Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kurortų lenktynėse Palanga aplenkė Druskininkus 



Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centrui iš savivaldybės biudžeto skirtos lėšos

   Remiantis statistika, Palanga pernai sulaukė daugiausia turistų ir susigrąžino kurortų karalienės titulą. Skaičiai kalba patys už save: pagal turistų skaičiaus augimą, palyginus su 2017 m., Druskininkai liko uodegoje. 2018 m. Statistikos departamento duomenimis, turistų skaičius Birštone pernai išaugo 30,9 proc., Palangoje – 12,3 proc., Neringoje – 23,5 proc., Kretingos rajone – 23,1 proc., kai Druskininkuose – tik 2,1 proc.
   Pernai Lietuvos kurortų sostinės titulą iš iki tol pirmavusių Druskininkų paveržė gražuolė Palanga. Nors poilsiautojų gausėjo visuose didžiuosiuose šalies kurortuose, juose įsikūrusioms apgyvendinimo įstaigoms sekasi nevienodai. Štai mažieji Birštono ar Druskininkų viešbučiai neslepia pamažu pralaimintys daug paslaugų po vienu stogu poilsiautojams siūlantiems didiesiems viešbučiams, sanatorijoms ir SPA. Apie tai rašo „Verslo žinios“.
Statistikai suskaičiavo, kad 2018 m. populiariausiu Lietuvos kurortu po pertraukos vėl tapo Palanga, kur bent vienai nakčiai buvo apsistoję 345.710 turistų, t.y. 12,3 proc. daugiau nei 2017 m.
Maždaug 9 tūkst.turistų – tokia persvara dabar Druskininkus menamose kurortų varžybose lenkia Palanga, rodo Statistikos departamento duomenys.
   Sparčiausiai turistų srautas pernai augo Birštone – beveik 31 proc. Smagiai apgyvendintų turistų skaičius kilo ir Neringoje – beveik 24 proc., toliau rikiuojasi Palanga – 12,3 proc., Trakai – 10 poc., Anykščiai – 7,5 proc., Druskininkai – 2,1 proc. Pagrindinis penkių didžiausių lietuviškų kurortų klientas išlieka mūsų šalies gyventojai: lietuviai sudarė 75,1 proc. visų turistų, užsieniečiai – 24,9 proc.
   Lietuviškiausias penketuko kurortas – Birštonas, net 90 proc. jame pernai apsistojusių svečių buvo Lietuvos piliečiai, antroje vietoje – Palanga su 81 proc. lietuvių. 
   Rasa Kmitienė, Palangos turizmo informacijos centro direktorė, teigia, kad, be gero oro, svarbus Palangos augimo variklis – vis gerėjanti šio kurorto infrastruktūra, leidžianti priimti ir užimti vis daugiau žmonių.
   Pasak jos, per pastaruosius 5 metus Palanga išgražėjo, sutvarkyta daug gatvių, dviračių takų sistema, išaugo teikiamų paslaugų įvairovė ir kokybė, gausu renginių, tad poilsiautojams atvykus yra didelis pasirinkimas, kur apsistoti ir pavalgyti, kuo užsiimti, jei oras netinkamas gulėti paplūdimyje. Pernai kurorte atidaryta ir naujų apgyvendinimo įstaigų. „Tai sudaro sąlygas priimti vis didesnius turistų srautus. Be to, Palanga vienintelis šalies kurortas, kuriame pagal savo poreikius ir finansus gali rasti pasiūlymus apsistoti kiekvienas“, – minėjo R. Kmitienė. 
   „Palangos turistų sudėtis po truputį keičiasi, kurortą pradeda pamėgti ir skandinavai, gausesniu būriu atvyksta kaimynai latviai, baltarusiai, rusai. Gera žinia, kad gerėjant infrastruktūrai sezoniškumas kurorte po truputį mažėja, ilgėja aktyvusis laikotarpis“, – kalba p. Kmitienė.
   Druskininkai pernai apnakvindino 2,1 proc. daugiau turistų. Pernai kurorte daugiausia lankėsi lenkų, rusų, baltarusių. Lenkijos piliečių skaičius pernai padidėjo apie 7 proc., vokiečių – 6 proc., o turistų iš Izraelio sulaukta 27 proc. daugiau. Tuo tarpu pernai iš Rusijos turistų nakvynių skaičius sumažėjo 8,6 proc., Baltarusijos – 1,3 proc.
   Mažieji Druskininkų kurorto viešbučiai, pensionatai aukštu užimtumu, kokį deklaruoja savivaldybei priklausantis akvaparkas su savo viešbučių kompleksu, ar kiti spa centrai, pasigirti negali.
„Mažieji rudenį ir pavasarį nuo pirmadienio iki penktadienio turi nepanaudotų numerių rezervą, nes po savo stogu neturi tiek paslaugų kaip dideli viešbučiai ar sanatorijos“, – „Verslo žinioms“ dėstė Druskininkų turizmo informacijos centrui vadovaujantis R.Palionis.
   Su ta pačia problema susiduria ir Birštono mažieji apgyvendinimo paslaugų teikėjai. Nors jokio naujo didelio objekto pernai Birštone atidaryta nebuvo, turistų skaičius kurorte augo apie 30 proc. – sparčiausiai tarp kurortų. Birštono turizmo informacijos centro atstovai sako, kad turistų srautą pernai lėmė puikus vasaros oras ir tai, kad lietuviai intensyviai keliauja su šeima, o ramus nedidukas Birštonas yra būtent šeimoms skirtas kurortas.
   Tuo tarpu Druskininkų savivaldybei priklausanti viešoji įstaiga „Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras“, vadovaujama Rimo Palionio, pernai panaudojo vieną didžiausių sumų per pastarąjį dešimtmetį - 273 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto (2017 m. turizmo centrui buvo skirta 287 tūkst. eurų priemonės „Kurorto įvaizdžio formavimas, sklaida ir nemokamos informacijos teikimas“ įgyvendinimui). 2018 m. TVIC -e dirbo 9 darbuotojai. Įstaigos direktoriui pernai buvo priskaičiuota darbo užmokesčio suma (su mokesčiais) 19 tūkst. 174,59 eur (vidutiniškai 1 tūkst. 598 eur per mėnesį).

„Druskonio“ inf. 

 

  Gyventojai sukilo dėl neišvežtų šiukšlių




  Ateities g. ir Jaskonių kaimo gyventojai sako praėjusį šventinį savaitgalį pasitikę šiukšlėse, bet ne dėl savo kaltės. 
   Žmonės piktinasi, kad praėjusią savaitę komunalinis ūkis neišvežė atliekų, perpildžiusių prisikaupusius konteinerius. „Mokam šitokius pinigus už šiukšlių išvežimą, o aplinka baisi. Kur žiūri valdžia? Ar svarbiausia yra susirinkti iš gyventojų pinigus, o jau šiukšlės – kaip išeis? Labai gražią kabutėse turėjome aplinką, švęsdami Valstybės dieną“, - pyko žmonės, kreipęsi į žurnalistus ir vietos politikus. 
   Operatyviai į druskininkiečių skundą reagavęs Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis sekmadienį viešojoje erdvėje patalpino vaizdo medžiagą, kurioje matyti kraupiai atrodanti aplinka prie Ateities g. daugiabučių.
„Sveiki visi, pradedu transliaciją iš gražiausio Lietuvos kurorto Druskininkų, – rodydamas į kalną šiukšlių, filmuotoje medžiagoje ironiškai kalbėjo L.Okockis. - Esame Ateities gatvėje. Šiandien yra liepos 7 d., sekmadienis. Kaip matote, čia stovi jau dešimtmetį įrengti gerieji giluminiai, požeminiai konteineriai, kurie turėtų išspręsti atliekų šalinimo, rūšiavimo, problematiką. Su viena vaizdo medžiaga jau kreipiausi ketvirtadienį, kad šiukšlės nėra vežamos daugiau kaip savaitę laiko. Sekmadienį, liepos 7 d., situacija yra dar blogesnė. Šiukšlės neišvežtos, visur mėtosi, aplinkui krūvos atliekų. Bet jos mėtosi ne dėl to, kad čia žmonės būtų netvarkingi ar nenorėtų rūšiuoti . Deja, konteineriai perpildyti, matėte, popieriaus prikimšta, popierius mėtosi ant žemės, stiklo tara mėtosi ant žemės, nes jau nebetelpa į konteinerį. Plastikas irgi mėtosi ant žemės, nes plastiko konteineris taip pat yra pilnut pilnutėlis. Šiukšlės mėtosi visur pakelėse, driekiasi laukuose, pievose. Situacija baisoka. Druskininkų mere, savivadybės administracijos direktore, vicemere, imkitės ko nors, tvarkykite šią situaciją kuo skubiau“. Kitądien, liepos 8 d., L.Okockis išsiuntė oficialų raštą R.Malinausko pavaldinei V.Jurgelevičienei: „Liepos 3 d. į Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų miesto skyrių kreipėsi Ateities g. gyventojai, prašydami padėti išsiaiškinti, kodėl pirmąją liepos savaitę sutriko antrinių žaliavų bei buitinių atliekų išvežimas: konteineriai buvo perpildyti, skleidė blogą kvapą, šiukšles nešiojo vėjas ir paukščiai. Atsižvelgdami į gyventojų susirūpinimą ir nuogąstavimus dėl pažeidžiamų higienos normų, viešosios tvarkos ir miesto įvaizdžio, prašome paaiškinti, dėl kokių priežaščių buvo sutrikęs atliekų išvežimo organizavimas ir kokių prevencinių priemonių bus imamasi, kad tokie atvejai nepasikartotų“.
   Savivaldybės tarybos narys K. Rečkovas pirmadienį raštą išsiuntė UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, su kuria sutartį yra sudariusi miesto valdžia, direktoriui Viliui Ašmenskui. „Buvau informuotas, kad dėl susikaupusių šiukšlių į komunalinį ūkį buvo kreiptasi dar ketvirtadienį, liepos 4 d., tačiau konteineriai liko nesutvarkyti per visą šventinį savaitgalį, kas silpnina mūsų kurorto įvaizdį tiek gyventojų, tiek turistų akyse“, - minėjo K.Rečkovas, klausdamas, dėl kokių priežasčių Ateities g. ir Jaskonių kaimo gyvenvietėse nebuvo užtikrintas susikaupusių šiukšlių išvežimas ir kokių priemonių ketina imtis komunalininkai, kad toks precedentas nepasikartotų.
   „Dėl kokių priežasčių praėjusią savaitę nebuvo vežamos atliekos iš Ateities g. ir Jaskonių kaimo, kokių priemonių savivaldybės administracija ėmėsi/imsis dėl UAB “Druskininkų komunalinis ūkis” darbo?“ – „Druskonis“ šią savaitę kreipėsi į savivaldybės administraciją. 
   „Vadovaujantis LR atliekų tvarkymo įstatymu už tinkamą pakuočių atliekų sutvarkymą atsakingi jų gamintojai ir importuotojai. Šiai dienai licencijas tvarkyti pakuočių atliekas Lietuvoje turi 3 organizacijos: VšĮ ,,Žaliasis taškas“, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“, VšĮ „Gamtos ateitis“. Šios organizacijos Druskininkų sav. teritorijoje savo įsipareigojimus vykdo sudarę sutartis su UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir su UAB ,,Druskininkų komunalinis ūkis“, - štai toks buvo gautas savivaldybės atsakymas.
   „Jei žmonės nerūšiuoja, meta baldus kartu, ar tu veši kasdien po du kartus, tie konteineriai kaip bus pilni, taip bus pilni, - paklaustas, dėl kokių priežasčių minėti konteineriai buvo užversti šiukšlėmis, aiškino UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ direktorius V.Ašmenskas. – Soduose atliekų problema tęsiasi metai iš metų. Nežinau, ar trūksta švietimo iš savivaldybės pusės, ar žmonėms pilietiškumo neužtenka. Atrodo, išnešiau iš savo kiemo, išmečiau, ir komunalinis ūkis ar kažkas kitas tvarko. Čia reikia kažkokio žmoniškumo. O dėl Ateities gatvės – per šias dvi savaites labai padaugėjo žmonių. Šiaip išvežamos visos pakuotės, viskas pagal grafiką, GPS sistema gali parodyti. Kaip ten gavosi, aš ir pats nesuprantu, paprasčiausiai gal kas užvežė, sumetė. Bet viską išvežėm, sutvarkėm, ir, manau, viskas stabilizavosi“. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Eksperimentas: sekliausioje vietoje pabandėme pereiti
  Nemuną 




Romas SADAUSKAS - KVIETKEVIČIUS, www.DELFI.lt 

   Normalūs Druskininkų poilsiautojai į kitą upės krantą keliasi lynų keltuvų gondolomis. O mudu su kilusiu iš Druskininkų vilniečiu, nardymo instruktoriumi, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu Viliumi Semeška, pabandėme perbristi Nemuną sekliausioje jo vietoje, kur, pasak vyresnės kartos druskininkiečių, per sausras tai būdavo įmanoma.
  
Būtent toje vietoje XX a. pradžioje ir pokario metu veikė populiarus paplūdimys, užmirštas ir nuplautas upės tik 9-ajame dešimtmetyje, kai Nemunas ėmė dvokti tarsi nuotekų griovys. Druskininkų pusėje upė tikrai sekli, bet artėjant prie kairiojo kranto staiga pagilėjo ir toliau bristi jau tapo neįmanoma.   Supratome, kad planas žlugo, bet, jei jau tiek nubrista, tai nusprendžiau patikrinti, kiek ten to gylio – palikęs seklumoje poną Vilių, nuplaukti į kitą krantą ir grįžti.
   Pasiekus krantą reikėjo paeiti pakrante bent keliolika metrų aukštupio kryptimi, kad plaukiant atgal nereikėtų kovoti su srove ir pataikyčiau išplaukti į seklumą. Tačiau pakrantė buvo dumblėta ir apaugusi meldais, o dugne po kojomis painiojosi akmenys bei medžių šakos.
   Pabridęs vos kelis metrus nusprendžiau, kad jau užteks ir leidausi plaukti atgal. Tai ir buvo klaida – pajutau, kad srovė neša tolyn į gilesnius vandenis. Tik sutelkęs visas jėgas sugebėjau prieš srovę išsikapstyti į seklumą. Beliko juokauti, kad Prienų briedžio iššūkio įveikti nepavyko – Nemunas ties Druskininkais dar ne taip smarkiai nusekęs, kad jį būtų įmanoma perbristi. Ir jokiu būdu nebandykite to pakartoti be profesionalų priežiūros, nes net ir gerokai nusekusio Nemuno srovė dar stipresnė, negu atrodo žvelgiant nuo kranto.

Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.