Knygos Tiesos momentas pristatyme (iš kairės): J. Šikšnelis, I.Petrauskaitė, P. A. Zurlys
Renginį pagyvino ansamblio Vakarėjant dainos
Lapkričio 21-ąją žinomas rašytojas Juozas Šikšnelis Druskininkų viešojoje bibliotekoje suspėjo pristatyti savo naują romaną Tiesos momentas. Kaip žinia, lapkričio 24 d. rašytojas netikėtai mirė savo gimtojoje sodyboje Švendubrėje.
Pirmiausia J.Šikšnelis buvo maloniai nustebintas, kad į jo knygos pristatymą lapkričio 21-ąją susirinko gana daug žmonių. Renginio vedėjas, pono Juozo bičiulis Petras Algis Zurlys, ilgametis A.Mickevičiaus bibliotekos Vilniuje direktorius, išsamiai supažindino su versijų romano Tiesos momentas pagrindiniu veikėju, istorine asmenybe prelatu Konstantinu Olšausku (1867-1933), kuris buvo apkaltintas savo meilužės bei vaiko motinos nužudymu ir pats žuvo mįslingomis aplinkybėmis. Pateikta jo biografija įrodė, jog prelatas buvo be galo įdomi asmenybė principingas lietuvybės bei mūsų valstybingumo puoselėtojas, aktyvus tarpukario veikėjas, autoritetingas dvasiškis, priimtas netgi paties Popiežiaus audiencijoje.
Knygos autoriui J.Šikšneliui, bandžiusiam aiškintis K.Olšausko gyvenimo bei žūties aplinkybes bibliotekų archyvų dėka, kilo dar daugiau neįmintų mįslių. Nors prelatas buvo apkaltintas meilužės, su kuria neva turėjo bendrą vaiką, nužudymu, tačiau rimtų įrodymų, jog taip buvo iš tikrųjų, nėra. Tvirtų, nekeliančių abejonių faktų, rimtų įkalčių, patikimų liudininkų parodymų neturėjo nė vienas teismas.
Tai galėjo būti susidorojimas su aktyviu visuomenės veikėju dėl partinių rietenų bei paties prelato nepriklausomos laikysenos, tvirtos nuomonės ir tiesmuko charakterio. Neatsitiktinai versijų romano Tiesos momentas veiksmas perkeliamas ir į mūsų laikus, kai valdžiai neįtinkantis asmuo gali būti užsiundomas teisėsaugos. Išgalvota, tačiau gali atsitikt, - tęsė J.Šikšnelis. Kiek žmonių apšmeižta, kiek likimų nekaltai sunaikinta...niekas nesikeičia šiame pasaulyje.
Pasak pono Juozo, jam nuo vaikystės rūpėjo mįslės, kur dingo Vytauto karūna ir Lietuvos nepriklausomybės aktas, vėliau parūpo prelato K.Olšausko kaltės paslaptis. Kiaurėtuose archyvuose atsakymo nesuradęs tegalėjo įtart, jog prelato žūtis gali būti kaimyninės šalies žvalgybos užduotis. Kiek išgalvota, kiek tikra, sunku atsakyt,- komentavo knygos autorius J.Šikšnelis, priminęs, jog prelato asmeninio gyvenimo peripetijos taipogi kelia abejonių, nes tariama jo meilužė nebuvo švarios sąžinės moteris, kurios nužudymo aplinkybės ant Vytauto kalno Birštone taipogi nepanašios į tiesos momentus. Nors prelato kaltė neįrodyta, prieš jį tuomet buvo nusistačiusi visa spauda, klerikai jo taip pat negynė, o keli asmenys iš užjūrio, gynę apkaltintąjį, buvo neišgirsti. J.Šikšnelis savo romane Tiesos momentas remiasi tikrais prelato gyvenimo bei veiklos faktais, tačiau juos susieja su išgalvotomis situacijomis bei sukurtais personažais. Pasakotojas, dabarties žmogus, persikelia į prelato laikmetį ir nuosekliai bando atskleisti tiesos momentą. Versijų romanas grožinis kūrinys, todėl nepretenduoja tapti prelato išteisinimo dokumentu, tačiau kiekviena versija gali būti tiesa, nes kas gali paneigti...
Sambūrio Druskininkų atmintis pirmininkė Irena Petrauskaitė pasidalijo savo poros mėnesių patirtimis būnant su Tiesos momentu. Pradėjo nuo vyriško teksto bei knygos lakoniško apipavidalinimo, kurie teikia pilnaties pojūtį bei atmeta moterišką sentimentalų vertinimą. Nagrinėdama Tiesos momento pramanus, tiesos klausimą ir siužetą, pasitelkė romano moto pagal Umberto Eco, kad pramanai visada traukia dėl domėjimosi tiesa: Tačiau labai sunku nustatyti, kas yra tiesa. Dažnai lengviau nustatyti, kas yra netiesa. Ir per tai galima kai ką sužinoti ir apie tiesą (Umberto Eco). I.Petrauskaitė pabrėžė kūrėjo misiją Tylėt negaliu, jei žmogus neteisingai apkaltintas. Tiek I.Petrauskaitės, tiek kitų nuomone, versijų romanas Tiesos momentas, be grožinės literatūros kūrinio priedermės, yra reikšmingas savo humaniška paskirtimi ieškant tiesos.
