Tautvilas Putvis ūkininkauja proprosenelio žemėje Tautvilas Putvis nuo mažens jautė, kad ūkininkavimas – jam artima veikla.    „Kiek save pamenu – visą laiką padėdavau tėvams ūkyje, tad savo ūkio įkūrimas buvo tik laiko klausimas“, – savo pasirinkimą apibūdina prieš trejus metus Kelmės rajone ūkininkauti pradėjęs 29 metų Tautvilas Putvis.  Tęsia giminės tradicijas    T.Putvis gimė Kaune, tačiau jau jam būnant ketverių šeima nutarė grįžti į kaimą, nes 1996 metais Tautvilo seneliai – Jadvyga ir Algis Putviai susigrąžino šeimos žemę Graužikuose. Po poros metų į gimtuosius kraštus sugrįžo ir Tautvilo tėvai – Danutė ir Vidas Putviai. Tad vaikinas vidurinį išsilavinimą įgijo jau Kelmėje.  „Kai tau aštuoniolika metų, nelabai žinai, ko nori. Pasirinkau statybos inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino universitete. Jas baigiau 2013 metais ir netrukus sugrįžau į kaimą, – pasakoja jaunasis ūkininkas. – Nesigailiu studijavęs inžinerijos mokslus. Įgytos žinios ūkyje labai praverčia. Be to, pagal specialybę dar dirbu Kelmėje. Kol ūkis kuriamas, papildomos pajamos labai reikalingos.“    2017 metais T.Putvis įregistravo savo ūkį ir pradėjo ūkininkauti tose vietose, kuriose šia veikla užsiėmė jo proprosenelis, Graužikų dvaro savininkas, žuvininkystės pradininkas, švietėjas, knygnešių rėmėjas, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Pūtvis- Putvinskis. „Man smagu, kad tęsiu giminės tradicijas. Auginu mėsinius mišrūnų veislės galvijus. Per metus užauginu ir parduodu apie 30 galvijų. Dirbu apie 65 ha žemės. Tad lygiagrečiai plėtoju ir augalininkystę. Dalį javų derliaus pasilieku pašarams, dalį – parduodu, – ūkininkavimo pradžia patenkintas pašnekovas, o pasiteiravus, kokie ryšiai jį sieja su 1935–1938 metų Vyriausybės žemės ūkio ministru Stasiu Pūtviu, paaiškina, kad tai jo prosenelio Vytauto Pūtvio brolis. – Mūsų giminė visą laiką susijusi su žemės ūkiu, tad gal todėl ir mano tėtis, ir aš tapome ūkininkais.“ Ūkiui kurti – parama     Įregistravęs ūkį T.Putvis pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Jam buvo skirta 39,6 tūkst. eurų parama. „Prie paramos sumos pridėjus paskolą pavyko įsigyti naują traktorių. Šiandien juo nudirbu beveik visus ūkio darbus, – sako ūkininkas. – Manau, pradėti ūkininkauti be paramos gali tik dviejų tipų žmonės: tie, kurie turi pradinį kapitalą, arba tie, kurie jau ateina į sukurtą ūkį ir jį perima. Šiais laikais įkurti ūkį nuo nulio labai sunku. Žinoma, pasitaiko išimčių, bet jos yra labai retos. Man pasisekė. Ir paramą ūkiui įkurti gavau, ir šalia esantys tėvai nemažai padeda.“    Tautvilo tėvai – D. ir V. Putviai plėtoja pienininkystės ūkį – laiko iki 25 melžiamų karvių. „Mano ūkio specifika tokia, kad nelaikau motininės bandos, o perku veršelius. Didžiąją jų dalį perku iš tėvų. Šiek tiek atjunkytų veršelių nusiperku iš kaimynų. Tinkamą svorį, kad būtų realizuoti, galvijai pasiekia per 20–23 mėnesius. Kiekvienais metais procesas kartojasi – pavasarį įsigyju veršelių, kurie pakeičia jau užaugusius“, – patirtimi dalijasi ūkininkas. Didžiausias sunkumas – apyvartinių lėšų trūkumas    Kaip pabrėžia Tautvilas, vienas didžiausių jaunų ūkininkų patiriamų sunkumų yra apyvartinių lėšų trūkumas.     „Už produkciją ūkininkams Lietuvoje supirkėjai moka bene mažiausiai tarp ES šalių, tad konkuruoti su kolegomis iš aplinkinių valstybių tampa vis sunkiau, – apgailestauja pašnekovas. –Žinoma, gauti didesnes pajamas mėsinių galvijų augintojai galėtų susikooperavę. Tačiau šiuo metu Lietuvoje labai trūksta tikrų kooperatyvų. Tokių kooperatyvų, kokie veikia Lenkijoje ar Danijoje, mūsų šalyje yra tik vienas kitas. Jei mums pavyktų kooperuotis, supirkėjams galėtume pasiūlyti daug didesnį produkcijos kiekį ir už didesnę kainą. Manau, ir vartotojams produktų kainos būtų mažesnės. Deja, šiuo metu didžiąją dalį ūkininko uždarbio pasidalija perdirbėjai ir prekybininkai.     Didesnės supirkimo kainos, manau, daugiau jaunų žmonių paskatintų grįžti į kaimą ir imtis ūkininkavimo. Prisimenu, mano vaikystėje, prabėgusioje nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, kaimuose praktiškai kiekvienas gyventojas turėjo kelias karves, vištų, augino kiaulę.“ Ne laukti, o dalyvauti    Jaunojo ūkininko įsitikinimu, kuriant modernų kaimą labai svarbus ūkininkų aktyvus dalyvavimas žemdirbių interesus ginančiose organizacijose. Tad vos įregistravęs ūkį, įsitraukė į Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungą. „Ši organizacija puikiai gina jaunųjų ūkininkų interesus. Ieškodami geriausių sprendimų, dažnai diskutuojame su Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovais. Sąjunga yra Žemės ūkio rūmų ir Europos jaunųjų ūkininkų tarybos narė. Jaunieji ūkininkai aktyviai dalyvavo Žemės ūkio rūmų organizuotose protesto akcijose Briuselyje, siekiant didesnių tiesioginių išmokų“, – organizacijos svarbą pabrėžia T. Putvis.    Pašnekovas pasidžiaugia, kad Lietuvoje buvo atsisakyta nuostatos paramą skirti tik perkant naują žemės ūkio techniką. Jo teigimu, jauniesiems ūkininkams svarbi ir papildoma išmoka, mokama pirmuosius penkerius metus. „Gerai, kad ieškoma būdų, kaip jaunus žmones paskatinti ūkininkauti. Juk seniau ūkininkaujantieji jau yra pasinaudoję ES parama, prisipirkę naujos žemės ūkio technikos, o kurti ūkį jaunam žmogui labai sunku“, – sako ūkininkas.    Kuriantieji savo ūkį susiduria ir su dar viena problema – labai trūksta žemės. Pasak Tautvilo, išsinuomoti žemės Kelmės rajone beveik neįmanoma. Kuo didesnė konkurencija, tuo brangiau už nuomojamą žemę tenka mokėti.    „Manau, šiais laikais ūkininkavimas yra labiau verslas nei gyvenimo būdas, tad turiu vilčių, kad pavyks sukurti pelningai dirbantį, perspektyvų ūkį, kuriame galėsiu ne tik pats dirbti, bet ir įdarbinti dar kelis žmones, – planais dalijasi T.Putvis.– Man patinka kaimas, gamta, gyvūnai. Čia niekada neužsibaigia veikla.“ KarolinosBaltmiškės nuotr. Užsak. Nr. 46/1

 

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos   dalis Daugeliui ūkininkų parama tampa paspirtimi plėsti ir modernizuoti savo ūkį. Flickr.com/Sylvia Sassen nuotr.     Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį    Norintieji modernizuoti ūkius šiemetaktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eurparamos lėšų. Šilalės r. ūkininkaujantis Aivaras Tamošaitis sako, kad dėl paramos užaugo jo gyvulininkystės ūkis. Pateikęs paraišką pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, A. Tamošaitis savo ūkiui modernizuoti gavo beveik 138 tūkst. Eur.  „Bankas tiek pinigų tikrai nebūtų skyręs, ūkio rodikliai tokios sumos tuo metu irgi nebūtų pavežę. Projektas pasibaigė, belikę įsipareigojimų metai. Nusipirkome du traktorius, grūdų džiovyklas ir valomąsias, įvairių ūkio padargų. Darbus atliekame daug lengviau ir greičiau, o produkcijos su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pagaminame žymiai daugiau“, – pasakoja ūkininkas ir priduria: parama privertė pasitempti, pasukti galvą ir numatyti strategiją.     Beje, iki gruodžio 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) prasideda antrasis paraiškų rinkimo etapas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.    Pagal priemonės veiklos sritį remiamažemės ūkio produktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.    Dėl paramos kreiptis gali pilnametystės sulaukę fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.  Bitininkas: nenusakomai gerai    Šiais metais išaugo finansavimas smulkiems ūkiams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“.     Pagal priemonės veiklos sritį birželį pateiktų paraiškų prioritetinėje eilėje atsidūrė 951 paraiška. Paraiškų rinkimo etapui skirtos paramos pakako finansuoti 728 projektams, surinkusiems 65–90 prioritetinių balų. Net 117 pareiškėjų surinko vienodą 60 atrankos balų skaičių – paramos lėšų jiems pakako tik iš dalies. Laimė, ūkininkai galės įgyvendinti savo planuojamus projektus, mat ŽŪM priėmė sprendimą skirti trūkstamas paramos lėšas. Papildomai smulkiųjų ūkininkų projektams skirta 169 967 Eur paramos, iš viso projektus turės galimybę įgyvendinti 845 pareiškėjai.    Parama smulkiesiems ūkiams pasinaudojęs bitininkas Algirdas Šimanauskas sako, kad be jos vargu ar būtų pajėgęs išlaikyti savo bičių ūkį.     „Kuo daugiau šeimų, kuo pats vyresnis, tuo mažiau pajėgi apžioti. O su ta įranga, kurią įsigijau už paramą (medaus sukimo technika, vaško lydymo technika, žiedadulkių, bičių duonelės džiovinimo technika), – nenusakomai gerai. Galiu visus darbus atlikti pats praktiškai be niekieno pagalbos“, – džiaugsmo neslepia bitininkas.     A. Šimanauskas Radviliškio rajone, septyniuose skirtinguose taškuose augina ir prižiūri net 138 bičių šeimynas. Jo bitininkystės ūkio plėtrai buvo skirta maksimali 15 tūkst. Eur parama.  Pagal priemonės veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba bei žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai. Pareiškėjais gali būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravę savo vardu valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį teisės aktų nustatyta tvarka.    Rugpjūtį–rugsėjį buvo priimamos pienine galvijininkyste užsiimančių ūkininkų paraiškos pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Lėšų pakaks visoms privalomą atrankos balų skaičių surinkusioms paraiškoms finansuoti.  Papildomas finansavimas – ir jauniesiems ūkininkams    ŽŪM papildomų lėšų skyrė ir jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ šių metų birželio–liepos mėnesiais.     Iš viso šią vasarą buvo pateiktos 549 paraiškos. Atlikus jų atrankos vertinimą, paaiškėjo, jog paraiškų teikimo laikotarpiui skirtų 16,86 mln. Eur pakanka finansuoti tik 75–50,5 atrankos balų surinkusias paraiškas ir dalį 50 balų surinkusių paraiškų. ŽŪM nusprendė skirti trūkstamą lėšų sumą – 1,87 mln. Eur –visoms paraiškoms, surinkusioms 50 atrankos balų, o tai reiškia, kad lėšų pakaks finansuoti visas birželio–liepos mėnesiais pateiktas jaunųjų ūkininkų paraiškas, surinkusias nustatytą privalomą atrankos balų skaičių.     Pagal priemonės veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba bei prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai. Pareiškėjais gali būti ūkininkai, kurie paramos paraiškos pateikimo metu yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos. T.y. turi profesinį žemės ūkio srities arba aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą, yra baigę Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą arba įsipareigoja įgyti įgūdžių ir kompetencijos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos. Užsak. Nr. 46/2

 

„Bėgant metams, sportas tampa gyvenimo būdu“ - tvirtina 17-metis Druskininkų „Ryto“ gimnazijos trečiokas, daugkartinis Lietuvos ėjimo čempionas Ignas Dumbliauskas Išsamiau apie tai >>

 

Į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą pretenduojanti  M.Navickienė savo profesinį kelią pradėjo Druskininkuose Monika Navickienė                               Mindaugo Mikulėno nuotr. Išsamiau apie tai >>

Raminta RAKAUSKĖ, delfi.lt: Po atleidimų „Eglės sanatorijoje“  kiti sektoriaus žaidėjai kalba nedrąsiai: situacija išlieka ypač  sudėtinga  Išsamiau apie tai >>

 

Mindaugas Augustis, delfi.lt: Įmūryti milijonai: Druskininkų  kompleksas pralaimi lenktynes su laiku                                                     Kiril Čachovskij nuotr., delfi.lt  Išsamiau apie tai >>

 

Karantino kelionė po artimas vietoves, turtingas istoriniais   lobiais Kęstutis Gudelionis ant Bedugnio ežero kranto Išsamiau apie tai >>

 

lrytas.lt: Užsieniečio kario meilės laiškai sujaukė moters iš   Druskininkų protą: tikėjo kiekvienu žodžiu Išsamiau apie tai >>