Valdo Giliaus tapybos ir grafikos parodos atidarymas
Alvydo Lukoševičiaus nuotr., www.alfotografija.lt
Retai pasitaiko tokių atvejų, kad to paties dailininko kūriniai vienu metu būtų eksponuojami net trijose Druskininkų miesto muziejaus erdvėse. Toks išskirtinis kultūros reiškinys tai spalio pradžioje atidaryta pirmoji pomirtinė Valdo Giliaus (1960-2021) tapybos ir grafikos paroda. Dailininko paveikslai įsikūrė dviejose vilos Linksma salėse, o grafikos darbų serija vos tilpo muziejaus galerijoje.
Atminimas gyvas darbuose
Ši paroda tai autoriaus tapatybės atspindys. V.Giliaus tapatybė pasireiškė galinga vaizduote, didele erudicija, atvirumu įvairioms interpretacijos formoms. Grafikos kūriniuose dailininkas supynė savo vizijas, emocijas ir refleksijas. Realistiniai vaizdiniai čia jungiami su siurrealistinėmis metaforomis, o jų dermė atskleidžia naujų kontekstų, kuriuos parodos lankytojai siekia pažinti, išsiaiškinti ir perprasti. Grafikoje apstu smulkių detalių, užšifruotos autoironijos, pokštų bei žaidimų. Tuo tarpu V.Giliaus tapyba, anot menotyrininkės Ramintos Jurėnaitės, pasižymi stambiais potėpiais, ekspresyvia, gestiška tapymo maniera, emocionalia spalvų kalba ir dideliais formatais. Dailininko paveikslai pulsuoja drąsiais ieškojimais ir kūrybine laisve.
V.Gilius buvo įvairiapusis menininkas. Visą jo kūrybos spektrą aprėpti vienoje parodų erdvėje išties būtų sunku. Jis nuolat ieškojo naujų kelių, novatoriškų raiškos būdų, išbandė įvairias vaizduojamojo meno rūšis, stilius, išraiškos priemones ir medžiagas. Jis nebuvo linkęs užsidaryti savo vidiniame kiaute visąlaik domėjosi, kokiomis tendencijomis gyvena Lietuvos ir užsienio dailė, nuolat bendravo su daugybe menininkų. 2003 m. V.Gilius įsteigė meno galeriją Sofa. Ši meno meka gyvavo beveik 18 metų ir telkė ne tik vietinius kūrėjus bei parodų lankytojus. Galerijoje savo darbus mielai eksponuodavo garsūs užsienio šalių ir Lietuvos didmiesčių dailininkai, o pamatyti jų kūrybą atvykdavo net ir tolimiausių vietovių gyventojai. 2012 m. V.Gilius išsikėlė ambicingą uždavinį dar gausiau ir išsamiau supažindinti druskininkiečius su kitų šalių profesionalia šiuolaikine daile. Esant minimaliam biudžetui, reikia maksimalaus entuziazmo, kad šią idėją galima būtų realizuoti, savaitraštyje Druskininkų naujienos apžvelgdamas savo planus, tuokart teigė sumanymo autorius. Azartiško entuziazmo jam nepritrūko dar tais pačiais metais galerijoje buvo surengti Egipto, Anglijos, Vokietijos, Kenijos menininkų kūrybos pristatymai. Galeriją labai mėgo ir literatai. Į parodas kaskart užsukdavo tarptautinio literatūros festivalio Poetinis Druskininkų ruduo dalyviai paganyti akis į maištingo turinio šiuolaikinę tapybą, pajausti laisvą, gyvybingą minties polėkį.
Neeilinės asmenybės pėdsakai
2010 m. V.Gilius buvo išrinktas Druskininkų Rotary klubo pirmininku. Kaip žinoma, klubas vienija aukštos reputacijos verslininkus, laikydamasis tarnavimo idealo, vykdo humanitarinius projektus. 2011 m. pradžioje padėkos šventėje Druskininkai 2010 buvo pagerbti asmenys ir kolektyvai, nuveikę reikšmingus darbus, padėję įgyvendinti gražius sumanymus. Už aktyvią visuomeninę veiklą, suteiktą pagalbą įvairioms socialinėms grupėms, Druskininkų vardo garsinimą, kurorte organizuojant Lietuvos rotariadas, buvo apdovanotas Druskininkų Rotary klubas, o simbolinis prizas Druskos kristalas įteiktas klubo prezidentui V.Giliui.
2012 m. vasarą Druskininkų viešąsias erdves papuošė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų reprodukcijos įvairiose vietose iškilo molbertus primenantys stendai su atkurtais šio dailininko paveikslais. Didelio formato paveikslų kopijas padarė ir jas eksponuoti padėjo V.Gilius.
Galerijos Sofa Facebook paskyroje V.Gilius daugelį metų kaupė meno įdomybių, architektūros ir dailės perliukų nuotraukas. Nors galerija likviduota, fotokolekcija ir šiuo metu yra atvira visiems smalsuoliams. Daugiau nei 2600 viešinamų fotokadrų liudija, kad menininko žvilgsnis dažnai krypdavo į išskirtinės architektūros pastatus, autentišką interjerą, knygų iliustracijas, į parodų sales, kur pastabi akis užkliūdavo už išradingų, intriguojančių formų eksponatų. Dailininkas fiksavo netikėtus spalvų sąskambius dailininkų darbuose, įdomų namų dekorą, unikalius kultūrinius artefaktus. V.Gilių dominusios temos įrodo turtingą ir įvairialypę menininko prigimtį ir atskleidžia neeilinės asmenybės bruožus.
Tarnystė menui gyvenimo taisyklė
V.Giliaus profesinė veikla yra apibendrinta parodos anotacijoje. Parodos atidaryme apie V.Gilių pasisakė ekspozicijos rengėjai, dailininko kolegos, meno mylėtojai.
Gintaras Dumčius, Druskininkų miesto muziejaus direktorius:
Susirinkome dėl žmogaus, kurį visi pažinojome ir visiems mums jis buvo svarbus. Dėl Valdo. Šiais metais dar turime ir progą Valdui būtų sukakę 65 metai. Gali kilti klausimas, kodėl parodos atidarymą pradedame galerijoje. O todėl, kad 2021 m. gruodį su Valdu buvome sutarę, kad jis atveš savo grafikos darbą parodai 1, kuri tradiciškai pradedama tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Penktadienį sutarėme, kad kūrinys į galeriją atkeliaus pirmadienį, bet tą dieną Valdo jau nebesulaukėme... Nežinia, ar dabartinėje parodoje yra tas žadėtas darbas, bet šiuo metu tai ne tiek svarbu. Kai kurie darbai rasti pavargę, sušlapę, šeimos nariai juos sutvarkė. Labai džiaugiuosi, kad darbai išliko.
O Valdą daugelis pažinojo kaip menininką, kuriam viskas rūpėjo. Galbūt jam šiek tiek pristigdavo kantrybės ilgiau padirbėti ties vienu darbu, bet netrūko noro išbandyti absoliučiai viską fotografiją, animaciją, grafiką, tapybą, interjero dizainą, asambliažą. Be to, jis pirmasis Druskininkuose pradėjo rėminimo ir didelių plakatų spausdinimo darbus.
Šiandien bandžiau susirasti informacijos apie Valdą, pasiskaityti, prisiminti. Atsiverčiu vieną interneto portalą ten parašyta, kad V.Gilius Dailės akademijoje baigė interjero dizainą, atsiverčiu MO muziejaus svetainę ten V.Gilius įvardijamas tapytoju, pasižiūriu Nacionalinio dailės muziejaus Informacijos centro duomenis teigiama, kad V.Gilius buvo grafikas. Tai rodo, kad Valdas buvo žinomas ir pripažintas visose srityse.
Dovilė Lukoševičiūtė, Druskininkų miesto muziejaus kultūrinės veiklos koordinatorė:
Galiu pritarti, kad V.Giliaus veiklos sritys buvo tikrai įvairios. Jis buvo architektas, dizaineris, tapytojas, grafikas, fotografas, instaliacijų ir objektų kūrėjas, galerininkas. Galerija Sofa buvo ypatinga vieta, alsuojanti kūryba, pritraukianti daug menininkų. V.Gilius buvo pasinėręs į meninį ir kultūrinį gyvenimą, jį gerai jautė. Noriu trumpai perbėgti per Valdo kūrybinį kelią. Ankstyvoji V.Giliaus kūryba prasidėjo nuo asambliažų ir objektų. Menininkas rinko senus, aprūdijusius, aplūžusius daiktus ir iš jų sukomponavo visą ciklą asambliažų. Šiuos kūrinius jis dažnai papildydavo tapyba. V.Gilius buvo tos kartos vienas geriausių tapytojų. Vėliau perėjo prie kitokių ieškojimų eilę metų fotografavo. Gyveno Liškiavoje, nuošaliame name, daug laiko praleisdavo fiksuodamas savo reginius ir įspūdžius. Dar norėčiau paminėti fotoalbumą, kurį V.Gilius išleido 2006 m. Iki šiol tai vienintelis toks solidus fotoalbumas, pristatantis Druskininkų kurortą. Šiandien atidaromos ne tik grafikos ir tapybos parodos, bet bus demonstruojamas ir filmas, kurio dailininku statytoju buvo V.Gilius.
Loreta Baliukonienė, Druskininkų LIONS moterų klubo atstovė, Druskininkų Rotary klubo narė, parodų lankytoja:
Valdą pažinojau seniai. Esu iš tų bendrakeleivių, kurie Valdą žinojo kaip visaapimantį, daugiabriaunį menininką, domėjausi jo galerijos veikla, sekiau jo organizuojamus plenerus. Jo išleistas fotoalbumas yra nuostabus. Šiuo albumu mes prezentavome Druskininkus, kai jie dar nebuvo pakilę. Tose nuotraukose yra pavaizduota tai, dėl ko verta čia atvažiuoti, ką verta čia pamatyti. Ketinau šiandien paskaityti eilėraštį. Nesitikėjau, kad šiame renginyje bus tiek daug poetų ir vertėjų iš Poetinio Druskininkų rudens, bet tikriausiai šiam tikslui jie neprieštaraus. Valdas buvo laisvamanis, tikėjo gamta, tikėjo pasauliu ir visata. Prisimenu jo laidotuves, kai lydėjome jį į Liškiavos kalnelį, tad norėčiau už jį kartu su visais pasakyti eiliuotą maldelę.
Salėje nuskambėjo vilnietės Laimos Petronienės eilėraštis Pasimelsiu savaip.
Rūta Žukauskaitė, dailininkė:
Valdas buvo sudėtinga, ryški asmenybė. Galbūt jis nemokėjo daryti reklamos sau, bet jis pats buvo reklama. Mes, dailininkai, ypatingai prisimename jo galerijoje organizuotus plenerus, taip pat ir tarptautinius, kurie tapo meno edukacijų Druskininkuose pradžia. Pleneruose galėdavo dalyvauti ir pasireikšti visi, kurie ateidavo. Kai V.Gilius išleido fotoalbumą Druskininkai, tuomet jam sakiau, kad šis sumanymas vertas nominacijos. O jis tik numojo ranka: Tegul kas kitas gauna. Albumas buvo tikrai didelis indėlis, dovana miestui.
Antanas Balkė, skulptorius:
Pažinojau Valdą daugiau nei 40 metų. Mūsų keliai susikirto, mes susitikom Kaune. Jis buvo Valstybinio dailės instituto Kauno fakulteto studentas, aš buvau dėstytojas. Tas bendravimo laikotarpis buvo trumpokas gal 3-4 metai, bet paskui tiek jo, tiek mano gyvenimo vektoriai pakrypo į Dzūkiją. Susitikom Liškiavoje, vėliau, žinoma, Druskininkuose. Valdas visuomet pasižymėjo plačiu akiračiu, plačiu požiūriu į kultūros reikalus ir dideliu visuomeniškumu. Neatsitiktinai galerija Sofa buvo Druskininkų fenomenas, kuris pakėlė miesto kultūrinio gyvenimo lygį. Deja, Valdas nesulaukė tinkamo valdžios požiūrio į savo veiklą ir turbūt tą jautė. Apie Valdą ir jo galeriją būrėsi tuometė Druskininkų dailininkų bendruomenė. Valdas kūryboje neturėjo jokių rėmų, todėl dirbo visuose baruose. Gal nedaugelis žino, kad jis buvo puikus architektas. Be to, jis žengė visų priešakyje ir technologijų pažinimo bei valdymo srityje. Eidamas į šią parodą, svarsčiau, kaip šioje erdvėje tilps jo kūrybinis palikimas. V.Gilius iš tikrųjų nusipelno didesnių parodinių erdvių. Mes jau per laidotuves kalbėjome, kad neišvengiamai reikia ruoštis pomirtinėms Valdo darbų parodoms. Tikiuosi, kad sulauksime didesnio Lietuvos kultūros bendruomenės dėmesio.
Gintaras Dumčius, Druskininkų miesto muziejaus direktorius:
Valdo tapyba eksponuojama didžiosiose muziejaus salėse. Pirmojoje tilpo tik penki nemaži paveikslai, kitoje žymiai daugiau. Valdas buvo prasitaręs, kad svajoja apie tokio dydžio drobes, kad nuo vieno jų krašto iki kito reikėtų važiuoti dviračiu. Bet nežinia, ar spėjo tokių nutapyti...
* *
*
V.Giliaus talento gerbėjai muziejuje ne tik apžiūrėjo tapybos parodą, bet ir stebėjo režisieriaus Zenono Šteinio animacinį filmą Dosnumas, sukurtą Lietuvos kino studijoje 1988 m. Tai pasakos Dosni obelis ekranizacija. Filme metaforiškai atskleidžiami motinos ir vaiko santykiai: sudžiūvęs obels-motinos kamienas nulūžta ir lėtai nuvirsta į vandenį, tapdamas sūnui išsigelbėjimo valtimi. Šis filmas 1988 m. Lisabonoje vykusiame kino festivalyje pateko į geriausių Europos animacinių filmų dešimtuką. Tai ir V.Giliaus, šio filmo dailininko statytojo, nuopelnas.
Druskonio inf.
|
