Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdiktas: teniso kortus
teks griauti Druskininkų savivaldybės lėšomis
Druskininkuose dar viena Vijūnėlės dvaro skandalą primenanti istorija. Kurorto laukia Mizarų gatvėje, šalia aerodromo, išdygusių teniso kortų griūtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gegužės 13 d. priėmė sprendimą, jog šis objektas turi būti griaunamas Druskininkų savivaldybės, t.y. mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigais.
Prokurorai vis tik pasiekė pergalę
Kaip jau rašyta, Vilniaus apygardos teismas pernai spalio 14 d. panaikino Druskininkų savivaldybės priimtus sprendimus, kuriais privačiam juridiniam asmeniui buvo leista šalia Druskininkų aerodromo esančiame valstybinės žemės sklype statyti teniso aikštyną. Pasak teismo, statiniai turi būti nugriauti.
Kaip žinia, dar 2019 metais Druskininkų savivaldybė paprašė Nacionalinės žemės tarnybos Mizarų gatvėje, Druskininkuose, esantį 1,2 hektaro žemės sklypą
perduoti savivaldybei valdyti patikėjimo teise, kad būtų galima pastatyti aerodromo administracinį pastatą ir kitoms paslaugoms skirtus statinius.
Patikėjimo teise aerodromo administracinio pastato ir paslaugų paskirties statinių statybai suteiktą žemės sklypą Druskininkų savivaldybė išnuomojo teniso kortų statybai.
Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti Druskininkų savivaldybės 2020 metų sprendimus dėl šio valstybinės žemės sklypo.
Taip pat buvo prašoma panaikinti 2021 metų teniso kortų statytojams Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą, grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai bei pašalinti sklype pastatytus statinius.
Prokuratūra ieškinyje nurodė, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas ne toms reikmėms, kurioms jį buvo suteikusi Nacionalinė žemės tarnyba.
Viešąjį interesą teisme stojusios ginti Generalinės prokuratūros įsitikinimu, šis žemės sklypas gali būti naudojamas išimtinai tik konkrečiam tikslui Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatui statyti, t. y. veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu.
Kreipėsi privatus asmuo
Prieš teisminę kovą iškart prasidėjo aktyvūs Druskininkų valdžios veiksmai viešojoje erdvėje, kaip ir Vijūnėlės dvaro atveju, aiškinant, kokia ji teisi, o prokurorai kenkiantys Druskininkams. Į viešumą vėl buvo transliuojamos panašios propagandinės klišės apie neregėtą prokurorų žingsnį.
R.Malinauskas, viešojoje erdvėje liedamas pyktį prokurorų pusėn, aišku, nepamiršo ir savo didžiojo skaudulio per didžiausius skandalus nugriauto Vijūnėlės dvaro. Prokuratūra nusprendžia, kur Druskininkuose yra kurortinė zona, kur kurortinė juosta ir kas kur turi stovėti. Lygiai toks pat absurdas ir afera buvo padaryta su pastatu, stovėjusiu prie Vijūnėlės tvenkinio, kur nėra nei kurortinių zonų, nei juostų, nei draustinių, - aškino R.Malinauskas,
grieždamas dėl nuo žemės paviršiaus nušluoto Vijūnėlės dvaro.
Nors viešojoje erdvėje buvo bandomas sudaryti vaizdas, kad teniso kortų kaimynystėje gyvenantys druskininkiečiai ploja rankomis atsistoję, įsitaisius tokį kaimyną, neva šviesos niekas neužstos ir kultūringi žmonės rinksis (kaip rašė R.Malinauską
mylintis leidinys, taip esą kalbėjo dėl naujo aikštyno braškes ir bulves arčiau namų persikėlusi moteris), tačiau valdžios gerbėjų chorui pritarė toli gražu ne visi, nesusižavėję taukšinčių kamuoliukų kaimynyste. Prasidėjus teisminiams ginčams, Generalinė prokuratūra Druskoniui patvirtino, kad į ją kreipėsi privatus asmuo, jo pareiškimą išnagrinėjus ir buvo priimtas sprendimas dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą.
Byla nagrinėta penkerius metus
Teniso kortų byla Lietuvos teismuose buvo nagrinėjama net penkerius metus, nuo 2021-ųjų. 2021 m. vasarą Druskininkų teismas, o vėliau ir 2022 m. pradžioje apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas priėmė R.Malinauskui bei jo bendražygiams palankų sprendimą, kuris valdžios propagandoje buvo džiaugsmingai ištransliuotas kaip galutinė pergalė. Tačiau pergalės saliutais buvo šaudyta gerokai per anksti.
Generalinė prokuratūra su teismų vertinimu nesutiko kasacine tvarka buvo kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Pastarasis 2023 m. spalio 26 d. priimtoje nutartyje pasisakydamas dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo, konstatavo, jog patikėjimo teise valstybės turtą valdančios savivaldybės teisės į patikėtą turtą nėra absoliučios. Jas įgyvendinant turi būti paisoma teisės aktų ir valstybės interesų, patikėtojo nustatytų turto naudojimo sąlygų ir tvarkos, viešojoje teisėje galiojančio principo, kad visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama, - tuomet nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Druskininkų teniso kortų byla LAT sprendimu buvo grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. pripažino, kad pirmosios instancijos, t.y. Druskininkų teismas bylą išnagrinėjo per daug formaliai, neįsigilindamas į teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius ginčo dalyką. Remiantis tuo, 2022 m. Druskininkų teismo sprendimas buvo panaikintas ir grąžintas jam iš naujo nagrinėti. Druskininkų teismas, vėl iš naujo ėmęsis teniso kortų sklypo bylos, 2025 m. vasario 24 d. sprendimu pripažino, kad Druskininkų savivaldybė, išnuomojusi netoli aerodromo esantį valstybinės žemės sklypą teniso kortų statybai, pažeidė įstatymų nuostatas, tačiau padarė išvadą, kad tokiais veiksmais nebuvo pažeistas viešasis interesas. Tokį Druskininkų teismo sprendimą Generalinė prokuratūra vėl apskundė apeliacinės instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi atsižvelgė į viešąjį interesą ginančios prokurorės argumentus, kad viešasis interesas negali būti įgyvendinamas pažeidžiant įstatymus, reglamentuojančius valstybės turto naudojimą. Teismas pažymėjo, kad teniso kortai yra valdomi privataus subjekto, kurio pagrindinis tikslas yra pelningas veikimas ir tuo nėra užtikrinamas visuomenės interesų tenkinimas. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, jog minėtame sklype Druskininkuose pastatyti teniso aikštyno pastatai turi būti pašalinti per tris mėnesius ir žemės sklypas atstatytas į pradinę padėtį. Pernai spalio 14 dieną priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos.
Negi nėra kito sklypo aikštynui?
Viešojoje erdvėje paskelbus teismo sprendimą, jog teniso aikštyno pastatai turi būti pašalinti per tris mėnesius, feisbuke
išstojęs R.Malinauskas eilinį kartą dėl visų bėdų kaltino griovimų istoriją Druskininkuose tęsiančius prokurorus. Prokurorai gina ne tuos, kurie stato. Prokurorai renkasi griauti. Ypač Druskininkuose. Liūdna gyventi valstybėje, kur prokurorai sprendžia, kokia infrastruktūra turi būti kurorte, ko reikia, kad būtų įveiklintas privatiems skrydžiams patrauklus aerodromas, - feisbuke aiškino R.Malinauskas.
Bet prie aerodromo vis dar vyksta dideli, populiarūs, minias žmonių iš visos Lietuvos ir ne tik, pritraukiantys renginiai. Teniso kortai veikia. Ar jie kam nors trukdo? Ne. Ar teniso kortai Druskininkuose bus? Taip. Galbūt kiti, bet toje pačioje vietoje, - keldamas klausimus ir pats į juos atsakinėdamas, tuomet dėstė R.Malinauskas.
Gerbėjų choras atitinkamai reagavo į šią R.Malinausko prakalbą, tūždamas ant Druskininkų priešų ir linkėdamas merui stiprybės. Vienas komentatorius po R.Malinausko kreipimusi vis dėlto į akis rėžė tiesiai šviesiai: Viskas atrodytų neblogai - teniso kortai neabejotinai reikalingi miestui. Vienok, jei jau įžvelgiama niekingai žiauri Vilniaus elito ranka, laikas išmokti pamokas, patirtas su Vijūnėlės dvaru ir projektus daryti su dviguba atsakomybe ir nepakišinėti verslo atstovų, o ir pačių miestiečių lūkesčių. Negi sudėtinga rasti mieste švarų sklypą teniso aikštynui?.
Druskininkiečiai suklusę laukė, kada po 2025 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties Mizarų gatvėje pradės bruzdėti griovimo darbus atliekantys buldozeriai, tačiau paaiškėjo, kad teniso kortų istorija šių metų pradžioje vėl peržengė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo slenkstį. Tiesa, šįkart į kasacinės instancijos teismą belstasi ne dėl bylos esmės, bet dėl finansinio klausimo kieno pinigais reikia griauti Druskininkų valdžios taip gintą objektą.
Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su skundu kreipėsi VšĮ Druskininkų teniso centras, prieštaraudamas apeliacinės instancijos teismo sprendimui, jog už teniso kortų griovimo darbus po lygiai turi susimokėti teniso centras ir Druskininkų savivaldybė. Mat Vilniaus apygardos teismas pernai spalį konstatavo, jog neteisėtas statinys atsirado dėl abiejų - VšĮ Druskininkų teniso centro ir Druskininkų savivaldybės mišrios kaltės, o kaltės laipsnis yra lygus. Savo skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Druskininkų teniso centras dėstė, kad jis teniso kortus statė remdamasis Druskininkų savivaldybės priimtais sprendimais ir išduotais leidimais, neturėdamas pagrindo kvestionuoti jų teisėtumo.
LAT sprendimas griaus Druskininkų savivaldybės lėšomis
Byloje konstatuota Druskininkų savivaldybės kaltė dėl neteisėto Statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Teismai nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, o Druskininkų savivaldybės administracija, sudarydama Nuomos sutartį, netinkamai įgyvendino patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Įsakymu perduotą Ginčo žemės sklypą, nes Ginčo žemės sklypą išnuomojo ne tik Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Įsakyme nurodytiems konkretiems objektams statyti (sklypas buvo išnuomotas ne tik pagal jo tikslinę paskirtį aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams, bet ir sporto paskirties pastatams statyti), - nurodoma gegužės 13 d. priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė buvus VšĮ Druskininkų teniso centro kaltę dėl neteisėtos statybos, todėl nepagrįstai paskirstė išlaidas dėl šios statybos padarinių pašalinimo lygiomis dalimis tarp VšĮ Druskininkų teniso centro ir Druskininkų savivaldybės.
Būtent kompetentingos institucijos turi pareigą užtikrinti, kad jų priimami dokumentai atitiktų teisės reikalavimus, todėl vien įstatymų žinojimo prezumpcija nėra pakankamas pagrindas konstatuoti privataus asmens kaltę dėl statybos neteisėtai išduoto statybos dokumento pagrindu, - pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutaręs pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo žemės sklype pagal Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atkurti šio žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo, ir ją išdėstyti taip: įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą Druskininkų savivaldybės lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo žemės sklype pagal Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atkurti šio žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Tai reiškia, kad už teniso kortų griovimo darbus turės būti sumokėta Druskininkų savivaldybės, t.y. mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigais.
