Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vidurio ir Vakarų Lietuvos bei Sostinės regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 459 eurus ir per ketvirtį padidėjo 16 eurų. Vidutinis atlyginimas iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) sostinės regione buvo 2808 eurai 1,3 proc. daugiau nei pernai ketvirtąjį ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 2349 eurus 0,9 proc. daugiau, tuo metu į rankas jis buvo atitinkamai 1698,8 euro (1,1 proc. daugiau) ir 1453,3 euro (1,5 proc. daugiau), trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinė alga iki mokesčių per ketvirtį labiausiai 4,7 proc. išaugo Tauragės, mažiausiai Panevėžio (0,4 proc.) ir Kauno (0,1
proc.) apskrityse.
Daugiausiai 2808 eurus uždirbo Vilniaus, mažiausiai 2082,4 euro Marijampolės apskrities darbuotojai. Vidutinis atlyginimas per ketvirtį išaugo 47 savivaldybėse: nuo 0,1 proc. (Skuodo) iki 5,8 proc. (Kazlų Rūdos), sumažėjo 13 savivaldybių: nuo 3,7 proc. (Neringos) iki 0,1 proc. (Švenčionių). Didžiausią algą 2891,4 euro (iki mokesčių) gavo Vilniaus miesto, mažiausią 1871,7 euro Zarasų rajono darbuotojai.
Per metus pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, vidutinis darbo užmokestis augo visose savivaldybėse: nuo 5,1 proc. (Neringos) iki 14,4 proc. (Elektrėnų).
Druskininkų savivaldybė pagal bruto darbo užmokestį užima 35 vietą tarp visų Lietuvos savivaldybių. 2026 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ant popieriaus čia siekė 2080,50 eur, į rankas 1 317,20 eur.
Atlyginimų pokyčiams įtakos turėjo padidinta minimali alga, biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, didesnės darbų apimtys, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Druskonio inf.
Ištrauka iš oficialiosios statistikos portalo duomenų lentelės
|
