Pirmas


Medijų rėmimo fondas remiamas projektas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Druskininkų valdžia atmetė siūlymą prie „Draugystės“
  sanatorijos atstatyti M.K.Čiurlionio kūrybos motyvais
  sukurtą skulptūrą, kurios autorius – R.Malinausko politinis
  oponentas 

Druskininkų valdžiai siūlyta skulptūros “Legenda” atstatymo vizualizacija


Kurorto senamiestyje stovėjusi skulptūra “Legenda” buvo demontuota prieš 13 metų



   M.K.Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų švenčiantys Druskininkai vietos valdžios sprendimu šįmet negalės pasidžiaugti atstatyta skulptūra „Legenda“, kurią jos autorius druskininkietis Antanas Balkė beveik prieš keturis dešimtmečius sukūrė būtent M.K.Čiurlionio paveikslų motyvais. Druskininkų valdžia atmetė skulptoriaus pasiūlymą „Legendą“ prikelti naujam gyvenimui „Draugystės“ sanatorijos teritorijoje. Priežastis daugeliui numanoma. „Koks būtų atsakymas, jei skulptūros autorius nebūtų R.Malinausko politinis oponentas?“ - kelia klausimą druskininkiečiai.
   Šįmet rugsėjo 15 d. skulptorius A.Balkė Druskininkų savivaldybės administracijai nusiuntė raštą „Dėl galimybės atstatyti skulptūrą „Legenda“ kitoje vietoje“. „Teikiu pasiūlymą dėl objektyvios galimybės Druskininkų savivaldybės administracijai įvykdyti viešą įsipareigojimą - „Atstatyti A.Balkės autorinį kūrinį – skulptūrą „Legenda“ suderintoje su autoriumi vietoje“, duotą 2013 m. Kauno apygardos teismui. Siūloma skulptūros pastatymo vieta – V.Krėvės gatvėje, UAB „Draugystės sanatorija“ (valstybės nuomojama žemė) prie pastato Nr.28. Vieta suderinta su UAB „Draugystės sanatorija“ , - rašte nurodė skulptorius A.Balkė. Jis taip pat pažymėjo, jeigu šis pasiūlymas Druskininkų valdžiai nepriimtinas, „yra galimybė atiduoti skulptūrą autoriui teisės aktų nustatyta tvarka kaip nereikalingą savininkui ir išspręsti užsitęsusį pasižadėjimo nevykdymą“.
   „Primenu, kad skulptūra sukurta 1989 m., pasitelkiant M. K. Čiurlionio paveikslų simbolinius motyvus, siekiant Druskininkams suteikti didžiojo menininko kūrybos dvasios. Šie metai - gera proga atstatyti skulptūrą kitoje vietoje Druskininkuose“, - savo rašte vietos valdžiai pabrėžė skulptorius, kartu pridėdamas skulptūros „Legenda“ pastatymo vietos vizualizaciją, kaip atrodytų skulptūra „Draugystės sanatorijos“ teritorijoje. 
   Tačiau Druskininkų valdžia atmetė galimybę atstatyti „Legendą“ skulptoriaus pasiūlytoje vietoje, nors, daugelio nuomone, tai būtų buvusi puiki mintis šių metų kultūrinių renginių ciklui „Čiurlionio paliesti“. Lygiai po mėnesio iš savivaldybės administracijos į A.Balkės elektroninį paštą atėjo dviejų sakinių atsakymas: „Druskininkų savivaldybės administracija 2025 m. rugsėjo 15 d. gavo Jūsų pasiūlymą dėl galimos skulptūros „Legenda“ atkūrimo vietos V. Krėvės gatvėje, UAB „Draugystės sanatorija“ teritorijoje. Informuojame, kad, atsiradus poreikiui, Druskininkų savivaldybė priims sprendimą dėl skulptūros „Legenda“ atkūrimo parinktoje viešojoje erdvėje“. 
   „Druskonis“ paklausė A.Balkės, ką, jo nuomone, reiškia tas “atsiradus poreikiui“ – kada nors ar apskritai niekada? Ar jam tokie atsakymai neprimena patyčių? 
   - Priminkite, prašom, skaitytojams, kokiomis aplinkybėmis 2013 metais Druskininkų valdžia įsipareigojo atstatyti Jūsų skulptūrą „Legenda“? Kas tai buvo per byla ir koks tuomet buvo priimtas teismo sprendimas?
   - Nuo skulptūros nugriovimo praėjo jau nemažai laiko. 2013 m. pradžioje kreipiausi į teismą dėl skulptūros ”Legenda” sunaikinimo ir autorinių teisių pažeidimo. Savivaldybės atstovai teismui įrodinėjo, kad skulptūra pašalinta tik laikinai ir bus atstatyta su autoriumi suderintoje kitoje vietoje. Teismas šį pasižadėjimą vertino kaip svarų argumentą ir mano ieškinio tada netenkino. 
   - Ar žinote, kur šiuo metu Druskininkų valdžios nurodymu sandėliuojamas Jūsų kūrinys – skulptūra „Legenda“? Ir kiek jau metų kažkur sandėly dulka M.K.Čiurlionio tema sukurtas kūrinys?
   - Man buvo leista pamatyti išardytą skulptūrą (skulptūra buvo sumontuota iš 14 dalių), padėtą viename iš sandėlių Viečiūnuose, tik po pusės metų - 2012 m. gruodžio mėn., kai buvo pradėtas prokuratūros tyrimas dėl galimo skulptūros sunaikinimo. Dabartinės sandėliavimo vietos nežinau.
   - Druskininkų valdžia teikėsi po mėnesio Jums atsiųsti dviejų sakinių atsakymą. Suprask maždaug taip – „kada panorėsim, tada ir pastatysim“. O gal ir niekad? Kaip Jūs vertinate tokį atsakymą?
   - Atsakymas, mano vertinimu, nerodo jokių žmogiškumo, padorumo, sąžiningumo požymių. Manęs tai nestebina. Rengdamas raštą - pasiūlymą dėl galimo skulptūros atstatymo, tikėjausi bent dalinio adekvatumo, deja, jo nėra. Valdžia nemato “poreikio” vykdyti pažadą ir po 13 metų. Toks testo rezultatas.

„Legendos“ istorija plykstelėjo menininkų protesto akcijomis


   Priminsime, kad Druskininkų skulptoriaus A.Balkės kūrinys, skulptūra „Legenda“, 24 metus stovėjusi kurorto senamiestyje, Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skvere, buvo demontuota prieš trylika metų - 2012 metų liepą vietos valdžios nurodymu. Skulptūros autorius A.Balkė tuomet išsakė savo nuomonę, kad tai - primityvus mero kerštas jam, kaip buvusiam savo pavaldiniui, už kritinę nuomonę apie kai kuriuos kurorte vykdytus ir planuojamus projektus, R.Malinausko vadovavimo stilių kaip autoritarinį ir bausmė dėl to, kad jis išdrįso kreiptis į teismą dėl atleidimo iš pareigų. Kaip žinia, konservatorius A.Balkė nuo 2017 m. yra opozicijai atstovaujantis savivaldybės tarybos narys, R.Malinausko politinis oponentas. 
   A.Balkės skulptūros nugriovimas 2012-aisiais tapo kibirkštimi, plykstelėjusia galingomis šalies intelektualų protesto akcijomis. Ginti skulptoriaus A.Balkės tuomet stojo ne tik Lietuvos dailininkų sąjunga, bet ir žymūs šalies menininkai, politikai. Nugriautos skulptūros vietoje 2012-ųjų spalį vyko protesto akcija „TieSOS“, meno žmonės dėl Druskininkų valdžios veiksmų atviru laišku kreipėsi į tuometinį šalies premjerą A.Butkevičių. Socialinės iniciatyvos ėmęsi skulptoriaus gynėjai taip pat sulaukė Druskininkų valdžios įvertinimo: „TieSOS“ akcijos organizatoriui Dariui Kuoliui savivaldybė tuomet išrašė administracinės teisės pažeidimų protokolą, o menininkai, atviro laiško A.Butkevičiui autoriai, viešai buvo išvadinti brutaliais politikuotojais.
   - Kuo kurorto valdžiai neįtiko Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skverą 24 metus puošusi jūsų skulptūra „Legenda“? – „Druskonis“ tuomet paklausė skulptoriaus A.Balkės nuomonės.
    - Tai, manau, lėmė ne viena priežastis: 17 metų dirbęs savivaldybės administracijoje, buvau atsakingas už viešosios aplinkos tvarkymo estetinę kokybę, nekilnojamojo kultūros paveldo, išorinės reklamos dalykus, leidau sau turėti kritinę nuomonę apie kai kuriuos kurorte ES lėšomis vykdomus, planuojamus projektus. Paskui buvau atleistas iš darbo, dėl to kreipiausi į teismą. Apie valdžios planus griauti skulptūrą nieko nežinojau, niekas manęs apie tai neinformavo. Atvirkščiai, darant skvero projektą, jokių griovimų nebuvo numatyta, su darbų vykdytoju buvome aptarę susitikti, pasitarti dėl fontano tvarkymo. 
Sužinojęs, kad mano skulptūra nugriauta, kreipiausi į savivaldybę, prašydamas paaiškinti ir nurodyti šio sprendimo ir veiksmo priežastis, kokiais dokumentais remiantis buvo nugriauta skulptūra ir kas ją nugriovė, taip pat informuoti apie skulptūros buvimo vietą, leisti apžiūrėti ir nustatyti ardymo metu padarytą žalą bei grąžinti skulptūrą autoriui. Šį savivaldybės veiksmą įvertinau kaip meno kūrinio sunaikinimą, kaip primityvų kerštą buvusiam pavaldiniui už tai, kad drįsau kreiptis į teismą dėl atleidimo iš pareigų, kad mero vadovavimą įvertinau kaip autoritarinį. Atsakymą iš savivaldybės tuomet gavau beveik po mėnesio. Jame – lyg pasityčiojimas, vienas trumpas sakinys: „Informuojame, kad skulptūra „Legenda“ saugoma Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkyje, uždarose rakinamose patalpose“. Ir viskas.
   - Atsiliepdama į šalies meno žmonių atvirą laišką tuometiniam premjerui A.Butkevičiui „Dėl valdžios vandalizmo akto Druskininkuose“, kurorto valdžia 2013-aisiais įrodinėjo, esą fontano inžineriniai tinklai buvo visiškai susidėvėję, neva buvo netikslinga jo atnaujinimui mėtyti mokesčių mokėtojų pinigų ir todėl nutarta jį demontuoti. 
    - Neįtikinamai atrodė savivaldybės nurodyta skulptūros pašalinimo priežastis - prasta fontano būklė, susidėvėjusi vandens padavimo sistema. Skulptūra juk nesusidėvėjusi, o fontanas - jis gali veikti, gali neveikti, gali būti toje vietoje arba jo nebūti. Skulptūra yra sukurta būtent konkrečiai vietai, ji pirmiausiai yra kultūrinis laikmečio ženklas. 1960 metų skulptūros J. Kėdainio „Poilsis“, B. Vyšniausko „Ratnyčėlė“, „Motinystė“ mums reikalingos ir įdomios ne dėl meninės vertės, o kaip to laikmečio viešosios aplinkos socialistinio realizmo pavyzdžiai, kultūros paveldo objektai. Būtent dėl to skulptūrų normaliam pasaulyje taip paprastai negriaunama ir su jomis elgiamasi pagarbiai. Nesvarbu, kurių metų - 60-ųjų, 70-ųjų ar 80-ųjų metų tai būtų menai, jie yra atitinkamas kultūrinis atspindys, žmogui suteikiantis ne tik estetinę, bet ir kultūrinę informaciją. 
   - Ar jums buvo leista pamatyti demontuotą skulptūrą?
   - 2012 m. spalio pabaigoje nugriautos skulptūros vietoje menininkų akcijoje „TieSOS“ dalyvavęs Darius Kuolys buvo iškviestas į savivaldybę, kad jam būtų įteiktas administracinės teisės pažeidimų protokolas už akcijos organizavimą. Tai parodė principinę mūsų valdžios nuostatą: „Čia mūsų kiemas, čia mūsų dvaras, niekas čia neturi teisės kištis, čia viską mes reguliuojam“. D. Kuolys atvyko su tuometiniu Seimo Audito komiteto nariu N.Puteikiu, turinčiu oficialias galimybes konkrečiai paklausti vietos valdžios ir gauti atsakymą. N.Puteikio dėka man buvo leista apžiūrėti skulptūrą. Nuvažiavome į Viečiūnus, Paslaugų ūkio sandėlį: ten gulėjo išardytos skulptūros dalys tamsiam sandėly ir tiek. 
   - Viešoje erdvėje buvo daug dėmesio skiriama „Legendos“ istorijai, gerokai krestelėjusiai kurorto ramybę. Druskininkų meno žmonės, intelektualai ją viešame laiške žiniasklaidai netgi pavadino pasipriešinimo valdžios diktatui simboliu. Ginče dėl skulptūros nugriovimo neišvengiamai kilo ir daugiau klausimų - kokios gi buvo tikrosios šios istorijos priežastys?
   - Skulptūros pašalinimas - tai tik menkas epizodas, lyginant su Druskininkų savivaldos ir demokratijos bėdomis. Mūsų savivaldybėje tapo nepriimtina, kad kažkoks tarnautojas, specialistas gali turėti kitokią negu meras nuomonę vieno ar kito ES lėšomis įgyvendinamo projekto atžvilgiu. Kad ir didysis keltuvų projektas. Jam nepritarė Kultūros paveldo departamentas, nepritariau ir aš. Man teko daryti pirmuosius šios idėjos vaizdinius, vizualizacijas. Nepritariau matydamas, kad tie 45 metrų aukščio stulpai per daug brutaliai išlįs virš Druskininkų panoramos, kad per daug drąsu į kurorto senamiestį įsibrauti su tokiais kaip aukštos įtampos 45 metrų konstrukciniais elementais. Kita nuomonė čia suvokiama kaip kenkėjiška kurorto plėtrai. 
   Valdžios neklystamumą ir savęs iškėlimą virš visų išugdo bendruomenės konformistinis požiūris ir baimė. Kai žmogus atsiduria valdžioje, jis jau kitą dieną kažkokiu stebuklingu būdu tampa viską žinantis, kompetentingas, išmanantis, nepriklausomai, koks jo išsilavinimas, erudicija. Čia yra didžiosios daugumos politikų bėda. 
   Neklystančio ir visagalio R.Malinausko įvaizdį sukurti padėjo ES lėšomis įgyvendinti projektai. ES lėšos, žinoma, yra gera galimybė tvarkyti infrastruktūrą, jeigu tai daroma racionaliai ir laikantis savivaldos bei demokratijos principų. Pas mus ES lėšos virto valdžios galios parametru.
   ES piniguose glūdi ir demoralizuojantis faktorius: pagunda pasinaudoti proga ir įgyvendinti ambicingus nekontekstinius projektus bei sprendimus. Gal kai kam atrodo, kad mes tais prabangiais fasadais, sidabriniais automobiliais, granito, klinkerio grindiniais esame pasistūmėję toli į priekį, bet žmonių dvasiniame lygmeny yra kitaip. Kai žmogus gyvena sunkiai, kai neturi pasirinkimo, žinoma, kad jis pataikaus valdžiai, eis nuolankiai prašyti jos malonės, nors ne žmogus, o valdžia žmogui privalo būti tarnas. 
   Išorinis miesto fasadas, deja, apie čia gyvenančių žmonių gerovę nedaug pasako. 2007-aisiais bendravau su studentais iš Vakarų Europos, kurie ką tik buvo aplankę Baltarusiją. Žmonės buvo susižavėję Minsku. Bet jie ten gyveno centre gerame viešbutyje, iš kur matėsi gražūs gėlynai, iššluotos gatvės. Žodžiu, Baltarusijoje užsieniečiai pamatė rojų. Deja, taip yra: valstybė, miestas, kaip ir žmogus, sutinkamas pagal rūbą.... Diktatūrinis drabužis paprastai būna fasadinis, iščiustytas, pakazuchinis. Mes tą jau pasiekę. O kas už to fasado darosi, argi čia svarbu?

„Druskonio“ inf.


Paieška