|
S.Indziulienė, plačiai atvėrusi langus pavasariui, pasinaudojo proga tokiu būdu druskininkiečius pasveikinti su artėjančiomis šventėmis
Druskininkietė Stasė Indziulienė, savo pastangomis ir lėšomis įsirengusi priedangą daugiabučio namo rūsyje, tapo sektinu pavyzdžiu visos Lietuvos gyventojams. Apie šią jos iniciatyvą neseniai papasakojo LRT Panorama ieškomų aktualių sprendimų rubrikoje. Savo sprendimą druskininkietė atrado ir įgyvendino jau prieš trejus metus, kai prasidėjo karas Ukrainoje.
Stasė Indziulienė įsirengtoje priedangoje sutalpino būtiniausius daiktus ir maisto produktus
Skaudžios artimųjų patirtys
S.Indziulienė, Politkalinių ir tremtinių bendrijos Druskininkų skyriaus pirmininkė, Ukrainoje kilusio karo pradžioje neabejojo, jog agresyvaus kaimyno grėsmė aktuali ir mums, besiribojantiems su Rusija ir Baltarusija. Tai įrodo druskininkietės šeimos ir giminės pokarinė patirtis Sibiro tremtyje, lageriuose, partizanaujant miškuose. 8-erių metų Stasė su tėvais, dviem broliais ir seserimi iš gimtojo Padovinio kaimo prie Marijampolės buvo ištremta į Sibirą. Šeimoje gražia Lietuvininkų pavarde vaikai buvo auklėjami patriotine dvasia tėvas Albinas buvo šaulių būrio vadas, motina Albina priklausė Pavasario draugijai. Motinos tėvų sodyboje buvo įrengtas Lietuvos partizanų bunkeris, kuriame dažnai apsistodavo Stasės dėdė Jonas Lapata. Tas pats mamos brolis, 1948 m. iškėlęs trispalvę ant Marijampolės cukraus fabriko aukšto kamino, bandė pasprukti, tačiau buvo stribų nušautas. Kai 2010 m. jo atmintis ir darbai buvo pagerbti Vyčio kryžiaus ordino karininko kryžiumi, į Prezidentūrą atsiimti aukšto apdovanojimo gausiai susirinko Lietuvininkų ir Lapatų giminė.
Nors beveik visi S.Indziulienės artimieji jau iškeliavę anapus, tačiau liudijimai apie juos išlikę puikiai išleistose knygose, kurioms
tekstus ir nuotraukas pati Stasė rinkusi ir leidyba pasirūpinusi. Pasak jos, tokiam užsiėmimui buvo palankus koronaviruso laikmetis.
Kiekvieno reikalas pasirūpinti savimi
Tokį kaimyną turint reikia ruoštis, Stasė neabejoja, kad besiginkluojantys rusai ties Ukraina gali nesustoti. Nors kol kas priedangų pakanka tik pusei šalies gyventojų, daugelis iš jų įpratę laukti, kol valstybė ar kiti jais pasirūpins. Vyriausybė šių metų kovo pabaigoje priedangų plėtrai skyrė 12 mln. eur, tačiau civilinės saugos pareigūnai tvirtina, kad savo saugumu pirmiausia turi pasirūpinti patys gyventojai. Ponia Stasė priminė, jog karo patys ukrainiečiai nesitikėjo, o kai jis prasidėjo, visiems prireikė tų pačių dalykų benzino, maisto produktų, grynųjų pinigų, todėl jų pritrūko. Tad, anot druskininkietės, ekstremaliam atvejui reikia ruoštis iš anksto pirmiausia sandėliukus pritaikant priedangoms ir ten sutalpinant būtiniausius reikmenis ir produktus. Įsirengti priedangą daugiabučio namo Antakalnio gatvėje rūsyje aktyviai moteriai kilo po buto įprasto remonto bei nuosavo sandėliuko iškuopimo nuo nereikalingų daiktų. Pradžioje rūsio sandėliuką atremontavo kaip papildomą kambariuką, po to jį pritaikė slėptuvei, kaip pati įsivaizdavo, nes tuomet patarėjų, kaip įsirengti priedangas, dar nebuvo. Dera pastebėti, jog išbetonuotas rūsio koridorius link priedangos primena jaukią namų galeriją su įvairaus dydžio paveikslais ant sienų.
Kaimynė jau užsisakė vietą pasislėpti
Ko gero, daugiausiai vietos priedangoje užima sofa-lova, kuri išskleista gali tapti dvigule. Pasak ponios Stasės, užtektų vietos ir turimai sudedamai lovelei, tad grėsmės atveju priedangoje galėtų apsistoti trys žmonės. Kaimynė, išvydusi priedangą, joje jau užsisakė vietą pasislėpti. Ant spintelės prožektorius, plytelė, o kad būtų linksmiau, radijas ir klasikinis televizorius Šilelis. Stalčiuose avinžirniai, žuvies ir mėsos konservai, būtiniausios maisto atsargos. Kampe nedidelis šaldiklis. Lentynose stalo reikmenys, indai, kruopos bei stiklainiai su džiovinta duona. Kadangi rūsyje nėra vandens, iš anksto pasirūpinta sklidinomis plastikinėmis talpomis. Jau senokai nusipirkusi biotualetą, kurį pasistatys, kai prireiks. Ventiliacijos vamzdį apšiltino taip, kad atsirastų daugiau vietos podėliui. Rūsio langą uždengė sunkiomis metalinėmis plokštėmis užsandarinti, idant sprogimų bangos ar šaudymai nepramuštų.
Pasak 82-ejų metų Stasės, šitaip įrengtoje priedangoje būtų galima išgyventi daugmaž mėnesį čia nebaisi ir juoda diena, ir rusų invazija. Už visą įrengimą mokėjo pati gyventoja, paramos neprašė. Rūsio remontas moteriai kainavo apie 9 tūkst. eur, dar 300 eur specialiai paruošti langai.
Teigiamų atsiliepimų postūmis
Paviešinus LRT Panoramos reportažą apie S.Indziulienės iniciatyvą kiekvienam pasirūpinti savo saugumu nuosavo rūsio sandėliuką pritaikant priedangai, druskininkietė sulaukė gausaus palaikymo ir vien tik teigiamų atsiliepimų. Iš kelių šimtų atsiliepimų srauto gerai žinomi vardai ir garsūs žmonės. Tai papildomas postūmis druskininkietės naujoms užmačioms, tarkim, draugiškiems patikrinimams Mano priedanga, kaip Politkalinių ir tremtinių bendrijos Druskininkų skyriaus nariai rūsio sandėliukus pritaikė slėptuvėms. Ponia Stasė pasiryžusi ir toliau talkinti daugiabučio senamiestyje gyventojams erdviame rūsyje už prieinamą kainą įrengiant priedangą. Jos iniciatyva šios patalpos prieš dvejus metus buvo išvalytos ir patvarkytos.
Druskonio inf.
|
