Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  S.Skvernelis apžiūrės Druskininkus
   Lapkričio 17 d. kurorte suplanuotas šalies premjero S.Skvernelio vizitas. Anksčiau jis taip pat lankėsi kurorte, tiesa, būdamas Lietuvos generaliniu policijos komisaru. Mūsų žurnalistai domėjosi, kokius objektus vizito metu šįkart apžiūrės S.Skvernelis. „Druskonis“ šios savaitės pradžioje premjero patarėjui Skirmantui Malinauskui pateikė štai tokius klausimus:

  - Ar S.Skvernelio kelionė į Druskininkus yra iš anksto planuotas vizitas?
  - Kokia bus premjero dienotvarkė Druskininkuose, ką jis ketina čia aplankyti ir su kuo susitikti?
  - Ar premjeras ketina Druskininkuose nakvoti, galbūt praleisti savaitgalį? Jei taip, tai kur jis apsistos? Tikėtina, vietos valdžia nepasiūlė/nepasiūlys garsiųjų vandens parko apartamentų su nuogų nimfų vaizdais ant sienų? 
   - Galbūt premjerui vietos valdžia numačiusi ekskursiją į Vijūnėlės dvarą? Nors, vykdant Aukščiausiojo teismo nutartį, jis turi būti nugriautas iki Kalėdų, tačiau Druskininkų meras R.Malinauskas dienraštyje „Lietuvos rytas“ visai neseniai lyg niekur nieko išsipasakojo, kad prieš kelias dienas buvo užėjęs į Vijūnėlės dvarą ir ten šeimininkiškai įjungė šildymą (esą padeda kaimynui). Gal, sakom, specialiai užkūrė – ruošiasi Premjero apsilankymui?
  
„Preliminariai, premjeras turi lankytis Sportininkų rengimo centre, sanatorijoje „Eglė“, UAB „Holmbergs Safety system“, - nurodė S.Skvernelio patarėjas. - Vizitas planuotas iš anksto. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę premjeras taip pat lankėsi Rokiškyje“. 
   Paaiškėjo, kad nakvoti Druskininkuose S.Skvernelis neplanuoja, bet jei nuspręstų, tikrai už viską mokėtų pats ir pasirinkimų, kur apsistoti, su vietos administracija nederintų. Vijūnėlės dvaras į vizito programą nėra įtrauktas, todėl klausimas, kam ten įjungtas šildymas, lieka atviras. 
   S.Skvernelis, būdamas šalies generaliniu policijos komisaru, Druskininkuose oficialiai lankėsi prieš 4-erius metus - 2013-ųjų gruodį. Tada jis su tuometiniu Lietuvos premjeru, socialdemokratų partijos pirmininku A.Butkevičiumi dalyvavo iškilmingame renovuoto Druskininkų policijos komisariato pastato atidaryme. Nors po iškilmingos pastato atidarymo ceremonijos vykusioje A.Butkevičiaus ir S.Skvernelio spaudos konferencijoje tuomet primygtinai buvo prašoma žurnalistų klausti tik apie policijos sistemos reikalus, susitikime neišvengta ir vietos politinių aktualijų.

„Druskonio“ inf.



  Druskininkiečių, kuriems rūpi demokratinės vertybės,
  viešas laiškas šalies vadovams
    Siunčiu Jums grupės druskininkiečių pasirašytą viešą laišką. Jį pasirašė buvę Druskininkų Sąjūdžio grupės nariai, aktyvūs rėmėjai, garbingi įvairių profesijų atstovai, kuriems skauda dėl Lietuvos ateities. Mums visiems sunku pripažinti ir suvokti, kad šiandien Druskininkai užvaldyti žmogaus, kuris mindo demokratijos principus, nepaiso moralės ir etikos valstybės tarnyboje normų, konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių. Šiuos teiginius bandome pagrįsti laiško turiniu. Liūdniausia, kad nebelieka galimybės šią situaciją pakeisti rinkimų keliu, nes užvaldymo mastas ir pasekmės - žmonių baimė netekti mero malonės ir sulaukti keršto - sunkiai suvokiami sveiku protu. Išvystyta propagandinė struktūra naudojama valdyti bendruomenės sąmonę.
Greitai Lietuva švęs valstybės atkūrimo šimtmetį. Mums apmaudu ir skaudu, kad per 27-erius metus Druskininkai, susitvarkę fasadą, pakliuvo į diktatūrinius vietos valdžios spąstus. Toks valdymo modelis plinta ne tik į kitas savivaldybes, bet ir į savivaldybei priklausančias įstaigas. Galvojant apie Lietuvos ir jaunosios kartos ateitį, toks autoritarinis savivaldos pavyzdys, peršamas jauniems žmonėms mokyklose ir čia gyvenantiems, turi pasekmes – emigraciją ir nusivylimą savo valstybe. Kreipiamės į Jus norėdami išsaugoti viltį, kad Lietuvos Valstybė geba piliečiams užtikrinti demokratinį valdymą, gerbti piliečių teises ir laisves.

Pagarbiai Gintaras ŽILYS, 
inžinierius, menininkas, buvęs Druskininkų Sąjūdžio atsakingas sekretorius, dviejų kadencijų miesto Tarybos narys

   Druskininkiečiai, kuriems rūpi demokratinės valstybės vertybės, piliečių teisės ir laisvės, žmogaus orumas, parašė Viešą laišką ir lapkričio 15-ąją jį su parašais išsiuntė Prezidentei D. Grybauskaitei, ministrui pirmininkui S. Skverneliui, Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Šį laišką cituojame pažodžiui: 
   „Prisimindami Sąjūdžio idealus, Baltijos kelio vienybę ir viltis turėti civilizuotos visuomenės pamatines vertybes – demokratiją, žmogus teises ir laisves, nesitikėjome, jog po Kovo 11-osios laisva Lietuva, įveikusi esminius sunkumus pirmaisiais gyvavimo metais, vėliau susidurs su sunkiai įveikiamais faktoriais. Ir tai ne tik socialinė atskirtis, emigracija, neteisingumas. Tenka pripažinti, kad savivaldos lygmenyje neretai turime akivaizdų vietos valdžių degradavimą, kai įsigali merų asmeninių ir grupinių interesų tenkinimas, nepotizmas, griaunantys demokratinės pilietinės valstybės pamatus, žeidžiantys piliečių teises ir pasitikėjimą savo valstybe. Neabejotinas pavyzdys - Druskininkų mero Ričardo Malinausko valdymo evoliucija per 17 metų: nuo progresyvių iniciatyvų ir faktų iki autoritarinio Druskininkų savivaldybės užvaldymo. Šiandien Druskininkų savivaldybės teritorija - R. Malinausko kunigaikštystė. Lietuvos visuomenei ir visai valstybės politinei sistemai R. Malinauskas įrodė, kad užvaldyti savivaldybės teritoriją, sukurti savo valstybėlę valstybėje nėra sudėtinga. Pasiektas toks autoritarinio užvaldymo lygis, kad grąžinti demokratinį valdymą rinkimų keliu tapo sunkiai įmanoma, nes per 17 vienvaldystės metų tiesiog neliko politinės demokratinės alternatyvos. Meras įgijo tokį arsenalą priemonių ir būdų, kad nesunkiai susitvarkė ir su kritikais, ir su opozicija, o bendruomenės sąmonė sėkmingai apdorojama propagandinio nemokamo savaitraščio „Mano Druskininkai“ turiniu. Malinauskas taip pat įrodė, kad vietos valdžia, turėdama šitiek komercinių paslaugų paskirties objektų, gali finansuoti ne vieną propagandinį savaitraštį ir jokie įstatyminiai draudimai vietos valdžiai turėti savo informacijos sklaidos priemones čia faktiškai negalioja.
   Dabar Druskininkuose veikia R. Malinausko konstitucija, kurios pagrindinis reikalavimas - lojalumas, parama ir nuolankumas vietos cezariui: prisitaikai, nuolankiai pritari ir tarnauji esamai valdžiai ir jos sprendimams arba esi svetimas šioje teritorijoje. Dalis išvažiuoja. Neprisitaikiusių lieka vis mažiau - Malinausko sistema veikia.
   Paradoksali tiesa yra ta, kad Malinauskui ypatingas valdžios galias ir piliečių pasitikėjimą padėjo įgyti Europos Sąjungos paramos lėšos, nuo 2005 m. esmingai padėjusios keisti Druskininkų veidą. Jos leido ne tik rekonstruoti Druskininkų infrastruktūrą, bet ir pastatyti įspūdingus komercinių paslaugų objektus. Dabar jie - valdžios galių pagrindas. Vandens parkas, pirčių kompleksas, naktinis klubas, picerija, sniego arena, viešbučiai, gydyklos, keltuvai ir kt. - faktiškai šiuo turtu ir jo kapitalu vienvaldiškai disponuoja R.Malinauskas, nes savivaldybės taryba 2016 m. visą savivaldybės nekilnojamąjį turtą perdavė valdyti ir disponuoti savivaldybės administracijai (faktiškai merui) ir savivaldybės uab-ui AQUA. Dabar kaip naudotis šiuo turtu, nuomoti, parduoti, kam ir už kiek nusprendžia meras: kitiems žinoti, dalyvauti nebūtina. 
   Įsisavinant įspūdingas ES lėšas, buvo kuriamas ir R.Malinausko sėkmės mitas: meras pastatė, meras sutvarkė, meras išgelbėjo Druskininkus nuo žlugimo, tik Malinausko dėka suklestėjo Druskininkai, geriausias Lietuvos meras ir pan., tarsi ES lėšų faktorius būtų visai nesvarbus. Dar labiau autoritarinio valdymo pagrindą sustiprino tiesioginiai mero rinkimai. Jo teisė vienvaldiškai skirti ir atleisti biudžetinių, pavaldžių įstaigų, savivaldybės UAB-ų direktorius, nustatyti jiems atlyginimų dydžius, priedus, padarė juos pilnai kišeniniais. Turint pavaldžius direktorius galima valdyti ir visus šių įstaigų darbuotojus, o tai beveik 70 procentų visų Druskininkų darbo vietų. Visi verslo atstovai taip pat žino, su kokiomis problemomis susidurs nepritarę mero sprendimams, neparėmę finansiškai savivaldybės organizuojamų renginių ar viešai suabejoję kokiu nors mero sprendimu. 
   Dar labiau priklausomi savivaldybės administracijos vadovai, skyrių vedėjai, daugumos tarybos nariai. Jie ištikimi R. Malinausko veiklos, teisėtos ar neteisėtos, apologetai, nes kiekvieno iš jų gerovė tiesiogiai priklauso nuo mero valios. Nemaža dalis norėtų atsikratyti tokios aklos priklausomybės, bet baimė atsidurti atstumtųjų gretose gerokai stipresnė, nes tikėjimas, kad meras dar ilgai valdys Druskininkus, kad meras disponuoja galinga įtaka valstybės ir teisėsaugos struktūrose, pakankamai stiprus.
   Nedžiugina ir statistika: dėl savivaldybės valdžios sukaupto komercinių paslaugų paskirties turto (ES paramos lėšų dėka) druskininkiečiai negali pasigirti aukštesniu pragyvenimo lygiu, nes atlyginimų vidurkis nesiekia Lietuvos vidurkio, o gyventojų mažėjimas, emigracija viršija bendrąjį Lietuvos rodiklį. 2010 m. Druskininkuose gyveno 16107, o 2015 m. - 13568 gyventojai. Per 5 metus - minus 8,4 procento.
   Savivaldybėje jau seniai nefunkcionuoja jokie merą kontroliuojantys svertai. Savivaldybės Kontrolės komitetas, Kontrolės ir audito tarnyba ir net LR vyriausybės atstovas uoliai tarnauja R. Malinauskui ir jo daugumai taryboje, labai vertina užimamas pareigas ir mero pasitikėjimą. Tarybos opozicija jau kelinta kadencija pilnai eliminuota ir neturi jokios įtakos priimant sprendimus nei komitetuose, nei taryboje, nes nevadovauja nei Kontrolės komitetui, nei Antikorupcijos, nei Etikos komisijai, nors savivaldos įstatymas tai aiškia reglamentuoja. Tie įstatymų punktai, kurie nepatinka merui, jie ir nevykdomi (yra daugybė pavyzdžių), nes nebijoma nei administracinių, nei kitų teismų sprendimų. Kol apskųstas tarybos, administracijos direktoriaus sprendimas sulauks teismo verdikto, praeis metai ir kiti, o sprendimas veiks. Paprastai tokie sprendimai veikia iki pat apeliacinio teismo datos, tada pakeičiami nauja redakcija: ir vėl procesas iš naujo. Puikus teisinio nihilizmo pavyzdys, neturintis jokių pasekmių. Teisminiuose ginčuose savivaldybė naudojasi geriausių advokatų kontorų paslaugomis, išleidžiamos įspūdingos sumos, todėl eilinio piliečio ar opozicijos galimybės ginti teisingumą neprilygsta valdžios galimybėms ir dažnai atrodo apgailėtinos.
   Vijūnėlės dvaro istorija atskleidė kai kurias R. Malinausko valdymo ypatybes - buvo galima įsitikinti Malinausko veikimo įžūlumu, poveikiu valstybės institucijų vadovams, bet žymiai daugiau liko neišsiaiškinta. Akivaizdu, kad tokio rango afera negalėjo būti realizuota be nusikalstamo atsakingų valstybės institucijų, kurios lengvai tapo autoritarinio valdymo dalimi, atstovų (NŽT, VTPSI, Aplinkosaugos departamento) pataikavimo, neprincipingumo, kuris dažniausiai pateisinamas išskaičiavimu geriau būti nuolankiu mero valios vykdytoju, negu laikytis įstatymų ir rizikuoti darbo vieta. Faktas, kad pavyko apginti viešąjį interesą, leidžia išreikšti padėką GP prokurorei ir nežlugti vilčiai turėti teisinę valstybę ir įgalias jos institucijas. Iškalbingi ir dėl mero Latežerio sodybos teisėtumo vykusių teisminių procesų metu iškilę faktai, rodantys, kad kai kurie įstatymai merui visai negalioja. Čia ir piktnaudžiavimas mero galiomis, ir visiškai neadekvatūs mero veiksmai bandant įteisinti pažeidimus, ir mero neetiškas prokuratūros, teismų sprendimų vertinimas.
   Rezultatas: Druskininkų savivaldybės gyventojai, kultūros bendruomenė, verslo atstovai R. Malinausko valia padalinti į savus ir svetimus. Retas „Mano Druskininkai“ savaitraštis, kuriame nebūtų išjuokiami opozicijos tarybos nariai, ir nebūtų liaupsinamas meras. Propaganda tapo svarbiu autoritarinio valdymo įrankiu. Šia prasme mes tik masteliu skiriamės nuo Baltarusijos valdymo sistemos. Persekioti už mero kritiką tapo norma. Nesutinkančių su šia valdymo sistema ir galinčių apie tai pareikšti savo nuomonę iš tikrųjų liko nedaug. R. Malinauskas veiksmais įrodė, kad pakliūti į šios valdymo sistemos juodąjį sąrašą - tolygu pasirašyti sau tam tikrą nuosprendį. Todėl pasirašiusiųjų šį laišką bus nedaug. 
   Jeigu šis laiškas bus paviešintas, R. Malinausko autoritarinė valdymo sistema suveiks galingu atsaku: bus parengtas smerkiantis mus tekstas, po kuriuo bus surinkta šimtai savivaldybės politikų, biudžetinių ir pavaldžių įstaigų vadovų ir darbuotojų parašų ir paskelbta su komentarais „Mano Druskininkuose“. Pasirašantys (kaip ne kartą yra buvę) tiesiog bijo prarasti darbo vietas, jiems neužtenka drąsos būti pilietiškais. 
   Aukščiausių valstybės vadovų norime paklausti:
   - Ar toks savivaldybės valdymo modelis yra priimtinas Prezidentei ir Ministrui Pirmininkui? Jeigu ne, tai ką gali valstybės vadovai padaryti, kad Druskininkų (gal ir kitų savivaldybių) užvaldymai negriautų piliečių pasitikėjimo savo valstybe, neskatintų emigracijos, neribotų jų teisių ir laisvių?
   - Ar valstybės vadovams rūpi tai, kad dalis Druskininkų politikos, kultūros, meno žmonių paversti disidentais laisvoje Lietuvoje, o išbujojęs vietinis autoritarizmas - reikšmingas iššūkis visai valstybės demokratinei sistemai?”.



  Įteikė pareiškimą dėl R.Malinausko ir L.Urmanavičiaus
  atsakomybės
   Lapkričio 10 d. savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo opozicijos pareiškimu dėl savivaldybės vadovų – mero R.Malinausko ir vicemero L.Urmanavičiaus atsakomybės.
   Šeši savivaldybės tarybos nariai, opozicijos atstovai, kreipėsi į savo kolegas su pareiškimu, raginančiu įvertinti R.Malinausko ir jo dešiniosios rankos – pavaduotojo L.Urmanavičiaus atsakomybę dėl skandalų, susijusių su vadinamuoju Vijūnėlės dvaru ir mero sodyba Latežerio kaime. 
   Opozicijai atstovaujantys vietos politikai Vitas Balčius, Antanas Balkė, Romualdas Domarkas, Karolis Kaklys, Juozas Šarkus irVilius Semeška lapkričio 10 d. posėdyje pasiūlė sudaryti savivaldybės tarybos komisiją iš visų tarybos frakcijų, kuri per nustatytą laiką pateiktų išvadas dėl R.Malinausko ir L.Urmanavičiaus atsakomybės ir paruoštų atitinkamą tarybos sprendimo projektą.
   „2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime dėl taip vadinamo Vijūnėlės dvaro neteisėtų statybų, kurį patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bei 2017 m. rugsėjo 28 d. Kauno apygardos teismo nutartyje dėl mero R. Malinausko sodybos Latežeryje, įvardinti faktai rodo, kad Druskininkų savivaldybės vadovų – mero Ričardo Malinausko ir vicemero Lino Urmanavičiaus priimti ir teismų panaikinti sprendimai lėmė žalingas pasekmes Druskininkų savivaldybės prestižui ir biudžetui. Neabejojame, kad neteisėtai pastatytų gyvenamųjų namų savininkams teks atlyginti žalas (nemažas sumas), kurias sąlygojo savivaldybės vadovų sprendimai, turintys dar ir piktnaudžiavimo valdžia bei privataus intereso tenkinimo požymių. Šiame kontekste savivaldybės vadovai turėtų prisiimti politinę atsakomybę ir atsistatydinti iš užimamų pareigų, - nurodoma opozicijos atstovų pareiškime dėl mero R.Malinausko ir vicemero L.Urmanavičiaus atsakomybės. - Jeigu savivaldybės vadovams neužteks nei drąsos, nei politinės kultūros prisiimti atsakomybę, remdamiesi minėtais teismų sprendimais, prašome tarybos narius atlikti pareigą prieš rinkėjus ir laikantis duotos priesaikos ir nešališkumo, sąžiningai atlikti politinį savivaldybės vadovų veiksmų ir atsakomybės įvertinimą. Siūlome sudaryti Druskininkų savivaldybės tarybos komisiją iš visų tarybos frakcijų, kuri per nustatytą laiką pateiktų išvadas ir paruoštų atitinkamą tarybos sprendimo projektą“.
Posėdžio pradžioje perskaičius opozicijos pareiškimą, R.Malinausko komandos narys, savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas R.Viščinis iškart pareiškė, jog reikia pažiūrėti, ar toks prašymas esą atitinka vietos savivaldos įstatymą. „Yra įstatyme numatyta, kiek žmonių gali inicijuoti tos komisijos sudarymą“, - pareiškė jis. 
   „Norėčiau pabrėžti, kad tai yra politinė atsakomybė, mes nekalbame apie kokias nors kitas atsakomybes, kurias sprendžia teisėsaugos organai, - pabrėžė savivaldybės tarybos narys dr.J.Šarkus. - Paminėsiu kelias citatas, jog teismas pripažino negaliojančiu Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą 2006 m. gegužės 29 d. projektavimo sąlygų sąvadą dėl Latežerio sodybos pastato ir išduotą statybos leidimą. Noriu pabrėžti, kad teismo nutartyje yra faktas, jog, ginant mero statybų Latežeryje teisėtumą, teisme savivaldybės administracija iš biudžeto panaudojo per 3 tūkst. eurų ekspertizėms. Akivaizdu, kad ginant mero interesus, buvo panaudotos biudžeto lėšos, ir dėl tokio lėšų skyrimo sprendė patys vadovai. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad teismas pripažino negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 30 d. įsakymą ir kad tą aktą patvirtino tuometinė Alytaus apskrities viršininko pavaduotoja, dabartinė Vyriausybės atstovė Alytaus apskrityje ponia Ona Balevičiūtė“. „Aš tik cituoju teismą“, - kilus R.Malinausko vadovaujamos tarybos daugumos triukšmui, pabrėžė dr.J.Šarkus.
   Posėdžio pabaigoje vėl išstojęs savivaldybės administracijos teisininkas R.Viščinis nurodė komentuosiantis tik antrąją pareiškimo dalį dėl komisijos sudarymo ir išvadų pateikimo. „Šis pareiškimas neatitinka vietos savivaldos įstatymo reikalavimų, kadangi tokį reikalavimą gali teikti ne mažiau kaip vienas trečdalis savivaldybės tarybos narių. Šiuo atveju pasirašė šeši nariai (tarybą sudaro 25 vietos politikai, - red.p.), ir šis prašymas neturi jokios teisinės galios“, - pareiškė jis. 
   Kokių veiksmų dėl minėto pareiškimo ketinate imtis po tokio savivaldybės administracijos juristo įvertinimo? – „Druskonis“ paklausė opozicijos narį dr.J.Šarkų.
   „Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad mes pasiūlėme atsistatydinti iš užimamų pareigų merui R. Malinauskui ir mero pavaduotojui L. Urmanavičiui, tam turėdami pakankamai rimtus argumentus. Lietuvos teismai pačiame aukščiausiame lygyje pripažino daugybę pažeidimų rengiant Vijūnėlės dvaro ir R. Malinausko sodybos Latežeryje projektus bei vykdant statybas. Taip kad atsakomybės, pirmiausia politinės, šie veikėjai neturėtų išvengti, nors ir kaip to norėtų. Yra laiko jiems pagalvoti iki kito savivaldybės tarybos posėdžio, - minėjo dr.J.Šarkus. - Savivaldybės administracijos teisininko R. Viščinio komentarus dažnai sunku ir komentuoti, kadangi jau ne kartą tarybos posėdyje esame pareiškę pastabas, kai jis vienašališkai ir neobjektyviai gina administracijos vadovų ir mero R. Malinausko, mūsų nuomone, neteisėtus veiksmus. Taip ir čia. Mes juk savo pareiškime neminime tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros, reglamentuotos Vietos savivaldos įstatyme. Mes kalbame apie komisijos iš visų tarybos frakcijų atstovų sudarymą, kuri ir išnagrinėtų tarybos nario – mero R. Malinausko ir mero pavaduotojo L.Urmanavičiaus politinę atsakomybę konkrečiais klausimais. Mes sieksime tokios komisijos sudarymo. Štai čia ir pasirodys tikrasis tarybos daugumos veidas. Ar jie yra tik akli mero nurodymų vykdytojai, jo užprogramuota „zombiška“ balsavimo mašina“, ar jie yra teisingi, sąžiningai vykdantys duotą priesaiką savivaldybės tarybos nariai? Artima ateitis parodys, kaip čia yra iš tikrųjų“.



  Želdynų apsaugos komisija „mosikuoja kirviu“ 

Nuotrauka atminčiai: šį trečiadienį gražūs spygliuočiai medžiai, pocūgė ir eglė, augę prie „Atgimimo“ mokyklos, buvo nukirsti

   Dėl kertamų medžių vėl į „Druskonį“ kreipėsi nepatenkinti druskininkiečiai, informavę, jog prieš “Atgimimo” mokyklą pažymėtos pašalinti vienos gražiausių mieste augančių eglių, itin sužėrėdavusios Kalėdų dienomis, kai jas šventiškai papuošdavo. Pasak užsukusių į redakciją asmenų, šie du medžiai, t.y. pocūgė (pušies porūšis) ir eglė, tapusios savotiškais „Atgimimo“ mokyklos talismanais, prie kurių įsiamžinę kelių kartų abiturientai ir pirmokėliai. „Kam vėl užkliuvo gražuoliai spygliuočiai?- piktai klausia druskininkiečiai. – Jei platins sankryžą ir gatvę, tai asfaltą turėtų priderinti prie retų medžių, kaip yra Skandinavijos šalyse, o ne atvirkščiai“. Diskutuodami apie Druskininkų želdynus, pvz. apie neprižiūrėtą, todėl nugriuvusį Juzefo Pilsudskio ąžuolą ar nuskustą miško paklotę tarp Vytauto ir Veisiejų gatvių, nenorėję skelbtis pavardžių druskininkiečiai užsiminė ir apie tolimus skandinaviškam subtiliam skoniui mūsų gėlynus, dažnusyk primenančius persiškus kilimus (gal tai valdžios pamėgtų kelionių į korupcija garsų Azerbaidžaną pasekmė?) ar kabančius Babilono sodus (vazonų medžius ir arkas), kuriuos kritikuoja šalies kraštovaizdžio architektai. „Dėl skonio nesiginčijama,“ – mestels, žinoma, kitaip manantiems persiškų kilimų ir kabančių Babilono sodų šalininkai, kurių skonis sutampa su vietinės valdžios propaguojamu pompastišku stiliumi. 
   „Man, kaip druskininkiečiui, baigusiam “Atgimimo” mokyklą, yra tiesiog liūdna ir graudu, jog pažymėti kirsti du gražūs spygliuočiai medžiai, augantys prieš pat mano mokyklą. Juolab daug metų jie buvo ne tik fasadinės (įvažiavimo į miestą) Druskininkų miesto dalies, bet ir “Atgimimo” mokyklos daugelio mokinių džiaugsmas. Prie šių medžių ne vienas pirmokėlis įsiamžino savo pirmąsias akimirkas “Atgimimo” mokykloje. Kaip neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius apžiūrėjęs šiuos medžius, galiu pasakyti, kad jie nėra pažeisti nei mechaniškai, nei sergantys ar apnikti kažkokių kenkėjų ar ligų. Kyla elementarus klausimas: kokiam “proto bokštui” kilo “grėsmė ar būtinybė” pašalinti visiškai sveikus, dar savo amžiaus zenito nepasiekusius gana jaunus medžius? Kam jie gali trukdyti, saugiai augdami viduryje pievos? Nebent ir vėl Druskininkų “carystėje” kilo koks nors grandiozinis “Like’o”, “Originalios pasagos”, “Stebuklingo fontano” ar kitas dosniai Europos Sąjungos finansuojamas projektas,“ - „Druskonio“ prašymu pakomentavo šį atvejį Lietuvos žaliųjų partijos tarybos pirmininkas, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis. Pasidomėjęs šiuo reikalu ir užklausęs Alytaus regioninio aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos agentūros atstovus, kieno prašymu ir kokiu pagrindu planuojami kirsti šie medžiai, jis iš ten gavo atsakymą, kad leidimą kirsti vieną pocūgę ir vieną eglę išdavė Druskininkų savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, nes numatomas įrengti įvažiavimas į “Atgimimo” mokyklą iš M.K.Čiurlionio gatvės. Šių medžių atsodinimas gretimoje teritorijoje numatomas pavasarį.
   „Žmones dažnai klaidina įvairių tarnybų ar savivaldybės pranešimai, kad medžių atsodinimas yra suplanuotas gretimame sklype, - pridūrė L.Okockis. - Žmonės galvoja, kad tie medžiai bus iškasti ir perkelti atsodinant juos į gretimą sklypą. Nors tai technologiškai ir įmanoma, bet labai brangu ir dar nėra susiformavusios tokios patirtys ir praktikos, kad suaugusius keliolikos metrų aukščio medžius būtų imtasi išsaugoti ir persodinti į kitą vietą, nors tai, kaip jau minėjau, šiais laikais technologiškai jau yra įmanoma. Dažniausiai iškirstus didelius medžius atsodinant, juos bandoma pakeisti mažaverčiais jaunais sodinukais, o visuomenei tiesiog meluojama, kad gamtai jokios žalos nepadaryta, viskas čia atsodinta ir viskas tvarkoj. Nors, kol tie medeliai užaugs ir ta žala gamtai bus ištaisyta, prireiks 20-30 metų. Apskritai reikėtų remtis modernių Vakarų Europos valstybių patirtimi ir visus medžių sodinimus projektuoti ir planuoti į ateitį keliais dešimtmečiais, kaip tai daroma su gyvenamųjų namų kvartalais. Jeigu norima tiesti kelią ar privažiavimą, tai jam parinkti tą vietą ir teritoriją, kur visuomenei, aplinkai ir gamtai būtų daroma mažiausia žala. Mano manymu, privažiavimą prie “Atgimimo” mokyklos galima padaryti per esamą pievą (kur dabar pėsčiųjų takas) aplenkiant šiuos augančius medžius, ir tokiu atveju būtų ir medžiai sveiki, ir privažiavimas teisingas. Tačiau tikriausiai šiuo atveju einama pigiausiu ir paprasčiausiu keliu, todėl taupant kelis papildomus metrus asfalto dangos, kertama Druskininkų miesto įvažiavimo puošmena“.

„Druskonio“ inf.

 

  Vaikai patys nusprendė, kaip taupys mokyklos elektrą ir
  vandenį 


   LR Prezidento rūmų ansamblyje įsikūręs Valstybės pažinimo centras vykdo nacionalinį projektą „Pažink valstybę“, kuriame aktyviai dalyvauja ir Druskininkų „Atgimimo“ mokykla.
   Šio projekto tikslas – supažindinti moksleivius su įvairiomis viešojo gyvenimo sritimis, aptarti aktualias regionines ir nacionalines problemas bei jų sprendimo būdus. Į projekto veiklas įsitraukė 6-11 klasių mokiniai iš 60-ies šalies mokyklų. Pasitelkdami naujus mokymo metodus ir netradicines mokymosi aplinkas, dalyviai sprendžia konkrečią pasirinktą problemą, bendradarbiaudami su savivaldos ar nacionalinėmis institucijomis.
   „Atgimimo“ mokyklos 6a klasės mokinių nagrinėjama valstybės valdymo sritis – finansai (kuratorė mokytoja Stasė Kirkliauskienė). Mokiniai aiškinasi, kaip efektyviau panaudoti mokyklos lėšas, pasirinkdami sprendimo būdą: saikingą elektros ir vandens naudojimą į akciją įtraukiant visą mokyklos bendruomenę. Pirmiausia šeštokai sužinojo, kokios su finansais susijusios institucijos veikia Druskininkuose? Grupė aktyviausių mokinių paruošė skaidres ir pristatė klasės draugams veikiančius bankų skyrius, draudimo įmones ir išsiaiškino, kokias funkcijas atlieka SODRA. Susitiko su mokyklos vyr. finansininke Virginija Radžiūte, kuri pristatė mokyklos finansinę būklę. Šeštokus geranoriškai priėmusios savivaldybės Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Vyda Amšiejienė bei Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Černiauskienė pristatė savivaldybės biudžetą, paaiškino, kokias lėšas ir iš kur gauna mokykla, kaip jos yra paskirstomos. Drauge svarstė, ką galima būtų padaryti, kad mokyklai skiriamos lėšos būtų kuo naudingiau paskirstomos, kur būtų galima sutaupyti, o kur, atvirkščiai, reikėtų skirti daugiau.
   Tolesnė užduotis yra pateikti siūlymus, kaip prisidėti prie lėšų taupymo, tai išbandant savo mokykloje. Vienbalsiai nutarė efektyviau panaudoti mokyklos lėšas - pradedant kiekvienam nuo savęs: saugoti mokyklos turtą, tausoti vandenį, taupyti elektros energiją. Veiklų dar liko nemažai. Šeštokų manymu, efektyviausias būdas atkreipti dėmesį į šią problemą būtų pačiais minimaliausias dalykais, pavyzdžiui, mažų užrašų klijavimu virš elektros jungiklių. Vieni gali būti pateikti linksmomis frazėmis, kiti – iliustruoti vizualiai. Taip jie sieks bent minimaliai sumažinti mokyklos elektros ir vandens suvartojimą. 

„Druskonio“ inf. 



  Vandens parke apvogtas kaunietis: „Kokio žemo lygio 
  reikia būti, kad vogtum šlepetes?“

Kauniečio dingusios šlepetės                 Skaitytojo Audriaus nuotr.

Karolina STAŽYTĖ, 15 min

  Savaitgalio pasibuvimą Druskininkų vandens atrakcionų parke kauniečiui Audriui apkartino įžūlus vagišius. Išlipęs iš baseino, vyras pasigedo paprasčiausių šlepečių. „Nejau ir tokius daiktus nebesaugu Lietuvoje palikti? Kokio reikia būti žemo lygio, kad vogtum šlepetes?“ – piktinosi Audrius. 
   Druskininkuose veikiančiame vandens parke kaunietis apsilankė pirmąjį lapkričio savaitgalį. Vyko praleisti pusdienį kartu su savo krikšto sūnumi. Tačiau vagystės faktas jį visiškai išmušė iš vėžių. Šlepetės – smulkmena, tačiau pasigesti bet kokio savo daikto – ne itin malonus jausmas. „Tas „Nike“ šlepetes pirkau JAV. Kainavo gal 30 dolerių. Bet ne čia šuo pakastas. Tai tik šlepetės. Tačiau jos man kėlė sentimentų. Juk tolimoje šalyje lankiau savo giminaičius, kartu leidome laiką“, – teigė Audrius.
   Šlepečių jis pasigedo išlipęs iš baseino. Ir pasigedo tik jis vienas. Kauniečio sūnėno ar kitų parko lankytojų šlepetės vagišiaus nesudomino. „Krikšto sūnus buvo pamiršęs įsidėti savas šlepetes, tad parke nupirkau jam tokias paprastas. Aišku, kad jos vagišiaus nesudomino. Tik „Nike“. Po to įvykio nuotaika krito. Maniau, gal kas netyčia jomis apsiavė, gal sumaišė. Tikėjausi rasti tą asmenį. Kreipiausi į pirmą sutiktą darbuotoją. Šis pabrėžė, kad vandens parkas už paliktus daiktus neatsako. Jis man patarė ieškoti vagies pačiam. Jei rasiu, tuomet kreiptis į apsaugą. Ši sureaguos. Matyt, iškviestų policiją. Pamačiau, kad toje vietoje, kur dingo šlepetės, yra vaizdo stebėjimo kamera. Paklausiau, ar negalima būtų peržiūrėti įrašo, tai man atšovė, kad tos kameros ne tam skirtos. O kam? Vienu žodžiu, padėti nelabai norėjo“, – toliau istoriją pasakojo Audrius.
   Išvaikščiojęs visą vandens parko teritoriją, tokias pat šlepetes, kokios buvo ir jo, kaunietis pastebėjo ant vieno jauno vyro pėdų. Sutiko jį dušinėje. Pasiteiravo, ar kartais šis nesumaišė ir neapsiavė ne savu apavu. Nepažįstamasis į klausimą sureagavo itin agresyviai: „Eik n*****, ko tu nori?“
   „Likau apstulbęs. Pasakęs tai, jis nuėjo. Matyt, „malonus“ emigrantas, grįžęs išleisti į Lietuvą pinigėlių. Kreipiausi vėl į darbuotojus, šie liepė susirasti apsaugininką ir jam nurodyti tą asmenį. Neva žmonių šį savaitgalį parke labai daug, tad visokių gali pasitaikyti. Apėjęs dar kartą visą parką, to jauno vyro jau neberadau. Matyt, tepė slides. Ką gi, būkite atsargūs, nes Lietuvoje net šlepečių prie baseino negali palikti“, – perspėjo viešai sugėdinti vagišių panoręs kaunietis.
   Pasak Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyriausioji specialistės Kristinos Janulevičienės, per šiuos metus pačiame vandens parke registruotos trys vagystės, dar po vieną užfiksuota kavinėje ir prie parko prieigų. „Tai nėra dažni atvejai“, – patikino policijos atstovė.



  „Judu, vadinasi, gyvenu...“


Ramunė KARLONIENĖ

   „Nesu kažkuo ypatingas ir neverta apie mane rašyti,“ – kukliai sako 51-erių metų Viktoras Stasiūnas (nuotraukoje), gyvenantis socialiniame būste –mažame konteineryje, stovinčiame Leipalingio miestelio pakrašty. Iš Druskininkų invalidumą turintis vyras išguitas dėl skolų. Tik štai, pasak teisybės ieškojusio Viktoro, kodėl gi jis turėjęs mokėti už nieką? Šaltame bendrabutyje Druskininkuose (oro temperatūra žiemą tesiekdavo 10 laipsnių) per mėnesį jam tekdavo pakloti 400 litų. Vanduo, skaičiuojamas be skaitiklio, taip pat brangus. Iš kur tokie pinigai? Invalidumo pašalpa šiandien, atskaičiavus antstolių skolas, tesiekia 56 eurus...
„Jeigu ne invalidumas, būčiau likęs taip, kaip stoviu,“- sako savo laiku geriausias Druskininkų autotransporto įmonėse dirbęs autošaltkalvis. Atsitiktiniai elektriko darbai šiuo metu jam tėra menkas priedas prie pašalpos. Žmones vilioja ir simbolinis mokestis. 
   „Šiandien žmonės vis rečiau kažką taiso – sugedusią techniką tiesiog išmeta,“- sako Viktoras, kuris pats neturi nė televizoriaus, bet puikiai juos taiso.
   Paklaustas, kodėl nesukūrė šeimos, Viktoras sako, kad dabar jau per vėlu, nėra nei sąlygų, nei noro kažką kurti. Tiesa, kažkada jis atstojo tėvą 15 metų jaunesnei seseriai, kai motina prarado butą. Gyveno abu bendrabučio kambarėlyje su lauko tualetu. Santvarkoms keičiantis, kai visi viską vogė, kieme stūksojusį tualetą vieną naktį tiesiog nugvelbė. 
   Su vienuolės kelią pasirinkusia seserimi Viktoras seniai nebuvo susisiekęs.
   V. Stasiūno socialinis būstas – konteineris šildomas paties sumontuotomis saulės baterijomis – elektros jis sąmoningai atsisakė, vandens taip pat neturi. 
   „Žinau - aš kitoks. Manęs nedomina žmonės. Myliu gyvūnus, domiuosi gamta ir kosmosu, – sako nuolat besišypsantis žvaigždžių stebėtojas. – Nors prie tarybų valdžios radiotechniko profesija buvo daug žadanti, dabar tai liko tik pomėgis“.
   Vyro mąstymas, logika, įžvalgos, įvairiapusės žinios neprilygsta eiliniam išsilavinusiam žmogui. O kai pakrypsta kalba apie lėktuvus, Viktoras nušvinta ir su smulkmenomis pasakoja aerodinamikos dėsnius...
   1986 metų Černobylio AE reaktoriaus sprogimas tapo lemtingu tuo metu Druskininkuose autotransporto įmonėje dirbusio jauno vyro gyvenime. Kurorte po sprogimo jis kiauras paras matuodavo pravažiuojančių automobilių radioaktyvumą, o praėjus pusmečiui po katastrofos, 1986 metų gruodžio mėnesį, buvo pašauktas į Baltarusiją, į Černobylio atominę elektrinę, vykdyti užduoties – mėtyti nuo susprogusio reaktoriaus stogo likusius radioaktyvius grafito gabalus. 
   „Vieną numečiau ir staiga girdžiu įsakymą grįžti į švarią zoną. Antro gabalo mesti neleido, bet 26 minučių pakako, kad gaučiau didelę dozę radiacijos. Ilgesnis laikas būtų tiesiog mirtinas“, - Viktoras puikiai prisimena visa, ką matė ir patyrė užterštoje Baltarusijos teritorijoje. Ypač sala vadinamą ir radiacijos nepaliestą miestelį, kurį, pasak vietinių, angelas sergėjo. Nes visa likusi teritorija priminė vaiduoklyną...
   „Šitoks reaktorius išsprogo per 11 sekundžių,- prisimena Viktoras. – Ir ligšiol niekas nesupranta, kodėl. Vieni tai vadina labai rimta klaida, kiti – diversija, treti – ruselių aplaidumu“. Pirmą savo invalidumą Viktoras gavo po pabuvojimo radiacijos užterštose vietose.
   Prasidėjus 1991 metų Lietuvai lemtingiems įvykiams, rusiškų šaknų turintis V.Stasiūnas Leningrado (Sankt Peterburgas) Valerijaus Čkalovo akademijoje trečius metus mokėsi pilotažo, aerodinamikos, astronominės fizikos. Vos išgirdęs žinią apie šaliai gresiantį pavojų, drauge su kolegomis ir draugais iš Peterburgo atskubėjo namo, į Lietuvą, televizijos bokšto ginti. Regėjo visus įvykius ir pats juose dalyvavo. Su kolegomis rusais nuo stogo mėgino filmuoti, kol buvo rusų kareivių nuvyti. „Niekas ir nepagalvotų, kad su rusais atvykau Lietuvos ginti,“ – skaudžiai Sausio 13-osios išgyvenimus prisimena Viktoras. Jo akyse tankas sutraiškė merginą. O į, pasako jo, užburiantį ir nuostabų Rusijos miestą, kuriame mokėsi pilotažo ir planavo savo ateitį, negrįžo. Mylėjo Lietuvą, patikėjo kvepiančia laisve. 
   Šiandien buvęs autošaltkalvis turi 35 procentų darbingumą ir esantis ničniekam nereikalingas. Druskininkiečių legendiniu elektriku vadinamas Viktoras daugybę metų po kurortą važinėdavo su dviračiu, turinčiu automobilio vairą. Eilę metų dėl sveikatos problemų negalėjęs pedalų minti. O šiandien Viktoras, rodydamas jau kitą, seną sovietinių laikų dviratį, šypsosi: „Šį man geri žmonės dovanojo“. 
   Vasarą, birželio mėnesį, vyras dviračiu nukako į Vilnių, į Švitrigailos gatvę, kad gautų dokumentus dėl invalidumo tęstinumo. Gydytojai patvirtino diagnozę, įteikė popierius, juokdamiesi, esą keistuolis, visai nepažįstantis sostinės, tik įsivaizduoja ar meluoja per šimtą kilometrų numynęs dviračiu.   Viktoras iš Leipalingio ir atgal dviračiu sugaišo parą; išvažiavo naktį, nes aštuntą turėjo būti nurodytoje vietoje, o grįžo vėlai vakare. Paklaustas, kodėl nevažiavo autobusu, atsakė: „Iš Leipalingio autobusai tokiu metu nevažiavo, o ir pinigų bilietui neturiu. Apskritai mėgstu keliauti dviračiu. Automobiliai manęs nedomina nei kaip technika, nei kaip susisiekimo priemonė.Vasarą keliauju naktį, tada oras gaivesnis, saulė nekepina. Dieną pasistatęs palapinę ilsiuosi ir vėl – į kelionę. Visada po ranka - navigacija ir žemėlapis“. Viktoras dviračiu aplankęs savo vaikystės miestą Žiežmarius ir namą, kuriame gyveno iki septynerių.
   Per mėnesį ar dar trumpiau Viktoras dviračiu numina 500 kilometrų. Vis dėlto net ir šią transporto priemonę vyras vadina nepatikima, nes, pravažiavus 500 km, pasak meistro, bet koks dviratis reikalauja taisymo. Juolab senas sovietinių laikų Viktoro dviratis... Naujam įsigyti lėšų stinga.
   Tolimus atstumus, ypač šaltuoju metų sezonu, jis įveikia ir pėsčiomis. Vyras minučių tikslumu žino laiką, kurį sugaišta eidamas pėstute į Druskininkus. Nuo Leipalingio iki „Norfos“ parduotuvės Druskininkuose jis eina lygiai 2 valandas ir 15 minučių, iki Ratnyčios kapinių - 2 valandas ir 45 minutes. Kelias atgalios, kad ir be nešulių, visad ilgesnis. 
   Vasarą pakeliui prisirenka uogų, pagrybauja. Viktoras – dar ir puikus konditeris.
   „Judu, vadinasi, gyvenu,- sako gero būdo vienišius, nelinkęs sureikšminti skurdžios buities.- Koks skirtumas, iš kur tave nuveš į kapus – iš prabangaus būsto ar iš mano vagonėlio...“ 
Visą gyvenimą nevartojantis alkoholio ir nerūkantis vyras mėgsta pašmaikštauti: “Jeigu kas ne taip, bus kaltas elektrikas...“

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui
Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.