Išstojo apie trūkstamus milijonus kultūros rūmams
užbaigti: gal močiutės prisidės
Vietos politikai vasario mėn. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje patvirtino Druskininkų savivaldybės 2026-2028 metų strateginį veiklos planą. Opozicijos nariams kliuvo konkretumo stoka, iš kokių finansavimo šaltinių savivaldybė žada užbaigti naujojo kultūros centro statybą. Druskininkų savivaldybės 2026-2028 metų strateginis veiklos planas - 3 metų trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuris sudarytas atsižvelgiant į planuojamus savivaldybės 2026 m. finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Jame opozicijos nariai pasigedo detalesnės informacijos, iš kokių šaltinių vietos valdžia ruošiasi šįmet užbaigti savo naująjį analogų neturintį objektą kultūros ir kongresų rūmus.
Dėl tų kitų šaltinių ir kyla klausimas. Gal pavyktų kažkaip sukonkretinti tuos kitus šaltinius? Tuos 7 milijonus eurų, nes poreikis akivaizdus, čia, aišku, kalba eina apie kultūros centrą ir viešąsias erdves, jų tvarkymą. Norėtųsi tiesiog konkretumo, - vasario 13 d. vykusiame tarybos posėdyje į sprendimo projektą pristatinėjusią savivaldybės administracijos atstovę kreipėsi tarybos narys, opozicijos atstovas Antanas Balkė.
Pranešėjai nespėjus net išsižioti, su savo komentarais iškart išstojo R.Malinauskas. Gal aš atsakysiu už vedėją, nes ją jaudulys ima jau nuo vakar, - tokia įžanga pradėjo R.Malinauskas. - Tai yra visos kitos lėšos, kurios nėra išvardintos toje preambulėje, arba prieš tai, o įskaitant, jeigu turit močiutę, mano amžiną atilsį, gal prisidės, jūsų gal prisidės, gal kažkas paskolys, gal kažką padarys, tai užtai ir parašyta visos kitos lėšos.
Prie statomo kultūros centro finansinės temos R.Malinauskas tarybos posėdyje grįžo ir vėliau. Daug metų kalbam, diskutuojam, ir pagrindinį klausimą, kurį aš gaunu susitikęs su mūsų bendruomene, tai labai dažnai būna mere, kada mes pamatysim tą kiną Druskininkuose, - dėstė R.Malinauskas. - Tai tiesiog įsivaizduokit, labai atsakingai galiu pasakyti, čia, aišku, jūs kažkada tai turėjot kitą nuomonę, kad Druskininkams reikia mažesnio kultūros ir kongresų rūmų, tai aš manau, kad jei mes į kultūrinį turizmą orientuoti, mažiausia salė, kuri turi būti, tai yra 1200 vietų, ir tą sakau ne aš, mechanikas, bet tą sako kultūros atstovai, menininkai, kurie daro tarptautinius renginius ir taip toliau, tai Druskininkams reikia būtent tokio kultūros centro kaip minimum. R.Malinauskas išstojo ir statybų finansavimo klausimu, guosdamasis, kad teks vis dėlto kapanotis patiems: Deja, pagal procentus, kiek bus šitas projektas finansuotas iš valstybės ir iš savivaldybės, tai aš net neabejoju, kad Lietuvoje antro tokio projekto, objekto nėra, kur savivaldybė būtų prisidėjusi tokia didele dalim. Bet matydami, kad to objekto tikrai reikia ir tiek metų mes dirbame, kad jis būtų, ir gaudami atsakymus visais lygiais, šioje vietoje labai gerbdamas premjerę ir labai vertindamas dabartinės vyriausybės darbą ir visur kur tik galiu dėkodamas, nes tokio dėmesio nesu girdėjęs nei iš vienos vyriausybės per 25 metus, deja, pasakė pinigų nėra. Tai turime apsispręsti, ar imame ir užbaigiame, ar toliau užkonservavę laikome, ir šiandien dienai, kadangi objektas stovėjo 3 metus dėl visų teisminių ir visokių kitokių peripetijų, jau turime tam tikras išlaidas - perdažyti elektros variklius, vamzdynus, siurblius ir kitus dalykus ir taip toliau, nes trys metai objektas neveikiantis, nors ir minimaliai šildomas.
Opozijos nariai kritiškai vertina kalbas apie išskirtinį savivaldybės aukojimąsi, stebisi, kodėl nutylimi skaičiai, jog Lietuvos valdžia iš valstybės biudžeto šiai Druskininkų valdžios ambicijai jau skyrė daugiau nei planavo daugiau kaip 15 mln. eurų, todėl nėra ko
kaulyti jos toliau dėl savo analogų neturinčio objekto. Apie tai Druskonio interviu su savivaldybės tarybos nariu, opozicijos atstovu Antanu Balke. - Savo prakalboje tarybos posėdžio metu R.Malinauskas prisipažino, kad Druskininkų valdžios ambicija - naujųjų kultūros ir kongresų rūmų statyba susiduria su finansavimo iššūkiais, jog užbaigti vasiukiniu projektu liaudyje vadinamą objektą vis dėlto reikės savivaldybės lėšomis. Padejavo, kad trečius metus užstrigęs, dar net neatidarytas statinys reikalauja jau ir kosmetinio remonto, o kiek per šiuos metus kainavo nebaigto objekto šildymas, net ir neįvardino. Kaip Jūs pakomentuotumėte tokią situaciją?
- Situacija panaši į gamtoje kartais matomo apžioto kąsnio (grobio) prarijimo sunkumus. Matyt, reikėtų druskininkiečiams priminti, kad statybos buvo pradėtos 2019 m. pavasarį (neįskaitant Nemuno koncertų salės griovimo darbų 2009 m. ir vėliau), 10 metų teritorija buvo panaši į tinkamą tik filmuoti karinio turinio filmams Druskininkų miesto istorinėje dalyje - saugojamo paveldo objekto teritorijoje. Tais 2009 m. kurortas jau buvo pasiskelbęs klestinčiu ir turėjo visas prielaidas turėti Kultūros centrą, bet buvo nuspręsta, kad kultūros reikalai palauks ir šiandien turime jau prabangaus kultūros limuzino įsigijimo versiją bei problemas. Na, meras, panašu, niekada nesuprato, kodėl jo tarnybinis automobilis galėtų būti neprabangus: greičiausiai tai vertybinio suvokimo pasekmės. Beje, niekas net nebando paklausti: kodėl iš druskininkiečių jau daugiau nei 15 metų buvo atimta galimybė ir teisė turėti aukštesnės kultūros kokybės renginius? - Mažiausia salė, kuri turi būti, tai yra 1200 vietų, ir tą sakau ne aš, mechanikas, bet tą sako kultūros atstovai, menininkai, kurie daro tarptautinius renginius ir taip toliau, tai Druskininkams reikia būtent tokio kultūros centro kaip minimum, - prašneko šįkart R.Malinauskas savivaldybės tarybos posėdyje. Kaip reikėtų suprasti šią jo žinutę kritikams, besipiktinantiems, kokio velnio Druskininkų valdžiai reikėjo klimpti į brangaus, didmiesčio srautams pritaikyto, analogų neturinčio kultūros centro statybas? Tai dabar jau ne jis idėjos autorius, o tik
mechanikas? Gal Jums teko ką nors girdėti, kas čia per mistiniai kultūros atstovai, įtikinę
mechaniką statyti šitokios sąmatos - 45 mln. eurų mokesčių mokėtojams kainuosiančius kultūros rūmus?
- Jeigu mechanikas suvoktų savo kompetencijos ribas, manau, situacija su kultūros centro reikalais būtų geresnė. Ne 1200 vietų salės turėjimas apsprendžia kultūros reikalų ir turinio kokybę ar turizmo sėkmes, o priimamų sprendimų adekvatumas ir racionalumas. Jeigu žvyrkeliu važiuoji valdišku limuzinu, gali nematyti ir nejausti diskomforto, bet kelio kokybė dėlto nesikeičia. Ne kultūros atstovai darė įtaką sprendimams, manau, o noras išsiskirti ir puikybės siekis, neturintis nieko bendro su racionaliu mąstymu.
Ne kartą esu kalbėjęs apie autoritarinio valdymo pasekmes, kurios bus matomos, pasibaigus autoritarinio valdymo ciklui. Pasipuikavimą akivaizdžiai rodo valdžios peršami subjektyvūs vertinimai: išskirtinis, neturintis analogų ir pan. Pasipuikavimai, savigyra orientuoti į primityvesnį dalykų suvokimą. Ar kalbama gyventojams apie viešuosius finansus, jų panaudojimą (koks objektas, pirkinys kiek kainavo, kainuos), finansines galimybes? Ar šių metų priimtame savivaldybės biudžete nurodyta, kiek ir iš kokių šaltinių bus panaudota konkrečiai kultūros rūmų užbaigimui? - Jūs - vienas iš nedaugelio druskininkiečių, bene geriausiai žinantis šio kultūros objekto statybos istoriją ir jos užkulisius. Kas joje Jus labiausiai stebina, neramina?
- Labiausiai stebina, kokį ilgą laiką druskininkiečiai buvo maitinami pažadais. 2008 m. perėmus Nemuno sanatorijos pastatus, buvo sakoma: parduosim pastatus, koncertų salės vietoje pasistatysim kultūros centrą. Buvo pradėti griovimo darbai, ir tas vaizdas liko ilgam, keitėsi projektai, didėjo sąmatos, buvo prirašyta daug piaro, kaip bus šaunu ir gerai, o realiai reikalai nejudėjo. Situacija priminė nuogo šokimą į dilgėles. 2018 m. be išsamaus projekto svarstymo taryboje priimamas sprendimas: kultūros centro reikalui 18 mln. eurų įsipareigoja savivaldybė skirti pati,10 mln. eurų prašo skirti valstybės paramos ir su 27,8 mln. sąmata 2019 m. pavasarį iškilmingai, teatralizuotai užkasama kapsulė: visi laimingi - pagaliau. Vyriausybė skyrė per 15 mln. eurų, bet statybos vis tiek strigo. Dabar jau aišku, kad už ambicijas teks susimokėti patiems, neproporcingai skolinantis, nors meras, savivaldybės tarybos posėdyje priimant biudžetą, ir bandė ironizuoti, kad trūkstamus milijonus suneš bobutės. Ar objektas bus pagaliau šįmet užbaigtas ir renginiai jame džiugins, ar jo išlaikymas nesukels problemų, ar pasamdytas operatorius pateisins lūkesčius - atsakymų ir vertinimų dar teks palaukti.
Optimalaus dydžio ir be pretenzijų - neužteko?
Kaip jau skelbta anksčiau, Druskininkų valdžia buvusios Nemuno sanatorijos koncertų salės vietoje užsimojo statyti 8 tūkst. kv. m ploto naująjį kultūros ir konferencijų centrą: 1 tūkst. 200 vietų koncertų salę, iki 513 vietų mažąją salę, 151 vietų kino salę, repeticijų sales.
Opozicijos nariai daugelį metų ragino valdžią statyti optimalaus dydžio kultūros centrą, kokius jau seniai pasistatė daugelis Lietuvos savivaldybių, ir nesvaigti gigantomaniškais projektais. Tačiau Druskininkų valdžia užsispyrė statyti dar vieną analogų neturintį objektą. Beje, dar 2017 m. pabaigoje buvo dėstoma, kad šis projektas kainuos 15 mln. eurų. 2018 m. vasarą jau pasirodė informacija, kad kultūros centro kaina išaugo dvigubai beveik iki 30 mln.eurų. Dabar šio Druskininkų valdžios statinio sąmata jau pasiekė 45 mln. eurų.
Racionalios apimties kultūros centrą Druskininkai galėjo turėti jau seniai. Atidavę buvusį kino teatrą Aidas prekybininkams, padarėme didelę klaidą, netgi žalą, tad dabar mokėsime už tai labai brangiai, - dar 2018 m. žiniasklaidoje komentavo opozicijai priklausantys savivaldybės tarybos nariai, prisiminę R.Malinausko bičiulio L.Peciukevičiaus 2003 metais per aukcioną už 300 tūkst. litų (87 tūkst. eurų) įsigytą ir eiliniu prekybcentriu paverstą buvusį kultūros centrą (kino teatrą Aidas), kurį, pasak opozicijos narių, valdžia galėjo sėkmingai rekonstruoti už europines lėšas, kaip padarė Varėna ir kiti Lietuvos miestai.
Kaip žinia, ir Kultūros ministerija dar 2018 m. paragino Druskininkų valdžią persipiešti savo megaprojekto svajones, atsisakyti didžiosios salės ir statyti optimalios apimties objektą. Tačiau Druskininkų valdžia tuomet atsakė, kad niekur nesitrauks ir darys taip, kaip jai atrodo geriau.
S.Skvernelio vadovaujama vyriausybė, šiam objektui dosniai skyrusi daugiau kaip 14 mln. eurų, Seimui 2020 m. rudenį pati pasiūlė užrišti pinigų maišą ir daugiau valstybės lėšų jam nebeduoti. 2021 m. I.Šimonytės vadovaujama vyriausybė dar papildomai skyrė 730 tūkst.eurų kultūros centro vitrinoms įrengti.
Prieš 18 metų vertė nesiekė ir 5 mln. eur
Druskonis skaitytojams primena, kokia geometrine progresija augo šio Druskininkų valdžios stumiamo objekto statybos kaina. Atskiras dėmesys turėtų būti atkreiptas į skaičius kiek per beveik du dešimtmečius pakilo šio projekto sąmata (jau tiek metų Druskininkų valdžia vis kalba apie kultūros centro statybas). Dar 2008 m. pabaigoje buvo viešai pranešta apie projektuotojų pateiktą viziją, kaip atrodys naujasis Druskininkų kultūros centras. Tuomet buvo austi planai už 16 mln. litų (5 mln. eur) rekonstruoti buvusią Nemuno sanatorijos koncertų salę, turėjusią tapti didžiuliu renginių kompleksu ir įspūdingu statiniu. Tiek prieš 18 metų, tiek dabar planuota apie panašaus dydžio objektą: 1 tūkst. vietų kultūros salė, 2 kino teatrai ir t.t. Skiriasi tik valdžios projekto kaina: 2008 metais šie skaičiai nesiekė 5 mln. eur, 2017 m. buvo įvardinti 15 mln. eur, 2018 m. sąmata pakilo iki 30 mln. 2020 m. gruodį valdžios ambicijos padidėjo iki 34 mln. eur, o dabar megaprojekto kaina jau pasiekė 45 mln. eurų.
Opoziciją atstovaujantys savivaldybės tarybos nariai anksčiau buvo išsakę nuomonę, jog kosminė šio objekto sąmata kiekvienam racionaliai mąstančiam žmogui turėtų kelti jau ne nuostabą, bet šiurpą: Situacija, panašu, iliustruoja negebėjimą priimti racionalių sprendimų, kurie vėliau programuoja panašias į lošėjo, kuris tiki atsitiktine sėkme, pasekmes. Kitaip tariant, už kvailas ambicijas visad mokėti tenka piliečiams. Kuo didesnė objekto sąmata, tuo mažesnės realios galimybės apskritai turėti galutinį rezultatą, nes papildomi milijonai netaps pasiekiami tik panorėjus. Jeigu Vilnius statytųsi kažką panašaus (pagal Vilniaus ir Druskininkų biudžetų proporcijas), tai būtų objektas, kurio sąmata siektų milijardą. Įdomu, kaip reaguotų sostinės piliečiai, jeigu dėl tokio objekto statybos sprendimą priimtų asmeniškai Vilniaus meras?.
