Vokietis su šeima dėl gamtos ir ramybės persikėlė
į žmonos tėviškę prie Druskininkų
Rima ir Stephan Werneriai su sūnumis Jonu ir Valentinu
Rima ir Stephan kavinėje VaJo, šv. Jokūbo g. 10
Rimai Werner bendravimas su kavinės VaJo svečiais teikia džiaugsmo
Kavinės interjere - Wernerių kaimynų dailininkų Elenos Griščenko ir Alfredo Jurevičiaus tapyba
Lietuva sanatorija kūnui ir sielai, pakartojo savo vyro Vokietijos piliečio
Stephano Wernerio mintį jo žmona Rima žinomam LRT laidos Ne (emigrantai) vedėjui
Orijui.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Būtent vokietis Stephan pirmasis Wernerių šeimoje parodė iniciatyvą persikraustyti iš savo šalies į žmonos Rimos gimtinę Lietuvą. Tiek aš, tiek namas gimtųjų Miciūnų pamiškėje buvo mano vyro meilė iš pirmo žvilgsnio, pajuokavo Rima, pasakodama, kaip jie sumanė Vokietijos didmiesčių šurmulį ir tempą iškeisti į gerokai ramesnį gyvenimo būdą sodyboje prie Druskininkų. Vyro apsisprendimas nusipirkti sodybą ir joje įsikurti lietuvės nenustebino, nes Stephan visuomet stengėsi būti arčiau gamtos, dviračiu numinti ilgus atstumus, miške užsibūti. Jam iškart įtiko tiek sodybos Miciūnuose vieta, tiek ir jos aura. Tolydžio iš 2019 metais nusipirktos sodybos namo tik sienos ir stogas beliko, nes teko statinį iš esmės atnaujinti ir šeimos poreikiams pritaikyti.
Gamtos malonę Stephan patyrė nuo mažumės arba paveldėjo iš tėvo, kuris savo vaikus, sūnų ir tris dukteris, su savimi pasiimdavo naršyti po visą Vokietiją tinkleliu gaudant drugelius ir jais turtingą kolekciją papildant. Guvaus 91-erių metų tėvo, iki šiol bėgiojančio ristele, pastebėjimu, Miciūnuose yra daug drugių, įtrauktų į Raudonąją knygą. Galiausiai drugelių kolekciją vokietis padovanojo Kelno
zoologijos sodui. Nors Vokietijos miškai palyginus su dzūkiškais nėra tiek gausūs grybų, tačiau tėvui ir sūnui Werneriams įtikdavo ir
tenykščiai kelmučiai, kuriais Rimą pavaišindavo.
Auklę svetingai priėmė
Tuo tarpu Rima Mikelionytė vokiečiui Stephanui meile iš pirmo žvilgsnio tapo 2006 metais Vokietijoje vykusio futbolo čempionato varžybų Kelne metu. Pažintis su simpatiška lietuvaite tęsėsi nuolatinėmis kelionėmis iš Bonos, kur buvo apsistojusi Rima, iki Kelno, kur gyveno Stephan. Vokietijoje Rima atsidūrė 2000-aisiais metais, kai Veisiejų žemės ūkio mokyklos vokiečių kalbos mokytoja paskatino merginą padirbėti aukle Vokietijoje, nes šios šalies kalbą ugdytinė neblogai mokėjo. Nors lietuvaitę auklę svetingai kaip savą priėmė labai gera vokiečių šeima, LRT laidos (Ne) emigrantai vedėjui Orijui Rima prisipažino, jog pradžia svečioje šalyje buvo nelengva kamavo baisus ilgesys, o svarbiausias mėnesio įvykis buvo sulaukti namiškių laiško. Didžiausias išbandymas, įrodantis lietuvės auklės ryžtą, buvo vokiečių šeimos sąlyga skubiai išlaikyti vairavimo egzaminus, idant galėtų vaikus vežioti. Gerą mėnesį po vokiečių kalbos žodyną kapsčiausi kaip išmanydama, pasakoja Rima apie savo vargus besimokant vairavimo užduočių. Iki šiol saugo vairavimo užrašus kaip svarbią patirtį.
Su vokiečių šeima, kurioje dirbau aukle, iki dabar palaikome artimus ryšius, nors buvę mano tuometiniai 3 ir 5 metų ugdytiniai, jau patys turi šeimas ir vaikų, priduria Rima, rodydama jų atsiųstas socialiniais tinklais nuotraukas.
Namai Miciūnuose, darbas Vokietijoje
2016-ais metais, po 16-os metų Vokietijoje, Rima su šeima, vyru Stephanu ir dviem sūnumis Jonu ir Valentinu, sugrįžo į Miciūnus. Tai įvyko ne vien dėl vyro poreikio apsistoti arčiau gamtos ar vyresnio sūnaus Jono noro ilgiau pabūti pas Miciūnuose gyvenančius močiutę ir dieduką. Juolab senelis buvo geriausias Jonuko draugas. Apsispręsti paskatino net tik skuba Vokietijos didmiesčiuose. Galėjau Vokietijoje ir pasilikti, nes ten nesijaučiau svetima, buvau gerbiama ir vertinama, pridūrė Rima. Pradžioje Werneriai apsistojo mobiliame namelyje tuose pačiuose Miciūnuose. Šeimą išlaikė ir tebeišlaiko Stephan, dirbantis informacinių technologijų programuotoju su didelėmis Vokietijos firmomis tiek nuotoliniu būdu, tiek išvykdamas į darbo vietą. Į Druskonio klausimą, kur vis dėlto jo namai, nedvejodamas atsakė, jog Miciūnuose, tuo tarpu darbo vieta Vokietijoje. Pašmaikštavo, jog matematiką ir fiziką jam paprasčiau išmokti nei lietuvių kalbą.
Kitą mūsų klausimą, ar niekad nenusivylė persikėlęs į Lietuvą, pratęsė pastebėjimu, jog vis daugėja vokiečių, poilsiui pasirenkančių Lietuvą ir Baltijos šalis. Vietinės gamtos privalumais įsitikino ir jo draugai, su kemperiu apsistoję sodyboje Miciūnų pamiškėje. Be abejo, jie patyrė ar išgirdo apie grybavimo, uogavimo, meškeriojimo, pasivažinėjimo dviračiu miško takais, vedančiais iki pat Druskininkų, malonumus. Tai jau senokai tapo Stephano Wernerio ir jo šeimos savastim.
Išsinuomojo kavinę
Prieš aštuonerius metus sugrįžusi į gimtuosius Miciūnus Rima pirmiausia įniko į daržininkystės rūpesčius, šiltnamyje augindama net 150 veislių pomidorus. Tačiau neapleido nuosavo verslo mintis. Važiuojant pro Liškiavą žvilgsnis užkliuvo už parduodamo apleisto namo. Rima tarsi sapne išvydo, jog ten galėtų įrengti kavinukę su terasa. Deja, po dviejų dienų paaiškėjo, kad pastatas parduotas. Praėjusių metų vasarą Werneriams meškeriojant Mozūrų ežeruose, Rimos brolis atsiuntė skelbimą, jog Druskininkuose, šv.
Jokūbo g.10, išnuomojamos kavinės patalpos. Sužinojęs žmonos užmojus jas išsinuomoti Stephan nusikvatojo, tačiau išvydęs kavinės patalpas pritarė, jog ši vieta turi potencialo. Rimai beliko išmokti dirbti su kasos aparatu.
Pagrindinė kavinės VaJo pasiūla - bandelės ir pyragai, gaminami pačios nuomininkės rankomis iš natūralių produktų, be jokio margarino. Gaminu paprastai, bet neprastai,- šypsosi Rima. Šviežių bandelių ir pyragų skonį pagardina kava iš garsiųjų skrudintų Kelno pupelių, kurias kavinė gauna tiesiogiai iš pastarojo Vokietijos didmiesčio. Be abejo, tai ne pats pelningiausias verslas, tačiau Rimai bandelių ir pyragų kepimas teikia džiaugsmo, kaip ir bendravimas su mielais kavinės svečiais.
Niekad nesakyk niekada
Kavinės pavadinimas VaJo simbolinis, tai pirmosios Wernerių sūnų Valentino ir Jono vardų raidės. Iš gatvės užeiti vilioja jauki mielo katino reklama tai šeimos numylėtinio vardu Pilkis Didysis autentiškos nuotraukos. Pravėrus kavinės duris į akis krenta ant sienos kabantys du įspūdingi paveikslai, kurių autoriai žinomi dailininkai Elena Griščenko ir Alfredas Jurevičius, Wernerių kaimynai Miciūnuose. Nuolatinių tenykščio kaimo gyventojų beliko vos keliose sodybose, tuo tarpu vasarą vietinės trobos gerokai papilnėja sugrįžtančiais į tėviškę.
Rima primena, kad po LRT laidos (Ne) emigrantai iškart padaugėjo kavinės, veikiančios nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, lankytojų. Kai kurie netgi specialiai iš kitų miestų atvyksta ir mesteli mes apie jus daug žinom. Kai šiltesni orai, pasidomėti, kaip Rimai kavinėje sekasi, iš Miciūnų dviračiais atmina visi trys Wernerių vyrai - 17-metis Jonas, 15-metis Ryto gimnazistas Valentinas ir šeimos galva Stephan, žmonos meiliai pavadinamas Stepuku.
Niekad nesakyk niekada, - palydėjo 45-erių metų Rima klausimą, ar jau sėsliai įsikūrė, ar nekirba minčių sugrįžt į Vokietiją. Niekas juk nežino, kas bus, tarkim, po penkerių metų, priduria.
