Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



M.K.ČIURLIONIO KRAŠTO MENO PUSLAPIAI

“Druskonio” rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS

 Kas paskatino imtis pilietinės iniciatyvos ir suburti žmones 
 į protesto mitingus? 

Mantas Meškerys, vienas iš protesto mitingų „Dešimt tylos minučių“ organizatorių                                             Juliaus Kalinsko nuotr.




Grupės „Strings Of Earth Orchestra“ reklama


Kelionę į Indiją Mantas prisimena iki šiolei

   Šnekiname Druskininkuose gimusį ir augusį 34-erių metų Mantą Meškerį, populiarios grupės „Strings Of Earth Orchestra“ įkūrėją, vadovą ir atlikėją. 12-metis druskininkietis kartu su mama buvo išvykęs gyventi į Vokietiją, bet po kelerių metų sugrįžo. Apsigyveno Vilniuje. Su 2017 m. įkurta grupe „Strings Of Earth Orchestra“ surengė kelis šimtus įvairiausių muzikos žanrų pasirodymų. Praėjusių metų lapkričio pabaigoje daugelis pažino Mantą, kaip pilietiškai aktyvų žmogų, vieną iš protesto mitingų „Dešimt tylos minučių“ organizatorių. 

   - Darsyk, po ketverių metų, pašnekinti tave knietėjo dar praėjusio lapkričio pabaigoje, kai prie Seimo organizavai protestus „Dešimt tylos minučių“, kurių tikslas – reikalavimas Lietuvos socialdemokratų partijai nutraukti koaliciją su „Nemuno aušra“, nes jos lyderis R.Žemaitaitis viešai paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus. Kas paskatino tave imtis pilietinės iniciatyvos ir suburti žmones į protesto mitingus „Dešimt tylos minučių“? Kaip vertini tuos mitingus, turint galvoje dabartį, kai valdantieji vis tiek sudarė koaliciją su „Nemuno aušra“? 

   - Aš žinau, kad kai kurie žmonės manęs nemėgsta dėl tų protestų ir pyksta ant manęs. Neva aš kažkieno užsakytas ir pan., bet aš esu ramus, nes žinau, kad niekas man nieko neliepė. Dalyvauti organizuojant šiuos protestus paliepė tik mano paties širdis. Aš nedarau nieko ypatingo. Tiesiog laikausi to, ko mus mokė mokykloje. O mokykloje, Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje, puikūs mūsų miesto mokytojai mane mokė būti pilietišku žmogumi. Mane mokė, kad reikia kovoti prieš neteisybę. Aš tą ir darau. Ir tai turėtų daryti bet kuris lietuvis, nes mes visi esam čia kartu, po vienu dangum, o tarp mūsų visada atsiranda žmonių, kurie daro negerus dalykus. Toks tas pasaulis. Bet kai tai vyksta - mes turim gintis. Šis protestas nebuvo konservatorių, liberalų ar kažkieno kito užsakytas. Toms dviems partijoms aš turiu labai daug kritikos. Labai. Aš absoliučiai visoms Lietuvos partijoms noriu pasakyt tą patį - nelaikykit Lietuvos žmonių kvailiais. Mes matom, girdim ir suprantam, kai jūs meluojat ir ką jūs darot. Tiesiog dažnai mes nereaguojam, nes turim savo reikalų. Bet kai yra peržengiama riba - žmonės ima reaguoti. Aš nesu kažkoks ypatingesnis už kitus ir nedarau kažko ypatingo. Tiesiog kažkas turėjo tai padaryti. Beje, aš ne vienas buvau. Tuo pač- iu metu apie protestą feisbuke parašėme keli žmonės. Tai buvo natūralus jausmas, kuris mus sujungė. Vyko du protestai. Viename buvo apie 5 tūkst. žmonių, kitame apie 3 tūkstančiai. Tai buvo taikus susibūrimas, gražus, šviesus ir geras pavyzdys, kaip galima protestuoti be smurto. Noriu pasakyti, kad kiekvienas lietuvis, nesvarbu, ar jis iš Druskininkų ar iš Šilutės, - turi teisę protestuoti, jeigu mato savo mieste neteisybę. Ar tu gali vadinti save laisvu žmogumi, jeigu bijai valdžios? Kažkam atrodo, kad protestai yra kažkas negero, agresyvaus. Bet jeigu prieš daugiau nei 30 metų mūsų tėvai ir seneliai nebūtų protestavę, nebūtų priešinęsi - šiandien čia visi nesėdėtume tokie laimingi. Man teko keliaut po pasaulį ir galiu pasakyt, kad mes turim džiaugtis, ką mes čia turim Lietuvoje. Džiaugtis, dėkot ir SAUGOT. Mes visi esam skirtingi, turim skirtingas nuomones, bet jeigu kažkoks turtuolis R.Žemaitaitis ateina ir pradeda lietuvius tarpusavy pjudyt, ir aš matau, kad mano tautiečiai ima nekęsti vieni kitų iki tokio lygio, kad net šeimose ima pyktis, kas už ką ir kas prieš ką, - aš matau neteisybę ir noriu bei turiu teisę visokius žemaitaičius, skatinančius nekęst kitų savo piliečių, stabdyti. Tokie žmonės negali būti valdžioje. Ir ne dėl to, kad jis “turi kitokią nuomonę nei mano”. Aš pilnai sutinku, kad turėti skirtingas nuomones yra gerai. Bet mes negalim šitaip pjautis kaip dabar. Žemaitaitis pajuto, kad lietuviai pavargę nuo karo ir pasaulio problemų ir nusprendė jiems pasiūlyt ant ko “nuleist garą” ir ką viskuo apkaltint. Apkaltino landsbergius ir dar velniai žino ką. Visus aplink kaltina, kad viskas blogai, bet pats sėdi prabangiame name Vilniuje. Todėl aš protestuoju prieš tokius žmones, melagius, tautos kiršintojus. Net jei tas keistas darinys „Nemuno Aušra“ vis dar yra koalicijoje, tik laiko klausimas, kada jos ten nebeliks. Vien dėl to, kad toje vieno žmogaus partijoje nėra jokių pamatų, jokios gražios idėjos, ten pilna melo, pykčio, agresijos, ir tokie dariniai anksčiau ar vėliau prieina savo pabaigą. Ten realiai yra vieno žmogaus šou. Ir tai kažkada baigsis.
- Jei Seimas ar Vyriausybė priims mūsų valstybei kenkiančius sprendimus, matyt, vėl sukviesit keliatūkstantines minias „patylėti dešimt minučių“? 
- Aš nesu kažkoks išrinktasis visos tautos atstovas, todėl negaliu kalbėti už visus, bet viduje asmeniškai jaučiu, kad lietuviai, kai reikės - išeis į gatves. Per istoriją mes esam ne kartą parodę, ką galime, kai peržengiamos ribos. Dabar stebėsime jų veiksmus ir neveiksmus, ir jeigu peržengs ribas, manau, visuomenė tikrai surengs protestų. Aš labai norėčiau, kad žmones pagautų įkvėpimas ir tokių organizatorių kaip aš atsirastų kuo daugiau. Šitą naują valdžią mes išsirinkome visi. Šita nauja valdžia yra mūsų visų valdžia. Ir mes turime teisę ją kritikuoti, stebėti, o reikalui esant ir neleisti jai daryt kažko kenkėjiško. Ypač dabar, kai turim bendrą priešą.
- Be abejo, tave šnekinam ir dėl to, jog esi vienas iš tų, kurie įrodo, kad Druskininkų aplinkoje gali gimti ir išaugti drąsūs bei pilietiškai aktyvūs jaunuoliai, nebūtinai karjeristai populistai ar paklusnūs valdžios valios vykdytojai. Ar sugrįždamas į Druskininkus, įsitikini vietinių bendraamžių pilietiniu aktyvumu? 
- Druskininkuose aš gimiau, čia augau ir juos labai myliu. Ir šitame mieste visada buvo ir bus puikių žmonių, kuriems rūpi šis pasaulis, ši šalis, šis miestas. Ir visiškai nesvarbu, kas bus Druskininkų ar Lietuvos valdžioj, aš žinau, kad druskininkiečiai visada pavarys gerai. Šitas miestas nuo senovės taip surėdytas, kad jame bręsta puikūs žmonės. Linkėjimai visiems.
- Prieš ketverius metus „Druskonis“, tave kalbindamas, daugiau dėmesio skyrė tavo muzikinei karjerai, kaip populiarios grupės „Strings Of Earth Orchestra“ įkūrėjui ir vadovui, atliekamos muzikos temoms, žanrų įvairovei, pasirodymams, projektams... Kokia grupės „Strings Of Earth Orchestra“ bei tavo individuali profesinė muzikinė dabartis? Ko gero, muzika nėra tavo pagrindinis saviraiškos būdas turint galvoje pilietines iniciatyvas ar keliones po pasaulį? 
- Čia suklydote. Muzika man visada bus svarbiausias dalykas gyvenime. Šitoj žemėj nėra kito tokio dalyko, kuris žmonėse atskleidžia gražiąsias jų puses taip kaip muzika, todėl aš iki paskutinių savo dienų būsiu joje ir su ja. Šiuo metu „Žemės Stygų“ projektas baigė paskutinius albumo įrašus - neužilgo išleisime jį. Atvažiuosim pakoncertuot ir į Druskininkus, kviesim užsukti.
- Tuomet, prieš ketverius metus, „Druskonyje“ gana įdomiai papasakojai apie savo keliones, tarkim, po Sacharos dykumą Afrikoje. Kokiuose dar įdomesniuose kraštuose per tuos ketverius metus pabuvojai? 
- Teko apsilankyti Indijoje, kur visai kitas pasaulis ir iki šiandien jį prisimenu. Ten grojau koncertus ir indams labai patiko lietuvių kalba. Pasirodo, mes net turim bendrų žodžių. Ar galit tuo patikėt? Kitam pasaulio gale pvz. žodis “ugnis” suprantamas taip pat kaip ir Lietuvoje. Taip pat 2024 m. vasarą teko groti Glastonbury festivalyje Jungtinėje Karalystėje, jame šiemet grojo „Coldplay“, Dua Lipa ir kt. Ten mus nešiojo ant rankų tiesiogine to žodžio prasme ir yra tikimybė, kad šiemet ten vėl sugrįšime. Tai buvo didžiausias ir gražiausias mano aplankytas festivalis. Jame nemačiau nei vienų muštynių, nei vieno barnio. Buvo nuostabu ir rekomenduoju šį festivalį aplankyt, jei turit šansą. Apskritai kviečiu visus kuo daugiau keliaut ir patirt įspūdžių šioje žemėje, nes mes visi čia turim ribotai laiko. Gyvenam stebukle, tik patys to dažnai nesuprantam.
- O kaip gyvuoja Druskininkų muzikantų Meškerių dinastijos palikuonys? Tėtis Valdas ir broliai tebemuzikuoja? Brolis Algirdas galbūt jau sugrįžo iš Kinijos, kur dirbo didžėjumi? 
- Visi muzikoje. Jaunesnis brolis Augustinas - repuoja. Ir tai daro labai gerai. Paieškokite jo internete slapyvardžiu “SemiM86”. Tėtis taip pat vis dar dalyvauja įvairiuose projektuose. Vyresnis brolis šiuo metu Tailande, ten rengia vakarėlius ir didžėjauja. Linkiu ir jums, skaitantiems, atrasti muziką. Jos kuo daugiau klausyti ir patiems pamėginti pagroti. Nežinia, kur nuves mus visus likimas, bet kol esam čia - muzikuokime. Visomis prasmėmis.

 


Paieška