Kuria kinetines skulptūras, kurios išjudina iš statiškos
būsenos
A. Makštutis-Maksimilianas su augintine senbernare Aira prie savo namų Kosmonautų gatvėje, Liškiavos kaime
Šiltnamio interjeras
Laiko mašina
Monumentalus trikampis Ženklas
Šamanas
Balto marmuro antkapinis angelas
Su Liškiavos kaime gyvenančiu menininku Artūru Makštučiu-Maksimilianu Druskonis artimiau susipažino prieš daugiau nei 5-erius metus, kai M.K.Čiurlionio namuose memorialiniame muziejuje Druskininkuose buvo atidaryta jo kuruojama dailininkų klubo Penktadienis 13 projekto M.K.Čiurlionis pirmasis lietuvių kosmonautas paroda. Ji buvo skirta M.K.Čiurlionio kūrybinių ryšių su kosmosu tyrinėjimams. Parodos dalyviai priminė, jog kosmoso vaizdai, planetų išdėstymas, žvaigždynų ūkai, pavaizduoti M.K.Č. paveiksluose, yra tokie patys kaip ir NASA paskelbtose teleskopo ir palydovų nuotraukose, tad akivaizdūs kosminiai didžiojo lietuvių menininko kūriniai skatina ieškoti jo genialių įžvalgų už Žemės ribų.
Tuomet, 2019-aisiais, parodos M.K.Čiurlionis pirmasis lietuvių kosmonautas proga A.Makštutis-Maksimilianas, Druskonio paklaustas, ką sau svarbaus atrado gilindamasis į M.K.Č.kosmologiją, atsakė, jog tiek žiūrėdamas į Čiurlionio kūrybą, tiek žvelgdamas į žvaigždėtą dangų virš Liškiavos, pagalvoju, kad Čiurlionis galėtų būti astronominis vienetas, padedantis susiorientuoti meniniame pasaulyje.
Pažintį su A.Maksimilianu- Makštučiu pratęsėme 2021-ųjų vasarą jo autorinėje parodoje Kosmonautų gatvė Druskininkų miesto muziejaus galerijoje. Be abejo, sudomino Maksimiliano pastebėjimai, išreikšti jo tvariniuose, apie lietuvių ir kosmoso jungiamąją grandį grybus. Jie, ufologų teigimu, į Žemę galėjo patekti iš kosmoso kaip virusai ar bakterijos.
Atkreipkime dėmesį į grybo antžeminę dalį, dažniausiai sudarytą iš koto ir kepurės, turinčią sporų paskleidimo - dauginimosi tikslą. Kepurė yra grybo sporų keliavimo priemonė, kurios sandara, išorinis panašumas turi aiškų ryšį su ateivių iš nežemiškų civilizacijų transporto priemonėmis - skraidančiomis lėkštėmis, parodos Kosmonautų gatvė idėją pristatė A.Maksimilianas-Makštutis.
Sekančiais metais toje pačioje galerijoje įvyko kita Artūro paroda Iliuzijų piramidė , kartu su Ovidijaus Miniausko rodoma holografine video instaliacija Menas piramidės šviesoje. Video projekcijoje skulptūrų autorius rodėsi kaip parodos meno kūrinys, kuris kalba apie Šviesą, Tamsiąją medžiagą, Iliuzijų burbulus ir nežinojimą, kaip kūrybos varomają jėgą.
Po dviejų metų, šįmetinį spalį, liškiavietis menininkas Maksimilianas Druskininkų miesto muziejaus galerijoje pristatė savo naują parodą Galvos, pusgalviai ir iliuzijos ir jos idėją, kuri kaip visuomet pateikta gana įtaigiai. Autorius primena, jog galva dažnai vadinamas vadovas, lyderis, priimantis sprendimus, atsakingas arba išsiskiriantis iš kitų neeiliniais sugebėjimais mąstyti, tuo tarpu didžioji dalis individų apskritai nelikę mąstyti, nes taip patogiau, nereikia daugiau pastangų, mažiau atsakomybės. Tokie, kurie nesavarankiški arba visai nemąstantys, priklauso nuo išorinio vertinimo, be savo nuomonės ir yra pasiduodantys kitų įtakai. Jie nesinaudoja pagrindine galvos funkcija, dažniausiai pusiau galvojantys, pusiau ne, yra pusgalviai,
plėtoja parodos idėją Maksimilianas. Anot autoriaus, šių dviejų galvos tipų susidūrimas yra savaime konfliktiškas ir pavojingas, tačiau tai reikalinga procesų dinamikai ir plėtrai.
Manau, kad šitame susidūrime užgimsta trečioji smegenų veiklos savybė kūryba, samprotauja A.Maksimilianas-Makštutis. Jo pastebėjimu, galvos sugeba atskirti tikrovę nuo iliuzijų, tuo tarpu pusgalviai iliuzijas laiko vienintele tikrove ir atkakliai siekia kitus tuo įtikinti. Kita vertus, parodos Galvos, pusgalviai ir iliuzijos lankytojus A.Maksimilianas-Makštutis nuramino, kad pateiktoje kūryboje, kuri yra jo kosmosas, neieškotų itin gilių prasmių pakanka pajusti kontaktą su kūriniu, jo sukeltą būseną.
Praėjusį spalį išsipildė Druskonio ketinimai su Maksimilianu betarpiškiau pabendrauti jo asmeniniame kosmose, t.y. nuosavos sodybos erdvėje, esančioje ant aukštos panemunės kalvos Liškiavos kaime, prie pat Gailiūnų ribos. Drauge pajuokavom, jog bepigu stebėti kosmosą taip aukštai įsikūrus. Tai šmaikščiai paliudija ir simbolinė iškaba Kosmonautų gatvė ant Maksimiliano namų pastato. Svetingi sodybos šeimininkai
A.Maksimilianas- Makštutis ir jo žmona Inga Pagonaitytė vietinio kraštovaizdžio, kuris daug kam primena kalnuotą Šveicariją, privalumus papildė temperatūrų svyravimais vasarą čia karščiau negu kitur, o žiemą šalčiau. Kai šaltukas spusteli, automobiliu keblu iki namų kalno viršuje pakilti. Tačiau, pasak Maksimiliano, nuosavoje sodyboje viskas po ranka: tiek namai, tiek dirbtuvės, tiek šiltnamis ir daržas, kurių dosnumu šeimininkai vegetarai maitinasi. Čia nėra streso, erzelio, konkurencijos ir destruktyvaus bendravimo, kitaip nei Vilniuje, iš kur 2011 metais persikėlė į Maksimiliano paveldėtą tėvų sodybą.
Sodyba, be abejo, turi savo priešistorę: Maksimiliano tėvai dzūkai, tėvas kilęs iš Krokialaukio, o mama nuo Kapčiamiesčio, susituokė Sibiro tremtyje ir sugrįžo į Lietuvą, tačiau jiems neleido įsikurti gimtosiose vietose. Tremtiniai apsistojo Šiaurės Lietuvoje, Obelių miestelyje, kur 1964 m. gimė sūnus Artūras Maksimilianas. Atsiradus galimybei, Maksimiliano tėvai sugrįžo į Dzūkiją, nusipirkdami atokią sodybą ant aukštos Liškiavos kaimo kalvos ir joje ūkininkaudami. Kai tėvus Liškiavos kapinės priglaudė, sodybą paveldėjo sūnus Artūras ir suvisam iš sostinės persikraustė. Nors savo kūrinius dažnai eksponuoja Vilniaus galerijose, sostinėje gerokai dažniau lankosi žmona Inga, dirbanti Santaros klinikose.
Sodybos ant aukštos kalvos erdves, kur paprasčiau negu kitur čiurlioniškų spalvų dangaus pašvaistes išvysti, menininkas magiškomis skulptūromis įžeminęs.
Sodybos svečią pasitinka granito ir metalo derinys Šamanas, saulės baterijų dėka šviečiantis keturiomis akimis. Tolėliau Vimano, seniausio Indijoje aprašyto kosminis skraidymo aparato, interpretacija. Laiko mašinos stotas gundo lipti ir pabūti arčiau kosmoso. Monumentalus trikampis Ženklas tarsi skirtas atpažinimui iš viršaus. Sodybos kraštovaizdį žymi koplytstulpius primenantys Medgraužis su saulės elementais ir dažyto medžio GMO, pilni judesio energijos. Netrukus Maksimiliano užbaigtas balto marmuro antkapinis angelas iškeliaus į Rygos kapines, ant tėvo sesers kapo. Tiek sodybos erdvėje esančias, tiek parodose eksponuojamas savo skulptūras Maksimilianas apibendrina užmačiomis iš visokių detalių kurti kinetines skulptūras pagal šiuolaikinį mobilų būvį, apaugusį įvairiausiais prietaisais ar technologijų rūšimis. Startinio kosminio sutvėrimo impulso vedinas skulptorius savo patirtimi ir vaizduote kryptingai improvizuoja, stengdamasis išjudint žmogų iš statiškos būsenos.
Druskonio inf.
A. Makštutis-Maksimilianas savo kūrybos parodos Kosmonautų gatvė atidaryme Druskininkų miesto galerijoje 2021 m.
A. Makštučio-Maksimiliano skulptūros parodoje Galvos, pusgalviai ir iliuzijos
