"Druskonis" - išsamiausias Pietų Lietuvos savaitraštis

   R.Malinauskas su bendražygiais gegužės pabaigoje patyrė pralaimėjimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme: pastarasis pripažino neteisėtu Druskininkų savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 21 d. sprendimą, kuriuo vietos valdžia naujų kultūros ir kongresų rūmų statybai užbaigti laimėtoja buvo pasirinkusi bendrovę „Kaminta“.
   Druskininkų valdžia įstrigo problemose dėl savo naujojo megaprojekto – jau 44 mln. eur sąmatą pasiekusios kultūros rūmų statybos, kurią ji dar ne taip jau ir senai išdidžiai aiškino užbaigsianti iki 2025 m. vasaros. Trūksta ne tik pinigų pabaigtuvėms. Paaiškėjo, kad ir tos pabaigtuvės, atrodo, gali nusikelti nežinia kuriam laikui, mat savivaldybės organizuoto rangos darbų pirkimo rezultatus iškart po konkurso apskundė jį pralaimėjusi statybos bendrovė UAB „Infes“. Perėjusi visas instancijas, byla nukeliavo net iki Aukščiausiojo Teismo. Pastarasis gegužės 21 d. nutartimi pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento šįmet sausio 22 d. Druskininkų savivaldybės administracijos ir UAB „Kaminta“ sudarytą statybos darbų užbaigimo sutartį.

Užtaikė ant nepasiduodančių statybininkų

   „Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų likimas – ir vėl teismo rankose“, - šįmet pavasarį transliavo R.Malinausko feisbukas, išaiškinęs, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų rangos darbų sutarties vykdymą, o tai esą padarė „dėl tarptautiniame konkurse dalyvavusių rangovų tarpusavio ginčų“. Apie tai, kad pralaimėjusi bendrovė į teismą padavė būtent konkursą organizavusią Druskininkų savivaldybės administraciją ir bylinėjosi būtent su atsakove – Druskininkų savivaldybės administracija, šį akcentą R.Malinausko feisbukas kažkaip „praleido“.
   Kaip jau rašyta, 2023 m. metais Druskininkų valdžia paskelbė tarptautinį konkursą rangos darbams, kurio laimėtoja buvo paskelbta Kauno bendrovė UAB „Kaminta“.
   „Sausio mėnesį pasirašėme Kultūros ir kongresų rūmų rangos sutartį (16,2 mln. eur sumai likusiems statybos darbams užbaigti, - red.p.), jau buvo pradėti darbai, bet pralaimėjusių rangovų skundas jau trečią kartą viską atidavė į teismo rankas“, - šįmet kovą aiškino R.Malinausko feisbukas.
   Nors Druskininkų valdžiai palankius sprendimus pernai spalį priėmė tiek Kauno apygardos teismas, tiek šįmet sausio 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau Druskininkų savivaldybės konkurso rezultatais besipiktinanti bendrovė UAB „Infes“, likusi antroje vietoje, nusprendė kovoti iki galo. Druskininkų valdžios organizuoto konkurso sprendimą kasacine tvarka ji apskundė Aukščiausiajam Teismui ir čia laimėjo galutinę pergalę.
„Tikimės teismo nešališkumo ir greitų sprendimų, tam pasitelkėme advokatus, kad būtų kuo mažiau tuščio bylinėjimosi“, - dar pavasarį dėstė R.Malinausko feisbukas, panašu, su išankstiniu perspėjimu, kam bus išleistos nemenkos pinigų sumos iš mokesčių mokėtojų kišenės.
   Kaip paaiškėjo gegužės pabaigoje, Druskininkų valdžios neišgelbėjo net ir solidžias sumas mokesčių mokėtojams kainuojantys advokatai.

LAT nutartis– galutinė ir neskundžiama

   Žmonių kalba aiškinant šią bylą, Druskininkų valdžios konkurse pralaimėjusi bendrovė „Infes“ Aukščiausiajame Teisme savo ieškinį grindė argumentu, jog statybos bendrovės, teikdamos įrodymus, pagrindžiančius jų atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų (t.y. subrangovų) de facto atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Todėl, pasak UAB „Infes“, pirmos ir antros instancijos teismai nepagrįstai pripažino, kad UAB „Kaminta“ esą turėjo teisę įtraukti generalinės rangos pajamas, gautas iš subrangovų, deklaruojant 2020–2022 m. vidutines metines pajamas iš su Pirkimu susijusios veiklos.
   Kaip pažymėjo Aukščiausiasis Teismas gegužės 21 d. priimtoje nutartyje, „tiekėjas, kuris teikia pasiūlymą vienasmeniškai, nepasitelkęs kitų ūkio subjektų, siekdamas įrodyti savo atitiktį reikalavimui dėl vidutinių metinių pajamų, turi nurodyti pajamas, kurios turi būti gautos už paties tiekėjo savomis jėgomis realiai atliktus statybos darbus“.
   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje rėmėsi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kad ūkio subjektas negali kaip perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties nurodyti prekių ar paslaugų, kurias pristatė ar suteikė kiti įmonių grupės nariai, o jis pats faktiškai ir konkrečiai šios veiklos nevykdė.
   Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Kaminta“ rėmėsi savo pajamomis, uždirbtomis iš subrangos veiklos, kaip generalinis rangovas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Kaminta“ deklaravo pajamas iš statybų veiklos, į kurias įtraukė ir tokias pajamas, kurias gavo kaip generalinė rangovė už subrangovų atliktus statybos darbus.
   „Netinkamas bylą nagrinėjusių teismų Kvalifikacijos reikalavimo I turinio aiškinimas lėmė netinkamą atsakovės (perkančiosios organizacijos – Druskininkų savivaldybės administracijos, - red.p.) veiksmų vertinant trečiojo asmens (UAB „Kaminta“, - red.p.) atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I vertinimą, dėl to egzistuoja pagrindas pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo trečiojo asmens UAB „Kaminta“ nustatymo“, - sprendime nurodė Aukščiausiasis Teismas.
   Gegužės 21 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė pripažinti neteisėtu Druskininkų savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 21 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos UAB „Kaminta“ nustatymo viešajame pirkime „Kultūros paskirties pastato T. Kosciuškos g. 4 ir maitinimo paskirties pastato Maironio g. 7, Druskininkuose, rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą statybos užbaigimo pirkimas“. 2024 m. sausio 22 d. Druskininkų savivaldybės administracijos ir UAB „Kaminta“ sudarytą sutartį nuspręsta pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Bylos dalis dėl restitucijos taikymo - pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

„Sunku prognozuoti, kuriam laikui stabdomas projektas“

    Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, aišku, neliko nutylėtas R.Malinausko feisbuke su pasipiktinimu, neva „Lietuvos Aukščiausiasis teismas savivaldybės sutartį su rangovu pripažino negaliojančia ir sukūrė visiškai naują teismų praktiką, kuri stebina tiek viešųjų pirkimų specialistus, tiek teisininkus“.
   “Sunku prognozuoti, kuriam laikui stabdomas projektas – stoja ne tik likę vidaus įrengimo darbai, bet ir Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų prieigose esančio parko suformavimas ir apželdinimas“, - pripažino R.Malinausko feisbukas, keldamas gerbėjams ūpą, kad „dėl esamos situacijos konsultuosimės su teisininkais – kad ir kiek būtų besistengiančių kišti pagalius į ratus, Druskininkai kultūros ir kongresų rūmus tikrai turės, jei ne kitais, tai dar kitais metais”.

Valdžia prisipažino, kad teks skolintis pinigų

   Kaip jau rašyta, bendra naujųjų kultūros ir kongresų rūmų sąmata jau perlipo 44 mln. eurų. Šiam Druskininkų valdžios megaprojektui užbaigti dar reikia daugiau nei 16 mln. eurų. „Savivaldybė yra priversta projektą užbaigti biudžeto ir skolintomis lėšomis“, - šįmet sausio mėn. prisipažino R.Malinauskas.
   Praėjusių metų pabaigoje Seimas, kaip žinia, vėl buvo atakuojamas dėl R.Malinausko kaprizu vadinamo naujo Druskininkų valdžios megaprojekto – kultūros ir kongresų rūmų, kurių sąmata jau pasiekė astronominę sumą – 44 mln.eurų. Seimūno Z.Streikaus bandymas iš valstybės iždo išprašyti dar bet 10 milijonų užstrigusioms statyboms tuomet baigėsi nesėkme. R.Malinausko bendražygiams buvo atsakyta, kad valstybė šiam objektui jau ir taip skyrė daugiau nei pakankamai – daugiau kaip 15 mln. eurų, o savivaldybė, prieš imdamasi „analogų neturinčių projektų“, turėjo įsivertinti savo galimybes bei finansavimo šaltinius.

Kodėl „nepersipiešė svajonių“?

   Paskutinis bandymas belstis į valstybės iždą pernai gruodį buvo įvyniotas į blizgų lakmuso popierėlį – esą turim užbaigti objektą, nes 2025-aisiais minėsime M.K.Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Panašiu stiliumi buvo belstasi į Seimą ir prieš kelerius metus, aiškinant, kad šio megaprojekto žūtbūt reikia tuomet Druskininkuose vykusioms Pasaulio lietuvių žaidynėms. Tačiau dangstymasis skambiomis datomis nepadėjo nei tuomet, nei dabar.
   Dar 2018-aisiais Druskininkų valdžia iš Vilniaus buvo gavusi labai aiškų signalą susimažinti savo svajones ir statyti optimalios apimties kultūros centrą. Tačiau tuomet kurorto valdžia pareiškė, kad niekur nesitrauks ir darys taip, kaip jai atrodo geriau. Ne vienas tuomet stebėjosi dėl šitokios laikysenos – susigalvoti „vasiukinį projektą“, neturint garantuoto finansinio šaltinio, o paskui – rimtu veidu „šokdinti“ valstybę: „duok pinigų, nes čia gi mat „mūsų visų reikalas“?
   Opozicija seniai ragino statyti optimalaus dydžio objektą
Kaip jau skelbta, Druskininkų valdžia buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salės vietoje užsimojo už beveik 44 mln. eurų statyti 6 tūkst. kv. m ploto naująjį kultūros ir konferencijų centrą: beveik 1 tūkst. 200 vietų koncertų salę, iki 513 vietų mažąją salę, 151 vietų kino salę, repeticijų sales. Opozicijos nariai jau daugelį metų ragino valdžią statyti optimalaus dydžio kultūros centrą, kokius jau seniai pasistatė daugelis Lietuvos savivaldybių, ir „nesvaigti gigantomaniškais projektais“. Tačiau Druskininkų valdžia užsispyrė statyti dar vieną „analogų neturintį“ objektą.
   O racionalios apimties kultūros centrą Druskininkai galėjo turėti jau seniai. „Atidavę buvusį kino teatrą “Aidas” prekybininkams, padarėme didelę klaidą, netgi žalą, tad dabar mokėsime už tai labai brangiai“, - dar 2018 m. žiniasklaidoje komentavo opozicijai priklausantys savivaldybės tarybos nariai, prisiminę R.Malinausko bičiulio L.Peciukevičiaus 2003 metais per aukcioną už 300 tūkst. litų (87 tūkst. eurų) įsigytą ir eiliniu prekybcentriu paverstą buvusį kultūros centrą (kino teatrą „Aidas“), kurį, pasak opozicijos narių, valdžia galėjo sėkmingai rekonstruoti už europines lėšas, kaip padarė Varėna ir kiti Lietuvos miestai.

Prieš 16 metų vertė nesiekė ir 5 mln. eur

   „Druskonis“ skaitytojams primena, kokia „geometrine progresija“ augo šio Druskininkų valdžios stumiamo objekto statybos kaina. Dar 2008 m. pabaigoje buvo viešai pranešta apie „projektuotojų pateiktą viziją, kaip atrodys naujasis Druskininkų kultūros centras“. Tuomet buvo austi planai už 16 mln. litų (5 mln. eur) rekonstruoti buvusią „Nemuno“ sanatorijos koncertų salę, turėjusią tapti didžiuliu renginių kompleksu ir įspūdingu statiniu. Tiek prieš gerą dešimtmetį, tiek dabar svajojama apie panašaus dydžio objektą: 1 tūkst. vietų kultūros salė, 2 kino teatrai ir t.t. Skiriasi tik valdžios projekto kaina: 2008 metais šie skaičiai nesiekė 5 mln. eur, 2017 m. buvo įvardinti 15 mln. eur, 2018 m. sąmata pakilo iki 30 mln. 2020 m. gruodį valdžios ambicijos padidėjo iki 34 mln. eur, o dabar, 2024 m., “megaprojekto” kaina jau pasiekė 44 mln. eurų.
   Palyginimui, Palanga kultūros salę 2015-aisiais pasistatė už 9 mln. eur, ir jų statyba, pasak Palangos mero, buvo labai sudėtinga.
   Opozicijai atstovaujantys savivaldybės tarybos nariai anksčiau buvo išsakę nuomonę, jog „kosminė“ šio objekto sąmata kiekvienam racionaliai mąstančiam žmogui turėtų kelti jau ne nuostabą, bet šiurpą: “Situacija, panašu, iliustruoja negebėjimą priimti racionalių sprendimų, kurie vėliau programuoja panašias į lošėjo, kuris tiki atsitiktine sėkme, pasekmes. Kitaip tariant, už kvailas ambicijas visad mokėti tenka piliečiams. Kuo didesnė objekto sąmata, tuo mažesnės realios galimybės apskritai turėti galutinį rezultatą, nes papildomi milijonai netaps pasiekiami tik panorėjus. Jeigu Vilnius statytųsi kažką panašaus (pagal Vilniaus ir Druskininkų biudžetų proporcijas), tai būtų objektas, kurio sąmata siektų milijardą“.

„Druskonio“ inf.

Paieška