Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  „Baltojo bado metu reikia rūpintis visais, kam gali padėti“
  Šnekiname daugeliui pažįstamą druskininkietį, neetatinį aplinkos apsaugos inspektorių Lauryną Okockį (nuotraukoje). 




L.Okockis su bendraminčiais

    - Per Druskininkų miškus važiuojat dažniau nei anksčiau ant kelio ar pakelėse galima su laukiniais gyvūnais, ypač briedžiais, stirnomis ar lapėmis, susidurt. Vieni teigia, kad gyvūnai į kelius išeina druskos palaižyt, kiti, jog baltasis badas juos verčia ieškoti žmonių pagalbos. Ar 30 cm sniego sluoksnis jau iš tikrųjų įrodo, jog mūsų miškuose prasidėjo baltasis badas? Kuo galim prisidėt, kad laukiniai gyvūnai baltąjį badą ištvertų? 
   - Šiuo klausimu teisūs yra ir vieni, ir kiti: taip, kanopiniai žvėrys, ypač žiemą, kai druska yra barstomi keliai, mėgsta naktimis ateiti prie kelių ir palaižyti druskos, kuri yra būtina jų organizmo poreikiams, ir kurios natūraliai gamtoje rasti yra žymiai sudėtingiau. Tačiau, kai miškuose ir laukuose žemę užloja sniegas gilesniu nei 30 centimetrų sniego sluoksniu, – prasideda tikrasis baltasis badas, nes toks sniego sluoksnis jau tampa sunkiai įveikiamas daugeliui gyvūnų rūšių. Jeigu kanopiniai žvėrys ir gali atsikasti tokią sniego dangą, tai daugeliui paukščių ir smulkiųjų žvėrelių, tokių kaip kiškiai, jis tampa neįveikiamu, todėl kiškiai ir pradeda tuomet apgraužinėti tai, kas pasiekiama virš sniego – daugelio jaunų medžių ir krūmų kamienus bei šakas. Visi paukščiai ir žvėrys tuomet pradeda trauktis arčiau žmonių draugijos, lankosi sodų bendrijose, sodybose, kaimuose ir priemiesčiuose, kur randa žmonių pasodintų kultūrinių veislių vaismedžių ar kitų augalų, kurie jiems žiemą labai gardžiai kvepia. Kad žmogus apsaugotų savo augalus, bet kartu ir pagelbėtų gamtai, jis turėtų pradėti rūpintis savo miško kaimynais ir atokiau nuo sodybos, kur nors palaukėje ar pamiškėje įrengti šėryklą, kurioje būtų ėdžios (rekomenduotina su stogeliu, kad neapsnigtų ėdžiose paliekamo šieno ir kitų maisto produktų), kuriose būtų šienas, o jame galima pridėti morkų, kopūstų, runkelių ar obuolių. Taip pat nuvalius sniegą, po ėdžiomis arba šalia jų būtina papilti gerą pusmaišį grūdų. Tinka avižos, kviečiai, miežiai, tik ne rugiai, nes jie linkę rūgti žvėrių ir ypač paukščių skrandžiuose. Dabar ypač sunku kurapkoms, kurios nesenai buvo labai dažnas Lietuvos laukų ir kaimų paukštis, o dabar yra labai retos, prie išnykimo ribos, saugomos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, kaip ypač saugoma ir reta gyvūnų rūšis. Reiktų rasti kurapkų susispietimo vietas palaukėse, o tai geriausiai matosi pagal pėdsakus, paliktus ant sniego, ir toje vietoje nukasti maždaug 20 kvadratinių metrų plotą iki pat plikos žemės, kad matytųsi žolė ar laukuose pasėti želmenys, taip pat toje vietoje iš eglių šakų suręsti palapinę, skirtą joms pasislėpti nuo žvarbaus vėjo ir pūgų, taip pat šalia papilti grūdų. Tai padarius – nereiškia, kad jau pasirūpinom gamta ir viskas tuo baigta, žvėrių ir paukščių maitinimą reikia tęsti ten pat sugrįžtant bent kas 2-3 dienas ir patikrinti, ar gyvūnai sunaudojo paliktą maistą ir papildyti jo atsargas.
   - Kadangi upės ir ežerai užšalo, vandens paukščius per ledą lengvai lapės ir kiti plėšrūnai pasieka. Teko girdėt, jog gulbes lapės puola ir miškan tempiasi. Žinoma, gamtos dėsniams, kad visuomet, o ypač ekstremaliomis sąlygomis, silpnesnieji žūsta, o stipresnieji išlieka, nepasipriešinsi... Kol dar Ratnyčios upės žiotys ir Nemunas netoli jų nebuvo visiškai užšalę, ten įvairiausių paukščių, tiek įprastų ančių, tiek retesnių kuoduotųjų ančių, pilkųjų garnių, dančiasnapių, kormoranų knibždėjo. Kai mažai vandens properšų beliko, visa ši kleganti paukščių minia dingo, nors iki stiprių šalčių apledėję stypsojo. Išskrido neužšalusių vandenų ieškot, o gal mirtinai sušalo? Kokiais atvejais žmonės, pastebėję nusilpusius ir ligotus paukščius ar žvėris, turėtų pranešti gyvūnų globėjų asociacijai, miškininkams, veterinarams ar medžiotojams? 
   - Blogiausia, ką žmonės daro, tai maitina vandens paukščius ištisus metus. Taip bereikalingai paukščiai šiltuoju metų laiku pripranta lengvai ir be pastangų gauti maisto iš žmogaus. Jie patiki žmonėmis ir įsisavina, kad juos maitins ištisus metus, bet paradoksalu, kad žmonės su mažais vaikais antyčių ir gulbelių ateina maitinti pavasarį ir vasarą, kai šviečia saulė, būna geras oras ir jiems patiems smagu, o kai ateina žiema ir pusto pūgos, užšąla vandens telkiniai ir labai žemai nukrenta minusinė temperatūra, tada žmonės sėdi namie prie televizoriaus ir žiūri laidas apie gamtą, o tikrąją gamtą, ir tai, ką pridirbo, – pamiršta. Va tuomet ir reikia paukščiams žmogaus pagalbos. Paukščiai turėtų būti pradedami lesinti, kai sniegas padengia visus laukus ir miškus bent 10 centimetrų sluoksniu ir užšąla daugelis vandens telkinių, ir baigiami lesinti, nutirpus sniegui ir ledui. Jokiu būdu nelesinti paukščių nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvos žiemos. 
Antra blogybė yra ta, kad Lietuvoje niekas nėra įpareigotas įstatymiškai pasirūpinti nusilpusiais, įšalusiais ar sužalotais laukiniais gyvūnais. Taip veterinarai gali juos pagydyti, jeigu jūs tuos gyvūnus jiems nunešite ir apmokėsite jų darbą ir vaistus. Medžiotojai taip pat yra įpareigoti pasirūpinti sužeistais gyvūnais jų medžioklės būrelio teritorijoje. Jie tuo dažniausiai pasirūpina, nutraukdami gyvūnų kančias taikliu šūviu. O iš tikrųjų gyvūnais rūpinasi tik pavienės organizacijos, kurių dauguma yra įsikūrusios didmiesčiuose, ir pavieniai savanoriai. Taigi viskas priklauso nuo mūsų pačių pastangų, gebėjimų ir galimybių. Vandens paukščius reiktų gelbėti tik tuomet, kai pastebime juos įšalusius arba prišalusius ir negalinčius paskristi, kitais atvejais tiesiog padėkime maistu.
   - Neseniai žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius viešai paragino globoti smulkiąją fauną, ypač kurapkas, nes po kiekvienos giliasniegės žiemos jų populiacija labai sumažėja, prireikia net kelių metų jai atsikurti. Kokiems dar paukščiams ar žvėrims tokios žiemos kaip ši yra pražūtingos? 
   - Kaip pasirūpinti kurapkomis, įrašytomis į Lietuvos raudonąją knygą, jau minėjau.
   Be kurapkų, reikia rūpintis viskuo, kam gali padėti. Jeigu gyvenate kaimiškoje vietovėje ar sodų bendrijoje, tai šalia jos rekomenduoju įrengti ėdžias arba šėryklą žvėrims. 
O visiems, net ir gyvenantiems mieste, yra papraščiausias ir lengviausias būdas padėti mažiesiems paukšteliams įrengiant netoli namų lesyklą. Tik nedarykite lesyklos savo balkone ar ant palangės, taip kaip gali sau leisti visi kiti Lietuvos gyventojai, bet tik ne druskininkiečiai. 
   Nes Druskininkų savivaldybės taryba pernai priėmė sprendimą uždrausti lesinti paukščius laiptinėse, balkonuose ar ant palangių – už tai jums gresia administracinė bauda. Todėl geriau įrenkite lesyklą kur nors pamiškėje netoli nuo namų ir ten globokite bei stebėkite paukščius.
   - Kaip žinia, Druskininkų antys žiemomis būriais atkeliauja net iki prekybos centrų, ant panemunės takų sugula ir maistą ima netgi iš žmonių rankų. Dažniausiai jas žmonės batonais ar duona maitina, nors teko skaityt, jog tai antims kenksmingas nevirškinamas maistas. Kaip iš tikrųjų? Ko gero, kiekvienas paukštis turi savo žiemos lesalą ar pašarą? 
   - Balta kvietinė duona (liaudiškai vadinamas – batonas), nors ir nėra labai maistine verte naudingas paukščiams, tačiau labai jų mėgstamas ir iš bėdos juo galima lesinti vandens paukščius, tik būtina atidžiai patikrinti, ar jis nėra sudžiūvęs, suplėkęs ar supelijęs. Sugedęs maistas gali padaryti žymiai daugiau žalos negu naudos ir nužudyti sparnuočius. NEGALIMA jokių paukščių rūšių lesinti rugine juoda duona, nes ji rūgsta jų gūžiuose (skrandžiuose), ir paukščiai suserga, o dažnai ir nugaišta. Geriausia, žinoma, yra lesinti natūraliais arba šutintais grūdais ir kruopomis, tik ne ruginiais. 
   - Tikriausiai susidūrėt su garsiuoju Druskininkų gandru Andriumi, kuris visais metų laikais išdidžiai po miestą kulniuoja. Teko su juo, brendančiu per pusnis, ir šią žvarbią žiemą susitikt. Gal apie Druskininkus garsinantį gandrą Andrių, kuris iš laukinio paukščio tapo kone naminiu, žinot daugiau nei kiti? 
   - Druskininkietį gandrą Andrių pažįstu gana neblogai. Sutinku jį labai dažnai, o šaltuoju metų laiku ir pamaitinu šviežiomis mažomis žuvelėmis. Gandro istorija prasidėjo nuo to, kad geri žmonės jį rado iškritusį iš lizdo dar labai jauną, jį išgelbėjo ir augino namie, maitino iš rankų. Taip jis matė aplink ne savo tėvus – gandrus, o žmones, kurių nebijojo ir augo bei gyveno su jais kartu. Patikėjo, kad pats yra galbūt žmogus – jų šeimos narys. Tačiau atėjo ruduo, Andrius – Gandrius užaugo ir subrendo, žmonės jį paleido į laisvę, kad jis grįžtų pas savo šeimą – gandrus ir su jais kartu žiemoti išskristų į šiaurę. Tačiau Gandrius – Andrius jau nepažinojo savo giminaičių gandrų, nes buvo augęs tarp žmonių, jis nesuprato savo gentainių elgsenos ir įpročių. Gandrai jį taipogi atstūmė, nes Andrius buvo jiems keistas ir elgėsi kitaip nei jie buvo pratę. Taip jis liko žiemoti vieną šiltą žiemą Druskininkuose, kur juo rūpinosi ir maitino „Eglės“ sanatorijos personalas ir poilsiautojai, Nemuno upės žvejai mėgėjai bei geros valios druskininkiečiai. Taip jis jau niekur neskrenda, yra vietinis Druskininkų savivaldybės gyventojas, vasarą net prie Liškiavos bažnyčios ant altoriaus išmaldos kaulija, o kelias žiemas, kurios, beje, gal trys iš eilės buvo rekordiškai šiltos, puikiai ištveria su druskininkiečių pagalba.
Tačiau ši žiema Gandriui – Andriui parodė savo rūstybę ir šalčio rekordus, taip pat dėl COVID-19 situacijos Druskininkuose nedirba daugelis sanatorijų, neliko poilsiautojų, kurie jį maitindavo, todėl ši žiema jam yra ypač sunki. Prašau visų, kas žinote jo lankymosi vietas, padėti jam karts nuo karto pamaitinant, bet tai daryti ne „čipsais“ ir „sasyskom“ ar kitu netikusiu maistu, o prašau pamaitinkite smulkiomis žuvelėmis iš upės žvejų ar parduotuvės arba smulkiai supjaustytais žalios mėsos gabaliukais. Taip jam padėsite ne tik išlikti, bet ir sveikai maitinantis – sveikam būti.
   - Druskininkai praėjusiais metais sulaukė pėsčiųjų žygio „Už švarią Lietuvą!”, kurio metu buvo renkamos ir rūšiuojamos šiukšlės, dalyvių. Nuolat piktinamės padangomis, buteliais ar kitokiomis atliekomis užterštomis vietomis aplinkiniuose miškuose. Vilniuje subūrėte savanorius, kurie valė Vilnelės upelį nuo įvairiausių atliekų. Gal panašią aplinkosauginę akciją planuojate ir Druskininkuose ar mūsų miškingose apylinkėse? 
   - Taip. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, vykdysime puikiai Lietuvoje jau išgarsėjusią upių ir kitų vandens telkinių švarinimosi akciją „River Clean Up“, kurią organizuoja ir koordinuoja „Žaliosios politikos institutas“ www.zaliojipolitika.lt. Šiemet ši akcija bus dar įdomesnė ir įvairesnė. O kokios staigmenos ten lauks, sužinosite vėliau. Tai visus kviečiame jungtis prie šios akcijos, apie tikslią akcijos datą, laiką ir sąlygas, Jums, mieli skaitytojai ir gamtos mylėtojai, pranešime vėliau. Sekite ir skaitykite „Druskonio“ savaitraštį, kuriame ir bus paskelbta druskininkiečiams apie šią akciją.
   - „Druskonio“ nuomone, Druskininkuose pernelyg atsainiai kertami medžiai. Tai liudija ir dažnai gyventojų atsiunčiamos nukirstų medžių, kurie dar galėjo gyvuoti, nuotraukos. Šiek tiek pasviro medis, paseno, kelia įtarimą, trukdo kokiam pastatėliui, automobiliams stovėti ar užstoja šviesą – kerta beatodairiškai. Ar nepastebite tendencijos, jog pas mus visokie sumanymai, statybų, automobilių stovėjimo vietų ar naujų apželdinimų, ne prie gamtinės aplinkos derinami, o atvirkščiai? 
   - Deja, Druskininkuose taip yra. Na, patys gyventojai mato ir supranta, kad viskas daroma ir plečiama Druskininkuose gamtos sąskaita. Gaila, kad kas ketveri metai turėdami galimybę pakeisti situaciją Druskininkų savivaldos rinkimų metu, jie pasisako, kad jiems nereikia pokyčių ir didesnio dėmesio gamtai, aplinkai ir jų pačių sveikatai. Matyt, daugelį ši situacija tenkina. Tik, deja, už pažangą Druskininkų mieste visi dėkoja ne gamtai, kuri nukenčia labiausiai pasiaukodama, atiduodama savo gyvybę ir betoniniams monstrams užleisdama teritorijas, bet dėkojama merui ir jo komandai už reikiamas ar visai beprasmiškas iniciatyvas. Taip pat Lietuvoje galiojantys teisės aktai ir želdynų įstatymas yra ne gamtos naudai, jie tikrai koreguotini, ir tikiu, kad artimiausiu metu įvyks galiojančių teisės aktų korekcijos, nes dabartinė vyriausybė bent jau savo siekiais labai stipriai įsipareigojo ir į vyriausybės veiklų įgyvendinimo programą įtraukė Europos Sąjungos žaliojo kurso įgyvendinimą, taigi belieka tikėtis, kad skambūs siekiai taps darbais ir bus įgyvendinti.
   - Remiame iniciatyvas daugiau žmonių, ypač jaunesnių ir judresnių, paskatinti imtis savanorio aplinkosaugininko veiklos. Galbūt savo pavyzdžiu galėtumėt įrodyt, kad tai prasmingas užsiėmimas, kuris drausmina ir švarina Lietuvą? 
   - Neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi esu jau daugiau nei 5-eri metai, nors gamtą saugau nuo vaikystės, kai dar Druskininkų Atgimimo vidurinę mokyklą lankiau, ir tikrai garantuoju, kad neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusas padeda spręsti įvairias sudėtingas situacijas, padeda lengviau bendradarbiauti su aplinkos apsaugos departamento pareigūnais ar susikalbėti su nedorėliais gamtos niokotojais – pažeidėjais, kurių jau ne vieną dešimtį teko sulaikyti saugant mūsų visų didžiausią turtą – gamtą. Tų situacijų būna labai įvairių, kartais ir pavojingų, bet tam, kad mokėtum tinkamai jose elgtis, yra reikalingas įstatymų bei teisės aktų žinojimas, o juos sužinosite ruošdamiesi neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus egzaminui. Kaip tapti gamtos inspektorium? Tai bus labai paprasta, kai pasibaigs karantinas, nes dabar dėl COVID – 19 situacijos visos procedūros ir veiksmai sustabdyti. Jeigu apsisprendėte tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, kai tik bus atlaisvintas karantinas, nuneškite prašymą bei dvi 3x3 cm dydžio savo fotonuotraukas į Druskininkų aplinkos apsaugos inspekciją adresu V. Kudirkos g. 3, ten jums bus viskas paaiškinta apie tolimesnius procedūrinius veiksmus, bus duotas teisės aktų sąrašas ir laikotarpis, per kurį turėsite išmokti būtinus įstatymus ir paskirtas egzamino laikas. Kilus klausimams, visada galite pasiteirauti padalinio vadovo išsamesnės informacijos tel: +37068676005 arba el. paštu: evaldas.brusokas@aad.am.lt. Linkiu visiems sėkmės ir prisijungti prie Gamtos saugotojų komandos!

„Druskonio“ inf.


Žvarbi žiema Druskininkuose






 


Paieška



Ką esate labiau linkę rinktis?
nemokamai dalijamą valdžios propagandą
kompensaciją už "gyvatuko" mokestį
nei vieno iš jų


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.