Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

M.K.ČIURLIONIO KRAŠTO MENO PUSLAPIAI

“Druskonio” rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS

Kristina Neufeld su tėvo Piotro portretu laikrodyje


Kristina Neufeld - „Nemuno“ sanatorijos gastroenterologijos skyriaus vedėja


Piotras Neufeldas 1931m. Druskininkuose

   Kokiais lemties keliais Druskininkų senbuvės Kristinos Neufeld vokiečių kilmės protėviai atsidūrė mūsų miestelyje, jai nepavyko sužinoti. Apie prosenelius težinanti, jog jie, gyvenę kurorto senamiestyje, mūriniame name prie Maironio ir Žaliosios gatvių sankryžos, tarpusavyje šnekėjo vokiškai. Iki dabarties šios, kurorte gana žinomos giminės, atstovų mažai teliko, nes dauguma jų kartu su kitais druskininkiečiais pokario metais repatrijavo į Lenkiją, bėgdami nuo Sibiro tremties. Devyni Neufeldai atgulė amžino poilsio Druskininkų senosiose kapinėse. Pagal lenkų, rusų ar lietuvių kalbų ir valdžios institucijų taisykles keitėsi ir Neufeldų, Noifeldų ar Neifeldų pavardės tarimas bei rašyba.

Kūrė vandens ir nuotekų tinklą 

   Ten pat, Druskininkų senosiose kapinėse, ilsisi ponios Kristinos tėvas Piotras Neufeldas, ilgametis ir gerbiamas kurorto vandentiekio įmonės inžinierius mechanikas tiek tarpukario, tiek karo ir pokario laikotarpiais. Baigęs mokyklą Druskininkuose bei mechaniko studijas Gardine, P.Neufeldas sugrįžo į Druskininkus ir apie 1930 m. įsidarbino įmonėje, kurios tikslas buvo sukurti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų sistemą kurorte. Diplomuotas darbuotojas Piotras atmintinai žinojo visus Druskininkų vandens ir nuotekų tinklus, nes vadovavo juos planuojant, tiesiant, montuojant, prižiūrint. Be jo parašo neapsieidavo nė vienas vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo techninis patikrinimas. Jei atsitikdavo kokia vandens tiekimo ar nuotekų avarija, iškart, netgi naktį, jis buvo kviečiamas į įvykio vietą, nes visi pasikliovė jo išmanymu, kruopštumu ir principingumu. Matyt, tai lėmė Neufeldo vokiška prigimtis. 

Gyveno vandens bokšte 

   P.Neufeldui, jo sutuoktinei, pavilnio lenkaitei Anai bei jų naujagimiam sūnui Zdislavui, gimusiam 1937 metais, teko apsistoti iki šiol išlikusio garsiojo vandens tiekimo bokšto dab. K.Dineikos sveikatingumo parke cokoliniame aukšte. Jauna Neufeldų šeima apsigyveno 1935 metais iškilusiame bokšte, kurio statyboje pats ponas Piotras dalyvavo. Kaip žinia, šis vandens bokštas buvo vienas iš tarpukario pažangios statybos pavyzdžių. Iki šiol jo išraiškingas stotas K.Dineikos sveikatingumo parke traukia akį. Be abejo, jo architektūra gerokai skiriasi nuo skardinių sovietinių vandentiekio bokštų, kurie pradėti „tiražuoti“ pokario metais. 

Pirmieji Pagankos gyventojai

   P. ir A.Neufeldų dukra Kristina gimė 1940 m. jau ne vandens bokšte, o vadinamoje Pagankoje, kur šeima pirko žemę ir statėsi namus. „Buvom pirmieji Pagankos gyventojai, – sako Kristina, iki šiol gyvenanti šiame privačių namų kvartale. – Pradžioje aplink mūsų namus buvo plyni laukai, o vietinių gyventojų sodybos baigdavosi sulig Druskininkų gatve“. Pasak jos, tebegyvenančios tėvų sodyboje Palangos gatvėje, Pagankos kvartalas pradėjo plėstis, kai čia namus statėsi sugrįžę iš Sibiro tremtiniai. 
Kristina puikiai prisimena, kaip patys Neufeldai išgyveno trėmimo baimes, iš anksto tam pasiruošę ir susidėję daiktus išvežimui. Tačiau, anot jos, padėjo tėčio Piotro, vandens tinklų inžinieriaus specialybė, reikalinga visoms valdžioms ir santvarkoms. Tiesa, giminės, kaimynai ir dauguma druskininkiečių ragino ir Neufeldus drauge repatrijuoti į Lenkiją, bet jie, ypač mama Ana, apsisprendė pasilikti šeimos užgyventame sklypelyje. 

Dukters ir sūnaus gyvenimo keliai 

   Sovietmečiu P.Neufeldas vėl nepertraukiamai dirbo vandens tiekimo įmonėje, kur buvo gerbiamas kaip puikus savo amato žinovas. Kadangi partinė valdžia neapsieidavo be pabarimų, tokiais atvejais neprigirdintis Piotras visiškai išsiimdavo klausos aparatą, idant negirdėtų partiečių „visažinystės“. Druskininkų vandens tiekimo įmonėje padirbėjo ir P. Neufeldo sūnus Zdislavas, po aukštųjų aviacijos mokslų Rygoje sugrįžęs į Lietuvą ir dirbęs Palangos bei Druskininkų aerouostuose. Kai mūsų kurorto aerouosto nepavyko išplėsti ir jo gyvavimas baigėsi, diplomuotas pilotas Z.Neufeldas įsidarbino vietiniame vandentiekyje. Įdomūs ir 
Neufeldų dukters Kristinos lemties keliai. Baigusi Minsko medicinos institutą, pagal paskyrimą 10 metų dirbo gastroenterologe Mozyrio naftos perdirbimo gamykloje. Druskininkietei vis plačiau vėrėsi karjeros vartai, didėjo darbinės perspektyvos, ji specializavosi tuometinės sąjungos didmiesčiuose. Susirgus tėveliui Piotrui bei motinai prašant sugrįžti į Druskininkus, Kristina atsisakė savo karjeros galimybių ir parvažiavo namo. Iki pensijos dirbo gastroenterologe bei skyriaus vedėja „Nemuno“ sanatorijoje. Tėvą Piotrą Neufeldą, sulaukusį 73-ejų metų, palaidojo 1980 m.
84-erių metų Kristina, prieš dvejus metus išlydėjusi anapus ir savo vyrą, atvykusį į Druskininkus dėl mylimos moters iš Mozyrio, nesijaučia vieniša. Dažnai bendrauja su brolio dukra Alina ir giminėmis iš Lenkijos. 

„Druskonio“ inf.

1935 m. pastatytas vandens tiekimo bokšto dab. K.Dineikos sveikatingumo parke – paveldo objektas 

Paieška