Balandžio 25-ąją švendubrėnai po daugelio metų atgaivino seną tradiciją - šv. Morkaus dieną maldos eisena kartu su Ratnyčios parapijos klebonu kun. Algirdu Šimkumi palaimino laukus stabtelėdami prie keleto kaimo kryžių.
Kaip žinia, tądien minint šventą evangelistą Morkų, pagal paprotį buvo meldžiamasi prašant Dievo palaiminti žemę ir jos šeimininkus būsimam gausiam derliui ir gerovei, išvengti stichinių nelaimių ir bado. Malda buvo prašoma tarpusavio santarvės ir meilės, valdžios rūpesčio žemdirbiais, beveik visko, kas žmogui svarbu ir artima. Nors pagal tradiciją Morkaus diena buvo žemės dirbimo ir sėjos pradžia, tačiau tai buvo šventė, kurios metu niekas laukuose nedirbo.
Meldžiame tave, išklausyk mus, - apie 30-ies švendubrėnų būrys atsiliepdavo į Ratnyčios parapijos klebono kun. A. Šimkaus iš Šventojo rašto skaitomus prašymus, skirtus Dievui, kai eisenos dalyviai stabtelėdavo prie dirbamų laukų, kaimo kryžių, sodybų, koplytėlės.
Pasak švendubrėnų, gerokai anksčiau panaši eisena per šv. Morkų dažniau sustodavo prie kaimo kryžių. Jų įvairiais laikotarpiais Švendubrėje pastatyta arti 40-ies. Vienas iš seniausių išlikusių datuojamas 19 amžiaus pabaiga.
Maldos eisenos priekyje tarp šv. litanijos giesmininkų, vietinių ir svečių, Tadas Suraučius, kurio tėvas Antanas ilgą laiką buvo šios tradicijos puoselėtojas ir užvedėjas. Tad sūnus tęsia tėvo paprotį. Tadas kartu su šviesios atminties rašytoju Juozu Šikšneliu bei neseniai įkurtos VšĮ Švendubrės amatai nariais buvo šios tradicijos atgaivintojai ir organizatoriai. Pastarosios viešosios įstaigos vieni iš pagrindinių tikslų yra būtent senųjų tradicijų ir papročių puoselėjimas.
Kaimo senbuviai prisimena, jog maldos eisenos link kryžių vykdavo ne tik šv.Morkaus dieną, bet ir sausrų bei kitokiais bėdmečiais prašant Dievo pagalbos. Šįmetinės balandžio 25-osios maldos eisena Švendubrėje prasidėjo 19 valandą vadinamoje žydų ulyčioje. Giedodamas šv. litaniją palyginti gausus vietinių gyventojų būrys perėjo beveik visą kaimą, ilgiau stabtelėdamas prie kryžių, dirbamų laukų Raigardo slėnyje bei koplytėlės kaimo pradžioje. Stabtelėjimų metu tiek kryžiai ir koplytėlė, tiek kaimo laukai ir sodybos buvo palaiminti šventraščio žodžiais bei pašlakstyti šventuoju vandeniu. Druskonio pašnekintas kun. A.Šimkus atsakė, jog per savo ganytojišką patirtį laukus laiminti jam teko pirmąsyk.
