Kaunietės medikės ir vyro iš Pietų Afrikos meilė lydima
sunkiai tikėtino sutapimo
Karolinos ir Jonathano Meyerių šeima
V. Chornos nuotr.
D. Žak nuotr.
Pora vestuvėms pasirinko gražią datą 2017 07 07
D. Žak nuotr.
Gintarė KAIRYTĖ, LRT.lt
Šeimos gydytoja Karolina Meyer kurį laiką galvojo ir apie darbą užsienyje, juk jos vyras Jonathanas kilęs iš Pietų Afrikos, vėliau persikraustęs į JAV. Visgi apsvarsčiusi įvairias galimybes šeima nusprendė likti Lietuvoje, nes čia pasirodė geriausia auginti vaikus, o jiedu turi dvi dukreles, 1 m. 3 mėn. Gabriellą Godą ir beveik 7-erių Ariellę Elisabeth. Praėjusį rugpjūtį gyvenimą Vilniuje šeima iškeitė į Druskininkus, ir, kaip Karolina sakė LRT.lt, visi liko tuo patenkinti.
Karolina gimė, augo ir mediciną studijuoti pradėjo Kaune. Čia ji 2012 m. ir sutiko savo būsimą vyrą jiedu susipažino ligoninėje. Moteris joje ne dirbo, o gulėjo po nugaros operacijos, dėl kurios turėjo praleisti savo sesers vestuves.
Kad ji neliūdėtų, sesuo su jaunikiu ir jo broliu Jonathanu ją aplankė ligoninėje. Kurį laiką Karolina su juo ir bendravo tik retkarčiais, kaip giminaičiai, nesusiję kraujo ryšiu bet visgi po 2015 m. Kalėdų santykiai virto rimtesniais.
Jonathanas augo Pietų Afrikos Respublikoje, o kai jam buvo septyniolika metų, jo tėvai nusprendė kraustytis į Ameriką. Iš viso šeimoje augo 6 vaikai, 5 sūnūs ir dukra.
Ypač įdomu tai, kad iš viso Lietuvoje šeimas sukūrė ir dabar čia gyvena net trys broliai iš šios emigrantų šeimos. Pirmiausia į Lietuvą atvyko vienas Jonathano brolis su draugu, jam čia labai patiko, be to, jis susirado mylimąją lietuvę, tad galiausiai čia ir sukūrė šeimą. Jo aplankyti atvyko kitas brolis ir taip pat susirado čia mylimąją, Karolinos seserį, ir sukūrė šeimą. Tuomet Jonathanas atvyko aplankyti šio savo brolio ir istorija vėl pasikartojo.
Jis pats pripažįsta, kad toks sutapimas sunkiai tikėtinas, užtat sako: Dievas turi humoro jausmą.
Dar pašnekovė su vyru yra juokavusi, kad galbūt prasimušė lietuviški protėvių genai žinoma, kad jo prosenelis buvo baltaodis žydas, į Pietų Afriką atvykęs iš Europos ieškoti aukso ar deimantų, kas tais laikais buvo gana paplitę. Tačiau niekas jau neatsimena, iš kokios Europos šalies jis buvo kilęs, ir archyvuose tokius duomenis rasti būtų sudėtinga. Meyerių pavardė yra ypač paplitusi Vokietijoje, bet šeimai atrodo logiškiau, kad jis galėjo atvykti ir iš Lietuvos.
Karolina prisipažino, kad pradžioje, kai pradėjo draugauti su sesers vyro broliu ir pajuto, kad jausmai tikri, jaudinosi pagalvojusi, kaip reikės tokią keistą naujieną pranešti artimiesiems, bet kai pasakė tai sesei su jos vyru, tie labai apsidžiaugė.
Kurį laiką šeima dar draugavo per atstumą, o 2017 m. Jonathanas jau atsikraustė į Lietuvą. Vestuvėms pora pasirinko gražiai atrodančią datą 2017 07 07. Karolina prisipažino, kad ji nenorėjo ir atidėlioti vaikelio gimimo studijuodama mediciną ir daug girdėdama apie nevaisingumą, neatmetė ir galimybės, kad jo gali tekti laukti dešimtmetį tačiau Arielle Elisabeth gimė nepraėjus ir metams po vestuvių.
Lietuvoje geriau auginti vaikus
Karolina yra kelis kartus viešėjusi pas vyro šeimą JAV, kartą ten praleido visą vasarą, bet iš esmės visą laiką gyveno Lietuvoje. Tiesa, vienu metu ji svarstė ir galimybę persikelti rezidentūros studijas į Ameriką, tačiau gyvenimas ten pasirodė sunkiau suderinamas su šeima.
JAV daugelis žmonių tikri darboholikai, besikoncentruojantys į karjerą, moterys grįžta į darbą, kai vaikui 3 mėnesiai. Be to, ten brangi sveikatos priežiūra, vien gimdymas kainuoja apie 20 000 Eur (na, jei turi brangų sveikatos draudimą, gali būti pigiau), o kur dar nėščiosios ir kūdikio sveikatos priežiūra... Žodžiu, svarstymų buvo nemažai, bet visgi galiausiai nusprendėme, kad Lietuva tikrai gera vieta gyventi, kai turi mažų vaikų, konstatavo Karolina.
Jos vyrui čia viskas patinka, išskyrus šaltį ir Afrikoje, ir JAV pietuose, kur jis gyveno, visuomet būdavo šilta, tad per daugiau nei aštuonerius mūsų krašte praleistus metus jis prie lietuviško klimato dar nepriprato. Šaltoki jam kartais pasirodo ir lietuviai jis pratęs prie betarpiškesnio bendravimo, kai sutikęs kaimyną laiptinėje paklausi, kaip jam sekasi ar pasakai praeiviui, kad jis gražiai atrodo.
Iš operacinės į polikliniką
Jonathanas dirba nuotoliu, jis moko anglų kalbos ir dar turi su IT susijusios veiklos. Karolina gydytoja tapti norėjo nuo paauglystės, tik tada dar nemanė, kad taps šeimos gydytoja labiausiai jos širdis linko į anesteziologijos arba akušerijos-ginekologijos studijas. Tačiau, kai rinkausi pakraipą, anesteziologijos studijos atkrito, nes jau turėjau dukrytę šios specializacijos gydytojų darbas tikrai sunkus, tai nuolatiniai budėjimai ir darbas naktimis, o tai man pasirodė sunkiai suderinama su vaiko auginimu, sakė Karolina.
Akušerijos-ginekologijos specializaciją ji atmetė, nes atlikdama praktiką tame skyriuje susidūrė ir su nėštumo nutraukimo operacijomis. Tokių procedūrų atlikimas medikei pasirodė per didelis emocinis iššūkis, nepaisant fakto, kad tokios procedūros atliekamos ne tik moteriai pageidaujant, tačiau ir esant tam tikroms medicininėms problemoms.
Tuo metu Karolina turėjo labai šaunią šeimos gydytoją, pas kurią vedė dukrytę tad kartą jos užklausė, gal galėtų atlikti praktiką pas ją. Toji mielai sutiko, ir pabandžiusi būsimoji medikė įsitikino, kad darbas poliklinikoje jai tikrai tinka. Čia man patinka tai, kad bendrauju su įvairaus amžiaus žmonėmis, jų problemos įvairios, ir dažnai tikrai gali padėti jas išspręsti, sakė gydytoja.
Druskininkuose sutikdavo Naujuosius
Augindama antrąją dukrytę, pašnekovė po kelias valandas dirbdavo vienoje nedidelėje Vilniaus klinikoje, šiai paaugus ėmė dairytis darbo didesniu krūviu. Buvo ir minčių apie kitus Lietuvos miestus, ne tik Vilnių o tada sulaukė jai patikusio darbo pasiūlymo iš Druskininkų.
Šis miestas man seniai patiko, taip pat jis patiko ir vyrui nuo tada, kai pirmą kartą čia apsilankėme. Vėliau nuolat lankydavomės Druskininkuose, kasmet atvykdavome švęsti Kalėdų ir Naujųjų na, o rugpjūtį, viską aptarę ir priėmę mano darbo pasiūlymą, čia ir įsikūrėme, pasakojo šeimos gydytoja.
Beje, ir dabar, kai darbo neieško, ji nuolat sulaukia skambučių su pasiūlymais šeimos gydytojai, pasak jos, Lietuvoje dabar visur reikalingi ir išgyvena tikrą aukso amžių.
Jau pusmetį Druskininkuose gyvenanti šeima labai tuo patenkinta, dukrelės čia irgi greitai adaptavosi. Sakyčiau, tai puikus miestas, ypač tinkamas senjorams ir turintiesiems mažų vaikų. Susitaupo daug laiko važinėjimui, palyginti su sostine, ir daugiau jo lieka šeimai vyresnėlės mokykla, kur ji lanko priešmokyklinę grupę, visai prie namų, už vartų, mažylės darželis vos perėjus kelią. Ir darželiuose čia netgi yra vietų! Čia ramu, bet nieko netrūksta pilna ir būrelių vaikams, ir parodų, visokių renginių, pasakojo Karolina.
Jonathano išvaizda Vilniuje niekam nekliuvo sostinės gyventojai jau įpratę prie įvairiausių tautybių žmonių o Druskininkuose smalsių žvilgsnių jis dar kartais sulaukia, bet nekreipia į tai dėmesio. Na, o dukrytės, kokiame mieste bebūtų, vis sulaukia komplimentų: Kokios gražios mergaitės.
Kultūrinius skirtumus įveikia kompromisai
Namuose šeima tarpusavyje ir su vaikais kalbasi angliškai, mama, likusi viena su dukromis, su jomis kalbasi lietuviškai. Vyresnioji gerai bendrauja ir viena, ir kita kalba, nors kartais dar supainioja kokią lietuvišką galūnę (na, o mažoji dar kalba savo kalba).
Vyresnioji dukra charakteriu primena mamą, ji ramesnė, santūresnė, na, o mažoji veikiausiai bus į tėtį ji po namus sukasi kaip vijurkas ir yra labai užsispyrusi.
Karolina neslepia, kad tarp judviejų su vyru yra kultūrinių skirtumų bet visgi bendraujant jiems pavyksta rasti kompromisų. Auklėdami vaikus jiedu laikosi principo, kad žiūrės ta pačia kryptimi jei vienas sako, kad kažko daryti negalima, tai ir kitas neleis (nors gal paskui, kai dukrelės negirdės, padiskutuos, ar tikrai reikėjo taip elgtis).
Atžalų jie nelepina, yra nusiteikę, kad vaikai gali padėti šeimai tvarkytis namuose. Jau ir mažylė, kai kiti tvarkosi, būna, atneša ir išmeta kokią šiukšlytę, o septynmetė paprašyta mielai išsiurbia grindis, išplauna indus, nuvalo dulkes.
Kaip tėvams pavyko ją to išmokyti? Nežinau, mums tai pavyko natūraliai. O gal persidavė iš tėčio jis buvo vyriausias iš šešių vaikų, tad nuo pradžių padėjo mamai rūpintis jaunesniais broliukais ir sesute buvo tikras jos padėjėjas, atsakė Karolina.
Tad turbūt ir vyras nesibaido buities darbų? Tikrai, darbus mes dalijamės draugiškai, nėra taip, kad aš viena būčiau atsakinga už vaikus ar už namų ruošą. Ir jei kuri dukrytė susirgs, iš namų dirbantis tėtis ja pasirūpins, nes mano darbe negerai būtų dažnai imti nedarbingumą, sakė pašnekovė.
Tad dabar jiedu nusiteikę bent kurį laiką ramiai gyventi Druskininkuose, ramiai auginti vaikus pušynų apsuptyje ir dirbti mėgstamus darbus. Jeigu prieš metus kas būtų prognozavęs, kad mes čia gyvensime, nebūčiau tuo patikėjusi bet čia tikrai gera, tylu, jauku ir nieko netrūksta tik dar neturime savų namų, bet pamąstysime ir apie juos, sakė Karolina.
