Viktoras Marčiulionis Užburto mokinio skulptūrą išskobė iš šimtametės drebulės, augusios senelių sodyboje, ir ją kartu su pusbroliu Jonu Vandzinsku pastatė šalikelėje
Be abejo, vasaros laikas skirtas pakeliaujant ką nors įdomaus atrasti. Kiek anksčiau Druskonis, dulkėdamas mūsų savivaldybės atkampiais vieškeliais, aptiko įdomių žmonių benykstančiuose Janavo ir Cimaniūnų kaimuose, na, o šįkart nukako iki nedidelio Zasciūniškės kaimo, esančio 10 km į šiaurės rytus nuo Leipalingio.
Šmaikštūs kaimo ženklai
Nusibelsti kone iki pačios mūsų savivaldybės šiaurinės ribos paakino žinios apie originaliai įamžintą Zasciūniškės mokyklos, veikusios iki 1980 metų, atminimą. Šalia kelio ant akmens pasodinti Užburto mokinio skulptūrą bei netoliese pastatyti šmaikštų drausminantį kelio ženklą su mokinukais-kipšiukais sumanė Viktoro Marčiulionio (gim. 1905 m.) anūkai Jonas ir Viktoras. Interneto duomenimis, Zasciūniškės pradinė mokykla jų senelio Viktoro namuose pastatyta prieš antrą pasaulinį karą, 1938 m. Dabar buvusios mokyklos įspūdingo dydžio pastate šeimininkauja Marčiulionių vyriausias anūkas, 65-erių metų Jonas Vandzinskas, į savo mamos Janinos tėviškę prieš keletą metų sugrįžęs dėl šeimyninių aplinkybių bei ramesnio gyvenimo būdo. Jam, beje, šioje mokykloje teko trumpai mokytis. Iki šiol prisimena talentingą mokytoją V. Eidukevičių. Taipogi abiejų anūkų Jono ir Viktoro sutarimu prie kelio pastatyta skoningai dekoruota Zasciūniškės iškaba tarsi įrodymas, jog kaimas yra gyvybingas, nors jame nuolatos tegyvena 6 žmonės. Iš kažkada buvusių 14-os kaimo sodybų belikusios vos kelios. Pagal oficialius duomenis, antrojo pasaulinio karo metu Zasciūniškės kaimas buvo sudegintas, o jį atstačius, tarkim, 1959 m., jame gyveno net 56 žmonės.
Leipalingio seniūnijos vietovių metraštininkė Marijona Navickienė savo gausiai nuotraukomis iliustruotoje knygoje Kaimų istorijos patvirtina, jog Zasciūniškės kaimas buvo didokas. Vietinis jaunimas didesnėse trobose rengdavo vakaruškas ir gegužines, į kurias ateidavo šokėjai iš aplinkinių kaimų. Įkurtos mokyklos nuopelnas, jog beveik visi kaimo gyventojai, Bukelevičiai, Marčiulioniai, Tomkevičiai, Kaupiniai, Stravinskai, Kučinskai ir kiti, buvo mokyti. Zasciūniškės kaimo pasididžiavimas Lietuvos kariuomenės kūrėjai kariai-savanoriai Antanas Marčiulionis (gim.1899 m.), Jonas Marčiulionis (gim.1901 m), dingę be žinios Vincas Kalėda ir Bronius Bukelevičius.
Pagal padavimą
Užburto mokinio skulptūra, sėdinti tarp vieškelio ir buvusios mokyklos, sustabdo daugelio dėmesį. Stabtelėję nusifotografuoja arba pasimatuoja užburtojo laikomą žiedą, nes pagal padavimą kipšiuką į žmogų gali atversti tik drąsi mergaitė, kuriai tas žiedas tiks. O padavimo pradžia nuo tokios mokytojos, kuri atsikeldavo rytais tai neišsimiegojus, tai persimiegojus. Ją labai užrūstino pamokoje triukšmaujantys vaikai. Pagauta ūmaus įsiūčio, panoro juos pamokyti tvarkos, nustvėrė pirmą pasitaikiusį berniuką, sukalbėjo burtažodį ir užkeikė kipšeliu pabūti. Kadangi dar tris poterius užkalbėjo, tai atversti į žmogų nebegalėjo. Anot padavimo ir šmaikščių skulptūros sumanytojų, dabar tai gali padaryti tik drąsi mergelė. Be abejo, ne visiems, ypač senesnės kartos giminaičiams, toks kipšiukas prie buvusių gimtųjų namų patinka, seniūnijos pareigūnai taip pat paliepė nukelti kelio ženklą su mokinukais-velniukais, ribojantį greitį iki 30 km/val. Sodybos šeimininko gyvenimo draugė Dalia Druskoniui paatviravo, jog viena iš priežasčių šioje vietoje riboti greitį vieškelio dulkės, pasklindančios iki namų. Kadangi neseniai Dalia ir Jonas sugrįžo iš Anglijos, kur savaitę prižiūrėjo anūkus, erdvioje sodyboje Zaciūniškėse jiems aplinkos tvarkymo darbų gerokai pagausėjo.
Kūrybingas ir darbštus senbuvis
J. Vandzinskas, palyginti neseniai tapęs nuolatiniu Zasciūniškės gyventoju, patarė šnektelti su tikru kaimo senbuviu, susijusiu su šia vieta keliomis kartomis, darbščiu ir kūrybingu savo bendraamžiu Romu Bukelevičiumi. Pastarojo 65-erių metų patirtyje Zasciūniškės sodybų tuštėjimas, mokymasis vietinėje pradinėje mokykloje, o po to Barzdžiūnų aštuonmetėje, agronomo studijos žemės ūkio technikume, kur išryškėjo jo aktoriniai sugebėjimai. Sugrįžimas į gimtinę ir brigadininko bei agronomo darbas vietiniame Nemuno kolūkyje.
Savo ekologiška, be trašų, užauginta žemės ūkio produkcija R.Bukelevičius pagarsėjo Druskininkų turguje, kur spartų išpardavimą paskatindavo garsiai deklamuojama nuosava kūryba. Šmaikščios išraiškingai paties Romo deklamuojamos eilės pagyvindavo įvairius susibūrimus. Druskonis klustelėjo, kokiomis temomis mėgstantis rimuoti? Visokiomis temomis, - atsakė Romas ir patenkino Druskonio smalsumą:
Kai bulvytes išparduosiu,
Aš į Seimą išvažiuosiu.
Dirbsiu Seime kontrolierium,
Greit tapsiu milijonierium,
Milijonus tik žarstysiu,
Uspaskichą pasivysiu.
Ir tada jau netaupysiu.
Kam man bulvės ir daržovės,
Jei švaistausi milijonais. (Ištrauka).
Dabar R.Bukelevičius ūkininkauja su sesers sūnumi ir berods nelėtina savo darbų tempo. Mėgstu auginti daržoves ir uogakrūmius, avietes, serbentus, - vardija Romas ir priduria savo pomėgį uogauti mėlynes, žemuoges. Pamini savo talentingą vyresnįjį brolį Česlovą, buvusį stambių sostinės gamyklų gen. direktorių, kuris, nepaisant solidaus amžiaus, sėkmingai tebedirba ūkvedžiu. Pasidžiaugia savo seserimi, turinčia kepyklėlę Stračiūnuose, ir kitais darbščiais artimaisiais.
Druskonio inf.
Savo protėvių namus, kur buvo Zasciūniškės pradinė mokykla, dabar rūpestingai prižiūri Jonas Vandzinskas
Zasciūniškės kaimo pradinės mokyklos mokiniai su mokytoja Maryte Eidukevičiene
Prie savo namo, kur buvo įrengta mokykla, jo šeimininkai Viktoras ir Antanina Marčiulioniai su dukra Laimute-Angele, sūnumis Juozu ir Romu bei anūkėliu Jonu Vandzinsku (priekyje)
|
