Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  A.Balkė. Ką gelbėja R. Malinauskas: kurortus ar save? 


Antanas BALKĖ, Druskininkų sav. tarybos narys, TS-LKD 
Druskininkų skyriaus vicepirmininkas, www.delfi.lt

   Tų, kurie seka Vijūnėlės dvaro peripetijas, jau nebestebina R. Malinausko atviros ir aiškiai neadekvačios pastangos gelbėti Vijūnėlės dvarą kaip savo turtą, naudojantis visomis turimomis regalijomis ir poveikio galiomis. 

   Nenustebino ir eilinis jau pabodusios plokštelės paleidimas apie dvigubus standartus per lrytas.lt portalą su A. Lekavičiaus pasirašytu straipsniu „Prokurorų fokusai: viename mieste įstatymas galioja, o kitame – ne“. Dar vienas R. Malinausko bandymas (tarp daugybės buvusių, tokių kaip „Sustabdytas chaosą ir grėsmę kurortams sukėlęs teismo sprendimas“) klaidinti visuomenę, kabinantis į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime paminėtą kurorto apsaugos zonos antros juostos faktą, noras įtikinti neva tik negriuvęs dvaras išgelbėtų daugybę gyvenamųjų pastatų Druskininkuose ir Palangoje. Ir vėl straipsnyje nė vienos teismo (vargu ar autoriai skaitė, o vertėtų ) sprendimo citatos ar argumento (gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padės tašką Vijūnėlės dvaro byloje). 
   Šioje situacijoje būtina suteikti galimybę skaitytojui pačiam nuspręsti: ką rodo Malinausko pastangos? 
   Vijūnėlės dvaro gelbėjimo planas vis dar grindžiamas kvestionuojant kurorto apsaugos zonos antrosios juostos faktą, tarsi tai būtų vienintelė priežastis, dėl ko VAT priėmė būtent tokį sprendimą. Jeigu problema būtų vien tik Vijūnėlės dvaro teritorijos priskyrimas antrajai kurorto apsaugos juostai, Malinausko pastangos neatrodytų beviltiškos. Bet Vijūnėlės dvaro gelbėjimo reikalai žymiai blogesni, nes VAT pripažino negaliojančiais visus su dvaro statybomis ir valstybinės žemės nuoma susijusius dokumentus ir dėl tokio sprendimo pateikė svarius argumentus. Galimai mero tarnai – viščiniai ir margeliai nedrįso referuoti merui, kad visi teismo argumentai – svarūs ir Vijūnėlės dvaro aferai nepalankūs. 18 Druskininkų savivaldybės tarybos narių, Vijūnėlės dvaro gelbėjimo tikslu apskundusių Palangą Generalinei prokuratūrai, greičiausiai gavo tik primityvųjį išaiškinimą. Be to, čia jau seniai tapo norma – pozicijos tarybos nariai pasirašo ir balsuoja tvarkingai. 
   Druskininkų valdžios argumentas (kodėl prokuratūra netyrė Palangos statybų teisėtumo) gerokai pabodęs, nes užsiciklinta ant vienintelio suprimityvinto klausimo: galima ar ne gyvenamoji statyba kurorto apsaugos antroje juostoje? VAT sprendimas dėl Vijūnėlės dvaro teritorijos priskyrimo antrajai kurorto apsaugos juostai pakankamai atsargus. Gerokai tikslesnis ir logiškesnis būtų pirmos juostos konstatavimas: pagal kurorto apsaugos juostų apibrėžimą Druskininkuose pirmajai juostai priklauso vandens telkinių, Nemuno upės pakrantės, mineralinio vandens, gydomojo purvo telkinių teritorijos, Nemuno upės, ežerų, vandens telkinių pakrantės. Būtent čia pastatytas Vijūnėlės dvaras. 
   Štai keletas svarbesnių teismo išvadų, leidžiančių įsitikinti, kad absoliuti dauguma savivaldybės ir NŽT priimtų dokumentų dėl Vijūnėlės dvaro buvo neteisėti, kalbant aiškiau, tenkinantys išimtinai privatų interesą, pasirašyti piktnaudžiaujant valdžia. Dvaro apologetai galėjo paskaityti: 
   * Esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632, kuriuo sujungus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitos paskirties (rekreacijai) žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną, prijungiant tarp jų įsiterpusį 0,0673 ha valstybinės žemės fondo sklypą, kurio naudojimo ir tvarkymo režimas bei reglamentavimas nenustatytas, nes jis neįregistruotas nekilnojamojo turto registre ir kadastre, patvirtintas ginčijamas detalusis planas. 
   * Ieškovė Generalinės prokuratūros prokurorė pagrįstai kelia klausimą, kad nėra aišku, kokiu poreikiu ir tikslu buvo rengiamas detalusis planas, sujungiant žemės sklypus į vieną ir patvirtinant detalųjį planą. Visiškai akivaizdu, kad šių sklypų sujungimo ir detalaus plano patvirtinimo tikslas nebuvo susijęs su Druskininkų savivaldybės interesais ir/ar visuomenės interesu. 
   * Darytina išvada, kad patvirtinus detalųjį planą ir pakeitus suformuoto žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija iš esmės buvo įgyvendintas tik su atsakovu R. B. sudarytas susitarimas, t. y. jo privatus interesas, nes būtent atsakovas R. B. naujai suformuoto ir jam išnuomoto žemės sklypo dalyje pradėjo gyvenamojo namo statybas, kurios iki detaliojo plano patvirtinimo šioje teritorijoje iš viso buvo negalimos. Tokia situacija leidžia vertinti, kad ginčijamu įsakymu patvirtinto detaliojo planavimo tikrasis tikslas - neteisėtai pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nustatyta išimtimi ir rekreacinio naudojimo žemės sklype, kurortų apsaugos zonoje, patvirtinti gyvenamųjų pastatų teritoriją ir leisti pradėti gyvenamojo namo statybas, kas prieštarauja ne tik Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3d. nuostatoms, bet ir Bendrajam miesto planui, pagal kurį ši teritorija patenka į viešųjų erdvių – pasyvios rekreacijos teritoriją. Be to, pagal Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą (2006 m. rugsėjo 15 d., reg. Nr. 000152000058) ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, teritorijai nustatyta kraštovaizdžio vizualinė apsauga, rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga Bendrojo plano Rekreacijos ir turizmo plėtojimo brėžinyje žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas prie „Estetiškai vertingiausių vietovių“. 
   * Taigi Druskininkų savivaldybės teritorijos Bendrajame plane ginčo žemės sklypas niekada nebuvo priskirtas visuomeninio naudojimo būdo teritorijai. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane ginčo teritorija pažymėta ne kaip visuomeninė, o kaip viešųjų erdvių - pasyvios rekreacijos teritorija. 
   * Taigi 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-632 patvirtintas detalusis planas, sujungus žemės sklypus, nenustačius nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos - kurorto apsaugos zonos bei neatsižvelgus į antros juostos ribojimus, nors detaliojo plano Aiškinamojo rašto 3 dalyje „Esama padėtis“ nurodyta, kad 0,2129 ha ploto rekreacinės teritorijos žemės sklype galioja kurortų apsaugos zonoms taikomi apribojimai. Pagal Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, teritorijai nustatyta kraštovaizdžio vizualinė apsauga, rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga. Ši speciali žemės naudojimo sąlyga nepasikeitė ir patvirtinus detalųjį planą, kuriai taikytini nustatyti apribojimai ir rengiant Druskininkų miesto dalies teritorijų detalųjį planą, tokia sąlyga turėjo būti nustatinėjama, o pagal Vyriausybės Nutarimo XVI skyrių, esant nustatytam draudimui vykdyti statybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu, toks reglamentavimas tvirtinant detalųjį planą turėjo būti ypač nuoseklus. 
   * Tikrasis valstybinės žemės nuomos tikslas nebuvo susijęs su jokia pastato eksploatacija, o iš esmės jis išnuomotas naujo gyvenamojo namo statybai. Sudegus valčių nuomos punktui ir jį galutinai nugriovus, poreikis šį pastatą eksploatuoti visiškai išnyko. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklype, valčių nuomos punkto vietoje, pagal patvirtintą projektą buvo statomas gyvenamasis namas. Vertintina, kad toks žemės sklypas, kuris nuo pat jo suformavimo buvo nuomojamas tik vieninteliam tikslui, ten esančio pastato – valčių nuomos punkto eksploatavimui, šiam sudegus (nugriovus), negalėjo būti išnuomojamas lengvatine tvarka. 
   * Sudegus valčių nuomos punktui ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Vien formalus statinių turėjimas nesudaro pagrindo nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka (CK 6.551 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Pripažintina, kad tiek 2012 m. kovo 19 d. įsakymas, tiek 2012 m. kovo 23 d. Žemės nuomos sutartis, sudaryti pažeidžiant ir valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl naikintini ir pripažįstami negaliojančiais. 

   Pabaigai objektyvūs faktai, kurie leidžia daryti logišką išvadą: Taip būti negali: 
   1. Dvaras pastatytas valstybės žemėje, parko sklypo teritorijoje. Dvarui nesuformuotas sklypas. Aptverta beveik 30 arų teritorija patvirtinta tik detaliuoju planu. 
   2. Visos dvarui reikalingos komunikacijos atvestos tvarkant Vijūnėlio parką už ES paramos lėšas. 
   3. Žemės nuomos sutartis pasirašyta iki 2028 m., nes toks buvo numatytas valčių nuomos punkto gyvavimo laikas. 
   4. Druskininkuose nerasite kito gyvenamojo pastato, kuris būtų pastatytas kelių metrų atstumu nuo vandens. 
   Statybos pradžioje buvo 3,5 m, dabar, supylus dirbtinį krantą ir apmūrijus akmenimis, jau virš 5 m. 
   Galvojančius, kad galbūt dvaras yra teisėta statyba, kviestume vietoje pasigrožėti šiuo objektu. Būsite nustebinti savininkų (tikrų ir menamų) įžūlumu.



  A.Augustinavičiui nušalinimas nuo pareigų pratęstas 
  dviem mėnesiams
   Visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyriaus vedėjui Andriui Augustinavičiui, kuris įtariamas iš vienos Druskininkų bendrovės direktoriaus paėmęs kyšį, nušalinimas nuo pareigų gegužės pradžioje pratęstas dar dviem mėnesiams. Tai „Druskoniui“ patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba.

   Kaip žinia, STT Kauno valdybos agentai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Druskininkų skyriaus vedėją A.Augustinavičių sulaikė balandžio 3 d. Taip pat buvo sulaikytas kyšį valstybės tarnautojui davęs vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius E.V. Abiem asmenims pareikšti įtarimai. Jų darbo vietose ir gyvenamosiose patalpose buvo atliktos kratos. 
   Pasak naujienų portalo www.delfi.lt, pirminiais duomenimis, 54-erių metų valstybinės įstaigos filialo vadovas A. Augustinavičius įtariamas iš vienos Druskininkų bendrovės direktoriaus paėmęs kyšį. Pinigai esą buvo duoti ir paimti už tai, kad A. Augustinavičius suderintų ir pasirašytų verslininkui reikalingus dokumentus – statybos darbų užbaigimo aktą, paties objekto realiai neapžiūrėjus. 
   A.Augustinavičius – žinomas Druskininkų savivaldybės politikas. 2015-ais metais jis kandidatavo į Druskininkų savivaldybės tarybą visuomeninio rinkimų komiteto „Druskininkai“ sąraše. A. Augustinavičius yra ir vietos verslininkų suburto Druskininkų klubo narys. Šiam klubui priklauso ir Druskininkų savivaldybės meras R.Malinauskas. 
   Kokia pinigų suma galimai buvo duota A.Augustinavičiui kaip kyšis ir už kurio konkrečiai objekto statybų užbaigimo aktą, bylą tiriantys pareigūnai kol kas neatskleidžia. Į klausimą, kokios sulaikytiems druskininkiečiams buvo skirtos kardomosios priemonės, Generalinė prokuratūra „Druskonį“ informavo, jog įtariamiesiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
   Sveikatos apsaugos ministerija po STT apsilankymo kurorte „Druskoniui“ patvirtino, kad A.Augustinavičius yra laikinai nušalintas nuo pareigų. Visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyriaus vedėjas A.Augustinavičius Kauno miesto apylinkės teismo balandžio 5 d. nutartimi iš pradžių buvo nušalintas nuo pareigų nuo balandžio 5 d. iki gegužės 5 d., o suėjus šiam terminui, laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas dar dviem mėnesiams. Tai „Druskoniui“ STT patvirtino gegužės 9 d. 
   NVSC direktoriaus įsakymu A.Augustinavičiaus pareigas pavesta laikinai vykdyti Druskininkų skyriaus vyriausiajai specialistei Stasei Malokviejienei. 
   „Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžia, kad ligoninių, poliklinikų, Sveikatos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams taikomi aukščiausi skaidrumo reikalavimai, jie turi būti nepriekaištingos reputacijos. Todėl, ministro nuomone, darbas su prasižengusiais vadovais sunkiai įsivaizduojamas“, - komentuodama STT atliekamą tyrimą dėl A.Augustinavičiaus veiksmų, „Druskoniui“ pabrėžė Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

„Druskonio“ inf. 

 

  Paslaugų ūkio direktorei opozicija priminė obuolių sulčių
  istoriją 


   Praėjusių metų veiklos ataskaitą savivaldybės tarybos posėdyje pristačiusią biudžetinės įstaigos „Druskininkų paslaugų ūkis“ direktorę Birutę Jonušauskienę netgi R.Malinauskas perspėjo, kad taip lengvai nuo opozicijos narių kritikos ji neišsisuks. „Dabar pakvėpuokit truputėlį“, - baigusią savo pristatymą B.Jonušauskienę drąsino pirmininkaujantis posėdžiui, opozicijos nariams ruošiantis užduoti klausimus apie paslaugų ūkio veiklą. 
   46,5 etato turinti biudžetinė įstaiga “Druskininkų paslaugų ūgis“ deklaruoja, kad viena pagrindinių jos funkcijų – savivaldybės teritorijų tvarkymas bei viešųjų paslaugų teikimas. 2016 m., lyginant su 2015 m., biudžeto asignavimai šios įstaigos veiklai finansuoti padidėjo 65,16 tūkst. eurų (9,8 proc.) – nuo 660 tūkst. eurų per metus 2015-aisiais iki 725 tūkst. eurų per metus 2016-aisiais. Darbo užmokesčiui pernai įstaiga išleido 396 tūkst. eurų, tačiau veiklos ataskaitoje nenurodytas nei atlyginimų vidurkis, nei darbo užmokestis, kurį pernai gavo įstaigos direktorė.
   Po paslaugų ūkio direktorės B.Jonušauskienės ataskaitos apie 2016 m. atliktus darbus, perduotas malkas, pagamintas sūpuokles ir suoliukus, įstaigos vadovė sulaukė ne tik R.Malinausko valdomos daugumos pagyrų, bet ir opozicijai atstovaujančių savivaldybės tarybos narių kritikos. 
   „Pristatymo metu mačiau daug nuotraukų iš kapinių. Šalyje plačiai ir labai neigiamai nuskambėjo informacija apie užverstus medžius ant antkapių, tiesiog buvo barbariškai daryti darbai. Kodėl taip yra?“, - į B.Jonušauskienę kreipėsi liberalas dr.Juozas Šarkus, priminęs istoriją apie šv.Velykų išvakarėse senosiose Druskininkų kapinėse pasidarbavusius medkirčius. Kaip žinia, kapines per šventes norėję aplankyti druskininkiečiai pasibaisėjo, pamatę, kuo virto jų artimųjų kapai. Už jų priežiūrą atsakingi Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkio specialistai druskininkiečius tuomet ramino, kad artimiausiu metu kapinės bus sutvarkytos. Kaip rašė www.delfi.lt, du Druskininkų istorijos šimtmečius menančios kapinės tuomet išties atrodė panašesnės ne į amžinojo poilsio, o į medienos ruošos vietą. 
   „Barbariškai darbai nebuvo daromi. Nuotraukose jūs matėte škvalo padarinius, o kur per respubliką nuskambėjo, tai aukštalipiai pjovė medžius, ir tuo pačiu metu negali visko sutvarkyti. Po dviejų dienų viskas buvo sutvarkyta“, - savivaldybės tarybos posėdyje aiškinosi paslaugų ūkio direktorė. 
   „Sakykit, kokia yra finansinė įstaigos padėtis? Kiek gaunate pajamų, koks yra balansas? – paslaugų ūkio finansais domėjosi savivaldybės tarybos narys, konservatorius V.Semeška. - Kiek pajamų gaunate iš savivaldybės užsakymų ir kiek iš privačių asmenų? Praėjusiais metais spaudėte obuolius, kiek pamenu, ar pas jus, ar kažkur tai kitur, buvo tokia paslauga. Ar šiais metais darėte kažkokių tai paslaugų savivaldybės vadovybei, administracijos vadovybei ir kokios jos buvo?“. 
   „Mes teikiame paslaugas visiems Druskininkų savivaldybės gyventojams“, - opozicijos lyderiui atkirto B.Jonušauskienė. 
   Priminsime, kad V.Semeškos klausimas buvo susijęs su 2015 m. rudenį plačiai Druskininkuose nuskambėjusia istorija, kurią „Druskininkų naujienose“ publikuotame straipsnyje „Ar biudžetinės įstaigos darbininkai skynė obuolius savo viršininkės sode?“ aprašė žurnalistas Romas Kvietkevičius. „Spalio 6-osios rytą mūsų skaitytojai pranešė pastebėję, kaip Druskininkų paslaugų ūkio įmonės darbininkai dirba, jų teigimu, šios savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovės sode. Vykdamas tikrinti šio pranešimo, drauge pasikviečiau Druskininkų savivaldybės tarybos narį Vilių Semešką, kuris mielai sutiko padėti užfiksuoti įvykio aplinkybes. Apie 10.25 val. Vieciūnų soduose, prie Žiogelių gatvės 5-ojo namo vartų, stovėjo krovininis automobilis „Renault Master“, kurio valstybinis numeris EBJ 613, su geltonu švyturėliu ant priekinės palangės, - rašoma 2015 m. spalio 9 d. „Druskininkų naujienų“ straipsnyje. - Kieme darbavosi trys vyrai. Jie skynė obuolius nuo sode augančių obelų ir krovė juos į maišus. Paklausti, ar yra Druskininkų paslaugų ūkio darbuotojai, obuolių skynėjai iš pradžių tai neigė, bet pastebėję, kad yra filmuojami ir fotografuojami, jau kalbėjo kitaip ir teigė teikiantys „smulkią paslaugą“. Į klausimą, ar šis sodas priklauso Druskininkų paslaugų ūkio direktorei, nė vienas atsakyti nenorėjo, o sodo šeimininkų, kurių galima būtų apie tai pasiteirauti, kieme nebuvo. Automobilio viduje matėsi darbo laiko apskaitos dokumentai ir bidonai, galimai skirti obuolių sultims, bet netikėtai užklupti darbininkai netrukus paliko obuolių maišus kieme ir išvažiavo. Nei žiniasklaida, nei savivaldybės tarybos narys negali atlikti operatyvinio darbo ir patikrinti, kam iš tikrųjų priklauso sodas ir kokiu pagrindu ten darbo metu skynė obuolius biudžetinės įstaigos darbuotojai. Tačiau neabejoju, kad paviešinus šį faktą, jo aplinkybes išsiaiškins institucijos, kurioms tai priklauso tirti“. 
   „Tai kokia gi įstaigos finansinė padėtis?“, - po B.Jonušauskienės komentaro apie paslaugas visiems savivaldybės gyventojams, V.Semeška pareikalavo atsakymo ir į kitus jo užduotus klausimus. „Sakiau, surinkome 43 tūkst. eurų iš spec.programos“, - atskriejo trumpas paslaugų ūkio direktorės atsakymas. 

„Druskonio“ inf.

 

  JUC-o vadovės atsakymas sukėlė dar daugiau klausimų


   Balandžio 28 d. savivaldybės tarybos posėdyje Jaunimo užimtumo centro praėjusių metų veiklos ataskaitą pristačiusiai jo vadovei Aušrai Nedzinskienei teko aiškintis, kodėl Druskininkų jaunimui nebuvo leista JUC-e organizuoti susitikimą su Tėvynės Sąjungos-LKD partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. JUC-o vadovės atsakymas opozicijai sukėlė dar daugiau klausimų.

   Paskutiniajame savivaldybės tarybos posėdyje vietos politikams buvo pristatyta 10 darbuotojų turinčio Druskininkų jaunimo užimtumo centro 2016 metų ataskaita. Viešoji įstaiga nurodo pernai gavusi 130 tūkst. 955 eurų finansavimą, iš kurių liūto dalį sudarė savivaldybės biudžeto lėšos – 87 tūkst. 300 eurų savivaldybės administracijos tikslinis finansavimas. Įstaigos sąnaudos pernai siekė 134 tūkst. 386 eurus, iš jų darbo užmokesčiui buvo išleista 95 tūkst. 458 eurai. JUC-o direktorei pernai buvo priskaičiuotas darbo užmokestis (su mokesčiais) - 17 tūkst. 572 eurai ( per mėnesį – 1 tūkst. 464 eur).
   JUC-o vadovei A.Nedzinskienei pristatymas apie pernai organizuotus jaunimo renginius, projektus ir grupinę veiklą baigėsi opozicijos klausimu, kaip gi čia atsitiko, kad jaunimui nebuvo suteikta galimybė centro patalpose organizuoti susitikimą su TS-LKD partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. „ Klausimas dėl jaunimo noro pasikviesti į Jaunimo užimtumo centrą Gabrielių Landsbergį. Jūs atsakėte, nesuteikėte erdvės. Norėjau pasiteirauti, kokie buvo motyvai, ar ateityje pas jus galės atvykti žmonės, sakykim, iš kitų partijų, pabendrauti su jaunimu, jeigu jau pats jaunimas nori, kviečiasi ir prašo susitikti būtent su tokiu politikos lyderiu, o ne kitu“, - į A.Nedzinskienę kreipėsi savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Vilius Semeška. 
   Šių metų pradžioje naujienų portalo www.delfi.lt dėka šalyje plačiai nuskambėjo žinia apie tai, kaip Druskininkų gimnazistai išbandė savo miesto demokratijos lygį – pabandė pakviesti į susitikimą Seimo narį, TS-LKD pirmininką Gabrielių Landsbergį ir sužinojo, kad nei „Ryto“ gimnazijoje, nei Jaunimo užimtumo centre tokiam susitikimui nepavyks gauti leidimo. Vis dėlto Druskininkų jaunimas išeitį rado - renginys įvyko sausakimšoje kurorto „Coffee Inn“ kavinėje. Tuomet G.Landsbergis pasakojo bent kartą per savaitę rengiantis pilietiškumo pamokas Lietuvos mokyklose ir susitinkantis su jaunimu. „Ne taip seniai aš sulaukiau druskininkiečių kvietimo atvykti į gimnaziją ir pasišnekėti apie Lietuvą, ateitį bei įvairius kitus dalykus. Tačiau, kaip nekeista, mokykla neįsileido. Jaunimo užimtumo centras irgi rado būdą mūsų neįsileisti. Džiaugiuosi, kad mes radome būdą pašnekėti. Tikiuosi, kad pralaušime tuos barjerus netradicinėmis priemonėmis,“- Druskininkų jaunimui tuomet sakė politikas.
   Savivaldybės tarybos posėdyje prieš faktą apie susitikimą su G.Landsbergiu pastatyta JUC-o vadovė šiam klausimui buvo pasiruošusi. „Tikrai tikėjausi šito klausimo, - pradėjo A.Nedzinskienė. - Valstybės kontrolės auditas, atlikęs jaunimo politikos vertinimą, nustatė, kad net 90 proc. jaunuolių yra įtraukiami ir dalyvauja politinėje veikloje, politinių veiklų organizacijoje (?), kas nėra labai gerai, nes jaunimas yra įtakojamas politikų, vienaip ar kitaip jie naudojasi tuo pasiekti savo rezultatus“. 
   „Mūsų centras, vadovaudamasis ta nuostata, atsižvelgdamas į tai, palieka laisvę su politikais jaunimui susitikinėti ne centre, kad nebūtų daroma įtaka jaunam žmogui arba nepasinaudojama jaunu žmogum“, - atsakinėdama į V.Semeškos klausimą, toliau dėstė JUC-o vadovė.
   A.Nedzinskienės atsakymas opozicijos nariams sukėlė dar daugiau klausimų. „Nors tikrąją atsisakymo priežastį puikiai numanome kiekvienas, tikėjausi šiek tiek išradingesnio JUC-o vadovės atsakymo, - pasibaigus posėdžiui, nusijuokė savivaldybės tarybos opozicijos lyderis V.Semeška, paklaustas, ar įtikino A.Nedzinskienės išdeklamuotos vertybės apie jaunimo apsaugą nuo politikų įtakos. 
   „Gal tuomet reikėtų kelti klausimą apie dvigubus standartus? Kodėl JUC-e visuomet laukiami svečiai – politikas R.Malinauskas su savo pasekėjais? Internete pilna nuotraukų apie vietos valdžios apsilankymus centre JUC-o gimtadienio šventėse ir ne tik, - stebėjosi V.Semeška. - Savivaldybės puslapyje ir dabar yra keturių metų senumo informacija, kaip JUC-e R.Malinauskas su jaunimu diskutuoja apie politiką. Labai „atitinkanti“ šiandieniniams vadovės pasiaiškinimams informacija apie tą susitikimą: „Pasak JUC direktorės Aušros Nedzinskienės, Druskininkų savivaldybės jaunimas turėjo išskirtinę progą pasimatyti ir pabendrauti su meru. „Meras atvyko į JUC padiskutuoti apie politiką. Kodėl apie politiką? Todėl, kad tai vienas svarbiausių visuomenės gyvenimo reiškinių, be to, politikos mokslai yra paklausūs ir vis daugiau jaunų žmonių siekia juos studijuoti“, – sakė A. Nedzinskienė“. Taigi kodėl politikui R.Malinauskui JUC-e atviros durys susitikti su jaunimu, o politikui G.Landsbergiui jos užtrenktos? Manau, yra tiesiog juokinga dangstytis valstybės kontrolės auditais, aiškinantis, kodėl į JUC-ą neįsileistas jaunimo mėgstamas, bet Druskininkų valdžiai gilia rakštimi tapęs šalies politikas“. 

„Druskonio“ inf.

 

  Kai įvyksta stebuklas: namo grįžta visi vaikai 




Loreta SADAUSKIENĖ, bendrijos „Druskininkų viltis“ pirmininkė 

   Gegužės 12 d. bendrija „Druskininkų viltis“ sukvietė mamas į tradicinę šventę. Šiais metais viltiečių mamos turėjo namų užduotį, t.y. aprangos kodą – juodos ir baltos spalvos derinį.

   Mamų šventė vyko Jaunimo užimtumo centre, o ją vedė viltiečių savanoris Dovydas Kalėda. Renginio pradžioje tylos minute buvo pagerbtos mirusios mamos. Sveikindamos mamas darbuotojos priminė, jog mama – artimiausias ir brangiausias žmogus pasaulyje, suteikęs gyvybę ir gyvenimo pradmenis, joje susijungia kančia ir meilė, nerimas ir pasiaukojimas. Pagarba motinai yra pagarba žmonijai, pagarba Kūrėjui. Dienos užimtumo centro vaikai ir jaunuoliai ne tik deklamavo gražias eiles apie kilnią ir gerą mamos širdį, nuolatinį rūpestį, švelnumą, nuoširdumą, darbštumą, bet jas pradžiugino šokiais ir įteikė po gėlės žiedą. Mamoms šventėje buvo išdalinti paukšteliai, ant kurio sparnelio jos turėjo užrašyti savo didžiausią norą ir pakabinti ant šakelės.
   Šventėje dalyvavo daug svečių. Sveikinimo žodžius tarė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Bronė Petrikienė, Socialinio paslaugų centro direktorė Asta Aleksienė, Jaunimo užimtumo centro direktorė Aušra Nedzinskienė, Neįgaliųjų draugijos pirmininkas Raimundas Tenenis, Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės pirmininkas Juozas Sadauskas.Su nuoširdžiausiais linkėjimas visas susirinkusias mamas ir darbuotojas taip pat pasveikino buvusi „Vilties“ darbuotoja Stanislava Mezenceva. 
   Šventės kulminacija – Vilties teatro grupės jumoristinis spektaklis „Mama, grįžtu namo“. Pagrindiniai veikėjai diedulis ir bobutė gyvena kukliai ir labai ilgisi savo vaikų. Jų jie turi labai daug, tik namuose nėra nė vieno. Juk Motinos diena: gal įvyks stebuklas ir kuris nors vaikas sugrįš pasveikinti mamos? Ir stebuklas įvyksta. Į namus grįžta visi vaikai. Darius iš užsienio parveža lagaminą pinigų ir ruošiasi ūkininkauti, Rūtelė diedukams - tamsaus gymio anūką, o kiti vaikai lankys dienos užimtumo centrą, nes tik ten jiems labai gera ir smagu visiems kartu. Diedukai kartu su vaikais pasidaro linksmą „tūsą“. Visi - linksmi ir laimingi.
   Viltiečiai ir toliau tęsia gražią tradiciją - pasodinti gėlę, kuria rūpinasi vaikai ir jaunuoliai dienos užimtumo centre. Šiais metais gėlę pasodino nauja tarybos narė Laura Gardziulevičienė, su savo šeima į „Druskininkų viltį“ atnešusi daug pozityvo.
   Grojant Jaskonių ir Naujasodės kaimų kapelai“ Malūnėlis“, šokome, dainavome, o vėliau įspūdžiais dalijomės prie kuklaus vaišių stalo.

 

  Motociklu nuo Ochotsko jūros iki Baltijos jūros

Algirdas Skrinska su žmona Regina apkeliavo daugelį Europos miestų




Algirdas 12 metų gyveno ir dirbo Ispanijoje


Po neilgai trukusios dvikovos nukautą mešką Algirdas parsinešė į stovyklą Sibire, 1975 m. 


Prie paveikslo, kuriame nutapyta gimtoji sodyba Suvalkijoje

   66-erių metų druskininkiečio Algirdo Skrinskos kelionių ir gyvenimo permainų patirtį vargiai įmanoma sutalpintį į laikraščio puslapį. Tiek daug tolimiausiuose kraštuose patyręs, jog belieka tik epizodiškai apie įdomiausius patirtus įvykius užsiminti daugiau dėmesio skiriant jo žygiui prieš 39-erius metus, 1978-aisiais, motociklu per visą buvusią sovietų sąjungą nuo Ochocko jūros pačiame Sibiro rytiniame krante iki Baltijos jūros, t.y. gimtosios Lietuvos. Būtent toks vienišiaus 27-erių metų motociklininko tikslas buvo rusiškai užrašytas ant motociklo „IŽ-I-O-3K“ priekio – „Ot Ochotskogo moria do Baltijskogo moria“. Per 4 mėnesius Algirdas šiuo motociklu įveikė 22 tūkstančius kilometrų, pakeliui aplankydamas įdomiausius miestus, respublikų sostines, smalsiausias vietas. Nakvodavo vien tik palapinėje, kurią vežėsi motociklo lopšyje su būtiniausiais daiktais. Žinoma, smalsu, kaip A.Skrinska atsidūrė Sibire, Magadane prie Ochotsko jūros? Įgijęs kartografijos ir topografijos inžinieriaus specialybę Kaune, stažavęsis Maskvoje bei Sibire tarp Vladivostoko ir Magadano, dvejus metus sudarinėjęs geodezijos žemėlapį pagal Pripetės upę Baltarusijoje ir Ukrainoje, Algirdas buvo paaukštintas pareigose ir kaip profesionalus savo darbo žinovas paskirtas atlikti tolimųjų Rytų šiaurinės dalies aerofotogeodezinius planus ir žemėlapius. Jo patirtys 3-ejus metus dirbant 4 tūkst. kv. kilometrų teritorijoje iki pat Arkties vandenyno vertos atskiro pasakojimo apie skraidymus virš tenykščių jūrų ledynų, apie ekspedicijas ir gyvenimą spaudžiant 40 laipsnių šaltukui, apie įspūdingą reginį Šiaurės pašvaistę, apie akistatas su baltosiomis ir rudosiomis meškomis. Vienos iš jų nušautos kailį iki šiolei Druskininkuose saugo. Kiekvienas iš 5-ių susidūrimų su meškomis buvo savaip nepakartojamas: tai dėl rankos mėšlungio karabinas neiššovė, tai besikaitinantį tarp Arkties vandenyno pakrantės ledynų baltoji meška su meškiukais smalsiai stebėjo, tai galiausiai mešką žmogėdrą nukovė ir t.t. 
   Po trijų metų žvalgybos sudarant naudingų iškasenų bei topografinius planus Tolimuosiuose Rytuose, Algirdas gavo atostogų, kurias pradėjo kelione nusipirktu motociklu IŽ iš Magadano link Lietuvos. Pirmasis etapas - apie 1500 km link Jakutsko - buvo varginantis sunkiai pravažiuojamais keliais bei upėmis be tiltų, kai tekdavo sulaukti sunkvežimių, idant per sraunius vandenis trosais pervilktų. Dėl aktyvaus pavarų maigymo išdžiūvo motociklininko kelio girnelės skystis, tad galinį etapą užbaigė rankomis pavaras perjungdamas. Iš Kandigos prie Jakutsko persėdo į krovininį laivą (baržą), kuris Lenos upe nuplukdė iki Ust Kuto. Kaip ir visus praplaukiančius stebino viena labiausiai kvapą gniaužiančių Sibiro gamtos įdomybių - upės pakrantėje besistiebiantys į dangų Lenos akmeniniai stulpai. 
Iš baržos į baržą perkraunant motociklą su visa manta, kurios pagrindas buvo palapinė, miegmaišis, 30 knygų ir kt., tekdavo mokėti kranininkams, kurių dauguma buvo kaliniai, išpirkas po 50 rublių, antraip IŽ-as pakibdavo ore arba subadydavo padangas. Po daugmaž 20 dienų, per kurias nuplaukė apie 2000 km, pasiekė garsiąją Baikalo-Amūro geležinkelio magistralę. 300 km traukiniu iki Bratsko, kur pagal kelionės išankstinį planą aplankė vieną didžiausių pasaulyje hidroelektrinių, kaip ir Krasnojarske, kurį pasiekė įveikęs 600 km. Pastarajame didmiestyje atsipūtė, aplankydamas kino teatrą, kur prieš seansą būtinai grodavo orkestras. Tolimesnis maršrutas Krasnojarskas-Novosibirskas (500 km). Kiekviename didesniame mieste 2-3 dienas užtrukdavęs Algirdas prie savo motociklo būtinai prisiklijuodavo jų ženklus. Deja, Novosibirske drąsiam keliauninkui teko labai nusivilti, nes visus tuos ženkliukus nusisegė vagis. Grožėdamasis įspūdingo grožio Altajaus kalnais, sukorė pusantro tūkstančio kilometrų ir per savaitę pasiekė didžiausią Kazachijos miestą, tuometinę sostinę Almatą. Be privalomo apsilankymo olimpiniame čiuožimo stadione, apniko tikro Pietų miesto skoniai ir kvapai, ypač Almatos turguje. Po Sibiro šalčių buvo sunku atsispirti tenykščiams karščiams, kurie provokavo nuovargį ir atjungdavo sąmonę nakvojant užmiestyje, tarkim, saulėgrąžų lauke ar tris naktis sąvartyne, kur zujo šakalai. Pakeliui į Kirgizijos sostinę Biškeką (tuometinę Frunzę) stabtelėjo prie Issyk Kulio ežero. Riedėdamas žymaus keliautojo N.Prževalskio keliais, aptiko ir išgelbėjo ten pasiklydusius vaikus. Vienas iš Algirdo kelionės tikslų buvo pakeliui aplankyti visų respublikų sostines ir jų įžymybes, muziejus, parodas. Tad Kirgizijos sostinė buvo ne išimtis. Tolimesnis IŽ-o maršrutas link Uzbekijos sostinės Taškento tęsėsi Ferganos slėniu ir Tian Šanio kalnais, kur motociklas pakilo net į 5 km aukštį. Keletą dienų pabuvęs Taškente, aplankęs senovinius miestus Samarkandą ir Bucharą, atsigaivinęs požeminiame ežere ir rytietiškoje pirtyje, Algirdas pateko į Karakumų dykumos platumas – jos smėlio gūsius bei kupranugarių vilkstinių kaimynystę iki pat Turkmėnijos sostinės Ašchabado. Pakeliui link Kaspijos jūros užsuko į giliai žemėje tarp uolų tyvuliuojantį sieros vandenilio ežeriuką, kurio vanduo siekia apie 40 laipsnių karščio. Anksti ryte nusimaudė virš galvos zujant šikšnosparnių spiečiams. Kaspijos pakrantėje motociklas buvo pakrautas į keltą, kuris 300 km nugabeno į Azerbaidžiano sostinę Baku. Ten prasidėjo Užkaukazės įdomybės, muziejai, istorinės vietos, tęsiant kelionę motociklu į Armėnijos sostinę Jerevaną, pro Sevano ežerą į Gruzijos sostinę Tbilisį. Kadangi Užkaukazės respublikose daugelis iš mūsų lankęsi, ten patirtų įspūdžių nė neverta kartoti. O mūsų keliauninkas iš Tbilisio pasuko link Juodosios jūros ir pajūriu mynė nuo Batumio iki pat Sočio. Persikėlė per Azovo jūrą į Krymą, po to – Chersonas, Odesa, pagal išankstinį maršrutą pabūta dar trijose sostinėse: Moldavijos - Kišiniove, Ukrainos - Kijeve, Baltarusijos – Minske. „Nė karto nenakvojau viešbutyje, vis – palapinėje, kur pakankamai saugiau išmiegodavau, - prisimena Algirdas. – Kai įvažiavau į Lietuvą, atsiklaupiau ir pravirkau“. 
   Jau Druskininkuose apsistojęs A.Skrinska savo maršruto motociklu dalį pakartojo su žmona Regina, nuosavą automobilį nuvairavę iki pat Kaspijos jūros, pabuvodami Karpatų kalnuose, Juodosios jūros kurortuose, Kaukazo kalnuose. 
   Iš Suvalkijos kilęs A.Skrinska nuo 1979 m. apsigyveno mūsų mieste ir nuo tolei prisistato druskininkiečiu. Pradžioje dirbo Druskininkų miesto kelionių ir ekskursijų biure gidu, ilgą laiką – fotografu kurorto buitiniame gyventojų aptarnavimo kombinate. Nuo 1991 m. vadovavo personalinei įmonei „Žvilgsnis“. Atgimimo laikotarpis nuo 2000 metų pakoregavo gyvenimą kelione į Ispanijos šiltnamius ir statybas, kur praleido 12 metų, trumpiau padirbėjo Norvegijos statybose. Suprantama, kaip jam įprasta, pastarąsias šalis ir jų kaimynes išmaišė, įdomiausias vietoves aplankydamas, po kalnus laipiodamas, gamtą pažindamas. Pagal specialybę kartografijos ir topografijos inžinierius, šiuo metu „Eglės“ sanatorijoje dirbantis liftų ir priešgaisrinio pulto operatoriumi A.Skrinska kiekvienai kelionei iš anksto kruopščiai pasiruošia, žemėlapiuose pasižymėdamas vietas, kurias privalu aplankyti. Tad ir Londonas, kur su žmona pabuvojo prieš dvejus metus, ir pernai aplankyta Graikija, o dar anksčiau Italija, Prancūzija, Andora ir kitos šalys apkeliautos tiek turistų pramintais taikais, tiek ir nuklystat nuo jų pagal nuosavus norus pažinti tai, kur mažai kas užsuka.

„Druskonio“ inf.

 

  Dorais žmonėmis išaugino septynis vaikus 

Onai Markelionienei palinkėjom, kad sodybos kieme “nutūpęs” gandras atneštų daugiau proanūkių


Graži sodyba Stračiūnų pradžioje, kur apsistojusi daugiavaikė motina 

   Gegužės 5 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Motinos dienos proga pasveikino ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo daugiavaikes motinas, kurios išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo septynis ir daugiau vaikų. Tarp 30-ies apdovanotųjų daugiavaikių motinų iš visos Lietuvos – viena Druskininkų savivaldybės gyventoja. Tai Ona Markelionienė iš Stračiūnų kaimo. Kadangi dėl prastos sveikatos ji negalėjo apdovanojimo atsiimti prezidentūroje, „Druskonis“ pasveikino ją ir pakalbino nuosavoje gražioje sodyboje Stračiūnų kaimo pradžioje, kur gyvena kartu su dukros Daivos Radžiukynienės, dirbančios Druskininkų ligoninės reabilitacijos skyriuje, šeima. 
   O.Markelionienė kilusi iš netoliese esančio Dubraviškės kaimo. Išsaugojo pačius gražiausius prisiminimus apie savo motiną, kuri, sunkiai besiversdama, augino vienintelę dukrą. Daugmaž prieš 50 metų O.Markelionienė su vyru Česlovu apsigyveno Stračiūnuose, abu dirbo vietiniame kolūkyje. Ona melžė kolūkio karves, vyras dirbo fermose. „Vaikams buvo gaila mūsų, nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro sunkiai dirbusių, tad patys savo noru ateidavo padėti,“ – prisimena O.Markelionienė kolūkinius laikus. Vyras Česlovas, anot žmonos, geras žmogus ir tėvas, nebūtin išėjo prieš 21-erius metus, teturėdamas tik 52-ejus metus. „Kartu su vaikais dirbome, todėl nebuvo laiko juos lepint,“ – pasakoja 72 metų Ona, pritarianti, kad darbas ir užimtumas apsaugo vaikus nuo blogų įtakų. „Nė vienas iš vaikų manęs niekad neįžeidė, nė karto iš jų pikto žodžio negirdėjau,“ – priduria. Visi septyni vaikai išaugo darbštūs, dori, geri žmonės. Tarpusavyje bendrauja šeimomis, sutaria, o kai susirenka su antromis pusėmis, 12 anūkų ir 3-im proanūkiais, vos Stračiūnų sodyboje sutelpa. Vyriausias Markelionių sūnus 51-erių metų Audrius dirba Druskininkuose, kaip ir 41-erių metų dukra Daiva bei 37 metų sūnus Darius. Vyriausia dukra 49-erių Lina gyvena Lazdijų rajone, jos sesuo 48 metų Aldona – Lazdijuose. 45 metų sūnus Gintaras apsistojęs Vilniuje, 43 metų dukra Dalė jau 17 metų gyvena Ispanijoje. Deja, jų visų brolis Juozas anapilin išėjo tesulaukęs tik 5-erių metukų. 
   Ir visi 7 išauginti iki brandaus amžiaus vaikai, ir pati mama, po operacijų ir negalių sveikatos neturinti, be darbų ir rūpesčių nenustygsta. Gegužės 14-ąją, kai „Druskonis“ svečiavosi, sodybos šeimininkams rūpėjo, kaip ūkinį pastatą nugriauti ir vietoj jo naują pastatyti. Tad išpuoselėta sodyba, esanti pačioje Stračiūnų pradžioje, dar labiau trauks pakeleivio akį. Pasak O.Markelionienės, Stračiūnų kaimas yra pakankamai gyvybingas, ypač savo bendruomenės, kuriai vadovauja garsi bitininkė Jolanta Miliuvienė, veikla. Tuo tarpu „Druskonis“, pasižvalgęs po gražų kaimą, pataria Stračiūnuose, esančiuose apie 23 kilometrai nuo Druskininkų, būtinai aplankyti kone vienintelę šalyje vėžlio didelę skulptūrą, primenančią netoliese esantį reto gyvūno balinio vėžlio draustinį, bei istorinę vietą, kur palaidoti 1863 metų sukilėliai. 

„Druskonio“ inf. 



  Kainos pribloškia: už savaitgalį Druskininkuose tiek pat
  kiek už dvi savaites Sicilijoje?


Justina ILKEVIČIŪTĖ, delfi.lt verslo aktualijų žurnalistė
 

   289 eurai. Tokia pati suma už dviejų savaičių atostogas Sicilijoje su skrydžiu keturių žvaigždučių viešbutyje asmeniui arba už dviejų nakvynių poilsį Druskininkuose dviem asmenims. 
   Toks pasirinkimas, užfiksuotas Makalius.lt puslapyje, gerokai nustebino feisbuke nuotrauka pasidalinusią vilnietę Agnę Kulitaitę. „Hmmm, ką čia pasirinkus“, – neslėpė ironijos. Po pasidalintu įrašu netrūko ir kitų ironiškų komentatorių pastebėjimų.„Mąstau apie Druskininkus...“, „Varom į Druskininkus“, „Tai kada į Druskininkus?“, – juokėsi jie. „Ne tai kad į Druskininkus ar Siciliją, BET ar dviem dienom į Druskininkus, ar dviem savaitėms į Siciliją?“, – stebėjosi viena moteris. „Taigi mes Lietuva – turtuolių šalis“, – komentavo kita.
   DELFI susisiekus su A. Kulitaite, ji neslėpė, kad tokių kainų atostogų užsienyje ir Lietuvoje kontrastų yra pastebėjusi jau anksčiau. „Kainos yra juokingos. Aš jau norėjau prieš tai paskelbti tokį įrašą, bet vis pamiršdavau. Vakar vėl įėjau į puslapį (kalbama apie Makalius.lt – DELFI) ir vėl pamačiau panašių variantų, pavyzdžiui, kelionė į Rodą, berods savaitei, gerame viešbutyje su pusryčiais, vakariene prilygsta „Resident SPA Birštonas“ kainai. Na, šiek tiek skiriasi, nes Birštone – 150 eurų, Rode – 200 eurų, bet ganėtinai panašu. Aš, aišku, nenoriu ir neturiu ūpo kažko apšmeižti, nes pati buvau tame SPA, ir ten tikrai yra labai smagu, bet kainos tikrai labai didelės“, – nuogąstavo ji.
   A. Kulitaitė atskleidė, kad pati vis dėlto nesirinktų kelionės į Siciliją, tačiau toks kainų kontrastas privertė susimąstyti: „Dvi savaitės Sicilijoje, vis tiek gautųsi kur kas brangiau, nes ten brangus kurortas, bet tai lemtų mano sprendimą nevykti į Druskininkus. Aš nežinau, ar rinkčiausi Siciliją, bet pamačiusi tokias kainas, iš principo nevykčiau į Druskininkus“, – tvirtai pareiškė ji.
   R. Širvinskas: savaitgaliai Lietuvoje kainuoja daug
Tuo tarpu susisiekus su kelionių organizatoriumi Rimvydu Širvinsku, kurio puslapyje Makalius.lt ir buvo pastebėti atostogų pasiūlymai, jis buvo atviras: „Tikrai taip, grubiai tariant, savaitgaliai Lietuvoje kainuoja daug.“ Tačiau jis pridūrė, kad poilsio kokybė yra visiškai kitokia. „Aš anksčiau irgi visą laiką pykdavau, sakydavau, kad kam čia ilsėtis Lietuvoje, jeigu užsienyje galime pailsėti gerokai kokybiškiau, oras bus geresnis ir pan., tačiau kartais Lietuvoje ir užsienyje mes lyginame skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, šis pasiūlymas. Į kainą įskaičiuoti masažai, SPA paslaugos, o tai labai stipriai pakelia kelionės kainą, todėl kad masažas vien 40-60 eurų kainuoja šiais laikais“, – pabrėžia. 
R. Širvinskas taip pat pridūrė, kad stipriai skiriasi ir keliautojų lūkesčiai dėl poilsio Lietuvoje ir užsienyje, todėl atitinkamai pagal tai atrenkami pasiūlymai.„Aš pastebėjau, kad žmonės, keliaudami į užsienį, mėgsta paimti paprastą „sausą“ paketą – skrydis plius viešbutis, o visa kita jie jau susiplanuoja patys. Lietuvoje, įsigiję poilsį, jie nori, kad viskas būtų suplanuota už juos, kad galėtų nuvažiavę atsipūsti ir niekuo nesirūpinti, kad užsiregistravę viešbutyje matytų, ką kurią valandą veiks: turės masažą, vakarienę, kur galės pasipuošti, bus turbo vonia ir pan. O skrydžiai yra pigūs. Tikrai yra bendrovių, kurios tarpusavyje konkuruoja, todėl jeigu atsiranda kažkokių akcijinių pasiūlymų, pigesnių vietų lėktuve, visą laiką pasižiūrime ir pabandome sudėlioti pigesnį apgyvendinimą. Mes, aišku, nesirenkame tokios pačios kokybės viešbučio kaip Lietuvoje, nes kitaip kaina labai stipriai skirtųsi“, – atskleidžia jis. Tačiau tokie pasiūlymai užsienyje daugiau aktualūs tik bet kada atostogų galintiems išeiti asmenims, kadangi dažniausiai jie atsiranda netikėtai, ir krautis lagaminus tenka staiga. Pats kelionių organizatorius neslepia kad tokių žmonių yra mažuma. 
   „Šiandien, pavyzdžiui, paskelbėme pasiūlymą į Turkiją 20 dienų už 199 eurus, kuris muša visus lankomumo rekordus. 20 dienų su skrydžiu, pervežimu ir apgyvendinimu, o su „viskas įskaičiuota“ – 329 eurai. Tai kaip tai suprasti, tiesiog atsirado tarpas laisvų vietų lėktuve, ir toks nestandartinis, nes į Turkiją dvidešimčiai dienų neskrendama paprastai. Vadinasi, šiek tiek lėktuve į priekį vietų yra, šiek tiek atgal – gal tik 4 laisvos vietos, ir kelionių organizatoriai kartais pasiima garantinius kambarius, už kuriuos užsimoka iš anksto mainais, kad juos gaus perpus pigiau, bet viešbutis bus garantuotas pajamomis, nesvarbu ar svečiai atvažiuos, ar ne. Taigi organizatorius prisiima tam tikrą riziką. Tai yra nuostolingas organizatoriui pasiūlymas, nes tokių kainų paprastai nebūna“, – teigia jis.

Už savaitę Palangoje – ir 14 tūkst. eurų

   R. Širvinskas nori pabrėžti, kad nepaisant to, jog savaitgaliai kurortuose ir SPA Lietuvoje brangūs, galima rasti tikrai pigių pasiūlymų. Taigi kontrastai stebimi ne tik tarp atostogų pasirinkimų čia ir užsienyje, bet ir tik pačioje Lietuvoje. „Tarkime, Birštone, gerame naujame viešbutuke, už 29 ar 35 eurus asmenims yra pasiūlymas. Tai asmeniui gaunasi tik 14-17 eurų nakvynė. Arba Palangoje dvi nakvynės keturiems žmonėms – 105 eurai, tai vienam asmeniui naktis tik 13 eurų. Ir pažiūrėkite nuotraukas, kokie apartamentai – vau, kokio lygio, tikrai ne „pas bobutę“, – sako jis. 
   Lygiai taip pat galima rasti ir itin brangių pasiūlymų, kuriuos sau leisti galėtų nedaugelis.„Aš pats su kolektyvu buvome Palangoje, Belvilio viloje, kur savaitė kainuoja 14 tūkst. eurų. Vila priklauso savininkui, kurią jis pasistatė sau, bet nuo šių metų nusprendė nuomoti. Ten yra ir pirtis atskirame pastate, ir lauke šildoma jakuzzi, ir baseinas didelis, aštuoni miegamieji, žodžiu, nuostabu, bet tik aišku įdomu, kaip surasti klientą tokiai vietai, kuri 14 tūkst. eurų už nakvynę prašo“, – svarsto kelionių organizatorius.Visgi jis pastebi, kad nors poilsis Lietuvoje gana brangus ir kainos tik kyla, lietuviai vis tiek mielai jį renkasi ir norinčių pailsėti gimtinėje – daugėja.

Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.