Gamtos bičiuliai ragina likti smalsiais, grįžti prie gyvo
bendravimo ir ryšio su gamta
Klimato kaitos aktyvistė ir Europos klimato pakto ambasadorė Rugilė Matusevičiūtė kartu su druskininkiečiais gamtos bičiuliais išvalė Ratnyčios, Grūtos ir Nemuno upių pakrantes
Neseniai socialiniai tinklai išplatino pranešimą apie unikalią lietuvės iniciatyvą: nemokamai dalinti knygas visoje Lietuvoje.
Skaitmeniniame amžiuje, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų, o ne gamtoje, visuomenėje toliau ryškėja vienas iš didžiųjų šiuolaikinio žmogaus iššūkių prarastas ryšys su aplinka. Šią spragą siekia užpildyti unikali savanoriška iniciatyva Gamtos bičiulių biblioteka, kurią vykdo Druskininkuose gyvenanti klimato kaitos aktyvistė ir Europos klimato pakto ambasadorė Lietuvoje Rugilė Matusevičiūtė.
Gamtos bičiulių biblioteka jungia gamtos pažinimą, įtraukia bendruomenes ir teikia temines, viešai prieinamas bibliotekas. Nemokamos bibliotekėlės įrengiamos bendruomenių centruose, senjorų namuose, jaunimo erdvėse. Pasak R. Matusevičiūtės, iniciatyvos tikslas suteikti prieigą jaunimui, senjorams ir pažeidžiamoms grupėms prie pačios aktualiausios informacijos apie tvarumą, didinti bendruomeniškumą ir populiarinti Lietuvos autorių kūrybą.
Prieš kelis metus savo namuose pradėjau kaupti asmeninę Gamtos bičiulių biblioteką. Galiausiai pavyko sukaupti nemažą sąrašą įdomių mokslinių ir grožinių kūrinių apie gamtą, klimato kaitą, tvarumą. Organizuodama renginius dažnai šias knygas pasiimdavau su savimi, matydavau, kaip žmonės su malonumu knygas varto, skaito, fotografuoja viršelius, kad galėtų įsigyti sau į namus, pasakojo pašnekovė.
Šios bibliotekėlės gaminamos rankomis, o joms įrengti lėšas suaukoja bendruomenė arba paremia privatūs verslai bei organizacijos. Knygas pasiskolinti arba biblioteką papildyti savo turimais leidiniais gali kiekvienas bendruomenės narys.
Kartu su komanda R. Matusevičiūtė surinko jau beveik 1,5 tūkst. eurų pirmajai bibliotekų partijai, o gruodžio 6 d. pirmoji biblioteka padovanota socialiniam verslui Miesto Laboratorija. Bibliotekai lėšas paaukojo Vilniaus savivaldybė, Vilnius Europos Žalioji sostinė 2025.
Pasak pranešimo, išplatinto visoje Lietuvoje, R.Matusevičiūtės ir jos bendraminčių iniciatyva kelia Lietuvos ekologinį raštingumą.
Gamtos bičiuliai šiemet savanoriškai suorganizavo Žemės dienos koncertą, dirbo su Sengirės ir Nemunas 2.0 fondais, vedė stovyklas suaugusiems ir žygius bei edukacijas visoje Lietuvoje.
Tikiu, kad mylėti ir saugoti galime tik tai, ką pažįstame, o daugelis mūsų šiandien prarado ryšį su gamta, mažiau laiko praleidžia gryname ore. Gyvendami klimato krizės akivaizdoje kasdien susiduriame su vis daugiau jos padarinių, kenčiame nuo aplinkos užterštumo ir nykstančios biologinės įvairovės. Ši biblioteka skatina žmones ne tik domėtis aplink vykstančiais procesais, bet ir aktyviai prisidėti juos stabdant, pažymi R. Matusevičiūtė.
Anot jos, kartu su bibliotekos pastatymu bendruomenė gauna nemokamą gamtos pažinimo edukaciją, kurią veda vienas iš Gamtos bičiulių edukatorių. R. Matusevičiūtė viliasi, kad bibliotekoms atsiradus įvairiose lokacijose, bendruomenėse vyks knygų aptarimai, diskusijos, pasivaikščiojimai gamtoje, kursis naujos iniciatyvos.
Vienas gyvas susitikimas gali padaryti tai, ko nepadaro šimtai socialinių tinklų įrašų. Gyvename virtualios beprotybės laikais, kai didžioji dalis mūsų darbų, santykių, suvartojamo turinio yra skaitmenizuota, tačiau gyvas ryšys gali turėti gerokai efektyvesnį rezultatą, sako ji.
Gamtos bičiulių bibliotekos kviečia likti smalsiais, grįžti prie gyvo bendravimo ir ryšio su gamta. Europos klimato pakto ambasadorė įsitikinusi, kad tokios mažos, bet kryptingos iniciatyvos gali tapti pokyčio pradžia bendruomenėse, kurios ieško būdų stiprinti socialinius ryšius ir ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą.
Prie iniciatyvos gali prisidėti visi, kuriems svarbus ryšys su gamta. Bibliotekų gamybą gali remti tiek pavieniai žmonės, tiek organizacijos, be to, galima dovanoti ir savo turimas knygas gamtos tematika. Jei pirmosios bibliotekos prigis ir bus aktyviai naudojamos, iniciatyva gali išplisti po visą Lietuvą ir tapti mažu, bet reikšmingu žingsniu į artimesnį santykį su gamta bei vieni kitais.
Druskonis savo ruožtu pašnekino mūsų mieste apsigyvenusią klimato kaitos aktyvistę Rugilę Matusevičiūtę. Gal jau renkamos lėšos Gamtos bičiulių bibliotekėlei Druskininkuose įrengti? Gal jau numatyta vieta, kur ji galėtų būti?
Šiuo metu renkame lėšas pastatyti biblioteką Druskininkuose, dalį sumos jau esame surinkę. Labai norėtume Gamtos bičiulių biblioteką pastatyti senjorams skirtoje erdvėje. Tikiu, kad senjorai, ypatingai Druskininkuose, yra labai aktyvi bendruomenė, žingeidžiai įsitraukianti į miesto iniciatyvas, taip pat tai dažnai pamirštama mūsų visuomenės dalis, norisi skirti jai dėmesio ir prisidėti prie senjorų aplinkosauginio švietimo. Socialiniuose tinkluose paatviravot, jog šventiniu Kalėdų laikotarpiu atsisakot visiems įprastų malonumų, apsieinat be draugų dovanų, o pakviečiant juos arbatos prie laužo. Ar tokia tvarumo idėja nesukelia bendravimo keblumų?
Visiškai ne. Mano aplinkoje šventes sutikti tvariau jau tapo norma. Šiais metais šventiniu laikotarpiu nei karto nesilankiau didžiuosiuose prekybos centruose, dovanas gaminau savo rankomis - liejau žvakes, lipdžiau iš molio kalėdinius papuošimus, kepiau sausainius. Dovanas dalinu artimiesiems, kaimynams. Tai padeda pajausti tikrąją švenčių dvasią, stabtelėti ir pasimėgauti mažais dalykais. O ir draugams tai padeda nejausti streso, jie žino, kad labiau už viską vertinu laiką drauge, tai man didžiausia dovana. Praėjusiais metais išsitarėt, jog iš Vilniaus persikraustyti į Druskininkus paskatino lėtesnio gyvenimo tempo ir artimesnio ryšio su gamta paieškos. Ar mūsų miestelis pakeitė jūsų veiklų gyvenimo būdą? Ką naujo nei tikėjotės čia atradote?
Gyvenimas Druskininkuose leido ženkliai sulėtinti tempą - nebestoviu kamščiuose, nestoviu eilėse ir nelakstau triukšmingomis gatvėmis nuo vieno taško prie kito. Čia būdama, turiu daug daugiau laiko, kurį praleidžiu žygiuodama miške, važinėdama dviračiu, organizuodama aplinkosaugines akcijas ar žaisdama šachmatais. Be to, čia suradau nuostabią bendruomenę žmonių, kurie mane nuo pirmųjų dienų privertė jaustis kaip namuose, žaviuosi, kiek šiltų, žingeidžių ir gražių žmonių šis miestas suburia. Žiniasklaida jus apibūdino kaip dūzgiančią bitę, kurios veiklų sąrašas niekada nebūna baigtinis, tačiau visos jos sukasi aplink vieną tikslą tvarumą, gamtos išsaugojimą ir jos puoselėjimą. Nenuostabu, jog Druskininkų pasirinkimas susijęs su vietinės gamtos turtais. Kokius vietinės gamtos privalumus išskirtumėt kaip Druskininkų gyventoja ir žinoma aplinkosaugos aktyvistė?
Druskininkai pirmiausia išsiskiria tuo, kad čia yra viena pirmųjų vietų ir šalių pasaulyje, kur pradėta taikyti klimatoterapija - gydymas grynu oru ir gamtos teikiamais malonumais. Eugenijos Levickos ir Karolio Dineikos dėka Druskininkai turi ilgą menančią gydymo gamtoje istoriją, kurios gali kitos šalys tik pavydėti, o ką jau kalbėti apie Saulės takus, Nemuno pakrantes, pušynus, Raigardo slėnį ir gydomąjį vandenį. Druskininkai yra tikras rojaus kampelis, todėl labai svarbu jį ne tik išsaugoti, bet ir nepaliauti šviesti žmones apie gamtos svarbą ir naudą mūsų pačių sveikatai. Kaip sekasi derinti darbą didmiesčiuose su gyvenimo būdu Druskininkuose? Juolab viešai prisipažinot, kad per kelis mėnesius nuo aktyvios veiklos perdegimo atsigavote fiziškai ir emociškai Druskininkuose bei patyrėt energijos pliūpsnį - vėl dirbat su ne vienu projektu, kuriat laidas, prisidedat prie bendruomenės tvarumo iniciatyvų, dėstytojaujat Vytauto Didžiojo universitete...
Gyvenu šiek tiek chaotišką gyvenimo būdą, kartais per darbus sunku suspėti išsimiegoti ar pavalgyti, o kartais galiu dienų dienas praleisti miške, stebėdama pušų viršūnes. Kaip ir daugelis gamtininkų, daugiausiai dirbu šiltuoju sezonu, kai daugybė žmonių nori keliauti į gamtą - tada organizuojame nemokamus žygius, stovyklas, upių valymo akcijas, konferencijas ir kitus renginius, skirtus skleisti aplinkosaugos žinutę. Sužydėjus miškui, prasideda tikrasis darbymetis. Žiniasklaidoje papasakojot, jog druskininkiečiai jus svetingai priėmė, netrukus bendradarbystės erdvė Tech Spa sutiko kartu organizuoti upių valymo akciją River Cleanup Druskininkai, drauge pakabinot mieste inkilus, surengėt atvirus pokalbius su žinomais Lietuvos visuomenininkais, nuolat diskutuojat, kuriat naujus projektus. Iš būsimųjų ar įgyvendinamų projektų gal galit kai ką daugiau paminėti?
Per šiek tiek daugiau nei metus laiko gyvenimo Druskininkuose jau spėjome:
Su Gamtos bičiuliais suorganizuoti daugybę nemokamų gamtos edukacijų vietiniams - stebėjom grybus su Aurelija Plūke, vabzdžius - su Tomu Pociumi, klausėmės miško garsų su Garsų giria, žygiavome su Martynu Balsiu ir užsiėmėme miško terapija su Alma Matusevičiene.
Atsivežėm Marių Čepulį ir surengėm druskininkiečiams nemokamą susitikimą su juo.
Su 70 druskininkiečių išvalėm trijų upių Ratnyčios, Grūtos ir Nemuno pakrantes.
Nufilmavom nuostabią fondo Nemunas 2.0 LIVE ON WATER interviu seriją su žymiausiais Lietuvos scenos vardais.
Pravedėm daugybę komandą stiprinančių užsiėmimų gamtoje į miestą atvykusioms įmonėms ir jų darbuotojams.
Suaukojom 750 eurų nuostabiai 95-erių metų senjorei Staselei, kad ši galėtų įsigyti patogų čiužinį.
Taip pat per šiuos metus:
Suorganizavome didžiausią aplinkosauginę akciją Lietuvoje - nemokamą Žemės dienos koncertą Vilniuje.
