Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Iš sostinės į Druskininkus persikėlusios Linos istorija: 
  nuo nepelningo verslo, patirto perdegimo iki žaislų verslo
  strategės


Lina ir Žydrius Janulevičiai su sūnumi Vytautu narcizų lauke


Šventinės Janulevičių nuotaikos


Janulevičių šeima ruošia kalėdines dovanėles


Nerijus ŽERONAS

   Prieš dešimt metų verslininkė Lina Janulevičienė Vilniuje dirbo vienoje iš draudimo įmonių, kur vertindavo draudimo rizikas. Karjera sėkmingai klojosi, darbe susipažino ir su dabartiniu sutuoktiniu, IT specialistu Žydriumi, tačiau moteris jautė, jog gyvenime jai kažko trūksta. Kardinaliai keisti gyvenimą Liną įkvėpė apsilankymas Druskininkų narcizų lauke. „Ilgainiui pradėjau įkalbinėti savo vyrą Žydrių grįžti į jo gimtinę, čia kurti šeimos namus bei naują mūsų gyvenimą. Prireikė nemažai laiko apsispręsti, tačiau įtikinau vyrą palikti didmiestį bei persikelti į mažesnį miestą“, – sako L. Janulevičienė.

Pradžia nebuvo lengva

  
Tiesa, įsikurti lengva nebuvo – tai pavyko padaryti tik po metų. Tiek užtruko darbo paieškos matematikės ir ekonomistės profesijas turinčiai moteriai. Linai nusišypsojo fortūna – gavo ekonomistės darbą viename iš didžiųjų Druskininkų viešbučių ir su vyru nusprendė galutinai įsikurti šiame kurorte.
   Iš prigimties darboholikė Lina, išėjusi į motinystės atostogas, atsidūrė kryžkelėje. „Prisimenu, pagimdžiusi sūnų Vytautą, antrą dieną ligoninėje aš rengiau ataskaitą. Tuo metu ilgalaikis išsiskyrimas su darbu man atrodė – misija neįmanoma ir buvo sunku atsiduoti tik motinystei“, – prisipažįsta L. Janulevičienė.
Paradoksalu, kuomet Linos sūnui buvo vos 6 mėnesiai, sutuoktiniams grįžtant namo iš žaislų parduotuvės, gimė idėja įkurti savo verslą. „Ir taip žodis po žodžio priėmėme sprendimą kurti žaislų parduotuvę. Viską pradėjome be jokio kapitalo – vos nuo 300 Eur pirmosioms prekėms. Per kelis mėnesius patys susikūrėme pirmąją savo el. parduotuvę „Lapute.lt“ ir taip prasidėjo mūsų kelionė“, – sako gerai žinomo edukacinių žaislų prekės ženklo įkūrėja.

Žaislas neturi linksminti

   Janulevičių šeimos verslo tikslas – tapti tėvų draugais, vaikų auginimo partneriais, kurie pataria, palaiko ir įkvepia tėvystės kelyje. Visą laiką verslininkai bendradarbiauja su vaiko raidos specialistais (ergoterapeutais, logopedais, psichologais), kurie padeda atsirinkti žaislus, skirtus nuo kūdikystės iki paauglystės. „Šiandien tėvai žaislus renkasi ne tik dėl smagumo. Dažnai tai būna lavinantys žaislai, pavyzdžiui, padedantys vaikui susipažinti su pasauliu, lavinti pastabumą, gerinti atmintį, kalbą, stiprinti tarpusavio ryšį. Tad tėvai vis atsakingiau renkasi žaislus“, – pasakoja žaislų prekės ženklo įkūrėja.
   Pasak verslininkės, visuomenę paveikė didžiųjų gamintojų parduotuvių reklamos, kurios suformavo nuomonę, jog lavinamieji žaislai yra tie, kurie atlieka tam tikrą veiksmą: groja, vaikšto, šviečia. „Dažnai iš pirkėjo sulaukiu klausimo: „O ką šis žaislas daro?“ Man dėl to pasidaro šiek tiek liūdna. Jei žaislas atlieka daugiau nei pats vaikas, jis bus įdomus tik trumpą laiką. Žaislas – tai žaidimo kaip proceso, kūrybos, mokymosi priemonė.“, – sako L. Janulevičienė.
   Žaislų prekės ženklo įkūrėjos tikinimu, į žaidimą reikia pažiūrėti kūrybiškai. Pavyzdžiui, jos sūnus Vytautas, būdamas dvejų metukų, dievino žaisti su paprasčiausiomis servetėlėmis. „Jam tai buvo ne tik servetėlės – jos virsdavo automobiliais, namais, pilimis. Būtent tokie „žaislai“ – nesuvaržyti funkcijų – leidžia vaikui žaisti savarankiškai, kurti ir lavinti vaizduotę. Todėl visada rekomenduoju rinktis žaislus, kurie suteikia galimybę veikti įvairiais būdais. Kuo daugiau veiklų su žaislu galite sugalvoti, tuo jis vertingesnis ir ilgiau bus naudojamas“, – pasakojo verslininkė.
Praėjusiais metais Lina su vyru pasiūlė dar neregėtą pasiūlymą – žaislų nuomos galimybę. „Šiemet pirmieji Lietuvoje pasiūlėme galimybę grąžinti įsigytus ir panaudotus žaislus. Jei žaislų nuoma visiems suprantama, tai žaislų grąžinimo galimybė stebina mūsų pirkėjus. Būna, kelis kartus perklausia, ar tikrai gali tiesiog atnešti vaikams nusibodusius žaislus ir įsigyti naujų“, – apie vis naujas prekybos formas, pasakoja žaislų verslo strategė.

Brangus žaislas gali džiuginti tik kelias minutes

   Artėjant didžiausioms metų šventėms, Lina sulaužo dar vieną mitą apie žaislus – sako, kartais į juos nereikia investuoti daug pinigų. Mat brangiai kainavęs žaislas gali vaiką džiuginti tik kelias minutes ir bus pamirštas. „Žaislas gali kainuoti ir 20 eurų, bet su juo bus žaidžiama kelerius metus, nes keisis žaidimo variacijos, tuo tarpu žaislas, kuris kainuoja 100 eurų, miauksi, šoka ar šviečia vaivorykštės spalvomis, dažnai būna greitai pamirštamas, nes apsiriboja tik keliomis funkcijomis“, – sako žaislų prekės ženklo įkūrėja.
   Verslininkė pastebi, kad lietuviai renkasi tvarius, ilgaamžius žaislus, pagamintus iš medžio arba ekologiško plastiko. Pavyzdžiui, tiek vaikus, tiek tėvus sužavi medinės traukinių trasos, kurių rinkinius vaikai mėgsta pildyti ir statyti vis sudėtingesnius miestus. Taip pat tėvai vis dažniau atkreipia dėmesį, kaip žaislai formuos vaiko pasaulėvoką, požiūri į save. Pavyzdžiui, rinkdamiesi lėles atkreipia dėmesį į jos proporcijas. Mūsų parduotuvėje dažnai renkasi Miniland lėles, kurios yra ne tik taisyklingų proporcijų, bet ir skirtingų lyčių bei rasių. Vyresniems vaikams didelį susidomėjimą kelia įvairūs mokslo rinkiniai – pavyzdžiui, bandymų laboratorijos, elektros grandinių konstruktoriai, ar net kvepalų kūrimo rinkiniai. „Nerekomenduoju vaikytis žaislų madų, siūlau atsižvelgti į vaiko poreikius, pažiūrėti, kas jį džiugintų, skatintų smalsumą, ugdytų žingeidumą, kūrybiškumą ir išliktų aktualus ilgesnį laiką“, – pataria L. Janulevičienė.

Buvo patyrusi perdegimą

   Pirmaisiais verslo metais Lina neskaičiavo darbo valandų, tad teko susidurti su darboholizmo neigiama puse. Moteris patyrė perdegimą. „Atsikeldavau nuolat pavargusi ir ne tik, kad neturėjau jėgų atsikelti, bet, atrodo, visas kūnas tirpdavo, lydėjo irzlumas, nuolatinis nerimas be priežasties, dideli galvos ir pilvo skausmai, dėl kurių pabusdavau naktį ir eidavau gerti vaistų nuo skausmo.  Ilgą laiką galvojau, kad tai tik vitaminų trūkumas ar paprastas nuovargis, ir tik neseniai sužinojau, kad tai jau pakankamai sunkaus perdegimo simptomai“, – atvirai prisipažįsta verslininkė.
Tad sutrikus sveikatai, Linai teko perdėlioti savo gyvenimą, išmokti atskirti darbą nuo šeimos, moteris pradėjo bėgioti, daugiau laiko leisti su vyru bei vaikais. Sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis ji prisimena savo mokyklos direktoriaus ištartą frazę. „Per mokyklos baigimo šventę direktorius pasakė: „Niekada nesirink lengviausio kelio“. Tad šie žodžiai tapo tarsi kompasu, primenančiu, kad iššūkiai nėra kliūtys – tai galimybė augti“, – sako Lina.
   Šiandien turinti sėkmingą šeimos verslą, Lina nesigaili dėl savo sprendimo kardinaliai pakeisti gyvenimą – iš didmiesčio persikelti į Druskininkus. Ir vardija ne vieną pliusą gyvenant gražiame kurorte. „Pirmaisiais metais atrodė neįtikėtina, jog prieš aštuntą ryto galima į darbą atvažiuoti ir išvengti varginančių kamščių. Druskininkai yra nuostabūs – jie kompaktiški, bet ir gyvi. Vasarą nespėjame dalyvauti visuose renginiuose, pro savo buto langus matome pušyną, iki centro nueiname per dešimt minučių. Čia vyrauja ir labai stiprus bendruomeniškumo jausmas“, – pokalbį baigia verslininkė. L. Janulevičienė.

 


Paieška