Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Opozicija reikalauja tyrimo dėl valdžios, atkakliai teisme
  tebeginančios Vijūnėlės dvarą, veiksmų


  „Druskininkų savivaldybės meras R.Malinauskas bei jam pavaldi savivaldybės administracija ir po teismų verdikto atkakliai gynė bei tebegina Vijūnėlės dvaro savininko, o galimai savo interesus. Inicijuojami nauji teisminiai procesai, kuriems iš biudžeto lėšų apmokamos advokatų kontorų paslaugos. Savivaldybės tarybai nėra teikiamas tvirtinti šių biudžeto lėšų skyrimas, - pažymima viešame Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos pareiškime „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuris buvo perskaitytas sausio 31 d. savivaldybės tarybos posėdyje.

Pareikalavo informacijos, kiek biudžeto pinigų nuplaukia advokatams


  Sausio 31 d. savivaldybės tarybos posėdyje tarybos narys Konstantinas Rečkovas perskaitė viešą Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos pareiškimą „Dėl viešojo intereso gynimo“. „2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir 2017 m. birželio 23d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neskundžiama nutartis dėl gyvenamojo namo Turistų 13, Druskininkuose, žinomo kaip Vijūnėlės dvaras, neteisėtų statybų aiškiai įvardijo viešojo intereso pažeidimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, įpareigojanti nugriauti neteisėtai pastatytą objektą, neįvykdyta nustatytais terminais ir nevykdoma iki šiol. Druskininkų savivaldybės meras R.Malinauskas bei jam pavaldi savivaldybės administracija ir po teismų verdikto atkakliai gynė ir tebegina Vijūnėlės dvaro savininko, o galimai savo interesus. Inicijuojami nauji teisminiai procesai, kuriems iš biudžeto lėšų apmokamos advokatų kontorų paslaugos. Savivaldybės tarybai nėra teikiamas tvirtinti šių biudžeto lėšų skyrimas, - rašoma minėtame pareiškime. - Nelieka abejonių, kad būtent mero valia savivaldybės administracija gina interesus, nesuderinamus nei su teismo sprendimų įgyvendinimu, nei su viešuoju interesu. Primename, kad nepažeisti viešųjų interesų tarybos narys, taip pat ir meras įsipareigoja duodamas priesaiką. Pagrįstai teigtina, kad tokie veiksmai traktuotini kaip priesaikos sulaužymas. Žinodami, kad savivaldybės tarybai neužteks politinės valios sudaryti mero apkaltos komisiją, kreipiamės į Vyriausybės atstovę, prašydami raštu pateikti mero veiksmų, susijusių su privataus intereso gynimu objekto Turistų g. 13 atžvilgiu, ir prieštaraujančių teismų sprendimams, teisinį vertinimą. Kreipiamės į savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovą, prašydami raštu pateikti informaciją apie Savivaldybės administracijos panaudotas lėšas advokatų kontorų ir kitų teisinių paslaugų pirkimams apmokėti per 2017 ir 2018 metus“. 
   Šį pareiškimą pasirašė opozicijos atstovai savivaldybės taryboje: Vitas Balčius, Antanas Balkė, Romualdas Domarkas, Karolis Kaklys, Konstantinas Rečkovas ir dr.Juozas Šarkus.
Po perskaityto viešo pareiškimo iškart pasigirdo R.Malinausko prakalba. „Tai ponui Rečkovui ir ir jo kompanijai noriu atsakyti, pirmiausiai, jei jau jūs taip gerai domitės, tai gal pasidomėkit paskutiniais Aukščiausiojo Teismo sprendimais, kur yra stabdomi visi šitie veiksmai, kuriuos jūs tik ką įvardinot“, - rėžė R.Malinauskas. O jau toliau kliuvo visiems jo politiniams oponentams. „Ir jeigu jūs galvojate, kad laikui bėgant, neišaiškės visa jūsų ir liberalų, ponai konservatoriai, šita afera per Seimo narius, tokius kaip Gailių, per prokurorus, tokius kaip Mikelionis, per Prezidentūros patarėjas Svetikaites, Trinkūno suorganizuotus spaudimus ir neteisėtus teismų sprendimus, viskam ateis laikas“, - tas pačias jam gyventi neduodančių „priešų“ pavardes ir „sąmokslų teorijas“ vėl puolė vardinti R.Malinauskas.

Dėl dvaro – du skundai Aukščiausiajam Teismui

   Po opozicijos narių pareiškimo dėl nevykdomo teismo sprendimo griauti Vijūnėlės dvarą R.Malinausko, užtikrintu balsu rėžusio apie „paskutinius Aukščiausiojo Teismo sprendimus, kur yra stabdomi visi šitie veiksmai“, prakalba opozicijai sukėlė dar daugiau klausimų. „Aukščiausiojo Teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas dar vienas Vijūnėlės dvaro statytojo skundas, vyks tik vasario 13 d., kada bus priimta pati Teismo nutartis, apskritai nežinia, o čia R.Malinauskas, kaip supratome, jau žino sprendimo rezultatą? Tai, manau, reikštų vieną iš dviejų – arba didelį skandalą, arba eilinį jo blefą“, - po sausio 31 d. posėdžio komentavo A.Balkė. Tuomet opozicijos nariai dar nežinojo, kad Aukščiausiąjį Teismą pastaruoju metu krečia tikra „Vijūnėlės dvaro karštinė“: be juridinio statytojo inicijuotos naujos bylos, tą pačią, sausio 31 d., kuomet vyko savivaldybės tarybos posėdis, Aukščiausiajame Teisme buvo priimtas nagrinėti dar ir skundas iš Druskininkų valdžios rūmų, tiesiog guldančių galvą dėl dvaro išsaugojimo. 
   Priminsime, kad pernai spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė juridinio statytojo prašymą dėl Vijūnėlės dvaro rekonstrukcijos. Bandymas iš gyvenamojo namo pavirsti „poilsine“ neišdegė. Vilniaus apygardos teismas savo sprendimą argumentavo visuomenės poreikiu išsaugoti šią teritoriją, kaip viešų erdvių pasyvios rekreacijos teritoriją ir kaip miesto rekreacinius bei bendro naudojimo želdynus. Trumpai tariant, 
parko teritorija, kurioje neteisėtai išdygo prabangusis namas, turi tarnauti ne privačiam vieno pono, bet viešajam - visų žmonių interesui. Tačiau ir šią nutartį dvaro statytojas kasacine tvarka apskundė Aukščiausiajam Teismui, kuris šios bylos ėmėsi šią savaitę, vasario 13 d. 

Valdžia suraitė dar vieną kasacinį skundą

   Šią savaitę paaiškėjo, kad Druskininkų valdžia vis dar aktyviai kovoja dėl Vijūnėlės dvaro išsaugojimo, už biudžeto pinigus samdydama brangiai apmokamus advokatus. „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 31 d. priėmė atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo”, - “Druskonį” informavo LAT. Paprastai kalbant, valdžia apskundė tą pačią Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas statytojo noras gyvenamąjį namą paversti “poilsine”. Tai, beje, ne pirmas valdžios žygis į Aukščiausiąjį Teismą dėl Vijūnėlės dvaro. Praėjusių metų lapkritį LAT atsisakė priimti Druskininkų savivaldybės skundą: tuomet valdžia nesėkmingai bandė apskųsti Vilniaus apygardos teismo nutartį, atmetusią kurorto valdžios prašymą atnaujinti patį Vijūnėlės dvaro bylos procesą (valdžia motyvavo tuo, kad LAT, 2017 m. nagrinėdamas bylą, esą neteisingai interpretavo Konstitucinio Teismo nutarimą).
   Po R.Malinausko skambaus pasisakymo sausio 31 d. savivaldybės tarybos posėdyje „Druskonis“ kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, užduodamas klausimą, kaip suprasti Druskininkų mero prakalbą „pasidomėti paskutiniais Aukščiausiojo Teismo sprendimais, kur yra stabdomi visi šitie veiksmai“, nors Aukščiausiasis Teismas net nėra priėmęs sprendimo dėl dvaro statytojo skundo, pradėto nagrinėti vasario 13 d., taip pat dar net nepradėjęs nagrinėti ką tik priimto Druskininkų savivaldybės administracijos skundo? 
   Pasak LAT, “2018 m. gruodžio 31 d. Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija priėmė nutartį, kuria sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo vykdymą, iki bus priimtas kasacinio teismo procesinis sprendimas. Šia Vilniaus apygardos teismo nutartimi statytojai buvo įpareigoti nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą”. Tai apie kokius tuomet “Aukščiausiojo Teismo sprendimus, kur yra stabdomi visi šitie veiksmai“ savivaldybės tarybos posėdyje prašneko R.Malinauskas?
„Druskonis“ praėjusios savaitės antradienį, vasario 5 d., pateikė klausimus R.Malinauskui, kuo remiantis savivaldybės tarybos posėdyje jis teigė apie „paskutinius Aukščiausiojo Teismo sprendimus, kur yra stabdomi visi šitie veiksmai“, ar jis iš anksto žino/yra informuotas apie Aukščiausiajame Teisme šiuo metu nagrinėjamo statytojo skundo bylos baigtį, ir kas jį apie tai informavo? Atsakymo redakcija iki šiol taip ir negavo.

Dvaro bylų gausa primena džiungles

 
Sunku ir besuskaičiuoti, kiek buvo kelta bei tebekeliama bylų ir išleista pinigų teisminiams procesams dėl nežabotų ambicijų bet kokia kaina išsaugoti centriniame miesto parke neteisėtai išdygusį privatų rūmą, kuris 2017 m. birželio 22 d. Aukščiausiojo Teismo nutartimi turėjo būti nugriautas iki 2017 m. Kalėdų. Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismai per šiuos dvejus metus buvo „užpilti“ prašymais ir skundais dėl Vijūnėlės dvaro – nuo statytojo skundų dėl griovimo termino atidėjimo, paskirties keitimo, nutarties išaiškinimo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, iki nesėkmingų Druskininkų valdžios bandymų atnaujinti teismo procesą dėl paties dvaro statybų. Kaip jau minėta, dabar teisminės kovos vėl persikraustė į Aukščiausiąjį Teismą. Beje, ir tai dar ne viskas. Kauno apygardos administraciniame teisme šiuo metu sustabdytas bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas, laukiant kasacinio - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Dvaro savininkas, kaip žinia, prašo priteisti daugiau kaip pusantro milijono eurų.
   „Statytojai puikiausiai žinojo, jog statybos sustabdytos, ir jie tą darė (tęsė statybas) savo rizika, pilnai suvokdami, kad jeigu ateityje bus priimtas teismo sprendimas dėl statinio nugriovimo, tai jie neturės galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės institucijų, kurios išdavė neteisėtus statybos leidimus, trumpai tariant, jie tą daro visiškai savo rizika, pažeisdami teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nurodymus stabdyti statybą“, - dar 2015 m. rugpjūčio mėn. „Druskoniui“ sakė viešąjį interesą teisme gynusi Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė. 
Taigi įdomu, į kokio dydžio „nuostolių atlyginimą“ dabar galėtų pretenduoti neteisėtai išdygusio dvaro šeimininkas, kurio statybą teismas buvo sustabdęs, kai statinio baigtumas tebuvo 36 procentai? Šie duomenys buvo įvardinti ir spalio 30 d. priimtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, dėl kurios šiuo metu verda mūšis Aukščiausiajame Teisme: statybos prievaizdų atsiliepime aiškiai nurodyta, kad Vijūnėlės dvaro statyba teismo nutartimi buvo sustabdyta, kai jos baigtumas tebuvo 36 proc. 

Laikas atsakys ir į kitus klausimus

   Opozicijos nariai savo pareiškime vyr.prokurorui, prašydami įvertinti mero R.Malinausko ir vicemero L.Urmanavičiaus vaidmenį per visą Lietuvą nuskambėjusioje Vijūnėlės dvaro istorijoje, dėmesį atkreipė į Vijūnėlės dvarą statyti pradėjusio apsaugininko iš Alytaus R. Baranausko duotus parodymus tyrėjams (kilus skandalui, pradėtas statyti objektas perėjo turtingo verslininko iš Kauno nuosavybėn). „R. Baranausko apklausos aprašymas užima vieną puslapį, jame 23 kartus parašytas žodis „nepamena“. R.Baranausko „amnezija“ dar labiau sustiprina manymą, kad jis nebuvo tikrasis „Vijūnėlės“ dvaro statytojas ir detalaus plano rengimo dalyvis, kad jo vardu naudojosi tikrasis „Vijūnėlės“ dvaro reikalų tvarkytojas, kuris piktnaudžiavo valdžia, disponavo visais svertais ir galimybėmis įgyvendinti savo asmeninį planą – išskirtinėje parko vietoje, 0,28 ha valstybės žemėje (negąsdino žemės nuoma iki 2028 m.) neteisėtai pasistatyti prabangų 600 kv. namą ant tvenkinio kranto“, - savo rašte akcentavo savivaldybės tarybos nariai.
   „Ir nors sodyba Druskininkų centre, vadinamasis Vijūnėlės dvaras, priklauso sutuoktinių porai iš Kauno, būtent politikas R. Malinauskas buvo ir iki šiol yra tas asmuo, kuris labiausiai išgyvena dėl tokio sprendimo, vis dar ieškodamas būdų, kaip išvengti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo. Viešais savo pareiškimais dėl Vijūnėlės dvaro baigties R. Malinauskas tik sustiprina įspūdį, kad jis ir yra tikrasis Vijūnėlės dvaro šeimininkas“, – rašoma 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilmos Danauskienės straipsnyje „Druskininkų merui R. Malinauskui – dar vienas kirtis: teks griauti ir Latežerį“, kuris buvo publikuotas naujienų portale www.delfi.lt.

„Druskonio“ inf.

 

  Didžiausias verslo aplinkos nuosmukis – Druskininkuose 
   Neseniai BNS spaudos centras išplatino „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuoto tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“ rezultatus. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos ir visų 60 savivaldybių administracijų atstovai. Pagal šiuos rezultatus Alytaus apskrityje daugiau nei kituose šalies regionuose verslininkų mano, kad verslo aplinka jų regione per praėjusius metus ženkliai pablogėjo. Net 4 iš 5 apskrities savivaldybių, įskaitant tarp lyderių buvusius Druskininkus, stebimas verslo nuotaikų suprastėjimas ir tik Varėnos r. verslininkai situaciją vertina kiek optimistiškiau. 
   Nors Alytaus regiono verslininkai verslo aplinką vertina gana prastai, bendrame šalies kontekste atskirų savivaldybių situacija atrodo visai neblogai: Alytaus r. savivaldybė pagal palankumą verslui šiais metais užima 20, Druskininkų sav. – 22, Alytaus m. – 28, Varėnos r. – 37, o Lazdijų r. – 55 vietas. Didžiausiomis verslo kliūtimis Alytaus regiono verslininkai įvardija mokesčių naštą ir veiklos sąnaudų augimą.
   Kaip ir 2016 bei 2017 metais, 2018 m. palankiausia savivaldybe verslui ir vėl tapo Neringa – čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. rodiklis, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.
   „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad didžiausias nuosmukis šiais metais užfiksuotas Druskininkuose.
   „Druskininkų savivaldybė, lyginant su 2017 m., patyrė ženklų kritimą. 2018 m. verslo laisvės indeksas čia nesiekia šalies vidurkio, o palankiausių savivaldybių smulkiam ir vidutiniam reitinge Druskininkai nukrito net per 17 pozicijų: iš 8 į 22 vietą. Visuomet buvusi tarp šalies lyderių, šiais metais Druskininkų savivaldybė atsidūrė didžiausią nuosmukį patyrusių savivaldybių penketuke“, – sako tyrimą vykdžiusio banko „Citadele“ atstovė.
G.Kubiliūnienės teigimu, tokį Druskininkų rezultatą galimai lėmė suprastėję regiono verslininkų aplinkos vertinimas bei 2018 m. visiškai neaugęs naujų įmonių skaičius. Tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybėje užfiksuotas didžiausias įmonių augimo rodiklis šalyje, jų 2018 m. padaugėjo beveik 7 proc.
   Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Alytaus apskrities verslininkams – mokesčių našta. Tą tvirtina beveik 70 proc. apklaustųjų, o 54 proc. respondentų pagrindine kliūtimi įvardino verslo sąnaudų augimą. Regiono verslininkams nerimą kelia ir konkurencijos augimas – kaip kliūtį verslui tai įvardijo 39 proc. verslininkų
   „Nestebina faktas, kad pasienyje su Lenkija esančios Alytaus apskrities savivaldybės jaučia įtampą dėl tarptautinės konkurencijos ir tai gana aiškiai identifikuoja. Pagal šį rodiklį, regionas užima trečią vietą visos šalies mastu. Tai neabejotinai turi įtakos tam, kad Dzūkijoje daugiausia verslininkų, kurių manymu sąlygos verslui regione per pastaruosius metus pablogėjo. Taip mano trečdalis (34 proc.) apklaustų Alytaus regiono verslininkų“, - sako G. Kubiliūnienė. Jos teigimu, bendrai Lietuvos verslininkų nuotaikos gerėja: šiemet verslo aplinką teigiamai vertina 28 proc. verslininkų, kai 2016 m. taip manančių buvo tik 14 proc. Paprašyti įvardinti didžiausias socialines grėsmes verslui per būsimus penkerius metus, Alytaus verslininkai nerimavo dėl emigracijos (27 proc.) ir visuomenės senėjimo bei pensininkų skaičiaus augimo (27 proc.). 
   Pasak G. Kubiliūnienės, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.

„Druskonio“ inf. 

 

  Du dešimtmečius mero nekeičiančių Druskininkų bėdos:
  miestas įkalintas mažų atlyginimų ir nedarbo spąstuose 
Modesta GAUČAITĖ, LRT.lt

   Vasarą šimtų tūkstančių turistų sulaukiantys Druskininkai ne kartą buvo įvardinti populiariausiu Lietuvos kurortiniu miestu. Tačiau nors šiltuoju metų laiku miestas ūžia, ne visi druskininkiečiai gali pasidžiaugti gerėjančiu gyvenimu. O štai specialistai siūlo visų kiaušinių nelaikyti vienoje pintinėje. Pasak jų, praplėtus miesto veiklos sritis, pagerėtų ir žmonių gyvenimas.

  
Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai teigė, kad vienos didžiausių problemų, su kuriomis susiduria druskininkiečiai – gerai apmokamų darbo vietų trūkumas ir aukštos tiek būsto pirkimo, tiek jo nuomos kainos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui LRT.lt sakė, kad abi problemas būtų galima spręsti praplečiant kurorto veiklos sritis. Anot jo, viską statyti tik ant turizmo nėra gera idėja, nes regionai, kurių pagrindinės pajamos „ateina“ tik iš šios srities, dažniausiai nebūna pasiturintys.

Meras poste – 19 metų 

 
Dar 2000-aisiais į Druskininkų mero kėdę sėdęs Ričardas Malinauskas mero pareigas eina iki šiol. Be pertraukos 19 metų miestui vadovaujantis politikas anksčiau priklausė socialdemokratams, bet prieš keletą metų, kai dėl kilusio Vijūnėlės dvaro skandalo pasitraukė iš partijos, sukūrė savo nepartinį judėjimą „Už Druskininkus“. Šių metų rinkimuose jis dalyvauja su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“.
   Jo konkurentais kovo 3-ąją vyksiančiuose rinkimuose bus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Antanas Balkė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė Kristina Miškinienė bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Donatas Mizaras. Kaip portalui LRT.lt sakė žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius, jokių nepriklausomų apklausų apie mero veiklos vertinimimą nebuvo.   Tačiau, pasak jo, miestiečiai svarsto, ne ar dabartinis meras laimės, o ar jis laimės pirmajame ture, ar prireiks ir antrojo. Anot R.Sadausko-Kvietkevičiaus, ilgalaikį poveikį padarė už savivaldybės lėšas leidžiamas leidinys „Mano Druskininkai“, be to, dalis gyventojų dirba su savivaldybe susijusiose įstaigose.
„Didžioji rinkėjų dalis pasitenkina informacija, gaunama iš nemokamai platinamo vietinės valdžios liaupsių laikraščio ir Baltarusijos televizijos kanalų, o visus nacionalinės žiniasklaidos atskleistus skandalingus faktus vertina kaip sostinės elito sąmokslą prieš R.Malinauską“, – komentavo žurnalistas. Anot jo, per pastaruosius ketverius metus opozicija Druskininkų valdžiai mieste susilpnėjo – iš jo išvyko verslininkas, liberalas, SPA „Vilnius“ savininkas Valdas Trinkūnas ir buvęs TS-LKD skyriaus vadovas Vilius Semeška, tapęs Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Jie abu praėjusiuose savivaldos rinkimuose varžėsi su dabartiniu meru R.Malinausku. Tiesa, jis teigė, kad Druskininkuose yra jaunų politikų, kurie, užsigrūdinę taryboje, kituose rinkimuose galėtų tapti rimtais konkurentais R.Malinauskui.

Skundai – ir dėl pensijų, ir dėl per brangaus būsto 

   Lazdijų–Druskininkų apygardoje išrinktas parlamentaras, „valstietis“ Zenonas Streikus portalui LRT.lt sakė, kad klausimus, dėl kurių į jį kreipiasi druskininkiečiai, galima suskirstyti į kelias grupes. Visgi daugiausia jų, anot Seimo nario, susiję su socialinėmis problemomis. Z.Streikus kalbėjo, kad dalis klausimų – visiškai neišsprendžiami, nes žmonės piktinasi mažomis pensijomis ar išmokomis. Neretai kreipiamasi ir dėl socialinio būsto. 
Politikas kalbėjo, kad Druskininkuose yra nemažai žmonių, kurie anksčiau gyveno Baltarusijoje, Ukrainoje ar Rusijoje ir atvykę gyventi į Lietuvą gauna mažas pensijas. Pasak jo, kartu su rajono savivaldybe ieškoma būdų, kaip tokiems žmonėms padėti. 
„Be abejonės, labai dažnai žmones užklumpa problemos dėl žemės grąžinimo ar nebaigtos grąžinti žemės. Aišku, daugeliu atvejų mažai ką galime padėti, nes šitų klausimų sprendimas būna persikėlęs į teismus. Iki šiol yra neišspręstų problemų, neteisybės. Tačiau Seime priimti įstatymai dėl kompensacijų, kitų dalykų, tai manau, kad šiemet šie klausimai baigsis, nors kai kurie žmonės skriaudą ir jaus“, – komentavo parlamentaras, pridurdamas, kad dauguma problemų, dėl kurių į jį kreipiasi druskininkiečiai, yra išsprendžiamos. 
   Pasak jo, nors nedarbo lygis per pastaruosius metus Druskininkuose krito ir šiuo metu neviršija šalies vidurkio, problema išlieka tai, kad atlyginimai nesiekia šalies vidurkio, o gerai apmokamų darbo vietų stinga: „Žmonės Druskininkuose daugiausia dirba paslaugų sferoje – maitinime, viešbučiuose. Gerai apmokamų darbų nėra daug.“ 
   Be to, Z.Streikus kalbėjo, kad druskininkiečius alina ir didelės būsto pirkimo bei nuomos kainos. Pasak parlamentaro, šiame kurortiniame mieste itin sunku įsigyti būstą. Būtent dėl to, kad Druskininkai – kurortinis miestas, jame jaunos šeimos negali gauti piniginės paramos įsigyjant pirmąjį būstą, net jei ir tame pačiame mieste gyveno visą gyvenimą. Seimo narys kalbėjo, kad rasti pigesnį būstą galima ir 15 km už miesto. Tačiau, anot jo, žmonės nori gyventi mieste, kur daugelį reikalingų vietų gali pasiekti pėstute. 
   Paklaustas, ar miesto gyventojai kreipiasi į jį su klausimais, susijusiais su Druskininkų savivalda, Z.Streikus teigė, kad administracinė savivaldos pusė dirba profesionaliai, specialistai išmano savo darbo sritis, turi arba gali itin greitai surinkti visą reikalingą informaciją, padeda ieškoti problemų sprendimo būdų. Tiesa, jis pridūrė, kad yra siekiančiųjų politikuoti, tačiau tikino pats į politiką Druskininkuose nesiveliantis. „Pergyvenu dėl centrinės valdžios, Seimo, požiūrio į savivaldybes, kuris, manau, yra kiek per menkas. Savivaldybėse ypač sunku dirbti, jos betarpiškai susiduria su žmonėmis, reikia jas įgalinti spręsti daugiau problemų“, – sakė Z.Streikus. 

Būsto kaina aukšta, o pajamos neauga? 

   Žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius paklaustas, su kokiomis problemomis susiduria Druskininkų gyventojai, kalbėjo, kad nors kurortas sulaukė nemažai Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, tai nepadidino gyventojų vidutinių pajamų, kurios neviršija gretimų rajonų – Lazdijų ir Varėnos – rajonų duomenų. 
  „Gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo tempai taip pat nebūdingi klestinčiam regionui. Vietinės valdžios globojamas verslas sunkiai įsileidžia su juo nesusijusias investicijas, o patys darbuotojams moka minimalias algas. Kurorto sezoniškumas vis dar išliko, todėl pavasarį, rudenį ir žiemą, išskyrus kalėdinį laikotarpį, nedideli viešbučiai ir restoranai išgyvena sunkiai. Savivaldybė pati valdo viešbučius, SPA centrus ir restoranus, konkuruodama su privačiu verslu, o tai atbaido galimus investuotojus į šias verslo sritis“, – komentavo R.Sadauskas-Kvietkevičius. 
   Paklaustas apie Z.Streikaus žodžius, kad būsto pirkimo ir nuomos kainos Druskininkuose itin aukštos, žurnalistas teigė, kad būsto paklausą šiame mieste didina jį poilsiui perkantys didžiųjų miestų gyventojai ir užsieniečiai – daugiausia baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai. Visgi pašnekovas teigė, kad kainų kilimas keletą pastarųjų metų nebuvo labai didelis ir nepasivijo didžiųjų šalies miestų. Anot jo, tai lėmė pirkėjų iš Rusijos skaičiaus mažėjimas po 2014-ųjų, kuomet krito Rusijos gyventojų pajamos ir prasidėjo konfrontacija su Vakarais. 
   „NT vystytojams įgyvendinus kelis stambesnius naujų daugiabučių namų statybos projektus ir sunkiai išpardavus butus, gyvenamoji statyba beveik visiškai sustojo – statomi vos keli namai miesto centre, skirti poilsiui, bet ne vietos gyventojams“, – sakė R.Sadauskas-Kvietkevičius. 

Specialistams siūlo savivaldybės butus 

   Portalas LRT.lt su klausimais kreipėsi ir į Druskininkų savivaldybę. Jos atstovai teigė, kad daugiausia klausimų iš gyventojų sulaukia dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, žemės ūkio, socialinės paramos, architektūros, teritorijų planavo, geodezinių matavimų. 
   „Savivaldybei skiriamas biudžetas nėra didelis, tad esame priversti atsakingai jį planuoti ir vykdyti darbus prioritetine tvarka. Savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja problematika dėl būstų jaunoms šeimoms įsigijimo, kelių remonto, renovacijos“, – raštu pateiktuose atsakymuose teigė savivaldybės atstovai, pridurdami, kad nors kelių remonto klausimas yra opus, jis veiksmingai sprendžiamas. 
   Pasak Druskininkų savivaldybės atstovų, problema yra ir tai, kad ribojamas finansavimas renovacijos projektams neleidžiama visiems norintiems turėti renovuotą būstą. Be to, gyventojai teiraujasi dėl užsitęsusių darbų, jų kokybės ir t.t. Druskininkams taip pat opi tema – jaunų, gerų specialistų trūkumas. Pritraukti juos galima kompensacija įsigyjant būstą, tačiau galimybės gauti tokią pagalbą perkant būstą kurortiniuose miestuose nėra. Visgi siekdama pritraukti jaunų specialistų, savivaldybė sako jiems suteikianti savivaldybės butus, o darželiuose nėra eilių. Anot savivaldybės atstovų, šiuo metu mieste trūksta bendrosios praktikos gydytojų, vaikų psichiatrų, psichologų, kai kurių sričių pedagogų. 
   „Druskininkų savivaldybė skiria savivaldybės būstus aktualių profesijų specialistams, padeda integruotis į visuomenę įvairioms socialinėms grupėms, įsteigti trys Savarankiško gyvenimo namai, skatinama integracija į darbo rinką, jau antrus metus iš eilės vykdoma Jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programa sulaukia vis didesnio jaunų žmonių ir verslo atstovų susidomėjimo. Didėjant įmonių skaičiui, plečiasi ir jų teikiamų paslaugų įvairovė, siūloma vis daugiau jaunų žmonių profesines kompetencijas ugdančių darbo vietų“, – teigiama savivaldybės atstovų atsakymuose. 
   Vidutinis darbo užmokestis Druskininkuose siekia 767,6 eurų „ant popieriaus“, tačiau atstovai sutinka, kad dėl to, jog dauguma miesto žmonių dirba paslaugų sektoriuje, vidutinis darbo užmokestis yra kiek žemesnis nei Lietuvos vidurkis. Tiesa, augant bendram šalies vidutiniam darbo užmokesčiui bei, kaip teigė savivaldybės atstovai, į kurortą ateinant užsienio investicijoms, vidutinis atlygis, palyginti su 2014-aisiais, augo kiek daugiau nei 200 eurų. 

Reikia pasitikėti ne tik turizmu 

   Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas komentuodamas situaciją Druskininkuose portalui LRT.lt pastebėjo, kad šiame mieste nedarbo lygis yra gana nemažas, o vien turizmo sektorius, kuriame dirba daugiausia druskininkiečių, nepajėgia jo sumažinti ir nesukelia spaudimo kelti darbo užmokestį. Be to, pasak ekonomisto, turizmo sektorius apskritai nepasižymi aukštu darbo užmokesčiu. 
   Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pernai Druskininkuose buvo registruota 1,1 tūkst. bedarbių, tai sudarė 9,3 proc. visų darbingo amžiaus druskininkiečių. Tiesa, nuo 2014-ųjų iki 2017-ųjų šis skaičius mažėjo (nuo 11,6 proc. iki 8,4 proc.), o didėjimas fiksuotas tik 2018-aisiais. Bendras šalies nedarbo lygis paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 6 proc. 
   Visgi, anot Ž.Maurico, galimybės kelti atlyginimus kurorto gyventojams, dirbantiems turizmo sektoriuje, yra: „Pridėtinės vertės sukuriama nemažai, ypatingai pastaraisiais metais, pelningumas yra tikrai geras. Tas pyragas, kurį iškepa Druskininkai, yra nemažas, bet tik nedidelė dalis jo atitenka darbuotojams, vietos gyventojams. Todėl šis miestas ir susiduria su tokiais iššūkiais, kaip didelis nedarbas ir mažas vidutinis darbo užmokestis.“ 
   Tačiau pašnekovas mato ir sprendimo būdą. Jo manymu pagerinti situaciją būtų galima išsiveržiant iš „užsukto rato“ ir plečiant kitus sektorius. Anot jo, turizmas pagerina bendrą miesto gyvenimo kokybę, todėl Druskininkams pritraukti kitas veiklas – tiek paslaugų, tiek gamybines – yra lengviau nei kitiems miestams. O ir žmonės, pasak ekonomisto, esant palankioms darbo sąlygoms, mieliau rinktųsi gyventi Druskininkuose, kuriuose yra ir renginių, pramogų, ir viešojo maitinimo bei kitų įstaigų. „Gyvenimo kokybė Druskininkuose nėra prasta, ji yra viena iš geriausių Lietuvoje ir viešoji infrastruktūra gerai išvystyta. Kurortui tikrai būtų tikslinga turėti kokio nors universiteto filialą, ypatingai tinkama vieta vasaros universitetams. Miestas nėra mažas, yra pakankamas kiekis žmonių, tad tikrai būtų galima diversifikuoti miesto veiklą“, – kalbėjo Ž.Mauricas. 
   Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad didžioji dalis Druskininkuose teikiamų paslaugų yra sukoncentruota dideliuose SPA centruose ir tai kiek apriboja galimybes žmonėms kurti savo individualią veiklą. Tad, pasak Ž.Maurico, vietiniams gyventojams iš turizmo, išskyrus įsidarbinimą šiame sektoriuje, naudos gauti nėra lengva, o ir įsidarbinus gaunami atlyginimai nėra itin aukšti. 
   Paklaustas, ar šiame mieste yra vietos gyventojams kurti savo verslus, ekonomistas patikino, kad potencialo tam tikrai yra. Anot jo, miestas pritraukia daug turistų, gyventojų ir iš kitų šalių, tad galimybės pradėti verslą yra, tik reikia iniciatyvos. 
   „Galbūt, viena vertus, trūksta iniciatyvos, bet kita vertus, reikėtų ir aktyvesnio savivaldybės vaidmens diversifikuojant ekonomiką. 
Nereikėtų priklausyti vien nuo turizmo. Šalys ar regionai, kurie priklauso vien nuo turizmo, dažniausiai nebūna labai pasiturintys. Tie, kurie sugeba suderinti turizmą su dar kažkuo – gyvena pasiturinčiai“, – komentavo Ž.Mauricas. 
   Ekonomikos diversifikavimas, pasak jo, galėtų padėti spręsti ir aukštų būsto kainų problemą, kaip ir ribojimai įsigyti nekilnojamąjį turtą kai kuriose teritorijose. Sukūrus daugiau gerai apmokamų darbo vietų, žmonės turėtų pakankamai pajamų įsigyti būstą, net jei jis ir kiek brangesnis. O be to, didėjanti konkurencija tarp darbuotojų priverstų didinti atlyginimus ir paslaugų sektoriuje. 
„Pajamos trejus ar ketverius metus yra tikrai geros, jos sudaro sąlygas platesniam atlyginimų kėlimui, bet nėra didelės motyvacijos tą daryti, nes yra didelė darbuotojų pasiūla. Bet aišku, vėliau jie gali nusipjauti šaką, ant kurios sėdi, nes jei bus vien tik turizmas, kuriame darbo užmokestis mažas, o mieste būsto kainos aukštos, žmonės gali emigruoti iš Druskininkų. Tuomet miestas bus praktiškai priverstas atsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Mokant mažus atlyginimus dabar sukurs problemą netolimoje ateityje, kai įstaigos turės net užsidaryti ar bus priklausomos nuo darbuotojų iš užsienio“, – kalbėjo ekonomistas Ž.Mauricas.

 

  Trispalvė ant Druskininkų eglės 1949-ųjų metų Vasario
  16-osios išvakarėse 

Vytautas Valentukevičius, Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo 1949 m. vasario 15 d. liudininkas, prie eglės, ant kurios trispalvė buvo iškelta

Vytautas VALENTUKEVIČIUS 

   2019-ieji, pirmieji antrojo šimtmečio Lietuvos nepriklausomybės metai, irgi bus turtingi gražių sukakčių. Minėsime 70-ąsias Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos pasirašymo Minaičių kaime metines, Baltijos kelio 30-ąsias metines, Jono Žemaičio-Vytauto metus ir daug kitų renginių. 

   Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1948 metų rudenį buvo išrinktas Pietų Lietuvos-Nemuno srities vadu, o lapkričio mėnesį drauge su Tauro apygardos vadu iškeliavo į Žemaitiją. Apygardų vadai ten planavo tartis dėl partizaninio judėjimo bendros vadovybės įkūrimo. 
   Kelionė buvo sunki. Tik sausio mėnesį jis pradėjo susitikinėti su Vakarų Lietuvos Prisikėlimo ir Kęstučio apygardų vadovybėmis. Nepasitikėjimas tarp vadovybių tvyrojo didžiulis. Visi bijojo pakliūti į provokatorių spąstus. Tik 1949 m. sausio 6 d. A.Ramanauskui- Vanagui pasisekė susitikti su centralizuotos vadovybės kūrimo iniciatoriumi Jonu-Žemaičiu-Vytautu, o vasario 2-22 dienomis kartu su kitais apygardų vadais dalyvauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) steigime. Posėdžiai vykdavo štabo bunkeryje Minaičių kaime, Radviliškio rajone. Tame pačiame bunkeryje 1949 m. vasario 16 d. buvo pasirašyta LLKS tarybos deklaracija, kurią parengė Merainis, Diedukas ir Užpalis. 
   A.Ramanauskas-Vanagas kelionės į Žemaitiją metu palaikė nuolatinį ryšį su Pietų Lietuvos-Nemuno srities partizanais, vadinamais nemuniečiais. Vanagas su kolegomis tikriausiai aptarė, kad LLKS Tarybos deklaracijos pasirašymo dienomis Pietų Lietuvos miestelyje būtų iškelta Lietuvos trispalvė ir KGB dėmesys labiau koncentruotųsi į Pietų Lietuvą. Vasario 16-osios dienomis saugumas aktyviai sekė visą Lietuvą. 
   Ištikimiausias A.Ramanausko-Vanago bendražygis Vincas Viščinis-Vanagas iš Vieciūnų kaimo ėmėsi iniciatyvos iškelti trispalvę Lietuvos vėliavą Druskininkuose, piečiausiame Lietuvos miestelyje. V.Viščinis-Vanagas kreipėsi į patikimiausią Druskininkų girininkijos darbuotoją Kazimierą Banį, nedidelio ūgio ir smulkaus sudėjimo partizanų ryšininką. Ramaus būdo ir nekalbus K.Banys netgi su šeima bendravo atsargiai. Jo žmona, lenkų tautybės druskininkietė, dirbo Druskininkų miškų ūkyje buhaltere.   Kazimieras retkarčiais užsukdavo į miškų ūkį, ten susitikdavo su Rimickų šeima, pabėgėliais nuo Daugų krašto. Jie savo butelyje miškų ūkio patalpose Kurorto gatvėje trumpai slėpė rašytoją Justiną Pilyponį, kurį man teko matyti 1946 m. 
   K.Banys paprašė Vytautą Rimicką iškelti Druskininkuose trispalvę. Vytautas sutiko. K.Banys nupirko medžiagą ir perdavė ją V.Rimickui, kuris nuėjo pas siuvėją Moniką Saveikytę-Vaščilienę, kad pasiūtų trispalvę. V.Rimickas į pagalbą pasikvietė klasioką Mindaugą Prapiestį, partizanų (tėvo ir mamos) sūnų, kuris gyveno Gailiūnų kaime pas Joną Levulį, sėslųjį partizaną. Sutartą valandą, 1949 m. vasario 15 dienos vėlų gilios ir šaltos žiemos vakarą, V.Viščinis-Vanagas, partizanų ryšininkas, vieciūniškis Vitas Kizys, M. Prapiestis, V.Rimickas, pasiėmęs lazdą ir po pažastimi pasikišęs vėliavą, skirtingais intervalais vieni nuo kitų ėjo Ratnyčios upės žiočių link. Partizanas ir ryšininkas liko ant Ratnyčios upės dešiniojo skardžio, o Vytautas ir Mindaugas įveikė kairįjį Ratnyčios upės skardį. Sustojo prie trijų eglių, kurios augo netoli nuo saugumo būstinės (dab. I.Fonbergo gatvėje) ir miesto vykdomojo komiteto (dab. savivaldybės administracijos pastatas). Pasirinko viduriniąją, išlikusią prie dabartinio Grand Spa Lietuva “Dzūkijos” korpuso, gėlyno šiaurės rytiniame pakraštyje. Vytautas sparčiai įlipo į eglę, išsitraukė vėliavą, nulaužė eglės viršūnę. Pririšo vėliavos kotą prie eglės viršūnės ir greitai nusileido žemyn, kur jo laukė Mindaugas. 
   V.Viščinis-Vanagas ir V.Kizys grįžo į Vieciūnus, o V.Rimickas su M. Prapiesčiu džiaugsmo emocijas liejo Neravų kaime, eidami iš pirkios į pirkią. Mindaugas vidurnaktį užsuko ir pas Laukionius, kur gyvenau. Pavargęs ir neramus įėjo į virtuvę, apsisuko ir vėl išėjo... Prašėm atsisėsti ir pernakvoti, bet jis iškeliavo į Gailiūnus. Šiandien aišku, kad jis norėjo palikti savo pėdsakus mūsų namuose... 
   Ypatingas įvykis Minaičių štabavietėje partizanų apygardų vadų priimta „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracija“ buvo gražiai pagerbta Pietų Lietuvoje, Druskininkuose. Ši deklaracija, pasirašyta 1949 m. vasario 16-ąją, skelbia, jog aukščiausiu teisėtu valdžios organu Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jos kovos tikslas nepriklausomos parlamentinės Lietuvos Respublikos atkūrimas. LLKS Taryba, atstovaudama visoms Lietuvos teritorijoje esančioms vieningos vadovybės vadovaujamoms karinėms visuomeninėms grupuotėms, būtent Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvos sritims, - siekia bendrų savo tikslų. Deklaraciją pasirašė: LLKS Prezidiumo pirmininkas Vytautas, LLKS Tarybos nariai: Faustas, Kardas, Merainis, Naktis, Užpalis, Vanagas, Žaigala. Du Tarybos nariai – Dainavos krašto atstovai iš Pietų Lietuvos Nemuno apygardos Bielinių kaimo, Rudaminos valsčiaus, Lazdijų rajono – Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir deklaracijos autorius Juozas Šibaila – Merainis, Diedukas iš Vadėnų kaimo, Nedzingės valsčiaus. Abu mokytojai, Alytaus mokytojų seminarijos auklėtiniai. 
   Trispalvės Druskininkuose iškėlimo, kuriuo paminėtas prasmingas Lietuvai renginys, pasekmės buvo liūdnokos, o beveik visų jo dalyvių likimai susiklostė tragiškai. Druskininkuose pradėjo siausti įtūžę KGB-istai: pradžioje į eglę lipti ir nukabinti trispalvę nedrįso, nes galvojo, kad ją saugo partizanų snaiperiai, galop nutarė naktį vėliavos kotą arba eglės viršūnę pakirsti taikliais šūviais. Po 16-os dienų Kapiniškių kaime žuvo V.Viščinis-Vanagas. Rimickų šeima buvo suimta kovo 19-ąją ir balandžio 16-ąją. Po tardymų kalėjime beliko tik tėvas ir sūnus. V.Rimicką iš Druskininkų išvežė į saugumo rūmus Vilniuje, kur kalėjo 17-oje kameroje. Teismas įvyko, kai Vytautui sukako 16 metų. Jį nuteisė kalėti 10 metų. Toliau sekė Sibiras, lageriai. Tokio paties likimo sulaukė ir motina bei dvi seserys. Vytautas, sugrįžęs iš Sibiro, užsuko į miškų ūkio sodą (Kurorto g. 7), išsikasė paslėptą ginklą, pavartė rankose, nušluostė smėlį ir atsiduso: „Dieve, kokia skaudi laisvės troškimo kaina“. M.Prapiestis suėmimo ir tremties išvengė... 
   Druskininkų lietuviškos mokyklos-gimnazijos įkūrėją ir pirmąjį direktorių Domininką Viščinį ištrėmė į Prienų „Žiburio“ gimnaziją, kur beveik kasdien lankydavosi komsorgas, ateidavo į direktoriaus kabinetą, pasidėdavo pistoletą ant stalo ir tardydavo... Vėliau gimnazijos direktorių išsiuntė į Balbieriškį, Uteną ir greit atleido iš pareigų. D.Viščinis mirė Vilniuje. 

   Vasario 15 d. 15 val. prie Grand Spa Lietuva „Dzūkijos“ korpuso įvyks mitingas, skirtas paminėti trispalvės iškėlimą Druskininkuose 1949 m. vasario 15 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos pasirašymo proga.

   Derėtų tinkamai pažymėti svarbią Druskininkuose vietą, kur 1949 m. vasario 15 dienos vėlų šaltos žiemos vakarą laisvės kovotojai iškėlė trispalvę.

 

  Nepaisydamas įtarimų papirkinėjimu, R. Karbauskis
  surengė šaškių simultaną




                                                             

                                                              R. Sadausko/LRT nuotr.

Romas SADAUSKAS, LRT.lt 

   Penktadienį valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Druskininkuose surengė šaškių simultaną, dėl kurio šią savaitę buvo apskųstas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). 

   Į šaškių simultaną susirinko mažiau dalyvių, negu tikėjosi organizatoriai, todėl dalį iš anksto išdėliotų šaškių lentų ant stalų teko nurinkti. Žaidimo metu Jaunimo užimtumo salės ekrane buvo rodomos skaidrės apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus į Druskininkų savivaldybės tarybą.
   Įtardamas galimą rinkėjų papirkinėjimą į VRK kreipėsi Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis ir Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skyriaus pirmininkas Konstantinas Rečkovas.
   „Skundas paduotas VRK dėl „valstiečių“ organizuojamo renginio – dėl to, kad pats renginys nėra tik programos rinkėjams pristatymas, tačiau kartu numatytas ir šaškių žaidimas. Mes tame matome dovaną rinkėjui, o ji, pagal dabartines savivaldos rinkimų taisykles, yra negalima“, – naujienų agentūrai ELTA kalbėjo L.Okockis.
   „Nesu kandidatas jokiuose rinkimuose, šaškių simultanus žaidžiu nuolat ir, skirtingai nei konservatoriai, šaškėse nematau politikos. Konservatorių lyderiai, deja, tokios patirties neturi, jų patirtis baigiasi prabangiuose restoranuose pietaujant su neskaidraus verslo atstovais, o norai apsiriboja tik svajonėmis, kaip bet kokia kaina susigrąžinti valdžią. Ponai konservatoriai, nekompromituokite savęs dar labiau, nors šaškes palikite ramybėje. Nejaugi nebėra nieko mano gyvenime, kas jums netrukdytų?“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Karbauskis.


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.