Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Vijūnėlės dvarą puolęs gelbėti L.Urmanavičius apskųstas
  etikos sargams 


   R. Malinausko bendražygiui, vicemerui Linui Urmanavičiui gresia nemalonumai dėl Vijūnėlės dvaro: savivaldybės tarybos opozicijos nariai šią savaitę kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydami įvertinti L.Urmanavičiaus veiksmus, priimant tarybos kreipimąsi į Vyriausybę dėl neteisėtai pastatyto namo išsaugojimo ir „perdavimo visuomenės poreikiams“. „Svarstant ir priimant šį Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimą, nuo svarstymo procedūrų ir sprendimo priėmimo nenusišalino asmuo, kuris pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą privalėjo tai padaryti, kadangi dalyvavo neteisėtos statybos Turistų g. 13 (“Vijūnėlės dvaro”) Druskininkuose leidimų išdavimo procedūrose“, - pareiškime nurodė opozicijos atstovai.

Suruošė kreipimąsi į Vyriausybę

   Skandalas dėl Druskininkų parke neteisėtai išdygusio privataus namo – vadinamo Vijūnėlės dvaro, liepsnoja toliau. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) net du kartus pakartojo, kad neteisėtai pastatytas statinys turi būti nugriautas, R.Malinausko bendražygiai sugalvojo griebtis dar vieno šiaudo. Druskininkų savivaldybės valdantieji, nedalyvaujant opozicijai, praėjusios savaitės pradžioje priėmė kreipimąsi į Vyriausybę, prašydami dvarą „perimti visuomenės reikmėms“: negriauti pastato, o jame įkurti meno mokyklos dailės skyrių. 
   Priimant kreipimąsi dėl Vijūnėlės dvaro išsaugojimo, pats R.Malinauskas oficialiai nedalyvavo. Posėdžio „vadžias“ liepos 29-ąją ištikimai laikė R.Malinausko dešinioji ranka, vicemeras L.Urmanavičius. 
   „Iš esmės tai nėra savivaldybės tarybos daugumos savarankiškos iniciatyvos sprendimas. Manau, kad tai yra mero intereso gynimas. Jie siūlo įtraukti Vyriausybę į galimai neteisėtą sprendimų priėmimą. Tai yra pačiai Vyriausybei yra siūloma apeidinėti teismo sprendimus“, - LRT laidoje „Panorama“ posėdžio dieną kalbėjo opozicijos atstovas Konstantinas Rečkovas. Laidos metu buvo kalbintas ir L.Urmanavičius. „Tai yra sukurtas turtas, kurį galima panaudoti visuomenės poreikiams“, - aiškino jis. 
   „Kad būtų mažesnė žala tiek valstybei, tiek savivaldybei, Druskininkų savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad tas pastatas būtų panaudotas visuomenės poreikiams įkuriant meno mokyklos dailės skyrių. Nes iš tiesų sprendžiame klausimą dėl darželio patalpų trūkumo“, - tiesioginėje LRT radijos laidoje liepos 29 d. dėstė L.Urmanavičius, atsakydamas į klausimą, kodėl savivaldybės taryba siekia išsaugoti Vijūnėlės dvarą, nors LAT aiškiai pasakė, kad tokia galimybė neegzistuoja. 

Pasiūlė dar kartą perskaityti teismo nutartį

   Paknopstom surengusi savivaldybės tarybos posėdį ir bandanti per Vyriausybę „pramušti“ dvaro „gelbėjimo planą“, Druskininkų valdžia aiškina, neva namo griovimas būtų „našta biudžetui“. Nors klausimas, kokio dydžio žalą teisme prisiteistų neteisėtai pastatyto dvaro savininkas ir ar apskritai prisiteistų. Mat teismas dvaro statybas buvo sustabdęs, kai statinio baigtumas tebuvo 36 proc., tačiau, spjovus į visus teismo įpareigojimus, namas įžūliai buvo statomas toliau. LAT nutartyje statybos prievaizdų šis epizodas buvo įvardintas aiškiai: „statytojas tai darė savo rizika, pažeidžiant teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones“. 
   Viešojoje erdvėje nuskambėjusi L.Urmanavičiaus kalba apie neteisėtam statiniui išduotus leidimus prajuokino ne vieną. „Žmogus statydamas jis turėjo visus leidimus, visus išaiškinimus. Neprieštaravo tikrai niekam. Kodėl buvo priimti tokie sprendimai, kodėl buvo traktuojami taip dokumentai, vieni ar kiti norminiai dokumentai, nežinau, politinės ambicijos kažkieno“, - „Panoramai“ dėstė L.Urmanavičius. 
   „Buvau nuėjęs į tarybos posėdį daugiau pramoginiais tikslais, nes puikiai suvokiu, kad šis kreipimasis jokių pasekmių nesukurs ir nieko nesustabdys. Įdomu klausytis pono Urmanavičiaus, kadangi jis yra vienas iš tų Druskininkų savivaldybės valdininkų, kuris dėjo parašus ant tų leidimų statybai, kurie pripažinti neteisėtais, tai, suprantama, kad jam kažkaip norisi tų pasekmių išvengti. Nes paskui, jei bus kažkokie nuostoliai pripažinti, jie galėtų būti regreso tvarka iš parašus dėjusių asmenų išieškoti, - LRT radijos laidoje R.Malinausko bendražygių pastangas išsaugoti Vijūnėlės dvarą komentavo delfi.lt žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius. - O šiuo atveju tarybos nariai, kaip ir Seimo nariai, kurie prieš savaitę pasirašė už dvarą, yra laisvi kreiptis kur tik nori, nors ir badauti susirinkę prie Vijūnėlės dvaro tvoros. Bet LAT jau anksčiau yra pasakęs, galiu tiksliai pacituoti: „Egzistuoja vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – nugriauti neteisėtai pastatytą statinį“. Viskas, čia viskas pasakyta tuo“.

Kreipėsi į VTEK

   L.Urmanavičiaus „dirigavimas“ liepos 29 d. posėdžiui, kurio metu buvo priimtas minėtas Vijūnėlės „gelbėjimo planas“, atrodo, taip lengvai nesibaigs. Savivaldybės tarybos opozicijos nariai Karolis Kaklys, Antanas Balkė, Konstantinas Rečkovas ir dr.Juozas Šarkus šią savaitę kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydami įvertinti R.Malinausko pavaduotojo veiksmus. 
   „Liepos 29 d. Druskininkų savivaldybės taryba priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę dėl galimybės perimti pastatą Turistų g. 13, Druskininkuose, savivaldybės nuosavybėn visuomenės poreikių tenkinimui, taip siekiant legitimizuoti neteisėtos statybos padarinius, dėl kurių LAT yra priėmęs dvi neskundžiamas nutartis.  Mūsų duomenimis, svarstant ir priimant šį Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimą, nuo svarstymo procedūrų ir sprendimo priėmimo nenusišalino asmuo, kuris pagal LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą privalėjo tai padaryti, kadangi dalyvavo neteisėtos statybos Turistų g. 13 (dar žinomo kaip “Vijūnėlės dvaro”) Druskininkuose leidimų išdavimo procedūrose. O konkrečiai, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, būdamas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriumi, priėmė sprendimus, tiesiogiai susijusius su Turistų g. 13, Druskininkuose, statybomis”, - pareiškime nurodė opozicijos atstovai.
   „L.Urmanavičiaus vaidmenį ir atsakomybę netiesiogiai, bet aiškiai apibrėžė Vilniaus apygardos teismas 2016-12-23 d. sprendime vertindamas L. Urmanavičiaus, kaip administracijos direktoriaus, patvirtintą detalųjį planą: „Esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-632 patvirtintas detalusis planas. Šio detaliojo plano patvirtinimu buvo neteisėtai pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją. Visiškai akivaizdu, kad šių sklypų sujungimo ir detalaus plano patvirtinimo tikslas nebuvo susijęs su Druskininkų savivaldybės interesais ir/ar visuomenės interesu“. Teismas taip pat aiškiai konstatavo, kad pagrindinis šias statybas įteisinantis dokumentas buvo parengtas už biudžeto lėšas ir patvirtintas tenkinant privatų interesą bei pažeidžiant viešąjį: „Darytina išvada, kad patvirtinus detalųjį planą ir pakeitus suformuoto žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, iš esmės buvo įgyvendintas tik su atsakovu R. B. sudarytas susitarimas, t.y. jo privatus interesas, nes būtent atsakovas R. B. naujai suformuoto ir jam išnuomoto žemės sklypo dalyje pradėjo gyvenamojo namo statybas, kurios iki detaliojo plano patvirtinimo šioje teritorijoje iš viso buvo negalimos“, - teismo sprendimą pareiškime citavo opozicijos atstovai.

Paprašė ištirti ir įvertinti

   „Kadangi teismas tiksliai įvardino minėtą detalųjį planą, kaip turėjusį esminę reikšmę planuojant ir vykdant neteisėtas privačias statybas, akivaizdu, kad šio detalaus plano organizatoriaus - tuometinio savivaldybės administracijos direktoriaus L.Urmanavičiaus veiksmai, motyvai turėtų būti tyrimo objektu. L.Urmanavičius turėtų atsakyti, kodėl organizavo, vykdė, kas įtakojo išimtinai privataus intereso tenkinimą už savivaldybės biudžeto lėšas. Šiuo atveju būtina atsakyti, kodėl ir kas nusprendė tenkinti neteisėtą privatų interesą. Neišvengiamai turėtų būti atsakyta ir į kitą klausimą: kieno faktiškai asmeninis interesas buvo tenkinamas, kodėl ir kaip buvo vykdomas ir proteguojamas privataus intereso realizavimo planas, - pareiškime akcentavo opozicijos atstovai. - Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad R. Malinauskas viešai yra patvirtinęs apie tai, kad mokėjo “Vijūnėlės dvarą“ statantiems darbininkams bei padėjo “paorganizuoti” statybas”. 
   „Druskininkų savivaldybės meras nuo liepos 29 d. sprendimo kreiptis į Vyriausybę nusišalino, o Linas Urmanavičius, kuris būdamas mero R.Malinausko asmeninio (politinio) pasitikėjimo pareigose tiek kaip buvęs administracijos direktorius, tiek kaip dabartinis mero pavaduotojas, nusišalinimo nepateikė. Priešingai, L.Urmanavičius, pavaduojant Druskininkų savivaldybės merą, organizavo liepos 29 d.“Kreipimosi į LR Vyriausybę” priėmimo procedūrą. Tokiu būdu galimai siekdamas išvengti gresiančios asmeninės atsakomybės už neteisėtais veiksmais padarytą žalą Valstybei ir/ar vykdydamas netiesioginius nurodymus“, - nurodė opozicijos atstovai. 
   „Kadangi Druskininkų savivaldybės gyventojai turi pilietinį interesą, kad jų išrinkta valdžia elgtųsi atsakingai, nepainiotų savo asmeninių, verslo interesų ir viešųjų interesų, būtina kruopščiai ištirti kiekvieną piktnaudžiavimo valdžia ar netinkamo valdžiai suteiktų galių įgyvendinimo atvejį”, - pabrėžė opozicijos nariai, prašydami etikos sargų ištirti ir įvertinti, ar L. Urmanavičius nepažeidė LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų.

„Druskonio“ inf.

 

  Registrų centras: Druskininkuose mažėjo butų pardavimai
   Po birželį fiksuoto sumažėjusio perleistų nekilnojamojo turto (NT) objektų skaičiaus praeitą mėnesį rinka vėl sugrįžo į augimo vėžes – šalyje daugėjo tiek butų, tiek gyvenamųjų namų pirkimo- pardavimo sandorių, taip pat atsigavo ir žemės sklypų rinka. Tuo metu Druskininkuose stebimas butų pardavimų mažėjimas. Apie tai praneša Registrų centras, analizuodamas sukauptus NT sandorių duomenis.
   Preliminariais duomenimis, iš viso per septynis šių metų mėnesius pirkimo-pardavimo sandoriais visoje Lietuvoje perleista beveik 75 tūkst. NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-liepą (70 tūkst.).
   Per septynis šių metų mėnesius šalyje savininkus pakeitė daugiau kaip 20 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą, kai fiksuoti 19 tūkst. butų pardavimai. Vien per liepos mėnesį Lietuvoje parduota 3,1 tūkst. butų, arba 6 proc. daugiau nei prieš metus ir 11 proc. daugiau nei šių metų birželį.
   Druskininkuose šiemet parduoti 129 butai, arba penktadaliu mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai parduoti 163 butai. Krašte taip pat perleisti 35 gyvenamieji namai (pernai – 23).
   Šiais metais visoje šalyje buvo parduota 6,5 tūkst. gyvenamųjų namų – 9,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (6 tūkst.), o vien tik liepą – 1 170 (pernai liepą – 1 020, šių metų birželį – 969).

„Druskonio“ inf. 

 

  Kam iš tiesų priklauso Vijūnėlės dvaras?

Karolis KAKLYS, 
Druskininkų savivaldybės tarybos narys, www.delfi.lt

   Reikia pripažinti, kad garsiosios vadinamojo Vijūnėlės dvaro statybos tapo rimtu išbandymu ne tik teisėsaugos institucijoms, bet ir jaunai Lietuvos Valstybės demokratijai bei Konstitucinei santvarkai.
  
Konstitucijoje yra numatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o valdžių padalijimas yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės konstitucinių principų, kuris daro įtaką valstybės valdžios organizacijai, jos funkcionavimui ir garantuoja žmogaus teises bei laisves. Kad ir kaip to nenorėtų suprasti Druskininkų valdžia, pagal valdžių padalijimo principą skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios institucijoms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas, todėl sveiku protu nesuvokiami antikonstituciniai Druskininkų savivaldybės tarybos kreipimaisi į Vyriausybę su prašymu ieškoti būdų, kaip būtų galima nevykdyti Lietuvos Aukščiausio Teismo neskundžiamų ir įsiteisėjusių sprendimų, tik dar labiau išryškina Druskininkų valdžios susireikšminimą bei nekompetenciją, o galbūt net ir Druskininkų „aukščiausiojo“ asmeninius interesus.
   Ne paslaptis, kad Vijūnėlės dvaro byloje Druskininkų merui ir jo buvusiam patarėjui, dabartiniam savivaldybės tarybos nariui, yra pareikšti įtarimai prekyba poveikiu bei papirkimu, todėl kyla paprastas klausimas – kodėl gi Druskininkų meras asmeniškai šitaip neriasi iš kailio dėl svetimo namo statybų? Suprask, geras žmogus... O gal Vijunėlės dvaras yra jo? Prisiminkime dar 2016 metais žiniasklaidoje paviešintus skandale figūravusių politikų ir tuometinės Vyriausybės narių pokalbius, iš kurių paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo, bandant įteisinti nelegalias statybas, siekė pats Druskininkų meras. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, premjerui Algirdui Butkevičiui, Vyriausybės kancleriui ir kitiems pareigūnams. Tuo tarpu laisvalaikiu, kaip ne Druskininkų meras, jis viešai yra pripažinęs mokėjęs pinigus Vijūnėlės dvarą stačiusiems darbininkams bei padėjęs „paorganizuoti“ statybas. O nuo pradžių – skandalingoji statybų istorija prasidėjo dar 2011 metais spalio 4 d. tuometiniam mero Ričardo Malinausko į politinio pasitikėjimo pareigas deleguotam Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriui, dabartiniam mero pavaduotojui L. Urmanavičiui savo įsakymu Nr. V35-632 patvirtinus detalųjį planą.
   Kaip yra konstatavęs teismas, esminę reikšmę ginčui turėjęs pono L. Urmanavičiaus patvirtintas detalusis planas neturėjo nieko bendro su viešuoju interesu, o priešingai – tenkino tik tuometinio pastato savininko interesą. Teismas aiškiai pasisakė, kad detaliojo plano patvirtinimu buvo neteisėtai pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis - iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją. Vėliau sekė keturi Druskininkų mero pavaldume esančio savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašyti neteisėti statybos leidimai: 2012 m. gegužės 15 d. Nr. LNS-12-120515-00029, 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. LNS-12-131217-00156 (dvi versijos), 2014 m. birželio 4 d. Nr. LNS-12-140604-00051, kurie buvo išduoti ne tik nesilaikant LR statybos įstatymo, bet ir siekiant įteisinti statybos (projekto) pažeidimus. 2017 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus pirmą galutinę ir neskundžiamą nutartį, kad pastatas pastatytas neteisėtai bei turi būti nugriaunamas, lyg ir viskas aišku, bet istorija dar nesibaigė. Formalus pastato („dvaro“) savininkas skundėsi negaunantis R. Malinausko vadovaujamos Druskininkų savivaldybės leidimo sunkiasvore technika atlikti darbus parko teritorijoje. Tokiu būdu Druskininkų savivaldybė ėmė kliudyti LAT nutarties įgyvendinimui, ko pasekoje sekė ir antra 2019 m. liepos 12 d. galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje buvo pasakyta, kad nėra jokios galimybės pastato rekonstruoti ar kaip nors kitaip jį išsaugoti – vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinį nugriauti. Taigi, kalbant paprasčiau, pirmą kartą LAT nusprendė, kad pats pastatas pastatytas neteisėtai, o vėlesne nutartimi nurodė, kad šioje situacijoje nėra jokių kitų būdų pastato išsaugoti, jo negriaunant. Lyg to būtų negana, Druskininkų valdžia su nuo pareigų vis dar nenušalintais ponais, kuriems yra pareikšti įtarimai mokėjus kyšius Vijūnėlės dvaro byloje, ir toliau nerimsta – pasitelkdami savivaldybės administracinius bei propagandinius resursus, klaidindami ir skatindami susipriešinimą visuomenėje, toliau renka baimingųjų druskininkiečių parašus naiviai tikėdamiesi, kad Vyriausybė užkibs ant antikonstitucinio „caro kabliuko“. Sakykit ką norit, bet man nesinori tikėti, kad eilinis apsaugos darbuotojas ar koks kitas pilietis (ne oligarchas) dėl kažkieno privataus intereso galėtų šitaip ant blakstienų šokdinti visą Valstybę. Kam priklauso Vijūnėlės dvaras – išvadas darykite patys.



  Pasaka apie Vijūnėlės dvarą ir carą, kurio karūna į nieką
  pavirto
   Vieną kartą pamatė caras gražią vietą prie tvenkinio Druskininkų parke, kurorto centre. Kadangi senasis, skandalingai statytas namas prie M.K. Čiurlionio muziejaus jam jau nebetiko, nutarė pasistatyti naują. 
   Už ES paramos lėšas sutvarkytas parkas, išvalytas tvenkinys, prie statyboms suplanuoto sklypo nutiesti miesto inžineriniai tinklai, savivaldybės lėšomis atliktas detalusis planavimas, sudaryta žemės nuomos sutartis, gautas leidimas statyboms. Statybas pradeda apsaugos darbuotojas, tęsia verslininkas, o caras tik rūpinasi, kad viskas būtų gražu ir - zadanijų pagalba – teisėta.
Bet! Lietuvos Generalinė prokuratūra pradeda tyrimą ir stoja ginti viešąjį interesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sudaužo į šipulius caro svajonę ir paskelbia, kad Vijūnėlės dvaras yra neteisėtas bei turi būti nugriautas, o valstybės žemė turi būti sugrąžinta visuomenei.
   Caras nepasiduoda ir užsuka antrą teismų karuselę. Daro viską, rizikuoja, net tampa įtariamuoju baudžiamojoje byloje, o jo artimiausias bendražygis net atsisėda dvejiems mėnesiams už grotų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija LR Prezidento inauguracijos dieną paskelbia, kad Vijūnėlės dvaras negali būti nei gyvenamas, nei jokios kitos paskirties, kadangi tai yra neteisėtai pastatytas pastatas ir jis turi būti nugriautas.
   Carui išmuša visus saugiklius: puola rinkti parašus iš vietos gyventojų – reikalauja tyrimo Seime, kaltina buvusią Prezidentę, prokurorus, teismus ir visą valstybę. Apygardoje išrinktam Seimo nariui duoda zadaniją burti seimūnus ir kreiptis į Vyriausybę, organizuoja savivaldybės tarybos posėdį. O visą dvarą pakiša po neva M.K. Čiurlionio meno mokyklos rūku.
  De jure savininkui atsibosta visa ši tragiška, skandalinga, nepelninga istorija ir jis pasiryžęs nedelsiant viską užbaigti. Statybininkai jau išmontuoja savo įrenginius dvare. Vienintelis kelias, gudrauja caras, skubiai sudaryti milžiniškos vertės taikos sutartį, kad neliktų prie suskilusios geldos – išsimokėti MELEJONUS iš savivaldybės biudžeto, nors puikiai žino, kad teismas statybas buvo sustabdęs prie 36 proc. pastato baigtumo.
   Suskilusi gelda – ne pati baisiausia carui, antrankiai ir baudžiamasis nuosprendis būtų baisiau. Ar bėgs caras į Baltarusiją, gal į Venesuelą – niekas nežino, bet visa valstybė žino, kad zadanijų caro karūna į nieką pavirto.
   Tai tik asociatyvi pasaka, kaip ir pats Vijūnėlės dvaras.

Pasaka iš Viliaus SEMEŠKOS feisbuko puslapio

 

  Kodėl buvo nukirsti medžiai? 

Nukirsti medžiai Vilniaus alėjoje ir Vytauto gatvėje



   Pastaruoju metu savaitraštis “Druskonis” sulaukė pasipiktinusių druskininkiečių nuotraukų ir pastabų dėl medžių kirtimo prie bažnyčios, Vytauto gatvėje bei augmenijos pernelyg uolaus „šienavimo“ ir kapojimo miško parke tarp Vytauto ir Kurorto gatvių. Be abejo, išduoti leidimus šiems medžiams kirsti pasiūlė savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kuriai priklauso ir vietinės aplinkos apsaugos inspekcijos atstovas. Tad kreipėmės į Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininką Evaldą Brusoką, klausdami, kodėl, jo žiniomis, buvo nukirsti šie drūtai atrodantys bei daugelį metų niekam nekliudę medžiai? Ar aplinkos apsaugos inspektoriai nebandė tam prieštarauti? 
   E. Brusokas, teigdamas, jog šiais kirtimo atvejais teisės aktai ir kiti norminiai dokumentai nebuvo pažeisti, pateikė Druskininkų savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sprendimą dėl pavojingų medžių, kuriais Vilniaus alėjoje buvo pripažinti 2 uosiai ir vinkšna, pašalinimo. Pastaroji komisija liepos mėnesį nustatė pavojaus faktus, kad 2 uosiai yra pavojingai skilę ir trūkę, o vinkšna yra visiškai sausa, ir jie kelia pavojų gyventojams, transporto priemonėms ir šalia esantiems pastatams. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Agnės Baranauskaitės raštišku teigimu, Kurorto g. buvo išpjauta sausa pušis ir frezuojami kelmai. Daugiau jokie medžių kirtimo darbai Vytauto/Kurorto gatvėse nebuvo vykdomi. Taipogi ji informuoja, kad prie gyv. namo Vytauto g. 12 (nuotraukoje) buvo nukirstas ant vandentiekio tinklų augęs beržas, idant UAB ,,Druskininkų vandenys” galėtų likviduoti vandentiekio avariją. A. Baranauskaitė primena, jog visi sprendimai dėl medžių šalinimo derinami su įgaliotais regiono aplinkos apsaugos departamento ir kultūros paveldo specialistais.

„Druskonio“ inf.



  Parapijos namuose savo vietą randa ir senas, ir jaunas 


Šventinės nuotaikos prie Druskininkų Švč. M.M. Škaplierinės parapijos namų



Angelė PAULĖKAITĖ 

   Sekmadienį, rugpjūčio 4 d., Švč. M.M. Škaplierinės parapijoje vyko šventė. Paminėjome Parapijos namų atgavimo ir veiklos 20-metį. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurių metų meldėmės už parapiją ir tuos žmones, kurių dėka parapija turi parapijos namus, už visus, kurie visą 20 -metį uoliai triūsė ir darė gailestingumo darbus. Vėliau šventė persikėlė į parapijos namų kiemelį. Čia buvo pristatyta parapijos namų pastato istorija, vyko puota ir linksmybės. Dėkojame visiems sveikintojams ir geradariams, kurių dėka vaišių stalas buvo pilnas gėrybių, skambėjo muzika ir liejosi dainos.
   Vykdant Druskininkų savivaldybės finansuojamą projektą „Parapijos namams -20 metų“, buvo surinkta istorinė medžiaga apie pastatą, kuriame įsikūrę dabartiniai parapijos namai. Šis pastatas ir jame gyvavusios įstaigos visais laikais buvo labai svarbios mūsų miesto gerovei.
   Tarpukario metais dabartinėje V.Kudirkos gatvėje, mediniame raižiniais padabintame pastate, buvo įsikūręs miesto magistratas, ilgą laiką veikė paštas, o vėliau biblioteka. Bažnyčiai šis pastatas paskirtas 1992 m. klebonaujant Eigantui Rudokui. Nuspręsta čia įsteigti parapijos namus. Tai tarsi kompensacija už parapijai anksčiau priklausiusią valdą Fonbergo g. 17. 
   Dabartinių parapijos namų pastatas buvo pastatytas XX amžiaus pradžioje. Lenkmečiu jame įsikūrė miesto magistratas. Jame buvo priimta daug įdomių ir prasmingų miestui sprendimų. 1928 m. sausio 22 d. Druskininkų miesto taryba, norėdama įamžinti Žečpospolitos nepriklausomybės 10 –metį, maršalui Juzefui Pilsudskiui magistrato name suteikė Druskininkų miesto garbės piliečio vardą, kurio vadovavimo valstybei dėka „lenkų karys, kovodamas su priešu, pasiaukojančiai liejo kraują ir iškovojo mums mūsų išsilaisvinimą“ („Ondyna“).
   1853 m. pradeda veikti Gardino pašto kontoros Druskininkų skyrius. Pradžioje ryšių kontora veikė dabartinio „Pušyno“ teritorijoje buvusiame pastate, vėliau buvo perkelta į šį pastatą ir gana ilgai dirbo. 1958 m. Druskininkų ryšių skyrius buvo reorganizuotas į ryšių kontorą, o 1960 m. pervadintas į Druskininkų miesto ryšių mazgą. Jam vadovavo viršininkas Ignas Dambrauskas. Pasak A. Krasauskienės, „Medinuke įsikūrusiam paštui patalpos buvo nepritaikytos, ankštos. Trūko erdvės. Šiame pastate buvo sutalpinta elektros ryšių aparatūra, pašto, telefono ir telegrafo darbo vietos, administracijos kabinetai ir kitos patalpos, reikalingos pašto ryšių darbui. Dirbti buvo labai sunku, nes kurortui plečiantis augo ir ryšių paslaugų poreikis“. 
   1962 m. iš kultūros namų į šį pastatą buvo perkelta miesto biblioteka. Jai vadovavo Julius Steponavičius, vėliau - Zita Plašinskienė. Kai į šį pastatą įkėlė biblioteką, jis jau buvo pakankamai senas. Salės viduje stovėjo kolonos, kurios kaip atramos laikė lubas. Salės vidury stovėjo stalas, o iš šonų lentynos su kortelėmis. Buvo skaitykla su antru aukštu. Pasak Z.Plaščinskienės, „tais laikais žmonės daug skaitė. Vos atvykę poilsiautojai iš Maskvos, Leningrado, dar su krepšiais, bet eidavo bibliotekon. 
   Eilė stovėdavo per visą verandą. Bibliotekoj buvo daug rusiškos literatūros, daug gerų knygų, žurnalų. Nei Maskvoj, nei Leningrade tokių negaudavo. Moterims labai patiko „Burda“. Buvo imamas 5 rublių užstatas. Tais laikais per sezoną surinkdavom tiek pinigų, kad galėdavom mašiną nupirkti. Į banką pinigus maišais nešėm. Vasarą nieko nematydavom, tik knygas vos spėdavom padavinėti. Sunku buvo dirbti. Labai tamsus ir šaltas namas buvo visas kiauras. Šildydavom jį krosnimi. 1973 m. biblioteką iškėlė į „Nemuno“ sanatoriją, nes vyko remontas. Nuo „Sicilijos“ kavinės pusės pastatė priestatą, jame apgyvendino tris šeimas”.
   Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, aktyvūs parapijiečiai pradėjo ieškoti galimybių atgauti 1946 m. nusavintus ir nugriautus parapijos namus. Sambūrio „Caritas“ vadovė Genė Čiurlionienė parašė ne vieną raštą Druskininkų savivaldybės deputatų tarybai, prašydama skirti pastatą parapijiečių reikmėms. Druskininkuose jau veikė pirmoji nepriklausomybės laikais išrinkta taryba ir savivaldybės administracija (Tarybos pirmininkas - Z.Streikus, meras – V. Vaikšnoras). Valdžios dauguma buvo „sąjūdinė“, taigi nebijojo imtis ryžtingų reformų. Tai buvo laikai, kada išnyko dalis įmonių ir institucijų, palikdamos patalpas, kūrėsi naujos, tų patalpų geidžiančios draugijos, savivaldos įmonės, šaulių, savanorių organizacijos ir t.t. Sunkia našta savivaldybei atgulė apleisti, avarinės būklės pastatai (vienas iš tokių - buvusioji miesto biblioteka). Natūralu, kad savivaldybės taryba, taip pat ir joje buvę penki krikščionys demokratai, neliko nuošalyje nuo problemų sprendimo. 
   1992 m. vasario 7 d. buvo nutarta grąžinti pastatą klebonijai ir atiduoti avarinį bibliotekos pastatą parapijos namams, kaip artimą, patogų statinį bažnyčiai ir Druskininkų katalikų bendruomenei.
Medinuką buvo numatyta remontuoti, tačiau jis pasirodė esąs jau supuvęs, todėl rekonstrukcijos teko atsisakyti ir šio šimtmečio pradžios kurorto architektūros pavyzdį atstatyti iš naujo. Pasak architekto V. Janonio, „Nugalėjo nuomonė, kad pastatą reikia atkurti (neslėpsiu- pastatyti visai naują- ant naujų pamatų. Visai tokį patį, bent iš išorės - mažai besiskiriantį). Atkurti vardan Druskininkų istorinės atminties! Turėjome prieškario nuotrauką – ji ir tapo naujų fasadų pagrindu. Nebuvo tai lengva statyba, nes laikai nebuvo lengvi“. 
   Klebonas Vytautas Rudis papasakojo, kad 1993 m. jam atvykus į Druskininkus, pradėti statybą geranoriškai ragino ir skatino tuometiniai miesto vadovai - meras Vytautas Vaišnoras ir Tarybos pirmininkas Zenonas Streikus, ypač padėjęs konsultacijomis ir rėmėjų paieška. Sunku išvardinti visus, suteikusius parapijos namams materialinę pagalbą. Parėmė Kauno IĮ “Korys” savininkas Kornelijus Bakevičius, bankas “Hermis” , Lietuvos prabavimo rūmai, AB “Alksta”, sanatorijos, daugelis miesto įmonių. 1994m. darbai buvo pradėti, tačiau 1995 m. gruodžio mėnesį žlugęs Akcinis inovacinis bankas nusinešė visus pinigus. Statyba atkuto tik tada, kai miesto taryba balsavo už 40 tūkst. Lt “injekciją”, o vėliau dar skyrė 50 tūkst. Lt. Vicemero V.Dabruko pastangomis miškų urėdija parūpino medienos. Liepos 17 d. įvyko parapijos namų atidarymas. 
   Pastarąjį 20–metį Parapijos namuose savo veiklą plėtojo daug grupelių: vaikų dienos centras, veikė Lietuvių katalikių moterų sąjūdis, „Caritas‘. Vėlesniais metais įsikūrė Vaikų klubas, Šeimų grupelė, AA, maldos grupė „Motinos maldoje už savo vaikus”, tikėjimo gilinimo grupelė „Irkimės į gilumą”, jaunimas rinkosi į Gero kino klubą. Sekmadieniais po šv. Mišių parapijiečiai galėjo pabendrauti ir išgerti arbatos „Arbatos klube“. Šeimos centre sužadėtiniai rengiami santuokai. Vaikai ruošiasi pirmai komunijai, jaunuoliai - sutvirtinimo sakramentui. Vasarą organizuojamos stovyklos parapijos vaikams. Parapijos namuose triūsiantys savanoriai rengia įvairius projektus, organizuoja parapijiečių parodas, kviečia dalyvauti miestiečius jų organizuojamuosiuose susitikimuose, šventėse ir renginiuose. 2016 m. birželio 1 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą ir posėdyje patvirtino Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą objektų ( 32 šventovių) sąrašą. Druskininkų bažnyčia yra viena iš lankytinų šventovių. 2018 m. prie bažnyčios ir Parapijos namų pritvirtintos Jokūbo kriauklės. Nutarta pritaikyti Parapijos namus piligrimų poreikiams.
   Parapijos namuose savo vietą randa ir senas, ir jaunas, nes visus jungia bendras tikėjimas ir noras daryti gerus darbus.



  G.Drukteinis sukritikavo Druskininkų mero R.Malinausko
  žmoną: „Kam gėdytis virėjos profesijos?“


Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.

www.15min.lt

   Ketvirtadienį, rugpjūčio 1 d., įvykusios Druskininkų mero Ričardo Malinausko (54) trečiosios vedybos, apie kurias penktadienio vakarą pranešė 15min, neliko nepastebėtos ir žurnalisto, etiketo žinovo Giedriaus Drukteinio. Jam užkliuvo tai, kad už politiką 20 metų jaunesnė išrinktoji Vaida (34) gėdijasi savo profesijos. Savo nuomonę šiuo klausimu G.Drukteinis išsakė feisbuke – žurnalistui nesuprantama, kodėl naujoji mero žmona savo profesijos neįvardija tiesiogiai. „Kodėl kai kurie žmonės taip gėdijasi savo profesijų / specialybių, joms maskuoti pasitelkdami net politiškai korektiškus terminus? Štai jau trečią kartą vedusio Druskininkų mero nuotaka miglotai save pristato kaip „dirbusią maisto industrijoje“, nors kiekvienas suvokia, kad ji buvo tiesiog virėja (kucharka). Kas tame gėdingo? Galiausiai juk gali kaip ir bet kuris, baigęs kulinarijos kursus, apsišaukti „šefu“, bent jau „sous-šefu“, ir jokių pretenzijų!“, – stebėjosi Giedrius.
   Anot Giedriaus, būna išimčių, kada savo užsiėmimo iš tiesų galima būtų gėdytis, tačiau juk virėjos profesija – nieko gėdingo. „Suprantama, kai savo profesiją arba psichologinę būseną reikia išties slėpti, pvz., vietoje „grūzčiko“ save oriai vadinti „ekspeditoriumi“, o dirbant prostitute prisistatyti „malonumų ir laisvalaikio pramogų sektoriaus atstove“. Žinoma, padoriau atrodo į CV įrašytas teiginys, kad „2008-2010 metais dirbau someljė“, nors kiekvienas patyręs HR iškart supranta, kad po šia fraze slypi banalus faktas, kad aplikantas tuos metus nieko neveikė, o tiesiog gėrė. Suprantama, kad savo vaikams, klausiantiems, kodėl Tavo šeima gyvena skurde ir nepritekliuje, reikia atsakyti, kad „užtat dirbu prie vieno įdomaus projekto draugiškame kolektyve su karjeros galimybėmis“, o išsiskyrus su savo vyru ar žmona visišką abejingumą savo vaikams ir artimiesiems reikia maskuoti po frazėmis „išmokau gyventi viena/galiu daugiau laiko skirti sau/keliauju sau vienas“. Viskas OK ir suprantama, bet kam gėdytis virėjos profesijos? Valgome juk tai visi! Ačiū jiems!“, – socialinėje erdvėje rašė Giedrius.
   Tai, kad Druskininkų meras Ričardas Malinauskas džiaugiasi jau trečiąja santuoka, penktadienio vakarą pranešė 15min. Žinią apie ketvirtadienį įvykusias vedybas 15min patvirtino Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė.
Pats R.Malinauskas nebuvo kalbus – priėmė sveikinimus, tačiau plėstis nenorėjo. „Ačiū jums labai, gražaus savaitgalio“, – 15min keletą kartų pakartojo meras.
   15min šaltinių žiniomis, santuoka rugpjūčio 1-ąją įregistruota Druskininkų Civilinės metrikacijos skyriuje. Ceremonijoje dalyvavo vos keli asmenys, o po oficialios dalies ir pietų vakare šventė persikėlė į kavinę, esančią prie skandalingojo „Vijūnėlės dvaro“.



  Druskininkus užplūdo šunys


   Rugpjūčio pradžioje į Druskininkų aerodromą tradiciškai susirinko šunys: šįmet - rekordinis keturkojų skaičius – 1 tūkst.701 šunų iš Lietuvos ir kitų Europos šalių. Čia tris dienas vyko tarptautinės visų veislių šunų parodos. Pasak Lietuvos kinologų draugijos atstovų, renginys iš anksčiau organizuotųjų išsiskyrė ne tik dalyvių gausa (net 1701!), bet ir labai tarptautiška teisėjų brigada: pastarieji atvyko net iš Australijos, Kanados ir JAV. Parodų žiūrovai - Druskininkų gyventojai ir kurorto svečiai – turėjo galimybę susipažinti su 238-ių šunų veislių atstovais, pabendrauti su jų veisėjais. 

„Druskonio“ inf. 



  Išskirtinis atvejis Druskininkuose: lūšiukas tarsi naminis
  kačiukas ėmė reikalauti dėmesio 


                                                                    © DELFI montažas

Brigita RAGICKAITĖ, 
specialiųjų turinio projektų žurnalistė, delfi.lt

   Mažas ir drąsus lūšiukas Druskininkuose prisiprašė žmonių dėmesio ir pagalbos. Vietiniai gyventojai ne pirmą kartą pastebi prie jų einantį mažylį, o jo apžiūrėti atvykę specialistai patvirtino, kad išgyventi gamtoje be pagalbos mažyliui nėra vilčių.
   Iš pradžių Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai apie draugišką lūšiuką pranešė druskininkietis miškininkas Audrius Norkūnas. Kadangi laukinius gyvūnus paimti iš gamtos galima tik kraštutiniais atvejais, tąkart nuspręsta prie lūšiuko nesiartinti. Stebėti, ar keistas lūšiuko elgesys nepasikartos, paprašyta pasieniečių: tai reikštų, kad mažyliui reikalinga pagalba. Pasirodo, lūšiukui išties reikėjo žmogaus dėmesio, nes jis nesiliovė jo prašęsis. Apie sulauktą naują skambutį Dzūkijos nacionalinio parko direkcija pranešė ir savo feisbuko puslapyje.
   „Direkcijos gamtininkai, gavę skambutį apie vėl beveik toje pat vietoje pastebėtą jauniklį, atvyko, įvertino jo būklę ir nusprendė, kad išlikti gyvam gamtoje jam nėra daug vilčių. Operatyviai ir geranoriškai sureagavus „Gyvūnų globėjų asociacijai“, jis jau vakar atsidūrė Kaune, „Nuaro“ gyvūnų priežiūros centre“, - skelbiama direkcijos puslapyje.
   „Gyvūnų globėjų asociacijos“ prezidentas Vytautas Gustaitis DELFI patvirtino, kad šiuo metu lūšiukas yra pas juos. Nustatyta, kad tai vos 2–3 mėnesių patinėlis. 
   „Dabar jis pas mus gyvena, gerai jaučiasi. Auginame jį, tačiau jis visas sulėtėjęs – stengiamės atstatyti jo sveikatą. Kiek supratome, jis pats negali susimedžioti maisto ir dėl to pradėjo ateidinėti prie žmonių. Jie, pastebėję lūšiuką, iškvietė mus. Pirmiausia suderino paėmimą su mumis, o aplinkosaugininkai nuvyko į vietą lūšiuko paimti. Mes jį perėmėme iš Merkinės. Lūšiukas pas mus jaučiasi gerai, tik viena jo akis yra pažeista“, – mažylio būklę komentuoja V. Gustaitis.
   „Gyvūnų globėjų asociacijos“ prezidentas tikisi, kad netrukus lūšiukas galės grįžti į laisvę. Tačiau pirmiausiai jį dar turi pagydyti veterinarijos specialistai.„Jis dabar labai jaukus prie žmonių. Aišku, šiandien įkando vienai mūsų prižiūrėtojai, kuri bandė apžiūrėti jo akį. Bet jei matysime, kad jis toliau gražiai elgiasi, bandysime jį paleisti lūšių rezervate prie Šiaulių, o jei ne – žiūrėsime, tarsimės su aplinkosaugininkais“, – sako V. Gustaitis.
   Dzūkijos nacionalinio parko direkcija primena, kad laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklius paimti iš gamtos galima tik pačiais kraštutiniais atvejais, įsitikinus, kad jie yra sužeisti.


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.