruožtu buvo įsitikinusi, kad tai pardavėjos pareiga pasirūpinti šuns tyrimais ir gydymu, nes ji pardavė nesveiką gyvūną.
Nei šuns, nei pinigų
Daivai pagaliau pavyko prisiskambinti ir susitarti, jog veisėja laikinai perimtų globai sergantį šunį, atliktų visus būtinus klinikinius tyrimus ir gydymą. Birželio 16 d. vakare susitikus su pardavėja, visi kartu nuvyko į kitą veterinarijos kliniką. Veterinarės, pamačiusios šuniuką, patvirtino, kad šuns būklė yra sudėtinga, ir patarė kreiptis į dar vieną veterinarijos kliniką pas neurologą. Pardavėja tuomet visgi sutiko pasirūpinti gyvūno tyrimais, gydymu ir apmokėti gydymo išlaidas bei teikti visus dokumentus dėl šuns diagnozės, gydymo eigos ir prognozių bei per 7-10 dienų grąžinti šunį arba grąžinti pinigus, kurie jai buvo sumokėti už šunį, t. y. 750 Eur. Šuniukas laikinai, diagnozės nustatymo ir gydymo tikslais, buvo perduotas atgal veisėjos globai.
Kaip teisme pasakojo Daiva, tuomet, veterinarijos klinikoje, veisėja pokalbio metu prasitarė, kad šuns pardavimo dieną, t.y. birželio 6-ąją, pastebėjo, kad šuniukas „šlubuoja“, tačiau perdavimo metu šios informacijos Daivai nesuteikė. Pasak jos, matydama, jog šuo šlubuoja, pardavėja neturėjo parduoti gyvūno, neišsiaiškinusi jo sutrikusios sveikatos priežasčių, taip pat melagingai įrašyti šuns
perdavimo sutartyje, kad šuo yra „kliniškai sveikas“.
Pasak Daivos, pasibaigus sutartam šuns perdavimo laikinai globai terminui, pardavėja kardinaliai pakeitė savo poziciją ir jau nebesilaikė susitarimų: nepateikė jokios informacijos apie šuns diagnozę, išskyrus, kad jam „visų sąnarių uždegimas“ neva sukeltas dėl pačios pirkėjos netinkamos priežiūros. Kaip pasakojo moteris, veisėja uždraudė veterinarijos klinikai teikti jai bet kokią informaciją apie šuns diagnozę, atliktus tyrimus, gydymą ir gydymo
perspektyvas, kaltino, kad šuo susirgo dėl Daivos ir jos šeimos narių netinkamos priežiūros, o gautus pinigus už šunį ji esą panaudos šuns gydymo išlaidoms padengti.
Daiva, neprarasdama vilties dėl pudeliuko, iš pradžių mėgino imtis visų įmanomų veiksmų: liepos 3 d. pati užregistravo šuniuką į veterinarijos kliniką pakartotinei apžiūrai ir tyrimams, tačiau nurodytu laiku veisėja ten neatvyko ir šuns neatvežė, neatsakė į telefono skambučius ir žinutes.
Pasak Daivos, tapo akivaizdu, kad pardavėja apgaulės būdu bando pasilikti sau ir šunį, ir gautus 750 eurų už pudelio pardavimą. Taigi istorija šeimai baigėsi liūdnai: per sutartą terminą pardavėja jiems negrąžino nei šuns, nei už šunį sumokėtų pinigų.
Pasak Daivos, namuose šis šuniukas buvo labai laukiamas ir mylimas. Buvo nupirktos visos šuniui reikalingos priežiūros priemonės, žaislai, guolis ir kiti reikalingi daiktai, o tam papildomai išleista apie 300 eurų, nupirktas pardavėjos rekomenduotas mažiems šuniukams skirtas maistas 12 kg pakuotė, kainavusi 72 eurus.
Pripažintini kaip parduodamo daikto trūkumai
Tačiau pudelio pardavėja su Daivos ieškiniu kategoriškai nesutiko. Veisėja teisme aiškino, kad šuniukas gimė pernai vasario 27 d. visiškai sveikas, nebuvo nustatyta jam jokių apsigimimų, ligų ar kitų sveikatos sutrikdymo požymių, po dviejų mėnesių jis buvo čipuotas ir vakcinuotas, o tai reiškia, kad buvo sveikas. Pardavėja aiškino niekada Daivai nesakiusi, kad pardavimo dieną pastebėjo, jog šuniukas šlubavo. Pasak veisėjos, šuniuką netinkamai prižiūrėjo būtent pati Daiva, gyvūnas sunegalavo pas pirkėją dėl netinkamo jos elgesio su šuniuku ir netinkamos priežiūros.
Pasak pardavėjos, kai jos birželio 16 d. susitiko veterinarijos klinikoje, Daiva kaltino, kad tai šuniuko pogimdyvinė trauma arba genetinė liga, reikalavo sveiko šuns. Anot veisėjos, ji iš karto pasiūlė grąžinti Daivai 550 Eur, t. y. sumą be užstato, o šuniuką grąžinti veisėjai. Tačiau Daiva, pasak pardavėjos, atsisakė grąžinti gyvūną, nurodydama, kad jau yra išleidusi jo priežiūrai daugiau pinigų.
Teisme pardavėja prašė Daivos ieškinį atmesti, nes šuniukas esą susirgo dėl pirkėjos kaltės. Pinigai, sumokėti už šuniuką, esą šiuo metu jau yra panaudoti jo gydymui, todėl nėra teisinio pagrindo 750 Eur priteisti pudeliuko pirkėjai.
Teisme be kita ko paaiškėjo, kad dėl šio liūdno sandorio iširo ir buvę draugiški šuniuko pardavėjos bei Daivos šeimos narių santykiai: visi vieni kitus pažinojo anksčiau, ir niekas turbūt nesitikėjo, kad draugystė baigis štai šitaip - teismo durų varstymais dėl šuns.
Bylos medžiagą išnagrinėjęs teismas priėjo išvados, kad šuniukas, kurį pernai birželio 6 d. įsigijo Daiva, labiau tikėtina, susirgo dar veisėjos namuose prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį. „Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šuniuko susirgimas, kurio galbūt nepastebėjo ir atsakovė, ir įsigijimo metu apie jį nežinojo, jo nepastebėjo ir pirkėja, pripažintini kaip parduodamo daikto trūkumai. Pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jie atsirado prieš
parduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų pardavimo. Įstatyme nustatyta, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį“, - nurodė Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai.
Kaip rašoma teismo sprendime, „šuniukas šiuo metu jau yra sveikas, jo susirgimas buvo išgydytas, tai patvirtinama medicininiais dokumentais, bet nuo 2024 m. birželio 16 d., kuomet gyvūnas buvo grąžintas veisėjai, iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo septyni mėnesiai. Per šį laiką nesusikūrė joks ryšys tarp gyvūno ir jo naujosios šeimos, todėl ieškovė nebenori gyvūno susigrąžinti“. Pasak teismo, tokiu būdu lieka tik vienintelė įmanoma nuostolių atlyginimo galimybė – grąžinant sumokėtą kainą. Šalys bandė susitarti dėl grąžinamos pinigų sumos, tačiau sprendimo nerado. Daiva nurodė, kad už gyvūną ji sumokėjo 750 Eur, be to, taip pat prašė atlyginti ir kitus jos patirtus nuostolius - dėl įsigytų gyvūno priežiūros priemonių – 190 Eur, kurios tapo nereikalingos, taip pat priteisti jai 72 Eur už šuns maistą, 35 Eur už veterinarijos klinikos paslaugas ir kt.
Teismas Daivos ieškinį tenkino iš dalies. Nuspręsta iš veisėjos Daivos naudai priteisti 750 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,60 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
