Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  R.Malinauskas Lietuvoje kurortais verčia kaimus 
  be vandentiekio ir kanalizacijos


Laurynas OKOCKIS, Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas, www.15min.lt

  
Viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko valstybinės žemės grobstymo ir išnaudojimo privatiems interesams. Tačiau valstybinės žemės plotas mero kieme yra vieni juokai, palyginus su naujomis jo užmačiomis, mat meras užsimojo kone dvigubai išplėsti Druskininkų miesto teritoriją. 
   Po tokios „žemės reformos“ prie kurorto būtų prijungti kaimai, neturintys nei vandentiekio, nei kanalizacijos, o ką jau kalbėti apie gatvių apšvietimą. 
   Šiuo metu rengiamas Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planas, tačiau ketinama ne tik tikslinti miesto ir greta esančių kaimų ribas, bet ir siekiama plėsti Druskininkų kurorto zonos teritoriją, prie jos prijungiant šešių greta esančių kaimų dalis. Trumpai tariant, R.Malinauskas užsimojo kaimo žmones paversti kurorto gyventojais. Gal tai ir nėra blogai – užtikrinti visko mačiusiems kaimo gyventojams miestietišką komfortą, bet kyla daug klausimų, kas iš tiesų iš to išlos. 
   Kaimo teritorijas prijungus prie miesto teritorijos, jos ne tik įgis miesto vardą, bet taip pat ir kurorto statusą. Nustebtų kurorto svečiai užsukę į miesto dalį, kurioje nei gatvių apšvietimo, nei vandentiekio, net kanalizacijos nėra. Dar įdomiau tai, kad, paprastai, miestas, siekdamas kurorto statuso, turi nueiti ilgą kelią. Vyriausybės nutarime dėl reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos yra nustatyti aiškūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti į kurorto statusą pretenduojanti teritorija. Tarp reikalavimų ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijos, t. y. karšto ir šalto vandens tiekimas, šilumos tiekimas, nuotekų šalinimas ir t.t. Nė vieno iš šių reikalavimų būsimos miesto teritorijos neatitinka. Dar viena iškalbinga detalė: sprendimą teritoriją paversti kurortu paprastai priima aukščiausio lygio politinė valdžia – Seimas Vyriausybės teikimu, kuri savo ruožtu išvadas gauna tik po Turizmo departamento analizės. Tačiau šiuo atveju kalba juk eina apie R.Malinausko kunigaikštystę – virš jos tik gerb. mero ranka ir sprendimus priima tik jis ir tik taip, kaip nori. 
   Negana to, įgyvendinus savivaldybės planus dalis Neravų, Gailiūnų, Mizarų, Jaskonių, Ratnyčios bei Švendubrės kaimų gyventojų turės papurtyti pinigines, kadangi žemės bei nekilnojamo turto mokestį iki šiol oficialiai kaime gyvenusiems žmonėms jau teks mokėti kaip tikriems kurorto gyventojams, nors atlikti gamtinius reikalus „kurorto“ gyventojai ir toliau žygiuos į už tvarto esančią „medinę būdelę“. O ir gyvulininkystės minėtų kaimų gyventojams tektų atsisakyti ar bent ją apriboti. Kadangi Druskininkų savivaldybės administracijos įsakymu Druskininkų mieste draudžiama laikyti daugiau nei 10 ūkinės paskirties naminių paukščių ir kiškinių gyvūnų bei daugiau kaip vieną kitą ūkinį gyvūną (ožką, avį, karvę ir t.t.). 
   Akivaizdu, kad iš tokios plėtros naudos išpeštų tik pats miestas – didėjantis gyventojų skaičius lemtų didėjantį savivaldybės biudžetą. Kaip skelbia pati Druskininkų savivaldybė – dėl šio plano miesto teritorijai bus daugiau galimybių plėtoti verslą, taip pat gerinti miesto infrastruktūrą. Skamba gražiai, tačiau tai tik eiliniai pažadai apie gražesnį miestiečių gyvenimą. Būtent tų miestiečių, kuriais ir iki šiol buvo rūpintasi. Tačiau praktika rodo, kad kaimišką teritoriją prijungus prie miesto teritorijos, jokie pokyčiai neįvyksta – nei daugiau investicijų, nei daugiau dėmesio naujai prie miesto prijungtoms teritorijoms neskiriama. 
   Tokios miesto plėtros rezultatas aiškus – investicijos į centrinę miesto dalį, puoselėjant kurorto gerovę, o ne investuojant į prijungtų naujų teritorijų vietinių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą. Juk šiomis teritorijomis ir iki šiol rūpinosi ta pati Druskininkų savivaldybė. Tai kas turėtų pasikeisti vien suteikus kaimo teritorijai miesto vardą? Jei savivaldybė nesirūpino iki šiol, nesirūpins ir toliau. 
   Druskininkų savivaldybės pranešime skelbiama, kad gyventojai gali išreikšti savo nuomonę apie planuojamą miesto administracinės teritorijos plėtrą savivaldybės ar seniūnijų patalpose. Tačiau įdomu tai, kad nuomonė priimama tik vietoje – akis į akį su pačiais valdininkais. Ar tokia praktika nesikerta su demokratijos ir privatumo principais? Ar tai išbandymas kaimo gyventojams – kurie gi išdrįs paprieštarauti R.Malinausko reformoms? 
   Savivaldybės pranešime ypač pabrėžiama gyventojų nuomonės svarba, tik kyla klausimas – kodėl tuomet šiais informacinių technologijų laikais nesudaromos sąlygos išreikšti nuomonę elektroniniu būdu? Jei gyventojų nuomonė iš tiesų tokia svarbi, į ją turėtų būti atsižvelgiama, juk tai ypač svarbūs sprendimai, labiausiai paliesiantys pačius gyventojus. Todėl savivaldybė negali savavališkai priimti sprendimų, neįsiklausiusi į gyventojų lūkesčius ir poreikius. 
   Tačiau panašu, kad „caro“ užgaidoms eilinį kartą niekas kelio neužkirs, mat sunerimusių gyventojų priešinimasis tokiems užmojams merui nė motais. Dėl šio klausimo į savivaldybę kreipėsi beveik 150 sunerimusių Gailiūnų kaimo gyventojų. Jiems toks drastiškas valdininkų sprendimas sunkiai suvokiamas ir kaimo gyventojai kategoriškai prieštarauja jo įgyvendinimui. Tačiau vargu, ar Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl teritorijos plėtimo, atsižvelgs į gyventojų prašymus, kadangi tai tik patariamojo, o ne privalomojo pobūdžio rekomendacijos, o ypač žinant, kad Druskininkų savivaldybės Tarybos dauguma priklauso Druskininkų mero įkurtam politiniam nepartiniam judėjimui „Už Druskininkus“, kuris visiškai lojaliai vykdo vado nurodymus ir paliepimus. 
   Prijungti kaimo gyventojus prie miestiečių užsimota vien tam, kad būtų įgyvendintos miesto mero vizijos, kurios orientuojasi ne kur kitur, o į miesto centrą. Kitaip tariant, kaimo gyventojų sąskaita bus puoselėjama centrinė miesto dalis. O kas liks kaimo gyventojams? Ne tik nieko „nenubyrės“ nuo bendro pyrago, bet bus dar ir atimta galimybė užsiimti gyvulininkystės bei žemdirbystės veiklomis. Taip pat apribotos galimybės kreiptis dėl paramos įvairioms investicijoms kaimiškose vietovėse, pvz. sveikatai itin kenksmingo asbesto stogų šalinimui. 
   Kaip lengvai R.Malinauskas savinasi valstybinę teritoriją, taip, matyt, netrukus bus praplėstos Druskininkų miesto ribos kaimo gyventojų sąskaita. Ypač žinant mero braižą – kaip mat pašalinti kelyje pasirodančias kliūtis, visai kaip tąkart, kai pažeidęs upelio penkių metrų pakrantės apsaugos juostos pločio reikalavimą, meras keitė upės vagą, taip ir dabar – nei žmonės, nei įstatymai, nei gamta R.Malinauskui kelio neužkirs. 
   Be to, kas žino, ar prie miesto prijungiamos teritorijos nepriklauso niekuo su R.Malinausku nesusijusiems „geros valios žmonėms“... 



  Druskininkų mero istorijos su tvoromis tapo anekdotu 
   Nacionalinė žemės tarnyba, pasirodo, atlieka iš koto verčiančias funkcijas: tikrina, užrakinti ar ne tvorų varteliai. Toks absurdas paaiškėjo, šiai institucijai priėmus iki šiol neregėtą sprendimą, susijusį su Druskininkų savivaldybei atitekusia „niekieno“ tvora prie R.Malinausko namų sklypo kurorto senamiestyje, Turistų g., užtvėrusia nemažą valstybinės žemės gabalą. Šiai komedijai skirtą reportažą praėjusią savaitę visai Lietuvai parodė TV3 naujienų tarnybos žurnalistė Geda Kumžienė.

   „Kad Druskininkų mero Ričardo Malinausko gyvenamojo namo kieme yra atsidūręs gabalas valstybinės žemės su tvenkiniu, buvo susizgribta prieš ketverius metus. Sklypas aptvertas vientisa, vienoda tvora. Pradėjus aiškintis aplinkybes Malinauskas išsigynė užgrobęs valstybinę žemę ir aiškino, kad nežino, kas kartu su jo privačiu sklypu aptvėrė ir valstybei priklausančią žemę. 
   „Tai yra apgailėtina. Visa ta tvora yra vientisa, vienoda, tiek ta dalis, kuri priklauso merui, tiek ta, kuri neva buvo bešeimininkė. Situacija yra tiesiog absurdiška“, - TV3 žurnalistei sakė savivaldybės tarybos narys, liberalas Karolis Kaklys. 
   Tvora prie Malinausko namų, juosianti valstybinį sklypą, teismo sprendimu tapo bešeimininke. Tuomet ją savo globon prisiėmė Druskininkų savivaldybės, kuriai vadovauja Malinauskas, administracija. Tačiau Kauno apygardos prokuroras savivaldybę buvo įpareigojęs tvorą prie valstybinės žemės – nugriauti. Kad kas tik panorėjęs galėtų patekti prie valstybei priklausančio tvenkinio, kuris ribojasi su Malinausko sklypu. Tačiau savivaldybė rado išeitį, kaip išsaugoti tvorą prie mero namų - joje įstatė vartelius.
   „Iš pradžių tvora buvo tam, kad kaip sakiau, būtų užtikrintas saugumas turistų, bendruomenės žmonių nuo hidrotechninio įrenginio, o vėliau varteliai įrengti užtikrinti laisvą praėjimą“, - TV3 reportaže dėstė savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė.
   Kauno apygardos prokuroras Nacionalinę žemės tarnybą buvo įpareigojęs prižiūrėti, kaip vykdomi nurodymai – ar priėjimas prie vandens telkinio valstybinėje žemėje yra atlaisvintas.    Specialistams neužkliuvo, kad tvora yra nenugriauta. Juos tenkino Druskininkų savivaldybės sprendimas įrengti vartelius. Maža to, tarnyba priėmė iki šiol mažai girdėtą sprendimą – nuolat siųsti darbuotojus prie mero namų ir tikrinti, ar varteliai nėra rakinami.
Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Aušrinė Lisauskienė aiškino, kad „NŽT direktoriaus pavedimu Druskininkų skyriui yra pavesta periodiškai tikrinti, ar savivaldybės administracija laikosi žemės naudojimo patikrinimo akte įrašyto įsipareigojimo užtikrinti laisvą prieigą prie minėto žemės sklypo“.
   Kaip dažnai bus tikrinami varteliai prie kurorto mero namų, tarnyba dar nenusprendė.
   Druskininkiečiai mano, kad toks nacionalinės žemės tarnybos sprendimas yra tūpsnis kurorto merui. Beje, varteliai į valstybinę žemę su tvenkiniu įrengti tokioje vietoje, kad nežinantys, kur jie yra, greičiausiai neras. Nuo pagrindinio tako, kur vaikšto žmonės, tvenkinį užstoja medžiai, eiti prie vartelių tenka dilgėlynais. 
   „Po visų teisinių procedūrų yra įgyvendinta teorinė galimybė patekti į teritoriją. Jūs matote, kad iš kitų, viešai matomų vietų nėra matoma, kur ir kaip yra įmanoma patekti“, - situacijos absurdiškumu stebėjosi konservatorius Konstantinas Rečkovas. 
„Mano nuomone, tai yra neproporcingas NŽT sprendimas, galimai tenkinantis tiktai vieno asmens privačius interesus, o ne viešąjį interesą“, - pridūrė K.Kaklys.
   Malinauskas sako, kad jam nerūpi nei tvora, juosianti valstybinę žemę, nei varteliai, įrengti joje. Varteliai, pro kuriuos įėjus puikiai matosi mero namų kiemas, neketinantis rakinėti. Ar tokių ketinimų turi tvoros ir vartelių šeimininkė Druskininkų savivaldybė, meras sako irgi nesidomintis. „Anekdotas yra anekdotas. Aš džiaugiuosi, kad mūsų tarnybos, vienos ar kitos sukuria anekdotinio lygio pavedimus ir jeigu jiems to reikia, dėl manęs – prašau. Tie varteliai man niekada nerūpėjo, nerūpi ir nerūpės. Nei uždaryti, nei užrakinti, nei dar kažkaip padaryti“. 
   Druskininkų meras bėdų turi ir su kitomis tvoromis. Lietuvos vyriausiasis adminsitracinis teismas neskundžiamu sprendimu yra įpareigojęs Malinauską atlaisvinti priėjimą prie Ratnyčios upelio netoli Druskininkų esančiame Latežeryje. Čia yra mero sodyba. Dalį tvoros Malinauskas nugriovė“. 
   Socialiniuose tinkluose šiai temai žmonės negailėjo komentarų. „Paskaičius visas tas graudžiai komiškas nesąmones apie “gyventojus nuo įkritimo į tvenkinį saugančias tvoras” ir NŽT įsipareigojimus “reguliariai tikrinti ar neužrakinti varteliai”, tenka pripažinti, jog gyvename Borato absurdo šalyje. Tiesiogine prasme esame boratai Borato šalyje“, - savo nuomonę išsakė vienas internautas.

“Druskonio” inf.

 

  Žurnalistės atsakas ją apskundusiam R.Malinauskui: 
 „Tauta kažkada garbino ir Dievą Pizių“
   R.Malinauskas patyrė pralaimėjimą prieš DELFI žurnalistę Vilmą Danauskienę Visuomenės informavimo etikos komisijoje: birželio 7 d. pastaroji, išnagrinėjusi jo skundą dėl V.Danauskienės įrašo Facebook paskyroje, nusprendė, jog žurnalistė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų nepažeidė.
   R.Malinauskas DELFI žurnalistę Vilmą Danauskienę žurnalistų etikos sargams apskundė dėl jos asmeninėje paskyroje, socialiniame tinkle Facebook, vasario pabaigoje patalpinto Druskininkų mero šaržo. R.Malinauską supykdė šiame įraše prie jo nuotraukos grafiniu būdu pridėta neva jo sakoma „necenzūrinė ir grasinanti kalba, neva nukreipta prieš V.Danauskienę“. Šaržo tekste rašoma: „Nu Danauskiene, tu mane žinai!Už šitą, tai tau p...zėėėėė!“.
   R.Malinausko manymu, čia yra „akivaizdus siekis iš jo pasišaipyti, visuomenei pateikti itin neigiamai bei naudojantis jo atvaizdu pritraukti kuo didesnę auditoriją“. Visuomenės informavimo etikos komisijai jis skundėsi, kad „yra pateikiamas kaip politikas, viešai vartojantis necenzūrinę ir visuomenėje nepriimtiną kalbą“, taip pat „grubiai ir įžeidžiančiai grasinantis profesionaliai žurnalistei V.Danauskienei“. Pabrėždamas, kad „žeminančiame fotonuotraukos montaže jam priskiriama necenzūrinė kalba su juo neturi absoliučiai nieko bendro“, R.Malinauskas aiškino, kad žurnalistei V.Danauskienei „niekuomet nėra išsakęs jokių, juolab necenzūrinių, grasinimų“.
   DELFI žurnalistė R.Malinauskui pasiūlė, liaudiškai kalbant, apsičiupinėti, kas jis toks esąs. „Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas kreipiasi ne kaip privatus asmuo, t.y. pilietis Ričardas Malinauskas, o kaip viešas asmuo, politikas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Taigi, jis pats pripažįsta, kad yra politikas, viešas asmuo, o tuomet jam pagal įstatymą galioja išplėstinės kritikos normos“, - rašo V.Danauskienė atsiliepime komisijai, kurį viešai patalpino savo paskyroje Facebook-e, primindama, kad minėtas įrašas savo žanru yra priskirtinas politinei karikatūrai (memui), kokių viešoje erdvėje yra apstu. 
   „Puikiai prisimenu aplinkybes, kuriomis minėtą karikatūrą gavau: tai buvo iš karto po to, kai aš rengiau straipsnį apie pil. Ričardo Malinausko griaunamą neteisėtai pastatytą tvorą jam priklausančioje sodyboje Latežerio kaime, Druskininkų savivaldybėje. Kadangi tas faktas (kad aš lankiausi Latežeryje ir rengiu straipsnį) nebuvo paslaptis (po poros dienų buvo parengtas ir išspausdintas straipsnis naujienų portale DELFI), vienas iš mano sekėjų Facebook socialiniame centre savaip sureagavo į galimą Pareiškėjo reakciją, - atsiliepime nurodė V.Danauskienė. - Beje, žiūrint tolesnius R. Malinausko ir jo aplinkos bei administracinių ir žmogiškųjų resursų naudojimus mano šmeižimui, įvėlimui į nepagrįstų skundų atsirašinėjimą, ikiteisminio tyrimo bylų kėlimą ir kt., galiu drąsiai pasakyti, kad tokie karikatūroje Pareiškėjo lūpose įdėti žodžiai pildosi su kaupu“. 
   Ruošdama atsiliepimą į R.Malinausko skundą dėl neva vartotos necenzūrinės kalbos,V.Danauskienė specialiai konsultavosi ir su lietuvių kalbos specialistais. „Viešai prieinamuose rašytiniuose šaltiniuose, taip pat kitur, aiškiai ir nedviprasmiškai naudojamas senovės lietuvių Dievo Piziaus vardas (senovės lietuvių mitologijoje buvo toks dievas, globojantis seksualinius santykius, - red.p.). Galime diskutuoti, kiek priimtina plačiai vartosenai yra moteriškoji šio daiktavardžio gramatinė forma, tačiau, mano nuomone, net viešojoje literatūroje, nekalbant apie privačius socialinio tinklo įrašus, galima rasti kur kas sodresnių ir tiesmukiškesnių tiek daiktavardžių, tiek veiksmažodžių formų“, - R.Malinauskui kontraatakavo V.Danauskienė. 
   Ji teigė pritarianti ir sutinkanti su pozicija, kad žurnalistas, net jei jis yra privačioje erdvėje, savo elgesiu, kalba, veiksmais ir išvaizda neturėtų šokiruoti visuomenės ar kelti pasipiktinimo. „Tačiau kartais viena tiksli karikatūra pasako daugiau, nei dešimtys mano per 18 žurnalistinės praktikos darbo metų parašytų tiriamųjų straipsnių ir tekstų“, - pridūrė V.Danauskienė. ”„Ir situacija, kai vienas ar kitas prisidirbęs mano tekstų herojus pareikalauja „užčiaupkite šitą žmogų“, mano vertinimu, - tik bandymas klaidinti gerbiamą Komisiją, eikvoti mokesčių mokėtojų ir mano asmenines lėšas bei laiką, taip siekiant desperatiškai atkeršyti, pakenkti tam, kuris drįso nuo neliečiamo caro nuplėšti ne tik karūną, bet ir drabužius“, - savo atsiliepimą į R.Malinausko skundą užbaigė V.Danauskienė. 
   R.Malinauskas iš Visuomenės informavimo etikos komisijos prieš kelias savaites sulaukė prastos žinios: birželio 7 d. komisija, išnagrinėjusi jo skundą dėl įrašo V.Danauskienės Facebook paskyroje, nusprendė, jog visuomenės informavimo etikos principams nusižengta nebuvo. Komisija V.Danauskienei tik priminė, kad žurnalistai, reikšdami savo nuomonę viešojoje erdvėje, turi laikytis kodekso nuostatų ir turėtų vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.
   „Visuomenės informavimo etikos komisijoje R.Malinausko interesus gynė Lietuvoje žinomos advokatės padėjėja. Kam ji atstovavo – piliečiui R.Malinauskui ar merui R.Malinauskui? Šis - apmokėjimo už teisinį atstovavimą - klausimas kyla visiems, kadangi šios advokatės kontora su Druskininkų savivaldybės administracija yra sudariusi solidžią teisinių paslaugų sutartį, už paslaugas apmokant savivaldybės biudžeto pinigais“, - „Druskonis“ paklausė žurnalistės Vilmos Danauskienės. 
   - Šis klausimas iškilo man ir tai pačiai komisijai. Ir aš, atvirai pasakius, iki šiol nežinau, kas mane padavė – pilietis R.Malinauskas ar Druskininkų meras R.Malinauskas. Jo atstovė bandė aiškinti, kad ji atstovauja pilietį R.Malinauską, tačiau pareiškime komisijai jis save įvardija kaip politiką, viešą asmenį. Kaip jau rašiau atsiliepime, Facebook-e buvo patalpintas šaržas, memas yra paprasčiausia politinė karikatūra. Nei ten meras koks apsivėmęs, nei jis nuogas, nei kitaip kažkaip negražiai pavaizduotas. Tie žmonės, kurie merą pažįsta geriau negu aš, kurie su juo dirba ir bendrauja kasdien, greičiausiai visiškai nenustebo, kad jis galėtų taip sakyti... 
   Norėčiau pagirti komisiją, kuri labai rimtai ir labai atidžiai nagrinėjo medžiagą. Tai nebuvo formalus skundo nagrinėjimas: buvo plačiai analizuota situacija, klausiama aplinkybių, gilintasi tiek į skundo esmę, tiek į šalutinius argumentus. Žurnalistams ir visiems socialinių tinklų turėtojams, manau, šis sprendimas yra žodžio ir saviraiškos laisvės bei teisės kritikuoti valdžią pripažinimas. Įrodymas, kad mes esame demokratinė valstybė, kuri vadovaujasi konstitucinėmis vertybėmis, kad pamatinė teisė kritikuoti valdžią, viešus asmenis – ji tikrai yra, jinai veikia, žmonės gali tuo naudotis, nebijodami būti persekiojamais. Ir tokie persekiojimai – aš nebijau sakyti, kad tai yra persekiojimas – yra vis dėlto atitinkamai įvertinami. Vienam iš komisijos narių skundo nagrinėjimo metu paklausus, ar aš suprantu tai kaip grasinimą, pasakiau, jog meras galbūt ir norėtų, kad aš bijočiau, bet deja, deja, dar ilgai ilgai jam to laukt.
   „Druskonis“ uždavė klausimus ir R.Malinauskui:
   - Ar jus š.m. birželio 7 d. Visuomenės informavimo etikos komisijoje, ginče dėl V.Danauskienės paskyroje įdėto šaržo, atstovavusiai advokato padėjėjai Živilei Gulla buvo sumokėta savivaldybės biudžeto lėšomis pagal su jos atstovaujama advokatų kontora ir Druskininkų savivaldybės administracija sudarytą teisinių paslaugų sutartį? Jei taip, kokia konkrečiai suma bus pervesta šiai advokatų kontorai už jūsų atstovavimą?
   - Kodėl naujiena apie pralaimėjimą Visuomenės informavimo komisijoje nepasidalinote savivaldybės interneto svetainėje?
   - Jeigu taip jau uoliai sekate V.Danauskienės profilį/sieną socialiame tinkle, kodėl tuomet nepasiprašote jai į Facebook draugus ar netampate jos sekėju, užuot vertęs ar prašęs kitų – savo pavaldinių ar draugų – kapstytis po V.Danauskienės įrašus?

   Į mero elektroniu paštu nusiųstus klausimus atsakė savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistė D.Sinkevičiūtė. Ji nurodė, jog „dėl birželio 7 d. atstovavimo Visuomenės informavimo etikos komisijoje su advokatų kontora meras R. Malinauskas buvo pasirašęs asmeninę sutartį. Apie privataus asmens sumokėtas konkrečias sumas informacijos neturime. Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje viešinama dalykinė informacija, susijusi su įstaigos veikla“.
   Dėl esą necenzūrinės kalbos žurnalistę apskundęs Druskininkų meras – ir pats ne šventasis. Pernai pavasarį šalies žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo istorija apie tarybos posėdį rusišku keiksmažodžiu pradėjusį R.Malinauską. Tuomet viešojoje erdvėje pasklido garso įrašas, kuriame girdėti, kaip jis posėdžio pradžioje drebia riebų rusišką keiksmažodį. „Jobt....“, – pernai balandžio 29 dieną pradėdamas Druskininkų savivaldybės tarybos posėdį į mikrofoną rėžė R.Malinauskas. Po akimirkos jis dar pasakė: „Gal neįsirašė?“. Žiniasklaidai susidomėjus šiuo įvykiu, meras teigė savo žodžių neprisimenantis. „ Jeigu kur nors ir pasakiau šitą ar panašų žodį, tai, matyt, kažkam jis buvo vertas pasakyti“, – tuomet žurnalistams atšovė R.Malinauskas.

 

  Valdžia patvirtino planą, kaip sumažinti mašinų spūstis 
  prie Veisiejų g. daugiabučių, tačiau gyventojai siūlo 
  ieškoti ir kitų alternatyvų
   Rytiniu košmaru kasdienius transporto kamščius po jų langais vadinantys Veisiejų g. 10, 12, 16, 18 gyventojai seniai valdžią reikalauja ieškoti variantų, kad jų kiemais vaikus į Žibutės“ vaikų darželį ir „Atgimimo“ pradinę mokyklą vežančios mašinos neužkimštų siaurų pravažiavimų prie jų gyvenamųjų namų. Šią savaitę savivaldybės tarybos posėdyje vietos politikai patvirtino valdžios užsakymu atliktą Druskininkų miesto teritorijos darnaus judumo planą, kurio rengėjai – UAB „Plentprojektas”. 17 tūkst. eurų kainavusiame dokumente dėmesys skirtas ir mašinų srautui suvaldyti prie minėtų Viesiejų gatvės daugiabučių.
Plano rengėjai nurodo, jog, „atsižvelgiant į gyventojų susisiekimo įpročių kitimą, dėl darnaus judumo skatinimo priemonių poveikio, ir jų skaičiaus mažėjimo tendencijas, pasiekiamumo problemos lopšelio-darželio „Žibutė“ (2030 m. sumažės iki 223 vaikų), „Atgimimo” pradinės mokyklos (2030 m. sumažės iki 243 vaikų) ir „Atgimimo” mokyklos (2030 m. sumažės iki 320 mokinių) mažės, tačiau saugumo situacija išliks nepatenkinama“. Atsižvelgdami į tokias tendencijas, planą rengę specialistai Druskininkų savivaldybei siūlo šioje teritorijoje modernizuoti susisiekimo sistemą pagal tokią schemą: Iš Veisiejų gatvės įrengti du įvažiavimus pro gyvenamųjų namų kiemus suformuojant vienos krypties žiedinį apvažiavimą, taip pat išplatinti akligatvį ties Vytauto g. 14 ir 24 a gyvenamaisiais namais, įrengti žiedinį apsisukimą. 
   Valdžia pripažįsta, kad rytiniai kamščiai prie minėtų Veisiejų g. daugiabučių yra problema, ir pakankamai didelė. Į „Žibutės“ darželį atvežus vaikus, juos reikia nuvesti už rankos į vidų. Kitaip nei į mokyklą, prie kurios galima vaiką privežti, atidaryti dureles ir išleisti kaip iš taksi. Siauruose akligatviuose prie minėtų daugiabučių nepatogu nei prasilenkti, nei apsisukti, nes prie namų stovi daug gyventojų mašinų. 
   Ar patvirtintame plane tarp privažiavimų prie Veisiejų g.daugiabučių nubraižytos rodyklės reiškia, kad eismas bus vienpusis, ir namų gyventojai turės taip pat važinėti ratais? Kalbinti savivaldybės darbuotojai sako, jog eismas neturėtų būti vienpusis, bet įgyvendinus planą, turėtų būti patogu visiems: „Čia yra tik planas. Ta problema bus sprendžiama rengiant techninį projektą – bus išplatinami įvažiavimai, numatomos pastatyti vietos, kad netrukdytų gyventojams, kurie, pastatę mašinas nakčiai, galėtų saugiai išvažiuoti ryte į darbą. Lygiai taip pat, kaip tiems, kurie atveža vaikus, taip pat nesukeltų problemos paleisti vaikus į darželį. Plane rodyklės parodytos schematiškai, kad tuos įvažiavimus reikia tvarkyti, o vienpusis ar nevienpusis eismas - čia spręsis per techninį projektą. Gal bus išplatinti pravažiavimai ir nebus jokių problemų”.
   „Čia rytais vyksta tikras mašinų pragaras. Prasideda rugsėjis, mokslo metai, ir nuo ryto ima baubti „ralis“: lekia žmonės su tom mašinom nemažu greičiu, nors jo neturėtų būti. Baisu. Pastačius mašiną, dažnai aplamdo. Siaura gatvė, statyti nėra kur, mašinų daug. Žodžiu, siaubas“, - „Druskoniui“ skundėsi Veisiejų g.10 namo žmonės. Kalbinti Veisiejų gatvės 12 daugiabučio gyventojai sakė apie šį valdžios planą nieko negirdėję. „Mūsų nuomonės – patinka mums toks variantas ar ne, ar mes toleruosime valdžios planus, kai mūsų kiemai taps tranzitiniais, - niekas neklausė“, - sakė jie. Daugelio nuomone, jei bus tik padarytas „puslankis“, atidarant akligatvį ir leidžiant mašinoms važiuoti ratu visomis kryptimis, gausis tas pats kamštis. „Gal valdžiai reikėtų pagalvoti apie variantą, kaip nukreipti tą mašinų srautą šonu, darant jungtį tarp Vytauto g. ir Veisiejų g. palei dailės mokyklą ir „Žibutės“ darželį, panaudojant žvyrkelį, į kurį dabar yra įsukimas iš Veisiejų gatvės?“, - svarstė jie. 

“Druskonio” inf.

 

 Valstybės dieną Druskininkuose skambėjo Tautiška giesmė
   Šiais metais druskininkiečiai kartu su visa Lietuva ir pasaulio lietuviais jau devintąjį kartą giedojo Tautišką giesmę. Ši tradicija, prasidėjusi Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo metais – 2009, tapo viena mėgstamiausių ir populiariausių mūsų šalyje ir išeivijoje. Kiekvienais metais lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda himną. Kol kas tai – unikali savo aprėpties mastu akcija. „Esame vienintelė tauta, kurios himnas vieną dieną metuose apskrieja visą Žemės rutulį“, – skelbia projekto iniciatoriai.
   Druskininkuose miesto gyventojai ir svečiai „Tautiškai giesmei“ kaip ir kasmet susirinko Pramogų aikštėje. Aikštėje buvo kelios istorinės vėliavos su Vyčiu. „Man „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ nuo pat pirmųjų jos metų yra susijusi su Druskininkais. Kasmet jungiamės giedoti – su bendražygiais, kaimynais ir draugais. Mums Tautiškos giesmės žodžiai, kaip ir Valstybės diena nėra abstrakcija – jie primena, kad Lietuvos valstybė yra visų mūsų bendras darbas ir bendra atsakomybė. O šiandienos Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika – tai vienas esminių Konstitucijos postulatų, kad ir kaip jis nepatiktų „stiprios rankos“ nostalgikams“ – „Druskoniui“ sakė Druskininkų konservatorių lyderis Konstantinas Rečkovas. 

“Druskonio” inf.

 

  Knygnešio Juozo Masiulio proanūkė Lina Paliulytė
  Druskininkuose ištekėjo už tinklininko Luko Gudo







                                           Aliaus Koroliovo / 15min nuotraukos

Monika SVĖRYTĖ, www.15min.lt

   Kaskart, kai kalendoriuje sutampa metų, mėnesio ir dienos skaičiai, padaugėja norinčių susituokti porų. 2017.07.07 tapo populiaria data įamžinti savo santuoką. Šią dieną Druskininkuose amžiną meilę prisiekė ir „Friendly Lithuania“ kelionių agentūros vadovė Lina Paliulytė (29) bei tinklininkas Lukas Gudas (31). Tačiau poros tuoktuvių datą lėmė ne septynetukai, o keli sutapimai ir svarbus įvykis Linos šeimoje.

  
Lina Paliulytė – garsaus lietuvių knygnešio, pirmojo lietuviško knygyno įkūrėjo Panevėžyje Juozo Masiulio proanūkė, Karolinos Masiulytės-Paliulienės ir Arūno Paliulio dukra.
   Vos prieš porą dienų, liepos 5-ąją, Prancūzijos ambasadoje Vilniuje Linos mamai K.Masiulytei-Paliulienei buvo įteiktas aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas – Prancūzijos garbės legiono ordinas ir suteiktas ordino kavalieriaus „Chevalier de la legion d’honneur“ vardas. O tokią progą taip pat reikia tinkamai atšvęsti su artimaisiais. Tad iš pradžių Lina ir Lukas svarstę tuoktuvių ceremoniją rengti kur nors užsienyje, galiausiai nusprendė, kad čia sukviesti svečius bus paprasčiau. „Viskas tiesiog gražiai sutapo. Mamos apdovanojimas, ilgasis Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos savaitgalis, o ir mūsų vestuvės. Tiesą sakant, net data mums patiko – juk 2017 metų 7 mėnesio 7 diena atrodo gražiai, tiesa? Be to, ir mano tėvai tuokėsi, kai data buvo gražūs skaičiai – 1988 metų 8 mėnesio 8 dieną“ , – sakė L.Paliulytė.
   Gimusi ir iki 7-erių gyvenusi Paryžiuje Lina kartu su tėvais prieš du dešimtmečius priėmė tuomet daugeliui kiek netikėtą sprendimą – grįžo gyventi į Lietuvą. Taip norėjo Prancūzijoje gimę ir ten iki Lietuvos Nepriklausomybės pragyvenę tėvai. Ir nors su mama Karolina iki šiol kalba prancūziškai, o lietuviškai – tik su tėčiu Arūnu Paliuliu, lietuvių kalba šeimoje visuomet užėmė itin svarbią vietą. Lina nuo mažens buvo pratinama nepamiršti savo protėvių kalbos. Šiandien ji mylimuoju, kauniečiu Luku Gudu gyvena Vilniuje ir sako į jokį kitą miestą jo nenorėtų keisti. Esą sostinė – jauki, graži, čia visi atstumai ranka pasiekiami. Tačiau pora nusprendė tuoktis Druskininkuose – viename jiems gražiausių miestų, kur gyvena ir Luko tėvai. „Labai mėgstame Druskininkus. Mums patinka ir pats miestas, ir gamta aplink. Todėl kai rinkomės vietą, kur tuoksimės – ilgai negalvojome“, – 15min sakė L.Paliulytė.
   Į Druskininkų Civilinės metrikacijos skyriuje vykusią vestuvių ceremoniją atvyko būrys poros artimųjų, draugų. Kai kurie jų dėl šios progos įveikė nemažai kilometrų – atskrido ne tik iš Prancūzijos, bet ir iš JAV, Meksikos. Visų svečių buvo paprašyta laikytis šventės kodo – į vestuves damos turėjo atvykti nepamiršusios galvos pridengti žaviomis skrybėlaitėmis ar kokiais kitais elegantiškais galvos apdangalais, aksesuarais. „Norėjome, kad mūsų šventėje svečiai atrodytų kaip Britanijos žirgų lenktynėse. Nedaug teturime progų pasipuošti, todėl norėjau suteikti draugėms galimybę atrodyti išskirtinai, mums labai gražūs visi tie britiški pobūviai“, – 15min kalbėjo nuotaka. Jaunavedžiai patys save vadina tikrais kosmopolitais, todėl ir jų šventėje tam tikrose detalėse atsispindi skirtingų šalių kultūriniai atributai: žirgų lenktynių tema atkeliavo iš Didžiosios Britanijos, virtuvė, o taip pat – vynas, šampanas ir migdoliniai „macarons“ skanėstai, – iš Prancūzijos, kai kurios tradicijos – pagoniškos, lietuviškos, o vestuviniai žiedai – iš Izraelio.
   Žiedus pora pirko Vilniuje, tačiau jie buvo gaminti Izraelyje – balto aukso, puošti deimantais. Kaip ir jaunosios suknelė – ją L.Paliulytė įsigijo viename iš Vilniaus salonų, kurią teko siųstis iš Barselonos. „Juokauju, kad suknelė – kaip tortas: ilga, pūsta. Norėjosi šventinio stiliaus“, – sakė nuotaka. Ypatingai progai pasipuošė ir Lukas – jis pasirinko pilką kostiumą. Po vestuvių Lina pasirinko vyro pavardę ir tapo Lina Gude. Pora santuokai ryžosi po trejų metų draugystės. Būtent prieš trejus metus jie susipažino, kuomet drauge dalyvavo Nidoje vykusiame tinklinio turnyre. Lukas – profesionalus tinklininkas, jis ketverius metus žaidė Vokietijoje, buvo ir Lietuvos nacionalinės tinklinio komandos narys.
   Kaip pasakojo Lina, tuomet pajūryje vyko turnyras, kuriame ji dalyvavo kaip mėgėjiškai mėgstanti žaisti tinklininkė. Jiedu abu netikėtai susitiko vienoje komandoje. Ten susipažinę jiedu nebeišsiskyrė. O netrukus kartu viešėdami Dubajuje jiedu ir susižadėjo. „Lukas – kaunietis. Tėvams iškart labai patiko, ypač tėtis džiaugėsi, kad jis iš Kauno, jam labai patinka kauniečiai, nes jie – labai patriotiški. Džiaugėsi ir kad Lukas toks „tikras lietuvis“, – juokėsi ji. Organizuodami vestuves Lina ir Lukas sako norėję, kad jose dalyvaujantis pusšimtis svečių smagiai pasilinksmintų. Todėl prigalvojo įvairiausių pramogų – ir traukinuku po miestą visi drauge riedėjo, ir su laivu plaukiojo, o į vakarinę puotą restorane atirklavo gondolomis Nemunu. „Mano pusseserė, kuri gyvena Gabone, Afrikoje, sakė, kad per metus ten tiek pramogų nebūna, kiek čia mes visko priplanavome Druskininkuose“, – juokėsi L.Paliulytė.
   Nemenką dėmesį pora skyrė ir pagoniškoms apeigoms – jie prie degančio aukuro davė įžadus ir ant Liškiavos piliakalnio. „Dėkojome Perkūnui, kad po dviejų savaičių lietaus, šiandien pirmą dieną nelijo“, – linksmai kalbėjo ji. Pasak nuotakos, pagoniškos tradicijos jiems artimesnės, nei krikščioniškos. „Norėjome kuo daugiau veiksmo sutalpinti į vieną dieną. Tačiau šventę pratęsime ir kitą dieną, planuojame pikniką gamtoje“, – sakė L.Paliulytė. Jau kitą savaitę pora išvyks medaus mėnesio – žada aplankyti Mauricijų. Šią vietą atostogoms taip pat pasirinko neatsitiktinai, ten prieš beveik 30 metų susituokė ir Linos tėvai, o taip pat – kaip sako Lina, norėjosi pojūčio, jog jie ilsisi saloje, todėl ši Indijos vandenyno sala jiems puikiai tiko. Tačiau kad ir į kokią šalį Lina vyktų, ji sako, kad Lietuva visuomet išliks jos tikraisiais ir pagrindiniais namais.
   „Labai myliu Lietuvą. Nors į Prancūziją nuvykstu kelis kartus per metus, ten – mano giminės, pusbroliai, ten mielai grįžtu ir dėl... nuostabaus maisto, desertų“, – linksmai pasakojo nuotaka. Ryšį su Lietuva Lina jaučia ir dėl savo ypatingų šaknų. Jos prosenelis, garsus knygnešys Juozas Masiulis, meilę šaliai įskiepijo tiek jos seneliams, tiek tėvams. Šiandien jo įkurtą J.Masiulio knygyną Panevėžyje prižiūri Linos tėvai, prie jo veiklos šiek tiek prisideda ir pati Lina. „Stengiuosi padėti tėvams su verslu, atnaujinti knygyną, sugalvoti jaunatviškų minčių. Labai mėgstu Panevėžį, ten labai draugiški žmonės, lengviau bendraujantys – visuomet gera ten sugrįžti“, – sakė ji.

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.