Žiguliuką vairuojantis 19-metis savo gyvenimo
be muziejinių senienų ir muzikos neįsivaizduoja
Vakario Stankausko interviu LRT laidai už žiguliuko vairo ir savo kambaryje
Prie Muziejuko ir kultūros namų Milioniškėse koncertuoja Druskininkų kapela Ratnyčėlė
Įsigijo žiguliuką
Druskininkiečiai jau senokai atkreipė dėmesį į neįprastą, tačiau pilnateisį eismo dalyvį sovietmečio žiguliuką, vairuojamą 19-mečio Vakario Stankausko.
Mūsų gatvėms ir keliais riedantis žiguliukas sulaukia gerokai daugiau dėmesio nei vienas į kitą nuobodžiai panašūs visureigiai. V.Stankauską ir jo 1973 m. laidos automobilį pastebėjo tiek vietiniai, tiek kauniečiai, na, ir LRT radijo rubrikos Už Vilniaus autoriai. Radijo laidos vedantysis Edvardas Kubilius teiravosi Vakario, kam jam reikia tokios senienos, imlios remontams? Druskininkietis atsakė, jog jam įdomu ir smagu už savaip išskirtinės mašinos vairo. Su ja nukanka į Kauną, kur studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje ir ketina būti muzikos mokytoju, nuvažiuoja iki senelių sodybos Milioniškėse, kur įkūręs senienų muziejų. Svarbu tai, jog šį žiguliuką prieš pusę metų įsigijo, remontuoja bei prižiūri pats Vakaris, nuo mažumės mėgstantis taisyti, remontuoti, konstruoti techniką. Prieš nusipirkdamas žiguliuką, turėjo Moskvičių, kurį restauravo dvejus metus, tačiau vėliau nusprendė išmainyti į dabartinį automobilį. Tiuningas, panoraminis veidrodėlis, vairo sietelis, dermantino sėdynės, - vardija Vakaris savo žiguliuko privalumus. Tiek Kaune, tiek Druskininkuose žmonėms įdomu. Klausia, tai kelintų metų, tai kiek valgo. O valgo 8 litrus visai, sakyčiau, normaliai. Vairą sunku susukt. Priprasti reikia, juokiasi Vakaris, radijo laidoje pasakodamas apie savo pomėgį seniems automobiliams, kurį, beje, palaiko jo tėtis ir, be abejo, padeda, nes pagal specialybę yra mechanikas. Vaikinas neabejoja, jog jo tinkamai prižiūrėtas Žigulys pati smagiausia mašina vasarą. Tuo tarpu žiemą jis persėda vairuoti gerokai jaunesnius automobilius.
Įkūrė Muziejuką
2020-ųjų metų vasarą Druskonis pasakojo, jog liepos mėnesį tuometis Druskininkų Ryto gimnazistas V.Stankauskas savo senelio tėviškėje Milioniškių kaime, esančiame Varėnos rajone, atidarė Muziejuką, kuriame eksponuoja sovietmečio ir senesnius laikus menančius daiktus, tarkim, nenaudojamus televizorius, tokius kaip Tauras, tranzistorių VEF, skalbimo mašiną Ryga, šaldytuvą Snaigė, įvairius radijo imtuvus, laikrodžius, namų reikmenis ir kitokias senienas. Didelius ir smulkius apie 40 metų senumo daiktus, atsivežtus iš Druskininkų ar atiduotus žmonių bei nusipirktus už simbolinę kainą, Vakaris senelio kluone sukaupė per daugelį metų, nes nuo 8-ių metų domisi įvairia technika, ją taiso, ardo, renovuoja. Namuose, esančiuose Naujasodės kaime, muziejui stigo vietos. Tad senus daiktus parodyti senelio kluone buvo itin logiškas sprendimas. Kita vertus, Milioniškes, esančias prie Merkio, mėgsta turistai, ypač baidarininkai. Be abejo, jie užsuka nemokamai paspoksoti į Vakario sukauptas senienas. Kaip 2020-aisiais pastebėjom, Vakario muziejaus nepavadinsi nei etnografiniu, nei moderniu, greičiau tai - maža Grūto parko versija, menanti sovietmečio realybę. Muziejuko atidarymo dieną Vakaris buvo be galo laimingas, nes į ta proga surengtą šventę susirinko ir bemaž visi vietiniai gyventojai, ir vasarotojai.
Man mielas kiekvienas daiktas, seni daiktai turi savo kvapą,- šypsosi vaikinas. Pasak Vakario, dabar Muziejuke apie tūkstantis eksponatų. Kiekvienas žmogus turi mėgiamus užsiėmimus,- priduria jis. Neįsivaizduoju gyvenimo be senų daiktų ir muziejuko.
Sodyboje - kultūros namai bei kavinė
Prabėgus vieneriems metams po Muziejuko atidarymo, Vakaris su savo draugais kitoje kluono pusėje įkūrė Milioniškių kaimo bendruomenės kultūros namus Mkbkn, kur kaimo gyventojai ir svečiai gali išsirinkti ir paskaityti Vakario senelio per ilgus metus surinktų ir čia saugomų knygų, o taip pat sudalyvauti renginiuose ar programose, tokiose kaip Kino panorama, Šokių vakaras, Muzikinė popietė. Kultūros namams atvėrus duris, jau antrus metus organizuojamas koncertas Daininga vasara- neužmirštama pasaka, kuriame dalyvauja Vakario pamėgta ir artima Druskininkų miesto kapela Ratnyčėlė. O praėjusių metų vasarą buvusiame apleistame svirnelyje atsidarė kavinė. Vaikinas priduria, kad šis objektas nėra maitinimo įstaiga, tai tik vieta, kurioje skanėstais, kava ar arbata yra vaišinami svečiai, draugai, kaimynai. Čia galima pasėdėti terasoje arba viduje prie staliukų ir jaustis kaip tikroje kavinėje. Kaimo žmonės džiaugiasi, kad Milioniškėse atsirado vieta, kuri suburia bendruomenę. Vakaris tikisi, kad šią artėjančią vasarą jau dabar pradėtos ruošti programos bus įgyvendintos ir jos patiks vietiniams bei svečiams.
Senienos nuosavam kambaryje
LRT laidos Už Vilniaus vedėjas E.Kubilius pastebėjo, jog V.Stankauskas ir savo kambarį Naujasodėje pavertęs mini muziejumi. Pvz. jame ant keturių medinių kojų stovi televizorius Tauras, beje, atrastas šiukšlyne.Televizorius puikiai veikia. Aišku, girdite tokį aukštą dažnį, labai cypia. Jis pilnai veikia. Anksčiau žiūrėdavau žinias, savo kambarį radijo laidos vedėjui aprodė Vakaris. Jame kaip muziejuje sudėlioti ir laikrodis su gegute, ir tranzistorius VEF, ir patefonas, ir laidinis telefonas, ir mandolina, ir prosenelės siuvinėta antklodė. Pakabinta Vakariui brangi prosenelio relikvija daugiau nei šimto metų cimbolai, kuriuos jam, grįžusiam iš tremties, padovanojo kaimynai. Apskritai Vakaris mėgsta bendrauti su pagyvenusiais žmonėmis, kurie jam papasakoja savo patirties ir daiktų įdomių istorijų, taip pat atvirauja apie laikmetį, kuriame jaunuolis negyveno. Bendraamžiai draugai, dažnai savaitgaliais susiburiantys Vakario kambaryje, jo pomėgius taip pat palaiko bei visuomet atpažįsta naują eksponatą. Dalį senos aparatūros, tarkim, juostinį magnetofoną, Vakaris išsigabenęs į Kauną, kur su draugu nuomojasi butą.
Ketina tapti muzikos mokytoju
V.Stankauskas taipogi savo gyvenimo neįsivaizduoja be muzikos. Ją pamilti, ko gero, paviliojo Vakario vaikystės mėgstamiausias žaislas - senelių namuose po stalu stovėjusi armonika. Vaikinas prieš keletą metų Druskonyje išsitarė, jog muzika jam tarsi sielos šauksmas. Armonika ir akordeonu jis groja jau 12 metų. Baigęs muzikos mokslus Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokykloje, tris kartus dalyvavęs Dainų dainelės konkurse. Grojęs kurorto gatvėse. Naują greito muzikavimo patirtį Vakaris įgijo Druskininkų kurorto kapeloje Ratnyčėlė, kur pakvietė groti Gintaras Černiauskas.
Vaikinas sukaupęs lietuviškos estrados klasikos vinilinių plokštelių kolekciją, kurios mėgsta klausytis nuosavu patefonu. Liaudiškos dainos ir lietuviška estradinė klasika Vakariui kelia sentimentus.
Kai Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokykloje Vakariui buvo suteikta galimybė savarankiškai pravesti muzikos pamoką jaunesniems moksleiviams, jis įsitikino, kad su vaikais patiktų dirbti. Tad pasirinktos muzikos pedagogikos studijos Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje nuoseklus apsisprendimas.
Tėvai sako čia vat su mokiniais dirbt reikės, jie dabar gi labai turi savus principus, visai kitas jaunimas ateina Bet, sakau, o kas kitas, jeigu ne aš, būsiu ir tapsiu mokytoju? Mokytojų ar už mažą algą, ar už didelę turi būt visada, dėsto savo argumentus 19-metis V.Stankauskas LRT laidoje Už Vilniaus. Jis įsitikinęs, jog jaunų mokytojų karta pakeis mokinių požiūrį. Vakaris jau dabar apsisprendęs po studijų sugrįžti į Druskininkus. Esu pastovaus ritmo žmogus, - priduria.- Kiekvieną savaitgalį link namų traukia, iki šiol kas savaitę sugrįžtu.
