R.Malinauskui vėl artėja teismo maratonas: Apeliaciniame
teisme posėdžiai numatyti iki sausio pabaigos
Lietuvos Apeliacinis teismas jau po mėnesio, lapkričio pradžioje, imsis nagrinėti teisėjų korupcijos bylą, kurioje R. Malinauskas yra pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo. Ne vienas pastebėjo sutapimą, jog kuo arčiau teismų maratono laikas, tuo aktyviau R.Malinauskas feisbuke ima reklamuoti savo vardu išleistą bestselerį, kur į šuns dienas dedami jo politiniai oponentai ir į teisiamųjų suolą jį pasodinę prokurorai. Įdomu tik, ar pasidomėjo, kiek tokia priešteisminė reklaminė kampanija padėjo kitam garsiam
rašytojui Henrikui Daktarui, iki gyvos galvos už grotų pasodintam garsiausiam Kauno mafijos šului?
Gauta 15 apeliacinių skundų
Lietuvos apeliacinį teismą pasiekusi plačiai visuomenėje nuskambėjusi korupcijos teisinėje sistemoje byla bus nagrinėjama itin intensyviai: posėdžiai numatyti nuo lapkričio iki sausio mėnesio pabaigos. Lapkritį Apeliacinis teismas ketina rengti net septynis, gruodį tris, o ateinančių metų sausį šešis teismo posėdžius. Ši itin sudėtinga ir didelės apimties byla pripažinta antro aukščiausio lygio greičiau nagrinėtina byla, - pranešė teismas.
Pirmasis posėdis lapkričio 3 dieną. Baudžiamojoje byloje, kurioje 15 asmenų pripažinti kaltais, o du asmenys išteisinti dėl įvairių korupcinių ir kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų, siekiant suinteresuotiems asmenims palankių sprendimų teismuose, iš viso gauta 15 apeliacinių skundų.
Gegužę R.Malinauskas apskundė Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo. R.Malinauskas aiškina, kad jis nekaltas, o visa Vijūnėlės dvaro istorija esą politinis užsakymas.
Kaip žinia, Kauno apygardos teismas šių metų balandį eksteisėjų korupcijos byloje kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino R.Malinauską bei skyrė 60 tūkst. eurų baudą. Šioje byloje Druskininkų meras kaltintas per tarpininkus davęs kyšį, kad civilinėje byloje dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro būtų priimti palankūs sprendimai ir pastatas nebūtų nugriautas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo eksteisėjui Egidijui Laužikui, kaltintam už kyšį priėmus palankų sprendimą stabdyti Vijūnėlės dvaro griovimą, skirta 10,4 tūkst. eurų bauda ir konfiskuota 10 tūkst. eurų, gautų kaip kyšis. Buvusiam R.Malinausko patarėjui, dabartiniam Druskininkų savivaldybės tarybos nariui Aivarui Kadziauskui, tarpininkavusiam perduodant kyšį, skirta 42,6tūkst. eurų bauda.
Teismas paskelbė kaltais pripažįstantis ir kitus kaltinamuosius tarp jų ir buvusį Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Konstantiną Guriną, jam skirta 14,5 tūkst. bauda. Teismas paskelbė, kad anksčiau antstolio padėjėju dirbęs vilnietis Arūnas Blažaitis nuteisiamas trejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme ir 18,5 bauda. Vyras nuteistas Vijūnėlės dvaro epizode.
Kauno apygardos teisme A. Blažaitis anksčiau prisipažino 2018 metų rudenį iš Druskininkų mero R. Malinausko patarėju dirbusio A. Kadziausko paėmęs pinigus, tačiau teigė ne tik nežinojęs jų sumos, bet ir iš viso nesupratęs, kad jam buvo perduoti pinigai. Tuomet antstolės padėjėju dirbęs A. Blažaitis tikino tai padaręs savo senos pažįstamos verslininkės Oksanos Sakalauskienės nurodymu.
Objektyviai įrodyti visi nusikalstami veiksmai
Kaip jau rašyta, kaltinimai R. Malinauskui ir kai kuriems teisėjams buvo susiję su Vijūnėlės dvaro byla. Pareigūnai minėjo, kad didelę šios baudžiamosios bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 metų vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti šiuo metu jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą Vijūnėlės dvaro pavadinimu.
Nelegaliu statiniu pripažintas Vijūnėlės dvaras buvo nugriautas 2019 m. rudenį. R. Malinauskas yra pripažinęs, kad Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas, iš jo meras ketino baigtą pastatą
perpirkti.
Bylą pirma instancija nagrinėjęs Kauno apygardos teismas šįmet balandžio 10 d. paskelbė, kad R. Malinauskas turėjo tiesioginį suinteresuotumą išsaugoti pastatą. Jis pastatą statė savo lėšomis, byloje nustatyta, kad po to, kai buvo priimti teismų sprendimai, kai įsiteisėjo dėl nugriovimo, buvo priimti teismų sprendimai, Sakalauskienė pasiūlė keisti pastato paskirtį, 2018 metais buvo sprendimai teismuose, jie atmesti. Po to, kai surašytas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui, prasidėjo Sakalauskienė ėmė ieškoti priežasčių, kreipėsi į Galatiltį, šis supažindino su Zagrecku. Sakalauskienė veikė su Blažaičiu, 60 tūkst. eurų buvo perduoti Malinauskas perdavė Kadziauskui, sakė teisėja, pažymėjusi, kad buvo nustatytas pinigų judėjimas, aplinkybės įrodytos užfiksuotais pokalbiais.
Vilniuje dirbęs advokato padėjėjas Egidijus Galatiltis kaltintas veikęs Druskininkų mero naudai ir per D. Zagrecką siekęs papirkti teisėją Henrichą Jaglinskį, kad šis paveiktų bylą nagrinėjančius teisėjus. Bylos duomenimis, iš R. Malinausko per A. Kadziauską jis gavo 60 tūkst. eurų. Pusę šios sumos pasidalijo tarpininkai, o 30 tūkst. eurų tuometis advokatas Drąsutis Zagreckas perdavęs H. Jaglinskiui. H. Jaglinskiui skirta galutinė 47 tūkst. eurų bauda.
Buvęs advokatas D. Zagreckas teisėsaugai padėjo atskleisti korupcinius nusikaltimus, jis yra saugomas valstybės. E. Galatiltis pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo, jam skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jam taip pat skirta bauda, valstybės naudai konfiskuota 500 eurų.
Balandžio mėn. Kauno apygardos teismui paskelbus minėtą nuosprendį, R.Malinauskas žiniasklaidai aiškino kaltės nepripažįstantis ir kovosiantis toliau , kartodamas tą pačią
mantrą, neva viską čia užsuko jo buvęs politinis oponentas Valdas Trinkūnas, o Vijūnėlės dvaru pramintas prabangus gyvenamasis namas neva buvo pastatytas pagal visus teisės aktus ir turint visus leidimus.
Statytojo prisipažinimai
Klausimas apie tikrąjį Vijūnėlės dvaro šeimininką ir iš kur toks įžūlumas buvo statyti prabangų gyvenamąjį namą ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, nors teismas buvo aiškiai uždraudęs šio namo statybas vos prie 36 proc. jo baigtumo, buvo nuolat keliamas žiniasklaidos priemonėse.
Kaip žinia, oficialus šio pastato statytojas buvo pasiturintis kaunietis: visi skundai ir prašymai buvo pasirašyti ginklų prekyba ir nekilnojamuoju turtu užsiimančio verslininko Žilvino Povilonio vardu. Prasidėjus tyrimams, Ž.Povilonis vis tik prisipažino, jog dvarą statė ne sau.
O kaip tuomet, kai buvo statomas Vijūnėlės dvaras, R.Malinauskas viešai aiškino, kad jis esą ne prie ko! 2017 m. sausio 31 d. naujienų portale www.alfa.lt buvo rašoma, jog sostinėje vykusioje spaudos konferencijoje R.Malinauskas išsigynė, kad Vijūnėlės dvaras priklauso jam, ir teigė, kad nesiruošia šio pastato įsigyti. Taip pat 2019 m. vietos valdžios propagandoje klusniai paklaustas, kaip žiniasklaida drįsta kelti klausimą, kokie yra tikrieji Druskininkų mero R.Malinausko interesai, jei jis taip aktyviai rūpinosi, kad čia išdygtų dvaras, negerų žurnalistų adresu R.Malinauskas dėjo tokią tiradą:
durneliai jūs durneliai, jei Druskininkuose kas nors įsigyja teisėtą turtą, jį renovuoja ir rekonstruoja, tai mano, kaip mero, uždavinys, kad viskas vyktų teisėtai, sklandžiai. Investuotojai Druskininkuose turi nepajusti jokių nesklandumų.
Tačiau ši plokštelė pasikeitė, kai dėl Vijūnėlės dvaro statybų prasidėjo rimti teisminiai tyrimai.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž.Povilonis nurodė, jog nuo pat pradžių buvo planuota, kad jo vardu statytas prabangus namas ant Vijūnėlės tvenkinio kranto bus R.Malinausko nuosavybė. Kaip 2023-aisiais rašė portalas lrytas.lt, nuotoliniu būdu su teismu bendravęs Ž.Povilonis pasakojo, kad 2014 metais Malinauskas paprašė nupirkti nebaigtą statyti namą, o vėliau žadėjo jį perpirkti. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Ž.Povilonis atskleidė daug šokiruojančių detalių. Ž.Povilonis teigė, kad R.Malinauskas jo vardu buvo atidaręs banko sąskaitą, į ją įnešęs pinigų, bet pats juos ir leidęs. Jis turėjo kodų generatorių, iš tos sąskaitos mokėjo mokesčius. Aš net nežinojau, kas toje sąskaitoje vyksta. Klausydamasis tokių liudijimų Druskininkų meras teisme tik kraipė galvą. Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl galimos korupcijos šios sąskaitos išrašus Ž.Povilonis pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), - 2023-aisiais rašė lrytas.lt.
Dvarą įrenginėjo pagal R.Malinausko skonį
Ambicijos bet kokiomis priemonėmis nuo griovimo išsaugoti neteisėtai pastatytą prabangų namą
lipo per kraštus. Dėl dvarelio reikalų buvo nusibelsta net iki Strasbūro, kur Ž.Povilonis savo pavardę
įsiamžino byloje prieš Lietuvą. 2022 m. balandžio 7 d. paskelbtame Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nutarime, kuriuo Ž.Povilonio peticija buvo pripažinta nepriimtina dėl piktnaudžiavimo peticijos teise, buvo daug papasakota apie R.Malinausko vaidmenį Vijūnėlės dvaro istorijoje. Šiame nutarime buvo minimi Ž.Povilonio prisipažinimai ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarasis nurodė, jog nuo pat pradžių buvo planuota, kad Ž.Povilonio vardu statytas prabangus namas ant Vijūnėlės tvenkinio kranto bus R.Malinausko nuosavybė. Minėtame EŽTT pranešime teigta, kad R.Malinauskas planavo pastatą įsigyti vėliau, o namo statybos metu Ž.Povilonis jį įrenginėjo pagal R.Malinausko skonį.
Kaip rašoma minėtame EŽTT nutarime, Ž.Povilonis taip pat prisipažino, jog jis su žmona netgi turėjo surašyti testamentą, kad vadinamąjį Vijūnėlės dvarą paveldės R.Malinausko nurodytas asmuo, kurį Ž.Povilonis tikino matęs gal tris kartus gyvenime.
Duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime dėl galimo papirkimo, siekiant paveikti teismų sprendimus, susijusius su Vijūnėlės dvaro nugriovimu, Ž.Povilonis teigė, kad sutiko sudaryti apsimestinį sandorį su R.Malinausku ir niekada neketino pasilikti turto savo reikmėms.
Kiek buvo išleista pinigų advokatams?
Ši teisėjų korupcijos byla į dienos šviesą vėl buvo iškėlusi skandalingojo Vijūnėlės dvaro statybos istoriją, visą Lietuvą sukrėtusią savo įžūlumu. Dėl šio namo daugiau kaip penkerius metus vyko sunkiai besuskaičiuojami teismų procesai (neregėtas atvejis, jog dvaro byla net Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėta du kartus!). Vilniuje buvo organizuojamos dvaro gynimo spaudos konferencijos, kuriose pirmu smuiku griežęs R.Malinauskas į šuns dienas dėjo tariamus užsakymus vykdančius prokurorus ir jo posto neva besigviešiančius politinius oponentus. Dėl dvaro išsaugojimo buvo šokdinamas Seimas, raštais atakuojama Vyriausybė ir Prezidentas. Nekalbant jau apie klausimą, kiek teismuose Druskininkų savivaldybę atstovavusiems ir dvarą gynusiems advokatams buvo išleista mokesčių mokėtojų pinigų, apie protu sunkiai suvokiamas administracines sąnaudas kiek Vijūnėlės dvaro gynybai buvo išeikvota savivaldybės tarnautojų darbo laiko?
Dvarą įvardijo nugriautu korupcijos simboliu
Daugiau kaip dešimt metų siekianti Vijūnėlės dvaro istorija (prabangus namas ant Vijūnėlės tvenkinio kranto buvo pradėtas statyti 2013 m. vasarą, o nugriautas 2019 m. rudenį), kaip žinia, pateko ir į svarbiausių įvykių Lietuvoje sąvadus. Kaip vieną iš svarbiausių 2019 m. įvykių Lietuvoje naujienų portalas www.15min.lt įvardino nugriautą korupcijos simboliu tapusį Vijūnėlės dvarą. Žiniasklaida ne kartą kėlė klausimus, kodėl Druskininkų valdžia šio neteisėtai statyto privataus namo gelbėjimui skyrė šitokio masto administracinius resursus, kiek Druskininkų biudžetui kainavo advokatai, samdyti dvaro gynimui ne vienerius metus trukusiuose
teismuose?
Kad dėl neteisėtai pastatyto namo, dėl privataus intereso šitaip draskytųsi savivaldybės valdžia, lakstytų po visas institucijas, išnaudotų šitiek administracinių resursų ir biudžeto lėšų - sveiku protu nesuvokiama ir nepaaiškinama, dar 2019 m. rudenį nuomonę išsakė savivaldybės tarybos narys Antanas Balkė, kai, Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinį sprendimą griauti Vijūnėlės dvarą, R.Malinausko bendražygiai vis dar beviltiškai blaškėsi su dvaro gelbėjimo popieriais po Generalinę prokuratūrą, nesėkmingai bandydami įsiūlyti kažkokią taikos sutartį. - Kartu tai yra įrodymas kiek yra išsigimęs autoritarinės valdžios mąstymas ir veikimas siekiant primityvaus tikslo bet kokia kaina, nors tokia situacija tik dar labiau apnuogina veikiančių asmenų tikruosius interesus. Nebeveikia jokie moraliniai ar gėdos stabdžiai, veikiama įžūliai ignoruojant teisinės valstybės principus, viešuosius interesus, dangstomasi propagandiniais štampais, tikintis, kad dar nemaža dalis piliečių bus apkvailinti ir tikės valdžios tiesomis.
