Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



M.K.ČIURLIONIO KRAŠTO MENO PUSLAPIAI

“Druskonio” rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS

  Netekome žinomo architekto ir meno kūrėjo 


GERARDAS STANISLOVAS ALGIRDAS ŠATŪNAS 
1938 03 16 – 2025 01 18

   Š. m. sausio 18 d. Amžinybės keliu išėjo žinomas druskininkietis architektas, meninės fotografijos ir vitražo kūrėjas Gerardas Stanislovas Algirdas Šatūnas. 
   G.S.A. Šatūną galima tituluoti gyvybingiausiu Druskininkų fotografų klubo nariu, kuris vien tik pastaruoju metu surengė penkias savo kūrybos parodas. Praėjusių metų pabaigoje atidarytos „Susigrąžintos žiemos akimirkos“ Druskininkų kavinėje „Vero Cafe“ bei „Susigrąžinto laiko akimirkos“ Vieciūnų bibliotekoje iki šiol eksponuojamos. Pasak bičiulių, Gerardas per savo solidžią 86-erių metų patirtį sukaupęs tiek fotojuostų negatyvų, jog jų pakaktų per metus bent 10 autorinių parodų surengti. Praeities nuotraukų, turinčių išliekamąją vertę, paruošimui eksponuoti reikia investicijų, kurių tam G.S.A. Šatūnas negailėdavo. Fotografija užsiiminėjęs nuo 1953 metų Šatūnų namo palėpėje tėvo, brolio ir paties įrengtoje fotolaboratorijoje jis liko ištikimas tradiciniams juostiniams fotoaparatams bei juodai-baltoms nuotraukoms. 
   Daugiau nei dešimtmetis, kai kūrybiškai aktyvus G.S.A. Šatūnas atsakingai ir apgalvotai ruošė personalines fotografijų parodas ne tik Druskininkuose. 2020 m. pavasarį buvo atidaryta Gerardo Stanislovo Algirdo fotoparoda iš ciklo „Laiko ženklai“, 5-oji autoriaus šio ciklo ekspozicija Druskininkuose nuo 2012-ųjų metų. Juodai- baltų nuotraukų, 1953-1957 m. fotografuotų juosteliniu fotoaparatu „Smena“, kurį autoriui padovanojo tėvas, ciklą po to pratęsė tokio paties pavadinimo parodos, aprėpusios vėlesnio laikotarpio pastebėjimus, atspindinčios laiko tėkmę, liudijančios trapios būties įvykius. 
   Prieš šešetą metų Druskininkuose buvo eksponuojama G.S.A. Šatūno fotografijos paroda „Susitikimas Jeruzalėje”, turinti skausmingą ir tuosyk šviesią priešistorę. Tai akimirkos, užfiksuotos viešint Izraelyje, kur buvo pakviestas žydaitės „sesers” Emmos Kaplan, kurią karo metais Šiauliuose slėpė G.S.A. Šatūno tėvai. Holokausto muziejuje Izraelyje Gerardas Algirdas Stanislovas išvydo įamžintas savo tėvų žydų gelbėtojų Onos ir Stanislovo Šatūnų pavardes. Deja, jau po mirties tėvas Prezidento Valdo Adamkaus buvo apdovanotas žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už ypatingą pasižymėjimą gelbėjant žūvantį žmogų. Šiuo kryžiumi apdovanojami asmenys, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydų tautybės žmones nuo nacių genocido. 1941 m. Stanislovas Šatūnas slapta iš Šiaulių geto parsivedė namo savo draugų Kaplanų 7-metę dukrą Emmą ir ją slapstė iki karo pabaigos sandėliuko kambarėlyje. Tėvų griežtu nurodymu keturi broliukai Šatūnai šiukštu niekam neprasitarė, kad turi „seserį” žydaitę. Po karo Emma emigravo su teta į Izraelį,o su broliais Šatūnais susitiko tik po 15-os metų. 1980 m. ji aplankė Šatūnų šeimą Druskininkuose. 
   2022 m. rudenį G.S.A. Šatūnas kavinėje „Vero Cafe“ pristatė originalią meninės fotografijos parodą pavadinimu „COVID -19. Migrantai. Karas“, asociatyviai atsiliepiančią į tuometines aktualijas. Tų pačių metų tą pačią dieną kovo 4-ąją likimas surežisavo atverti dvi druskininkiečio G.A.S. Šatūno kūrybos parodas: bendrą su sūnumi žinomu menininku Gerardu Raitu Šatūnu vitražo parodą „2G.Ezoterika ir abstrakcija“ Kėdainiuose ir autorinę fotografijos parodą „Laiko ženklai“ „Vero Cafe“ kavinėje Druskininkuose. 
   2020 m. vasarą G.S.A. Šatūno vitražų paroda „Abstrakcija“ atidaryta V. K. Jonyno galerijoje. Jos organizatoriai pastebėjo, kad kurdamas vitražus G.S.A. Šatūnas idėjų semiasi iš fotografijų, aplinkos stebėjimo. Savo simpatijas menininkas atiduoda tradicinio vitražo, plono stiklo ir švino konstrukcijos technikai. Tai – kūriniai, nesusiję su realybe, neatkartojantys nė vieno žinomo daikto ar reiškinio. Abstrakcija dažniausiai kuriama be parengtinio piešinio, kylanti spontaniškai iš dailininko santykio su plokštuma ir medžiaga, laisvai plėtojama tema ir kompozicija. Išraiškinga, ryški spalvų paletė suteikia abstrakcijai savitas nuotaikas. Stebina, neįpareigoja ir neapsunkina žiūrovo iš anksto užduotomis temomis, o kiekvienas abstrakcijoje gali regėti tai, ką nori. Autorius sąmoningai nesuteikia savo darbams pavadinimų, kad neįspraustų jų ir žiūrovo į rėmus. 
   Su vitražo menu G.S.A. Šatūną supažindino jo brolis Konstantinas Eugenijus Šatūnas, baigęs Vilniaus dailės institute vitražo specialybę, jis kvietė į pagalbą vykdydamas įvairius užsakymus. Dirbdamas kartu su broliu, G.S.A. Šatūnas sužinojo nemažai vitražo meno paslapčių ir pats pasuko jo kūrybos keliu. Nors iš pradžių rinkosi kitą profesiją, po 1962-aisiais baigtų studijų tuomečio Kauno politechnikos instituto Statybos ir architektūros fakultete dirbo Šilutėje vyriausiuoju architektu. Beveik po dešimtmečio persikėlė į Druskininkus, kur toliau darbavosi instituto „Komprojektas“ filiale. Kai tapo laisvesnis nuo pagrindinio darbo (projektavimo), ėmėsi fotografijos ir širdžiai mielo „žaidimo“ spalvomis bei linijomis su spalvotais stiklais – vitražo meno. Daugelis bičiulių įsitikino G.S.A. Šatūno dosnumu dovanojant jiems savo sukurtus vitražiukus.

*  *  * 

   Amžinojo poilsio G.S.A. Šatūnas atgulė Druskininkų senosiose kapinėse, šalia tėvo Stanislovo. 
   Dėl netekties nuoširdžiai užjaučiame Gerardo Stanislovo Algirdo Šatūno šeimą ir artimuosius.

Druskininkų fotografų klubas ir bičiuliai


G.S.A. Šatūnas (viduryje) su bičiuliais savo fotoparodos “Laiko ženklai” atidaryme 2022 m.


   Gerardas Algirdas Stanislovas Šatūnas gimė 1938 m. Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais su tėvais apsistojo Šiauliuose, Vaisių gatvės name prie senojo miesto parko. 
   Gerardo tėvas Stasys įsidarbino Chaimo Frenkelio odos fabrike, kuriame vokiečių okupacijos metais buvo gaminama produkcija vokiečių kariuomenės reikmėms. Pagrindinę darbo jėgą sudarė Šiauliuose įkurto žydų geto gyventojai. Tuo pat metu tėvas Stasys, rizikuodamas šeimos saugumu, nusprendė išgelbėti bendradarbio žydo Kaplano dukrą Emmą, kurią, padedant ir sūnui Gerardui, išsivedė iš akylai saugomos geto teritorijos. Tarybiniais metais Emma Kaplan sėkmingai baigė studijas Vilniaus universitete bei emigravo į Izraelį. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Emma atvykdavo į Vilniaus universitetą skaityti paskaitų. 2014 m. Gerardas su sūnumi svečiavosi Jeruzalėje pas „giminaitę“ ir savo viešnagės įspūdžius užfiksavo nuotraukose, kurias eksponavo parodoje „Susitikimas Jeruzalėje“ restorane „Vitaminas B12“ Druskininkuose (2018 m.). 
   1957 m. Gerardas baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, kurioje piešimo pamokas vedė žinomas menininkas, pedagogas, fotografas, kraštotyrininkas, vienas iš ekslibrisų pradininkų Lietuvoje Gerardas Bagdonavičius. Būdamas moksleiviu kartu su broliu Kostu pradėjo užsiiminėti fotografija, namo palėpėje su tėvu įsirengė nedidelę fotolaboratoriją. To laikotarpio užfiksuotas akimirkas Gerardas eksponavo Druskininkų kavinėje „Boulangerie“ surengtoje parodėlėje „Laiko ženklai 1“ (2012 m.). 
   1958 m. Gerardas Algirdas Stanislovas įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą studijuoti architekto specialybės. 1962 m. paruošė ir apgynė KPI vertinimo komisijoje diplominį darbą „Kino teatro Kaune architektūrinis – konstruktyvinis sprendimas“. 1957–1962 m. laikotarpio fotografijų paroda „Laiko ženklai 2“ buvo eksponuota kavinėje „Boulangerie“ (2012 m.).
   Diplomuotas architektas buvo paskirtas dirbti Šilutės rajono vyriausiuoju architektu. Šiame Mažosios Lietuvos mieste su žmona, pedagoge Veronika susilaukė dviejų sūnų Dariaus ir Gerardo. Aukštos ir atsakingos vyr. architekto pareigos įpareigojo atidžiai planuoti ir prižiūrėti pramonės, žemės ūkio statybos objektų, rajono miestelių naujų individualių namų projektus, išsaugoti vokiečių laikotarpio urbanistikos statinius. 1962–1970 m. gyvenimo Šilutėje laikotarpio fotografijų paroda buvo eksponuota kavinėje „Boulangerie“ (2013 m.). 
   1970 m. Šatūnų šeima persikėlė gyventi į Druskininkus. G.S.A. Šatūnas Komprojekto Druskininkų skyriuje darbavosi prie gyvenamųjų namų konstruktyvinių brėžinių projektų, pramonės statinių rekonstrukcijų įgyvendinimo, individualių namų projektavimo. 
   Gerardo fotografijų parodos buvo eksponuotos Druskininkų viešbučio „Pušynas“ vestibiulyje (2012 m.), Mažojoje galerijoje, SPA Vilnius konferencijų centre (2013 m.), kavinėje – kepyklėlėje „Boulangerie“ (paroda „Sanssouci“, 2015 m.), restorane „Vitaminas B12“ (paroda „Šventoji“, 2017 m., paroda „Sidė“, 2019 m., paroda „Laiko ženklai 5“, 2020 m.), kavinėje „Vero Cafe“ - „Kovidas, migracija, karas“, Liškiavos kultūros centre - vitražų ir fotografijų paroda, 2023 m., kavinėje „Vero Cafe“ -„Gyvenimo akimirkos“, 2024 m. Šioje parodoje autorius eksponavo pokario laikotarpio ir šių dienų fotoakimirkas, kurios virto asmeninio gyvenimo atminties ženklais. Praėjusiais metais surengtos G.S.A. Šatūno vitražų ir fotografijų parodos Veisiejų kraštotyros bei Kapčiamiesčio E.Pliaterytės muziejuose. Šuo metu kavinėje „Vero Cafe“ tebeeksponuojama paroda „Susigrąžintos žiemos akimirkos“.
   Daugelį metų Gerardas A.S. Šatūnas laisvalaikiu kurė vitražus iš plono, montuoto švino juostelėmis, spalvoto stiklo, stalo šviestuvus. Nedidelio formato kūriniuose dominuoja dekoratyviniai motyvai ir abstrakcinės kompozicijos. Sukūrė heraldinės tematikos vitražų. Juose atsispindi autoriaus ryškus vaizduotės ritminis žaismas, statiškos ir dinamiškos, banguojančios kompozicijų formos, linijos. Autorius buvo ištikimas tradicinei klasikinei vitražo technikai. 


Paieška