Šv. Onos atlaidai tai vienas iš gražiausių mano vaikystės prisiminimų. Gausybė žmonių, pasivaikščiojimas po miestelio aikštę, susitikimai su giminėmis ir ilgi blizgančiuose popierėliuose susukti saldainiai... Labai norėdavau jų, o ypač laikroduko. Ačiū Dzievuliui, dar teko juos švęsti ir garbaus amžiaus senolei.
Liepos 28 d. Leipalingio Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapija šventė titulinius Šv. Onos atlaidus. Dzievulis tądien ne tik krapino, bet ir prausė gaiviu lietumi į juos atvykstančius maldininkus. Tikėtina, kad tai buvo taip pat Dievo plano dalis, skirta žmogaus išbandymams. Parapijos klebonas Artūras Vaškevičius, pasveikinęs visus dalyvaujančius Šv. Mišiose, čia susirinkusias Onas, pavedė atlaidų iškilmei vadovauti svečiui, Alytaus įgulos kapelionato kapelionui (Lietuvos kariuomenės Ordinariato kapelionui) kpt. Sauliui Kristapavičiui. Dėl nepalankių oro sąlygų Švč. Sakramento garbinimas ir Eucharistinė procesija vyko bažnyčios viduje. Kapelionas aukojo Šv. Mišias ir skelbė homiliją. Paminėdamas Joakimą ir Oną, Jėzaus senelius, sveikindamas Mišiose dalyvaujančias Onas ir ypač močiutes, pasidžiaugė, jog, klausydamas išpažinčių, pastebėjo močiutę, raginusią anūkėlį eiti išpažinties. Koks sektinas pavyzdys... Remdamasis dienos Evangelija, savo asmeniniais potyriais, primindamas kiekvienam iš mūsų sudarytą Dievo planą, rekomendavo pas Dievą ateiti, švęsti sekmadienį ir laikytis to plano. Tik kitiems ši rekomendacija atrodanti, kad jie dar per jauni, dar ne seni, nieko blogo nepadarę... Juk Viešpats į kiekvieną iš mūsų yra investavęs ir suplanavęs amžinąjį gyvenimą ir reikėtų apsispręsti, kaip mes ruošiamės amžinybei ir susitikimui su Dievu. Gyvendami visuomenėje matome, kad ir bažnyčias krečia skandalai, ir ji nėra šventųjų bendruomenė, bet ji yra ta vieta, kur žmonės ieško žmogiškiausio Dievo. Joje tikintieji buriasi duonos laužymui. Šv. Mišiose Dievas veikiantis čia ir dabar, per kiekvieną iš mūsų. Jis žinantis, kad nesame atsparūs nuodėmei. Tam yra išpažintis. Kunigui ypatingai yra džiugu, kad galintis žmogui pasakyti: ...Tau Dievas atleido... Jis mus mylintis besąlygiškai. Vykdydami Dievo sudarytą planą, Jo amžinojo gyvenimo pažadą, turime žiūrėti, kad viskas būtų tvarkoj. Dievas darantis stebuklus per žmones, per kiekvieną iš mūsų ir sakantis: Atsineškite ir dalinkite... Baigdamas, homiletas kvietė tikinčiuosius: Tapkite patys savo kasdienybės stebuklais, paprastais, nuoširdžiais žmonėmis, ne šventais, bet siekiančiais šventumo.
Atlaidų iškilmėje giedojo parapijos choras, (vargonininkas Laimis Juškaitis).
Pasibaigus Eucharistijai, parapijos klebonas A.Vaškevičius išdalino visą puokštę žodinių padėkų: svečiui kapelionui S. Kristapavičiui, chorui, zakristijonams, Leipalingio seniūnijos, progimnazijos, Leipalingio laisvalaikio salės, prekybos centro Aibės kolektyvams, Caritui, parapijos bendruomenei, gėlių dovanotojoms ir bažnyčios puošėjoms, Marijos radijui, visiems maldininkams.
O kaipgi Šv. Onos atlaidai be Onų pagerbimo! Tik tų Onų, atmetus keletą dešimčių metelių Leipalingio miestelyje gyveno vos ne kas antroj troboj, netoli 70-ies. O dabar palikę apie 30. Pasidalijusi prisiminimais, Leipalingio laisvalaikio salės darbuotoja Aleksandra Petravičienė pradėjo literatūrinę kompoziciją. Kartu su seniūnu Antanu Krancevičiumi pakvietė varduvininkes išsirikiuoti šventovės priekyje ir pasveikino nuoširdžiausiais žodžiais, linkėjimais, palydėdami vyriausios Onos poetės, mokytojos Alesiūtės-Bleizgienės eilėmis: Jau liepa praėjo,/Žiedeliais gelsvais nužydėjo./Nunoko kalneliuos rugiai/ Ir va, jau Onos atlaidai. Seniūnas asmeniškai kiekvienai moteriai įteikė po baltą rožę (žr. nuotraukoje). Vyriausiai sukaktuvininkei Onai Žilionienei dar ir dovanų krepšelį. Chorui sugiedojus Ilgiausių metų, visi buvo pakviesti į šventoriuje paruoštą agapę. Ant staliukų taip pat buvo išskirtinė bitučių dovana liepų medus, parapijiečių keptas pyragas, varškės sūris, naminė gira... Toliau tęsėsi paprasta gyvenimiška bendrystė, dvasiškai įprasminta Eucharistijos auka, pagardinta gyvąja duona ir pasaldinta medumi.
