Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

6-ių mėnesių Jonukas (kairėje) su tėvais


J.Valskys su mama Sofija


Studijuojant Kauno medicinos institute


Su garsiuoju Karoliu Dineika (kairėje)


Baltijos kelyje
                                   Nuotraukos iš asmeninio J.Valskio archyvo

16-metis J.Valskys

   „Tai asmuo, kuris sugriovė visus stereotipus ir įrodė, kad sulaukus atitinkamo amžiaus, žmogus ne tik neišeina iš rikiuotės, bet pereina į tokį lygį, kur kvalifikacija ir gyvenimo išmintis atveria duris į dar vieną produktyvų ir prasmingą gyvenimo etapą,“ - tokia įžvalga Druskininkų viešosios bibliotekos vedėja Laima Žėkienė pradėjo jubiliejinį susitikimą su žinomu fizinės medicinos ir reabilitologijos gydytoju Jonu Valskiu, kovo 4-ąją sulaukusiu 90-ies metų. Susitikimas ir jubiliato paskaita, įvardinti „Gyvenimo prasmės paieškos (ilgaamžio pamąstymai)“, įvyko kovo 5-ąją Druskininkų viešojoje bibliotekoje. 
   Renginio vedėja L.Žėkienė, kreipdamasi į jubiliatą, priminė jo patirties įdirbį: „Toks jubiliejus yra neeilinė gyvenimo viršukalnė, nuo kurios atsiveria įspūdingas jūsų darbų, pasiekimų, prasmingų metų horizontas. Žvelgiame į jūsų nueitą kelią su džiaugsmu ir pagarba. Daugelį metų vadovavote Druskininkų sanatorijoms, kūrėte sanatorinio gydymo ir reabilitacijos sistemą, vadovaudamas Druskininkų sanatorijų bei Nacionalinei sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijoms. Dosniai dalijote savo žinias Kauno kolegijos Druskininkų skyriaus studentams, vadovavote Druskininkų III amžiaus universitetui. Jūsų gyvenimas – tai geriausias įrodymas, kad gydytojo misija neapsiriboja kabineto durimis, tai nuolatinis rūpestis visuomenės sveikata, sveika gyvensena ir intelektualine bendryste“. 
   Gydytojui J.Valskiui, išrašiusiam ne vieną receptą, jubiliejaus proga Druskininkų viešosios bibliotekos kolektyvas ir vedėja L.Žėkienė išrašė savo receptą: „90-ojo jubiliejaus proga išnagrinėję jūsų biografiją konstatavome: nustatėme genetinį optimizmą; profesinį užsispyrimą; nepagydomą meilę darbui ir Druskininkams. Siūlome sveikatos palaikymo receptą dar 10-čiai metų ir toliau neterminuotai: kasdieninio džiaugsmo su šeima ir draugais; pušų aromato kas rytą be apribojimų; optimizmo obuolių kiekvieną vakarą, kad miegas būtų saldus kaip gardžiausias medus; kartkartėmis patartinas bent vienas stiklelis, na, žinoma, tikro mineralinio vandens, be to, jums reikalinga dieta valgyti viską, kas skanu; reikalingas tam tikras režimas, jokių pasitarimų – tik susitikimai. Nuo šiol jūsų gyvenimo sanatorijoje turi būti viskas įskaičiuota – meilė, sveikata ir laimė. Griežtai draudžiame senti, nors tai jums visiškai negresia. Patariame tiesiog mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Lai per kraštus besiliejanti jūsų energija dar ilgai būna ta jėga, kuri verčia Druskininkų pušis linkčioti jums iš pagarbos“. 
   Po iškalbingų mero, III amžiaus universiteto, buvusių bendradarbių ir dainingų Druskininkų TAU moterų ansamblio „Vakarėjant“ sveikinimų renginio moderatorė L. Žėkienė sugrąžino į 1936 metų kovo 4 dieną jubiliato gimtajame Gubavos kaime Ignalinos rajone, kur kūdikis Jonukas su pirmuoju riksmu pareiškė „būsiu mediku“. Kai kiti kaimo vaikai žaidė slėpynių ir statė smėlio pilis, mažasis Jonukas užsiėmė rimtesne veikla – iš žolių gamino vaistus ir tapo pirmuoju kiemo vaistininku, kiek paaugęs įsteigė savo pirmąją stacionarią kliniką, kurioje operuodavo varlytes, o kartu išbandė purvo aplikacijas artimiausioje kūdroje. Kai kiti vaikai svajojo apie kosmosą ar bent jau apie dviratį, Jonukas turėjo kitą planą – nuosekliai siekė savo svajonės tapti gydytoju. Tad ši svajonė buvo užkoduota nuo pat vaikystės. Baigęs Dūkšto vidurinę mokyklą, atsakymą į klausimą, kas yra žmogaus viduje, gavo Švenčionių medicinos mokykloje, o vėliau pasuko į Kauno medicinos institutą. Ten išmoko ne tik lotynų kalbos, bet ir aukštojo meno atskirti, kada pacientui reikia rimtų vaistų, o kada pakanka fizinių pratimų ir mineralinio vandens gurkšnio. Jau pirmoji J.Valskio darbovietė buvo susijusi su kurortais.    Respublikinėje kurortų valdymo taryboje dirbo gydytoju inspektoriumi, tikrindavo šalies kurortus, sanatorijas, bet pakako vienerių metų įsitikinti, kad sostinės asfaltas tai - ne kurorto pušynas. Netrukus gydytojas priėmė geriausią gyvenimo sprendimą – iškeitė Vilniaus šurmulį į Druskininkų ramybę. Miestas gavo ne tik gydytoją, bet ir kurortologijos strategą. Druskininkuose J.Valskys dvejus metus dirbo sanatorijoje „Tėvynė“ vyr. gydytojo pavaduotoju, net 4-erius metus sanatorijoje „Dzūkija“ taip pat vyr.gydytojo pavaduotoju, 10 metų dirbo respublikinio Druskininkų gydomosios kūno kultūros ir klimato terapijos centro vyr. gydytoju. Kartu su legendiniu Karoliu Dineika pasitelkė orą, vandenį, saulę ir išpopuliarino gydomąją fizinę kultūrą taip, kad sveikatingumo parkas tapo žinomas toli už Lietuvos ribų. J.Valskys 8-erius metus dirbo vyr. gydytoju sanatorijoje „Eglė“ ir ilgiausiai, net 17 metų, sanatorijos „Sūrutis“ direktoriumi. Maža buvo vadovauti sanatorijoms – tada J.Valskys nusprendė suvienyti visas kurorto sanatorijas po viena vėliava ir 6-erius metus vadovavo Druskininkų sanatorijų ir Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijoms, atstovavo šalies kurortologų interesams pasauliniuose kongresuose. Sulaukęs amžiaus, kai galėtų ilsėtis, J.Valskys pradėjo dėstyti Kauno kolegijos Druskininkų skyriaus studentams gydomojo turizmo kursą. Praėjus dešimtmečiui, kad bendraamžiai nenuobodžiautų, J.Valskys įteigė III amžiaus universitetą, ėjo rektoriaus pareigas. „Įspūdingi veiklaus žmogaus darbai, kai kiti, sulaukę tokio amžiaus, ilsisi,“ – užbaigė L. Žėkienė pasakojimą apie jubiliato patirtis nuo pat mažumės. 
   Renginio moderatorės, bibliotekos vedėjos klausimų bei jubiliato atsakymų tarpsnį pradėjo pasiteiravimas, kokius J.Valskys Druskininkus atsimenantis, kokį įspūdį padarė kurortas, kai iš Vilniaus atvyko gyventi ir dirbti? 
   Jubiliatas prisiminė, jog Druskininkais susidomėjo 3-iame Kauno medicinos instituto kurse, kai su draugu atvyko ir išvydo čionykštės gamtos grožį, nors visur tegirdėjo rusų kalbą. Medicinos instituto skirstymo komisijoje pareiškė, jog nori į Druskininkus, tačiau pareigūnai nukreipė padirbėti kurortų valdymo tarybos kontoroje. Po vienerių metų, įgavęs kontoroje kurortologijos teorinius pagrindus, 1964 m. balandžio 16 d. atvyko į Druskininkus, nes pageidavo klinikinio darbo. Atvykimo dieną J. Valskį pasitiko geri draugai Juozas Gontis ir Aldona Baltuškonytė, pakvietę sutiktuvių vakarienei į restoraną „Nemunas“. Tuometiniai Druskininkai padarė nelietuviško miesto įspūdį. Dauguma gydytojų buvo rusai, kaip ir poilsiautojai. Jaunas gydytojas pasinėrė į rekreacinę kurortologiją. Labai susidraugavo su Karoliu Dineika, išgarsinusiu Druskininkus. 
   Klausinėjamas apie savo buvusias darbovietes, sanatorijas, kurių dabar jau nebėra, pašnekovas priminė „Tėvynės“ vietą, kurioje gydytojų dauguma buvo rusakalbiai, dokumentacija taip pat buvo tvarkoma rusiškai. Sanatorijai „Dzūkija“, buvusiai dabartinės „Draugystės“ vietoje, vadovavo to laikmečio inteligentas, šaunus žmogus Albinas Gaidys. Dirbant „Nemune“, į šią sanatoriją atvyko dirbti daug jaunų Kauno medicinos instituto absolventų, todėl atmosfera kolektyve gerokai pasikeitė. J.Valskys nedvejoja, kad darbas sanatorijoje „Eglė“ buvo jo „aukso amžius“, nes ten buvo praktiškai lietuviškas kolektyvas, daug patriotiškai nusiteikusių žmonių, stipri bazė, daug pinigų. Į sanatoriją dirbti J.Valskys pasikvietė būrį gerų specialistų. „Eglėje“ pirmieji įdiegė patobulinimus ir inovacijas, t.y. purvo mechaninį padavimą, automatinį baseinų chloravimą, elektronines skaičiavimo mašinas ir kt. Išėjo dėl savo charakterio, nelinkusio tarnaut mulkiams, t.y. pasikeitusiems sanatorijos vadovams. 17 metų laikotarpį „Sūrutyje“ J.Valskys prisimena taip pat kaip neblogą. O ypatingai susigyvenę tebėra sveikatingumo parko darbuotojai, iki šiolei nuolatos drauge susitinkantys.
   Klausimą, kas buvo sunkiau darbe, ar suvaldyti didelį darbuotojų kolektyvą, ar įtikinti poilsiautoją, kad sveikatą gerina ne tiek sauja tablečių, kiek grynas kurorto oras, gydytojas Jonas papildė savo pomėgiu tvarkai ir disciplinai, todėl pirmiausia prisiminė savo kovas su girtuokliais – tiek darbuotojais, tiek poilsiautojais. Dėl nepakantumo girtuokliams Druskininkuose netgi sklandė kalbos, jog esąs diktatoriumi. Kai kuriuos iš jų dabar susitinka ir sulaukia padėkų, jog laiku ir griežtai sudrausmino.
   Koks buvo keisčiausias paciento ar darbuotojo prašymas, kurį teko kaip vadovui išpildyti? Į šį pokalbio moderatorės klausimą gyd. Jonas atsakė prisiminimu, kai statant bendrabučius ir butus „Eglės“ darbuotojams užplūdo prašymai gauti gyvenamąjį plotą. „Iš nė vieno besikreipusio ir siūlusio nieko nepaėmiau, butus ir kambarius bendrabučiuose gavo visi, kuriems tai priklausė,“ – pakomentavo pašnekovas. Taipogi prisiminė gausius prašymus protezuoti dantis, nes „Eglės“ sanatorija buvo vienintelė vieta Druskininkuose, kur buvo galima protezuoti dantis auksu, o vėliau išlieti keraminius įsigyta brangia krosnimi. J. Valskiui, nešinam dešromis ir kumpiais, dėl šių liejinių tekdavo važinėti į Maskvą atsivežti aukso. 
   „Jeigu dabar tektų atidaryti sanatoriją, kokį pavadinimą jai duotumėt, ar „Amžina jaunystė“, ar „Vadovo ramybė,“ – pašmaikštavo L. Žėkienė. Jubiliatas atsakė taipogi šmaikščiai: „Amžinos jaunystės nebūna, o vadovo ramybė žmogų pražudo“. Paprašytas papasakoti apie ypatingą ryšį su savo mama ir jos įtaką, nes apie tai liudija nuotraukos, J.Valskys atsiliepė, jog tai žmogus, su kuriuo dvasiškai gyvena iki šiolei. Papasakojo apie jos nelengvą likimą, pradėdamas nuo ištekinimo už 13 metų vyresnio vyriškio. Matyt, ji gyvenimo prasmę surado, kada gimė vaikai.  Būdama itin išmintinga ir darbšti, ji gana protingai ūkininkavo Gubavos dvare, kurį su vyru buvo išsinuomoję iš valstybės. Išsipildė jos tikslas sūnų Joną išleisti į mokslus. Klausimų seką lydėjo jubiliato atsakymai, jog niekad nesigailėjo pasirinkęs gydytojo specialybę, o studentui medikui palinkėtų mokytis šiandien, kiek gali, nes rytoj gali būti per vėlu.
   „Kaip jūs suderinot laiką su šeima, tiek daug laiko praleisdamas darbe?“ – klausinėjo pokalbio moderatorė. J.Valskys prisipažino, jog buvo darboholikas, kuriam visą laiką rūpėjo, kad kurortinis gydymas Druskininkuose būtų aukštumoj ir klestėtų, todėl tam skyrė daug dėmesio, po darbo valandų pasilikdavo, planuodavo ir kt. Gal per mažai dėmesio skirdavo vaikams, nes laisvalaikiu mėgdavo medžioti ar priiminėti reikalingus svečius iš visos sąjungos garsioje sveikatingumo parko pirtelėje. Neatsitiktinai 1976 m. J.Valskys sovietinės delegacijos sudėtyje pabuvojo Amerikoje. Kadangi renginio tema „Ilgaamžio pamąstymai“, nuosekliai kilo klausimas, kokia gi jubiliato sveikos gyvensenos kasdieninė rutina? Atsakydamas J.Valskys pradėjo nuo kasrytinio ritualo išgerti stiklinę arba pusę litro šilto vandens su citrina. Antras ritualas, išgėrus vandens su citrina, neatsisėst prie televizoriaus ar kompiuterio, o pajudėti, kiek tai įmanoma, išeit į lauką pasivaikščioti ar pašokinėt, kad išjudint kūno skysčius ir t.t. Svarbu nieko nevalgyt keturias valandas prieš miegą. Jeigu eini miegot pilnu skrandžiu, lauk sunkių chroniškų ligų. Žudo perdirbti ar konservuoti produktai, kuriuos siūlo prekyba. Sveikiausias maistas - pačių pasigaminti produktai. Paskaičiuota, jog žmogus per metus suvalgo vidutiniškai 56 kg cukraus, ne vien gryno, bet ir per kitus produktus, tuo tarpu jis užmuša genus, kurie mums teikia ilgaamžiškumą. Sendina ir imunitetą numuša gyvenimas ne šia diena, o praeities ilgesiu ir ateities planais. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuris numuša stresą, yra taisyklingas gilus kvėpavimas. Anot mokslininkų ir J.Valskio, jeigu nori ilgai gyventi ir nesenti, 20 procentų sumažink maistą ir prie to pripratink savo organizmą. Tokiu būdu leisi savo organizme veikti atsistatymo mechanizmams, vadinamiems remontininkams. Nebijokite šalto vandens - duokite organizmui fizinį ir terminį apkrovimus, kurie išprovokuoja atsistatymą. Tokie pagrindiniai ilgaamžio gydytojo patarimai, kuriuos kiekvienas gali prisiderinti savaip. 
   „Ar sutiktumėt, kad III amžiaus universitetas buvo antrasis jūsų pašaukimas?“ – jo įkūrėją klustelėjo bibliotekos vedėja. 
   J.Valskys priminė, kiek pagal III amžiaus universiteto projektą ERAZMUS+ 50 žmonių patyrė, kokias tolimas 6-ias šalis aplankė. 
Pagal ilgaamžio gydytojo patirtį gyvenimo prasmę galim suprasti nuostatomis „noriu, myliu, darau ir moku daryti bei svarbu pačiam valdyti savo realybę“. Susitikimo pabaigoje jubiliatas pacitavo jam skirtas žmonos Violetos, su kuria drauge išgyveno 62-ejus metus, eilutes:
   Branginkime vieni kitus už tuos prabėgusius metus 
   Už tuos metus, širdies turtus 
   Už tai, kad nieko du kartus pasaulyje nebūna. 

„Druskonio“ inf.

   „Druskonio“ interviu su žinomu fizinės medicinos ir reabilitologijos gydytoju Jonu Valskiu apie Druskininkus kaip apie gydomojo turizmo kurortą skaitykite artimiausiuose laikraščio numeriuose.

Paieška