Pirmas


Medijų rėmimo fondas remiamas projektas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Meną desertuose atradusi Reda: žmonėms sunku 
  paaiškinti, kodėl tortas kainuoja 100 eurų

Reda Vilūnienė ir jos desertai                 Asmeninio archyvo nuotr.

Aistė TURČINAVIČIŪTĖ, www.15min.lt

   „Dabar desertų gamyba yra visas mano gyvenimas“, – sako 41-erių Reda Vilūnienė. Visgi kelias iki šios veiklos šalia Druskininkų gyvenančiai moteriai anaiptol nebuvo tiesus: iki tol ji ir keramikinius indus gamino, ir „CocaCola“ įmonėje dirbo. 
   Kalbėdama su portalu 15min, moteris atvirauja – jos arkliukas konditerijoje yra vestuviniai tortai. Į jų gamybą Reda žiūri labai rimtai, atsakingai atrenka kiekvieną ingredientą. „Žmonėms sunku paaiškinti, kodėl maždaug 2,5 kilogramo tortas kainuoja 100 eurų – jie įsivaizduoja viską visai kitaip“, – tikina ji.

Netikėtai pakliuvo į tarptautinę įmonę

   Kaip pasakoja netoli Druskininkų, Naujasodės kaimelyje įsikūrusi Reda, kiek tik save pamena, menas visada buvo svarbi jos gyvenimo dalis. Baigusi dailės mokyklą, po 12 klasių tautietė stojo mokytis į Vilniaus dailės akademiją, taikomosios keramikos specialybę.
   Visgi 5-erius metus besisukusi keramikoje, Reda pasijuto nuo „purvinos aplinkos“ pavargusi. Dėl to, gavusi diplomą su pagyrimu, ji nusprendė ieškoti „švaraus“ darbo biure prie kompiuterio. „Po savaitės man paskambino gera pažįstama, paklausė, ar nenorėčiau padirbėti „Coca-Cola“ firmelėje, vasarai išleisti atostogų biuro darbuotojas. Pasakiau – žinoma! Jau po kelių dienų dirbau didelėje tarptautinėje įmonėje“, – apie netikėtai sulauktą pasiūlymą atvirauja Reda. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, pašnekovė šioje darbovietėje praleido net penkmetį. „Buvo daug ašarų, daug pamokų, bet viską įveikiau ir taip iš meno pasaulio nejučiom perėjau į visiškai kitokį, kostiumėlių ir kabinetų pasaulį“, – sako ji.
   Besidarbuodama tarptautinėje įmonėje, Reda susilaukė dukros. Kol ją augino, namuose atrado meilę virtuvei: daug gamino, skaitė įvairius tinklaraščius ir slapčia panoro savo kulinarinėmis patirtimis dalintis ir pati. Taip užgimė jos tinklaraštis „Laisvalaikis virtuvėje“. 
„Nieko nelaukusi, parašiau savo pirmąjį įrašą. Tai buvo geriausios vaikystės draugės kažkada man dovanų pagaminto torto „Voveraitė“ receptas! Per tą laiką, kol rašiau, išbandžiau įvairius receptus, pramokau fotografuoti, rašyti receptus, taip pat gavau pasiūlymą prisidėti prie bendros tinklaraštininkų knygos. Tai buvo nuostabi patirtis. Tinklaraštį vedžiau apie 2 metus. Vėliau grįžau į darbą ir laiko tam nebeliko...“ – prisimena Reda.

„Užsidegiau saldžiu menu“

   Netrukus pašnekovės gyvenime nutiko nemažai pokyčių: su šeima ji nusprendė po 10 metų, praleistų Kaune, grįžti į Dzūkiją, įsidarbino apskaitoje. Po kurio laiko tautietei gimė sūnus, vėliau ji išsikraustė pas tėvus į kaimą. Turėdama šiek tiek laisvo laiko, moteris sugrįžo prie išsiilgto meno – pradėjo gaminti keramikinius indus, vėliau juos pardavinėjo. 
   Po antrųjų motinystės atostogų sugrįžusi į darbus ir persikėlusi į su vyru bei jo tėvais statytą namą Naujasodės kaimelyje, tautietė ir vėl nuo keramikos šiek tiek nutolo. Tačiau šią atsiradusią spragą netruko užpildyti konditerija.
   „Po truputį pradėjau vis daugiau gaminti. Iškepiau gimtadienio tortą sūnui, vėliau, pavasarį, buvo mano kolegės gimtadienis, sumąsčiau ir jai iškepti gimtadienio tortą. Tortą valgė didelė dalis kolektyvo, patiko, viena kolegė paklausė, ar galėčiau iškepti tortą jos vaikui su filmuko herojais, kita kolegė paprašė keksiukų. Tą vasarą rekomendacijų pagrindu gaminau vieną kitą tortą jau užsakymams, laisvu laiku po pagrindinio darbo. Pamažu desertai taip įtraukė, kad apie nieką daugiau galvoti negalėjau“, – dalijasi Reda, nuo 2020 m. vasaros galo pasilikusi dirbti tik prie konditerijos. 
   Pašnekovė nepaliaujamai tobulino savo žinias: ėjo į vestuvinių ir daugiaaukščių tortų, prancūziškos konditerijos mokymus, namuose studijavo įvairius receptus, eksperimentavo su konditerinėmis žaliavomis, iš ekspertų mokėsi nuotoliu. „Man tiesiogine žodžio prasme susuko galvą ir dar labiau užsidegiau saldžiu menu“, – džiaugiasi moteris.
   Labai greitai supratusi, kad į keramiką jau negrįš, druskininkietė pardavė visą įrangą ir nusipirko pramoninį šaldytuvą. Iš pradžių dirbusi savo namų virtuvėje, vėliau namo priestate Reda įsirengė savo konditerijos studiją. 
   „Per tą laiką, kol įsirenginėjome, tikrai buvo visokių jausmų ir minčių, nebuvo lengva... Labai didelės išlaidos tiek studijai, tiek įrangai, žaliavos gamybai nuolat brangsta iki šiol, o darbas reikalauja daug tikslumo, laiko ir atsakomybės. Žmonėms sunku paaiškinti, kodėl maždaug 2,5 kilogramo tortas kainuoja 100 eurų – jie įsivaizduoja viską visai kitaip.
   Kad desertas būtų kokybiškas ir žmonėms būtų skanu, konditerijoje naudojamos žaliavos yra labai kokybiškos ir brangios, įprastai perkamos iš konditerinių žaliavų tiekėjų. Taip, rinkoje yra, kas gamina pigiau, kas brangiau, bet, žinokite, jei paruoštas gaminys bus nebrangus, reiškia, naudojamos ne itin kokybiškos žaliavos ir taupoma ten, kur taupyti negalima“, – aiškina moteris.

Aistra – vestuviniai tortai

  
Pasak Redos, šiuo metu desertų gamyba yra visas jos gyvenimas. Moters aistra – vestuviniai ir proginiai tortai. Bendraudama su klientais, druskininkietė stengiasi nuoširdžiai išgirsti, ko kiekvienas iš jų nori. Dėl to retkarčiais gimsta ir išties unikalių užsakymų: pavyzdžiui, pagal tikras kliento turimo lėktuvo proporcijas konditerė kartą pagamino tortą-lėktuvą.
   „Užsakant tortą ir desertus, dažniausiai pajaučiu pačius žmones, kokie jie, suteikiu labai daug informacijos, plačiai ir smulkmeniškai atsakau į visus rūpimus klausimus. Man svarbiausia pateisinti jų lūkesčius, išpildyti norus pagal mano galimybes ir jų turimą biudžetą desertams. O skanus desertas yra pats pagrindinis faktorius!“ – tikina pašnekovė.
   Visai neseniai Reda savo konditerijos žiniomis pradėjo dalintis ir su kitais tuo besidominčiais žmonėmis. Su savo pirmąja desertų mokytoja Daiva Mikšiūniene ji ėmėsi vesti vestuvinių tortų mokymus. „Tai man yra visiškai nauja patirtis, bet labai įdomi. Žinau, kad norint tobulėti, reikia išeiti iš savo komforto zonos, o aš ilgai užsibūti tame pačiame taške nemėgstu, tad jau kurį laiką mąsčiau, kad norėčiau perduoti turimas žinias ir išbandyti save dar viename amplua. Vestuvinių ir išskirtinių tortų sferoje Lietuvoje reikia šiek tiek pasitempti, todėl norisi įnešti šiek tiek daugiau aiškumo ir drąsos kūryboje“, – teigia moteris.
   Kalbėdama apie tai, kokių planų turi ateičiai, Reda sako, kad šie dažnai keičiasi. Vestuvės ir mokymai šiuo metu jai yra prioritetai, visgi norėtųsi ir dar vieno – kad jos desertai atsirastų „mūsų gražiame išpuoselėtame Druskininkų mieste“.







 


Paieška