Per dešimtmetį gyventojų mūsų savivaldybėje sumažėjo
daugiau kaip dviem tūkstančiais
|
Registrų centro duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 3,05 mln. gyventojų. Dešimčia metų anksčiau, 2015 m. sausio 1 d., Lietuvoje gyveno 3,20 mln. gyventojų. Tad per dešimtmetį gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo maždaug 150-čia tūkstančių, arba maždaug 4,5 proc.
Iš pirmo žvilgsnio pokytis neatrodo didelis. Tačiau situaciją reikšmingai pagerina didieji miestai, visų pirma Vilnius. Mažesnių miestų savivaldybėse gyventojų skaičius beveik visur mažėjo, o kai kur 2015–2025 m. laikotarpiu sumažėjo netgi ketvirtadaliu. Druskininkų savivaldybėje per dešimt metų gyventojų skaičius susitraukė 9-iais proc.
Tiek Vilniaus mieste, tiek rajone gyventojų skaičius 2015–2025 m. išaugo, o, imant kartu, Vilniaus miesto ir rajono gyventojų skaičius per dešimtmetį padidėjo net 80-čia tūkstančių. 2015 m. Vilniaus mieste gyveno maždaug 568,7 tūkst. gyventojų, 2025 m. gyvena apie 632,4 tūkst. Vilniaus rajone prieš dešimtmetį gyveno 101,4 tūkst. gyventojų, dabar gyvena 118,4 tūkst. Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų skaičius kartu paėmus 2015–2025 m. šiek tiek išaugo. Kauno mieste gyventojų skaičius sumažėjo 11,7 tūkst., bet Kauno rajone gyventojų skaičius išaugo 23,6 tūkst., tad bendras miesto ir rajono gyventojų skaičius išaugo maždaug 11 tūkst.
Klaipėdoje situacija panaši: Klaipėdos miesto gyventojų skaičius sumažėjo 6,7 tūkst., bet rajono gyventojų skaičius išaugo net 19,3 tūkst. Tad ir bendras gyventojų skaičius išaugo maždaug 12,5tūkst. Šiaulių miesto gyventojų skaičius per dešimtmetį išaugo maždaug 6 tūkst., rajono gyventojų skaičius sumažėjo 2,7 tūkst., tad bendras miesto ir rajono gyventojų skaičius išaugo maždaug 3 tūkst.
Be kol kas išvardintų, Lietuvoje yra dar 4 savivaldybės, kuriose 2015-2025 m. gyventojų skaičius augo: Palangos (nuo 17,7 tūkst. iki 19,9 tūkst.), Neringos (nuo 4,5 tūkst. iki 5,4 tūkst.), Elektrėnų (nuo 26,6 tūkst. iki 27 tūkst.) ir Trakų rajono (nuo 35,8 tūkst. iki 38,1 tūkst.).
Visose likusiose Lietuvos savivaldybėse gyventojų skaičius mažėjo. Labiausiai – net 25,8 proc. – gyventojų skaičius sumažėjo Pagėgių rajono savivaldybėje. 2015 m. šioje savivaldybėje gyveno 10,5 tūkst. gyventojų, 2025 m. beliko 7,8 tūkst. gyventojų. Antroje vietoje – Ignalinos rajono savivaldybė, kur gyventojų skaičius sumažėjo 23,4 proc. Iš 18,7 tūkst. gyventojų šioje savivaldybėje beliko 14,35 tūkst. Trečioje vietoje – Skuodo rajono savivaldybė, kur gyventojų skaičius sumažėjo 23,1 proc. Prieš dešimtmetį, 2015 m., šioje savivaldybėje gyveno 21,4 tūkst. gyventojų, dabar gyvena 16,5 tūkst. Ketvirtoje vietoje – Kelmės rajono savivaldybė, kur gyventojų skaičius sumažėjo 22,95 proc. Prieš 10 metų šioje savivaldybėje gyveno 33,2 tūkst. gyventojų, dabar gyvena 25,6 tūkst. Penktoje vietoje – Pasvalio rajono savivaldybė, kur gyventojų skaičius sumažėjo 22,2 proc. Prieš 10 metų, 2015 m., joje gyveno 29,6 tūkst. gyventojų, dabar gyvena 23 tūkst.
Šeštoje vietoje – mūsų kaimynė Lazdijų rajono savivaldybė. Čia gyventojų skaičius sumažėjo 22 proc. Prieš dešimtmetį Lazdijų rajono savivaldybėje gyveno 23,2 tūkst. gyventojų, dabar gyvena 18,1 tūkst. Septintoje vietoje – Biržų rajono savivaldybė. Čia gyventojų skaičius sumažėjo 21,9 proc.: 2015 m.
šioje savivaldybėje gyveno 30,1 tūkst. gyventojų, dabar gyvena 23,5 tūkst. Aštuntoje vietoje – Pakruojo rajono savivaldybė. Nuo 23,6 tūkst. gyventojų 2015 m. šioje savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo iki 18,5 tūkst. 2025 m., tai yra 21,7 proc. sumažėjimas. Devintoje vietoje – Šilalės rajono savivaldybė. Čia gyventojų skaičius sumažėjo 21,58 proc. Prieš dešimtmetį Šilalės rajone gyveno 27,9 tūkst. gyventojų, dabar gyvena 21,9 tūkst. Dešimtoje vietoje – Kupiškio rajonas, kur gyventojų skaičius sumažėjo labai panašiai, 21,57 proc. Prieš dešimtmetį šioje savivaldybėje gyveno 20,7 tūkst. gyventojų, dabar gyvena 16,2 tūkst. Iš statistikos matyti, kad visos į pirmąjį dešimtuką patekusios savivaldybės turi bendrų bruožų. Visos jos yra palyginti nedidelės, toli nuo Vilniaus ir Kauno, dažnu atveju netoli Lietuvos sienos.
Netoli nuo dešimtuko liko Zarasų rajono savivaldybė (gyventojų 2015-2025 m. sumažėjo 21,2 proc.), Šakių rajono savivaldybė (gyventojų sumažėjo 21 proc.), Joniškio rajono savivaldybė (gyventojų sumažėjo 20,9 proc.) ir kt. Likusiose Lietuvos savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo mažiau negu penktadaliu.
Druskininkų savivaldybėje gyventojų skaičius per dešimt metų susitraukė 9-iais proc. 2015 m. mūsų savivaldybė turėjo 23 tūkst. 391 gyventoją, o 2025 m. – jau tik 21 tūkst.280 žmonių, t.y. per dešimtmetį prarado 2 tūkst. 111 vietinių.
Pagal 2025 m. sausio 1 d. duomenis iš 21 tūkst. 280 Druskininkų savivaldybės gyventojų vyrų yra mažiau nei pusė – 9 tūkst. 844 (46 proc.), moterų – 11 tūkst. 436 (54 proc.). Didžiausią gyventojų dalį sudaro amžiaus grupė nuo 50 iki 59 metų – 3 tūkst.356, toliau seka gyventojai nuo 65 iki 74 metų – 2 tūkst. 889, trečioje vietoje amžiaus grupė nuo 30 iki 39 metų – 2 tūkst. 855. Gyventojų nuo 85 metų mūsų savivaldybėje yra 744.
Higienos instituto duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė 2023 m. Druskininkų savivaldybėje buvo 76,8 metai (Lietuvoje – 77,5 metai). Dažniausios mirties priežastys mūsų savivaldybėje – piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, psichikos ir elgesio sutrikimai, kraujotakos ligos ir kt.
„Druskonio“ inf.
|
|
|
